2013 m. balandžio 24 d. Vilniaus universiteto Baltistikos katedroje doc. dr. Daiva Sinkevičiūtė pristatė VLKK remto projekto „Lietuvos piliečių vardų mokslinė analizė ir vardų normų rekomendacijų rengimas (2007–2011 m.)“ rezultatus.
Per vasario 12 d. Kalbos komisijos pirmininkės D. Vaišnienės ir teisingumo ministro J. Bernatonio susitikimą aptarta, kaip įgyvendinama Civilinio kodekso 3.282 straipsnio nuostata, kad vardas ir pavardė rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, kalbėta apie konsultacijas dėl juridinių asmenų pavadinimų taisyklingumo.
Rugsėjo 21 d. konferencijoje „Vardai, vardynas, vardynos: asmenvardžių ir kitų pavadinimų aktualijos“ nelietuviškų asmenvardžių vartosenos lietuvių kalboje reglamentavimo istoriją pristatė Klaipėdos universiteto Kalbos katedros vedėjas, VLKK narys prof. dr. Albinas Drukteinis, VLKK Konsultacijų grupės vadovė Aurelija Dvylytė supažindino su konsultacijų medžiaga...

Vardyno pakomisė pernai rinkosi į 12 posėdžių, Sekretoriatas parengė apie 200 ekspertinių išvadų dėl vietovardžių ir asmenvardžių. Kalbos komisija priėmė 14 nutarimų, kuriais papildė valstybių, valdų, jų gyventojų, sostinių pavadinimų ir Lietuvos vietovardžių sąrašus, reglamentavo stotelių pavadinimų sudarymą ir rašymą. Išleistas naujas pasaulio vietovardžių žodyno tomas, atverta piliečių vardų duomenų bazė ir kt.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija atvėrė visuomenei Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, sukauptą pãsvetainėje vardai.vlkk.lt. Šioje pãsvetainėje teikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvoje 1991–2010 m. gimusių vaikų vardai. Iš viso šiuo metu sąvade 82 746 vardai, tai 3,5 mln. asmenų (tiksliau – 3 593 391 asmens) vardai. Ištirti ir sutvarkyti vardai perkeliami į Rekomenduojamų vardų sąrašą, šiuo metu sutvarkytų vardų daugiau kaip 40 tūkstančių.
2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija į apskritojo stalo diskusiją „Asmenvardžių rašyba – ar tinkamai nubrėžta riba tarp žmogaus ir valstybės interesų“ pakvietė šešiolikos valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir studijų įstaigų atstovų.
Kalbėti apie vardų populiarumą Daivą Sinkevičiūtę skatina neblėstantis visuomenės susidomėjimas šiuo leksikos sluoksniu. Apibendrinus populiariausių vaikų vardų 2006–2010 m. davimo tendencijas, teigiama, kad vis dažnesni trumpesni vardai, tik mergaičių vardyne daugiau baltiškų vardų ir jų pamažu daugėja, o berniukų vardyne daugiau krikščioniškų vardų (jų taip pat daugėja)...
Praėjusiais metais gauta kur kas daugiau nei ankstesniais metais piliečių ir metrikacijos tarnybų klausimų dėl vardų ir (ar) pavardžių keitimo ir suteikimo. Dažniausiai pageidauta trumpinti pavardę atsisakant slaviškų tėvavardinių priesagų -evič- (-avič-) ir -ausk-. Tokiais atvejais, kai pageidauta keisti lietuviškus tradicinius vardus į svetimus ir prie lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos neprisitaikiusius vardus, nepritarta, tačiau neprieštarauta dėl taisyklingai sudarytų lietuviškos kilmės naujavardžių...
Gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas Niilas Jääskinenas paskelbė išvadą Runevič-Vardyn byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad generalinio advokato išvada yra siūlymas Teisingumo Teismui, kaip reikėtų spręsti bylą, tačiau teismas gali priimti ir kitokį sprendimą.
Per Nepriklausomybės dvidešimtmetį svetimų ir apskritai kitoniškų, naujai pasidarytų vardų pagausėjo. Naujus vardus atneša tiek informacijai, tiek emigracijai ir imigracijai atviros sienos. Tarp užsienyje registruotų naujagimių vardų dažniau pastebima iškreiptų lietuviškų vardų. Itin prastas išradimas – antro vardo vietoje registruoti pavardę. Norint išsaugoti lietuvišką pavardę, reikėtų sujungus abiejų tėvų pavardes brūkšneliu sudaryti dvigubą pavardę, prireikus kreiptis dėl tokios formos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.
Šiaulių miesto savivaldybei pateikus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai kelis miesto parko tikrinių pavadinimų variantus, teiktiniausiu kalbos požiūriu pripažintas Zubovų parkas. Jis lakoniškas, aiškus, taisyklingas ir patogus vartoti... Taisyklingas būtų ir Šiauliuose svarstomas pavadinimas Chaimo Frenkelio g. (ne Ch. Frenkelio g.).
Artėjant visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, savivaldybės, Vyriausybės ir VĮ Registrų centro paragintos, šiais metais aktyviau stengiasi suteikti trūkstamus unikalius gatvių pavadinimus gyvenamosiose vietovėse ir sodininkų bendrijų teritorijose, daugelis atsiklausia ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonės. Paskutiniais vasaros mėnesiais Kalbos komisija svetainės lankytojų klausė, kokie gatvėvardžiai jiems patinka ir nepatinka lankytojams. Tarp nemėgstamiausių – su datomis ir pavardėmis.
Kalbos komisija priėmė Rekomendacijų dėl svetimžodžių vartojimo teikimo principus, įvertino naujus Terminų banko straipsnių rinkinius, terminų standarto terminus, apsvarstė Sekretoriato parengtas pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668.
Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia komentuoja VLKK 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (K-18) priimtą rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“.

2010 m. balandžio 8 d. neeiliniame Seimo posėdyje svarstyti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo variantai. Žr. vaizdo įrašą.

     Netiesa, tačiau tautiniai vardai lietuviškuose kalendoriuose buvo įrašyti visai neseniai – XX a. I pusėje. 

     Krikščionių tradicija švęsti šventojo dieną, paprastai tą, kurią kankinys peržengė slenkstį į dangaus karalystę, yra iš ankstyvųjų viduramžių. Iš tos tradicijos ir yra sudėlioti šventųjų kalendoriai, šiek tiek skirtingi Romos katalikų, evangelikų liuteronų, episkopalų, taip pat skirtingų šalių ir kraštų bažnyčių tradicijoje. 

VLKK konsultuoja visuomenę ir metrikacijos įstaigas asmenvardžių taisyklingumo klausimais. Įvairioms institucijoms ir asmenims 2009 m. pateikta per 30 pažymų dėl asmenvardžių tapatybės...

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (K-18)

REKOMENDACIJA
DĖL ŠEIMINĖS PADĖTIES NERODANČIŲ MOTERŲ PAVARDŽIŲ
SU GALŪNE -Ė KIRČIAVIMO
                     
          Šeiminės padėties nerodančios moterų pavardės su galūne (toliau – moterų pavardės) dažniausiai kirčiuojamos kamiene (kirčio vieta ir priegaidė sutampa su pamatinių vyrų pavardžių kamieno kirčio vieta ir priegaide), pvz.: Adomė́nė (: Adomė́nas), Ramõnė (: Ramõnas), Daũkšė (: Daũkšas; Daukšà, vns. gal. Daũkšą), Žíedė (: Žíedas), Sãkalė (: Sãkalas), Skìrmantė (: Skìrmantas), Sirvỹdė (: Sirvỹdis). Galūnės kirtį gauna tos moterų pavardės, kurios padarytos iš vyrų pavardžių su kirčiuotomis galūnėmis -ỹs, -ė̃, -ìs, pvz.: Dagė̃ (: Dagỹs), Šepetė̃ (: Šepetỹs), Kregždė̃ (plg. vyro pavardę Kregždė̃), Vėgėlė̃ (plg. vyro pavardę Vėgėlė̃), Voverė̃ (: Voverìs, -iẽs).
          Šeiminės padėties nerodančios moterų pavardės su galūne -ė daugiausia kirčiuojamos pagal 1-ąją ir 2-ąją, rečiau – pagal 3-iąją ir 4-ąją kirčiuotes.
          1. Pastoviai, t. y. pagal 1-ąją kirčiuotę, kirčiuojamos tos moterų pavardės, kurių pamatiniai žodžiai irgi yra pastovaus kirčiavimo, pvz.: Adomė́nė 1 (: Adomė́nas 1), Gérvė 1 (plg. vyr. pavardę Gérvė 1); Gudónė 1 (: Gudónis 1), Jonýnė 1 (: Jonýnas 1), Jasiū́nė 1 (: Jasiū́nas 1), Jurkū́nė 1 (: Jurkū́nas 1), Kazláuskė 1 (: Kazláuskas 1), Pùskepalė 1 (: Pùskepalis 1), Smìlgė 1 (: Smìlga 1), Žvìrblė 1 (: Žvìrblis 1).
          Taip pat kirčiuojamos ir tos moterų pavardės, kurios padarytos iš 3-iosios kirčiuotės vyrų pavardžių su galūnėmis -as, -a, pvz.: Béržė 1 (: Béržas 3), Žíedė 1 (: Žíedas 3), Kãtinė 1 (: Kãtinas 3b), Vãnagė 1 (: Vãnagas 3b); Ãvižė (: Avižà 3b, vns. gal. Ãvižą).
          2. Pagal 2-ąją kirčiuotę kirčiuojamos tos moterų pavardės, kurios padarytos iš 2-osios arba 4-osios kirčiuotės vyrų pavardžių, išskyrus pavardes su kirčiuotomis galūnėmis -ỹs, -ė̃, -ìs, pvz.: Kamandùlė 2 (: Kamandùlis 2), Kubìlė 2 (: Kubìlius 2), Lãpė 2 (plg. vyr. pavardę Lãpė 2), Pakal̃nė 2 (: Pakal̃nis 2), Ramõnė 2 (: Ramõnas 2), Stum̃brė 2 (: Stum̃bras 2), Sirvỹdė 2 (: Sirvỹdis 2), Šim̃kė 2 (: Šim̃kus 2); Daũkšė 2 (: Daukšà 4), vns. gal. Daũkšą; Daũkšas 4), Strãzdė 2 (: Strãzdas 4), Vil̃kė 2 (: Vil̃kas 4).
         3. Pagal 3-iąją kirčiuotę kirčiuojamos tos moterų pavardės, kurių pamatiniai žodžiai irgi yra 3-iosios kirčiuotės ir turi kirčiuotas galūnes -ỹs, -ė̃, -ìs, pvz.: Šakalė̃ 3b (: Šakalỹs 3b), Vėžė̃ 3 (: Vėžỹs 3), Žvirblė̃ 3 (: Žvirblỹs 3), Vėgėlė̃ 3a (plg. vyr. pavardę Vėgėlė̃ 3a), Voverė̃ 3a (: Voverìs, -iẽs 3a).
         4. Pagal 4-ąją kirčiuotę kirčiuojamos tos dviskiemenės moterų pavardės, kurių pamatiniai žodžiai irgi yra 4-osios kirčiuotės ir turi kirčiuotas galūnes -ỹs, -ė̃, pvz.: Dagė̃ 4 (: Dagỹs 4), Daukšė̃ (: Daukšỹs 4), Gaidė̃ (: Gaidỹs 4), Kregždė̃ 4 (plg. vyro pavardę Kregždė̃ 4), Nytė̃ (plg. vyro pavardę Nytė̃ 4), Stakė̃ (plg. vyro pavardę Stakė̃ 4).
_______________
 
Pristatomasis komentaras Pakomisių naujienose, žr.2009-11-19.

Pakomisės pirmininko prof. habil. dr. Bonifaco Stundžios komentaras, žr. Pakomisių naujienose, 2010-05-03

Tarties ir kirčiavimo pakomisė kartu su vardyno specialistais 2009 m. lapkričio 5 d. apsvarstė rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ ir nutarė teikti ją Kalbos komisijai tvirtinti protokoliniu nutarimu.
Kalbos komisijai 2006 m. inicijavus Lietuvos piliečių vardų mokslinę analizę, darbo ėmėsi Vilniaus universiteto docentės dr. Daivos Sinkevičiūtės vadovaujama antroponimikų grupė. Iš kelių milijonų oficialiai registruotų Lietuvos Respublikos piliečių asmenų vardų pirmiausia išskirti baltiškos kilmės vardai...