Vardyno pakomisė pernai rinkosi į 12 posėdžių, Sekretoriatas parengė apie 200 ekspertinių išvadų dėl vietovardžių ir asmenvardžių. Kalbos komisija priėmė 14 nutarimų, kuriais papildė valstybių, valdų, jų gyventojų, sostinių pavadinimų ir Lietuvos vietovardžių sąrašus, reglamentavo stotelių pavadinimų sudarymą ir rašymą. Išleistas naujas pasaulio vietovardžių žodyno tomas, atverta piliečių vardų duomenų bazė ir kt.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija atvėrė visuomenei Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, sukauptą pãsvetainėje vardai.vlkk.lt. Šioje pãsvetainėje teikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvoje 1991–2010 m. gimusių vaikų vardai. Iš viso šiuo metu sąvade 82 746 vardai, tai 3,5 mln. asmenų (tiksliau – 3 593 391 asmens) vardai. Ištirti ir sutvarkyti vardai perkeliami į Rekomenduojamų vardų sąrašą, šiuo metu sutvarkytų vardų daugiau kaip 40 tūkstančių.
2011 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija į apskritojo stalo diskusiją „Asmenvardžių rašyba – ar tinkamai nubrėžta riba tarp žmogaus ir valstybės interesų“ pakvietė šešiolikos valstybės ir savivaldybių institucijų, mokslo ir studijų įstaigų atstovų.
Kalbėti apie vardų populiarumą Daivą Sinkevičiūtę skatina neblėstantis visuomenės susidomėjimas šiuo leksikos sluoksniu. Apibendrinus populiariausių vaikų vardų 2006–2010 m. davimo tendencijas, teigiama, kad vis dažnesni trumpesni vardai, tik mergaičių vardyne daugiau baltiškų vardų ir jų pamažu daugėja, o berniukų vardyne daugiau krikščioniškų vardų (jų taip pat daugėja)...
Praėjusiais metais gauta kur kas daugiau nei ankstesniais metais piliečių ir metrikacijos tarnybų klausimų dėl vardų ir (ar) pavardžių keitimo ir suteikimo. Dažniausiai pageidauta trumpinti pavardę atsisakant slaviškų tėvavardinių priesagų -evič- (-avič-) ir -ausk-. Tokiais atvejais, kai pageidauta keisti lietuviškus tradicinius vardus į svetimus ir prie lietuvių kalbos rašybos ir gramatikos neprisitaikiusius vardus, nepritarta, tačiau neprieštarauta dėl taisyklingai sudarytų lietuviškos kilmės naujavardžių...
Gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas Niilas Jääskinenas paskelbė išvadą Runevič-Vardyn byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad generalinio advokato išvada yra siūlymas Teisingumo Teismui, kaip reikėtų spręsti bylą, tačiau teismas gali priimti ir kitokį sprendimą.
Per Nepriklausomybės dvidešimtmetį svetimų ir apskritai kitoniškų, naujai pasidarytų vardų pagausėjo. Naujus vardus atneša tiek informacijai, tiek emigracijai ir imigracijai atviros sienos. Tarp užsienyje registruotų naujagimių vardų dažniau pastebima iškreiptų lietuviškų vardų. Itin prastas išradimas – antro vardo vietoje registruoti pavardę. Norint išsaugoti lietuvišką pavardę, reikėtų sujungus abiejų tėvų pavardes brūkšneliu sudaryti dvigubą pavardę, prireikus kreiptis dėl tokios formos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją.
Šiaulių miesto savivaldybei pateikus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai kelis miesto parko tikrinių pavadinimų variantus, teiktiniausiu kalbos požiūriu pripažintas Zubovų parkas. Jis lakoniškas, aiškus, taisyklingas ir patogus vartoti... Taisyklingas būtų ir Šiauliuose svarstomas pavadinimas Chaimo Frenkelio g. (ne Ch. Frenkelio g.).
Artėjant visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, savivaldybės, Vyriausybės ir VĮ Registrų centro paragintos, šiais metais aktyviau stengiasi suteikti trūkstamus unikalius gatvių pavadinimus gyvenamosiose vietovėse ir sodininkų bendrijų teritorijose, daugelis atsiklausia ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonės. Paskutiniais vasaros mėnesiais Kalbos komisija svetainės lankytojų klausė, kokie gatvėvardžiai jiems patinka ir nepatinka lankytojams. Tarp nemėgstamiausių – su datomis ir pavardėmis.
Kalbos komisija priėmė Rekomendacijų dėl svetimžodžių vartojimo teikimo principus, įvertino naujus Terminų banko straipsnių rinkinius, terminų standarto terminus, apsvarstė Sekretoriato parengtas pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIP-1668.
Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia komentuoja VLKK 2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (K-18) priimtą rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“.

2010 m. balandžio 8 d. neeiliniame Seimo posėdyje svarstyti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo variantai. Žr. vaizdo įrašą.

     Netiesa, tačiau tautiniai vardai lietuviškuose kalendoriuose buvo įrašyti visai neseniai – XX a. I pusėje. 

     Krikščionių tradicija švęsti šventojo dieną, paprastai tą, kurią kankinys peržengė slenkstį į dangaus karalystę, yra iš ankstyvųjų viduramžių. Iš tos tradicijos ir yra sudėlioti šventųjų kalendoriai, šiek tiek skirtingi Romos katalikų, evangelikų liuteronų, episkopalų, taip pat skirtingų šalių ir kraštų bažnyčių tradicijoje. 

VLKK konsultuoja visuomenę ir metrikacijos įstaigas asmenvardžių taisyklingumo klausimais. Įvairioms institucijoms ir asmenims 2009 m. pateikta per 30 pažymų dėl asmenvardžių tapatybės...

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2009 m. lapkričio 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4 (K-18)

REKOMENDACIJA
DĖL ŠEIMINĖS PADĖTIES NERODANČIŲ MOTERŲ PAVARDŽIŲ
SU GALŪNE -Ė KIRČIAVIMO
                     
          Šeiminės padėties nerodančios moterų pavardės su galūne (toliau – moterų pavardės) dažniausiai kirčiuojamos kamiene (kirčio vieta ir priegaidė sutampa su pamatinių vyrų pavardžių kamieno kirčio vieta ir priegaide), pvz.: Adomė́nė (: Adomė́nas), Ramõnė (: Ramõnas), Daũkšė (: Daũkšas; Daukšà, vns. gal. Daũkšą), Žíedė (: Žíedas), Sãkalė (: Sãkalas), Skìrmantė (: Skìrmantas), Sirvỹdė (: Sirvỹdis). Galūnės kirtį gauna tos moterų pavardės, kurios padarytos iš vyrų pavardžių su kirčiuotomis galūnėmis -ỹs, -ė̃, -ìs, pvz.: Dagė̃ (: Dagỹs), Šepetė̃ (: Šepetỹs), Kregždė̃ (plg. vyro pavardę Kregždė̃), Vėgėlė̃ (plg. vyro pavardę Vėgėlė̃), Voverė̃ (: Voverìs, -iẽs).
          Šeiminės padėties nerodančios moterų pavardės su galūne -ė daugiausia kirčiuojamos pagal 1-ąją ir 2-ąją, rečiau – pagal 3-iąją ir 4-ąją kirčiuotes.
          1. Pastoviai, t. y. pagal 1-ąją kirčiuotę, kirčiuojamos tos moterų pavardės, kurių pamatiniai žodžiai irgi yra pastovaus kirčiavimo, pvz.: Adomė́nė 1 (: Adomė́nas 1), Gérvė 1 (plg. vyr. pavardę Gérvė 1); Gudónė 1 (: Gudónis 1), Jonýnė 1 (: Jonýnas 1), Jasiū́nė 1 (: Jasiū́nas 1), Jurkū́nė 1 (: Jurkū́nas 1), Kazláuskė 1 (: Kazláuskas 1), Pùskepalė 1 (: Pùskepalis 1), Smìlgė 1 (: Smìlga 1), Žvìrblė 1 (: Žvìrblis 1).
          Taip pat kirčiuojamos ir tos moterų pavardės, kurios padarytos iš 3-iosios kirčiuotės vyrų pavardžių su galūnėmis -as, -a, pvz.: Béržė 1 (: Béržas 3), Žíedė 1 (: Žíedas 3), Kãtinė 1 (: Kãtinas 3b), Vãnagė 1 (: Vãnagas 3b); Ãvižė (: Avižà 3b, vns. gal. Ãvižą).
          2. Pagal 2-ąją kirčiuotę kirčiuojamos tos moterų pavardės, kurios padarytos iš 2-osios arba 4-osios kirčiuotės vyrų pavardžių, išskyrus pavardes su kirčiuotomis galūnėmis -ỹs, -ė̃, -ìs, pvz.: Kamandùlė 2 (: Kamandùlis 2), Kubìlė 2 (: Kubìlius 2), Lãpė 2 (plg. vyr. pavardę Lãpė 2), Pakal̃nė 2 (: Pakal̃nis 2), Ramõnė 2 (: Ramõnas 2), Stum̃brė 2 (: Stum̃bras 2), Sirvỹdė 2 (: Sirvỹdis 2), Šim̃kė 2 (: Šim̃kus 2); Daũkšė 2 (: Daukšà 4), vns. gal. Daũkšą; Daũkšas 4), Strãzdė 2 (: Strãzdas 4), Vil̃kė 2 (: Vil̃kas 4).
         3. Pagal 3-iąją kirčiuotę kirčiuojamos tos moterų pavardės, kurių pamatiniai žodžiai irgi yra 3-iosios kirčiuotės ir turi kirčiuotas galūnes -ỹs, -ė̃, -ìs, pvz.: Šakalė̃ 3b (: Šakalỹs 3b), Vėžė̃ 3 (: Vėžỹs 3), Žvirblė̃ 3 (: Žvirblỹs 3), Vėgėlė̃ 3a (plg. vyr. pavardę Vėgėlė̃ 3a), Voverė̃ 3a (: Voverìs, -iẽs 3a).
         4. Pagal 4-ąją kirčiuotę kirčiuojamos tos dviskiemenės moterų pavardės, kurių pamatiniai žodžiai irgi yra 4-osios kirčiuotės ir turi kirčiuotas galūnes -ỹs, -ė̃, pvz.: Dagė̃ 4 (: Dagỹs 4), Daukšė̃ (: Daukšỹs 4), Gaidė̃ (: Gaidỹs 4), Kregždė̃ 4 (plg. vyro pavardę Kregždė̃ 4), Nytė̃ (plg. vyro pavardę Nytė̃ 4), Stakė̃ (plg. vyro pavardę Stakė̃ 4).
_______________
 
Pristatomasis komentaras Pakomisių naujienose, žr.2009-11-19.

Pakomisės pirmininko prof. habil. dr. Bonifaco Stundžios komentaras, žr. Pakomisių naujienose, 2010-05-03

Tarties ir kirčiavimo pakomisė kartu su vardyno specialistais 2009 m. lapkričio 5 d. apsvarstė rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ ir nutarė teikti ją Kalbos komisijai tvirtinti protokoliniu nutarimu.
Kalbos komisijai 2006 m. inicijavus Lietuvos piliečių vardų mokslinę analizę, darbo ėmėsi Vilniaus universiteto docentės dr. Daivos Sinkevičiūtės vadovaujama antroponimikų grupė. Iš kelių milijonų oficialiai registruotų Lietuvos Respublikos piliečių asmenų vardų pirmiausia išskirti baltiškos kilmės vardai...
Svetainės VLKK.lt lankytojai porą mėnesių rašė, kokie jiems gražiausi lietuviški vyriški ir moteriški vardai. Trys gražiausi vyriški – karaliaus Mindaugo ir didžiųjų kunigaikščių Gedimino ir Vytauto vardai, o gražiausi moteriški – Milda, Eglė, Austėja. Beje, gražių moteriškų vardų, regis, daugiau negu vyriškų....
Patvirtinta rekomendacija „Dėl valdų ir kraštų gyventojų pavadinimų“, apsvarsčius grupės asmenų siūlymą, paliktas galioti 87-asis nutarimas „Dėl moterų pavardžių darymo“. Patvirtinti nauji Terminų banko rinkiniai...

Šiame skyriuje:

  1. Būtiniausi tartiesreikalavimai (žr. 1997-12-18 VLKK nutarimą Nr. 68; Didžiosios klaidos/ Būtiniausi lietuvių tarties reikalavimai; dar žr. VDU Tarties žodyną). 
  2. Kirčiavimo rekomendacijos (patvirtintos VLKK, parengtos ir komentuojamos Tarties ir kirčiavimo pakomisės narių; pradėtos rengti atsižvelgiant į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redaktorių pageidavimą tikslinti ligtolines „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kirčiavimo normas, taigi VLKK rekomendacijose – tik skirtumai, o tai, kam pritariama, rekomendacijose neminima. Rekomendacijos dar patikslintos atlikus kirčiavimo polinkių tyrimus (2008, 2013–2014, 2016–2018 m.) Į VLKK rekomendacijas atsižvelgiama 7-ajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime, taip pat palengva skelbiamame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. 
    Suvestiniai sąrašai – bendrasis ir pagal kalbos dalis: 

    Rekomenduojamų kirčiavimo variantų abėcėlinis sąrašas (atnaujintas 2018 m. rugpjūtį; pranešimas 2018-09-06, VLKK.lt);  

    Rekomenduojami daiktavardžių kirčiavimo variantai (2017-12-15), PDF, 152 KB; 

    Rekomenduojami būdvardžių kirčiavimo variantai (2018-01-04), PDF, 94 KB; 

    Rekomenduojami veiksmažodžių kirčiavimo variantai (2018-05-21), PDF, 159 KB. 

    Kirčiavimo rekomendacijų (protokolinių nutarimų) suvestines redakcijas, komentarus žr. 
    poskyriuose (taip pat skelbta žurnale „Gimtoji kalba“, MELC).

  3. Polinkių tyrimai. Vykdant projektoą „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“ pirmą kartą lietuvių kalbotyros istorijoje buvo kompleksiškai ištirti jaunimo kalbos kirčiavimo polinkiai (projektas finansuotas iš VLKK koordinuojamos programos lėšų, projekto vykdytojas – VDU, projekto vadovė – prof. dr. Asta Kazlauskienė). Tyrimas atliktas penkiuose Lietuvos universitetuose, vykdytojai-koordinatoriai universitetų akcentologijos dėstytojai, informantai – pirmųjų kursų studentai. Plačiau žr. straipsnių rinkinyje „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: Bendrinės kalbos normos ir vartosenos tendencijos, sud. A. Kazlauskienė, Kaunas, 2013 (dar čia); J. Kazlauskas „Jaunimo kirčiavimo polinkių tyrimas. Pradžios pabaiga“ (VLKK.lt, 2014-02-12). 
    2014–2016 m. atliktas dar vienas tyrimas „Vidurinės kartos inteligentų kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su bendrinės kalbos normomis" (projekto vadovas – prof. dr. Bonifacas Studžia), plačiau žr. Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis (mokslo straipsnių rinkinys, sud. B. Stundžia, VU). 
    Remdamasi pirmojo tyrimo rezultatais pakomisė 2013 m. pradėjo kirčiavimo rekomendacijų peržiūrą, atnaujino 2016 m.: kai kurios kirčiavimo gretybės sukeistos vietomis, neaktualių variantų atsisakyta, įrašyta naujų. Peržvalga ir normų tikslinimas baigti 2018 m.


  4. Projektai. Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er, eu kirčiavimo, žr.: projektą(2016-09-26); B. Stundžios 2016-06-21 komentarą; A Pupkio ir R. Miliūnaitės straipsnius svetainėje kalbosnamai.lt (2016-05-03). Dar žr.: rekomendacijų K-3.1, K-4.1, K-11.1, K-16.1 2008 m. papildymai ir komentarai: A. Pangonytė,2008-06-03, B. Stundžia 2008-12-05
  5. Daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai(žr. žemiau). 
  6. Būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai(žr. būdvardžių rekomendacijoms skirtų puslapių pabaigoje: dėl pirminių ir galūninės darybos – 10-osios, dėl priesaginių būdvardžių – 11-osios, dėl įvardžiuotinių formų – 21-osios).
  7. Kirčiuotų raidžių tvarkyklės(žr. skyriuje Palemonas; apie jų taikymą žr. Naujienose).
  8. Kaip uždėti kirtį spausdinant? Jei nesinaudojate „Palemono“ šrifto tvaryklėmis, kirčius galima surinkti taip: kursorių statyti po raidės, ant kurios dedate kirtį, surenkate skaitmeninį kodą ir nuspaudę klavišą Alt spaudžiate raidę x:
  • kairinis – 300+Alt+x
  • dešininis – 301+Alt+x 
  • riestinis – 303+Alt+x

9. Rekomenduojama literatūra ir įrankiai:

  1. D. Mikulėnienė, A. Pakerys, B. Stundžia „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas“ (+CD: Bendrinių žodžių kirčiavimo žodynas, Tikrinių žodžių kirčiavimo žodynas). Ats. redaktorius Antanas Pakerys, išleido Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla (plačiau žr. Naujienųskyriuje Nauji leidiniai, čia), 2-asis pataisytas leidimas 2008 m. Tai pagrindinių kirčiavimo taisyklių rinkinys, laikytinas norminiu – apsvarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. gegužės 24 d. posėdyje.
  2. Kirčiuoklis (naujesnė versija) – VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sukurta kirčiavimo programa(kūrė Giedrius Norkevičius, Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis, Airenas Vaičiūnas, Adas Petrovas; kuriant panaudotas Vytauto Zinkevičiaus lemuoklis ir Vido Daudaravičiaus vienareikšminimo įrankis), senesnės kirčiuoklės versijos čia irčia.
  3. Kirčiavimo treniruoklis – lietuvių kalbos programa, skirta norintiems išmokyti taisyklingai kirčiuoti (mokomoji priemonė 10–12 kl.). Žr. čia
  4. Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa (VDU), žr. tartis.vdu.lt
  5. Tarties žodynas (VDU) – tai nėra antraštinių žodžių tarimo žodynas, jis sudarytas remiantis rišlios kalbos tekstais ir čia teikiamos įvairios žodžių formos, iš viso 75 tūkstančiai žodžių ir jų formų. Žodynas skirtas studentams, besimokantiems bendrinės tarties, pedagogams, radijo ir televizijos diktoriams bei laidų vedėjams, aktoriams, visiems, kurie mokosi taisyklingos lietuvių kalbos tarties. 
  6. Laikykis.lt – tekstai vaikams su paryškintomis kirčiuotomis raidėmis (šio lietuvių kalbos kirčiavimo individualaus mokymosi metodo autorius Valdas Banaitis, skiriama pirmiausia kitakalbiams).  
  7. Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas (garsinis naujažodžių žodynėlis, kuriame, naudojant lietuvių šnekos sintezatorių, galima išgirsti, kaip tarti ir kirčiuoti naujai lietuvių kalboje atsiradusius žodžius), žr. liepa.rastija.lt/Tartuvas
  8. Apie tarties dalykus Kalbos konsultacijų bankeč, dž tarimas, rašymas skoliniuosekaip tarti santrumpą LT: priebalsis l minkštasis ar kietasis?; kaip tarti žodį „jubiliatas“; „heroika“, bet „herojiškas“; kaip tarti žodį „kompiuteris“ aip tarti žodį „kompiuteris“ – su jotu be; ar terpti jotą tariant „kapelionas“

 

 ____________________

 DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO PAGAL KIRČIUOTES PAVYZDŽIAI

Dviskiemeniai daiktavardžiai

1-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtapradė, kirtis pastovus šaknyje.

Vienaskaita

V.

tìltas

brólis

líepa

dróbė

tóšis

K.

tìlto

brólio

líepos

dróbės

tóšies

N.

tìltui

bróliui

líepai

dróbei

tóšiai

G.

tìltą

brólį

líepą

dróbę

tóšį

Įn.

tìltu

bróliu

líepa

dróbe

tóšimi

Vt.

tìlte

brólyje

líepoje

dróbėje

tóšyje

Š.

tìlte!

bróli!

líepa!

dróbe!

tóšie!

Daugiskaita

V.

tìltai

bróliai

líepos

dróbės

tóšys

K.

tìltų

brólių

líepų

dróbių

tóšių

N.

tìltams

bróliams

líepoms

dróbėms

tóšims

G.

tìltus

brólius

líepas

dróbes

tóšis

Įn.

tìltais

bróliais

líepomis

dróbėmis

tóšimis

Vt.

tìltuose

bróliuose

líepose

dróbėse

tóšyse

Š.

tìltai!

bróliai!

líepos!

dróbės!

tóšys!

2-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtagalė arba trumpa, kirtis daugiskaitos naudininke (N.) visada yra šaknyje, o galininke (G.) – galūnėje. Būkite atidūs – kirtis šokinėja!

Vienaskaita

V.

rãštas

peĩlis

rankà

ùpė

tur̃gus

vaĩsius

K.

rãšto

peĩlio

rañkos

ùpės

tur̃gaus

vaĩsiaus

N.

rãštui

peĩliui

rañkai

ùpei

tur̃gui

vaĩsiui

G.

rãštą

peĩlį

rañką

ùpę

tur̃gų

vaĩsių

Įn.

raštù

peiliù

rankà

upè

tur̃gumi

vaĩsiumi

Vt.

raštè

peĩlyje

rañkoje

ùpėje

tur̃guje

vaĩsiuje

Š.

rãšte!

peĩli!

rañka!

ùpe!

tur̃gau!

vaĩsiau!

Daugiskaita

V.

rãštai

peĩliai

rañkos

ùpės

tur̃gūs

vaĩsiai

K.

rãštų

peĩlių

rañkų

ùpių

tur̃gų

vaĩsių

N.

rãštams

peĩliams

rañkoms

ùpėms

tur̃gums

vaĩsiams

G.

raštùs

peiliùs

rankàs

upès

turgùs

vaisiùs

Įn.

rãštais

peĩliais

rañkomis

ùpėmis

tur̃gumis

vaĩsiais

Vt.

rãštuose

peĩliuose

rañkose

ùpėse

tur̃guose

vaĩsiuose

Š.

rãštai!

peĩliai!

rañkos!

ùpės!

tur̃gūs!

vaĩsiai!

3-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtapradė, kirtis nepastovus (daugiskaitos naudininke visada galūnėje, o galininke – šaknyje).

Vienaskaita

V.

kálnas

arklỹs

galvà

aikštė̃

širdìs

sūnùs

K.

kálno

árklio

galvõs

aikštė̃s

širdiẽs

sūnaũs

N.

kálnui

árkliui

gálvai

áikštei

šìrdžiai

sū́nui

G.

kálną

árklį

gálvą

áikštę

šìrdį

sū́nų

Įn.

kálnu

árkliu

gálva

áikšte

širdimì

sūnumì

Vt.

kalnè

arklyjè

galvojè

aikštėjè

širdyjè

sūnujè

Š.

kálne!

arklỹ!

gálva!

áikšte!

širdiẽ!

sūnaũ!

Daugiskaita

V.

kalnaĩ

arkliaĩ

gálvos

aíkštės

šìrdys

sū́nūs

K.

kalnų̃

arklių̃

galvų̃

aikščių̃

širdžių̃

sūnų̃

N.

kalnáms

arkliáms

galvóms

aikštė́ms

širdìms

sūnùms

G.

kálnus

árklius

gálvas

áikštes

šìrdis

sū́nus

Įn.

kalnaĩs

arkliaĩs

galvomìs

aikštėmìs

širdimìs

sūnumìs

Vt.

kalnuosè

arkliuosè

galvosè

aikštėsè

širdysè

sūnuosè

Š.

kalnaĩ!

arkliaĩ!

gálvos!

áikštės!

šìrdys!

sū́nūs!

4-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtagalė arba trumpoji, o kirtis nepastovus (daugiskaitos naudininke ir galininke visada galūnėje – beveik visuose dgs. linksniuose kirtis galūnėje).

Vienaskaita

V.

nãmas

genỹs

dainà

eilė̃

akìs

viršùs

K.

nãmo

gẽnio

dainõs

eilė̃s

akiẽs

viršaũs

N.

nãmui

gẽniui

daĩnai

eĩlei

ãkiai

vir̃šui

G.

nãmą

gẽnį

daĩną

eĩlę

ãkį

vir̃šų

Įn.

namù

geniù

dainà

eilè

akimì

viršumì

Vt.

namè

genyjè

dainojè

eilėjè

akyjè

viršujè

Š.

nãme!

genỹ!

daĩna!

eĩle!

akiẽ!

viršaũ!

Daugiskaita

V.

namaĩ

geniaĩ

daĩnos

eĩlės

ãkys

vir̃šūs

K.

namų̃

genių̃

dainų̃

eilių̃

akių̃

viršų̃

N.

namáms

geniáms

dainóms

eilė́ms

akìms

viršùms

G.

namùs

geniùs

dainàs

eilès

akìs

viršùs

Įn.

namaĩs

geniaĩs

dainomìs

eilėmìs

akimìs

viršumìs

Vt.

namuosè

geniuosè

dainosè

eilėsè

akysè

viršuosè

Š.

namaĩ!

geniaĩ!

daĩnos!

eĩlės!

ãkys!

vir̃šūs!

Daugiaskiemeniaidaiktavardžiai

1-oji kirčiuotė

Kirtis pastovus.
Pagal šią kirčiuote kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis kirčiuotomis priesagomis: -áitis, -áitė (vaikáitis, mergáitė, bet aukštaĩtis, aukštaĩtė, žemaĩtis, žemaĩtė), -ė́jas, -ė́ja(kirpė́jas, kirpė́ja), -ė́nas, -ė́nė (kurė́nas, Atė́nė, indė́nai), -ýba (vadýba), -ýbė (puikýbė), -íena(naujíena), -íenė (karalíenė; išskyrus valgių pav.), -ýna (lentýna), -ýnas(ąžuolýnas), -ójas (artójas), -ókšnis (upókšnis), -ónis, -ónė (ligónis, ligónė), -óvė (bendróvė), -ū́kštis, -ū́kštė (berniū́kštis, mergiū́kštė) ir kt.; su šiomis nekirčiuotomis priesagomis: -ana, -ėlis, -ena, -estis, -sena, -tojas ir kt.; su šiais kirčiuotais priešdėliais: añt- (añtpirštis), apý- (apýlinkė), ãt- (ãtgarsis), į́- (į́našas), ìš- (ìštuoka), núo- (núomonė), pér- (pérkėla), per̃- (per̃kaktis), pó- (pósūkis), príe- (príemonė), príeš- (príešnuodis), pró- (prósenelis), są́- (są́voka), sám- (sámbūris), sán- (sántykis) ir kt.;
tarptautiniai daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -ánsas (balánsas, seánsas), -ántas (debiutántas, gigántas), -ė́jas, -ė́ja (chorė́jas, alė́ja), -èrnas (koncèrnas, ekstèrnas), -òrtas (ekspòrtas, kuròrtas), -òrdas (rekòrdas), -ùrsas (konkùrsas).

Vienaskaita

V.

gimináitis

pavãsaris

liùdytojas

naujíena

valstýbė

K.

gimináičio

pavãsario

liùdytojo

naujíenos

valstýbės

N.

gimináičiui

pavãsariui

liùdytojui

naujíenai

valstýbei

G.

gimináitį

pavãsarį

liùdytoją

naujíeną

valstýbę

Įn.

gimináičiu

pavãsariu

liùdytoju

naujíena

valstýbe

Vt.

gimináityje

pavãsaryje

liùdytojuje

naujíenoje

valstýbėje

Š.

gimináiti!

pavãsari!

liùdytojau!

naujíena!

valstýbe!

Daugiskaita

V.

gimináičiai

pavãsariai

liùdytojai

naujíenos

valstýbės

K.

gimináičių

pavãsarių

liùdytojų

naujíenų

valstýbių

N.

gimináičiams

pavãsariams

liùdytojams

naujíenoms

valstýbėms

G.

gimináičius

pavãsarius

liùdytojus

naujíenas

valstýbes

Įn.

gimináičiais

pavãsariais

liùdytojais

naujíenomis

valstýbėmis

Vt.

gimináičiuose

pavãsariuose

liùdytojuose

naujíenose

valstýbėse

Š.

gimináičiai!

pavãsariai!

liùdytojai!

naujíenos!

valstýbės!

2-oji kirčiuotė

Kirtis nepastovus, priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas.
Pagal šią kirčiuote kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -aĩnis (saldaĩnis), -aĩnė (svetaĩnė), -ãlius, -ãlė (miegãlius, miegãlė), -ẽklis (varvẽklis), -ẽlis, -ẽlė (bernẽlis, mergẽlė), -ė̃lis (kartė̃lis), -ė̃lė (arbatė̃lė), -ė̃sis (degė̃sis), -ė̃stas (skanė̃stas), -iẽnė (uogiẽnė), -iẽtis, -iẽtė (vilniẽtis, vilniẽtė), -yklà (šaudyklà), -ỹklė(s) (taupỹklė), -ỹnė(s) (sūpỹnės), -ỹstė (draugỹstė), -õkas, -õkė (naujõkas, naujõkė), -õklis, -õklė (svajõklis, svajõklė), -õnė (keliõnė), -õtė (mazgõtė), -õvas, -õvė (užsakõvas, užsakõvė), -uõklis, -uõklė (matuõklis, matuõklė), -uõlis, -uõlė (gražuõlis, gražuõlė), -ū̃nas, -ū̃nė (klajū̃nas, klajū̃nė; išskyrus tikrinius dktv. – jie tvirtapradžiai, Perkū́nas) ir kt.;
tarptautiniai daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -eñtas (dokumeñtas, pacieñtas), -iẽrius (inžiniẽrius), -yrà (satyrà), -ỹras (turnỹras), -yvà (alternatyvà, direktyvà), -ỹvas (kolektỹvas), -õrius (kalendõrius), -ū̃nas (taifū̃nas, Neptū̃nas), -ūrà (kultūrà, struktūrà), -èlė (paralèlė, novèlė), -è̀ras (ampèras, barjèras), -ètas (bufètas, komitètas), -èzė (hipotèzė), -grãfas (autogrãfas, paragrãfas), -ìstas (artìstas, hinduìstas), -ìzas (servìzas), -ìzė (hidrolìzė, bet anãlizė), -ìzmas (romantìzmas), -òmas (atòmas, agronòmas), -ònas (telefònas, talònas), -òsas (chaòsas, bet kòsmosas), -lògas (analògas, psichològas), -skòpas (mikroskòpas).

Vienaskaita

V.

vaikìnas, vadõvas

balañdis

mokyklà

taisỹklė

pavõjus

K.

vaikìno, vadõvo

balañdžio

mokỹklos

taisỹklės

pavõjaus

N.

vaikìnui, vadõvui

balañdžiui

mokỹklai

taisỹklei

pavõjui

G.

vaikìną, vadõvą

balañdį

mokỹklą

taisỹklę

pavõjų

Įn.

vaikinù, vadovù

balandžiù

mokyklà

taisyklè

pavõjumi

Vt.

vaikinè, vadovè

balañdyje

mokỹkloje

taisỹklėje

pavõjuje

Š.

vaikìne! vadõve!

balañdi!

mokỹkla!

taisỹkle!

pavõjau

Daugiskaita

V.

vaikìnai, vadõvai

balañdžiai

mokỹklos

taisỹklės

pavõjai

K.

vaikìnų, vadõvų

balañdžių

mokỹklų

taisỹklių

pavõjų

N.

vaikìnams, vadõvams

balañdžiams

mokỹkloms

taisỹklėms

pavõjams

G.

vaikinùs, vadovùs

balandžiùs

mokyklàs

taisyklès

pavojùs

Įn.

vaikìnais, vadõvais

balañdžiais

mokỹklomis

taisỹklėmis

pavõjais

Vt.

vaikìnuose, vadõvuose

balañdžiuose

mokỹklose

taisỹklėse

pavõjuose

Š.

vaikìnai! vadõvai!

balañdžiai!

mokỹklos!

taisỹklės!

pavõjai!

3-oji kirčiuotė

Kirtis nepastovus: kirtis gali šokti iš galūnės į antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ar dar tolesnį nuo galo skiemenį. Į kelintą skiemenį kirtis nušoka ir kokią priegaidę tas skiemuo turi, rodo prie kirčiuotės 3 laipsyje nurodyta raidė (a – skiemuo tvirtapradis, b – tvirtagalis) ir skaitmuo (skaitmuo nurodomas, jei kirtis šoka į tolimesnį nei trečią nuo galo skiemenį).
Pagal 3-ios rūšies kirčiuotes kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -alas (pãmušalas), -ėlė̃ (siurbėlė̃), -esỹs (elgesỹs), -inas (pãtinas), -inỹs (mokinỹs), -ulas (bur̃bulas), -ulỹs (kosulỹs), -umà (žemumà), -urỹs (žiburỹs) ir kt.

Vienaskaita

 

3

3a

3b

3b

34b

V.

Veliuonà

kosulỹs

kãtinas

pavardė̃

pasiuntinỹs

K.

Veliuonõs

kósulio

kãtino

pavardė̃s

pãsiuntinio

N.

Veliúonai

kósuliui

kãtinui

pãvardei

pãsiuntiniui

G.

Veliúoną

kósulį

kãtiną

pãvardę

pãsiuntinį

Įn.

Veliúona

kósuliu

kãtinu

pãvarde

pãsiuntiniu

Vt.

Veliuonojè

kosulyjè

katinè

pavardėjè

pasiuntinyjè

Š.

Veliúona!

kosulỹ!

kãtine!

pãvarde!

pasiuntinỹ!

Daugiskaita

 

3

3a

3b

3b

34b

V.

Anykščiaĩ

kosuliaĩ

katinaĩ

pãvardės

pasiuntiniaĩ

K.

Anykščių̃

kosulių̃

katinų̃

pavardžių̃

pasiuntinių̃

N.

Anykščiáms

kosuliáms

katináms

pavardė́ms

pasiuntiniáms

G.

Anýkščius

kósulius

kãtinus

pãvardes

pãsiuntinius

Įn.

Anykščiaĩs

kosuliaĩs

katinaĩs

pavardėmìs

pasiuntiniaĩs

Vt.

Anykščiuosè

kosuliuosè

katinuosè

pavardėsè

pasiuntiniuosè

Š.

Anykščiaĩ!

kosuliaĩ!

katinaĩ!

pãvardės!

pasiuntiniaĩ!

4-oji kirčiuotė

Kirtis šokinėja iš galūnės į priešpaskutinį tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį.

 

Vienaskaita

Daugiskaita

V.

Garliavà

Giruliaĩ

K.

Garliavõs

Girulių̃

N.

Garliãvai

Giruliáms

G.

Garliãvą

Giruliùs

Įn.

Garliavà

Giruliaĩs

Vt.

Garliavojè

Giruliuosè

Š.

Garliãva!

Girùliai!

(Parengta pagal „Mokomąjį lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną“, Kaunas: Šviesa, 1989)

 

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt

Paskutinė redakcija 2019 m. rugpjūtį.

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.