Septintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje B. Stundžia komentuoja kirčiavimo rekomendacijų pakeitimus, J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie aprangos žodžius tarmių žodynuose, pateikia frazeologizmų su drabužių pavadinimais (pvz., drobinius marškinius sveika nešioti), R. Katelytė pristato Palmiros Zemlevičiūtės monografiją „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ (Vilnius: LKI, 2016), apžvelgia konferenciją „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“; A. Pauliukaitienė praneša apie konferenciją, skirtą kalbininko Jono Juškos atminimui, vykusią Veliuonos gimnazijoje; „Žiupsneliuose“ – Z. Alaunienės patarimai abiturientui „Kaip parašyti gerą brandos egzamino rašinį“... 

Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt... 

Sparčiai mažėjant ir nykstant kaimams, darosi vis sunkiau rasti žmonių, kalbančių tradicine tarme ar bent ją mokančių. Todėl leidžiami tarmių ir šnektų žodynai, tarmių tekstai yra paminklai greitai prarandamoms kalbos atmainoms. Jie tampa kalbos paveldu.
Šiame leidinyje, kurį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė, pateikiama įvairios apimties ir tematikos tarminių tekstų, kuriuos galima ne tik perskaityti, bet ir išgirsti. Prie patarmės tekstų dar pridėtas ir pluoštelis pasakojimų apie krašto istoriją, pristatomi ir iš šio krašto kilę kalbininkai.
Knygoje spausdinamas rankraščio, saugomo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, perrašas, o pridedamoje kompaktinėje plokštelėje skaitytojai ras skelbiamos rankraščio dalies faksimilę...
Ketvirtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis atkreipia dėmesį į nuoširdžius Kristijono Donelaičio „Kūriniuose“ vartojamus kreipinius („peržengęs šeimos slenkstį „brolis“ virsta apibendrintu kreipiniu į artimą, panašios padėties žmogų“...); Z. Alaunienė pataria atsargiau vartoti pasakymą „pasitikrink lietuvių kalbos žinias“ – kviečiant rašyti diktantą labiau tiktų „pasitikrink, ar moki rašyti be klaidų“; J. Švambarytės-Valužienės straipsnyje parinktas pluoštas tarminių žodžių, susijusių su Velykomis (velykinė, velyknaktis, Velykė ir kt.); A. Aleksaitė iš anglybės „selfis“ lietuviškų pakaitų išskiria naujadarą „asmenukė“; A. Rimkutė recenzuoja Juditos Stulpinaitės knygos studentams „Turizmo pagrindai“ kalbą; P. Kniūkšta kritiškai vertina Seimo narių Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą; pasakojama apie Seime vykusią tarptautinę konferenciją „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“...
Rekomenduojame naują kalbos praktikos leidinį „Europos Sąjungos institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovas“ (Liuksemburgas, 2014). Simboliška, kad šis leidinys paskelbtas minint 10 metų nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato generalinio direktoriaus Ryčio Martikonio teigimu, iš tuomečių ES valstybių naujokių tokį parengė vieninteliai lietuviai. (Leidinys apsvarstytas VLKK laikinosios pakomisės, skelbiamas Europos Komisijos svetainėje.)...
Šį šešiakalbį (lietuvių–anglų–prancūzų–vokiečių–ispanų–rusų kalbų) aiškinamąjį terminų žodyną parengė Angelė Kaulakienė, Jonas Matukas, Vilius Palenskis, Vytautas Jonas Valiukėnas, Pranas Juozas Žilinskas. Žodyną sudaro pagrindinė dalis ir penkios rodyklės; iš viso skelbiama daugiau kaip 4200 terminų...
Šalies bibliotekas jau pasiekė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rūpesčiu bei lėšomis parengta ir išleista tarmių medžiagos rinkimo instrukcija „Visos tarmės gražiausios...“ (sud. D. Mikulėnienė, V. Ragaišienė). Meniška knygele įprasmintas visų Tarmių metų triūsas...
Mokomoji knyga „Rytų aukštaičiai anykštėnai“ ir garso plokštelė tęsia Lietuvių kalbos instituto leidinių seriją „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“. Ši knyga skaitytojus ir klausytojus supažindins su nedidele, bet labai įdomia anykštėnų patarme, su tų vietovių gyventojų kalbos įvairove, gyvenimo būdu, papročiais ir nepaprastu dvasios grožiu.
Ši mokomoji knyga ir kompaktinė plokštelė yra septintasis serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ leidinys, skirtas vienai iš tų nuostabiųjų tarmių – šiaurės žemaičiams telšiškiams.
Gruodžio 12–13 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Anykščiuose vykusiuose renginiuose – respublikiniame tarmių festivalyje „Kalbom iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu“ ir konferencijoje „Tarmės ir kūrybinės industrijos“. Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad negali būti dirbtinai priešinamos tarmės ir bendrinė kalba, jų vartojimo sritys dažniausiai nesutampa...
Su kalbos mokslo pradmenimis supažindinanti disciplina, tradiciškai vadinama kalbotyros įvadu, yra privaloma filologinės krypties studijų programą pasirinkusiems universitetų studentams. Vadovėlių ir kitos pagalbinės mokomosios medžiagos šiai disciplinai studijuoti nėra daug. Dėl to ir buvo sumanyta parengti naujesnį vadovėlį, kuriame būtų išdėstytos svarbiausios su kalbos sandara, funkcionalumu ir tyrimu susijusios sąvokos ir pateikta įvairių praktinių užduočių toms sąvokoms įtvirtinti.
Dešimtajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Čepaitienė dėsto padėkos žodžius ir pasakymus, tiesioginius (ačiū, dėkui, dėkoju) ir užslėptus (noriu, norėčiau, leiskite padėkoti), asmeniškesnius ir oficialesnius (reiškiu, siunčiu padėką, priimkite padėką, tariu padėkos žodžius, esu dėkingas ir kt.); Z. Alaunienė tęsia termino „kompetencija (-os)“ vartosenos tyrimą ir daro išvadą, kad mokslinėje ar dalykinėje kalboje „kompetencijas“ galėtų pakeisti tikslios struktūros terminas „gebėjimai“; A. Aleksaitė anglybę „ dula“ pataria keisti liet. terminu „gimdyvės padėjėja“ (poetiškai skambantis dvižodis junginys „gimties sesuo“ tinkamas laisvuosiuose stiliuose); A. Genelytė-Gritėnienė pristato vaizdingą ir ekspresyvų vakarų aukštaičių žodį „šaršalas“ (sin. triukšmas, šurmulys, klegesys, lalesys, erzelynė, aldas, bilčius, zurzalienė...); G. Grigas nagrinėja Birutės Leonavičienės knygoje „Microsoft Windows 8“ vartojamus terminus ir pasakymus, pabrėžia, kas autorės pateikta tiksliau ir taisyklingiau nei operacinėje sistemoje; V. Kavaliauskas praneša apie Lietuvių kalbos ir kultūros centrą Gruzijoje; aprašoma XX Jono Jablonskio konferencija ir kt...
Septintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Stankutė nagrinėja trijų paauglėms skirtų periodinių leidinių – „Justės“, „Lukos“ ir „Mergaitės“ – kalbą. „Klausimų kraitelėje“ I. Mataitytė įvertina istorikų ir politologų terminą „vadizmas“ (plg. „autoritarizmas“): žodis peiktinas kaip hibridas, spėjama, semantinis vertinys iš rusų „вождизм“, bet iš lietuvių kalbos darybos sistemos neiškrinta; L. Pečkuvienė aiškina, kad su dalyviu „apgaubtas, -a“ tinka dviejų linksnių formos daiktavardžiai: kai norima pabrėžti priemonę – įnagininkas („viršūnė apgaubta debesimis“), kai daiktavardžiu įvardytasis suvokiamas kaip veikėjas – kilmininkas („šalis apgaubta debesų“, plg. „debesys apgaubė šalį“). A. Balašaitis pasakoja apie Konstantino Bajerčiaus ir Juozo Laboko darbus, kūrybą ir tragišką likimą Alytaus kalėjime. A. Vidugiris primena, kad prieš 100 metų (1913 m.) Borisas Larinas pirmąkart atvyko į Lietuvą ir susidomėjo lietuvių šnektomis, prieš 50 metų (1963 m.) organizavo pirmąją ekspediciją į buv. Samaros gubernijos Černapadinės sodžių, kur po 1863 m. sukilimo buvo ištremta daug lietuvių. 80-mečio proga sveikinama skyrybos vadovėlių bendraautorė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė Jadvyga Kareckaitė-Statkevičienė. Apžvelgiamos mokyklinės lituanistikos aktualijos, terminologijos renginiai...
Trečiajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Akelaitis aptaria tradicines ir naujesnes dvitaškio funkcijas tekste; A. Genelytė-Gritėnienė ir R. Urnėžiūtė svarsto, iš kur kilęs žodis „kipišas“, ką jis reiškia ir ką galima pasiūlyti vietoj jo; I. Smetonienė pristato naująją Reginos Koženiauskienės monografiją „Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė“; spausdinamas V. Pupšio pasakojimas apie kalbininką, pedagogą, lietuvių kalbos dėstymo metodikos specialistą Praną Gailiūną, Virginijos Vasiliauskienės ir Kristinos Rutkovskos interviu apie Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų“ mokslinio kritinio leidimo rengimą, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarės Irenos Andriukaitienės kalba, pasakyta per 2013 m. Kovo 11-osios minėjimą Seime...
2013-aisiais tarmės sulaukė savo metų, taip vadinasi ir pirmasis žurnalo numerio straipsnis, kuriame B. Stundžia aptaria tarmių kitimą ir reikšmę; D. Valentukevičienė naujų duomenų apie ryškiausią dabartinės Kabelių ir Ašašninkų šnektos ypatybę – priebalsių s, z ir š, ž kaitaliojimąsi; K. Garšva kelia valstybinės kalbos vartojimo Rytų Lietuvoje klausimų; R. Trifonova pristato straipsnių rinkinį „Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai“, I. Mataitytė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą knygą ir kompaktinę plokštelę „Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908–1909)“; apžvelgiamos pastarųjų mėnesių lingvistinio gyvenimo aktualijos; G. Grigas peikia interneto svetaines, kuriose negali registruoti slaptažodžio su lietuvių kalbos raidėmis, pvz., Ė (juk piktavaliams tokį sunkiau pralaužti)...
Dvyliktajame 2012-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Akelaitis atkreipia dėmesį, kad „matymas“ imamas vartoti nebūdingomis reikšmėmis ir pataria nepamiršti įprastesnių įterpinių (kieno nors) požiūriu, supratimu, suvokimu ir kt.; V. Račickaja pateikia Dieveniškių ir aplinkinių kaimų lietuviškai kalbančių žmonių pravardžių inventorių, apžvelgia jų semantines grupes (pvz.: Ponytis, Kiškytis, Bolševikas, Sekminis, Ūžikas); A. Rimkutė apžvelgia Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto pirmo kurso studentų diktantų rašybos ir skyrybos klaidas, konstatuoja didelį raštingumo skirtumą tarp šiemet, pernai baigusiųjų ir vyresnio amžiaus studentų – raštingumas pablogėjo 2,5 karto (!); R. Urnėžiūtė, kalbant apie ligos protrūkį, pataria rinktis prielinksnį „tarp“, o ne vietininką: kiaulių maro protrūkis tarp šernų (ne šernuose); I. Mataitytė pasakoja apie knygnešį Petrą Mikolainį; rašoma apie vykusius kalbos renginius, vardijamos kitų metų sukaktys...
11-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje V. Meilūnaitė praneša, kad pusantrų metų trukę „Lietuvių kalbos atlaso“ punktų patikros darbai baigiasi – duomenys surinkti, tyrimo išvados parodys, kur stipriausia lietuvių ir kitų kalbų sąveika, kur ryškiausia bendrinės kalbos įtaka, leis geriau suvokti, su kuriuo etnografiniu regionu žmogus save tapatina ir pan., – po poros metų išvysime, kaip pakito lietuvių tarmių mozaika; I. Žiūkaitė ir R. Urnėžiūtė lygina „agurką“ ir „agurotį“: pirmasis į lietuvių kalbą atėjo daug anksčiau – pavartotas Jono Bretkūno Biblijos vertime (XVI a.), antrasis – Lauryno Ivinskio raštuose (XIX a.); I. Mataitytė primena „Lietuvos žiniose“ prieš 81 metus vykusį istoriko ir teisininko Povilo Pakarklio ginčą su kalbininku Antanu Saliu dėl Rytprūsių žemių gyventojų etninės priklausomybės; A. Žvirblys rašo apie „Eurovizijos“ atrankos koncertuose ir kituose muzikiniuose renginiuose skambančias dainas ir atlikėjų pasirenkamus sceninius vardus; skelbiamos mokslinių konferencijų apžvalgos; skamba sveikinimai 60-metį švenčiančiam akademikui Bonifacui Stundžiai...
A. Kazlauskienė, D. Mikulėnienė, G. Raškinis Kalbos komisijos užsakymu parengė mokomąją kirčiavimo programą (išleido UAB „Šviesa“). Kompaktinėje plokštelėje – beveik 100 kirčiavimo taisyklių sąvadas, pratybos ir 15 tūkst. dažniausiai vartojamų bendrinių ir tikrinių žodžių formų žodynas.