• Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Valstybės įstaiga, sprendžianti kalbos politikos klausimus
• Gal ieškote Valstybinės kalbos inspekcijos, kuri atlieka Kalbos įstatymo kontrolės funkciją?

Istorija

 Lietuvių kalbos komisija LKP CK sprendimu įsteigta 1961 m. prie Lietuvos Mokslų Akademijos Prezidiumo. Jos pirmininku paskirtas J. Žiugžda, pirmininko pavaduotoju – G. Zimanas, moksliniu sekretoriumi – V. Ambrazas, nariais – T. Butkus, J. Januitis, J. Kabelka, J. Macevičius, V. Niunka, J. Palionis, D. Roda, R. Šarmaitis, K. Ulvydas, A. Venclova. Pirmasis posėdis įvyko 1961 m. spalio 27 d. Komisija su pertraukomis veikė iki 1970 m. rugsėjo. Daugiausia svarstyta, kaip turėtų būti rašomi kitų kalbų tikriniai vardai – adaptuoti ar originalo forma, tačiau dviejų požiūrių šalininkai nesutarė, taisyklės nebuvo patvirtintos.

1976 m. gruodį buvo sudaryta nauja Lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos TSR Mokslų Akademijos (pirmininkas – K. Korsakas, pavaduotojai – V. Mažiulis ir G. Zimanas, sekretorius – K. Ulvydas). Lietuvos KP CK ir Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarimu komisija buvo įgaliota suvienodinti terminiją, rašybą spaudoje, periodiniuose ir neperiodiniuose leidiniuose, tarnybiniuose dokumentuose, spręsti sudėtingus lietuvių bendrinės kalbos klausimus. Nurodyta, kad komisijos parengtos rekomendacijos privalomos visoms ministerijoms, žinyboms, organizacijoms, redakcijoms, leidykloms.

Komisija dirbo svarbų kalbos norminamąjį darbą. Išsamiai apsvarstytas leidinys „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, jame siūlomi pakeitimai. 1977 m. birželio 16 d. priimtame nutarime pateiktos rekomendacijos dėl j rašymo (bjaurus, pjauti, spjauti), dėl veiksmažodžių būsimojo laiko trečiojo asmens rašymo, kai kurių žodžių rašymo kartu ir atskirai, žodžių kėlimo, brūkšnelio rašymo. Kitais nutarimais reglamentuotas didžiųjų raidžių rašymas įvairiuose pavadinimuose, įterpinių, lyginamųjų posakių, išplėstinių dalyvinių, pusdalyvinių ir padalyvinių aplinkybių, išplėstinių pažyminių, sudėtinių sakinių skyryba.

Vėl pradėta svarstyti, kaip turėtų būti rašomi nelietuviški tikriniai vardai, tačiau ir vėl prie vienos nuomonės neprieita. 1981–1983 m. komisijos veikla buvo nutrūkusi.

1984 m. pradėjo dirbti atnaujinta komisija (pirmininkas – J. Palionis, pavaduotojas – V. Mažiulis, sekretorius – A. Piročkinas). Komisija priėmė nutarimą dėl kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartosenos lietuvių kalboje, taip pat nutarimus dėl tokių asmenvardžių galūnių rašymo bei dėl ilgųjų balsių rašymo adaptuojamuose tikriniuose varduose, kelis kitus nutarimus.

Visi nutarimai 1987 m. išleisti atskira knygele „Lietuvių kalbos komisijos nutarimai“ (Vilnius, Mokslas).

1987 m. priimti protokoliniai nutarimai dėl „Tarptautinių žodžių žodyno“ ir dėl naujojo „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ varianto. Komisijos nuomone, 1985 m. išleistame „Tarptautinių žodžių žodyne“ esama trūkumų, todėl jis nelaikytinas norminamuoju veikalu. Visuomenei rekomenduota vadovautis „Lietuvių kalbos rašyboje ir skyryboje“ nustatytomis taisyklėmis.

LKP CK 1987 m. birželio 6 d. nutarimu komisija buvo papildyta, pirmininku paskirtas A. Vanagas, pavaduotoju – V. Mažiulis, sekretoriumi – P. Kniūkšta.

Komisija svarstė radijo ir televizijos kalbą, su informatikos specialistais aptarė lietuvių kalbos raidyno pritaikymo elektroninėms skaičiavimo mašinoms problemas. Kreiptasi į LKP CK ir Ministrų Tarybą, kad mokyklos būtų aprūpintos kompiuteriais su lietuviška abėcėle. Svarstyta nemažai kalbos praktikos klausimų.

1988 m. gruodžio 22 d. komisija priėmė rezoliuciją „Dėl lietuvių kalbos ugdymo“. Joje nubrėžtos svarbiausios kalbos tvarkymo ir priežiūros gairės, paminėti ir pagrindiniai Kalbos komisijos uždaviniai – spręsti ne tik sudėtinguosius bendrinės kalbos kodifikacijos klausimus, bet ir bendrąsias kalbos vartojimo bei egzistavimo problemas.

1990 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu sudaryta Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo (pirmininkas – A. Vanagas, pirmininko pavaduotojas – V. Mažiulis, sekretorius – P. Kniūkšta). Ji buvo įgaliota spręsti ne tik kalbos kodifikavimo ir norminimo, bet ir valstybinės kalbos statuso įgyvendinimo klausimus.

Komisijai, iki tol veikusiai kaip visuomeninei organizacijai, paskirti dviejų darbuotojų etatai. Pirmieji naujosios komisijos darbai buvo glaudžiai susiję su šalies gyvenimo pokyčiais. Ypač kruopščiai svarstytas ne lietuvių tautybės asmenų vardų ir pavardžių rašymas Lietuvos Respublikos piliečio pase. Šis klausimas aptartas drauge su Tautybių departamento, kitų valstybės institucijų, taip pat tautinių bendrijų organizacijų atstovais. Nutarta patiems piliečiams leisti pasirinkti sugramatintas ar nesugramatintas asmenvardžių formas.

Netrukus Kalbos komisija parengė Lietuvos lenkų, baltarusių, ukrainų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles (patvirtintos protokoliniais nutarimais).

Valstybinei kalbai įsigalint visose gyvenimo srityse prireikė daug taikomojo pobūdžio nutarimų. 1991 m. priimti nutarimai dėl medžiagų, gaminių ir normatyvinių dokumentų žymenų rašymo, laiškų ir kitų siuntų bei dokumentų adresavimo, dėl pareigų pavadinimų formų. Išleistas pataisytas ir papildytas komisijos nutarimų leidimas. Kreiptasi į miestų ir rajonų tarybas, pasiūlyta įsteigti kalbos tvarkytojų etatus. Šis siūlymas gana greitai pradėtas įgyvendinti.

1991 m. pasirodė naujas „Lietuvių kalbos komisijos nutarimų“ leidimas (Vilnius: Mokslas), jame sudėti pataisyti pirmojo leidimo ir vėliau priimti nutarimai.

1992 m. pradžioje atnaujinta komisijos sudėtis (pirmininkas – A. Rosinas, pirmininko pavaduotojas – A. Vanagas, sekretorė – D. Mikulėnienė). Tais pačiais metais patvirtintos Firmų vardų darymo taisyklės, dalimis pradėtas rengti didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, apsvarstyti ir patvirtinti lietuvių kalbos mokėjimo testai kitakalbiams.

1993 m. kovo 27 d. paskelbtas Lietuvos Respublikos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymas. Juo Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo įpareigota spręsti lietuvių kalbos kodifikavimo, normų vartojimo ir valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus. Įstatyme nurodyta, kad komisijos nutarimai kalbos klausimais privalomi visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, žiniasklaidos priemonėms.

1995 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymą. Jo projektą rengė dar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Švietimo, mokslo ir kultūros komisijos 1992 m. balandžio 6 d. sprendimu sudaryta darbo grupė: pirmininkas – D. Smalinskas, nariai – V. Ambrazas, D. Dičiūtė-Foigt, K. Jovaišas, A. Katkus, S. Stažys. Šiame įstatyme įtvirtintos pagrindinės valstybinės kalbos vartojimo ir priežiūros nuostatos.

Valstybinė kalbos inspekcija, 1990 m. liepos 30 d. įsteigta kaip Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos padalinys, 1995 m. tapo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo Kalbos inspekcija.

1996 m. Kalbos komisija pradėjo koordinuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos (1995-12-04) Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 m. programos vykdymą. Programos darbus pagal sutartis su komisija vykdė įvairios institucijos. Remtas kalbos mokslo veikalų, filologinių ir terminų žodynų, tarmių tekstų rengimas ir leidyba, kalbos duomenų kompiuterinių bazių sudarymas, kalbos kultūros ir specialybės kalbos dėstymas aukštosiose mokyklose, valstybinės kalbos kursai kitakalbiams ir pan.

Nuo 1998 m. liepos 17 d. Kalbos komisijos pirmininke paskirta D. Mikulėnienė, pavaduotoja – J. Palionytė.

2000 m. Kalbos komisija pradėjo koordinuoti dar tris programas: Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000–2006 metų programą (patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės balandžio 26 d. nutarimu Nr. 471), Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metais programą ir Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis įgyvendinimo tvarką (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340).

2001 m. lapkričio 20 d. priimta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso įstatymo nauja redakcija. Pagal įstatymą Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Lietuvos Respublikos Seimo reorganizuota – išskaidyta į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (atskaitingą Seimui) ir Valstybinę kalbos inspekciją (ji įsteigta prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos). Sumažintas komisijos narių skaičius – vietoj 23 liko 17. Komisijos sudėtis atnaujinama kas penkeri metai (2002, 2007 m.).

Nuo 2002 m. Komisijai vadovauja pirmininkė dr. I. Smetonienė, pavaduotoja – J. Palionytė.

Apie Kalbos komisijos veiklą nuo 1992 m. dar žr. skyriuje „Veiklos ataskaitos“.