Penktajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui; V. Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis; du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose: A. Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o A. Juškevičienė rašo apie akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra; V. Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“; daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai... 

Devintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė svarsto, kodėl gyvuoja verstinis posakis „viščiukus skaičiuoja rudenį“, analizuoja kitus naujesnius frazeologizmus; V. Karaciejūtė apžvelgia praėjusią vasarą ir rugsėjį vykusius kalbos renginius ir konferencijas, R. Urnėžiūtė – visus aštuonis periodinio Vilniaus universiteto leidinio „Vertimo studijos“ numerius, J. Kazlauskas – mokslo žurnalo „Bendrinė kalba“ 88-ąjį numerį; „Žiupsnelių“ skyrelyje – apie nesuprantamą tekstą Mergalaukio vokiečių karių kapinių informacinėje lentoje, klaidas LRT naujojo sezono atidarymo kalboje... Kviečiama dalyvauti nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“ ir mokslinėje konferencijoje „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai“. Spalio 15 dieną Vilniuje rengiamas Lietuvių kalbos draugijos XVI suvažiavimas.

Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...
Septintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje V. Garliauskas ginčija naujausioje „Lietuvos istorijoje“ iškeltą mintį, kad Lietuvos vardas gali būti atsiradęs iš etnonimo „liečiai“ ar „leičiai“, ir primena hidroniminį kilmės aiškinimą; I. Mataitytė taisyklingumo požiūriu įvertina pasakymą „karališkasis kūdikis“; R. Urnėžiūtė atkreipia dėmesį į vertimo netikslumus, stilistiškai nemotyvuotą tarptautinių žodžių vartojimą „Obuolio“ išleistame Jean’os M. Auel romane „Urvinio lokio gentis“; LKD Jurbarko skyriaus pirmininkė A. Pauliukaitienė pasakoja, kaip jurbarkiškiai prisimena šiame krašte gimusią kalbininkę Eleną Grinaveckienę; „Kronikoje“ pasakojama apie projekto „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ baigiamąjį seminarą ir diskusiją „Valstybinė lietuvių kalba 16-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje“, ekspediciją į Dieveniškes, kt.
Vardyno pakomisės teikimu VLKK pritarė Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcijos parengtam Trakų ežerų vietų vardų sąrašui. Apie tai, kaip sekėsi išlaikyti pusiausvyrą tarp atkuriamų lietuviškų vietovardžių ir vietinėje daugiakultūrėje, daugiakalbėje aplinkoje vartojamų slaviškų...