2014 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas surengė klausymus dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675). Kalbos komisijos išvadas ir pastabas dėl šių dviejų projektų posėdyje pristatė komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė.
Devintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie projekto „Emigrantų kalba“ vadovė M. Ramonienė pasakoja apie įvairių kartų išeivių kalbines nuostatas, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktorė D. Liutkevičienė – apie žodyno sandarą, pavyzdžių pateikimą, internete šiemet paskelbtą antraštyną; G. Akelaitienė rašo apie nežinomo asmens 1934 m. sudarytą prezidento Antano Smetonos giminės genealoginį medį ir atkreipia dėmesį į asmenvardžių formas; R. Urnėžiūtė įspėja, kad pasakymas „siųsti (stiprią, aiškią…) žinią ar žinutę“ stumia iš vartosenos kitus minties lietuviškos raiškos būdus, kitame straipsnyje pristato mokslo leidinio „Archivum Lithuanicum“ 14-ąjį ir 15-ąjį tomus; kronikos skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ – apie Dieveniškėse surengtą jaunųjų filologų stovyklą; skelbiamas Jono Jablonskio paminklo statymo iniciatyvinės grupės kreipimasis kt...

2014 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 14-9090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 281...

Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimo prašymu pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Komisijos nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose...
Septintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių mergaičių vardų davimo tendencijas; J. Švambarytė-Valužienė recenzuoja „Lietuvininkų tarmių žodyną“; J. Kazlauskas pasakoja apie elektroninę kirčiuoklę (VDU) – jos veikimo principus, kūrimo istoriją, praktinio pritaikymo galimybes; A. Šidlauskas pateikia pavyzdžių, kaip naujas žvilgsnis į žodžių pasaulį gali padėti paįvairinti kūrinį, pamoką, pokalbį; L. Valskienės ir R. Urnėžiūtės pokalbyje aiškėja, kad jaunimas turės ką pasakyti apie kalbininką Vytautą Vitkauską; kronikoje du skyreliai – „Personalijos“ ir „Švietimas“...
Šeštajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų davimo tendencijas; R. Urnėžiūtė svarsto pasakymo „panelinė diskusija“ pakaitus – „podiumo diskusija“, „ekspertų diskusija“, „pranešėjų diskusija“; R. Karazija atkreipia dėmesį į astronominių objektų vardų rašybą (kada rašyti didžiąja, o kada mažąja raide); J. Švambarytė-Valužienė pasakoja, kas lietuvių tarmių žodynuose atsispindi senieji Joninių (Rasų) papročiai; V. Meilūnaitė apžvelgia kolektyvinę monografiją „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“; skelbiamas N. Čižikienės pokalbis su Kristijono Donelaičio „Metų“ vertėja į ispanų kalbą Karmen Karo Dugo...
2014 m. balandžio 10 d. Kalbos komisijos posėdyje aprobuoti nauji terminų straipsniai, apsvarstytas Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro parengtas žodynas „Skolinti terminai ir jų atitikmenys“, pasiūlyta piniginio vieneto pavadinimo „euras“ lietuviška santrumpa...
Kalbos komisija skelbia viešą konkursą 2014 m. vykdyti lituanistikos mokslinio tyrimo projektą „Lietuvos Respublikos piliečių nepriesaginių vardų ir jų variantų lingvistinė analizė“ pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos 3 uždavinio 1 priemonę. Paraiškos vykdyti mokslinį tyrimą priimamos iki 2014 m. vasario 26 d. (imtinai).
Valstybinė lietuvių kalbos komisija dalyvavo civilinėje byloje dėl moters pavardės pageidavimo turėti vyrišką pavardės formą. Vilniaus miesto apylinkės teismas lapkričio pabaigoje priėmė sprendimą pareiškėjos prašymą atmesti...
2013 m. lapkričio 29 d. Kalbos komisijoje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjančių asmenų vardų ir pavardžių rašymo klausimų. Kalbėta apie galimybes sulietuvinti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjančių asmenų vardus ir pavardes: pakeisti jų rašybą pagal tarimą, pridėti lietuviškas galūnes, ištaisyti lotynizuotas lietuviškos darybos moterų pavardes (kurių lotynizuotas baigmuo -ene atitinka liet. -ienė)...
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus siūlymus reglamentuoti kitų kalbų asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose, nutarimą Nr. 60 papildė dar viena – oficialių dokumentų – sritimi, kurioje gali būti vartojamos autentiškos kitų kalbų asmenvardžių formos. Komisija įsitikinusi, jog kurti atskirų (specialių) taisyklių nėra pagrindo.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 589 pateiktus siūlymus reglamentuoti kitų kalbų asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ir parengė atsakymą. Atsižvelgiant į realią asmenvardžių vartoseną, VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60 papildė dar viena – oficialių dokumentų – sritimi, kurioje gali būti vartojamos autentiškos kitų kalbų asmenvardžių formos. Komisija įsitikinusi, jog kurti atskirų (specialių) taisyklių nėra pagrindo.
2013 m. spalio 24 d. Kalbos komisijos posėdyje priimtos nutarimų pataisos dėl kitų kalbų asmenvardžių vartojimo ir dėl naujo Šri Lankos sostinės pavadinimo, patvirtinta rekomendacija „Dėl dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų (L–N)“, teigiamai įvertintas „Aiškinamasis medienos terminų žodynas“, aprobuoti nauji Terminų straipsnių rinkiniai...
Siekiant išsiaiškinti, kokia reali kitų kalbų asmenvardžių vartojimo valstybės institucijų ir įstaigų dokumentuose praktika ir kokių kalbinių rekomendacijų trūksta, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui, atlikta apklausa. Į pateiktus klausimus atsakė 43 įstaigos. Rezultatai svarstyti jungtiniame Gramatikos, rašybos ir skyrybos ir Vardyno pakomisių posėdyje...
2013 m. rugsėjo 18 d. VLKK pirmininkė D. Vaišnienė, pirmininko pavaduotoja J. Palionytė ir Bendrojo skyriaus vyr. specialistė A. Pangonytė dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinio skaitmeninimo ir VEPS centro surengtame pasitarime dėl LDK istorinių asmenvardžių ir vietovardžių autoritetinių įrašų.
Penktajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje daug apie knygas. A. Tučkienė nagrinėja pasakų veikėjų vardus: daugelis yra tradiciniai krikščioniški asmenvardžiai (Elenytė, Jonukas), bet esama ir kitokių asmenvardžių, ji išskiria asmenvardžius, kurie apibūdina veikėjų išorines savybes (Žaliabarzdis, Meškaausis, Juodelė), ir asmenvardžius, kurie apibūdina veikėjo būdo ypatybes, charakterio bruožus, būseną (Gerutis, Kvailutė, Akmens Pienas). P. Zemlevičiūtė paaiškina, kada vartoti terminą „knygos nugarėlė“ ir kada „viršelis“, kada „laida“ ir kada „leidimas“. R. Urnėžiūtė recenzuoja dvi amerikiečių rašytojos Kate’ės DiCamillo knygas vaikams. „Kronikos“ skyrelyje pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos skyrių renginius, skelbiamas LKD suvažiavimo dalyvių kreipimasis į valstybės vadovus dėl gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo.
2013 m. gegužės 22 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame pasitarime dėl pasiūlymo kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją projekto.
2013 m. gegužės 20 d. Kalbos komisijos pirmininkė D. Vaišnienė dalyvavo Vyriausybės pasitarime, kuriame svarstytas pasiūlymas Valstybinei lietuvių kalbos komisijai parengti asmenvardžių rašybos oficialiuose dokumentuose taisykles.
Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklėse nėra numatyta galimybė pavardę pakeisti tuo pagrindu, kad jos forma tarminė. Todėl metrikacijos skyriuje atitinkamas asmens pageidavimas buvo atmestas. Asmuo kreipėsi į teismą. Teismas, išklausęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovo argumentus, atsižvelgęs į istorinį pavardžių reglamentavimą, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, patenkino prašymą pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 109.3 punktą (Civilinės būklės aktų įrašai papildomi, pakeičiami, ištaisomi, jei <...> asmens gimimo įraše įrašyta iškraipyta pavardė).