2016 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 90 išvadų. Be to, Kalbos komisija paskelbė išsamesnes nei anksčiau autentiškų asmenvardžių gramatinimo rekomendacijas, numatė platesnį apostrofo vartojimą: siekiant tikslumo lietuviška linksnio galūnė gali būti atskiriama apostrofu visais atvejais, kai ji pridedama.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu pateikta pastabų dėl Civilinės būklės aktų registravimo ir dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių... 

2017 m. sausio 3 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos surengtame tarpinstituciniame pasitarime dėl užsieniečių studentų vardų ir pavardžių rašymo. 

Nutarimas papildytas 3.5 ir 4.1.4 papunkčiais, išbraukta 4.1.3 papunkčio pastaba, 6 punktas pripažintas netekusiu galios.

2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 200 prašymų dėl asmenvardžių: daugiausia (110) dėl pavardžių darybos ypatumų ir keitimo (daugėja prašymų trumpinti pavardę numetant priesagą), dėl vardų suteikimo ar keitimo (80), dėl to paties asmens vardo ar (ir) pavardės formos įvairavimo skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose, adaptavimo, kitų kalbų asmenvardžių vartojimo rišliame tekste ir kt.

2015 m. birželio 16 d. Kalbos komisijos posėdyje pritarta išvadai dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2), aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą 2015 m. vykdyti lituanistikos mokslinio tyrimo projektą „Lietuvos Respublikos piliečių svetimos kilmės vardų ir jų variantų lingvistinė analizė“ pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos 3 uždavinio 1 priemonę. Paraiškos priimamos iki 2015 m. balandžio 10 d.

2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose.

Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...
2014 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas surengė klausymus dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675). Kalbos komisijos išvadas ir pastabas dėl šių dviejų projektų posėdyje pristatė komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė.
Devintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie projekto „Emigrantų kalba“ vadovė M. Ramonienė pasakoja apie įvairių kartų išeivių kalbines nuostatas, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktorė D. Liutkevičienė – apie žodyno sandarą, pavyzdžių pateikimą, internete šiemet paskelbtą antraštyną; G. Akelaitienė rašo apie nežinomo asmens 1934 m. sudarytą prezidento Antano Smetonos giminės genealoginį medį ir atkreipia dėmesį į asmenvardžių formas; R. Urnėžiūtė įspėja, kad pasakymas „siųsti (stiprią, aiškią…) žinią ar žinutę“ stumia iš vartosenos kitus minties lietuviškos raiškos būdus, kitame straipsnyje pristato mokslo leidinio „Archivum Lithuanicum“ 14-ąjį ir 15-ąjį tomus; kronikos skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ – apie Dieveniškėse surengtą jaunųjų filologų stovyklą; skelbiamas Jono Jablonskio paminklo statymo iniciatyvinės grupės kreipimasis kt...

2014 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 14-9090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 281...

Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimo prašymu pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Komisijos nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose...
Septintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių mergaičių vardų davimo tendencijas; J. Švambarytė-Valužienė recenzuoja „Lietuvininkų tarmių žodyną“; J. Kazlauskas pasakoja apie elektroninę kirčiuoklę (VDU) – jos veikimo principus, kūrimo istoriją, praktinio pritaikymo galimybes; A. Šidlauskas pateikia pavyzdžių, kaip naujas žvilgsnis į žodžių pasaulį gali padėti paįvairinti kūrinį, pamoką, pokalbį; L. Valskienės ir R. Urnėžiūtės pokalbyje aiškėja, kad jaunimas turės ką pasakyti apie kalbininką Vytautą Vitkauską; kronikoje du skyreliai – „Personalijos“ ir „Švietimas“...
Šeštajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų davimo tendencijas; R. Urnėžiūtė svarsto pasakymo „panelinė diskusija“ pakaitus – „podiumo diskusija“, „ekspertų diskusija“, „pranešėjų diskusija“; R. Karazija atkreipia dėmesį į astronominių objektų vardų rašybą (kada rašyti didžiąja, o kada mažąja raide); J. Švambarytė-Valužienė pasakoja, kas lietuvių tarmių žodynuose atsispindi senieji Joninių (Rasų) papročiai; V. Meilūnaitė apžvelgia kolektyvinę monografiją „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“; skelbiamas N. Čižikienės pokalbis su Kristijono Donelaičio „Metų“ vertėja į ispanų kalbą Karmen Karo Dugo...
2014 m. balandžio 10 d. Kalbos komisijos posėdyje aprobuoti nauji terminų straipsniai, apsvarstytas Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro parengtas žodynas „Skolinti terminai ir jų atitikmenys“, pasiūlyta piniginio vieneto pavadinimo „euras“ lietuviška santrumpa...
Kalbos komisija skelbia viešą konkursą 2014 m. vykdyti lituanistikos mokslinio tyrimo projektą „Lietuvos Respublikos piliečių nepriesaginių vardų ir jų variantų lingvistinė analizė“ pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos 3 uždavinio 1 priemonę. Paraiškos vykdyti mokslinį tyrimą priimamos iki 2014 m. vasario 26 d. (imtinai).
Valstybinė lietuvių kalbos komisija dalyvavo civilinėje byloje dėl moters pavardės pageidavimo turėti vyrišką pavardės formą. Vilniaus miesto apylinkės teismas lapkričio pabaigoje priėmė sprendimą pareiškėjos prašymą atmesti...
2013 m. lapkričio 29 d. Kalbos komisijoje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjančių asmenų vardų ir pavardžių rašymo klausimų. Kalbėta apie galimybes sulietuvinti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjančių asmenų vardus ir pavardes: pakeisti jų rašybą pagal tarimą, pridėti lietuviškas galūnes, ištaisyti lotynizuotas lietuviškos darybos moterų pavardes (kurių lotynizuotas baigmuo -ene atitinka liet. -ienė)...
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, apsvarsčiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus siūlymus reglamentuoti kitų kalbų asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose, nutarimą Nr. 60 papildė dar viena – oficialių dokumentų – sritimi, kurioje gali būti vartojamos autentiškos kitų kalbų asmenvardžių formos. Komisija įsitikinusi, jog kurti atskirų (specialių) taisyklių nėra pagrindo.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija apsvarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 589 pateiktus siūlymus reglamentuoti kitų kalbų asmenvardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ir parengė atsakymą. Atsižvelgiant į realią asmenvardžių vartoseną, VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 60 papildė dar viena – oficialių dokumentų – sritimi, kurioje gali būti vartojamos autentiškos kitų kalbų asmenvardžių formos. Komisija įsitikinusi, jog kurti atskirų (specialių) taisyklių nėra pagrindo.