• Valstybinė lietuvių kalbos komisija – Valstybės įstaiga, sprendžianti kalbos politikos klausimus
• Gal ieškote Valstybinės kalbos inspekcijos, kuri atlieka Kalbos įstatymo kontrolės funkciją?

Vilniaus rajono savivaldybė neigia darželinukų ugdymo valstybine kalba problemą 2010-07-28 12:42  

LTA ir lrytas.lt

...Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė atkreipė dėmesį, kad iš 25 rajone veikiančių ikimokyklinių įstaigų keturiose nėra sudaryta galimybių vaikus ugdyti valstybine kalba ir rekomendavo Lavoriškių ir Rudaminos lopšeliuose-darželiuose bei Buivydžių ir Mostiškių vaikų darželiuose įsteigti bent po vieną lietuvišką grupę.

Tokia informacija papiktino Vilniaus rajono valdininkus, kurie išplatintame pranešime pažymėjo, kad Rudaminoje ir Mickūnuose, be Vilniaus rajono savivaldybei pavaldžių ikimokyklinių įstaigų, veikia dabar Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pavaldumo ikimokyklinio ugdymo įstaigos, teikiančios ugdymą tik lietuvių valstybine kalba. Rudaminos vaikų darželyje yra 4, o Mickūnuose - 3 grupės.

Buivydiškėse ir Riešėje veikia vaikų darželiai tik lietuvių ugdomosiomis kalbomis, o lenkų ar rusų ugdomosiomis kalbomis vaikai gali būti ugdomi tik Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Iki šiol nebuvo vaikų darželio ar grupių lenkų ugdomąja kalba Mickūnuose, nors čia gyvena 80 proc. lenkų tautybės gyventojų.

Vilniaus rajono savivaldybės atstovai teigia, kad Buivydžių ir Mostiškių apylinkėse gyvena lenkų tautybės gyventojų dauguma. Buivydžiuose 95 proc. gyventojų yra lenkų tautybės, Mostiškėse - 70 proc. lenkų tautybės ir 5 proc. lietuvių tautybės. Esą iki šiol poreikio steigti lietuviškas grupes veikiančiuose vaikų darželiuose nebuvo, nes nebuvo gauta nė vieno gyventojo prašymo.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės atstovų, vaikų rajono ugdymo įstaigose mažėja ne tik dėl demografinės situacijos, emigracijos ar ugdomosios kalbos pasirinkimo, bet ir dėl skurdo: tėvai, neturėdami darbo ir pajamų, nenori ir negali leisti vaiko į ugdymo įstaigą ir iki mokyklinio amžiaus ugdo patys namuose. Buivydžių vaikų darželyje ugdoma 16 vaikų, Mostiškių - 24. Vilniaus rajono savivaldybės taryba negali dirbtinai įsteigti papildomų grupių ikimokyklinėse įstaigose, kol nėra pateikta tėvų prašymų.

www.lrytas.lt/-12802125111279913298-vilniaus-rajono-savivaldyb%C4%97-neigia-dar%C5%BEelinuk%C5%B3-ugdymo-valstybine-kalba-problem%C4%85.htm

Ar Vyriausybei geriau, kad padidintų mokesčių našta pribaiginėja knygų leidyklas? 2010-07-28 12:31  

Vytautas Kaminskas, LRytas.lt

Ironiškai galime pasidžiaugti, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) knygoms Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungoje - pirmaujame bent vienoje srityje. Valstybei turbūt nereikia apsišvietusių žmonių - gal negerai, kad žmogus skaito knygą, o ne visą dieną žiūri televizorių. O jei rimtai, dėl išaugusių mokesčių mūsų valstybė, manau, žiauriai pralošė: Lietuvoje sumažėjo knygų.

Daug vertėjų, redaktorių, stilistų neteko darbo - nuėjo į darbo biržą. Tiems, kurie liko dirbti sumažėjo atlyginimai - vadinasi, ir „Sodra“ surenka mažiau. Tie 4 padidinto PVM procentai neatpirko bendro valstybės patirtų nuostolių.

Kodėl negalima pabandyti nebesmaugti leidyklų? Nėra paramos, tai nors netrukdykite išlikti. Sumažinkite pagaliau PVM iki tokio lygio, koks buvo 2008-aisiais, nes darosi sunku parduoti knygas. Visų leidyklų ir knygų entuziastų vardu prašau pagalvoti, ar tie padidėję PVM 4 procentai išgelbės valstybės biudžetą?

www.lrytas.lt/-12803007601278971994-ar-vyriausybei-geriau-kad-padidint%C5%B3-mokes%C4%8Di%C5%B3-na%C5%A1ta-pribaigin%C4%97ja-knyg%C5%B3-leidyklas.htm

Šv.Jeronimo premija - austrų vertėjui C.Helliui 2010-07-28 12:23  

LLVS, LRytas.lt

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir LR kultūros ministerija
2010 m. Šv. Jeronimo premiją nusprendė skirti
austrų vertėjui
Cornelijui Helliui
už profesionalius ir meniškus vertimus, už ilgametę iniciatyvią ir kūrybingą veiklą populiarinant lietuvių literatūrą vokiškai kalbančiose šalyse.

Cornelius Hell gimė 1956 m. Zalcburge. Studijavo germanistiką ir katalikiškąją teologiją. Nuo 1993 m. gyvena Vienoje. 1984–1986 m. Vilniaus universitete dėstė vokiečių kalbą ir austrų literatūrą. Nuo 1990 m. laisvas rašytojas, žurnalistas ir vertėjas, o 1991–1993 m. taip pat ir Zalcburgo literatūros forumo „Leselampe“ vadovas. 1990–1992 m. Zalcburgo universitete dėstė lietuvių kalbą, 1992–2005 m. dėstė vokiečių kalbos poetiką Zalcburgo universitete “Mozarteum”. 2002–2008 m. austriško savaitraščio „Die Furche“ kultūros skyriaus vedėjas. 2006-2007 m. dėstė lietuvių literatūrą Vienos universitete, 2009 m. - Klagenfurto universitete. <...>

Cornelijus Hellis yra išvertęs Vienuolio, Žemaitės, M. Katiliškio, R. Gavelio, J. Ivanauskaitės, R. Granausko, J. Erlicko, M. Ivaškevičiaus, R. Šerelytės, A.A. Jonyno, V. Bložės, N. Miliauskaitės, A. Nykos-Niliūno, J. Kunčino, A.Mackaus, J. Vaičiūnaitės, E. Ališankos, L. Katkaus, R.Stankevičiaus, K. Platelio, D. Kajoko, D. Čepauskaitės, D. Zelčiūtės, H. Kunčiaus, J. Meko, T. Marcinkevičiūtės, V. Juknaitės, G. Radvilavičiūtės, M. Zingerio, S. Parulskio, T. Venclovos ir kitų autorių kūrinių.
1996 m. C. Helliui įteikta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, o 2004 m. Lietuvos rašytojų sąjunga C. Helliui skyrė „Poezijos pavasario“ prizą už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą, tais pačiais metais apdovanotas Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
Šiuo metu vertėjas trims mėnesiams iki spalio 2 d. apsistojęs Vilniuje, remiamas Austrijos skirtos stipendijos tyrinėja lietuvių literatų K. Borutos, V. Krėvės-Mickevičiaus ir H. Nagio ryšius su Austrija, taip pat verčia R. Šerelytės romaną "Mėlynbarzdžio vaikai".

www.lrytas.lt/-12802576201279754153-%C5%A1v-jeronimo-premija-austr%C5%B3-vert%C4%97jui-c-helliui.htm

Patenkinta nedidelė dalis lietuvių kalbos egzamino rezultatus skundusių moksleivių apeliacijos 2010-07-28 12:02  

Alfa.lt

Patenkintos 53 iš 1540 lietuvių kalbos egzamino įvertinimus skundusių moksleivių apeliacijos, penktadienį per spaudos konferenciją sakė Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorius Saulius Zybartas. <...> „Iš 55 lietuvių kalbos (gimtosios) apeliacijų 53 moksleivių naudai pagerėjo rezultatai, 2 rezultatai yra pakeisti ne moksleivių naudai, yra sumažinti“, - teigė S.Zybartas.

www.alfa.lt/straipsnis/10377989/?Patenkinta.nedidele.dalis.lietuviu.kalbos.egzamino.rezultatus.skundusiu.moksleiviu.apeliacijos=2010-07-16_15-13

„Kasdienybės kultūra“ apie kalbą I. Smetonienė, M. Ramonienė 2010-07-27 17:07  

Lietuvos radijo programoje „Klasika“ – Violetos Melnikienės laidoje „Kasdienybės kultūra“ apie kalbą

Kalba – vienas iš svarbiausių valstybingumo ženklų. Prezidentą Algirdą Brazauską prisimena Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė.

Kaip kalbame ir kalbėsime Lietuvos miestuose? – pokalbis su projekto „Miestai ir kalbos“ vadove, VU Lituanistinių studijų katedros vedėja, doc. Meilute Ramoniene.

Laida – liepos 1 d., ketvirtadienį, 14.05 val.

www.lrt.lt/archyvas/?channel=234939§ion=4&filter=2010-07-01&record=88450_1278061842

swarms careers 2010-07-26 19:49  

4 Vilniaus raj. darželiuose vaikai negali mokytis valstybine lietuvių kalba

www.lrytas.lt/videonews/?id=12801580251278201172&sk=1

Lietuvių kalbos norminimo šimtmetis: daug ideologijų ir šiek tiek vartosenos 2010-07-26 17:59  

Loreta Vaicekauskienė

Nuo lietuvių bendrinės, visų pirma, rašytinės, kalbos galutinio su(si)kūrimo praėjo geras šimtmetis. Šio laikotarpio chronologija iš esmės žymi esminius bendrinės kalbos (bk) funkcionavimo ir kalbos planavimo ideologijų pokyčius. Straipsnyje trumpai apžvelgiama bk istorija, aptariamos kalbos gyvavimo sąlygos sovietinio modernizmo metais ir galiausiai raida paspartėjusios globalizacijos laikotarpiu, kurio pradžia iš esmės sutapo su Nepriklausomybės atkūrimo lūžiu. Daugiausia vietos skiriama norminimui sunkiai pasiduodančios sakytinės, arba šnekamosios, bk atmainos raidai. Primenamas istorinis ir socialinis bk norminimo kontekstas, neišvengiamai veikęs ir formavęs Lietuvoje itin ryškias standartizavimo ideologijas. Kiek įmanoma, straipsnyje remiamasi negausiais duomenimis apie bk vartoseną.

Žr. www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=12799840941279271818
arba
www.lrytas.lt/-12799840941279271818-lietuvi%C5%B3-kalbos-norminimo-%C5%A1imtmetis-daug-ideologij%C5%B3-ir-%C5%A1iek-tiek-vartosenos.htm
arba
„Naujasis Židinys-Aidai“ (nr. 5-6)

Pasaulio jaunimas VDU mokosi lietuvių kalbos 2010-07-26 17:55  

DELFI.lt

Liepos 27 – rugpjūčio 20 dienomis Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks užsieniečiams skirti intensyvūs Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai, į Kauną sukviečiantys jaunimą iš viso pasaulio.

... Mokytis lietuvių kalbos ir maloniai praleisti vieną mėnesį vasaros kursuose atvyks daugiau nei penkiasdešimt svečių iš Europos ir net tolimosios Pietų Korėjos, Brazilijos bei JAV“, – sako Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanė, Lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovė prof. dr. Ineta Dabašinskienė. <...>

Šie kursai organizuojami dvyliktus metus iš eilės. Juose lietuvių kalbą mokėsi ir diplomus gavo jau daugiau nei 300 žmonių.

www.delfi.lt/archive/article.php?id=34855075

Dirbtinis kvėpavimas tautai 2010-07-26 17:52  

Delfi.lt

... Lygiai tokia pati situacija yra ir su kalba. Netgi tokia konservatyvi kalba kaip lietuvių yra nuolatinio maišymosi ir metamorfozių padarinys. Dėl to negaliu suprasti nei kalbininkų nusistatymo neįsileisti į lietuvių kalba vadinamųjų „barbarizmų“, kurie iš esmės yra tokie patys mūsų istorijos paminklai, nei Venclovos susirūpinimo lietuviško žodžio likimu. Kodėl sovietiniais laikais lietuvių kalboje atsiradęs priešdėlis „da“ yra barbarizmas, o senosios Europos kalbos bruožai, pasilikę mūsų indoeuropietiškoje kalboje, yra norma? Ar veiksniai, lėmę mūsų kalbą senovėje, yra kažkuo geresni už veiksnius, vykusius ką tik? Bet tai būtų absurdiškas skirstymas, nes sovietmetis kada nors irgi bus gili senovė... siūlau Lietuvai nubraukti viską, kas buvo iki šiol, ir bandyti konstruoti naujųjų intelektualų kartą. Atsiriboti nuo sovietinių „humanitarų“ ir remtis objektyviose užsienio aplinkose išsilavinimą įgijusiais žmonėmis, kurie toliau skatintų esminę tautos savybę – maišydamiesi su kitomis kultūromis ir tautomis, transformuodami ir tobulindami mūsų kasdienybę.

Dominykas Cze, Sorbonos universiteto istorijos studentas

pilietis.delfi.lt/archive/article.php?id=34761485

Kaišiadorims – Brazausko vardas? 2010-07-25 12:31  

DELFI.lt

Ketvirtadienį vykusiame Kaišiadorių miesto seniūnės L.Katelevskienės sukviestame pasitarime dėl kaišiadoriečių vienybės dienos buvo kalbama ir apie prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardo įamžinimą, rašo internetinis dienraštis „Atspindžiai“.
Kaišiadorių miesto Girelės seniūnaitis Virgilijus Urbonavičius pasiūlė Brazausko vardu pavadinti Kaišiadorių miestą.

Posėdžio dalyviams pasirodė, kad tai nevykęs pokštas. Tačiau pats siūlymo autorius net negalvojo juokauti. <...> Senamiesčio seniūnaitis Marijonas Vaicekauskas buvo kategoriškai priešingos nuomonės. Anot jo, net sovietmečiu Kaišiadorys geriau tvarkėsi, nei per šiuos socialdemokratų ir liberalų valdymo metus, kuomet rajono ūkis buvo sugriautas, o miestas tapo apleista ir nušiurusia gyvenviete.

Nuspręsta, kad klausimas dėl A.Brazausko vardo įamžinimo bus svarstomas vėliau.

www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=34754561