Konsultacijų bankas
gi; argi, kadgi, nejaugi, kas gi, kada gi...
Kada dalelytė „gi“ rašoma kartu, o kada atskirai su greta einančiu žodžiu?
1. Pabrėžiamoji dalelytė gi rašoma skyrium:
a) nuo visų kaitomų žodžių, pvz.: kas gi (ne kasgi), ko gi (ne kogi), ką gi...; koks gi (ne koksgi), kokio gi...; dėl ko gi; visas gi, viso gi...; visa gi; tai gi (pvz., Tai gi bežiūrint, pikta pasidarė; dar žr. 2 p., kada gi rašoma kartu – taigi); gražu gi; mažas gi, maža gi...; sakau gi, sakei gi...; ištižęs gi...;
b) nuo dviskiemenių ir daugiaskiemenių nekaitomų žodžių, pvz.: aja gi, antai gi, aure gi, dabar gi, daugel gi, dėlei gi, dėlto gi (ne dėltogi), jeigu gi, kada gi (ne kadagi), kodėl gi (ne kodėlgi), tegul gi, tenai gi, todėl gi, tuojau gi, užtai gi (ne užtaigi), užtat gi (ne užtatgi);
išimtis – nejaugi (plg. dar kadangi);
c) nuo nekaitomų žodžių samplaikų, pvz.: vis tiek gi, vien tik gi, kaip nors gi.
2. Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais, pvz.:
akgi
argi
betgi
čiagi
dargi
dėlgi
irgi
jaugi
kadgi
kaipgi
kurgi
nagi
negi
neigi
nesgi
netgi
ogi
oigi
šiaipgi
taipgi
taigi
tuojgi
vagi
vėlgi
visgi
vosgi
3. Dalelytė gi, einanti prieš pabrėžiamąjį žodį, visada rašoma atskirai, pvz.: gi aure, gi tavo, gi dėl to, gi čia (tebėra), gi vėl (atėjo).
Atkreiptinas dėmesys, kad dalelytė gi nevartotina priešinamajam sujungimui vietoj jungtuko, pvz.: Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi (taisoma o, bet) ir esamos ne visos jaukios. Jis mušė, gi (taisoma o) mes tik žiūrėjome. Vienos moterys negali atsidžiaugti patogiais žemakulniais batais, gi (taisoma o) kitos tebeieško aukštakulnių.
(žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, § 66–67;
Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, 6.1 p.)
Žymės: rašyba.