Kaip skiriamos aiškinamosios konstrukcijos su jungtuku „taip pat ir“? 

Kaip skirti vienarūšius sakinio dalį ir šalutinį dėmenį? 

Kur rašomas citatos pabaigos taškas: prieš kabutes ar po jų?

Kaip vartoti ir sakinyje skirti „amžinatilsis“, „amžinatilsį“, „amžinąjį atilsį“?

Ar daugtaškis gali būti rašomas sakinio viduryje?

Ar klaida po veikėjo kalbos rašyti tašką, o autoriaus žodžius, įsiterpusius į veikėjo kalbą, pradėti didžiąja raide?

Ar rašyti kablelį junginiuose „kas kas“, „kur kur“ ir pan.?

Ar abejonei išreikšti tinka sakyti „panašu“, pvz.: „Panašu, kad čia kalbama apie garsų rašytoją...“?
Ar vartotini pasakymai „visų antra“, „visų trečia“, „visų šešta“?
Ar skiriamos samplaikos „norom nenorom“, „tyčia netyčia“?
Ar lietuvių kalbos skyryboje vartojamas skyrybos ženklas interobangas (‽)?

Kaip skiriamos pastraipos? Ar galima pastraipos pirmo sakinio neatitraukti nuo krašto?

Kaip rašyti: „generolas-majoras“ ar „generolas majoras“??

Ar reikia kablelio prieš antrą jungtuką „ar“: „Sunku pasakyti, ar bendrovė sutiks investuoti į šį verslą ar visai jo atsisakys“?
Jei sakinio gale klaustukas ir daugtaškis, po klaustuko rašytini du ar trys taškai?

Ar išskyrimą kabutėmis gali atstoti išskyrimas šriftu?

Ar laikraščių, žodynų, straipsnių antraštinius pavadinimus reikia rašyti su kabutėmis?

Kaip jungtukas „jog“ vartojamas dabar ir kaip vartotas seniau?

Ar jungtukas „idant“ lietuviškas?