2011–2013 m. daugiausia dėmesio bus skiriama lietuvių kalbos tarmių kaitos ir sąveikos, bendrinės kalbos normų ir vartosenos sąsajos, užsienyje gyvenančių lietuvių kalbinių nuostatų tyrimams.
Kalbos programų koordinavimo ir ekspertų tarybų nariai iš viso įvertino programas vykdžiusių 24 institucijų 39 metines ir 20 baigiamųjų ataskaitų.
Mokslo darbuotojus ir institucijas kviečiame imtis senųjų raštijos paminklų, taip pat kalbos, kultūros paveldo veikalų ir publikacijų rengimo. Šių darbų viešas konkursas skelbiamas pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo ugdymo ir sklaidos 2006–2015 metų programą. Paraiškos priimamos iki 2011 m. vasario 18 d.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programos moksliniams tyrimams vykdyti. Paraiškos priimamos iki 2011 m. sausio 7 d. 16.15 val.
Programoje numatyti tęstiniai lietuvių bendrinės kalbos ir tarmių kaitos ir sąveikos, specifinių kalbos atmainų, kitų kalbų poveikio lietuvių kalbai ir kiti tyrimai. Ypač reikalingi žmonių kalbinių nuostatų, kalbų sąveikos ir sociolingvistinės situacijos Lietuvoje bei užsienyje tyrimai...

Rekomenduojama visoms būsimuosius mokytojus rengiančioms aukštosioms mokykloms. Programa sudaryta atsižvelgiant į būsimųjų mokytojų profesinės veiklos specifiką ir ypatingus kalbinius poreikius, ji skirta visų dalykų pedagogų (išskyrus lituanistus) studijas vykdančioms aukštosioms mokykloms. Tai bendroji programa, kuria remdamiesi dalyko dėstytojai gali parengti konkrečiai specialybei pritaikytas programas ir sandus. Programos pagrindą sudaro 2003 m. birželio 27 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintos bendrosios Specialybės kalbos programos („Informaciniai pranešimai“, 2003, Nr. 72) svarbiausios nuostatos.

Kalbos programų projektus rengia darbo grupės, kurias sudaro Programų skyriaus specialistai, komisijos nariai, kviestiniai ekspertai – kalbininkai ir kitų sričių specialistai. Programų projektai svarstomi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdžiuose, derinami su Finansų ministerija ir kitomis institucijomis, jas savo nutarimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija šiuo metu vykdo dvi kalbos programas:


Programų vykdymą koordinuoja Kalbos programų koordinavimo taryba, žr. Koordinavimas.

Programose numatytiems darbams vykdyti skelbiami vieši konkursai. Apie programų vykdymo tvarką žr. Darbų finansavimas.

Komisijos remiamų darbų vykdymo ataskaitos rengiamos pagal nustatytus reikalavimus, žr. Ataskaitų reikalavimai.

Pagal nustatytus bendruosius reikalavimus rengiami iš programų lėšų remiami terminų ir tarmių (šnektų) žodynai, žr. Žodynų reikalavimai.

Kalbos komisijai teikiami vertinti terminų žodynai vertinami pagal nustatytas taisykles, žr. Žodynų vertinimas.

Šiais klausimais konsultuoja Programų skyrius, tel. (8 5) 275 6095.

___________________

Apie iš programų lėšų remiamus darbus žr. Naujienose“:

  1. Nauji leidiniai
  2. kitos naujienos:
  • 2010-05-03 Bibliotekoms nupirktas žodynas „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“
  • 2010-03-23  Kalbos komisija remia bibliotekas lituanistiniais leidiniais (Kalbos komisija aukštosioms universitetinėms mokykloms, valstybinėms kolegijoms, valstybinės reikšmės, savivaldybių ir apskričių bibliotekoms ketverius metus perka ir neatlygintinai perduoda aktualius lituanistinius leidinius: žodynus, monografijas, mokomąsias priemones, senųjų raštų leidimus, tautosakos veikalus, enciklopedijas, gramatikas ir kt. Per 2006–2009 metus perduota daugiau kaip 17 tūkst. vnt. lituanistinių leidinių už 413,57 tūkst. Lt.)
  • 2010-03-02 VLKK remia „Dūkšto apylinkių tekstų“ leidybą (Kalbos komisija pagal „Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 m. programą“ nuo 2005 m. remia Lietuvių kalbos institute kuriamo „Tarmių tekstyno“ leidinių rengimą ir leidybą. 2010 m. kovo 1 d. pasirašyta sutartis dėl paramos ketvirtajam leidiniui.)
  • 2010-03-01  „Gimtosios kalbos“ teminius puslapius VLKK rems ir 2010 metais (Kalbos komisija ne pirmus metus remia „Gimtosios kalbos“ žurnalą. Pagal 2010 m. kovo 1 d. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro ir Kalbos komisijos sudarytą sutartį iki metų pabaigos bus parengta ir paskelbta apie 60–70 teminių puslapių.)

     


 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2004 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. N-8 (97)

TERMINŲ ŽODYNŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

 

1. Terminų žodynų vertinimo taisyklės reglamentuoja Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (toliau – Kalbos komisija) leidėjų teikiamų spausdintinių ir elektroninių terminų žodynų (toliau – žodynas) vertinimo procedūrą.

2. Kalbos komisijai vertinti leidėjas pateikia du spausdintinius žodyno teksto egzempliorius ir elektroninį žodyno egzempliorių (diskeliu, kompaktiniu disku ar pan.).

3. Žodyne turi būti nurodyti leksikografiniai šaltiniai, visi lietuviški terminai – sukirčiuoti. Rengėjai taip pat prideda sąrašą terminų, nesutampančių su teikiamais Kalbos komisijos įvertintuose tos srities žodynuose, ir motyvuotą paaiškinimą, kodėl siūlomi kitokie terminai.

4. Žodynai vertinami tokia tvarka:

4.1. Žodyno ekspertizę atlieka Kalbos programų koordinavimo tarybos paskirti ne mažiau kaip du ekspertai – atitinkamos srities specialistas ir kalbininkas terminologas. Ekspertais negali būti žodyną rengusio mokslinės ar kitokios įstaigos dalinio (katedros, laboratorijos, skyriaus ir pan.) darbuotojai.

4.2. Kalbos komisijai nustatytu laiku ekspertai raštu pateikia žodyno recenzijas su išvadomis (siūlyti teigiamai įvertinti arba grąžinti taisyti). Ekspertų pastabos raštu pateikiamos žodyno rengėjams.

4.3. Žodyno rengėjai ar leidėjai pataiso žodyną pagal ekspertų pastabas, raštu pateikia motyvuotą paaiškinimą dėl tų ekspertų siūlymų, į kuriuos neatsižvelgta.

4.4. Pataisytas žodynas svarstomas Kalbos programų ekspertų tarybos Terminologijos pakomisės (toliau – Terminologijos pakomisė) posėdyje, dalyvaujant žodyno rengėjams ir (ar) leidėjams; jiems atstovauja rengimo grupės vadovas arba mokslinis redaktorius, kalbos klausimais – grupės kalbininkas.

4.5. Terminologijos pakomisės posėdyje priimamas sprendimas teikti žodyną svarstyti komisijai arba siūlyti rengėjams jį pataisyti. Pataisytą žodyną Terminologijos pakomisė svarsto iš naujo.
Terminologijos pakomisei antrą kartą nusprendus, kad žodynas neatitinka kalbos taisyklingumo reikalavimų ir pagrindinių terminologijos principų, jis daugiau nebesvarstomas.

4.6. Kalbos komisija, posėdyje apsvarsčiusi Terminologijos pakomisės siūlymus ir žodyno terminologinę kokybę, priima protokolinį nutarimą dėl jo įvertinimo.

5. Kalbos komisijos teigiamai įvertintas žodynas atitinka kalbos taisyklingumo reikalavimus, jo terminų visuma – pagrindinius terminologijos principus.

6. Žodyno terminologinė kokybė įvertinama vienu iš dviejų lygių:

6.1. Terminai patenkinamai susisteminti ir sunorminti; žodyno poantraštiniame lape įrašoma: Valstybinė lietuvių kalbos komisija neprieštarauja.

6.2. Terminai labai gerai susisteminti ir sunorminti, daugumos terminų vertė patikrinta ilgesnės vartosenos, priimtinas lietuviškų ir skolintų terminų santykis; žodyno poantraštiniame lape įrašoma: Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritaria.

7. Įvertinto žodyno leidėjams išsiunčiamas Kalbos komisijos posėdžio protokolo išrašas.

8. Žodyno poantraštiniame lape rengėjai nurodo žodyną recenzavusių Kalbos komisijos paskirtų ekspertų pavardes.

 

__________________________

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2006 m. gruodžio 21 d. posėdžio
protokoliniu nutarimu
(rekomendacija R-3; Inf. pran., 2007, Nr. 1)


Tarmių (šnektų) žodynų rengimo bendrieji reikalavimai

I. Žodyno rengimo grupė

1. Tarmių (šnektų) žodyno (toliau – žodynas) rengimo grupę sudaro autoriai, mokantys aprašomąją tarmę ar gerai su ja susipažinę. Pageidautina, kad žodyno autoriai turėtų leksikografinio darbo patirtį, o rengimo grupės vadovas – ir mokslo laipsnį. Bent vienas rengimo grupės narys turi būti kalbininkas (pageidautina – dialektologas ir (arba) leksikografas). Jeigu grupėje tokio kalbininko nėra, žodynas turėtų būti redaguojamas mokslinio redaktoriaus.
2. Žodyno rengimo grupei visais klausimais atstovauja grupės vadovas, kalbos klausimais – ir mokslinis redaktorius, jeigu jis yra.
3. Žodyną gali rengti ir vienas tinkamai dalykiškai bei kalbiškai pasirengęs asmuo.

II. Žodyno sudėtis

4. Žodyno pavadinimas turi kuo tiksliau nusakyti aprašomojo ploto ribas.
5. Žodyne turi būti: pratarmė ir (arba) įvadas, žodyno sandaros aprašymas, šaltinių, literatūros ir sutrumpinimų sąrašai, žodyno tekstas.
6. Pratarmėje arba įvade nurodytinas žodyno pobūdis – išsamusis ar diferencinis žodynas.
7. Žodyno pratarmėje arba įvade pristatoma tarmė (šnekta), jos plotas, istorinės ir kultūrinės sąlygos, sociolingvistinė padėtis, aprašomoji tarmė (šnekta) apžvelgiama kalbiniu požiūriu. Paprastai nurodomos būdingosios fonetikos, kirčiavimo, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės, leksikos ir kitos ypatybės. Gali būti glaustai pateikiama tarmės (šnektos) tyrimo istorija.

III. Žodyno sandara

8. Žodyne privalu laikytis vienos žodžių pateikimo sistemos. Antraštiniai žodžiai turi būti surinkti, sukirčiuoti vienu šriftu ir išdėstyti lizdais abėcėlės tvarka. Frazeologizmai pateikiami žodžio straipsnio pabaigoje. Kitų žodžio formų išdėstymą lizde nustato patys rengėjai ir tai nurodo žodyno pratarmėje arba įvade.
9. Antraštiniai žodžiai paprastai pateikiami transponuoti į bendrinę lietuvių kalbą ir kirčiuoti (jeigu įmanoma nustatyti jų kirčiavimo tipą). Greta gali būti pateikiama transkribuota antraštinio žodžio forma.
10. Transponuojant antraštinius žodžius turi būti laikomasi šių principų: 10.1. Dėsningos garsinės tarmės (šnektos) ypatybės perrašomos laikantis bendrinės lietuvių kalbos garsų sistemos.
10.2. Atitrauktinio kirčio atvejai perrašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos.
10.3. Nedėsningos morfologinės žodžio ir žodžio sandaros ypatybės (kamiengalis, priešdėlis, priesaga, dūrinio jungiamasis balsis, intarpai ir pan.) išlaikomos autentiškos, t. y. į bendrinę lietuvių kalbą netransponuojamos.
10.4. Į vieną to paties antraštinio žodžio lizdą rekomenduojama dėti tik to žodžio formas (pvz.: aukštesniojo ar aukštėlesniojo laipsnio, įvardžiuotinių būdvardžių formas).
10.5. Mažybinių priesagų vediniai ar prieveiksmiai laikytini savarankiškais žodžiais ir žodyne pateiktini atskirai.
10.6. Sintaksė paliekama autentiška. Šalia antraštinių žodžių nurodomos sintaksinio junglumo pažymos (pvz., už praep. su gen., acc., instr.) Pageidautina, kad iš iliustracinių sakinių matytųsi galimi junglumo atvejai.
10.7. Į žodyną dedami skoliniai, nevartojami bendrinėje lietuvių kalboje, teikiami su tam tikra pažyma (pvz.: sl., germ. ar svet.) arba nurodomas visas kitos kalbos žodis, kuris, kaip manoma, galėjo būti pasiskolintas.
10.8. Naujai į tarmę (šnektą) atėję žodžiai gali būti teikiami su pažyma nj.
10.9. Gramatinės kategorijos nurodomos atitinkamomis lotyniškomis santrumpomis prieš žodžio reikšmės aiškinimą. Linksniuojamojo žodžio kirčiuotė žymima bendrinei lietuvių kalbai įprastu būdu.
10.10. Kai veiksmažodis tarmėje (šnektoje) be priešdėlio nevartojamas, prieš jo nepriešdėlinę formą rašomas brūkšnelis (pvz.: -ėjėti: paėjėti, -lūkėti: palūkėti).
10.11. Išvestiniai veiksmažodžiai arba aiškinami, arba teikiami su nuoroda į pamatinį veiksmažodį pridedant leksinių gramatinių grupių pažymas (pvz.: iter., iter. dem., caus.).

11. Pageidautina, kad antraštinis žodis būtų iliustruotas bent vienu sakiniu. Iliustraciniuose sakiniuose teiktinos visos (ar beveik visos) užfiksuotos jo formos. Jei iliustraciniuose sakiniuose veiksmažodžio pagrindinė forma neužfiksuota, jos nurodyti nereikia. Pavyzdžiai gali būti užrašyti fonetine transkripcija ar įprastąja rašyba, sukirčiuoti. Kituose rašytiniuose tarmių šaltiniuose užfiksuoti atvejai pateikiami autentiškąja ar įprastąja rašyba, nurodoma tiksli jų metrika. Žodžio kirčiavimo tipas (ar kirčiuotė) žodyne turi būti paliudytas autentiškais pavyzdžiais. Jei iš kitur imtas iliustracinis pavyzdys nekirčiuotas, o daugiau užrašymo atvejų nėra, tai žodyne antraštinis žodis taip pat paliekamas nekirčiuotas.
12. Žodžio reikšmė aiškinama bendrinės lietuvių kalbos žodžiais nevartojant nuorodos kaip bendrinėje kalboje. Jei antraštinis žodis turi sinonimų, visi sinonimai pateikiami abėcėlės tvarka kaip antraštiniai, pageidautina su nuoroda žr. į pagrindinį žodį.
13. Žodyno sandaros aprašyme paaiškinamos visos žodyne vartojamos pažymos bei nuorodos (pvz.: žr., dar žr., žr. taip pat, plg.) ir jų vartojimo sistema. Taip pat nurodomi visi žodyne vartojami straipsnio elementai, jų išdėstymo tvarka ir vaizdiniai šrifto požymiai (pvz.: pusjuodis, kursyvas).
14. Žodyno sandaros skyriuje turi būti paaiškinti visi vartojami fonetinės transkripcijos ženklai.

IV. Žodyno pateikimas

15. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pateikiami suredaguoti baigto rengti žodyno spausdintinis ir elektroninis (kompaktiniu disku, surinktas „Palemono“ šriftu) egzemplioriai.

_______________________

 

Šiame skyriuje: 

  • Ataskaitų reikalavimai (PDF, 108 KB), dar žr. toliau.
  • Ataskaitų rengimo formos:
    • Ketvirčio ataskaitos forma, 1 priedas (PDF, 84 KB)
    • Metinės ataskaitos forma, 2 priedas (PDF, 84 KB)
    • Ataskaitos apie faktinį lėšų panaudojimą forma, 3 priedas (PDF, 92 KB)
    • Baigiamosios ataskaitos forma, 4 priedas (PDF, 60 KB)

 __________________________________________________________

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
pirmininko 2008 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-57
(pakeista 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-10)

 

KALBOS PROGRAMAS VYKDANČIŲ INSTITUCIJŲ VALSTYBINEI LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJAI TEIKIAMŲ PROJEKTŲ VYKDYMO ATASKAITŲ REIKALAVIMAI

   Kalbos programas vykdančios institucijos Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (toliau – Komisija) teikia ketvirčių, metines ir baigiamąsias projektų vykdymo ataskaitas (jeigu sutartyje nenumatyta kitaip). Šie reikalavimai privalomi rengiant visas Komisijos finansuojamų projektų ataskaitas. Projektų vykdymo ataskaitos teikiamos per elektroninę Paraiškų ir ataskaitų teikimo sistemą (https://projektai.vlkk.lt/).
 

I. Ketvirčio ataskaita

    1. Ketvirčio ataskaitą už atliktą darbą ir lėšų panaudojimą rengia projekto vadovas.
    2. Kiekvieno ketvirčio ataskaita Komisijai turi būti pateikta pasibaigus ketvirčiui, bet ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 d.
       3. Ataskaita rengiama pagal 1 priedą (pridedama). Joje turi būti nurodyta:
          3.1. ketvirčio užduotis ir konkreti informacija apie jos įvykdymą;
     3.2. išsami informacija apie skirtų lėšų panaudojimą pagal institucijos buhalterijos duomenis (nurodoma ketvirčio bendra ir pagal programos sąmatos straipsnius priskaičiuota lėšų suma; pateikiama informacija apie kiekvienam vykdytojui priskaičiuotą darbo užmokestį pinigais (2.1.1.1.1.1) ir soc. draudimo įmokas (2.1.2.1.1.1); komandiruočių išlaidos (2.2.1.1.1.11) pagrindžiamos nurodant komandiruotės dienų ir dalyvių skaičių, dienpinigių sumą, nakvynės ir transporto išlaidas; spaudinių ir kitų prekių (2.2.1.1.1.23) lėšos pagrindžiamos nurodant įsigytų spaudinių ir prekių kiekį, vieno vieneto ir bendrą kainą; kitų paslaugų (2.2.1.1.1.30) lėšos pagrindžiamos įvardijant vykdytojus ir nurodant jiems priskaičiuotą autorinį atlyginimą). Jei darbo užmokestis už einamąjį mėnesį mokamas kito mėnesio pradžioje, būtina nurodyti paskutinio ketvirčio mėnesio priskaičiuoto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų sumą atskirai (ši suma turi būti įtraukta ir į bendrą atsiskaitomojo ketvirčio priskaičiuotų lėšų sumą). Nepanaudojus dalies ir (ar) visų ketvirčio lėšų, būtina nurodyti priežastį.


 

II. Metinė ataskaita

   4. Metinė ataskaita Komisijai turi būti pateikta pasibaigus metams, bet ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 10 d. Metinę ataskaitą sudaro institucijos raštas, projekto vykdymo ataskaita, ataskaita apie faktinį lėšų panaudojimą ir du priedai – dalis parengtos medžiagos ir projekto rezultatų įvertinimas.
   5. Institucijos rašte turi būti nurodyta, kaip projekto vykdytojai įvykdė metinę užduotį ir kam institucija panaudojo Komisijos skirtas lėšas. Raštą pasirašo institucijos vadovas ir asmuo, atsakingas už lėšų panaudojimą (vyr. buhalteris, vyr. finansininkas arba finansų direktorius). Metinę ataskaitą teikia projekto vadovas, ataskaitą apie faktinį lėšų panaudojimą – projekto vadovas ir asmuo, atsakingas už lėšų panaudojimą.
   6. Projekto vykdymo metinė ataskaita rengiama pagal 2 priedą (pridedama). Joje turi būti nurodyta:
    6.1. projekto vykdymo laikotarpis (pradžia ir pabaiga);
    6.2. metinė darbo užduotis ir išsami informacija apie jos įvykdymą;
    6.3. kiekvieno projekto vykdytojo atliktas konkretus darbas ir jo apimtis;
   6.4. informacija apie projekto tęstinumą (prognozė, ar projektas bus įvykdytas sutartyje numatytu laiku ir reikiamos apimties ir t. t.);
   6.5. informacija apie kitus projekto finansavimo šaltinius.
  7. Ataskaita apie faktinį skirtų lėšų panaudojimą rengiama pagal 3 priedą (pridedama). Joje turi būti nurodyta:
    7.1. išlaidos pagal kiekvieną patvirtintos programos sąmatos straipsnį (darbo užmokestis pinigais (2.1.1.1.1.1), soc. draudimo įmokos (2.1.2.1.1.1), spaudiniai ir kitos prekės (2.2.1.1.1.23), komandiruotės (2.2.1.1.1.11), kitos paslaugos (2.2.1.1.1.30) ir kt.);
  7.2. išlaidų pagal kiekvieną patvirtintos programos sąmatos straipsnį ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio pavadinimas (projekto vykdytojų, su kuriais sudarytos darbo arba autorinės sutartys, vardai ir pavardės ir atliktas konkretus darbas, įsigytų prekių pavadinimai ir skaičius, komandiruotės tikslas, data ir vieta, išleisto leidinio autorius, pavadinimas, tiražas, leidinio parengimo spaudai ir spaudos darbų pavadinimai ir kt.);
   7.3. patvirtintas išlaidų planas pagal kiekvieną programos sąmatos straipsnį (Eur);
  7.4. informacija apie faktinį lėšų panaudojimą: panaudotų lėšų suma (Eur), išlaidas pateisinančio dokumento pavadinimas, jo data ir numeris (darbo sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, autorinė sutartis, atlikto darbo perdavimo–priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra, prekių nurašymo aktas, avansinė apyskaita ir kt.), apmokėjimą pateisinančio dokumento pavadinimas, jo data ir numeris (darbo užmokesčio, autorinių atlyginimų projekto vykdytojams, PVM sąskaitos faktūros mokėjimo pavedimas, kasos išlaidų orderis ir kt.).
   8. Metinės ataskaitos prieduose būtina pateikti:
    8.1. po 10–20 puslapių vykdytų darbo užduočių parengtos medžiagos;
   8.2. projekto rezultatų įvertinimą (aptarimą, kaip sekėsi įgyvendinti projektą, kokių būta sunkumų ir nenumatytų dalykų, ar pasiteisino pasirinkta tyrimo metodika ir kt.).
   9. Jeigu metinė ataskaita be pateisinamų priežasčių nepateikiama laiku (t. y. iki kitų metų sausio 10 d.) arba ekspertai ataskaitą įvertina nepatenkinamai, Kalbos programų koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba) tai gali pripažinti kaip projekto vykdymo terminų ir sutarties sąlygų nesilaikymą ir siūlyti Komisijai sustabdyti sutartį.

III. Baigiamoji ataskaita

  10. Baigiamoji ataskaita turi būti pateikta Komisijai, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, bet ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 10 d. Baigiamąją ataskaitą sudaro institucijos raštas, projekto vykdymo ataskaita ir atliktas darbas.
 11. Institucijos rašte turi būti nurodyta, ar projekto vykdytojai įvykdė užduotį ir visus sutartyje nustatytus reikalavimus ir kam institucija panaudojo Komisijos skirtas lėšas (nurodoma, kiek lėšų gauta iš viso ir kiekvienais projekto vykdymo metais, pateikiama konkreti informacija apie jų panaudojimą). Raštą pasirašo institucijos vadovas ir asmuo, atsakingas už lėšų panaudojimą (vyr. buhalteris, vyr. finansininkas arba finansų direktorius). Baigiamąją ataskaitą teikia projekto vadovas.
 12. Projekto vykdymo baigiamoji ataskaita rengiama pagal 4 priedą (pridedama). Joje turi būti nurodyta:
     12.1. projekto vykdymo laikotarpis (pradžia ir pabaiga);
   12.2. išsami informacija apie projekto įvykdymą (paaiškinta, ar visi projekto vykdymo programoje ir kalendoriniame darbo plane numatyti darbai atlikti, nurodyta planuota ir galutinė darbo apimtis ir pan.);
    12.3. kiekvieno projekto vykdytojo atliktas konkretus darbas ir jo apimtis;
   12.4. prie ataskaitos pridedamo atlikto darbo trumpas aprašas;
   12.5. projekto sklaida;
   12.6. informacija apie kitus projekto finansavimo šaltinius.
 13. Jei projekto atlikimo terminas yra vieni metai (ar mažiau), teikiama tik baigiamoji ataskaita (pagal 4 priedą) ir ataskaita apie faktinį lėšų panaudojimą (pagal 3 priedą).
 14. Jeigu baigiamoji ataskaita be pateisinamų priežasčių laiku (t. y. iki kitų metų sausio 10 d.) nepateikiama arba ekspertai darbą įvertina nepatenkinamai, Koordinavimo taryba gali pripažinti tai kaip projekto vykdymo sutarties sąlygų neįvykdymą ir siūlyti Komisijai susigrąžinti projektui vykdyti skirtas lėšas.

 

Programų skyriaus tel. (8 5) 275 6095

Suvestinė redakcija

 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 
2010 m. gruodžio 9 d.
protokoliniu nutarimu Nr. PN-10 
PAKEISTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2016 m. rugsėjo 29 d.
protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 
PAKEISTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 
2018 m. kovo 1 d. protokoliniu 
nutarimu Nr. PN-2

PAKEISTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2019 m. kovo 28 d. protokoliniu
nutarimu Nr. PN-4

PAKEISTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 
2019 m. gruodžio 19 d. protokoliniu 
nutarimu Nr. PN-12

 

 

 
KALBOS PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS
 
I. BENDROSIOS NUOSTATOS

    1. Šis aprašas reglamentuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – Kalbos komisija) koordinuojamų kalbos programų (toliau – programos) įgyvendinimą.
   2. Programos įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1264 „Dėl Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimų tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 772 „Dėl Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo.
   3. Lėšos programoms įgyvendinti skiriamos iš Kalbos komisijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
   4. Programų įgyvendinimą koordinuoja Kalbos programų koordinavimo taryba (toliau –Koordinavimo taryba). Kalbos komisijos sprendimu prireikus gali būti steigiamos atskiros konkrečių programų koordinavimo tarybos.
   5. Suteiktų paslaugų (prireikus ir įsigytų prekių) ir atliktų lituanistikos mokslinių tyrimų ir sklaidos projektų kokybę vertina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertai (toliau – Kalbos komisijos ekspertai).
   6. Koordinavimo tarybos ir Kalbos komisijos ekspertų darbas organizuojamas vadovaujantis Kalbos komisijos tvirtinamais jų veiklos nuostatais

 
II. PREKIŲ IR PASLAUGŲ PIRKIMO TVARKA

   7. Koordinavimo taryba kiekvienų metų antrą arba trečią ketvirtį tvirtina kitų metų konkrečių pirktinų paslaugų, reikalingų programų priemonėms įgyvendinti, sąrašą. Šis sąrašas tikslinamas einamųjų metų pradžioje, prireikus ir vėliau. Konkrečių pirktinų prekių (lituanistinių leidinių ir kt.) sąrašas tvirtinamas einamaisiais metais.
   8. Tiekėjai, iš kurių bus perkamos nustatytos konkrečios prekės ar paslaugos, atrenkami pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.
   9. Viešiesiems pirkimams organizuoti ir vykdyti Kalbos komisijos pirmininko įsakymu sudaroma nuolatinė Viešųjų pirkimų komisija.
   10. Reikalavimus konkrečių prekių ir paslaugų tiekėjams (toliau – tiekėjai) nustato Koordinavimo taryba.
   11. Prekių ir paslaugų pirkimo vertės ir konkursų pirkimo dokumentų sąlygos tvirtinamos Kalbos komisijos pirmininko įsakymais.
   12. Konkurse dalyvaujantys tiekėjai Viešųjų pirkimų komisijai teikia nustatytos formos pirkimo pasiūlymą.
   13. Tiekėjas dėl konkrečios prekės ar paslaugos gali pateikti tik vieną pasiūlymą.
   14. Jei negaunama nė vieno pasiūlymo arba jei tiekėjo pasiūlymai neatitinka keliamų reikalavimų, Koordinavimo taryba nustato galimus tiekėjus, kviestinus į neskelbiamas supaprastintas derybas.
   15. Šviečiamųjų ir mokomųjų radijo ir televizijos laidų (toliau – laidų) kūrimo paslaugoms pirkti Kalbos komisijos pirmininko įsakymu sudaroma nuolat veikianti Paslaugų pirkimo komisija.
   16. Nustatytų konkrečių laidų kūrimo paslaugų teikėjai (toliau – teikėjai) atrenkami 2003 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1264 patvirtinto Radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimų tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
   17. Konkrečių laidų pirkimo vertės ir konkursų sąlygos tvirtinamos Kalbos komisijos pirmininko įsakymais.

 
III. LITUANISTIKOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR SKLAIDOS PROJEKTŲ ATRANKOS TVARKA

   18. Iš programų lėšų finansuojami lituanistikos mokslinių tyrimų ir sklaidos projektai (toliau – projektai), kuriems netaikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai, atrenkami:
   18.1. pagal mokslo ir studijų institucijų (toliau – paraiškų teikėjai) pateiktas paraiškas – mokslinių tyrimų (mokslo tiriamųjų darbų vykdymas, mokslinių leidinių rengimas ir kt.) ir sklaidos (kalbos kultūros ir specialybės kalbos dėstymas, mokslinių seminarų ir konferencijų, edukacinių ir informacinių renginių rėmimas, lituanistikos taikomųjų ir mokslo populiarinimo darbų, senosios raštijos paminklų, archyvinių dokumentų, tarminių šaltinių rengimas ir (ar) leidyba) projektai;
   18.2. pagal biudžetinių ir viešųjų įstaigų pateiktas paraiškas – sklaidos (edukacinių ir informacinių renginių (seminarų, viktorinų, konkursų ir kt.) rėmimas) projektai.
   19. Kiekvienais metais Koordinavimo tarybos nustatytu laiku Kalbos komisija viešai skelbia paraiškų vykdyti projektus priėmimą.
   20. Paraiškų teikėjai iki skelbime nurodyto termino Kalbos komisijai per elektroninę Paraiškų ir ataskaitų teikimo sistemą (https://projektai.vlkk.lt) pateikia nustatytos formos paraišką. Paraiška finansuoti projektą susideda iš dviejų dalių – institucijos rašto ir projekto aprašo. Institucijos rašte turi būti nurodyta projekto pavadinimas, projektui vykdyti prašoma lėšų suma, projekto vykdymo terminai (pradžia ir pabaiga) ir projekto vadovas.
   21. Projekto apraše turi būti nurodyta:
   21.1. pagrindiniai duomenys apie projektą (vykdančioji institucija, projekto pavadinimas, trukmė, projekto sąsajos su programos tikslais, konkrečiu uždaviniu ir priemone pagrindimas);
   21.2. projekto vykdytojai (informacija apie projekto vadovą ir vykdytojus, jų darbo trukmę projekte ir planuojamus rezultatus, pasirengimą vykdyti projektą (pateikiamas pastarųjų penkerių metų svarbiausių publikacijų sąrašas, išskyrus edukacinius ar informacinius projektus), informacija apie įvykdytus ir vykdomus projektus (pavadinimas, finansavimo šaltinis, vykdytojo indėlis));
   21.3. projekto pagrindimas ir tyrimų apibūdinimas (tyrimo objektas ir metodai, projekto tematika vykdytų tyrimų būklė Lietuvoje, išskyrus edukacinius ar informacinius projektus, projekto tikslai ir uždaviniai, kalendorinis darbo planas (darbų pavadinimai ir jų vykdytojai), laukiami tyrimo rezultatai ir planuojama pateikti produkcija);
   21.4. projekto išlaidų sąmata (pamečiui visos išlaidos pagal ekonominę išlaidų klasifikaciją: darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, garantinio fondo įmokos, išlaidos prekėms, spaudiniams, komandiruotėms ir kt.).
   22. Jei projektas finansuojamas ir iš kitų finansavimo šaltinių, nurodomi tie šaltiniai, finansavimo apimtis, terminai, pridedamos sutarčių kopijos.
   23. Sutrikus elektroninės Paraiškų ir ataskaitų teikimo sistemos veikimui Koordinavimo tarybos sprendimu paraiškų priėmimo terminas gali būti pratęstas.
   24. Pasibaigus paraiškų priėmimo terminui atliekama gautų paraiškų ekspertizė. Paraiškų ekspertizės terminą nustato Koordinavimo taryba.
   25. Kiekvienos paraiškos ekspertizę atlieka Koordinavimo tarybos paskirti ne mažiau kaip du ekspertai (vienas iš jų – Koordinavimo tarybos narys, kitas – Kalbos komisijos ekspertas, pageidautina iš skirtingų institucijų).
   26. Paraiškų teikėjams Koordinavimo taryba gali siūlyti sujungti kelias paraiškas į vieną. Paraiškų teikėjai, gavę tokį pasiūlymą, per mėnesį turi patikslinti paraišką arba pateikti motyvuotą neigiamą atsakymą.
   27. Sprendimą dėl paraiškos tenkinimo Koordinavimo taryba priima ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo paraiškų priėmimo termino pabaigos.
   28. Sprendimas dėl paraiškos tenkinimo jos teikėjui pranešamas raštu. Teikėjas, nesutinkantis su sprendimu, turi teisę pateikti apeliaciją Kalbos komisijos pirmininko įsakymu patvirtinta tvarka.
   29. Sutartis su projekto vykdytoju sudaroma Koordinavimo tarybos sprendimu. Sutartyje numatomos darbo finansavimo, atsiskaitymo ir kitos sąlygos.

 
IV. PASLAUGŲ TEIKIMO IR PROJEKTŲ VYKDYMO FINANSAVIMAS

    30. Apie lėšų skyrimą paslaugų tiekėjams, teikėjams ir projektų vykdytojams pranešama raštu. Gavęs pranešimą paslaugos tiekėjas, teikėjas ar projektų vykdytojas pateikia projekto vykdymo programą, nurodytus buhalterinius dokumentus ir einamųjų metų kalendorinį darbo planą.
    31. Lėšos projektų vykdytojams pervedamos kiekvieno einamųjų metų ketvirčio pirmą arba antrą mėnesį pagal patvirtintą programos sąmatą (jeigu sutartyje nenumatyta kitaip). Lėšos paslaugų tiekėjams ir teikėjams už suteiktas paslaugas pervedamos einamojo ketvirčio pabaigoje pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras (jeigu sutartyje nenumatyta kitaip). Kalbos komisijos ir paslaugų tiekėjo ar teikėjo sutarimu dalis lėšų gali būti pervedama avansu pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą pirmą arba antrą einamojo ketvirčio mėnesį.
    32. Iki kiekvieno ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos projektų vykdytojai pateikia praėjusio ketvirčio Biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą (forma Nr. 2, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1K-465 (su vėlesniais pakeitimais). Paslaugų tiekėjai ir teikėjai einamojo ketvirčio pabaigoje pateikia to ketvirčio ataskaitą ir perdavimo–priėmimo aktą.
   33. Paslaugų tiekėjas, teikėjas ar projektų vykdytojas, neįvykdęs sutarties sąlygų arba ne pagal paskirtį panaudojęs gautas lėšas, privalo jas grąžinti Kalbos komisijai.

 
V. PREKIŲ PIRKIMO, PASLAUGŲ TEIKIMO IR PROJEKTŲ VYKDYMO KONTROLĖ

   34. Paslaugų tiekėjai, teikėjai ir projektų vykdytojai Kalbos komisijai teikia ketvirčių, metines ir baigiamąsias ataskaitas pagal Kalbos komisijos pirmininko patvirtintus Kalbos programas vykdančių institucijų Valstybinei lietuvių kalbos komisijai teikiamų darbų vykdymo ataskaitų reikalavimus (jeigu sutartyje nenumatyta kitaip).
   35. Metinių ir baigiamųjų ataskaitų ekspertizę atlieka Koordinavimo tarybos paskirti ne mažiau kaip du ekspertai (vienas iš jų – Koordinavimo tarybos narys, kitas – Kalbos komisijos ekspertas, pageidautina iš skirtingų institucijų)
   36. Prireikus Kalbos komisija gali susipažinti su prekių pirkimo, paslaugų teikimo ir projektų vykdymo eiga, patikrinti, kaip naudojamos gautos lėšos, pareikalauti išsamios ataskaitos.
   37. Jeigu sutartis vykdoma nepatenkinamai, Kalbos komisijos sprendimu ji gali būti nutraukta.
  38. Programos įgyvendinimas gali būti svarstomas Kalbos komisijos kartu su vykdytojais rengiamose konferencijose ir pasitarimuose.

Kalbos komisijos vykdomas programas (žr. Programos) koordinuoja Kalbos komisijos sudaryta Kalbos programų koordinavimo taryba.

Tarybą sudaro: A. Antanaitis, dr. A. Auksoriūtė, D. Daugirdienė, J. Katinaitė, doc. dr. R. Kazlauskaitė, doc. dr. L. Murinienė, doc. dr. A. Utka, doc. dr. D. Vaišnienė, doc. dr. R. Vladarskienė.

Koordinavimo tarybos pagrindiniai uždaviniai:

  • Nustatyti programų prioritetinius darbus, teikti siūlymus komisijai dėl konkursų skelbimo, priimti paraiškas ir projektus.
  • Teikti siūlymus komisijai dėl kalbos programų biudžeto projektų ir programų asignavimų paskirstymo institucijoms.
  • Koordinuoti ir kontroliuoti programų vykdytojų – darbo grupių ir institucijų – veiklą.
  • Teikti komisijai tvirtinti metinę kalbos programų ataskaitą.

 

Kalbos programų projektus rengia darbo grupės, kurias sudaro Programų skyriaus specialistai, komisijos nariai, kviestiniai ekspertai – kalbininkai ir kitų sričių specialistai. Programų projektai svarstomi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdžiuose, derinami su Finansų ministerija ir kitomis institucijomis, jas savo nutarimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija šiuo metu vykdo dvi kalbos programas:

Programų vykdymą koordinuoja Kalbos programų koordinavimo taryba, žr. Koordinavimas ir įgyvendinimas.

2019 m. Kalbos komisijos ekspertų sąrašas (PDF 224 KB).

Programose numatytiems darbams vykdyti skelbiami vieši konkursai. Apie programų vykdymo tvarką žr. Kalbos programų įgyvendinimo tvarkos aprašą.

Komisijos remiamų darbų vykdymo ataskaitos rengiamos pagal nustatytus reikalavimus, žr. Ataskaitų reikalavimai.

Apeliacijos dėl paraiškų ir projektų ataskaitų ekspertinio įvertinimo teikiamos nustatyta tvarka, žr. Apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarka.

Pagal nustatytus bendruosius reikalavimus rengiami iš programų lėšų remiami terminų ir tarmių (šnektų) žodynai, žr. Žodynų reikalavimai.

Kalbos komisijai teikiami vertinti terminų žodynai vertinami pagal nustatytas taisykles, žr. Žodynų vertinimas.

Šiais klausimais konsultuoja Programų skyrius, tel. (8 5) 275 6095.

___________________

Apie iš programų lėšų remiamus darbus žr. Naujienose“:

  1. Paremti leidiniai
  2. Programų naujienos
  3. senesnės naujienos:
  • 2010-05-03 Bibliotekoms nupirktas žodynas „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“
  • 2010-03-23  Kalbos komisija remia bibliotekas lituanistiniais leidiniais (Kalbos komisija aukštosioms universitetinėms mokykloms, valstybinėms kolegijoms, valstybinės reikšmės, savivaldybių ir apskričių bibliotekoms ketverius metus perka ir neatlygintinai perduoda aktualius lituanistinius leidinius: žodynus, monografijas, mokomąsias priemones, senųjų raštų leidimus, tautosakos veikalus, enciklopedijas, gramatikas ir kt. Per 2006–2009 metus perduota daugiau kaip 17 tūkst. vnt. lituanistinių leidinių už 413,57 tūkst. Lt.)
  • 2010-03-02 VLKK remia „Dūkšto apylinkių tekstų“ leidybą (Kalbos komisija pagal „Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 m. programą“ nuo 2005 m. remia Lietuvių kalbos institute kuriamo „Tarmių tekstyno“ leidinių rengimą ir leidybą. 2010 m. kovo 1 d. pasirašyta sutartis dėl paramos ketvirtajam leidiniui.)
  • 2010-03-01  „Gimtosios kalbos“ teminius puslapius VLKK rems ir 2010 metais (Kalbos komisija ne pirmus metus remia „Gimtosios kalbos“ žurnalą. Pagal 2010 m. kovo 1 d. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro ir Kalbos komisijos sudarytą sutartį iki metų pabaigos bus parengta ir paskelbta apie 60–70 teminių puslapių.)

     


 

Nuo šiol lėšos kalbos programų priemonių vykdytojams galės būti pervestos ne tik pirmąjį, bet ir antrąjį ketvirčio mėnesį.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš programų lėšų gali būti perkamos jau ne tik paslaugos, bet ir prekės.
(Žr. naujausią redakciją skyriuje PROGRAMOS.)