Trečiajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Grigas kviečia pasvarstyti, ko reikėtų imtis, kad lietuviškų kompiuterio programų kokybė nenusileistų angliškų programų kokybei; D. Sinkevičiūtė atskleidžia Lietuvos moterų vardų su baigmeniu -ija įvairovę; A. Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja apie kūrybingą ir turiningą Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus veiklą; I. Vaitkevičiūtė-Raščiuvienė skelbia straipsnį, skirtą doc. Antano Rasimavičiaus jubiliejui; Inga Mataitytė, nepaisydama recenzijose kalbininkams skelbtų prognozių, analizuoja romano „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ kalbą... 

   2019 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje įvyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl 1863–1864 metų sukilimo dalyvių įvardijimo. Pasitarime dalyvavo atstovai iš Kultūros ministerijos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Lietuvos istorijos ir Lietuvių kalbos institutų (kviestas, bet negalėjo dalyvauti ir atstovas iš Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos). Svarstant sąrašą istorijos specialistai pateikė duomenų apie kiekvieno asmens kilmę, numanomą tautinę priklausomybę, jo asmenvardžio vartojimo lietuvių istoriografijoje tradiciją. Ne visų dalyvių istorinis vaidmuo buvo vienodai reikšmingas, ne visų pavardės turi nusistovėjusią rašytinę formą.

 2018 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 250 klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt., iš jų apie 150 išvadų raštu. Klausimų sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų. Apylinkių teismų prašymu parengta 30 išvadų (dėl pavardžių 19, vardų 7, moters pavardės vyriška forma 3 ir dėl išskirtinio sudėtinio asmenvardžio). Metrikatoriai darbe vadovaujasi Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 str. 6 punkto nuostata „civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba“, o Kalbos komisijos išvados kreipiasi kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro) 30 punktą. Siekiant palengvinti vardų vertinimą skelbiamas ir toliau pildomas Piliečių vardų sąvadas, būtent 2018 m. paskelbtas Dažninis rekomenduojamų sąrašas, o tėvams, ieškantiems retų vardų, gali būti naudingas ir Neprigijusių rekomenduojamų vardų sąrašas, nustatyti formalieji neteiktinos rašybos požymiai... 

2018 m. lapkričio 27 d. Teisingumo ministerijos organizuotuose mokymuose, skirtuose civilinės metrikacijos įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dalyvavo ir Kalbos komisijos sekretoriato atstovė – Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė.

Vienuoliktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-mečio proga A. Antanaitis apibrėžia valstybinės kalbos politikai kylančias užduotis; V. Zubaitienė recenzuoja A. Balašaičio knygą „Žodžiai ir žodynai“; G. Grigas atkreipia dėmesį, kad soc. tinklų „sekti“ ir „sekėjas“ yra pagal reikšmes nelabai tinkamas angl. „„follow“ ir „follower“ vertimas – geriau „stebėti“ ir „stebėtojas“; A. Šolienė pasakoja apie diskurso žymiklių tyrimus VU; Vilniaus Gabijos gimnazijos mokinė E. Grybaitė pasakoja apie Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžių tyrimą; skelbiami Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos nuostatai... 

     2017 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 300 asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 30 punktą, kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Klausimų sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų, Teisingumo ministerijos. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 110 išvadų...

 

Devintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė tyrinėja, kaip kito gamtinių vardų populiarumas (pvz.: Ugnė, Liepa, Rugilė; Ąžuolas, Giedrius, Tauras); B. Stundžia aiškina, kodėl, tiriant daiktavardžių dūrybą, reikšmingi XVII–XVIII a. Mažojoje Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai (vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių); I. Mataitytės recenzijos išvada – Katalikų bažnyčios nuopelnai Vakarų civilizacijai įrodinėjami prastu Th. Woodso knygos vertimu; apie redaktoriaus darbą pasakoja Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. redaktorė Teresė Valiuvienė; R. Urnėžiūtė vardija, kokių siūlymų pateikta Metų žodžio ir Metų posakio konkursui... 

2016 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 90 išvadų. Be to, Kalbos komisija paskelbė išsamesnes nei anksčiau autentiškų asmenvardžių gramatinimo rekomendacijas, numatė platesnį apostrofo vartojimą: siekiant tikslumo lietuviška linksnio galūnė gali būti atskiriama apostrofu visais atvejais, kai ji pridedama.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu pateikta pastabų dėl Civilinės būklės aktų registravimo ir dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių... 

2017 m. sausio 3 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos surengtame tarpinstituciniame pasitarime dėl užsieniečių studentų vardų ir pavardžių rašymo. 

Nutarimas papildytas 3.5 ir 4.1.4 papunkčiais, išbraukta 4.1.3 papunkčio pastaba, 6 punktas pripažintas netekusiu galios.

2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 200 prašymų dėl asmenvardžių: daugiausia (110) dėl pavardžių darybos ypatumų ir keitimo (daugėja prašymų trumpinti pavardę numetant priesagą), dėl vardų suteikimo ar keitimo (80), dėl to paties asmens vardo ar (ir) pavardės formos įvairavimo skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose, adaptavimo, kitų kalbų asmenvardžių vartojimo rišliame tekste ir kt.

2015 m. birželio 16 d. Kalbos komisijos posėdyje pritarta išvadai dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2), aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą 2015 m. vykdyti lituanistikos mokslinio tyrimo projektą „Lietuvos Respublikos piliečių svetimos kilmės vardų ir jų variantų lingvistinė analizė“ pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos 3 uždavinio 1 priemonę. Paraiškos priimamos iki 2015 m. balandžio 10 d.

2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose.

Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...
2014 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas surengė klausymus dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675). Kalbos komisijos išvadas ir pastabas dėl šių dviejų projektų posėdyje pristatė komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė.
Devintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie projekto „Emigrantų kalba“ vadovė M. Ramonienė pasakoja apie įvairių kartų išeivių kalbines nuostatas, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktorė D. Liutkevičienė – apie žodyno sandarą, pavyzdžių pateikimą, internete šiemet paskelbtą antraštyną; G. Akelaitienė rašo apie nežinomo asmens 1934 m. sudarytą prezidento Antano Smetonos giminės genealoginį medį ir atkreipia dėmesį į asmenvardžių formas; R. Urnėžiūtė įspėja, kad pasakymas „siųsti (stiprią, aiškią…) žinią ar žinutę“ stumia iš vartosenos kitus minties lietuviškos raiškos būdus, kitame straipsnyje pristato mokslo leidinio „Archivum Lithuanicum“ 14-ąjį ir 15-ąjį tomus; kronikos skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ – apie Dieveniškėse surengtą jaunųjų filologų stovyklą; skelbiamas Jono Jablonskio paminklo statymo iniciatyvinės grupės kreipimasis kt...

2014 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 14-9090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 281...

Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimo prašymu pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Komisijos nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose...