Septintajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie voverės įvaizdį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje, Sigito Gedos vertimų leksiką, skelbiamas pokalbis apie anglų ir suomių kalbų santykius dabartinėje Suomijoje, pristatomi mokyklose atlikto lietuvių kalbos socialinės vertės tyrimo rezultatai... 

   Šeštajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie žodžių „kaimietis“ ir „kaimietė“ vertinimą dabartinėje publicistikoje, prisimenama Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros istorija, domimasi mokinių kalbine aplinka, tęsiamas žaismingas ir informatyvus pasakojimas apie latvių kalbinį kūrybingumą pandemijos dienomis.

Vienuoliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Lubienė tęsia spalio numeryje pradėtą grybų pavadinimų motyvacijos apžvalgą (pvz.: greitygrybis, balandinukas, gegužiukas, kumelbudė, gaidelis, gegutės lizdas); R. Kazlauskaitės straipsnis skirtas voratinklio vaizdiniui lietuvių pasaulėvaizdyje; S. Masiokas skelbia Kauno „Rotary“ klubo iniciatyvą pritaikyti kompiuteriams lietuvišką visavertę ĄŽERTY klaviatūrą; J. Jaroslavienė rašo apie LKI ir VU surengtą konferenciją „Kalbų ir tarmių transformacijos“, R. Urnėžiūtė apžvelgia Seime vykusios konferencijos „Kalbos, kultūros ir švietimo politikos sąveika ir sąsajos“ pranešimus. Atsisveikinant prisimenami prof. Audronės Kaukienės ir mokytojo Vytauto Baliūno darbai... 

Septintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje B. Stundžia komentuoja kirčiavimo rekomendacijų pakeitimus, J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie aprangos žodžius tarmių žodynuose, pateikia frazeologizmų su drabužių pavadinimais (pvz., drobinius marškinius sveika nešioti), R. Katelytė pristato Palmiros Zemlevičiūtės monografiją „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ (Vilnius: LKI, 2016), apžvelgia konferenciją „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“; A. Pauliukaitienė praneša apie konferenciją, skirtą kalbininko Jono Juškos atminimui, vykusią Veliuonos gimnazijoje; „Žiupsneliuose“ – Z. Alaunienės patarimai abiturientui „Kaip parašyti gerą brandos egzamino rašinį“... 

Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt... 

Sparčiai mažėjant ir nykstant kaimams, darosi vis sunkiau rasti žmonių, kalbančių tradicine tarme ar bent ją mokančių. Todėl leidžiami tarmių ir šnektų žodynai, tarmių tekstai yra paminklai greitai prarandamoms kalbos atmainoms. Jie tampa kalbos paveldu.
Šiame leidinyje, kurį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė, pateikiama įvairios apimties ir tematikos tarminių tekstų, kuriuos galima ne tik perskaityti, bet ir išgirsti. Prie patarmės tekstų dar pridėtas ir pluoštelis pasakojimų apie krašto istoriją, pristatomi ir iš šio krašto kilę kalbininkai.
Knygoje spausdinamas rankraščio, saugomo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, perrašas, o pridedamoje kompaktinėje plokštelėje skaitytojai ras skelbiamos rankraščio dalies faksimilę...
Ketvirtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis atkreipia dėmesį į nuoširdžius Kristijono Donelaičio „Kūriniuose“ vartojamus kreipinius („peržengęs šeimos slenkstį „brolis“ virsta apibendrintu kreipiniu į artimą, panašios padėties žmogų“...); Z. Alaunienė pataria atsargiau vartoti pasakymą „pasitikrink lietuvių kalbos žinias“ – kviečiant rašyti diktantą labiau tiktų „pasitikrink, ar moki rašyti be klaidų“; J. Švambarytės-Valužienės straipsnyje parinktas pluoštas tarminių žodžių, susijusių su Velykomis (velykinė, velyknaktis, Velykė ir kt.); A. Aleksaitė iš anglybės „selfis“ lietuviškų pakaitų išskiria naujadarą „asmenukė“; A. Rimkutė recenzuoja Juditos Stulpinaitės knygos studentams „Turizmo pagrindai“ kalbą; P. Kniūkšta kritiškai vertina Seimo narių Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą; pasakojama apie Seime vykusią tarptautinę konferenciją „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“...

Rekomenduojame naują kalbos praktikos leidinį „Europos Sąjungos institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovas“ (Liuksemburgas, 2014). Simboliška, kad šis leidinys paskelbtas minint 10 metų nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato generalinio direktoriaus Ryčio Martikonio teigimu, iš tuomečių ES valstybių naujokių tokį parengė vieninteliai lietuviai. (Leidinys apsvarstytas VLKK laikinosios pakomisės, skelbiamas Europos Komisijos svetainėje.)...

Šį šešiakalbį (lietuvių–anglų–prancūzų–vokiečių–ispanų–rusų kalbų) aiškinamąjį terminų žodyną parengė Angelė Kaulakienė, Jonas Matukas, Vilius Palenskis, Vytautas Jonas Valiukėnas, Pranas Juozas Žilinskas. Žodyną sudaro pagrindinė dalis ir penkios rodyklės; iš viso skelbiama daugiau kaip 4200 terminų...
Šalies bibliotekas jau pasiekė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rūpesčiu bei lėšomis parengta ir išleista tarmių medžiagos rinkimo instrukcija „Visos tarmės gražiausios...“ (sud. D. Mikulėnienė, V. Ragaišienė). Meniška knygele įprasmintas visų Tarmių metų triūsas...
Mokomoji knyga „Rytų aukštaičiai anykštėnai“ ir garso plokštelė tęsia Lietuvių kalbos instituto leidinių seriją „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“. Ši knyga skaitytojus ir klausytojus supažindins su nedidele, bet labai įdomia anykštėnų patarme, su tų vietovių gyventojų kalbos įvairove, gyvenimo būdu, papročiais ir nepaprastu dvasios grožiu.
Ši mokomoji knyga ir kompaktinė plokštelė yra septintasis serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ leidinys, skirtas vienai iš tų nuostabiųjų tarmių – šiaurės žemaičiams telšiškiams.
Gruodžio 12–13 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Anykščiuose vykusiuose renginiuose – respublikiniame tarmių festivalyje „Kalbom iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu“ ir konferencijoje „Tarmės ir kūrybinės industrijos“. Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad negali būti dirbtinai priešinamos tarmės ir bendrinė kalba, jų vartojimo sritys dažniausiai nesutampa...
Su kalbos mokslo pradmenimis supažindinanti disciplina, tradiciškai vadinama kalbotyros įvadu, yra privaloma filologinės krypties studijų programą pasirinkusiems universitetų studentams. Vadovėlių ir kitos pagalbinės mokomosios medžiagos šiai disciplinai studijuoti nėra daug. Dėl to ir buvo sumanyta parengti naujesnį vadovėlį, kuriame būtų išdėstytos svarbiausios su kalbos sandara, funkcionalumu ir tyrimu susijusios sąvokos ir pateikta įvairių praktinių užduočių toms sąvokoms įtvirtinti.
Dešimtajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Čepaitienė dėsto padėkos žodžius ir pasakymus, tiesioginius (ačiū, dėkui, dėkoju) ir užslėptus (noriu, norėčiau, leiskite padėkoti), asmeniškesnius ir oficialesnius (reiškiu, siunčiu padėką, priimkite padėką, tariu padėkos žodžius, esu dėkingas ir kt.); Z. Alaunienė tęsia termino „kompetencija (-os)“ vartosenos tyrimą ir daro išvadą, kad mokslinėje ar dalykinėje kalboje „kompetencijas“ galėtų pakeisti tikslios struktūros terminas „gebėjimai“; A. Aleksaitė anglybę „ dula“ pataria keisti liet. terminu „gimdyvės padėjėja“ (poetiškai skambantis dvižodis junginys „gimties sesuo“ tinkamas laisvuosiuose stiliuose); A. Genelytė-Gritėnienė pristato vaizdingą ir ekspresyvų vakarų aukštaičių žodį „šaršalas“ (sin. triukšmas, šurmulys, klegesys, lalesys, erzelynė, aldas, bilčius, zurzalienė...); G. Grigas nagrinėja Birutės Leonavičienės knygoje „Microsoft Windows 8“ vartojamus terminus ir pasakymus, pabrėžia, kas autorės pateikta tiksliau ir taisyklingiau nei operacinėje sistemoje; V. Kavaliauskas praneša apie Lietuvių kalbos ir kultūros centrą Gruzijoje; aprašoma XX Jono Jablonskio konferencija ir kt...
Septintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Stankutė nagrinėja trijų paauglėms skirtų periodinių leidinių – „Justės“, „Lukos“ ir „Mergaitės“ – kalbą. „Klausimų kraitelėje“ I. Mataitytė įvertina istorikų ir politologų terminą „vadizmas“ (plg. „autoritarizmas“): žodis peiktinas kaip hibridas, spėjama, semantinis vertinys iš rusų „вождизм“, bet iš lietuvių kalbos darybos sistemos neiškrinta; L. Pečkuvienė aiškina, kad su dalyviu „apgaubtas, -a“ tinka dviejų linksnių formos daiktavardžiai: kai norima pabrėžti priemonę – įnagininkas („viršūnė apgaubta debesimis“), kai daiktavardžiu įvardytasis suvokiamas kaip veikėjas – kilmininkas („šalis apgaubta debesų“, plg. „debesys apgaubė šalį“). A. Balašaitis pasakoja apie Konstantino Bajerčiaus ir Juozo Laboko darbus, kūrybą ir tragišką likimą Alytaus kalėjime. A. Vidugiris primena, kad prieš 100 metų (1913 m.) Borisas Larinas pirmąkart atvyko į Lietuvą ir susidomėjo lietuvių šnektomis, prieš 50 metų (1963 m.) organizavo pirmąją ekspediciją į buv. Samaros gubernijos Černapadinės sodžių, kur po 1863 m. sukilimo buvo ištremta daug lietuvių. 80-mečio proga sveikinama skyrybos vadovėlių bendraautorė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė Jadvyga Kareckaitė-Statkevičienė. Apžvelgiamos mokyklinės lituanistikos aktualijos, terminologijos renginiai...
Trečiajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Akelaitis aptaria tradicines ir naujesnes dvitaškio funkcijas tekste; A. Genelytė-Gritėnienė ir R. Urnėžiūtė svarsto, iš kur kilęs žodis „kipišas“, ką jis reiškia ir ką galima pasiūlyti vietoj jo; I. Smetonienė pristato naująją Reginos Koženiauskienės monografiją „Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė“; spausdinamas V. Pupšio pasakojimas apie kalbininką, pedagogą, lietuvių kalbos dėstymo metodikos specialistą Praną Gailiūną, Virginijos Vasiliauskienės ir Kristinos Rutkovskos interviu apie Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų“ mokslinio kritinio leidimo rengimą, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarės Irenos Andriukaitienės kalba, pasakyta per 2013 m. Kovo 11-osios minėjimą Seime...
2013-aisiais tarmės sulaukė savo metų, taip vadinasi ir pirmasis žurnalo numerio straipsnis, kuriame B. Stundžia aptaria tarmių kitimą ir reikšmę; D. Valentukevičienė naujų duomenų apie ryškiausią dabartinės Kabelių ir Ašašninkų šnektos ypatybę – priebalsių s, z ir š, ž kaitaliojimąsi; K. Garšva kelia valstybinės kalbos vartojimo Rytų Lietuvoje klausimų; R. Trifonova pristato straipsnių rinkinį „Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai“, I. Mataitytė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą knygą ir kompaktinę plokštelę „Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908–1909)“; apžvelgiamos pastarųjų mėnesių lingvistinio gyvenimo aktualijos; G. Grigas peikia interneto svetaines, kuriose negali registruoti slaptažodžio su lietuvių kalbos raidėmis, pvz., Ė (juk piktavaliams tokį sunkiau pralaužti)...