Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Asmenvardžiai

Šiame skyriuje:

• Apie lietuvių kalbos vardus ir pavardes
• Aktualūs teisės aktai ir leidiniai
• Perraša iš kitų kalbų
• Jei domina asmenvardžių kilmė 
• Populiariausi vardai
• Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai
• Moterų pavardžių daryba
  
• Dėl moterų pavardžių vyriška forma
• Moterų pavardžių kirčiavimas
• Klausimai dėl vyriškų pavardžių formų
• Klausimai dėl vardo ir pavardės registravimo
• Vardo ir (ar) pavardės tapatybės klausimai
• Dėl begalūnių vardų ir pavardžių vartojimo rišliame tekste
• Vardo ir (ar) pavardės keitimas ir ištaisymas

Apie lietuvių kalbos vardus ir pavardes

Tradiciškai lietuviai turi vieną vardą, kartais du. (Pastaraisiais metais populiariausi trumpi vardai, žr. naujagimiams suteikiamų vardų dešimtukus Lietuvos gyventojų registro tarnybos svetainėje, čia.)

Tarp dviejų vardų brūkšnelis nerašomas, pvz., Žemyna Aistė Bajoraitė, Algis Jonas Kavaliauskas. Brūkšneliu jungiamos dvigubos pavardės, pvz.: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Ona Kreivytė-Naruševičienė; rečiau – vyriškos, pvz., Laurynas Stuoka-Gucevičius, Jonas Baranauskas-Avelė. (Dvigubos vyriškos pavardės retesnės.)

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 3.282 straipsnį: „Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles.“ O civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių (žr. toliau), kurias tvirtina teisingumo ministras.

 Kalbos komisija konsultuoja ir atsako į paklausimus dėl to paties asmens vardo ir (ar) pavardės tapatybės (žr. toliau „Vardo ir/ar pavardės tapatybės klausimai“). Norėdami gauti raštišką atsakymą tuo klausimu, pateikite prašymą, adresuotą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (Žvejų g. 14A, 09310 Vilnius), ir kopijas dokumentų, kuriuose vartojamos skirtingos to paties asmens vardo ir/ar pavardės formos.

Aktualūs teisės aktai ir leidiniai

1. 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132).

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [KT bylos Nr. 14/98 santrauka: Bylą inicijavo apygardos teismas. Jis prašė ištirti, ar Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimas reglamentuoja ne asmens privatų gyvenimą, o tik vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. KT nutarė, kad minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.]
2009 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo.

3. Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111; Žin. 2001, Nr. 56-2007; nauja redakcija 2008-11-04, Nr. 126-4823). Pakeitimas: „Dėl teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 111 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2009, Nr. 123-5297).
 

3. Civilinės metrikacijos taisyklės (patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160; Žin., 2006, Nr. 65-2415). Atkreipkite dėmesį į pakeitimus (atsidariusio puslapio viršuje lentelėje žr. Susiję dokumentai. Pakeitimai)!

4. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. – Vilnius: Mokslas, 1992, § 46–47. (Kalbos komisijos aprobuotas leidinys.)

5. 2003 m. birželio 26 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009).
 

Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba, žr.:

1. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994 ir kiti leidimai. (2009 m. Mokslo ir enciklopedijų institutas išleido 6-ąjį leidimą, žr. meli.lt.) 
2. Lietuvių pavardžių žodynas. T. A–K/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1985.
3. Lietuvių pavardžių žodynas. T. L–Ž/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1989.
4. Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. – Vilnius: Mokslas, 1991.
5. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: Mokslas, 1982.
6. Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.
    

Populiariausi vardai

Populiariausių naujagimių vardų statistiką nuo 2006 m. pusmečiais pateikia Gyventojų registro tarnyba:  

2006 m. II pusmetį populiariausi vardai: mot. Kamilė ir vyr. Lukas.

2007 m. Emilija, Kamilė ir Matas.

2008 m. Emilija ir Matas.

Išsamiau žr. Gyventojų registro tarnybos svetainėje http://www.gyvreg.lt/, skyriuje „Statistika“.

Remdamasi registro duomenimis, Kalbos komisija inicijavo Lietuvos piliečių vardų mokslinę analizę ir iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų remia dr. Daivos Sinkevičiūtės vadovaujamos grupės darbą šioje srityje. 2008 m. pradėti svarstyti baltiškos kilmės vardų normiškumo klausimai. Rengiamos rekomendacijos dėl vardų ir jų variantų vartojimo.

Str. apie vardus:

• 2009-12-19 Grigaliūnienė V. Vardenis Pavardenis yra žmogus (Vakaro žinios). Apie neįprastus vardus, kuriuos ypač mėgsta šiauliečiai, apie Kaune populiarius tautinius vardus ir kaip nįprastu vardu patenkinti kai kurie žinomi asmenys.
• 2009-10-16 Pangonytė A. Gražiausiais lietuviškais vardais išrinkti Mindaugas ir Milda (VLKK.lt) Apie gražiausio lietuviško vardo rinkimus Kalbos komisijos svetainėje.
• 2010-02-22 Pangonytė A. Ar tiesa, kad... kalendoriuose minimi tik krikščioniški vardai? (VLKK.lt)

1. Apie lietuviškuosius slapyvardžius: straipsnių rinkinys / sud. Jonas Mačiulis. – Vilnius : Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008. (Pristatomasis straispnis.)
2. Butkus A. Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas (elektroninė knyga, parengta VDU HMF LKK, Kaunas: Aesti, 2009). http://donelaitis.vdu.lt/lkk/pdf/Butkus_Pravardziu-inversas.pdf    [Parengta pagrindu leidinio A. Butkus „Lietuvių pravardės“, Kaunas: Aesti, 1995. Iš viso teikiamos 14 605 skirtingos pravardės. Pravardės rinktos iš viso lietuvių kalbos ploto. Dalis jų užrašytos kaimo vietovėse 1976–1990 m. per ekspedicijas, dalį jų pagal pateiktą anketą surinko mokytojai lituanistai, dalį 1990–1994 m. pateikė VDU studentai, dalis perrašyta iš LKI Vardyno kartotekos fondų. Pagal baigmenis abėcėlinį sąrašą į atvirkštinį žodyną pergrupavo Vytautas Zinkevičius. Iš gautojo teksto buvo pašalinti pravardžių motyvaciniai aprašai, palikti tik užrašymo vietų sutrumpinimai.] 
3. Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės / sud. Vaclovas Biržiška. – Kaunas: Bibliografijos žinios, 1943, d. 2.
4. Lietuviškieji slapyvardžiai: medžiaga lietuviškųjų slapyvardžių sąvadui. – Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 1995–2003, 5 t.
5. Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas. – Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 2004, t. 2. [Apie leidinį plačiau žr. http://ml.lms.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=579&Itemid=46 ]
6. Pseudonimai arba slapyvardžiai / Sud. Julius Būtėnas, Vilnius: Vaga, 1981.
7. Slapyvardžių sąvadas / Digest of pseudonyms (elektroninis išteklius) / Sud. ir parengė Jonas Mačiulis. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007. [Apie leidinį plačiau žr. http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/930]

Moterų pavardžių daryba

1. Netekėjusių moterų pavardės

Netekėjusių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles daromos iš vyriškosios pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė (žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 46), pvz.: Šalnaitė, Pečiulytė, Vaitkutė, Girdžiūtė, Mickevičiūtė.

Kada kurią priesagą dėti?

-aitė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -as, -a, pvz.: Urbaitė (iš Urbas), Talmantaitė (iš Talmantas), Girėnaitė (iš Girėnas), Antanauskaitė (iš Antanauskas), Kirlaitė (iš Kirla), Montvilaitė (iš Montvila).

-ytė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -is, -ys, -ė arba -ia (po minkštojo priebalsio, taigi ir po j), pvz.: Laukaitytė (iš Laukaitis), Stanytė (iš Stanys), Liogytė (iš Liogė), Stundžytė (iš Stundžia), Sajytė (iš Saja).

-utė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -us (po kietojo priebalsio), pvz.: Sutkutė (iš Sutkus), Vaitiekutė (iš Vaitiekus).

-ūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -jus, pvz.: Zujūtė (iš Zujus), Motiejūtė (iš Motiejus).

-iūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -ius (po minkštojo priebalsio), pvz.: Naudžiūtė (iš Naudžius), Kubiliūtė (iš Kubilius), Sinkevičiūtė (iš Sinkevičius).

Pastaba. Dar žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009): mergaičių pavardės gali būti sudarytos ir su galūne -ė be priesagos, pvz.: Talmantė, Urbė, Laukaitė, Sutkė, Zujė, Naudžė.

2. Ištekėjusių moterų pavardės

Ištekėjusių moterų pavardės daromos iš vyriškų pavardžių daugiausia su priesaga -ienė (žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 47), iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūnėmis -us, -ius, -jus moteriškos pavardės daromos su priesaga -(i)uvienė arba -ienė.

Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė, pvz.: Talmantė (iš Talmantas), Gudonė (iš Gudonis), Lebedė (iš Lebedys), Butkė (iš Butkus), Misevičė (iš Misevičius), Ambraziejė (iš Ambraziejus), Stundžė (iš Stundžia), Motuzė (iš Motuza). Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė. (Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“; Žin., 2003, Nr. 65-3009.)

Tekėdama moteris gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, sudarytą iš mergautinės ir posantuokinės pavardžių, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pvz., Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė, Jolanta Radzevičienė-Budrė. (Dvigubą pavardę gali būti nepatogu vartoti, nes ji gana ilga, o trumpinti oficialiuose dokumentuose pavardės negalima.)

Kada kurią priesagą dėti?

-ienė – vedant iš visų vyriškų pavardžių, pvz.: Urbonienė (iš Urbonas), Palionienė (iš Palionis), Mikšienė (iš Mikšys), Liogienė (iš Liogė), Jovaišienė (iš Jovaiša), Stundžienė (iš Stundžia); Vaitiekienė (iš Vaitiekus), Radvilavičienė (iš Radvilavičius), Butkienė (iš Butkus), Rimkienė (iš Rimkus), Jucienė (iš Jucius).

-uvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -us, pvz.: Sutkuvienė (iš Sutkus), Rimkuvienė (iš Rimkus), Zujuvienė (iš Zujus).

-iuvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -ius, pvz.: Jurčiuvienė (iš Jurčius), Kliūčiuvienė (iš Kliūčius), Rimdžiuvienė (iš Rimdžius).

Kodėl padaryta išimtis galūnėms -ė?

2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) komisija numatė galimybę moterų pavardes iš vyriškų pavardžių daryti su galūne -ė, pvz., Jurgutė (iš Jurgutis). Tokia lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraujanti pavardžių forma leista atsižvelgus į dalies visuomenės nuomonę, kad dėl šeiminę padėtį atskleidžiančių pavardžių priesagų moterys gali patirti diskriminaciją.
Alternatyvusis darybos būdas būtent su galūne -ė pasirinktas atsižvelgus į tarmių duomenis. Pavardės su galūne -a nepriimtinos, nes tai gausintų bendrinei kalbai nebūdingas moterų pavardžių formas.

2009 m. gegužės 14 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje svarstytas grupės asmenų siūlymas panaikinti leidimą sudaryti moterų pavardes be priesagos tik su galūne -ė. (Gyventojų registro duomenimis, nuo 2003 m., kai buvo priimtas nutarimas, nepriesaginė pavardė vien su galūne -ė pasirinkta ar dukrai suteikta maždaug 3,5 tkst. kartų.) Nutarta jį palikti galioti, nesant kalbinių argumentų, kurie paneigtų nepriesaginės moterų pavardžių darybos galimybę.

Siūlymas sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Apie žiniasklaidoje:

• 2010-02-03 Daugirdaitė S. Normalūs žmonės ir normalios pavardės (LRT, Bernardinai.lt) 
• 2009 m. rugs.  V. Labutis. Dar kartą apie moterų pavardes (GK, 2009, Nr. 9, p. 12–19)
• 2009-07-16 7 iš 10 gyventojų nemato ryšio tarp moters pavardės ir jos moralės, rodo tyrimas (DELFI, „Spinter tyrimai“)
• 2009-05-12 Nenorėjau būti -ienė (Snieguolė Dovidavičienė) 
• 2009-05-10 Kultūrininkai aptarė ir moralinę krizę, ir pavojus kalbai 
• 2009-05-09 Kai uodega svarbiau nei šuo (Violeta Juodelienė, „Kauno diena“)
• 2009-05-08 Moterų pavardžių klausimas iškėlė gilią, pūliuojančią visuomenės problemą (Audronė Kačinskaitė-Satkauskė) 
• 2009-05-07 Lingvistinis skaistybės diržas (Kristina Sabaliauskaitė)
• 2009-05-07 Kam moterims vyriškos pavardės?
• Vaizdo reportažas iš spaudos konferencijos, žr. čia arba čia. 
• 2009-05-06 Kalbininko siūlymas moterims: imti pavardę su priesaga arba netekėti (Eglė Digrytė) 
• 2009-05-05 Apie Dievą ir moterų moralę (Nida Vasiliauskaitė)
• 2009-04-30 Ar neutralią pavardę pasirinkusios moterys yra amoralios? (Indrė Sesartė)
• 2009-04-30 Turėti pavardę be priesagos yra nepadoru? (Dalia Gudavičiūtė)
• 2009-04-30 LRT tiesioginės laidos (balandžio 29 d.) „Teisė žinoti“ įrašas, žr. čia. 

Moterų pavardžių kirčiavimas

1. Netekėjusių moterų pavardės

1.1. su priesaga -aitė kirčiuojamos taip:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį ir priegaidę, jei padarytos iš vyriškųjų pavardžių su priesagomis -ėnas, -ynas, -ūnas, pvz.: Petrė́nas – Petrė́naitė, Jonýnas – Jonýnaitė, Meilū́nas – Meilū́naitė;

visais kitais atvejais kirčiuojamos priesagoje, pvz.: Rimšà – Rimšáitė, Kaũpas – Kaupáitė, Petráuskas – Petrauskáitė;

1.2. su priesagomis -ytė, -utė, -ūtė kirčiuojamos šiose priesagose, pvz.: Kairýtė, Jurgutýtė, Senkùtė, Zujū̃tė, Sinkevičiū̃tė.

2. Ištekėjusių moterų pavardės

2.1. su priesaga -ienė:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį, jei padarytos iš 1-osios kirčiuotės vyriškųjų pavardžių arba iš vyriškųjų pavardžių, turinčių kirtį vienaskaitos vardininke toliau kaip 2-ajame skiemenyje nuo galo, pvz.: Kiáunė – Kiáunienė, Petrė́nas – Petrė́nienė, Pangónis – Pangónienė, Rìmantas – Rìmantienė, Vãbalas – Vãbalienė, Mickẽvičius – Mickẽvičienė;

visais kitais atvejais kirčiuojama priesaga, pvz.: Kaũpas – Kaupíenė, Šalnà – Šalníenė, Budrỹs – Budríenė, Žemaĩtis – Žemaitíenė, Šepetỹs – Šepetíenė;

2.2. su priesaga -(i)uvienė išlaiko vyriškųjų pavardžių kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: Sùtkus – Sùtkuvienė, Gir̃džius – Gir̃džiuvienė.

3. Šeiminio statuso nerodančios moterų pavardės su galūne -ė kirčiuojamos pagal Valstyninės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 patvirtintą 18-ąją kirčiavimo rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ (žr. Nutarimai, Tartis ir kirčiavimas, K-18).

Komentarą žr. Naujienose:

• 2009-11-19 Pangonytė A. Kaip kirčiuoti trumpąsias moterų pavardes su galūne -ė?

Klausimai dėl vyriškų pavardžių formų

Kaip kreiptis į vyrą, pavarde Sakalas?

Kreipinys: Sãkalai! Vil̃kai! (ne Sakale! Vilke!)

Pastaba. a kamieno daiktavardžiai vienaskaitos šauksmininke paprastai turi galūnę -e, pvz.: draugas – drauge! vilkas – vilke! Tačiau tikriniai daiktavardžiai, reiškiantys vyrų vardus ir pavardes, vienaskaitos šauksmininke turi galūnę -ai, pvz.: Petras – Petrai! Gintaras – Gintarai! Kazlas – Kazlai! Gutauskas – Gutauskai!

Kaip kreiptis į sutuoktinius: Daũkšos ar Daukšaĩ?

Vyriškųjų pavardžių daugiskaita su kirčiu galūnėje žymi šeimas, poras, pvz.: Kaupaĩ, Petraičiaĩ, Lapiaĩ, Daukšaĩ. Taigi kreipiamasi į ponus Daukšas – Daukšaĩ! Poros vadinamos ne tik pagal vyro pavardę, bet ir pagal vyro vardą, pvz., Alvydaĩ, Gintaraĩ, Jonaĩ.

Tos pačios pavardės su kirčiu kamiene žymi tik vienos pavardės vyrų daugį, pvz.: broliai Kaũpai, Petráičiai, pusbroliai Lãpės, Daũkšos.

Plačiau žr. Laimučio Bilkio atsakymą „Gimtojoje kalboje“, 2000, Nr. 4–6, p. 28.

Klausimai dėl vardo ir pavardės registravimo

    Asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, vadovaudamosi Civilinės metrikacijos taisyklėmis ir Civiliniu kodeksu (žr. aukščiau).

     Civilinio kodekso aktualesni straipsniai:

2.20 straipsnis: 1. Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Neleidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu. 2. Fizinis asmuo turi teisę naudoti savo pilną ar sutrumpintą vardą (vardus) ir reikalauti iš kitų asmenų nesinaudoti ir neveikti jo vardu be leidimo. 3. Fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai.
3.31 straipsnis. Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.  

     Tuo atveju, kai vyras pasirenka savo sutuoktinės mergautinę pavardę, pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 68 punktą jam suteikiama vyriška pavardės forma, jai suteikiama moteriška pavardės forma.
 

    Dažnesni klausimai:

• Ar galima dukrai duoti vardą Anna? Metrikacijos skyrius nesutinka rašyti dvigubos n.

Teisingai. Lietuvių kalboje geminatų (dviejų vienodų priebalsių junginio) vengiama: susidūrus dviem vienodiems priebalsiams vienas iš jų paprastai išnyksta (būna, kad rašte išlaikomas morfemų sandūroje, pvz., pusseserė, bet tarti netariamas). Iš kitų kalbų perimti žodžiai ar vardai taip pat nuo seno rašomi su viena priebalse, o jų kilmė ar etimologija įtakos priebalsių rašymui neturi.

Taigi rusų kalbos vardas Анна į lietuvių kalbą perrašomas kaip Ana pagal „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją“ (Vilnius, 1990). Instrukcijos § 25 nustato, kad rusų kalbos dvigubosios priebalsės į lietuvių kalbą transkribuojamos viena priebalse. (Lygiai taip pat dvigubosios priebalsės naikinamos adaptuojant kitų kalbų svetimvardžius ir svetimžodžius apskritai.)

• Kaip sudaromos ištekėjusių moterų pavardės iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės?

Moterų pavardės, vedamos iš nelietuviškos kilmės vyro pavardės, gali būti sudaromos arba pagal lietuvių kalbos taisykles, arba laikantis tos kalbos, iš kurios kilusi vyro pavardė, taisyklių.

Pavyzdžiui, vyro pavardė Avdejevas: žmonos pavardė gali būti arba pagal lietuvių kalbos taisykles Avdejevienė ar Avdejevė, arba, atsižvelgus į pavardės rusišką kilmę (vyro ir jo senelio pavardė rus. Авдеев), gali būti sudaryta pagal rusų kalbos taisykles (rus. Авдеев > Авдеевa) – Avdejeva. Pasirinkus dvigubą pavardę pavardė galėtų būti, pvz., Zanevičiūtė-Avdejeva.

Arba tėčio pavardė yra Fedč – nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat Fedč: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali būti negramatinama, t. y. Fedč arba, pavyzdžiui, Kubiliūtė-Fedč. Žinoma, asmens pageidavimu ir šiuo atveju galima pavardė pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz., Fedčaitė (< Fedč-as), Fedčė.

• Vyro ar tėvo pavardė be lietuviškos galūnės, o žmonos ar dukters pavardę pageidaujama lietuvinti. Kaip sudaromos moterų pavardės tokiais atvejais?

Sudaroma pagal įprastas taisykles, tik iš adaptuotos (su lietuviška linksnio galūne) vyriškosios pavardės formos. Pavyzdžiui, vyro pavardė Jaroslav: adapt. Jaroslavas, taigi moteriškos pavardės būtų Jaroslavienė, Jaroslavaitė; vyro pavardė Čalyj: adapt. Čalis (kilm. Čalio), todėl moteriškos pavardės Čalienė, Čalytė; vyro pavardė Chodkevič: adapt. Chodkevičius, todėl moteriškos pavardės Chodkevičienė, Chodkevčiūtė; be to, gali būti Jaroslavė, Čalė, Chodkevičė.

Vardo ir (ar) pavardės tapatybės klausimai

   Kalbos komisijos nuomone, vardo ir pavardės variantų įvairavimas to paties ar su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose neturėtų kelti abejonių identifikuojant asmenį, tačiau nustatyti asmens tapatybę nėra Komisijos kompetencijos dalykas. (Asmens tapatybę nustato teismas.)

   Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, bet piliečio pageidavimu arba nesugramatinti (be lietuviškos linksnio galūnės), arba sugramatinti (su lietuviška linksnio galūne). Nesugramatintos ir sugramatintos vardo ir pavardės formų atsiradimas to paties asmens dokumentuose neturi kelti abejonių dėl asmens tapatybės. Pvz.: Piotras Bujakas yra taisyklingai perrašyta pavardė iš rus. Буяк Пётр (žr. Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją. – Vilnius, 1990).
Pastaba. Tėvavardžių lietuvių kalboje nėra, žr. 1988 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 25 „Dėl tėvo vardo rašymo“.

   Jei Lietuvos Respublikos piliečiai, lankydamiesi ar gyvendami užsienyje, patiria sunkumų dėl skirtingų šeimos (giminės) narių pavardžių formų, gali kreiptis į komisiją pažymos dėl šeimos pavardės tapatumo, komisija gali patvirtinti, kad, pavyzdžiui, Petrauskas, Petrauskienė, Petrauskaitė yra vienos šeimos pavardės, kurių bendras kamienas Petrausk-, o kiti formantai nurodo asmens lytį ir iš dalies – šeiminį statusą. Tokia lietuvių kalbos (Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos) pavardžių darybos sistema sena, susiformavusi per kelis šimtus metų ir įtvirtinta oficialiojoje vartosenoje.

   Dažniausios asmenvardžių formų įvairavimo priežastys

1. Skirtingų kalbų vardynas. Pvz.:

a) Joana, Johanna ir Johana: dokumentuose fiksuoti trys asmens vardo variantai: Joana, Johanna, Johana. Lietuvių kalbos vardyne yra vardas Joana, kilęs iš sulotyninto hebrajiško vardo Joanna arba Johanna, taigi dokumentuose – to paties vardo trys variantai;

b) Helena ir Elena: Helena ir Elena yra to paties vardo variantai, lietuvių kalboje paplitęs variantas Elena, tačiau lenkų, vokiečių, olandų ir kai kurių kitų Europos kalbų vardynuose jis rašomas su raide h (žr. „Słownik imion“. – Wrocław–Warszawa–Kraków, 1991, p. 123–124);

c) Elžbieta, Jelizaveta, Elizaveta: tai tos pačios kilmės vardo variantai: pirmasis vartojamas lietuvių, lenkų kalbų vardyne, antrasis – rusų, o trečiasis paraidžiui perrašytas iš rusų kalbos (ne transkribuotas);

d) Andrius ir Андрей: Andrius galėjo būti perrašytas į rusų kalbą kaip Андрей, priartinus prie rusų kalbos vardyno.

2. Vardo variantų (trumpųjų, tarminių) vartojimas to paties asmens dokumentuose. Pvz.:

a) Marija ir Marijona: abu vardai yra panašios kilmės – Marija kilo iš sulotyn. hebr. Maria, Marijona – iš dvigubo vardo Maria-Anna (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994, p. 263–264) – ir kartais vartojami kaip variantai;

b) Nastia ir Anastazija: Nastia yra vienas iš vardo Anastazija trumpųjų variantų (lietuviškame vardyne dažnesnis trumpinys Nastė; žr. Kuzavinis K., Savukynas B. „Lietuvių vardų kilmės žodynas“. – Vilnius, 1994);

c) Enrikas ir Henrikas: lietuvių kalbos vardyne yra abu germaniškos kilmės vardo (germ. Heinrich) variantai Enrikas ir Henrikas (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994). Per italų kalbą (it. Enriko) atėjęs vardo variantas Enrikas artimesnis lietuvių kalbai, nes žodžiai su garsu h yra skolinti, tačiau ilgainiui išpopuliarėjo būtent Henrikas;

d) Vincentas ir Vincas: tai yra to paties vardo variantai, antrasis – pirmojo trumpinys (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994, p. 214).

3. Kitų kalbų raidynas ir gramatika. Pvz.:

a) Rimoit ir Rimeic: pavardė Rimoit galėjo būti perrašyta kaip Rimeic dėl skirtingų kalbų (gudų, lenkų) įtakos Vilniaus krašte;

b) Helena-Ona Meškovska ir Elena Ona Meškauskaitė: šie vardo ir pavardės variantai atsirado dėl lietuvių ir lenkų kalbų vardyno, gramatikos ir rašybos skirtumų;

c) Mažeika ir Мажейко: liet. Mažeika perrašyta į rus. kaip Мажейко priartinus pavardę prie rusų kalbos gramatikos taisyklių;

d) Edwards ir Edvards: kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w ir ją atitinka raidė v, už kitos valstybės piliečio Edwards ištekėjusios moters pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase perrašyta kaip Edvards.

4. Raštininkų klaidos. Pvz.:

a) Agnieška ir Ignieška: lietuvių vardyne yra vardas Agnieška, kitas vardo variantas – Ignieška greičiausiai atsirado dėl raštininkų klaidos, nors kitose kalbose yra šio vardo variantų su i (pvz., portugalų Ignez, Inez);

b) Piebalga ir Pirbalga: „Lietuvių pavardžių žodyne. T. L–Ž“ (Vilnius, 1989) užfiksuota pavardė Piebalga (kaip ir asmens pase). Tai leidžia manyti, kad kiti pavardės variantai įvairiuose dokumentuose ir laiškuose atsirado dėl raštininkų neatidumo: Pebolga, Priebalga, Priebalka, Pirbalga; Piebalgienė – Priebalgienė, Piebaldienė; Piebalgaitė – Pebalgaitė;

c) Peciukonis ir Pieciukonis: tai dvi tos pačios pavardės formos, atsiradusios dėl raštininkų neatidumo, galbūt ir rusų kalbos įtakos (rus. e gali būti skaitoma kaip ie). Valkininkų krašte fiksuota autentiška pavardės forma Peciukonis (žr. „Lietuvių pavardžių žodyną“, Vilnius, 1989, p. 418), tokią giminės formą liudija ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenys iš Romos katalikų bažnyčios krikšto aktų įrašų knygos;

d) Brundzienė ir Brunzienė: moteriškos pavardės formą Brunzienė galima laikyti nenorminiu pavardės Brundzienė variantu (< Brundza, žr. „Lietuvių pavardžių žodynas. A–K“, Vilnius, 1985, p. 316), atsiradusiu dėl raštininkų kaltės. Klaidą galėjo lemti fonetiniai reiškiniai: dėsninga, kad susidūrus tos pačios artikuliacijos priebalsių grupei, šiuo atveju trims dantiniams n, d, z, vienas iš garsų gali būti netariamas arba tariamas silpnai. Taigi Brundzienė, silpnai artikuliuojant, gali skambėti kaip Brunzienė, plg. tempdavo skamba kaip temdavo.

Dėl begalūnių vardų ir pavardžių vartojimo rišliame tekste

• Kaip rišliame tekste vartojamos begalūnės vardų ir pavardžių formos, pvz., Jaroslav, Čalyj, Chodkevič?

    Pagal 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 6 punktą rišliame tekste autentiškoms asmenvardžių formoms galūnės dedamos panašiai kaip ir prie adaptuotų vardų ir pavardžių. Pvz.: Jaroslav – adapt. Jaroslavas, Jaroslavo, Jaroslavui ir t. t.; Čalyj – adapt. Čalis, Čalio, Čaliui ir t. t.; Chodkevič – adapt. Chodkevičius, Chodkevičiaus, Chodkevičiui ir t. t. Kokias galūnes kuriuo atveju pasirinkti, žr. „Svetimvardžių“ skyriuje: perrašos taisyklėse (iš baltarusių, lenkų, ukrainiečių k.) arba minėtame bendrajame nutarime (žr. poskyrius Adaptavimas, Gramatinimas).

    Pavartotos skliausteliuose arba nerišliame tekste (pvz., bibliografijoje, sąrašuose, anketose ar pan.), tokie vardai ir pavardės gali būti rašomi be lietuviškų galūnių. 

    Linksnių galūnių pridėjimas prie vardo ir pavardės  rišlumo tikslais – norint kalbos gramatinėmis priemonėmis parodyti žodžių ryšius sakinyje – taikomas ne tik lietuvių, bet ir kitose linksnius turinčiose kalbose, pvz., lenkų, rusų, ukrainiečių, suomių, kt. Galūnių pridėjimas asmenvardžių tapatybės nekeičia. Vis dėlto ypatingo tikslumo reikalaujančiuose tekstuose, pvz., dokumentuose, patartina skliaustuose nurodyti ir autentišką begalūnę vardo ir pavardės formą.

 Vardo ir (ar) pavardės keitimas ir ištaisymas

    Keitimas. Vardas ir pavardė oficialiai keičiami pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 111; nauja redakcija Žin., 2008, Nr. 126-4823).
    2009 m. spalio 15 d. „Valstybės žiniose“ Nr. 123-5297 paskelbtas teisingumo ministro 2009 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 1R-318 „Dėl Asmens vardo, pavardės, tautybės pakeitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Be kitų pakeitimų, įtvirtinta nuostata, palengvinanti pavardės pakeitimą atsisakant priesagų.  

    Taisyklių 11 punkto, kuriame numatyti atvejai, kada leidžiama keisti pavardę, naujoji redakcija: