Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Valstybės įstaiga, sprendžianti kalbos politikos klausimus... Gal ieškote Valstybinės kalbos inspekcijos, kuri atlieka Kalbos įstatymo kontrolės funkciją?

Taškas 2006-06-29 14:18  

2006 m. birželio 22 d. „Labo ryto“ „Senojo televizoriaus“ rubrikoje trumpai apie Sovietų Sąjungos vykdytą rusinimo politiką (žr. <A HREF="www.lrt.lt/dayarchive.php?d=2006-06-22\"TARGET="_blank">www.lrt.lt/dayarchive.php?d=2006-06-22Labo ryto įrašo 02:24–02:27):

SSSR planingai ir nuosekliai siekė surusinti jai priklausiusias tautas. Vienas iš tokios politikos įrankių buvo rusų kalba. Labiausiai nepasisekė rytų tautoms, jose tautinės kalbos buvo nustumtos į buitinės kalbos lygmenį. Lietuviams rusų kalba tapo ne vien kanceliarinė, bet ir antrąja bendrine kalba. Ir vis dėlto, prof. A. Gaižučio teigimu, Lietuva, Latvija, Estija, nors kasmet turėdavo atsiskaityti, kas padaryta rusifikacijos naudai, inteligentijos dėka sugebėjo pasipriešinti, todėl Pabaltijį net partiniai darbuotojai, ideologai pavadindavo Sovetskaja Evropa arba Sovetskij Zapod.
Užkariautojai visais laikais kėsinosi sugriauti užkariautųjų dvasinio gyvenimo pamatus, nes juos sugriovus gali padaryti žmogų savo įrankiu. JEI PAKERTI KALBĄ – VADINASI, PERTVARKAI ŽMONIŲ SĄMONĘ IR NETGI PASĄMONĘ. Todėl kalba tikrai ne vien lingvistų problema.

Kalbos gripas 2006-06-29 12:13  

Adresas <A HREF="blog.delfi.lt/archive/article.php?id=9940898\"TARGET="_blank">blog.delfi.lt/archive/article.php?id=9940898

Kalbos gripas


DELFI skaitytoja
2006 birželio mėn. 22 d. 22:24


Pamenate ankstyvą pavasarį, kai su baime nelaukdami laukėm žadeto paukščių gripo... Laimei, pas mus sugrįžo sveikos gražuolės gulbės, antelės ramiai peri, o, gal jau ir išperėjo pūkuotus vaikučius...
Tačiau, pas mus paplito kitas virusas, baisus, užkrečiantis ir labai sparčiai naikinantis mūsų kalbą. Tuo virusu užsikrėtė visi: nuo manekenės iki Prezidento...

TA PRASME...ta prasme, be jokios prasmės...

VISUR: spaudoje, gatvėje, televizijoje, diskotekoje, namuose...kai žmogus neturi ką pasakyti, jis sako:&quot;ta prasme&quot;, kai žmogus nori būti &quot;madingas&quot;, jis sako:&quot;ta prasme&quot;...

&quot;Ta prasme&quot;, kokia to pasakymo prasmė? Jokia.

Tai kalbos gripas, kurio niekas nebijo, bet visi serga. Kalba nyksta, kalbėtojai banalėja, niveliuojasi ir kalba beprasmybes.

Aš dar menu tarybinius laikus. Tuo metu buvo kitas virusas- &quot;supranti, ponimaješ...&quot;

? 2006-06-20 13:47  

„Lietuvos aide“ buvo Gintauto Iešmanto straipsnis apie Valstybinės kalbos įstatymo svarstymą. Gal kas nors turi kokią galimybę čia paskelbti?

Projektas 2006-06-20 12:58  

KALBOS ĮSTATYMO PROJEKTĄ DAR REIKIA TAISYTI

Pranas Kniūkšta

Literatūra ir menas, 2006-06-16 nr. 3100
<A HREF="www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3100&;kas=straipsnis&st_id=9001"TARGET="_blank">www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3100&;kas=straipsnis&st_id=9001

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas, priimtas 1995 m., buvo labai reikalingas dokumentas ir nemažai prisidėjo prie lietuvių kalbos apsaugos. Jis tebėra svarbus, veiksmingas ir dabar. Tačiau per penkiolika metų įvyko visuomenės gyvenimo ir kalbos vartojimo pokyčių, į kuriuos senasis įstatymas neatsižvelgia, arba yra dalykų, kuriuos pamini tik bendrais bruožais, jų nedetalizuodamas. Todėl sveikintina, kad parengta nauja įstatymo redakcija, kuri senąjį įstatymą gerokai papildo ir atnaujina. Pridėta nemažai naujų nuostatų, teiginių ir straipsnių, daugelis jų reikalingi ir palaikytini.

Tačiau naujosios įstatymo redakcijos projektas turi ir abejotinų ar net aiškiai nepriimtinų nuostatų ir teiginių, kuriuos reikėtų pergalvoti, tikslinti ir taisyti.

Projektui labiausiai kenkia du iš esmės nepriimtini, pačiai valstybinės kalbos idėjai prieštaraujantys dalykai. Vienas jų – prasikišanti kitų kalbų (projekte – užsienio kalbų) konkurencija su lietuvių kalba, kitas – nepriimtinas viešųjų užrašų apibrėžimas ir nepakankamas jų vartojimo reglamentavimas.

&lt;...&gt;

Dėl krizės VU Filologijos fakultete 2006-06-13 12:32  

Dėl krizės Vilniaus universiteto Filologijos fakultete
| 2006 06 13 11:21:34 |

Kreipimasis į mąstančią ir atsakingą Lietuvos visuomenę dėl krizės Vilniaus universiteto Filologijos fakultete

Žr. <A HREF="mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/60\"TARGET="_blank">mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/60

„Mokslo Lietuvos“ straipsniai (2006) » 2006 m. birželio 22-liepos 5 d. Nr. 12 (346)

Kalba 2006-06-06 14:06  

Adresas <A HREF="editorial.delfi.lt/archive/article.php?id=9779725\"TARGET="_blank">editorial.delfi.lt/archive/article.php?id=9779725

Ar privaloma lietuviui mokėti rusų kalbą?

DELFI skaitytoja Agnė
2006 birželio mėn. 5 d. 18:30

&lt;...&gt; Na ką gi. Ketvirtadienio vakaras. Neturiu suplanavusi kažkokios itin svarbios ir naudingos veiklos, todėl prisėdu pasižiūrėti televizoriaus.

Atgaivos ieškau įsijungdama Lietuvos televiziją (nors vienas tikrai nepriklausomas kanalas Lietuvoje). Žiūrim ką turim. Taaaip... Laida „Arti toli“ su vedėja Beata Nicholson. Na ką gi žiūrim. Žiūrim, tai žiūrim, bet ką gi matom? O gal tiksliau girdim..?

Laidos tema turbūt jau nieko nebestebinanti – „Eurovizijos laimėtojai ir nevykėliai“. Pasakojama apie „Eurovizijos“ užkulisius ir t.t.. Neapsieita ir be interviu iš kitų šalių atstovų.

Žinoma, daugelis kalba anglų kalba, puikiai girdime įgarsinimą lietuviškai. Ateina Ukrainos atstovės eilė. Moteris pradeda kalbėti rusų kalba ir aš, puikiai suprantama, laukiu tokio paties įgarsinimo lietuvių kalba, ar bent jau titrų. Deja, vertimo i lietuvių kalbą nei išgirdau, nei išvydau..

Tiesą sakant, likau šiek tiek šokiruota. Akys nejučia nukrypsta i dešiniąją ekrano pusę. Na tikrai, aiškiai matau Lietuvos televizijos logotipą. Tada jau kyla pasipiktinimas. Toks įspūdis, jog Lietuvos televizija rusų kalbą laiko valstybine kalba (neturiu galvoje Lietuvos televizijos laidų, skirtų mūsų šalyje gyvenančioms tautinėms mažumoms)?

Jei ne, tai kur tada „šuo pakastas“? Šis įvykis, tai lyg „savaime suprantamo“ dalyko, jog visi lietuviai turi mokėti rusų kalbą, patvirtinimas. &lt;...&gt;

Priedermė 2006-06-06 13:52  

Adresas <A HREF="www.delfi.lt/archive/article.php?id=9777264\"TARGET="_blank">www.delfi.lt/archive/article.php?id=9777264

Prezidentas: Lietuva neturi pamiršti savo priedermės puoselėti lituanistiką

<A HREF="www.DELFI.lt\"TARGET="_blank">www.DELFI.lt
2006 birželio mėn. 5 d. 16:11

Prezidentas Valdas Adamkus reiškia susirūpinimą dėl neapibrėžtos lituanistikos ir baltistikos tyrinėjimų ateities Vilniaus universitete. &lt;...&gt; Prezidentas V.Adamkus primena, kad lituanistikos ir baltistikos tyrimai turi ilgametes tradicijas, kurių dėka Vilniaus universitetas yra pelnęs pasaulinį mokslo pripažinimą. „Lituanistika atlieka svarbią misiją ir daro didelę įtaką lietuvių tautos savimonės ir solidarumo formavimuisi“, - sakė valstybės vadovas.

&lt;...&gt;

kalbos statusas 2006-05-31 11:19  

Juščenka nepripažįsta vietos valdžios teisės spręsti rusų kalbos statuso klausimą
| 2006 05 31 07:58:36 |

Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pareiškė, kad vietos valdžia neturi teisės spręsti, ar rusų kalbai turi būti suteiktas oficialios kalbos statusas. &quot;Jei kalbėsime apie kalbos statuso sąvoką, tai nėra vietos savivaldos institucijų kompetencija&quot;, - pareiškė V.Juščenka antradienį spaudos konferencijoje Donecke.

Pasak jo, šis klausimas gali būti sprendžiamas tik nacionaliniu referendumu, balsuojant Aukščiausiojoje Radoje dėl Konstitucijos pakeitimo.

Lugansko srities ir Sevastopolio miesto tarybos priėmė nutarimus dėl rusų kalbos regioninio statuso savo teritorijose.

&quot;Interfax&quot;-BNS

Cituojant &quot;OMNI Laiką&quot;, būtina nurodyti šaltinį: <A HREF="www.omni.lt\"TARGET="_blank">www.omni.lt.

kalba - i siukslyna 2006-05-29 08:45  

Bernardinai.lt, 2006-05-27

Dennis VLAMINCK: Vokiečių kalbą gaila išmesti į šiukšlyną

Iš vokiečių kalbos vertė Elena Aronštamienė
2004 m. sausio 31 d. „Kölner Rundschau“


Vertėjos įvadinės pastabos: „Būsim europiečiai, jei būsim lietuviai“

Kai dar gyvenau Klaipėdoje ir dirbau šio miesto valstybinės kalbos inspektore,2000 m. sausio 5 d. „Klaipėda“ buvo išspausdinusi mano straipsnį „Kad netaptume trąša Europai...“, kuriame citavau kalbininką Joną Klimavičių. Citata buvo tokia: „Nėra kalbos be įtakų. Tačiau savo kalbos nuo jų (bet ne apskritai nuo negerovių) nereikia ginti gal tik kinams ir amerikiečiams, nes kitos kalbos (ir, beje, kultūros) ginasi nuo pačios anglų kalbos ir jos vartojimo, plitimo ir žodyno ar gramatikos poveikio. Ginasi prancūzų kalba, net baudomis, bet mažavertiškumo baimės nekenčia. Ir mes nebijokim – būsim europiečiai, jei būsim lietuviai, o jei nebūsim lietuviai – būsim tik trąša“.

Ir štai po ketverių metų, jau gyvendama Vokietijoje, viename vokiškame laikraštyje perskaičau labai panašias mintis, kurias tuomet, remdamasi jau cituotu kalbininku, buvau išdėsčiusi. Negalėdama likti abejinga tam, ką ten perskaičiau, mane sudominusį rašinį išverčiau į lietuvių kalbą, kad ir Jūs, mielieji skaitytojai, galėtumėte įsitikinti, jog ne tik gyventojų skaičiumi tokios mažos tautos kaip Lietuva rūpinasi gimtosios kalbos išsaugojimu, jos turtinimu. Vokiečių kalba Europoje visada buvo gerbiama ir turėjo tvirtas tradicijas, bet tai neįvyko savaime, o tik todėl, kad ja kalbantys žmonės nuolat puoselėjo ją, didžiavosi ja, nepasiduodami dar stipresnių ar populiaresnių kalbų įtakai.

Šias mintis parašiau prieš pora metų, jas publikavo „Alytaus naujienos“ 2004 m. balandžio 17 d., bet manau, kad jos aktualios ir šiandien, nes svetimos kalbos tebesiveržia į Lietuvą, žmonių yra labai mielai vartojamos. Tai nėra blogai – kuo daugiau kalbų žmogus moka, tuo jis yra turtingesnis, bet svetimos kalbos negali skurdinti mūsų gimtosios kalbos, negali jos guiti iš kasdienio vartojimo, žmonės turi kalbėti švaria, taisyklinga, gyva kalba: kai lietuviškai - tai lietuviškai, kai rusiškai - tai rusiškai, kai angliškai - tai angliškai, o ne kokiu nors kalbų kratiniu - vienas žodis lietuviškas, kitas angliškas, trečias jau iš viso koks nors hibridas. O sakinio konstrukcija? Paklausykim! – kai kurie jau kalba ne kokia nors kalba, o kažkokiu „surogatu“, kalbų „mišraine“. Ar mums to reikia?! Todėl ir raginu dar kartą jokiu būdu neskurdinti ir neprastinti tokios senos, turtingos ir labai gražios mūsų gimtosios kalbos. &lt;...&gt;



Dennis VLAMINCK: Vokiečių kalbą gaila išmesti į šiukšlyną

Alice Schlöser ir jos draugija ginasi nuo angliškų žodžių bei sąvokų srauto.

Tik nebandykite kalbėdami su ponia Alice Šleser (Schlösser) pavartoti kokio nors kai kurių žmonių šnekamojoje kalboje kad ir labai įprasto angliško žodžio, nes ji iš karto paprašys su ja kalbėti vokiškai. Ir ne todėl, kad jis nesuprastų, ką jūs sakote. „Aš priešinuosi vokiečių kalbos griovimui, - sako A. Šleser.

Ši moteris yra Vokiečių kalbos draugijos (VDS – Verein Deutsche Sprache) ir Kelno (Köln) regiono tarybos narė. Šios draugijos tikslas – „Priešintis vokiečių kalbos anglifikacijai ir žmonėms Vokietijoje priminti jų gimtosios kalbos vertę bei grožį“. „Mes suprantame, kad gyvoji kalba nuolat kinta, - sako buvusi pradinių klasių mokytoja, - Tačiau tokia gausybė angliškų posakių trikdo, klaidina daugelį žmonių: vaikus, senus ir skurdesnę kalbą turinčius žmones, taip pat užsieniečius.“

&lt;...&gt;
Žr. <A HREF="www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/48555\"TARGET="_blank">www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/48555

Laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ 2006-05-25 13:49  

Adresas: <A HREF="82.135.199.144/kz/news.php?readmore=250\"TARGET="_blank">82.135.199.144/kz/news.php?readmore=250

Didžiuojamės žemaičių tarme
„Kalvotoji Žemaitija“, 2006-05-25

Siekdami populiarinti žemaičių tarmę bei skiepyti pasididžiavimą ja, praėjusį penktadienį visus tryškiečius pakvietėme į renginį „A mon sakaa?“.
&lt;...&gt; Pati didžiausia dovana — Žemaičio pasas – atiteko vyriausiai renginio dalyvei Bronelei, kuri sužavėjo visus tiek savo drąsumu, tiek puikia atmintimi. Pasirodo, vaikystėje žąsis ganydama, daug eilėraščių buvo išmokusi. Ir dabar dar atsimena, sakė, galėtų apie trisdešimt ilgiausių poemų išpyškinti. Džiaugėmės ir kita tryškiete — nuolatine mūsų renginių pagalbininke Elena Sakalauskiene, nepanorusia lipti scenon, tačiau mielai leidusia naudotis jos per daugybę metų išgirstais ir užrašytais žemaitiškais „perliukais“ &lt;...&gt;

Nomeda Statkienė
Tryškių seniūnijos kultūros centro direktorė