VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA

 

PROTOKOLINIS NUTARIMAS
DĖL SUDURTINIŲ IR SU PRIEŠDĖLIU BE- PADARYTŲ BŪDVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2016 m. kovo 3 d. Nr. PN-1 (k-22)
Vilnius

     Atsižvelgiant į pastarųjų dešimtmečių realios vartosenos tyrimus ir darinių polinkį išlaikyti pamatinio žodžio kirtį ir ne tik tvirtagalę, bet ir tvirtapradę priešpaskutinio skiemens priegaidę, naujus sudurtinius ir su priešdėliu be- padarytus būdvardžius rekomenduojama kirčiuoti taip:

   1. Pagal 1-ąją kirčiuotę, išlaikant kirtį trečiajame ar tolimesniame nuo galo skiemenyje, kirčiuoti tuos darinius, kurių antrasis dėmuo (dūrinių) arba pamatinis žodis (priešdėlio be- vedinių) yra:

   1.1. daugiaskiemenis tarptautinis žodis, turintis pastovų ar kilnojamąjį trečiojo ar tolimesnio nuo galo skiemens kirtį, pvz.: daugiaãdresis, -ė 1 (plg. ãdresas 3b), daugiakãmeris, -ė 1 (plg. kãmera 1), daugiapròfilis, -ė 1 (plg. pròfilis 1); beãdresis, -ė 1 (: ãdresas 3b), becòkolis, -ė 1 (: còkolis 1), bekãmeris, -ė 1 (: kãmera 1), bekòrpusis, -ė 1 (: kòrpusas 1);

   1.2. daugiaskiemenis savas žodis, turintis pastovų trečiojo nuo galo skiemens kirtį, pvz.: daugiaskáidulis, -ė 1 (plg. skáidula 1), daugiavéidrodis, -ė 1 (plg. véidrodis 1); bepjùvenis, -ė 1 (: pjùvenos 1), bevìdpadis, -ė 1 (: vìdpadis 1), bevirvė́laidis, -ė 1 (: virvė́laidis 1);

   1.3. daugiaskiemenis savas žodis, turintis pastovų ar kilnojamąjį priešdėlio kirtį, pvz.: daugiaãpvijis, -ė 1 (plg. ãpviją, apvijà 3b), dviãtramis, -ė 1 (plg. ãtramą, atramà 3b); beañtpilis, -ė 1 (: añtpilas 1), beapýkaklis, -ė 1 (: apýkaklė 1), bepríežiūris, -ė 1 (: príežiūra 1), bepãmušalis, -ė 1 (: pãmušalas 34b), beãpdailis, -ė 1 (: ãpdailą, apdailà 3b), beãtšvaitis, -ė 1 (: ãtšvaitas 3b).

   2. Pagal 1-ąją kirčiuotę, išlaikant tvirtapradę priešpaskutinio skiemens priegaidę, kirčiuoti tuos darinius, kurių antrasis dėmuo (dūrinių) arba pamatinis žodis (priešdėlio be- vedinių) yra tarptautinis žodis, turintis tvirtapradį priešpaskutinį skiemenį, pvz.: daugiaárkis, -ė 1 (plg. árka 1), daugiapùnktis, -ė 1 (plg. pùnktas 1), daugiaròmbis, -ė 1 (plg. ròmbas 1), daugiažánris, -ė 1 (plg. žánras 1), dvibáitis, -ė 1 (plg. báitas 1), dvivariántis, -ė 1 (plg. variántas 1); bebòrtis, -ė 1 (: bòrtas 1), bekonkùrsis, -ė 1 (: konkùrsas 1). Išlaikyti tvirtapradę priegaidę ir tų žodžių, kuriuos sudarant samplaika -ij- praleidžiama, pvz., daugiafùnkcis, -ė 1 (: fùnkcija 1).

   3. Pagal 2-ąją kirčiuotę, perkeliant kirtį į priešpaskutinį skiemenį, kirčiuoti tuos darinius, kurių antrasis dėmuo (dūrinių) arba pamatinis žodis (priešdėlio be- vedinių) yra savas daugiaskiemenis nepriešdėlinis kilnojamojo kirčio žodis, pvz.: daugiabranduõlis, -ė 2 (plg. bránduolį, branduolỹs 3a), daugiaspindùlis, -ė 2 (plg. spiñdulį, spindulỹs 3b), kvadratauodẽgis, -ė 2 (plg. úodegą, uodegà 3a); bepelẽnis, -ė 2 (: pẽlenus, pelenaĩ  3b), bepelẽkis, -ė 2 (: pẽlekus, pelekaĩ 3b), bešepẽtis, -ė 2 (: šẽpetį, šepetỹs 3b), bekibir̃kštis, -ė 2 (: kìbirkštį, kibirkštìs 3b).

    4. Pagal 2-ąją kirčiuotę kirčiuoti tuos darinius, kurių antrasis dėmuo (dūrinių) arba pamatinis žodis (priešdėlio be- vedinių) yra:

   4.1. žodis, turintis tvirtagalį arba trumpą kirčiuotą priešpaskutinį skiemenį, pvz.: daugiagar̃sis, -ė 2 (plg. gar̃sas 4), vienvaĩsis, -ė 2 (plg. vaĩsius 2), daugiastãklis, -ė 2 (plg. stãklės 2), dvikultū̃ris, -ė 2 (plg. kultū̃rą, kultūrà 2), triklavìšis, -ė 2 (plg. klavìšas 2); betriùkšmis, -ė 2 (: triùkšmas 4), bešeiminiñkis, -ė 2 (: šeiminiñkas, -ė 2), besistèmis, -ė 2 (: sistèmą, sistemà 2), befigū̃ris, -ė 2 (: figū̃rą, figūrà 2);

   4.2. savas dviskiemenis 3-iosios kirčiuotės žodis (taikoma tvirtagalė priegaidžių kaita), pvz.: auksasprañdis, -ė 2 (plg. sprándas 3), baltaspuõgis, -ė 2 (plg. spúogas 3), pamaindar̃bis, -ė 2 (plg. dárbas 3), plačiažiẽdis, -ė 2 (plg. žíedas 3), trišar̃mis, -ė 2 (plg. šármas 3); beplaũkis, -ė 2 (: pláukas 3), bestiẽbis, -ė 2 (: stíebas 3), bešar̃mis, -ė 2 (: šármas 3).

   5. Teikti gretybes su tvirtagale priegaidžių kaita (2-oji kirčiuotė) ir be jos (1-oji kirčiuotė) tų darinių, kurių antrasis dėmuo (dūrinių) arba pamatinis žodis (priešdėlio be- vedinių) yra savas 1-osios kirčiuotės žodis, turintis tvirtapradį antrąjį nuo galo skiemenį, pvz.: daugiasañdis, -ė 2 ir daugiasándis, -ė 1 (plg. sándas 1), daugiapakõpis, -ė 2 ir daugiapakópis, -ė 1 (plg. pakópa 1), daugiaviršū̃nis, -ė 2 ir daugiaviršū́nis, -ė 1 (plg. viršū́nė 1), keliakaũšis, -ė 2 ir keliakáušis, -ė 1 (plg. káušas 1), suaugtažiaũnis, -ė 2 ir suaugtažiáunis, -ė 1 (plg. žiáuna 1); bekaũkis, -ė 2 ir bekáukis, -ė 1 (: káukė 1), berankõvis, -ė 2 ir berankóvis, -ė 1 (: rankóvė 1).

Komisijos pirmininkė                                                                                                    Daiva Vaišnienė

_____________________

Komentaras

 

  • Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku „kad“
    2016-08-25 , sintaksė

    Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas. 

Visos naujienos Naujienų prenumerata
Klausiame
Dėl finalinio diktanto
  • Kaip patiko Mindaugo Nastaravičiaus diktanto tekstas „Parytys“?
  • Kaip, Jūsų nuomone, diktuota?
  • Kaip vertinate diktantą pagal sunkumą?
  • Kokia diktanto žodžių rašyba nustebino? (Paminėkite keblesnius žodžius)
  • Kokios diktanto vietos sunkesnės ar keblesnės skyrybos požiūriu?