Bendrosios naujienos
2004-04-15, Bendrosios naujienos.
Maisto gaminių pavadinimai
Pagal norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992) tikriniais maisto gaminių pavadinimais buvo laikomi tik tokie simboliniai pavadinimai, kaip bandelė ,,Rytas“, majonezas „Vilnius“, trauktinė „Trejos devynerios“, o pavyzdžiui, sostinės keksas, mėgėjų vafliai, laikyti bendriniais ir rašomi mažąja raide, be kabučių.
Leidinys rengtas tada, kai dar nebuvo tokios gaminių įvairovės kaip šiandien. Atsižvelgdama į Kalbos komisijos konsultacijų duomenis, savivaldybių kalbos tvarkytojų, spaudos redaktorių pastabas Kalbos komisija nutarė supaprastinti maisto gaminių rašymo principus.
Pirmiausia svarstyta, ar tokius pavadinimus kaip sostinės keksas laikyti tikriniais ir rašyti didžiąja raide (Sostinės keksas), ar pripažinti simboliniais ir rašyti su kabutėmis („Sostinės“ keksas). Pirmasis būdas pasirodė nepriimtinas, nes rišliame tekste nebūtų išvengta painiavos. Pavyzdžiui, pavadinimus saldainiai „Sostinė“ ir Sostinės keksas rišliame tekste abu galima pavartoti kilmininku, bet rašyti juos reikėtų skirtingai, pvz.: Pirko „Sostinės“ saldainių ir Sostinės kekso.
Komisijos tinklalapyje klausta, kaip vartotojai rašytų jotvingių dešra ir auksinis vynas. Pirmąjį pavadinimą su kabutėmis („Jotvingių“ dešra) rašytų 82 proc. respondentų, antrąjį („Auksinis“ vynas) – 86 proc., didžiąja raide – atitinkamai 12 ir 8 proc., mažosiomis raidėmis – 6 proc. Nuomonę iš viso pareiškė 479 ir 331 tinklalapio lankytojas. Taigi dauguma vartotojų pagrindiniu arba tipišku gaminių pavadinimų išskyrimo būdu laiko kabutes.
Balandžio 1 d. Kalbos komisija paskelbė negaliojančia minėtą „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ nuostatą („Rašyba“, § 167 a) papunkčio 3 pastraipa) ir priėmė rekomendaciją Nr. 7 „Dėl maisto gaminių pavadinimų rašymo“. Pripažinta, kad kalbos vartotojas neturėtų būti verčiamas svarstyti pavadinimų simboliškumo, sąlygiškumo laipsnio, todėl visi gaminį iš kitų tos pačios rūšies gaminių išskiriantys pavadinimai, taip pat ir tie, kuriuos sudaro sąlyginės reikšmės apibūdinamieji žodžiai, gali būti laikomi simboliniais ir rašytini didžiąja raide su kabutėmis. Pvz.: sūris „Germantas“, šokoladas „Trys muškietininkai“; „Palangos“ duona, „Močiutės“ sviestas, „Drakoniuko“ dešrelės, „Mūsų“ kefyras; „Daktariška“ dešra, „Kaimiškas“ rūgpienis.
Gaminių pavadinimai, ypač reklamoje, etiketėse ir pan., gali būti išskiriami ne kabutėmis, o kitu šriftu, pvz.: Palangos duona, M ū s ų kefyras, sūris GERMANTAS ir pan.
Aistė Pangonytė