Šeštajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiami ir komentuojami veiksmažodžių kirčiavimo normos pakeitimai, aiškinama žodžio Biblija kilmė, apžvelgiamos keturios konferencijos – „Tauta ir tapatybė kalboje“, „Lietuvių kalbos apsauga: mitai ir tikrovė“, „Sociokultūrinis žodynų vaidmuo: konceptualumas, vizualumas, tradicijos kaita“, 8-oji Lietuvių terminologijos forumo konferencija, skelbiamas Lietuvių kalbos draugijos valdybos nutarimas dėl draugijos padalinių užsienio valstybėse...
Penktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis rašo apie senųjų lietuviškų žodynų likimą – dingusius, ieškotus, prikeltus; Z. Alaunienė siūlo permąstyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino koncepciją: kaip suformuluoti įvykdomus rašinio reikalavimus mokiniams ir aiškius vertinimo kriterijus vertintojams; A. Pangonytė aiškina VLKK nutarimą greta pavadinimo Gruzija pripažinti autentiškąjį Sakartvelas; A. Gritėnienė pasakoja apie 4-ąjį nacionalinį konkursą „Mano žodynas“, R. Urnėžiūtė ir I. Skramtai – apie pirmąją virtualią lietuvių kalbos viktoriną...
Ketvirtajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis pasakoja, kaip vadinti senieji lietuvių kalbos žodynai; S. Kietytė atskleidžia veiksmažodžiu tirptireikšmių kitimą; A. Piročkinas svarsto, ar Kalbos komisijos pagrįstai apsispręsta dėl dalies būdvardžių su priesaga -inis kirčiavimo ir variantų pirmumo; R. Urnėžiūtė recenzuoja leidyklos „Egmont Lietuva“ vaikams išleistų knygų apie Ledo šalį, Mašą ir Lokį vertimą; pasakojama apie konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos: lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ Signatarų namuose Vilniuje, konferenciją, skirtą „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ išspausdinimo 365-osioms metinėms, Kėdainiuose ir kitus Lietuvių kalbos renginius įvairiose Lietuvos vietovėse.
Trečiajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Vladarskienė atkreipia dėmes į anglų kalbos rašybos poveikį mokslo darbuose – netinkamą brūkšnelio vartojimą, be reikalo rašomas kabutes, nebūdingą didžiosios raidės rašybą; D. Zimaitienė pasakoja apie daraktorę, pirmąją Juozo Balčikonio mokytoją Vincentą Kraniauskaitę; atsisveikinant primenami prof. Zigmo Zinkevičiaus ir prof. Vytauto Ambrazo darbai; pristatomi du leidiniai – „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ (VU) ir „Terminologija. T. 24“ (LKI); aprašomi vasarį ir kovą vykę kalbiniai renginiai, publikacijos kalbos klausimais; R. Kvašytė pasakoja apie svarbesnius praėjusių metų įvykius Latvijos kalbininkų bendruomenėje...
Antrajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Jakaitienė apžvelgia, kaip kito lietuvių kalbos leksika per pastarąjį šimtmetį; I. Mataitytė recenzuoja knygą „Prezidento sargyboje. Leitenanto Povilo Skardžiaus istorija“; poeto dukrą, JAV etnologę Eleną Bradūnaitę-Aglinskienę kalbina A. Kruševičiūtė ir R. Urnėžiūtė, šioji dar pasakoja, kaip Gedimino kalnas Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose...
Pirmajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė primena, kada ir kodėl vasario 21-oji pradėta minėti kaip Tarptautinė gimtosios kalbos diena; B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; E. Pesliakaitė rašo apie Konstantino Sirvydo kritinio „Punktų sakymų“ leidimo sutiktuvių vakarą, A. Gaidienė – apie Svetimžodžių funkcionavimo profesinėje kalboje tyrimo aptarimą VGTU ir kitus metų pabaigos renginius; R. Urnėžiūtė apžvelgia Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų naujienas, o kitame rašinyje mėgina parodyti, kodėl teisės aktams reikalingi kalbos redaktoriai...
Devintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė tyrinėja, kaip kito gamtinių vardų populiarumas (pvz.: Ugnė, Liepa, Rugilė; Ąžuolas, Giedrius, Tauras); B. Stundžia aiškina, kodėl, tiriant daiktavardžių dūrybą, reikšmingi XVII–XVIII a. Mažojoje Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai (vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių); I. Mataitytės recenzijos išvada – Katalikų bažnyčios nuopelnai Vakarų civilizacijai įrodinėjami prastu Th. Woodso knygos vertimu; apie redaktoriaus darbą pasakoja Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. redaktorė Teresė Valiuvienė; R. Urnėžiūtė vardija, kokių siūlymų pateikta Metų žodžio ir Metų posakio konkursui...
Dvyliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje N. Bliūdžiuvienė atskleidžia, kaip pamažu nusistovėjo žodžių „knygynas“ ir „biblioteka“ reikšmės; I. Mataitytė pristato tautinio atgimimo veikėjo, teisininko Motiejaus Čepo prisiminimus, atkreipdama dėmesį į jo pasirinkimą vartoti autentišką aprašomojo laikotarpio lietuvių sodiečių ir miestelėnų kalbą, kuri buvo labai užteršta svetimybėmis, ir čia pat skliaustuose pateikti lietuvišką pakaitą, vertina juos dabartinių normų požiūriu; A. Genelytė-Gritėnienė skelbia nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojus; L. Vilkaitė su Notingamo universiteto profesoriumi Norbertu Šmitu kalbasi apie taikomąją kalbotyrą; skelbiamos 2017 metų sukaktys...
Dešimtajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apžvelgiami 23-iosios Jono Jablonskio konferencijos pranešimai; pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos XVI suvažiavimą Vilniuje; R. Urnėžiūtė su Pjetru Umbertu Diniu kalbasi apie baltistikos studijas Pizos universitete, lietuvių poezijos vertimus į italų kalbą; L. Lapinskienė primena garsios Panevėžio lituanistės Elenos Gabulaitės nuopelnus; spausdinama tautosakos rinkėjo Jono (Dženo) Vaičiulevičiaus (1911–1946) rankraščio ištrauka, A. Pupkis atkreipia dėmesį į rankraštyje užfiksuotus Šilakojo miško (dab. Kazlų Rūdos sav.) smulkiuosius vietovardžius ir kt.
Penktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mitunevičiūtė nagrinėja paauglių atsakymus apie skaitymą ir mėgstamiausias knygas; I. Mataitytė aptaria būdvardžio „atsakingas, -a“ ypatumus – darybą, valdymą, reikšmes; Z. Zinkevičius siūlo tautovardį „čigonai“ palikti tautosakai ir istorijai, o dabartinėje kalboje leisti įsitvirtinti naujam įvardijimui „romai“; R. Bakšienė ir R. Urnėžiūtė kalbina 75-metį švenčiantį profesorių Antaną Pakerį; kronikos „Valstybinės kalbos“ skyrelyje apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos lingvistinio gyvenimo aktualijos…
Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...
Netiesa, tačiau tautiniai vardai lietuviškuose kalendoriuose buvo įrašyti visai neseniai – XX a. I pusėje.
Krikščionių tradicija švęsti šventojo dieną, paprastai tą, kurią kankinys peržengė slenkstį į dangaus karalystę, yra iš ankstyvųjų viduramžių. Iš tos tradicijos ir yra sudėlioti šventųjų kalendoriai, šiek tiek skirtingi Romos katalikų, evangelikų liuteronų, episkopalų, taip pat skirtingų šalių ir kraštų bažnyčių tradicijoje.
