Šiame skyriuje:

    • baltarusių,
    • lenkų,
    • rusų,
    • ukrainų(ukrainiečių),
    • kinų,
    • japonų,
    • sanskrito
    • hebrajų
    • jidiš
    • Biblijos vardų adaptavimo taisyklės 
  • apie pasvetainę „Pasaulio vietovardžiai“ ir kitus vietovardžių sąrašusir žodynus 
  • tradicinės svetimvardžių formos:
    • baltų žemių lietuviški vietovardžiai (VLKK),
    • Londono ir Paryžiaus mikrotoponimai (LLVS), 
      mikrotoponimų pateikimo verstinėje grožinėje literatūroje principai (I. Balčiūnienė, LLVS),
    • šventųjų ir karaliųvardai (R. Urnėžiūtė, I. Balčiūnienė, A. Pangonytė, konsultaciniai įrašai)  
  • apie VLKK dalyvavimą UNGEGN(Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės) veikloje

 

Apie svetimvardžių vartojimą

Sovietiniais metais už mėginimą grįžti prie originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų komisijos veikla keliskart buvo sustabdyta, tačiau jau nuo 1984 metų (10-uoju nutarimu) Kalbos komisija leido vartoti originalias asmenvardžių ir vietovardžių formas mokslinėje ir informacinėje literatūroje. Šio nutarimo nuostatos, kiek pataisytos, buvo perkeltos į 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 5 punktą (po pakeitimų dab. 3 punktas; žr. suvestinę redakciją skyriuje „VLKK nutarimai“). 2003 m. atliktas sociologinis tyrimasparodė, kad Lietuvos gyventojai iš principo pritaria skirtingam kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių (svetimvardžių) pateikimui pagal skaitytojų amžių, išsilavinimą ir leidinio pobūdį.

60-ajame nutarime buvo nustatyti svetimvardžių vartojimo principai (3 punkte), bendriausios adaptavimo taisyklės(4–5 p.) ir kaip rišliame tekste vartoti originalias tikrinių vardų formas (šis punktas panaikintas 2016 m. gegužės 26 d. Nr. N-1 (158) nutarimu, vietoj jo patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo); kaip transkribuojami senovės graikų tikriniai vardai žr. 6 p. Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.
 

Naujienose (apie svetimvardžius)

 

Perraša iš kitų kalbų

Dėl transkripcijos iš rusų kalbos žr. 60-ojo nutarimo 3.3 punkto (buv. 5.3) pastabą. Adaptavimo reikmėms skirta Kalbos komisijos aprobuota „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija“ (Vilnius: Mokslas, 1990). [Iki tol galiojo Instrukcija lietuviškiems tikriniams vardams rusiškai transkribuoti, parengta LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parengė K. Ulvydas, patvirtinta Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1962 m. balandžio 19 d. nutarimu, paskelbta kaip „Vyriausybės žinių“ nr. 15 priedas.] Transliteracijos reikmėms skirtas tarptautinis standartas ISO 9:1995 „Informacija ir dokumentai. Kirilicos rašmenų transliteravimas lotyniškais rašmenimis. Slavų ir ne slavų kalbos“. Galima pridurti, kad VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamas pagrindinių užsienio kalbų rašmenų transliteravimo į pagrindinius lotynų kalbos rašmenis klasifikatorius, taikomas transliteruojant  užsienio juridinių asmenų pavadinimus, fizinių asmenų vardus, pavardes iš įvairių lotynišką raidyną vartojančių kalbų, taip pat arabų, armėnų, graikų, gruzinų, hebrajų, kirilikos (kirilicos), žr. TRANSLITERAVIMAS

Kalbos komisija, bendradarbiaudama su tam tikrų kalbų tyrimo centrais ir specialistais, yra nutarimais patvirtinusi ketverias perrašos taisykles:

 Protokoliškai patvirtintos vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės iš šių kalbų:

VLKK darbo grupės parengtos ir Kalbos komisijos apsvarstytos perrašos taisyklės: 

Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Lotynizacijos grupės tinklalapyje žr. 48 raidynų perrašos lenteles ir kt.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu 2015 m. parengė transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles, kuriomis remtasi leidžiant žodyną „Pasaulio vietovardžiai“ rinkinį. Kol kas taisyklės recenzuojamos ir svarstomos, ketinant jas paskelbti pasvetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt. (Tam tikrus raidžių ir raidžių junginių iš įvairių kalbų perteikimo lietuvių kalba dėsningumus galima pastebėti naudojantis paieškos galimybėmis.) Dar galima remtis šio centro (anksčiau – Vyriausioji enciklopedijų redakcija) leidiniu „Nelietuviškų vardų rašymas „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1986).

Lotynų jungtinė abėcėlė

 

Kirilikos jungtinė abėcėlė 

Iš „Pasaulio vietovardžių žodyno. Europa“ (Vilnius, 2006)

Specialieji nutarimai

VLKK yra priėmusi du atskirus nutarimus dėl vietovardžių vartojimo tam tikrose srityse ir dvi rekomendacijas:

1) Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose (žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 3 (72):

1. Mokykliniuose leidiniuose vartojamos lietuviškos tradicinės ir adaptuotos kitų šalių vietovardžių formos. Greta jų (rišliame tekste – skliausteliuose) arba prieduose gali būti nurodomos autentiškos formos.
2. Mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai. Greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

2) Dėl tradicinių vietovardžių vartojimo transporto informacijoje(žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 4 (73):  

Rašytinėje ir žodinėje geležinkelių, automobilių, oro ir vandens transporto eismo informacijoje valstybine kalba (tvarkaraščiuose, švieslentėse, garsiniuose skelbimuose, transporto priemonių rodyklėse, informaciniuose kelio ženkluose, kelių žemėlapiuose, informaciniuose leidiniuose ir kt.) vartojami tradiciniai vietovardžiai:
1. Lietuviškos tradicinės kitų šalių vietovardžių formos, pvz.: Berlynas, Daugpilis, Gardinas, Krokuva, Lyda, Varšuva, Paryžius. Autentiškos šių vietovardžių formos gali būti pateikiamos greta.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai, pvz.: Karaliaučius, Tilžė, Ragainė. Pagrečiui su tradiciniais gali būti nurodomi dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

3) 2006 m. rugsėjo 28 d. patvirtinta rekomendacija Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo (žr. skyriuje NUTARIMAI, Rašyba). Įžanginis komentarasnaujienose 2006-07-21 „Siūlymas dėl verstinių leidinių autorių pavardžių“. 

4) 2016 m. gegužės 26 d. Nr. PN-3 protokoliniu nutarimu patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo). Komentaras naujienose 2016-05-31 „Daugiau galimybių, bet ir daugiau sumanumo (prof. Albino Drukteinio). 

 

Tradicinės svetimvardžių formos

Baltų etninių žemių lietuviški vietų vardai Kalbos komisijos patvirtinti atskirais sąrašais 1997–2000 m.: 

  • Lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos)vietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1999 m. gegužės 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (brus.–liet.);
  • Tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašaspatvirtintas VLKK 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 5), žr. atvirkštinį sąrašą (rusų–liet. ir vokiečių–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLatvijosRespublikosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 2000 m. balandžio 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (latv.–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLenkijosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1998 m. spalio 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 8). žr. atvirkštinį sąrašą (lenk.–liet.). 

Vėliau, sudarius atvirkštinius sąrašus, išleista knyga „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002).

Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu Kalbos komisija nuo 2004 metų rėmė projektą „Istorinių etninių (Lietuvos paribio ir užribio) vietovardžių rinkimas ir jų elektroninis tvarkymas“ (darbo vadovė dr. Alma Ragauskaitė). 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kaupia ir skelbia mikrotoponimų atitikmenų sąrašus, žr. LLVS.lt:

  • Paryžiaus vietovardžiai (sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš pranc. k., parengė Diana Bučiūtė, 2008-10-28)
  • Londono vietovardžiai(sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš angl. k., sąrašą ir principus parengė principus Irena Balčiūnienė, 2010-02-03)

Tradicinėmis formomis dažniausiai vartojami šventųjų ir karalių vardai, žr.:

Dar Konsultacijų banke: Ona Austrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Liudvikas XIV (Karalius Saulė), Jonas Karolis I, Pilypas VI, Pilypas VI... 

Kitų kalbų asmenvardžių transkribuotų (adaptuotų) formų sąrašą 2014 m. pradėjo skelbti nacionalinis transliuotojas LRT, žr. http://www.lrt.lt/projektai/kalbek_naujas/Svetimvardziai#skip

Vietovardžių sąrašai ir žodynai

Poskyriuose (viršuje po antrašte „Nutarimai“) teikiami Kalbos komisijos nutarimais ar protokoliniais nutarimais patvirtinti vietovardžių sąrašai, t. y.: jungtiniai valstybiųir jų sostinių(ir atvirkščiai – sostinių ir valstybių) pavadinimų sąrašai (paskutinės 48-ojo ir 54-ojo nutarimų redakcijos), valdų ir kraštųpavadinimai (patvirtinti 2007-12-20 nutarimu Nr. N-4 (113), Lenkijosvaivadijų pavadinimai, Gruzijos administracinių regionų pavadinimai (patvirtinti 2012-04-26 protokoliniu nutarimu Nr. PN-3), JAVvalstijų, VFRžemių, Airijosprovincijų, JK grafysčių ir Šiaurės Airijos provincijų pavadinimai. Prie jų šliejami protokoliniais nutarimais Kalbos komisijos patvirtinti valstybių gyventojų, valdų ir kraštų gyventojų, valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų sąrašai.

Nutarimų dėl valstybių, valdų ir kraštų pavadinimų pakeitimai priimami pagal tarptautinio standarto ISO 3166-1 „Šalių pavadinimų kodai“ pakeitimus (žr. www.iso.org, Šalių kodai). Dar žr. Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Šalių pavadinimų DG puslapyje, UNGEGN Pasaulio geografinių vardų duomenų bazėje (oficialiomis šalies kalbomis ir penkiomis JT kalbomis). 2017 m. UNGEGN 11-ojoje konferencijoje pristatytas atnaujintas Šalių pavadinimų sąrašas (pavadinimai šalies oficialiosiomis kalbomis ir šešiomis JT kalbomis). 

2002–2003 m. komisija apsvarstė Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto pateiktus kitų šalių lietuvių kalboje tradicinių ir labiau paplitusių pasaulio vietovardžių sąrašus – JAV valstijų, istorinių Jungtinės Karalystės grafysčių, Šiaurės Airijos ir Airijos provincijų, VFR žemių pavadinimų, taip pat fizinės ir ekonominės geografijos, istorijos objektų vardų.

„Pasaulio vietovardžiai“ internete, žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt. Plačiau žr. pristatymą (585 KB).

Kalbos komisijos užsakymu parengtas ir išleistas žodynas „Pasaulio vietovardžiai“ (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų centro darbuotojų grupė, ats. redaktorė Rita Trakymienė). Jame teikiamos ir autentiškos, ir sulietuvintos vietovardžių formos. 2006 m. išleistas I tomas „Europa“ (nuo 2013 m. duomenys skelbiami svetainėje MELC.lt, žr. čia), 2008 m. II tomas „Amerika“ (2010 m.), III tomas „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“, 2012 m. IV tomas (pirmoji Azijos dalis) „Azija (Afganistanas–Jungtinai Arabų Emyratai)“, 2014 m. V tomas (antroji Azijos dalis) „Azija (Kambodža–Vietnamas)“

2014 m. atverta VLKK.lt pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“. Žodyno tomų duomenys suskaitmeninti VLKK lėšomis. Plačiau apie pasvetainę, žodyno rengėjus, šaltinius, paieškos galimybes, taip pat šalių ir kalbų sąrašus žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt

  

 

Dalyvavimas UNGEGN veikloje

Nuo 2000-ųjų Kalbos komisija dalyvauja Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus veikloje, priklauso Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų grupei. Apie tai plačiau žr. skyriuje BENDRADARBIAVIMAS.

 

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt

Paskutiniai pakeitimai 2018 m. spalį.

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Šiame skyriuje:

 

Apie lietuvių kalbos vardus ir pavardes

Dvinaris asmens įvardijimas (vardu ir pavarde) Lietuvoje įsigalėjo XVI–XVII a. Lietuvių kalboje vartojama pirma vardas, paskui pavardė. Pavardė gali būti vartojama pirma vardo abėcėliniuose sąrašuose, bibliografijoje ir pan.

Tradiciškai lietuviai turi vieną vardą, kartais du. (Teisė suteikti vaikui du vardus reglamentuota Civilinio kodekse, žr. 3.166 str. 2 punktą.) Pastaraisiais metais populiariausi trumpi vardai (žr. naujagimiams suteikiamų vardų dešimtukus VĮ Registrų centro svetainėje skyriuje „Gyventojai. Gyventojų registroas“, čia). Vardo vietoje neregistruotini tėvavardžiai, pavardės, pravardės, prievardžiai ar pan. – tik vardai. 

Tarp dviejų vardų brūkšnelis nerašomas, pvz., Žemyna AistėBajoraitė, Algis JonasKavaliauskas. Brūkšneliu jungiamos dvigubos pavardės, pvz.: Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Ona Kreivytė-Naruševičienė; rečiau – vyriškos, pvz., Laurynas Stuoka-Gucevičius, Jonas Baranauskas-Avelė. (Dvigubos vyriškos pavardės retesnės.)

Kalbos komisija konsultuoja ir atsako į paklausimus dėl vardų teiktinumo, pavardžių darybos, to paties asmens vardo ir (ar) pavardės tapatybės (žr. toliau). Klausti galima telefonu ar el. paštu vlkk[eta]vlkk.lt. Norėdami gauti raštišką atsakymą, pateikite prašymą, adresuotą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (Gedimino pr. 60, LT-01110 Vilnius), ir kopijas dokumentų, kuriuose vartojamos skirtingos to paties asmens vardo ir (ar) pavardės formos.

 

Aktualūs teisės aktai ir leidiniai

1. 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (Žin., 1991, Nr. 5-132).

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. [KT bylos Nr. 14/98 santrauka: Bylą inicijavo apygardos teismas. Jis prašė ištirti, ar Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ neprieštarauja Konstitucijos 18, 22, 29 ir 37 straipsniams. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Aukščiausiosios Tarybos nutarimas reglamentuoja ne asmens privatų gyvenimą, o tik vardų ir pavardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase. Nutarimo normos, nustatančios, jog asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pagal tarimą, yra taikomos visiems be išimties piliečiams nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių. KT nutarė, kad minėtas Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Konstitucijai.]
2009 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas„Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas 2014 m. vasario 27 d. „Dėl Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ (Nr. KT7-S4/2014).

***

3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos svetainėje skelbiami teisės aktai, reguliuojantys civilinės būklės aktų registravimą (sąrašą sudarė ministerijos vyr. specialistė Liucija Kriukovienė, tel. (8 5) 266 2889).

***

4. 2003 m. birželio 26 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009).

5. 2009 m. lapkričio 26 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokolinis nutarimas Nr. PN-4 „Dėl rekomendacijos „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo (žr. Nutarimai, Tartis ir kirčiavimas, K-18; „Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11).

6. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. – Vilnius: Mokslas, 1992, § 46–47. (Leidinys aprobuotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58.)

*** 

7. 2014 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1071:

„10. Prašyme išduoti teisės atkurti pilietybę pažymėjimą ir prašyme išduoti lietuvių kilmės pažymėjimą asmens vardas (-ai) ir pavardė (-ės) rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis be šalutinių (diakritinių) ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškosios abėcėlės raidžių modifikacijų pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus. Asmuo gali rašyti vardą (-us) ir pavardę (-es) pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus tais lotyniškais rašmenimis su diakritikais, kurie yra lietuvių kalbos raidyne: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Rašant vardą (-us) ir pavardę (-es), gali būti naudojami šie ženklai: „.“, „“ ir „( )“.

Asmuo, turintis keletą vardų arba dvigubą pavardę, kurie sudaro daugiau negu 31 ženklą (vardai ir pavardė atskirai), šiuose prašymuose įrašo pasirinktą (-us) vardą (-us) ar pirmą dvigubos pavardės dalį pagal kelionės ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento lotyniškus įrašus šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta tvarka.“ 

8. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašas (patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329; 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija); suvestinė redakcija (nuo 2017-01-03):

„14. Aprašo 6 ir 7 punktuose nurodytuose prašymuose užsieniečio vardas (-ai) ir pavardė (-ės) rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis be šalutinių (diakritinių) ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškosios abėcėlės raidžių modifikacijų pagal kelionės dokumento lotyniškus įrašus. Užsienietis gali rašyti vardą (-us) ir pavardę (-es) pagal kelionės dokumento lotyniškus įrašus tais lotyniškais rašmenimis su diakritikais, kurie yra lietuvių kalbos raidyne: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Rašant vardą (-us) ir pavardę (-es), gali būti naudojami šie ženklai: „.“, „“ ir „( )“.“ 

***

Istorininis teisės aktas

Pavardžių įstatymas (1938 m. gruodžio 6 d.).

Vardų ir pavardžių Įstatymo projektai

    Seime nuo 1997 m. svarstomi vardų ir pavardžių rašymo asmens ir kituose dokumentuoseįstatymo projektai. Žr. projektą, kurio rengėjų grupėje dalyvavo ir Kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė, Bendrojo skyriaus vedėja R. Dobelienė – 2007-06-08 Nr. XP-689A(2), parengė Teisingumo ministerija, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 
     Šiuo teisės aktu siekiama teisiškai sureguliuoti vardų ir pavardžių suteikimą, keitimą, ištaisymą, ir rašymą, numatyti bendruosius reikalavimus vardams ir pavardėms. Priėmus įstatymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai bus pavesta parengti Vardų ir pavardžių sudarymo ir rašymo taisykles, perrašos taisykles. Ketinama sudaryti ir atskirą Asmenvardžių komisiją, jos nuostatus tvirtins Vyriausybė.

    2009 m. rugsėjo 9 d. įregistruotas Seimo nario Č. Stankevičiaus pateiktas Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-567(3), aiškinamasis raštas čia
    2009 m. lapkričio 16 d. redakcija (po Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo): Nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektasNr. XIP-567(4) (pateikė Seimo narys Č. Stankevičius), aiškinamasis raštas čia; projektas atsiimtas 2009 m. lapkričio 21 d.

   2010 m. balandžio 8 d. neeiliniame Seimo posėdyje svarstyti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo variantai:

   Pirmasis projektas atmestas, antrajam „pritarta po pateikimo“, siūloma toliau svarstyti šių metų birželio 8 d. Išsamiau žr. nuorodas naujienose.

   2012 m. Užsieniečių ir jų šeimos narių vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas Nr. XIP-4379(3), pateikė Česlovas Vytautas Stankevičius.

 

Perraša iš kitų kalbų

  1. Apie nelietuviškų vardų ir pavardžių vartojimo principus ir rašybą žr. AKTUALIAUSIOS TEMOS / Svetimvardžiai.
  2. Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbąir iš lietuvių kalbos į rusų kalbąinstrukcija. – Vilnius: Mokslas, 1990.
  3. Lietuvos lenkų, baltarusių (gudų)ir ukrainų pavardžiųir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles Kalbos komisija yra patvirtinusi protokoliniais nutarimais, žr. AKTUALIAUSIOS TEMOS / Svetimvardžiai poskyrius); dėl konkrečių atvejų prašom kreiptis tel. 272 33 10.

 

Jei domina asmenvardžių kilmė, daryba, žr.:

  1. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994 ir kiti leidimai. (2009 m. Mokslo ir enciklopedijų institutas išleido 6-ąjį leidimą, žr. meli.lt.) 
  2. Lietuvių pavardžių žodynas. T. A–K/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1985; žr. pavardes.lki.lt.
  3. Lietuvių pavardžių žodynas. T. L–Ž/ sudarė A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė. – Vilnius: Mokslas, 1989.
  4. Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a.– Vilnius: Mokslas, 1991.
  5. Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. – Vilnius: Mokslas, 1982.
  6. Zinkevičius Z. Lietuvių asmenvardžiai. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.

    Ragauskaitė A. Lietuvių asmenvardžių tyrimai (trumpa apžvalga, žr. Aruodai.lt)

 

 

 
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta:

3.166 straipsnis. Vardo vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai.
2. Vaikui gali būti suteikiami du vardai.
3. Vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi.
4. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui vardą suteikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.

3.167 straipsnis. Pavardės vaikui suteikimas
1. Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė.
2. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 str. 6 punktą „civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba“. 

Vardų, kurių forma nusistovėjusi lietuvių kalbos vardyne, rekomenduojami tradiciniai variantai, tačiau gali būti priimami ir naujai iš kitų kalbų perimami vardai, ir naujai pasidaryti vardai, tik jie turi būti užrašyti lietuviškais rašmenimis (iš svetimų kalbų – adaptuoti pagal apytikslį tarimą) ir turėti galūnę, tinkamai atspindinčią asmens lytį. Plg. senuosius tradicinius ir naujuosius vardų variantus: Dovydas ir Deividas,  Jokūbas ir Džeimsas, Kotryna ir KatrinaKaterina, Jekaterina, Katalina, Margarita ir Margareta, Malgožata, Ona, Onė ir Ana, Anė

Netinkami registruoti kitomis kalbomis rašomi vardai (išskyrus 1 pastaboje minimus atvejus), pvz.:

  • Ayda, Andrey, Charlotte, James, Jessica, Leyla, Matthias, Pyarimohan,Quasim, Ryan, Shai, Tomasz ir pan. – tokie vardai neteiktini pirmiausia dėl nelietuviškos rašybos, jų formalūs požymiai:
  • ne lietuvių kalbos abėcėlės raidės ir raidės, žyminčios kitus garsus nei pagal lietuvių kalbos raidyną; 
  • nebūdingi raidžių junginiai (pvz.: ay, ey, ya, aya, sz),
  • dvigubosios priebalsės lietuvinant turi būti užrašomos kaip viena, pvz.: Emma – suliet. Ema (šis dėsningumas tinka kalbant tiek apie bendrinius, tiek apie tikrinius žodžius, plg. bendrinius žodžius – antena (lot. antenna), kolona(pranc. colonne< lot. columna), vietovardžius – Apeninai(it. Appennini, kalnai), Talinas(est. Tallinn), vardus – Kamilė, Kamila (lot. Camilla), Inokentijusar Inocentas(lot. Innocentius, Innocens);
  • neteiktini begalūniai variantai (pvz.: Aleks, Elizabet, Katrin, John) ir nekaitomi vardai (pvz.: Emili, Emily, Mimi, Hugo, Leo, Noa) – pageidautina, kad vardas būtų kaitomas ir galūnė tinkamai atspindėtų asmens lytį: būdingos moterų vardų galūnės yra -a, -ė (ne -e), vyrų vardų – as, -is, -ys, -us(dar žr. 2 pastabą); 
  • atkreiptinas dėmesys į joto rašymą baigmenyse: tariamo joto praleidimas prieš galūnę – rašybos klaida (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58 aprobuotą leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 45, p. 34), todėl Amelija arba Amelė (ne Amelia),Vitalija arba Vitalė (ne Vitalia), Kajus (ne Kayus, ne Kaius), dar plg. bendrinius žodžius – galerija, komedija, picerija, tokajus, tramvajus, vietovardžius – Italija, Sicilija, Valensija, Florijus, Sint Eustatijus;
  • taip pat netinkami registruoti vardai su rašybos klaidomis, pvz.: Austeja, Avdronis, Ažuolė, Dovyle, Dziugas, Gedeminas, Grąžvydas, Kąstytis. 

Pastabos:

1. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento <...> (žr. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 23 punktą). 

2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės – jų oficialiosios formos – asmens tapatybės dokumentuose gali būti rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes) (žr. 1991 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą). Dėl asmens teisės turėti nesugramatintą vardo ir (ar) pavardės formą sprendžia metrikacijos įstaiga. 

Daugiau apie registravimą žr. vardai.vlkk.lt skyriuje Teisės aktai

 

Piliečių vardų svetainė VARDAI.vlkk.lt

Remdamasi registro duomenimis, Kalbos komisija inicijavo Lietuvos piliečių vardų mokslinę analizęir iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų rėmė VU prof. dr. Daivos Sinkevičiūtės vadovaujamos grupės darbą šioje srityje. 2008 m. svarstyti baltiškos kilmės vardų normiškumo klausimai. Plačiau žr. Naujienose:

2009-10-27   Lietuvos piliečių vardų registras (1). Baltiškos kilmės vardai(A. Pangonytė, VLKK.lt)

2012-01-24   Apie pãsvetainę VARDAI.vlkk.lt (A. Pangonytė, VLKK.lt)

2016-04-26   Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas I (baltiškos kilmės vardai) (A. Pangonytė, VLKK.lt) 

2018-08-24   Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas II (svetimos kilmės vardai) (A. Pangonytė, VLKK.lt)

2018-08-27   Dažninis rekomenduojamų vardų sąrašas (A. Pangonytė, VLKK.lt) 

2018-09-07   Neprigiję rekomenduojami vardai (A. Pangonytė, VLKK.lt) 

 

Populiariausi vardai

1992 m. populiariausi naujagimių vardai (Registrų centro duomenys): mot. Greta, Ieva, Gintarė, Viktorija, Kristina, Agnė, Monika, Eglė, Justina, Karolina ir vyr. Tomas, Mantas, Mindaugas, Karolis, Lukas, Andrius, Paulius, Deividas, Marius, Edvinas (paskelbė lrytas.lt, 2017-09-26).

Populiariausių naujagimių vardų statistiką nuo 2006 m. pusmečiais pateikia Gyventojų registro tvarkytojai:  

2006 m. II pusmetį populiariausi vardai – mot. Kamilėir vyr. Lukas, Matas.

2007 m. mot. Emilija, Kamilė, Gabijair vyr. Matas, Nojus, Lukas.

2008 m. mot. Emilija, Kamilė, Gabija(II pusmetį – Emilija, Gabija, Gabrielė, Kamilė, Austėja) ir vyr. Matas, Lukas, Nojus.

2009 m. mot. Emilija, Gabija, Urtėir vyr. Matas, Lukas, Nojus.

2010 m. I pusmetį mot. Emilija, Gabija, Ugnėir vyr. Matas, Nojus.

2011 m. I pusmetį mot. Emilija, Gabija, Ugnė, Kamilė,Austėja, Gabrielėir vyr. Lukas,Matas,Jokūbas, Dovydas,Dominykas.

2011 m. II pusmetį mot. Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė, Kamilė, Urtė ir vyr. Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Jokūbas, Dovydas.

2012 m. I pusmetį mot. Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė, Urtė, Ievair vyr. Matas,Dominykas,Lukas,Dovydas,Nojus, Jokūbas.

2012 m. II pusmetį mot. Emilija, Austėja, Gabija, Ugnė, Urtė, Viltėir vyr. Matas,Lukas,Dominykas,Dovydas,Nojus, Jokūbas.

2013 m. I pusmetį mot. Austėja, Emilija, Gabija, Viltė, Kamilė, Ugnė, Lėja, Urtė, Gabrielė, Ieva ir vyr. Matas, Nojus, Dominykas, Lukas, Emilis, Benas, Kajus, Dovydas, Jokūbas, Danielius.

2013 m. II pusmetį mot. Austėja, Emilija, Liepa, Gabija, Kamilė, Ugnė, Gabrielė, Viltė, Lėja, Urtė ir vyr. Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Jokūbas, Benas, Kajus, Dovydas, Danielius, Emilis.

2014 m. I pusmetį mot. Emilija, Viltė, Austėja, Gabija, Gabrielė, Kamilė, Liepa, Ieva, Urtė, Lėja ir vyr. Matas, Lukas, Dominykas, Nojus, Emilis, Kajus, Jokūbas, Danielius, Dovydas, Benas

2014 m. II pusmetį mot. Emilija, Liepa, Austėja, Viltė, Gabija, Lėja, Kamilė, Ugnė, Ema, Amelija ir vyr. Matas, Lukas, Nojus, Dominykas, Emilis, Jokūbas, Jonas, Kajus, Dovydas, Adomas

2015 m. I pusmetį mot. Emilija, Austėja, Viltė, Gabija, Kamilė, Ugnė, Ema, Gabrielė, Liepa, Lėja ir vyr. Lukas, Matas, Jokūbas, Nojus, Emilis, Dominykas, Dovydas, Kajus, Gabrielius, Danielius.

2015 m. II pusmetį mot. Emilija, Liepa, Kamilė, Austėja, Viltė, Gabija, Lėja, Sofija, Rugilė, Urtė ir vyr. Dominykas, Matas, Nojus, Lukas, Jokūbas, Kajus, Jonas, Gabrielius, Benas, Domantas

2016 m. I pusmetį mot. Emilija, Viltė, Gabija, Austėja, Ema, Kamilė, Lėja, Ugnė, Luknė, Sofija ir vyr. Dominykas, Lukas, Matas, Jonas, Jokūbas, Nojus, Domas, Emilis, Kajus, Benas

2016 m. II pusmetį mot. Liepa, Emilija, Austėja, Viltė, Gabija, Lėja, Amelija, Kamilė, Ieva, Gabrielė ir vyr. Lukas, Matas, Jokūbas, Dominykas, Jonas, Nojus, Benas, Augustas, Domas, Domantas

2017 m. mot. Emilija, Austėja, Liepa, Kamilė, Sofija, Lėja, Gabija, Luknė, Amelija, Viltė ir vyr. Matas, Lukas, Jokūbas, Dominykas, Domas, Kajus, Benas, Adomas, Augustas, Emilis.

2018 m. I pusmetį mot. Lėja, Emilija, Amelija, Gabija, Kamilė, Luknė, Ema, Gabrielė, Patricija, Austėja ir vyr. Lukas, Matas, Kajus, Jokūbas, Joris, Nojus, Benas, Domas, Jonas, Dominykas

2018 m. II pusmetį mot. Lėja, Emilija, Liepa, Amelija, Gabija, Luknė, Kamilė, Sofija, Ema, Patricija ir vyr. Dominykas, Jokūbas, Nojus, Matas, Jonas, Kajus, Herkus, Rokas, Benas

2019 m. I pusmetį mot. Lėja, Sofija, Amelija, Emilija, Luknė, Gabija, Goda, Liepa, Gabrielė, Patricija, Austėja, Kamilė, Ieva ir vyr. Jokūbas, Matas, Jonas, Lukas, Dominykas, Emilis, Joris, Gabrielius, Kajus, Benas, Nojus, Rokas, Ąžuolas, Herkus.

Išsamiau žr. Gyventojųregistro statistinėse suvestinėse svetainėje registrucentras.lt.

Lietuvos piliečių ir jų vaikų vardų dažnumas grafiškai pateikiamas svetainės vardai.vlkk.lt skyriuje Įdomioji statistika.

Latvijos Statistikos centrinė valdyba pateikia 100 populiariausių vardų dažnumo 1920–2015 m. grafikus, žr. https://vardi.csb.gov.lv
Įvairiais laikotarpiais Latvijoje populiariausi tarp moterų buvo vardai Ana, Dzintra, Valentina, Anita, Inesė, Inga, Tatjana, Kristinė, Laura, Anastasija, Sofija, o tarp vyrų – Janis, Aleksandras, Artiomas, Danielis.  
 

Str. apie vardus:

Daugiau žr. svetainėje vardai.vlkk.lt:  Mokslo straipsniai ir Žiniasklaidos straipsniai. 

 

Populiariausios pavardės

Remdamasi XX amžiaus vidurio duomenimis, Vitalija Maciejauskienė nustatė, kad dažniausių Lietuvos pavardžių penketukas yra Kazlauskas, Petrauskas, Stankevičius, Jankauskasir Žukauskas. Toliau pagal dažnumą – pavardės Butkus, Paulauskas, Balčiūnas, Vasiliauskasir Sakalauskas. Duomenų apie pavardžių dažnumą galima rasti Lietuvių pavardžių duomenų bazėje, kuri sudaryta „Lietuvių pavardžių žodyno“, (ats. red. A. Vanagas, autoriai A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, Vilnius: Mokslas, 1985, T. 1; 1989, T. 2) pagrindu – pavardes.lki.lt. (žr. Lietuvių pavardžių žodynas. Pavardžių paplitimo statistika). 

Kurį laiką, remdamasis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, populiariausias pavardes skelbė Lietuvos statistikos departamentas. Populiariausios gyventojų pavardės 2012 m. pradžioje: 

  • vyrų – Kazlauskas, Jankauskas, Petrauskas, Stankevičius, Vasiliauskas, Žukauskas, Butkus, Paulauskas, Urbonas, Kavaliauskas;
  • moterų – Kazlauskienė, Jankauskienė, Petrauskienė, Stankevičienė, Vasiliauskienė, Paulauskienė, Žukauskienė, Urbonienė, Navickienė, Kavaliauskienė.

Populiariausios kūdikių pavardės 2011 m.:

  • berniukų – Petrauskas, Jankauskas, Kazlauskas, Ramanauskas, Stankevičius, Žukauskas, Balčiūnas, Vasiliauskas, Urbonas, Pocius;
  • mergaičių – Stankevičiūtė, Petrauskaitė, Kazlauskaitė, Butkutė, Jankauskaitė, Navickaitė, Pociūtė, Rimkutė, Ramanauskaitė, Balčiūnaitė.

Str. apie pavardes:

Lokaliniai tyrimai:

 

Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai 
 
Pravardės, pseudonimai, slapyvardžiai rašomi didžiąja raide be kabučių kaip vardai ir pavardės (žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“, Vilnius, 1992, p. 60, § 145). Pvz.: Jam prilipo Katino pravardė. Jis žinomas Raikino pravarde. Didesnį netikėtumą pateikė dainininkas, žinomas Psicho pravarde. Sako, šiame restorane lankydavęsi Plikiai (Plikių gauja).
 
Vartojamas su tikruoju asmenvardžiu pravardė, pseudonimas, slapyvardis brūkšneliu jungiamas prie pavardės, pvz.: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Mykolaitis-Putinas (rašytojai); Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Juozas Gegužis-Diemedis, Vincas Daunoras-Ungurys (partizanai); Juozas Pavalkis-Vijūnas, Juozas Miliauskas-Miglovara (knygnešiai); Elena Puidokaitė-Atlanta, Saulius Urbonavičius-Samas (dainininkai), Gintaras Einikis-Pūkis, Ramūnas Vyšniauskas-Vyšnia (sportininkai).
PASTABA. Brūkšnelis nerašomas tarp vardo ar pavardės ir prievardžio, pvz. Vytautas Didysis, Mikalojus Radvila Rudasis, RadvilaNašlaitėlis(žr. „Lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“, Vilnius, 1992, p. 57, § 131).
 
Slapyvardis, kurį sudaro autoriaus pavardės ir vardo pirmosios raidės, vadinamas kriptonimu, arba slapyraidžiu.
 
Šalies kūrėjai turi teisę vartoti pseudonimą, pristatydami savo kūrinius: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į pseudonimą (išgalvotą vardą ar (ir) pavardę). Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teisė į autoriaus vardą, kuri apima teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas autoriaus pseudonimas, jeigu autorius pageidauja juo prisistatyti visuomenei. Tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė pavardę pakeisti į pseudonimą (įrašyti pseudonimą vietoje pavardės civilinės būklės aktų įrašuose). 
 
Literatūra
 
  1. Apie lietuviškuosius slapyvardžius: straipsnių rinkinys / sud. Jonas Mačiulis. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2008. (Pristatomasis straispnis.)
  2. Butkus A. Lietuvių pravardžių atvirkštinis žodynas (elektroninė knyga, parengta VDU HMF LKK, Kaunas: Aesti, 2009). http://donelaitis.vdu.lt/lkk/pdf/Butkus_Pravardziu-inversas.pdf    [Parengta pagrindu leidinio A. Butkus „Lietuvių pravardės“, Kaunas: Aesti, 1995. Iš viso teikiamos 14 605 skirtingos pravardės. Pravardės rinktos iš viso lietuvių kalbos ploto. Dalis jų užrašytos kaimo vietovėse 1976–1990 m. per ekspedicijas, dalį jų pagal pateiktą anketą surinko mokytojai lituanistai, dalį 1990–1994 m. pateikė VDU studentai, dalis perrašyta iš LKI Vardyno kartotekos fondų. Pagal baigmenis abėcėlinį sąrašą į atvirkštinį žodyną pergrupavo Vytautas Zinkevičius. Iš gautojo teksto buvo pašalinti pravardžių motyvaciniai aprašai, palikti tik užrašymo vietų sutrumpinimai.] 
  3. Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės / sud. Vaclovas Biržiška. – Kaunas: Bibliografijos žinios, 1943, d. 2.
  4. Lietuviškieji slapyvardžiai: medžiaga lietuviškųjų slapyvardžių sąvadui. – Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 1995–2003, 5 t.
  5. Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas. – Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, 2004, t. 2. [Apie leidinį plačiau žr. http://ml.lms.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=579&Itemid=46 ]
  6. Mačiulis J. Lietuviškųjų slapyvardžių aiškinamasis žodynas. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2011.
  7. Pseudonimai arba slapyvardžiai / Sud. Julius Būtėnas, Vilnius: Vaga, 1981.
  8. Slapyvardžių sąvadas / Digest of pseudonyms (elektroninis išteklius) / Sud. ir parengė Jonas Mačiulis. – Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2007. [Apie leidinį plačiau žr. http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/node/930]

Lokaliniai tyrimai:

  • Aleknavičienė O. Tauragniškių pravardės (Lituanistica. Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2005, t. 63, nr. 3, p. 47–70)
 

Sutuoktinių pavardė

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.31 straipsnyje nustatyta: „Abu sutuoktiniai turi teisę pasilikti iki santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama sutuoktinio pavardė.“

Iš tradicijos šeimos pavarde dažniausiai pasirenkama vyro giminės pavardė, o ištekėjusi moteris keičia mergautinę pavardę (dažniausiai sudarytą tėvo pavardės pagrindu) į vyro giminės pavarde (su baigmeniu -ienėarba galūne -ė), kartais vieną ir kitą pavardę sujungia. Be įprastinių priesaginių pavardžių junginio, kaip Juktonytė-Petrošienė, Černiauskaitė-Vagnorienė, Žentelytė-Linkienė, pasitaiko junginių su nepriesagine pavardės forma, pvz.: Kairiūnaitė-Vipartė, Norkutė-Kregždė, Veteikytė-Paukštė, Putnaitė-Kojalė, Rimkutė-Leveckė, Lenkaitytė-Varnė, taip pat junginių su nelietuviškos moterų pavardžių darybos pavardėmis, pvz.: Buteikytė-Zapolinčuk, Gutauskienė-Ševčak, Glušenko-Vaičiūnė, junginių su užsieninėmis pavardėmis, pvz.: Adomonytė-Duinker, Gervytė-Langstrom. Po antrosios santuokos gali būti sujungtos ir dvi ištekėjusios moters statusą rodančią formą turinčios pavardės, pvz., Matulaitienė-Aulienė, Kunigėlienė-Sakavičienė. Kur kas rečiau pasitaiko vyrų dvigubų pavardžių. Kita vertus, pagal dvigubą tėvo ar motinos pavardę ir vaiko pavardė dviguba, pvz.: Dainys-Dundulis, Kujelytė-Kučinskaitė, Mockutė-Stankevičiūtė. Lietuviškoje tradicijoje apskritai vyrauja vienanarės pavardės, tiek vyrų, tiek moterų.

Kaip kreiptis į sutuoktinius, porą, žr. toliau.

Svarbu:

  1. Dėl vardo, pavardės pakeitimo ar ištaisymo turite kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą arba pateikti prašymą Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje MEPIS. Keitimo teisiniai pagrindai nustatyti Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse (patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333). 
  2. Dėl su kitomis kalbomis ir šalimis susijusių klausimų geriausia kreiptis į Vilniaus m. sav. Civilinės metrikacijos skyrių, žr. adresą.

 

Moterų pavardžių daryba

1. Netekėjusių moterų pavardės

Netekėjusių moterų pavardės pagal lietuvių kalbos taisykles daromos iš vyriškosios pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė(žr. VLKK 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58 aprobuotą leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 46), pvz.: Šalnaitė, Pečiulytė, Vaitkutė, Girdžiūtė, Mickevičiūtė.

 

Kada kurią priesagą dėti?

-aitė– vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -as, -a, pvz.: Urbaitė(iš Urbas), Talmantaitė(iš Talmantas), Girėnaitė(iš Girėnas), Antanauskaitė(iš Antanauskas), Kirlaitė(iš Kirla), Montvilaitė(iš Montvila).

-ytė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūnėmis -is, -ys, -ė arba -ia (po minkštojo priebalsio, taigi ir po j), pvz.: Laukaitytė(iš Laukaitis), Stanytė(iš Stanys), Liogytė(iš Liogė), Stundžytė(iš Stundžia), Sajytė(iš Saja).

-utė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -us (po kietojo priebalsio), pvz.: Sutkutė(iš Sutkus), Vaitiekutė(iš Vaitiekus).

-ūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -jus, pvz.: Zujūtė(iš Zujus), Motiejūtė(iš Motiejus).

-iūtė – vedant iš vyriškų pavardžių su galūne -ius (po minkštojo priebalsio), pvz.: Naudžiūtė(iš Naudžius), Kubiliūtė(iš Kubilius), Sinkevičiūtė(iš Sinkevičius).

Pastaba. Dar žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ (Žin., 2003, Nr. 65-3009): mergaičių pavardės gali būti sudarytos ir su galūne be priesagos, pvz.: Talmantė, Urbė, Laukaitė, Sutkė, Zujė, Naudžė.

2. Ištekėjusių moterųpavardės

Ištekėjusių moterų pavardės daromos iš vyriškų pavardžių daugiausia su priesaga -ienė(žr. norminį leidinį „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 47), iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūnėmis -us, -ius, -jus moteriškos pavardės daromos su priesaga -(i)uvienėarba -ienė.

Tais atvejais, kai norima turėti (suteikti) pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne , pvz.: Talmantė(iš Talmantas), Gudonė(iš Gudonis), Lebedė(iš Lebedys), Butkė(iš Butkus), Misevičė(iš Misevičius), Ambraziejė(iš Ambraziejus), Stundžė(iš Stundžia), Motuzė(iš Motuza). Kai vyriška pavardė turi galūnę -ė, moteriška pavardė lieka nepakitusi, pvz.: Lapė, Kregždė. (Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. N-2 (87) „Dėl moterų pavardžių darymo“; Žin., 2003, Nr. 65-3009.)

Tekėdama moteris gali pasirinkti ir dvigubą pavardę, sudarytą iš mergautinės ir posantuokinės pavardžių, tokia pavardė rašoma su brūkšneliu, pvz., Rūta Simutytė-Gaidienė, Asta Butkė-Jurgaitienė, Jolanta Radzevičienė-Budrė. (Dvigubą pavardę gali būti nepatogu vartoti, nes ji gana ilga, o trumpinti oficialiuose dokumentuose pavardės negalima.)

 

Kada kurią priesagą dėti?

-ienė – vedant iš visų vyriškų pavardžių, pvz.: Urbonienė(iš Urbonas), Palionienė(iš Palionis), Mikšienė(iš Mikšys), Liogienė(iš Liogė), Jovaišienė(iš Jovaiša), Stundžienė(iš Stundžia); Vaitiekienė(iš Vaitiekus), Radvilavičienė(iš Radvilavičius), Butkienė(iš Butkus), Rimkienė(iš Rimkus), Jucienė(iš Jucius).

-uvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -us, pvz.: Sutkuvienė(iš Sutkus), Rimkuvienė(iš Rimkus), Zujuvienė(iš Zujus).

-iuvienė gali būti dedama, kai moters pavardė vedama iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su galūne -ius, pvz.: Jurčiuvienė(iš Jurčius), Kliūčiuvienė(iš Kliūčius), Rimdžiuvienė(iš Rimdžius).

 Pastaba. Iš dviskiemenių vyriškų pavardžių su baigmenimis -us, -ius, -jus moterų pavardės daromos arba su priesaga -ienė, arba su priesaga -uvienė, atsižvelgiant į giminės moterų pavardžių formos tradiciją. Šeiminio statuso nerodanti forma, kaip ir visais kitais atvejais, sudaroma su galūne -ė  (varianto -uvė nėra).

 

3. Kaip sudaromos moterų pavardės iš nelietuviškų kilmės vyr. pavardžių?

Žr. toliau.

 

4. Kodėl padaryta išimtis galūnėms -ė?

2003 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. N-2 (87) komisija numatė galimybę moterų pavardes iš vyriškų pavardžių daryti su galūne , pvz., Jurgutė (iš Jurgutis). Tokia lietuvių kalbos gramatikai neprieštaraujanti pavardžių forma leista atsižvelgus į dalies visuomenės nuomonę, kad dėl šeiminę padėtį atskleidžiančių pavardžių priesagų moterys gali patirti diskriminaciją.
Alternatyvusis darybos būdas būtent su galūne -ė pasirinktas atsižvelgus į tarmių duomenis. Pavardės su galūne -a nepriimtinos, nes tai gausintų bendrinei kalbai nebūdingas moterų pavardžių formas.

2009 m. gegužės 14 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje svarstytas grupės asmenų siūlymas panaikinti leidimą sudaryti moterų pavardes be priesagos tik su galūne -ė. (Gyventojų registro duomenimis, nuo 2003 m., kai buvo priimtas nutarimas, nepriesaginė pavardė vien su galūne -ė pasirinkta ar dukrai suteikta maždaug 3,5 tkst. kartų.) Nutarta jį palikti galioti, nesant kalbinių argumentų, kurie paneigtų nepriesaginės moterų pavardžių darybos galimybę.

Siūlymas sulaukė didelio visuomenės atgarsio. Apie žiniasklaidoje:

IŠSAMUS LEIDINYS

Miliūnaitė R. Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes? – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013. – 359 p. (Ištrauka svetainėje kalbosnamai.lt. Apklausa Jaunimo požiūris į nepriesagines moterų pavardes.)

 

5. Dėl moterų pavardžių vyriška pavardės forma, žr.:

 

Moterų pavardžių kirčiavimas

1. Netekėjusių moterų pavardės

1.1. su priesaga -aitėkirčiuojamos taip:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį ir priegaidę, jei padarytos iš vyriškųjų pavardžių su priesagomis -ėnas, -ynas, -ūnas, pvz.: Petrė́nas – Petrė́naitė, Jonýnas – Jonýnaitė, Meilū́nas – Meilū́naitė;

visais kitais atvejais kirčiuojamos priesagoje, pvz.: Rimšà – Rimšáitė, Kaũpas – Kaupáitė, Petráuskas – Petrauskáitė;

1.2. su priesagomis -ytė, -utė, -ūtėkirčiuojamos šiose priesagose, pvz.: Kairýtė, Jurgutýtė, Senkùtė, Zujū̃tė, Sinkevičiū̃tė.

 

2. Ištekėjusių moterų pavardės

2.1. su priesaga -ienė:

išlaiko vyriškosios pavardės kirtį, jei padarytos iš 1-osios kirčiuotės vyriškųjų pavardžių arba iš vyriškųjų pavardžių, turinčių kirtį vienaskaitos vardininke toliau kaip 2-ajame skiemenyje nuo galo, pvz.: Kiáunė – Kiáunienė, Petrė́nas – Petrė́nienė, Pangónis – Pangónienė, Rìmantas – Rìmantienė, Vãbalas – Vãbalienė, Mickẽvičius – Mickẽvičienė;

visais kitais atvejais kirčiuojama priesaga, pvz.: Kaũpas – Kaupíenė, Šalnà – Šalníenė, Budrỹs – Budríenė, Žemaĩtis – Žemaitíenė, Šepetỹs – Šepetíenė;

2.2. su priesaga -(i)uvienėišlaiko vyriškųjų pavardžių kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: Sùtkus – Sùtkuvienė, Gir̃džius – Gir̃džiuvienė.

 

3. Šeiminio statuso nerodančios moterų pavardės su galūne -ėkirčiuojamos pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 patvirtintą 18-ąją kirčiavimo rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ (žr. Nutarimai, Tartis ir kirčiavimas, K-18; „Gimtoji kalba“, 2010, Nr. 4, p. 8–11).

Komentarą žr. Naujienose:

 

Klausimai dėl vyriškų pavardžių formų

Kaip kreiptis į vyrą, pavarde Sakalas?

Kreipinys: Sãkalai! Vil̃kai!(ne Sakale! Vilke!)

Pastaba. a kamieno daiktavardžiai vienaskaitos šauksmininke paprastai turi galūnę -e, pvz.: draugas – drauge! vilkas – vilke! Tačiau tikriniai daiktavardžiai, reiškiantys vyrų vardus ir pavardes, vienaskaitos šauksmininke turi galūnę -ai, pvz.: Petras – Petrai! Gintaras – Gintarai! Kazlas – Kazlai! Gutauskas – Gutauskai!

Kaip kreiptis į sutuoktinius: Daũkšosar Daukšaĩ?

Vyriškųjų pavardžių daugiskaita su kirčiu galūnėje žymi šeimas, poras, pvz.: Kaupaĩ, Petraičiaĩ, Lapiaĩ, Daukšaĩ. Taigi kreipiamasi į ponus Daukšas – Daukšaĩ! Poros vadinamos ne tik pagal vyro pavardę, bet ir pagal vyro vardą, pvz., Alvydaĩ, Gintaraĩ, Jonaĩ.

Tos pačios pavardės su kirčiu kamiene žymi tik vienos pavardės vyrų daugį, pvz.: broliai Kaũpai, Petráičiai, pusbroliai Lãpės, Daũkšos.

Plačiau žr. Laimučio Bilkio atsakymą „Gimtojoje kalboje“, 2000, Nr. 4–6, p. 28.

 

Klausimai dėl vardo ir pavardės registravimo

    Asmens gimimą, asmens mirtį, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) pripažinimą ir nustatymą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą ir asmens lyties pakeitimą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, plačiau žr. metrikacijos paslaugų interneto svetainėje MEPIS

    Dažnesni klausimai:

  • Ar galima dukrai duoti vardą Anna? Metrikacijos skyrius nesutinka rašyti nn.

Teisingai. Lietuvių kalboje geminatų (dviejų vienodų priebalsių junginio) vengiama: susidūrus dviem vienodiems priebalsiams vienas iš jų paprastai išnyksta (būna, kad rašte išlaikomas morfemų sandūroje, pvz., pusseserė, bet tarti netariamas). Iš kitų kalbų perimti žodžiai ar vardai taip pat nuo seno rašomi su viena priebalse, o jų kilmė ar etimologija įtakos priebalsių rašymui neturi.

Taigi rusų kalbos vardas Анна į lietuvių kalbą perrašomas kaip Ana pagal „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją“ (Vilnius, 1990). Instrukcijos § 25 nustato, kad rusų kalbos dvigubosios priebalsės į lietuvių kalbą transkribuojamos viena priebalse.

Lygiai taip pat dvigubosios priebalsės naikinamos adaptuojant kitų kalbų svetimvardžius ir svetimžodžius apskritai, plg.: vardus – Ema (ne Emma), Inokentijus ar Inocentas (lot. Innocentius, Innocens), Kamilė, Kamila (lot. Camilla)vietovardžius – Apeninai (it. Appennini, kalnai), Talinas (est. Tallinn); bendrinius žodžius –  kolona (pranc. colonne < lot. columna), komisija (lot. commissio). 

Registruojant mišrią santuoką (skirtingų tautybių asmenų) ir iškilus moterų pavardžių klausimui, patartina atsižvelgti į vyro giminės moterų pavardžių tradiciją: už lietuvių ištekančių kitataučių moterų pavardės dažniausiai sudaromos pagal lietuvių kalbos taisykles, o už kitataučių ištekančių moterų pavardės gali būti sudaromos arba pagal lietuvių kalbos taisykles, arba pagal kalbos, iš kurios atsinešama pavardė, taisykles (t. y. kaip vyro motinos, tetos ar senelės).

Pavyzdžiui, vyro pavardė Avdejevas: žmonos pavardė gali būti pagal lietuvių kalbos taisykles Avdejevienė ar Avdejevė arba, atsižvelgus į pavardės rusišką kilmę (vyro ir jo senelio pavardė rus. Авдеев), gali būti sudaryta pagal rusų kalbos taisykles (rus. Авдеев > Авдеевa) – Avdejeva. Pasirinkus dvigubą pavardę pavardė galėtų būti, pvz., Zinevičiūtė-Avdejeva.

Arba tėčio pavardė yra Fedč yra nelietuviškos kilmės ir nesugramatinta, t. y. be lietuviškos galūnės, vyro motinos ir giminės moterų pavardės taip pat Fedč: atsižvelgiant į nelietuvišką pavardės kilmę, giminės moterų pavardžių rašymo tradiciją ir žmonos pageidavimą, žmonos pavardė gali likti nesugramatinta, t. y. Fedčarba, pavyzdžiui, Kubiliūtė-Fedč. Žinoma, asmens pageidavimu galima pavardė ir pagal lietuvių kalbos taisykles, pvz., Fedčaitė(< Fedč-as), Fedčė.

Arba tėčio pavardė yra Čaika, tai dukters pavardė galėtų būti arba Čaikaitė(dar Čaikė), nes ši  pavardė jau tarpukariu fiksuota tarp Lietuvos gyventojų ir, nors pagal kilmę slaviška,  jau yra prisitaikiusi prie lietuvių kalbos fonetikos, rašybos ir darybos. Dabartiniai Gyventojų registro duomenys rodo, kad oficialiai funkcionuoja išvestinės moterų pavardės Čaikaitėir Čaikienė. Arba, jei giminės dokumentai liudija, kad šioje konkrečioje giminėje moterų pavardės forma Čaika, tęsiant tradiciją, tokios pat formos galima pageidauti ir dukrai (taip pat ir žmonai). 

Dar atkreiptinas dėmesys, kad jei kitataučio vyro pavardė su galūne -a, tai nebūtinai ir moters pavardė galės likti su galūne -a. Pavyzdžiui, vyro pavardė Moniuška– sulietuvinta iš lenk. Moniuszko: pagal perrašos iš slavų kalbų (pvz., lenkų, baltarusių, rusų, ukrainiečių) taisykles, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniais nutarimais, nekirčiuota vyriškosios giminės pavardės galūnė -o lietuvinant keičiama į -a ir pavardė linksniuojama (plg.: vyr. lenk. Tomenko– suliet. Tomenka, Tomenkai...., ukr. Iваненко– suliet. Ivanenka, Ivanenkai...), tačiau moterų pavardės lieka su galūne -o ir nelinksniuojamos (plg.: mot. lenk. Tomenko– suliet. Tomenko, ukr. Iваненко– suliet. Ivanenko). Taip pat ir už Moniuškos ištekėjusios moters pavardė gali būti Moniuškienė(dar Moniuškė) arba Moniuško

 

  • Vyro ar tėvo pavardė be lietuviškos galūnės, o žmonos ar dukters pavardę pageidaujama lietuvinti. Kaip sudaromos moterų pavardės tokiais atvejais?

Sudaroma pagal įprastas taisykles, tik iš adaptuotos (su lietuviška linksnio galūne) vyriškosios pavardės formos. Pavyzdžiui, vyro pavardė Jaroslav –adapt. Jaroslavas, taigi moteriškos pavardės būtų Jaroslavienė, Jaroslavaitėar Jaroslavė.

 

Vardo ir (ar) pavardės tapatybės klausimai

   Kalbos komisijos nuomone, vardo ir pavardės variantų įvairavimas to paties ar su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose neturėtų kelti abejonių identifikuojant asmenį, tačiau nustatyti asmens tapatybę nėra Komisijos kompetencijos dalykas. (Asmens tapatybę nustato teismas.)

   Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punktą ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, bet piliečio pageidavimu arba nesugramatinti (be lietuviškos linksnio galūnės), arba sugramatinti (su lietuviška linksnio galūne). Nesugramatintos ir sugramatintos vardo ir pavardės formų atsiradimas to paties asmens dokumentuose neturi kelti abejonių dėl asmens tapatybės. Pvz.: Piotras Bujakasyra taisyklingai perrašyta pavardė iš rus. Буяк Пётр(žr. Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukciją. – Vilnius, 1990).
Pastaba. Tėvavardžių lietuvių kalboje nėra, žr. 1988 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 25 „Dėl tėvo vardo rašymo“.

   Jei Lietuvos Respublikos piliečiai, lankydamiesi ar gyvendami užsienyje, patiria sunkumų dėl skirtingų šeimos (giminės) narių pavardžių formų, gali kreiptis į komisiją pažymos dėl šeimos pavardės tapatumo, komisija gali patvirtinti, kad, pavyzdžiui, Petrauskas, Petrauskienė, Petrauskaitėyra vienos šeimos pavardės, kurių bendras kamienas Petrausk-, o kiti formantai nurodo asmens lytį ir iš dalies – šeiminį statusą. Tokia lietuvių kalbos (Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos) pavardžių darybos sistema sena, susiformavusi per kelis šimtus metų ir įtvirtinta oficialiojoje vartosenoje.

   Dažniausios asmenvardžių formų įvairavimo priežastys

1. Skirtingų kalbų vardynas. Pvz.:

a) Joana, Johannair Johana: dokumentuose fiksuoti trys asmens vardo variantai: Joana, Johanna, Johana. Lietuvių kalbos vardyne yra vardas Joana, kilęs iš sulotyninto hebrajiško vardo Joanna arba Johanna, taigi dokumentuose – to paties vardo trys variantai;

b) Helenair Elena: Helena ir Elena yra to paties vardo variantai, lietuvių kalboje paplitęs variantas Elena, tačiau lenkų, vokiečių, olandų ir kai kurių kitų Europos kalbų vardynuose jis rašomas su raide h (žr. „Słownik imion“. – Wrocław–Warszawa–Kraków, 1991, p. 123–124);

c) Elžbieta, Jelizaveta, Elizaveta: tai tos pačios kilmės vardo variantai: pirmasis vartojamas lietuvių, lenkų kalbų vardyne, antrasis – rusų, o trečiasis paraidžiui perrašytas iš rusų kalbos (ne transkribuotas);

d) Andriusir Андрей: Andrius galėjo būti perrašytas į rusų kalbą kaip Андрей, priartinus prie rusų kalbos vardyno.

2. Vardo variantų (trumpųjų, tarminių) vartojimas to paties asmens dokumentuose. Pvz.:

a) Marijair Marijona: abu vardai yra panašios kilmės – Marija kilo iš sulotyn. hebr. Maria, Marijona – iš dvigubo vardo Maria-Anna (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994, p. 263–264) – ir kartais vartojami kaip variantai;

b) Nastiair Anastazija: Nastia yra vienas iš vardo Anastazija trumpųjų variantų (lietuviškame vardyne dažnesnis trumpinys Nastė; žr. Kuzavinis K., Savukynas B. „Lietuvių vardų kilmės žodynas“. – Vilnius, 1994);

c) Enrikasir Henrikas: lietuvių kalbos vardyne yra abu germaniškos kilmės vardo (germ. Heinrich) variantai Enrikas ir Henrikas (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994). Per italų kalbą (it. Enriko) atėjęs vardo variantas Enrikas artimesnis lietuvių kalbai, nes žodžiai su garsu h yra skolinti, tačiau ilgainiui išpopuliarėjo būtent Henrikas;

d) Vincentasir Vincas: tai yra to paties vardo variantai, antrasis – pirmojo trumpinys (žr. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. – Vilnius, 1994, p. 214).

3. Kitų kalbų raidynas ir gramatika. Pvz.:

a) Rimoitir Rimeic: pavardė Rimoit galėjo būti perrašyta kaip Rimeic dėl skirtingų kalbų (gudų, lenkų) įtakos Vilniaus krašte;

b) Helena-Ona Meškovskair Elena Ona Meškauskaitė: šie vardo ir pavardės variantai atsirado dėl lietuvių ir lenkų kalbų vardyno, gramatikos ir rašybos skirtumų;

c) Mažeikair Мажейко: liet. Mažeika perrašyta į rus. kaip Мажейко priartinus pavardę prie rusų kalbos gramatikos taisyklių;

d) Edwardsir Edvards: kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w ir ją atitinka raidė v, už kitos valstybės piliečio Edwards ištekėjusios moters pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase perrašyta kaip Edvards.

4. Raštininkų klaidos. Pvz.:

a) Agnieškair Ignieška: lietuvių vardyne yra vardas Agnieška, kitas vardo variantas – Ignieška greičiausiai atsirado dėl raštininkų klaidos, nors kitose kalbose yra šio vardo variantų su i (pvz., portugalų Ignez, Inez);

b) Piebalgair Pirbalga: „Lietuvių pavardžių žodyne. T. L–Ž“ (Vilnius, 1989) užfiksuota pavardė Piebalga (kaip ir asmens pase). Tai leidžia manyti, kad kiti pavardės variantai įvairiuose dokumentuose ir laiškuose atsirado dėl raštininkų neatidumo: Pebolga, Priebalga, Priebalka, Pirbalga; Piebalgienė – Priebalgienė, Piebaldienė; Piebalgaitė – Pebalgaitė;

c) Peciukonisir Pieciukonis: tai dvi tos pačios pavardės formos, atsiradusios dėl raštininkų neatidumo, galbūt ir rusų kalbos įtakos (rus. e gali būti skaitoma kaip ie). Valkininkų krašte fiksuota autentiška pavardės forma Peciukonis (žr. „Lietuvių pavardžių žodyną“, Vilnius, 1989, p. 418), tokią giminės formą liudija ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo duomenys iš Romos katalikų bažnyčios krikšto aktų įrašų knygos;

d) Brundzienėir Brunzienė: moteriškos pavardės formą Brunzienė galima laikyti nenorminiu pavardės Brundzienė variantu (< Brundza, žr. „Lietuvių pavardžių žodynas. A–K“, Vilnius, 1985, p. 316), atsiradusiu dėl raštininkų kaltės. Klaidą galėjo lemti fonetiniai reiškiniai: dėsninga, kad susidūrus tos pačios artikuliacijos priebalsių grupei, šiuo atveju trims dantiniams n, d, z, vienas iš garsų gali būti netariamas arba tariamas silpnai. Taigi Brundzienė, silpnai artikuliuojant, gali skambėti kaip Brunzienė, plg. tempdavo skamba kaip temdavo.

Dėl begalūnių vardų ir pavardžių vartojimo rišliame tekste

  • Kaip rišliame tekste vartojamos begalūnės vardų ir pavardžių formos, pvz., Jaroslav, Čalyj, Chodkevič?

    Pagal 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 3.5 punktą, kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai rišliame tekste gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Dedamos tokios pačios galūnės kaip ir prie adaptuotų jų formų, o pridėjimo būdų yra du (plačiau žr. rekomendaciją „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“):

  • arba pridedant tiesiai prie baigmens (rašant šiuo būdu tekstas sklandesnis, paprastesnis): JaroslavJaroslavas, Jaroslavo, Jaroslavui...; Malevski Malevskis, Malevskio, Malevskiui...; ChodkevičChodkevičius, Chodkevičiaus, Chodkevičiui...; 
  • arba pridedant galūnę po apostrofo (šis būdas rekomenduojamas siekiant tikslumo): Jaroslav – Jaroslav'as, Jaroslav'o, Jaroslav'ui...Malevski – Malevski'is, Malevski'io, Malevski'iui...Chodkevič – Chodkevič'ius, Chodkevič'iaus, Chodkevič'iui... 

    Kokias galūnes kuriuo atveju pasirinkti, žr. Aktualiausios temos. Svetimvardžiai. Perraša iš kitų kalbų

    Galūnės paprastai nepridedamos nerišliame – ne sakinyje, ne žodžių junginyje (anketose, bibliografijoje, sąrašuose ar pan.). 

    Linksnių galūnių pridėjimas prie vardo ir pavardės  rišlumo tikslais – norint kalbos gramatinėmis priemonėmis parodyti žodžių ryšius sakinyje – taikomas ne tik lietuvių, bet ir kitose linksnius turinčiose kalbose, pvz., lenkų, rusų, ukrainiečių, suomių, kt. Galūnių pridėjimas asmenvardžių tapatybės nekeičia. 

 

 Vardo ir (ar) pavardės keitimas ir ištaisymas

    Keitimas. Vardas ir pavardė oficialiai keičiami pagal Asmens vardo ir pavardės keitimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333). Žr. Aktualūs teisės aktai. Pasirinktas vardas ir (ar) pavardė, į kurį keičiamas turimas vardas ir (ar) pavardė, turi atitikti pareiškėjo lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.

     Teisingumo ministro 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1R-318 buvo patvirtinta nuostata, leidžianti keisti pavardę numetant priesagą, jeigu ta pavardė tradicinėje vartosenoje turi trumpesnį, nepriesaginį, variantą. (Pirmoji pavardė, dėl kurios trumpinimo atsisakant priesagos kreiptasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, buvo su slaviška priesaga -eckas. Patvirtinta, kad toji pavardė galėtų būti sutrumpinta iki baltiškojo kamieno su lietuviška linksnio galūne -ysarba -is.) Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo platesnė nuostata, kad pavardės priesaga gali būti ne tik numetama, bet ir pakeičiama kokią kita, jeigu tradicinėje vartosenoje yra pageidaujamas kitoks priesaginis pavardės variantas. 2019 m. gegužės 10 d. Keitimo taisyklių 9.7 punktas dar kartą praplėstas: išlaikant turimos pavardės kamieną, galima pakeisti galūnę, o priesagą arba numesti, arba pridėti (su sąlyga, kad pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje).

     Dar viena naujovė nuo 2019 m. gegužės 10 d. – asmuo gali pageidauti, kad jo vardas ir (ar) pavardė būtų užrašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles). Pavyzdžiui, Yaroshyk (rus. Ярошык) – Jarošyk(sugramatinta forma – Jarošykas). 

   Prašymas dėl vardo ar pavardės keitimo teikiamas civilinės metrikacijos įstaigai arba Metrikacijos paslaugų interneto svetainėje, plačiau žr. MEPIS. (Ar tradicinėje vartosenoje yra trumpesnių pavardžių pirmiausia tikrinama „Lietuvių pavardžių žodyne“, kuris sudarytas daugiausia iš tarpukario Lietuvos gyventojų duomenų, taip pat iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro 2006 m. įsigytoje pavardžių rinkmenoje.)

   Minėtina, kad galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytas pavardės keitimas sulietuvinimo pagrindu. Tačiau pagal galiojančius teisės aktus galima kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl nelietuviškos ir nesugramatintos pavardės sugramatinimo pagal lietuvių kalbos taisykles, t. y. prie pavardės pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę, pvz.: Buriak – Buriakas(ar mot. Buriakienė, Buriakaitė, Buriakė), Makovskij – Makovskis (ar mot. Makovskienė, Makovskytė, Makovskė), Pavlovič – Pavlovičius(ar mot. Pavlovičienė, Pavlovičiūtė, Pavlovičė). 
 

   Spaudos pranešimai apie vardus ir pavardes:

  • 2019-01-19  Apie asmenvardžių derinimą 2018 metais (A. Pangonytė, VLKK.lt) 
  • 2018-10-11  Pasitarimas LRS Žmogaus teisių komitete (pavardės Gervė keitimo atvejis) (A. Pangonytė, VLKK.lt)
  • 2018-02-27  Apie asmenvardžių derinimą 2017 metais (A. Pangonytė, VLKK.lt) 
  • 2017-08-10  Apie pavardžių keitimą (LRT.lt, Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Pasų skyriaus viršininkė Edita Prilepskienė)
  • 2017-01-19  Apie asmenvardžių derinimą 2016 metais (A. Pangonytė, J. Palionytė, VLKK.lt) 
  • 2017-01-04  Aptarti studentų vardų ir pavardžių rašymo klausimai (A. Pangonytė, VLKK.lt) 
  • 2016-01-09  Apie asmenvardžių derinimą 2015 metais (A. Pangonytė, VLKK.lt) 
  • 2015-02-06  Apie asmenvardžių derinimą 2014 metais (A. Pangonytė, VLKK.lt) 
  • 2013-03-18  Lietuviškos pavardės keitimo subtilybės (Teisininko konsultacija)
  • 2012-03-08  Iš 2011 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai. Vietovardžiai. Svetimvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt)
  • 2012-01-12  Keičiant vardą bei pavardę – mažiau biurokratijos brūzgynų (Teisingumo ministerijos inf.)
  • 2011-12-22  Priimti Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių pakeitimai (Žin., 2011, Nr.161-7635)
  • 2011-04-18  Iš 2010 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt)
  • 2010-03-09 Jackevičius M. Šimaševičiai naudojasi galimybe tapti Šimašiais, Jankevičiai – Jankais (Delfi.lt) „Supaprastinta teisingumo ministro įsakymu patvirtinta pavardžių keitimo tvarka, leidžianti atsisakyti nelietuviškų priesagų, galioja nuo praėjusių metų rudens. Iki šiol pavardes jau susilietuvino ir susitrumpino 22 asmenys.“ 
  • 2010-02-03  Iš 2009 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt)
  • 2010-01-16 Rupeikaitė V. Šlančiauskų šeimai pabodo raityti ilgas pavardes (KaunoDiena.lt) „G.Lukoševičius informavo, kad po 2009 m. spalio 16 d., kai įsigaliojo leidimas trumpinti pavardes, iki dabar šia galimybe pasinaudojo keturi suaugę kauniečiai. Vaikų pavardė trumpinama kartu su tėvų, turint abiejų tėvų raštišką sutikimą, tad į šią statistiką neįeina. <...> Jei pavardės šaknis lietuviška, slavišką priesagą galima ne tik numesti, bet pakeisti lietuviška priesaga. Pavyzdžiui, Vaitkevičius gali tapti ne tik Vaitkumi, bet ir Vaitkaičiu arba Vaitkeliu. Žodyne būna ir neužfiksuotų trumpųjų pavardžių formų. Tai dažniausiai svetimos pavardės. Tokiu atveju bandomi įvairūs trumpinimo variantai. Galima numesti ir lietuvišką pavardės priesagą, tačiau norinčiųjų tai padaryti dar nepasitaikė. Praėjusių metų pabaigoje, kai tik buvo paskleista žinia apie galimybę trumpinti pavardes, interesantų buvo daug. Tačiau supratus, kad bet kaip ir bet kam pavardės nebus trumpinamos, kad šaknys nebus keičiamos, susidomėjimas atslūgo.“
  • 2008-11-15 Baronienė D. Keisti vardą ar pavardę skatina emocijos (LŽ, vtv.lt) „Vienas įprastą vardą turintis panevėžietis šiuo metu laukia, kol jam bus leista vadintis Angelu. Prašyme jaunuolis nurodė, kad draugai į jį kreipiasi vien dangiškuoju vardu, kuris esą maloniai glosto ir jo paties ausį. <...> Civilinės metrikacijos vedėja D.Zacharienė prisiminė, kad pasikeisti pavardes panoro Vištėjūnas ir Karosas, <...> prasidėjus Atgimimui radosi nemažai norinčiųjų sulietuvinti pavardes, pavyzdžiui, iš Ivanov tapti Ivanovu.“
  • 2008-10-19 Kucharevič I. Vargas dėl pavardės (Savaitė, 15min.lt) „Bene garsiausias lietuvis, užsienyje pasikeitęs pavardę, yra Voldemaras Adamkavičius, kuris emigravęs į Ameriką tapo Valdu Adamkumi. Būsimasis Lietuvos Prezidentas pasakojo pavardę pasikeitęs, nes amerikiečiai ją smarkiai iškraipydavę. Tačiau pavardę žinomas lietuvis susitrumpino taip, kad būtų aišku, jog ji yra lietuviška. Dar viena žinoma lietuvė, pasikeitusi pavardę, – garsi Holivudo aktorė Ruta Lee. Tikrasis moters vardas – Rūta Kilmonis. Pasikeisti pavardę moteriai pasiūlė prodiuseriai. <...> Mūsų šalyje pavardes yra pasikeitę Kiaušinis, Paršelėnas, Žydelis, Lopeta, Paipelis, Gaidys, Perekšlis ir kt.“
  • 2008-02-02 Lukas D. Lietuviška pavardė trukdo? (KaunoDiena.lt) „Žinomas JAV lietuvių verslininkas, vienas bendrovės „Baltnet“ savininkų, Rimvydas Kriščiokaitis užjūryje tapo Raymond Krisst. <...> Dabar jo pavardė yra Krisciokaitis-Krisst. <...> Vienas žinomiausių lietuvių, pasikeitęs pavardę, buvo amerikietiško futbolo žvaigždė Johnny Unitas (1933 – 2002), gimęs kaip Jonas Jonaitis. <...> Žinomo JAV aktoriaus Charleso Bronsono (1920-2003) tikroji pavardė – Karolis Bučinskis. <...> 1932 metų pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas Jackas Sharkey (Juozas Žukauskas, 1902-1994) yra visų laikų geriausių boksininkų sąraše. Jis naują pavardę pasirinko nusižiūrėjęs į garsų airių boksininką Tomą Sharkey. “ Robertas Kupstas-Byla ketina susigrąžinti autentišką pavardę Bylaitis. „Jis pažįsta nemažai lietuvių, pasikeitusių vardus: Al vietoje Algimanto, Joe – vietoj Juozo, Azzi – vietoj Ąžuolo. <...> vienas Prancūzijoje gyvenantis lietuvis ketina pasikeisti savo dabartinę pavardę Kaunas. Vyrui kliūva, kad prancūzai ją taria „konas“, – labai panašiai prancūziškai vadinamas kvailys arba moters apgautas vyras. <...> Australijoje privačia detektyve dirbanti Audronė Puišienė emigravusi tapo Pouichene, nors pati pavardės nekeitė <...> Kaune pavardžių yra atsisakę Žydelis, Gaidys, Lopeta, Grafkė, Perekšlis, tačiau mieste gyvena ponas Pimpis, ponia Vagina, Vilniuje – daug ponų Šikų, panelių Šikaičių.“ 
  • 2006-06-06  Iš 2005 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt) 
  • 2005-03-31  Iš 2004 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai (A. Pangonytė, VLKK.lt) 

    Daugiau nuorodų į žiniasklaidos straipsnius žr. pasvetainėje vardai.vlkk.lt
     

  Ištaisymas. Vardo ar pavardės formą asmens prašymu ištaiso civilinės metrikacijos įstaiga. Civilinės būklės aktų įrašai taisomi, kai: 1) civilinės būklės akto įraše yra rašybos klaidų ar apsirikta; 2) buvo klaidų dokumente, kuriuo remiantis buvo įregistruotas civilinės būklės aktas, ir klaidingi duomenys tame dokumente yra ištaisyti (žr. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 25 str. 3 p.). Dar žr. metrikacijos paslaugų interneto svetainėje MEPIS.

 

Pastabas prašom teikti el. p. adresu aiste.pangonyte@vlkk.lt

 Paskutiniai papildymai ir pakeitimai 2019 m. spalį.
 

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Gegužės 16 d. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete įvyko klausymai dėl asmenvardžių reglamentavimo naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatyme, kurio projektas šiuo metu svarstomas komitete.
„Jei po santuokos su užsieniečiu lietuvio gauta pavardė rašoma su raidėmis q, w ir x, tai vis dėlto nereiškia, kad plečiamas lietuvių kalbos raidynas“, – sako Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto rengėjai. Apie tai Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“.
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos institutais ir Valstybine lietuvių kalbos komisija sausio 25 d. surengė simpoziumą dėl istorinių realijų pavadinimų, asmenvardžių ir vietovardžių perteikimo problemų. Dalyvių nuomone, tradicinio pavadinimo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė keisti nėra pagrindo...
Verstinių leidinių autorių vardai ir pavardės knygų viršeliuose, antraštiniuose puslapiuose paprastai vartojami autorių teisių saugomomis originaliomis formomis. Kalbos komisija skatina leidėjus greta originalių formų nurodyti ir sulietuvintas (adaptuotas) formas.

Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nutarė tenkinti VLKK skundą ir panaikino Vilniaus apygardos teismo įpareigojimą civilinės būklės akte moteriai įrašyti vyriškosios giminės pavardę.

Kalbos komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pasiūlė svarstyti dvejopų įrašų (valstybine ir originalo kalbomis) Lietuvos Respublikos piliečio pase galimybę: šis kompromisas padėtų išspręsti įsisenėjusią užsienietiškų pavardžių pateikimo dokumentuose problemą nepažeidžiant Konstitucijos.
Lietuvos pilietė Milda Čijunskaitė, Jungtinėse Valstijose sudariusi santuoką su Lietuvos piliečiu Gintu Petrumi, pareikalavo, kad Vilniaus m. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius į lietuvišką santuokos liudijimą įrašytų jos pasirinktą pavardės formą Petrus...
Iškraipytų lietuviškų pavardžių vartojimas leidimuose gyventi Lietuvos Respublikoje turėtų liautis. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė, kad asmens tautybė ar pilietybė negali būti pagrindas netaikyti taisyklių, kylančių iš valstybinės kalbos statuso.
Kreiptasi į Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sunkumų, kuriuos kelia Rusijos Federacijos, Baltarusijos Respublikos ir Ukrainos piliečių vardų ir pavardžių rašymas leidimuose gyventi Lietuvoje... Sekretoriatas parengė daugiau kaip 100 ekspertinių išvadų dėl asmenvardžių.
Estijos Vyriausybė savo posėdyje pritarė įstatymo projektui dėl asmeninių vardų.
Klaipėdos civilinės metrikacijos skyrius pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo patenkinti Vilijos Bertašiūtės prašymą po santuokos vadintis ne Rudiene, bet Rudis.
Komisija apsvarstė 2002 metų veiklos ataskaitą, be to, kalbėta apie „eurą“ ir moterų pavardes, aprobuotas S. Paltanavičiaus vardynas „Vakarų Palearktikos paukščiai“.