Dvyliktajame 2012-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Akelaitis atkreipia dėmesį, kad „matymas“ imamas vartoti nebūdingomis reikšmėmis ir pataria nepamiršti įprastesnių įterpinių (kieno nors) požiūriu, supratimu, suvokimu ir kt.; V. Račickaja pateikia Dieveniškių ir aplinkinių kaimų lietuviškai kalbančių žmonių pravardžių inventorių, apžvelgia jų semantines grupes (pvz.: Ponytis, Kiškytis, Bolševikas, Sekminis, Ūžikas); A. Rimkutė apžvelgia Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto pirmo kurso studentų diktantų rašybos ir skyrybos klaidas, konstatuoja didelį raštingumo skirtumą tarp šiemet, pernai baigusiųjų ir vyresnio amžiaus studentų – raštingumas pablogėjo 2,5 karto (!); R. Urnėžiūtė, kalbant apie ligos protrūkį, pataria rinktis prielinksnį „tarp“, o ne vietininką: kiaulių maro protrūkis tarp šernų (ne šernuose); I. Mataitytė pasakoja apie knygnešį Petrą Mikolainį; rašoma apie vykusius kalbos renginius, vardijamos kitų metų sukaktys...
11-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje V. Meilūnaitė praneša, kad pusantrų metų trukę „Lietuvių kalbos atlaso“ punktų patikros darbai baigiasi – duomenys surinkti, tyrimo išvados parodys, kur stipriausia lietuvių ir kitų kalbų sąveika, kur ryškiausia bendrinės kalbos įtaka, leis geriau suvokti, su kuriuo etnografiniu regionu žmogus save tapatina ir pan., – po poros metų išvysime, kaip pakito lietuvių tarmių mozaika; I. Žiūkaitė ir R. Urnėžiūtė lygina „agurką“ ir „agurotį“: pirmasis į lietuvių kalbą atėjo daug anksčiau – pavartotas Jono Bretkūno Biblijos vertime (XVI a.), antrasis – Lauryno Ivinskio raštuose (XIX a.); I. Mataitytė primena „Lietuvos žiniose“ prieš 81 metus vykusį istoriko ir teisininko Povilo Pakarklio ginčą su kalbininku Antanu Saliu dėl Rytprūsių žemių gyventojų etninės priklausomybės; A. Žvirblys rašo apie „Eurovizijos“ atrankos koncertuose ir kituose muzikiniuose renginiuose skambančias dainas ir atlikėjų pasirenkamus sceninius vardus; skelbiamos mokslinių konferencijų apžvalgos; skamba sveikinimai 60-metį švenčiančiam akademikui Bonifacui Stundžiai...
A. Kazlauskienė, D. Mikulėnienė, G. Raškinis Kalbos komisijos užsakymu parengė mokomąją kirčiavimo programą (išleido UAB „Šviesa“). Kompaktinėje plokštelėje – beveik 100 kirčiavimo taisyklių sąvadas, pratybos ir 15 tūkst. dažniausiai vartojamų bendrinių ir tikrinių žodžių formų žodynas.
9-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje R. Miliūnaitė aptaria lietuvių kalbos naujadarus, jų kūrimo būdus ir kalbos atsinaujinimo išgales: „... iš viso kalbos kūrybos srauto bendrinei kalbai reikalinga norminamoji atranka, o pavieniai, situaciniai naujadarai, jei pavyksta juos fiksuoti, lieka kaip graži kalbos kūrybos apraiška ir kalbos bei jos kūrėjų išgalių paliudijimas“; Z. Alaunienė įspėja: „Netinkamai vartojamas įgūdis temdo žodžio terminologinę reikšmę, daro neaiškią gebėjimo sąvoką (ypač nuo jos atplėšiant žinias ir supratimą – žinojimą) – taigi ardo buvusią terminų sistemą“; R. Urnėžiūtė nagrinėja, kaip Arto Spiegelmano knygos „Maus“ vertime perteikta individualizuota netaisyklinga pagrindinio pasakotojo Vladeko kalba; Danguolę Mikulėnienę kalbina A. Leskauskaitė; J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie Klaipėdoje vykusią konferenciją „Baltų kalbos ir kultūros“.
Kauno technologijos universiteto leidykla „Technologija“ 2012 m. išleido „Aiškinamojo elektrotechnikos terminų žodyno“ elektroninę versiją.
8-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje V. Rudaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad gausėja tarptautinių veiksmažodžių, pateikia sakinių su veiksmažodžiais „fokusuoti“, „inovuoti(s)“, „indoktrinuoti“, „legitimuoti“, „simplikuoti“, „stigmatizuoti“, „trivializuoti“ ir skatina pasvarstyti, kuo juos pakeisti; R. Stundžinas aptaria trijų statybos žinynų – „Medinė statyba: jaukių namų žinynas“, „Namo statyba ir rekonstrukcija“, „Tavo interjeras: jaukių namų žinynas“ – terminus ir pastebi, kad tos pačios klaidos dažnos ir elektroninėje erdvėje, reklamos tekstuose; R. Urnėžiūtė aiškina, iš kur atsirado „vekuoti (vakuoti)“; V. Kavaliauskas primena, kad žodžio „gandras“ nustatytos dvi kirčiavimo gretybės – 2-oji ir 4-oji kirčiuotės (gañdrai ir gandraĩ, dgs. V.); prof. Kazimieras Župerka ir doc. Janina Barauskaitė, kalbinami S. Inčiūrienės, prisimena Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus istoriją; apžvelgiami trys nauji kalbotyros žurnalų numeriai...
2003 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija patikslino keliasdešimt paprastųjų daiktavardžių kirčiavimą. 2009–2010 m. buvo atliktas eksperimentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 500 respondentų iš 3 skirtingų Lietuvos vietovių. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumą pakeistų ar patikslintų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų palaiko realioji vartosena. Šiame straipsnyje VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys ir Lietuvos edukologijos universiteto prof. Vidas Kavaliauskas plačiau aptaria trijų paprastųjų daiktavardžių – „kardas“, „šalmas“, „šarvas“ – kirčiavimo kodifikacijos raidą ir pateikia duomenų, kaip jie kirčiuojami kasdienėje kalboje.
7-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė aptaria populiariausius 2011-aisiais naujagimiams suteiktus vardus; Stefanas M. Lanza aiškina, kaip skolinys iš it. „saione“ (platus, dukslus vienuolių drabužis) virto liet. „sijonu“, o iš sen. liet. „kelinė (-ės)“ išsirutuliojo „kelnės“; I. Mataitytė kritiškai įvertina rekomendaciją vengti žodžio „vajus“ – vartojamo reikšmėmis „skuboti, karštligiški veiksmai; neprotingas ko nors suintensyvėjimas“ jo nėra ir kuo pakeisti; L. Bilkis paaiškina kaimų vardų Žiuriai, Žiūriai ir Žiūrai kilmę ir kirčiavimą; J. Žilinskas kalbina statistinių lietuvių kalbos tyrimų pradininkę, inžinierę, filologijos mokslų daktarę Vidą Žilinskienę; G. Akelaitienė taria atsisveikinimo žodį kalbininkei Liudai Vincentai Kadžytei-Kuzavinienei (1925–2012); baigiamajame skyrelyje „Kronika“ trys dalys – „Švietimas“, „Konferencijos, renginiai“ ir „Lietuvių kalbos draugijoje“.
6-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje R. Miliūnaitė pristato Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną; M. Šmiginas pataria: „Jei norime, kad įmonė nebūtų vertinama kaip beraščių kontora, turime laikytis el. laiškų rašymo etiketo ir kartu nepamiršti lietuvių kalbai ir kultūrai būdingų dalykinio bendravimo normų“; V. Zingerienė aiškina japoniškų vietovardžių adaptavimo ypatumus; A. Bendorienė ir R. Urnėžiūtė pataria vartoti terminą „termosinis puodelis“ (ne „termopuodelis“), I. Mataitytė – nebijoti būdvardžio „jautrus, -i“ vartoti su naudininku (pvz., „jautrus antibiotikams“); A. Pupkis pasakoja apie žodynininko Juozo Jurkaus (1915–1954 m.) gyvenimą ir lituanistinę veiklą ir kt.
5-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje G. Akelaitis pataria vengti abejotino gerumo junginių su žodžiu „veidas“ perkeltinėmis reikšmėmis „vaizdas, atvaizdas, pavidalas; žmogus; įvaizdis“; V. Drotvinas ir D. Steiblienė XX a. pab.–XXI a. pr. lietuvių moderniojoje ir postmoderniojoje prozoje aptiko per 1100 frazeologizmų, mini dažnesnius, aptaria jų variantus, daugiareikšmiškumą; D. Bučiūtė pristato už geriausią vertimo debiutą apdovanotos Godos Bulybenko išverstą romaną „Prancūziška siuita“, vardija daugybę gražaus kūrybiško vertimo pavyzdžių ir vos vieną kitą kalbos klaidą, trūkumą; A. Genelytė-Gritėnienė aprašo nacionaliniam žodynų konkursui pateiktus geriausius žodynus, tarp jų „Žemaičių–lietuvių susikalbėjimo ž.“, „Nuodingų gyvačių pavadinimų ž.“, „Šešuolių krašto vaizdingosios leksikos ž.“, „Aiškinamąjį žuvų, žuvininkystės ir žvejybos terminų ž.“, kt.; informuojama apie dvi konferencijas – „Kalbos gramatinė ir leksinė sistema, jos funkcionalumas ir normatyvumas“ (skirtą prof. Arturui Ozolui, vykusią Rygoje) ir „Konstantinas Sirvydas – lietuvių leksikografijos pradininkas“ (surengtą LKI).
Ketvirtajame 2012-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis atskleidžia, kuo lietuviškų žodžių vartoseną yra papildęs tautos atgimimo dainius Maironis; R. Urnėžiūtė rašo apie septynių atsitiktinai pasirinktų mokymo paslaugas teikiančių įmonių interneto svetainių kalbą, apžvelgia ketverius Lietuvių kalbos draugijos veiklos metus; I. Mataitytė pataria, kaip kirčiuoti pavadinimą Vrublevskių biblioteka; pateikiamas pluoštas VLKK Konsultacijų banko rašybos patarimų; N. Jodelienė supažindina su Mildos Norkaitienės „Vietovardinių asmenų pavadinimų (katoikonimų) žodynu“; kt.
3-iajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje A. Genelytė-Gritėnienė prisimena neseniai mirusį kalbininką Vytautą Vitkauską; D. Smalinskas ir R. Urnėžiūtė domisi lietuviškais įmonių pavadinimais ir jų motyvacija; I. Mataitytė svarsto, ar tinkamas žodis „įpaveldinimas“, V. Valskys komentuoja pasakymą „rezoliucija Sirijai“; dar rašoma apie naujausias lietuvių ir latvių kalbininkų knygas, pasakojama apie šių metų pradžioje Daugpilyje, Rygoje ir Šiauliuose vykusias mokslines konferencijas, dalijamasi įspūdžiais apie Nacionalinį Vinco Kudirkos dailyraščio konkursą „Rašom!“.
Šioje knygoje pateikiamas nemažas kalbininkės Adelės Judeikienės per paskutinius XX a. du dešimtmečius iš Saugų apylinkių – Kùkorų, Vìlkyčių, Begė́džių, Miestãlių, Výtulių, Alkõs, Petrelių̃ kaimų ir pačių Saugų – surinktų ir kruopščiai transkribuotų tekstų pluoštas.
Lietuvių kalbos institutas išleido kompiuterinį žodyną „Lietuvių tarmės. III dalis / Lithuanian Dialects. Volume III“ (sudarė A. Leskauskaitė, R. Bakšienė ir kt.). Žodynas skiriamas plačiajai visuomenei. Jis parengtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu iš Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 m. programos, išleistas iš Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programos lėšų.
Lietuvių kalbos instituto išleistas antrasis „Dieveniškių šnektos žodyno“ tomas – tarsi paminklas tolimiausiam dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos pietrytiniam iškyšuliui ir čia išplitusiai Šalčininkų rajono Dieveniškių, Milkūnų ir Poškonių apylinkių šnektai, savo reikšme iš esmės prilygstančiai tokioms šio pakraščio šnektoms, kaip Gervėčių, Lazūnų, Armoniškių (Ramaškonių), Pelesos, Rodūnios, Zietelos ir kt. Dieveniškių šnekta laikoma viena iš atraminių pietrytinio lietuvių kalbos ploto pakraščio šnektų. Žodyną sudarė D. Mikulėnienė, K. Morkūnas, A. Vidugiris, išleido Lietuvių kalbos institutas.
Šis žodynas priklauso tarminių žodynų tipui. Į žodyną stengtasi įtraukti kiek galima daugiau tarmėje vartojamų žodžių (lietuviškų ir skolinių), iliustruoti juos gyvosios kalbos pavyzdžiais.
Dvyliktajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė, remdamasi didžiule 2006-aisiais gyvenusių Lietuvos Respublikos piliečių vardų duomenų baze, nagrinėja vardų kilmės ir struktūros bruožus, nustatoma, kad iš 3 083 987 asmenų vardų dažniausias moters vardas Ona (~35 tūkst., daugiausia Onų gimė 1920–1960 m.), dažniausias vyro vardas – Jonas (~44 tūkst., XX a. 5–6 deš. net trylika metų su pertraukomis kasmet juo buvo pavadinama daugiau nei po 1000 berniukų), tačiau paskutiniu metu vardas Ona retai suteikiamas, o Jonu ir toliau kasmet pavadinama bent po porą šimtų berniukų; V. Rudaitienė išsamiau rašo apie kelis ne visada savo reikšmėmis vartojamus tarptautinius žodžius – „mobilus, -i“, „projektas“, „produktas“, M. Meiliūtė – apie žodžio „purpuras“ kilmę, kelią į lietuvių kalbą ir reikšmę; R. Urnėžiūtė pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos veiklą; pateikiamas 2011-ųjų metų žurnalo numerių turinys.
Galutinai parengti knygos teksto spaudai pats autorius nespėjo. Monografija spausdinama remiantis autoriaus paliktais rankraščiais ir straipsniais, paskelbtais Lietuvos ir užsienio lingvistinėje spaudoje. Knyga skirta lietuvių kalbos būdvardžių darybos istorijai nuo seniausių laikų iki dabarties.
Aštuntajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Bilkis pristato Lietuvos vietovardžių geoinformacinę duomenų bazę LVVGDB.lki.lt; V. Garliauskas atkreipia dėmesį į „Trakų didžiųjų ežerų vardyną“ (2010); R. Urnėžiūtė įvertina latvių rašytojo Mario Putninio (Māris Putniņš) knygos „Laukiniai pyragai“ lietuvišką vertimą; P. Zemlevičiūtė pristato 17-ąjį „Terminologijos“ numerį; R. Švedienė ragina keliskart pagalvoti, prieš suteikiant gatvei pavadinimą.
Septintajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje V. Drotvinas pateikia gausybę iš anglų kalbos (per grožinę literatūrą, politiką, teisę) į lietuvių kalbą atėjusių frazeologizmų; I. Mataitytė vardija begalę svetainės topturas.lt skiltyje „Kelionės po Lietuvą“ pastebėtų klaidų; E. Rimkutė nagrinėja, kokią įtaką 7–11 m. amžiaus skaitytojų kalbai daro jiems skirti periodiniai leidiniai daro; A. Sabaliauskas, prisidėdamas prie mįslės, iš kur versta „Purpura Iszganima Mukos Jezusa“, tyrimo, pateikia duomenų, kad antraštiniame lape minimas Aleksandras Daugėla buvęs lenkiško knygos originalo autorius (originalas „Purpura zbawienia“, 1707 m., kol kas nerastas); R. Urnėžiūtė informuoja apie Lietuvių terminologijos forumo įkūrimą; skelbiami VLKK naujausi nutarimai.