Didžiosios klaidos
Žodžių sandaros
| Klaidos | Galimi klaidų taisymai | |
|
2.1. |
Svetimi žodžių elementai |
|
|
2.1.1. |
-arėja, -erėja – skolintinių daiktavardžių elementai, pvz.: |
|
|
|
batarėja |
= batèrija; |
|
|
galanterėja |
= galantèrija |
|
|
galerėja |
= galèrija |
|
|
loterėja |
= lotèrija |
|
|
oranžerėja |
= oranžèrija |
|
2.1.2. |
-avas, -ava – būdvardžių priesaga (ar baigmuo), pvz.: |
|
|
|
bordavas, -a |
= bòrdinis, -ė, vỹšninis, -ė, tam̃siai raudónas, -a |
|
|
dangavas, -a |
= dañgiškas, -a, dangaũs spalvõs, mel̃svas, -à, žýdras, -à |
|
|
fioletavas, -a, violetavas, -a |
= violètinis, -ė |
|
|
kerzavas, -a: kerzavi |
= kerzìniai (bãtai) |
|
|
kremavas, -a |
= krèminis, -ė, krèmo spalvõs |
|
|
lelijavas, -a |
= lelìjinis, -ė, lelìjų spalvõs |
|
|
morkavas, -a |
= mõrkinis, -ė, mõrkų spalvõs |
|
|
pliušavas, -a |
= pliušìnis, -ė |
|
|
ružavas, -a |
= rõžinis, -ė, raũsvas, -à |
|
|
smėliavas, -a |
= smė̃linis, -ė, smė̃lio spalvõs |
|
|
šaliavas, -a |
= šãlinis, -ė (apýkaklė) |
|
|
vyšniavas, -a |
= vỹšninis, -ė, vỹšnių spalvõs |
|
2.1.3. |
-avoti – veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz.: |
|
|
|
baliavoti |
= puotáuti, pokyliáuti |
|
|
bėdavoti |
= bėdóti, skų́stis |
|
|
dėkavoti |
= dėkóti |
|
|
komandavoti |
= komandúoti, įsakinė́ti |
|
|
meistravoti |
= meistráuti |
|
|
ponavoti |
= ponáuti |
|
|
žiemavoti |
= žiemóti |
|
2.1.4. |
da- (neda-) – priešdėlis, pvz.: |
|
|
|
dabėgti |
= pribė́gti, nubė́gti (iki ko nors): Nedabėgo (= Nepribėgo, nenubėgo) iki finišo |
|
|
dadėti |
= pridė́ti, (dár) įdė́ti: Dadėk (= Įdėk dar) kelis obuolius, kad krepšys būtų pilnas |
|
|
dadirbti |
= baĩgti dìrbti, (dár) padìrbti, išdìrbti: Dadirbsiu (= Išdirbsiu) iki pensijos ir išeisiu |
|
|
daeiti |
= 1. prieĩti (ką), nueĩti (iki ko nors): Taip kartu ir daėjome (= priėjome) upę (nuėjome iki upės); 2. su(si)pràsti, susiprotė́ti: Pagaliau man daėjo (= aš supratau, man paaiškėjo) |
|
|
daėsti |
= 1. baĩgti ė́sti; pri(si)ė́sti (iki soties): Šuo nedaėdė (= nebaigė ėsti; nepriėdė); 2. įsiė́sti, įkyrė́ti, nusibósti: Visiems jis daėdė (= įsiėdė, įkyrėjo, nusibodo) |
|
|
daleisti |
= 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligonių nedaleidžiami (= neleidžiami); 2. léisti atsiràsti, pa(si)darýti: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams); 3. sakýti, tar̃ti, manýti: Daleiskim (= Sakykim), tu teisus |
|
|
damokėti |
= primokė́ti |
|
|
dapilti |
= pripìlti (iki viršaus), (dár) įpìlti, pripìldyti |
|
|
darašyti |
= prirašýti |
|
|
dasiekti |
= pasíekti |
|
|
dasigauti |
= nusigáuti (iki ko nors) |
|
|
dasiprotėti |
= susiprotė́ti, susipràsti |
|
|
davesti |
= 1. privèsti (prie ribos): Arklį davedė ligi ėdžių (= privedė prie ėdžių); 2. išvèsti (iš kantrýbės, pusiáusvyros): Toks jų elgesys mane visai davedė (= išvedė iš kantrybės, pusiausvyros); 3. baĩgti dìrbti, padarýti: Darbą reikia davesti (= padaryti, pabaigti) iki galo |
|
|
nedakepęs, -usi, nedakeptas, -a |
= 1. ne(iš)kẽpęs, -usi, nebaĩgęs, -usi kèpti, pùsžalis, -ė; 2. kváištelėjęs, -usi |
|
|
nedakepėlis, -ė |
= nekẽpėlis,-ė, nesubréndėlis, -ė; kvaišẽlis, -ė; nei šióks, nei tóks, nei šiokià, nei tokià |
|
|
nedamuštas, -a |
= 1. neprìbaigtas, -à (mušti); 2. kváištelėjęs, -usi |
|
|
nedateklius |
= neprìteklius, trū́kumas, stokà; var̃gas, sunkùmas, skur̃das |
|
2.1.5. |
-dėjas, -a – daiktavardžių elementas, pvz.: |
|
|
|
geradėjas, -a |
= geradarỹs, -ė̃ |
|
|
niekadėjas, -a |
= niek(a)darỹs, -ė̃, nenáudėlis, -ė, niẽkšas, -ė |
|
|
piktadėjas, -a |
= piktadarỹs, -ė̃ |
|
2.1.6. |
-ikas – skolintinių mažybinės reikšmės daiktavardžių priesaga, pvz.: |
|
|
|
kubikas |
= kùbas, kubẽlis, kubiùkas |
|
|
pufikas |
= pùfas, pufiùkas, pam̃psas, pampsiùkas. |
|
2.1.7. |
-(in)yčia – daiktavardžių priesaga, pvz.: |
|
|
|
cukrinyčia |
= cùkrinė |
|
|
druskinyčia |
= drùskinė |
|
|
kiaulinyčia |
= kiaulìdė |
|
|
langinyčia |
= langìnė |
|
|
pipirnyčia |
= pipìrinė |
|
|
rūkinyčia |
= (mėsos, žuvų) rūkyklà |
|
|
varpinyčia |
= var̃pinė |
|
2.1.8. |
-ka, -kė – priesagos (ar baigmenys): |
|
|
|
a) bendrinių daiktavardžių, pvz.: |
|
|
|
čigonka |
= čigõnė, čigoniùkė |
|
|
damkė |
= (šãškių) damà |
|
|
draugelka |
= draugùžė |
|
|
etažerka |
= etažèrė, knỹginė |
|
|
giedorka |
= giedótoja, giesminiñkė |
|
|
kaimynka |
= kaimýnė, kaimynė̃lė |
|
|
kumelka |
= kumẽlė, kumélšė, kumélpalaikė |
|
|
mašinka |
= mašinė̃lė |
|
|
mergelka |
= mergiõtė, mer̃giščia, mergiū́kštė |
|
|
miesčionka |
= miesčiónė |
|
|
razinka |
= razinà, džiovìnta vỹnuogė |
|
|
sardelka, sardelkė |
= sardèlė |
|
|
vagilka |
= vagìlė, vagìšė |
|
|
b) asmenvardžių, pvz.: |
Birutka (= Birutė, Birutėlė, Biručiukė), Irka (= Irena, Irutė), Gražka, Gražkė (= Gražina, Gražinutė), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska(= Stasys, Staselis, Stasiukas) |
|
|
|
|
|
2.2. |
Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais |
|
|
2.2.1. |
Būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti: |
|
|
|
a) iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.: |
|
|
|
asmeniniai |
= ãsmeniškai |
|
|
besąlyginiai |
= besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ |
|
|
dvasiniai |
= dvãsiškai |
|
|
ekonominiai |
= ekonòmiškai |
|
|
eksperimentiniai |
= eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais |
|
|
esminiai |
= iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų |
|
|
fiziniai |
= fìziškai |
|
|
išoriniai |
= išóriškai |
|
|
materialiniai |
= materialiaĩ |
|
|
meniniai |
= mẽniškai |
|
|
orientaciniai |
= apýtikriai; maždaũg |
|
|
plytiniai (raudonas) |
= plỹtiškai (raudónas), plỹtų (raudõnio, raudonùmo) spalvõs |
|
|
principiniai |
= iš prìncipo |
|
|
psichiniai |
= psìchiškai |
|
|
šimtaprocentiniai |
= šimtù pròcentų |
|
|
teoriniai |
= teòriškai |
|
|
tiesioginiai |
= tiesióg(iai) |
|
|
tradiciniai |
= tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją |
|
|
vidiniai |
= iš vidaũs, vidumì |
|
|
vidutiniai |
= vidutìniškai |
|
|
|
Išimtis: begalìniai |
|
|
b) iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis ir pan.), pvz.: |
|
|
|
bejausmiai |
= bejaũsmiškai, be jaũsmo |
|
|
bejėgiai |
= bejė̃giškai |
|
|
beprasmiai |
= beprãsmiškai, be prasmė̃s |
|
|
betiksliai |
= betìksliškai, be tìkslo |
|
|
civiliai |
= civìliškai |
|
|
dviprasmiai |
= dviprãsmiškai |
|
|
vieninteliai (galimas, -a) |
= vieniñtelis, -ė (gãlimas, -à) |
|
|
|
Pastaba. Prieveiksmius su -(i)ai daryti iš tokių kokybinių būdvardžių galima, pvz.: tylutėliai atsiduso, pusdykiai pardavė, pokvailiai atrodo, padalijo apylygiai. |
|
2.2.2. |
Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesagomis: |
|
|
|
a) -ėjas, pvz.: |
|
|
|
atskiedėjas |
= skiedìklis |
|
|
atskyrėjas |
= (tẽpalo) skyrìklis |
|
|
autopakrovėjas |
= automobìlinis krautùvas |
|
|
įkrovėjas |
= (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis |
|
|
išėmėjas |
= (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis |
|
|
išjungėjas |
= išjungìklis, jungìklis; jungtùvas |
|
|
išleidėjas |
= (nutekamų̃jų vandenų̃) išleistùvas |
|
|
išskyrėjas |
= (benzìno, riebalų̃) skirtùvas |
|
|
išspaudėjas (sulčių) |
= sulčiãspaudė |
|
|
jungėjas |
= jungìklis; jungiamóji mẽdžiaga |
|
|
kasėjas |
= (tranšė́jų) kasìklis |
|
|
klojėjas |
= (vam̃zdžių) klotùvas |
|
|
nuėmėjas |
= (gar̃so) ėmìklis; (vaĩsių) skintùvas |
|
|
nuleidėjas |
= (šiùkšlių) nuleistùvas |
|
|
pakėlėjas |
= kėlìklis; kéltuvas |
|
|
pakrovėjas |
= krautùvas |
|
|
paleidėjas |
= (automãtinis) paleidìklis |
|
|
pastūmėjas |
= stūmìklis |
|
|
perjungėjas |
= pérjungiklis, jungìklis |
|
|
praskiedėjas |
= skiedìklis |
|
|
purškėjas |
= (trąšų̃) purkštùvas |
|
|
sanpraleidėjas |
= sanitãrinė švaryklà |
|
|
skiedėjas |
= skiedìklis |
|
|
sugėrėjas |
= (kvapų̃) gėrìklis |
|
|
sukėlėjas (putų) |
= putõkšlis |
|
|
surinkėjas |
= rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas |
|
|
sutepėjas |
= teptùvas; tepìklis |
|
|
tręšėjas |
= (želdinių̃) tręšìklis |
|
|
b) -ovas, pvz.: |
|
|
|
autoatsakovas |
= atsakìklis |
|
|
c) -tojas, pvz.: |
|
|
|
apšildytojas, apšiltintojas |
= šildytùvas; šil̃talas |
|
|
aušintojas |
= aũšalas; aušintùvas |
|
|
balintojas |
= balìklis, bãlalas |
|
|
baltintojas |
= baltìklis, bal̃talas |
|
|
braižytojas |
= braižỹklė |
|
|
dalytojas |
= (pašarų̃) dalýtuvas, skirstytùvas |
|
|
drėkintojas |
= (óro) drėkintùvas |
|
|
formuotojas |
= (blòkų) formuotùvas |
|
|
gaivintojas |
= (óro) gaivìklis |
|
|
gaudytojas |
= (tranų̃) gaudỹklė |
|
|
grąžintojas |
= (plaukų̃ spalvõs) gaivìklis |
|
|
greitintojas |
= greitintùvas |
|
|
ieškotojas |
= (ceñtro) ieškìklis |
|
|
išryškintojas |
= (fotogrãfijos) rỹškalas |
|
|
kietintojas |
= kietìklis, kiẽtalas |
|
|
maišytojas |
= (smė̃lio) maišýtuvas |
|
|
masažuotojas |
= masažuõklis |
|
|
minkštintojas |
= minkštìklis |
|
|
pagreitintojas |
= greitìklis; greitintùvas |
|
|
paskirstytojas |
= skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis |
|
|
pašalintojas |
= (rūdžių̃) valìklis |
|
|
pašildytojas |
= šildytùvas |
|
|
prailgintojas |
= ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas) |
|
|
ryškintojas |
= rỹškalas |
|
|
sėsdintojas |
= nusodintùvas |
|
|
skirstytojas |
= (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis |
|
|
standintojas |
= standìklis |
|
|
stiprintojas |
= (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas |
|
|
sukietintojas |
= kietìklis |
|
|
tirpintojas |
= tirpìklis |
|
|
treniruotojas |
= treniruõklis |
|
|
užpildytojas |
= ùžpildas |
|
|
valytojas |
= (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valýtuvas |
|
|
žadintojas |
= (į́tampos) žadintùvas |
|
2.2.3. |
Priesagos -inis, -inė būdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.: |
|
|
|
ganytojinis, -ė |
= ganýtojo, ganýtojų (pvz., laiškas) |
|
|
gydytojinis, -ė |
= gýdytojo, gýdytojų (pvz., drabužiai) |
|
|
mokytojinis, -ė |
= mókytojų (pvz., pasitarimas) |
|
|
rašytojinis, -ė |
= rašýtojų (pvz., spauda) |
|
|
skaitytojinis, -ė |
= skaitýtojų (pvz., klubas) |
|
|
vertėjinis, -ė |
= vertė́jo, vertė́jų (pvz., konferencija) |
|
2.2.4. |
Būdvardžiai su priesaga -iškas, -iška veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypač tautybei, reikšti |
pvz.: švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai) |
|
2.2.5. |
Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti ne kartotiniam,o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti |
pvz.: Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą. Gydytoja paprašė nusirenginėti (= nusirengti). Dirbtuves reikėtų perkelti į kokią bankrutuojančią ar užsidarinėjančią (= uždaromą) miesto gamyklą. Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes |
|
|
|
|
|
2.3. |
Neteiktini sudurtiniai žodžiai |
|
|
2.3.1. |
Asmenis reiškiantys priesagos -ietis, -ietė žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų |
pvz.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis) |
|
2.3.2. |
Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio, pvz.: |
|
|
|
agrochemtarnyba |
= agrochèmijos tarnýba |
|
|
dietgydytojas, -a |
= (gýdytojas, -a) dietològas, -ė |
|
|
genplanas |
= generãlinis plãnas |
|
|
genrangovas |
= generãlinis rangõvas |
|
|
medsesuo |
= medicìnos sesuõ, gailestìngoji sesuõ |
|
|
politekonomija |
= polìtinė ekonòmija |
|
|
vetpunktas |
= veterinãrijos pùnktas |
|
|
vyrgydytojas, -a |
= vyriáusiasis gýdytojas, vyriáusioji gýdytoja |
|
|
vyrinžinierius |
= 1. vyriáusiasis inžiniẽrius, vyriáusioji inžiniẽrė; 2. vyresnỹsis inžiniẽrius, vyresnióji inžiniẽrė |
|
|
|
Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai: „Lietlatstatyba“, „Varėngrybas“ ir pan. |