PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
1991 m. rugsėjo 26 d. protokoliniu nutarimu
(protokolo Nr. 9)

Lietuvos baltarusių (gudų) pavardžių ir vardų rašymo
Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės

Šios taisyklės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos piliečio pase Lietuvoje gyvenančių baltarusių vardai ir pavardės rašytini lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Kai Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduodamas remiantis dokumentais, kurie neturi lietuviškų įrašų, baltarusių kalbos rašmenimis užrašyti asmenvardžiai pase rašomi pagal šias transkripcijos taisykles:

I. Rašmenų atitikmenys (nurodomi daugiausia tie baltarusių kalbos rašmenys, kurie nesutampa su lietuviškais jų atitikmenimis).

Originali forma – sulietuvinta forma (nesugramatinta – sugramatinta)

1. Balsės

a – a:

Раман – Raman – Ramanas
Тарасевіч – Tarasevič – Tarasevičius
Мікалай – Mikalaj – Mikalajus
Аляхновіч – Aliachnovič – Aliachnovičius

э – е:

Язэп – Jazep – Jazepas
Зарэцкі – Zarecki – Zareckis
Рэбух – Rebuch – Rebuchas
Стэх – Stech – Stechas
Рабцэвіч – Rabcevič – Rabcevičius
Луцэвіч – Lucevič – Lucevičius
Гэля – Helia – Helia
Малэцкі – Malecki – Maleckis

е – je žodžio pradžioje ir po balsės:

Ельскі – Jelski – Jelskis
Евіч – Jevič – Jevičius 
Саевіч – Sajevič – Sajevičius

е – е po priebalsės:

Таразевіч – Tarazevič – Tarazevičius
Алесь – Ales – Alesis
Дзераза – Dzeraza – Dzeraza
Павел – Pavel – Pavelas
Луцкевіч – Luckevič – Luckevičius
Кебіч – Kebič – Kebičius
Малецкі – Malecki – Maleckis

ё – jo žodžio pradžioje ir po balsės:

Ёлкін – Jolkin – Jolkinas
Раёўскі – Rajouski – Rajouskis
Рапьёвец – Rapjovec – Rapjovecas

ё – io po priebalsės:

Вясёлка – Viasiolka – Viasiolka
Сямён – Siamion – Siamionas
Каласёў – Kalasiov – Kalasiovas

ы – у:

Сымон – Symon – Symonas
Брыль – Bryl – Brylis
Сатыга – Satyga – Satyga
Базыль – Bazyl – Bazylis
Крывіцкі – Kryvicki – Kryvickis

і – і:

Мікіта – Mikita – Mikita
Мікола – Mikola – Mikola
Мікалай – Mikalaj – Mikalajus
Іван – Ivan – Ivanas

о – о:

Халімон – Chalimon – Chalimonas
Цімох – Cimoch – Cimochas
Анатоль – Anatol – Anatolis

у – u:

Пінчук – Pinčuk – Pinčukas
Якуб – Jakub – Jakubas
Кобут – Kobut – Kobutas
Шуба – Šuba – Šuba
Жук – Žuk – Žukas

у – v žodžio pradžioje prieš л:

Уладзимiр – Vladzimir – Vladzimiras
Уладзіслаў – Vladzislav – Vladzislavas
Уладзіслава – Vladzislava – Vladzislava

ю – ju žodžio pradžioje ir po balsės:

Юры – Jury – Juras
Юроўскі – Jurouski – Jurouskis
Масяюн – Masiajun – Masiajunas

ю – iu po priebalsės:

Васюта – Vasiuta – Vasiuta
Каласюк – Kalasiuk – Kalasiukas

я – ja žodžio pradžioje ir po balsės:

Янка – Janka – Janka
Язэп – Jazep – Jazepas
Якуб – Jakub – Jakubas
Палуян – Palujan – Palujanas
Заяц – Zajac – Zajacas

я – ia po priebalsės:

Дзямян – Dziamian – Dziamianas
Нямытка – Niamytka – Niamytka
Пясочны – Piasočny – Piasočnas

2. Priebalsės

г – h:

Генадзь – Henadz – Henadzis
Гэля – Helia – Helia
Галіна – Halina – Halina
Галоўскі – Halouski – Halouskis
Лемцюгоў – Lemciuhov – Lemciuhovas
Вольга – Volha – Volha
Галка – Halka – Halka
Грахоўскі – Hrachouski – Hrachouskis
Сяргей – Siarhej – Siarhejus
Багдановіч – Bahdanovič – Bahdanovičius

г – g kitų kalbų kilmės žodžiuose:

Германовіч – Germanovič – Germanovičius
Гершановіч – Geršanovič – Geršanovičius
Гуз – Guz – Guzas

ж – ž:

Жук – Žuk – Žukas
Жукевіч – Žukevič – Žukevičius

ш – š:

Шушкевіч – Šuškevič – Šuškevičius
Шуковіч – Šukovič – Šukovičius

ч –č:

Чобат – Čobat – Čobatas
Чачот – Čačot – Čačotas

3. Diftongai

ай – ai:

Лайкó – Laikó – Laikó
Зайчэўскі – Zaičeuski – Zaičeuskis

ай– žodžio gale – aj:

Мікалай – Mikalaj – Mikalajus

ей – ei:

Малейша – Maleiša – Maleiša
Калейскі – Kaleiski – Kaleiskis

ей – žodžio gale – ej:

Сяргей – Siarhej – Siarhejus
Мацвей – Macvej – Macvejus

эй – ei:

Радэйка – Radeika – Radeika

эй – žodžio gale – ej:

Андрэй – Andrej – Andrejus

аў – au:

Аўрамчык – Auramčyk – Auramčykas
Аўхім – Auchim – Auchimas
Паўліна – Paulina – Paulina
Жураўскі – Žurauski – Žurauskis

аў – žodžio gale – av:

Яраслаў – Jaraslav – Jaraslavas
Глебаў – Hlebav – Hlebavas
Вячаслаў – Viačaslav – Viačaslavas

яў – iau:

Сяўрук – Siauruk – Siaurukas
Ляўко – Liauko – Liauko

яў – jau žodžio pradžioje:

Яўген – Jauhen – Jauhenas
Яўневіч – Jaunevič – Jaunevičius

еў – eu po priebalsės:

Василеўскі – Vasileuski – Vasileuskis

еў – jeu žodžio pradžioje ir po balsės:

Еўцюх – Jeuciuch – Jeuciuchas
Еўскі – Jeuski – Jeuskis
Еўмян – Jeumian – Jeumianas
Еўчык – Jeučyk – Jeučykas
Маеўскі – Majeuski – Majeuskis

еў – ev žodžio gale:

Васільеў – Vasiljev – Vasiljevas

эў – eu:

Захарэўскі – Zachareuski – Zachareuskis

оў – ou:

Дуброўскі – Dubrouski – Dubrouskis
Броўка – Brouka – Brouka
Воўк – Vouk – Voukas

оў– žodžio gale – ov:

Лынькоў – Lynkov – Lynkovas
Пучкоў – Pučkov – Pučkovas
Казлоў – Kazlov – Kazlovas
Маразоў – Marazov – Marazovas

ёў– iou po priebalsės, jou po balsės:

Лёўкін – Lioukin – Lioukinas
Раёўскі – Rajouski – Rajouskis

ёу – žodžio gale – iov po priebalsės, jovpo balsės:

Карасёў – Karasiov – Karasiovas
Каралёў – Karaliov – Karaliovas
Бугаёў – Buhajov – Buhajovas

іў – iv:

Масіўскі – Masivski – Masivskis

ыў – yv:

Крыўскі – Kryvski – Kryvskis
Крыўкó – Kryvkó – Kryvkó

3. Sudvigubintos priebalsės

нн – n:

Нявинны – Niaviny – Niavinas
Ганна – Hana – Hana

4. Minkštumo ženklas

Minkštumo ženklas ь praleidžiamas

Лынькоў – Lynkov – Lynkovas
Кузьма – Kuzma – Kuzma
Кузьміч – Kuzmič – Kuzmičius
Малькó – Malkó – Malkó 
Міхась – Michas – Michasis

II. Pavardžių ir vardų gramatinimas.

1. Vyrų pavardėms ir vardams, kurie baigiasi priebalsiu, dedamos galūnės -as, -is, -(i)us.

a) Galūnė -as dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi kietuoju priebalsiu:

Максім – Maksimas
Богдан – Bohdanas
Сямён – Siamionas
Яўген – Jauhenas
Булах – Bulachas
Чобот – Čobatas
Чачот – Čačotas

b) Galūnė -is dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi minkštuoju priebalsiu (išskyrus ч):

Антось – Antosis
Анатоль – Anatolis
Васіль – Vasilis
Кастусь – Kastusis
Міхаль – Michalis
Міхась – Michasis
Брыль – Brylis

c) Galūnė -(i)us dedama pavardėms, kurios baigiasi -ч, ir vardams, kurie baigiasi -й:

Шушкевіч – Šuškevičius
Шуковіч – Šukovičius
Саевіч – Sajevičius
Кузьміч – Kuzmičius
Бабіч – Babičius
Сяргей – Siarhejus
Андрэй – Andrejus
Мацвей – Macvejus
Мікалай – Mikalajus

2. Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos:

Шуковіч – Šukovič
Савіч – Savič
Кебіч – Kebič
Саевіч – Sajevič

3. Vyrų ir moterų galūnė -o (visada kirčiuota) nekeičiama:

Малько – Malko
Сушко – Suško
Крыўко – Kryvko
Курко – Kurko
Санько – Sanko

4. Vyrų pavardės, kurios baigiasi -i (po minkštojo priebalsio), pridedama -s:

Жураўскі – Žurauskis
Галоўскі – Halouskis
Малэцкі – Maleckis
Ельскі – Jelskis
Крывіцкі – Kryvickis

5. Vyrų vardų ir pavardžių galūnė -y (po kietojo priebalsio) keičiama į -as:

Юры – Juras
Пясочны – Piasočnas
Нявинны – Niavinas

_____________________

Originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų gramatinimas
(rišliame tekste)          

• 2016 m. gegužės 26 d.protokolinis nutarimas  Nr. PN-3
• 2016 m. gegužės 26 d. Nr. N-1 (158) nutarimas Nr. N-1                                                                                       

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 
2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3

REKOMENDACIJA
DĖL AUTENTIŠKŲ ASMENVARDŽIŲ GRAMATINIMO 

    1. Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Linksnių galūnės prie lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų ir prie nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų lotynizuotų formų (šaltinyje užrašytų lotyniškais rašmenimis) pridedamos pagal tas pačias toliau išdėstytas taisykles.
Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan.
    2. Prie gramatinamų asmenvardžių dedamos tam tikro lietuviškų daiktavardžių linksniavimo tipo galūnės, dažniausiai tokios pat kaip prie adaptuotų formų (toliau pavyzdžiuose adaptuotos formos su lietuviškomis galūnėmis teikiamos skliaustuose), atsižvelgiant į autentiško asmenvardžio baigmens tarimą ir rašybos ypatumus. Lietuviškos linksnių galūnės prie autentiškų asmenvardžių dedamos trimis būdais: po apostrofo, tiesiai prie baigmens arba keičiant baigmenį. Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant.
      3. Rišliame tekste ar žodžių junginyje negramatinami:
    3.1. asmenvardžiai, kurie baigiasi kirčiuotu balsiu (grafiškai toks baigmuo gali būti išreikštas balse, keliomis balsėmis arba balse ir priebalse), pvz.: Debussy (Debiusì), Hugo (Hugò), Jose (Chosė̃), Platini (Platinì); Curie (Kiurì); Mirabeau (Mirabò); Bizet (Bizė̃), Camus (Kamiù), Degas (Degà), Diderot (Didrò), Fermat (Fermà), François (Fransuà), Lanux (Lanù), Malraux (Malrò), Margot (Margò), Meillet (Mejė̃), Varaud (Varò);
     3.2. asmenvardžiai, kurie baigiasi balsių sandūra ar dvibalsiu (adaptuoti jie nekaitomi), pvz.: Romeo (Romeo), Rau (Rau), Gow (Gou), Peltrow (Peltrou);
    3.3. moterų pavardės (išskyrus pavardes, kurios baigiasi a), pvz.: Brugmann (Brugman), Gomez (Gomes), Kovalchuk (Kovalčiuk);
      4. Rišliame tekste ar žodžių junginyje gramatinami:
    4.1. vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi tariama priebalse, – prie jų dedamos galūnės -as (paprastai po kietojo priebalsio), -is (dažniausiai po l, r ir po minkštojo priebalsio), -(i)us (dažniausiai po priebalsių č, j). Prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos arba po apostrofo (a), arba tiesiai prie baigmens (b) (dar žr. 7 p.), pvz.:
    a) Andreas (Andrėjasas) – Andreas’as, Andreas’o, Andreas’ui..., Bill (Bilas) – Bill’as, Bill’o, Bill’ui..., Brugmann (Brugmanas) – Brugmann’as, Brugmann’o, Brugmann’ui..., Douglas (Duglasas) – Douglas’as, Douglas’o, Douglas’ui..., Francis (Frensisas) – Francis’as, Francis’o, Francis’ui, Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui..., Lucas (Lukasas) – Lucas’as, Lucas’o, Lucas’ui..., Marcus (Markusas) – Marcus’as, Marcus’o, Marcus’ui...; Claudel (Klodelis) – Claudel’is, Claudel’io, Claudel’iui..., Faulkner (Folkneris) – Faulkner’is, Faulkner’io, Faulkner’iui..., Bartoň (Bartonis) – Bartoň’is, Bartoň’io, Bartoň’iui, Czekień (Čekenis) – Czekień’is, Czekień’io, Czekień’iui...; Karłowicz (Karlovičius) – Karłowicz’ius, Karłowicz’iaus, Karłowicz’iui...; Andrzej (Andžejus) – Andrzej’us, Andrzej’aus, Andrzej’ui..., Bořivoj (Borživojus) – Bořivoj’us, Bořivoj’aus, Bořivoj’ui...;
    b) Andreas – Andreasas, Andreaso, Andreasui..., Bill – Billas, Billo, Billui..., Brugmann – Brugmannas, Brugmanno, Brugmannui..., Douglas – Douglasas, Douglaso, Douglasui..., Francis – Francisas, Franciso, Francisui..., Ivanov – Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui..., Lucas – Lucasas, Lucaso, Lucasui..., Marcus – Marcusas, Marcuso, Marcusui...; Claudel – Claudelis, Claudelio, Claudeliui..., Faulkner – Faulkneris, Faulknerio, Faulkneriui..., Bartoň – Bartoňis, Bartoňio, Bartoňiui, Czekień – Czekieńis, Czekieńio, Czekieńiui...; Karłowicz – Karłowiczius, Karłowicziaus, Karłowicziui..., Andrzej – Andrzejus, Andrzejaus, Andrzejui..., Bořivoj – Bořivojus, Bořivojaus, Bořivojui...;
    4.2. vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi priebalsiu, bet gale rašoma netariama raidė. Prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos tik po apostrofų, pvz.: Blake (e netariama – Bleikas) – Blake’as, Blake’o, Blake’ui...; Robert (t netariama – Roberas) – Robert’as, Robert’o, Robert’ui...; Chateaubriand (d netariama – Šatobrianas) – Chateaubriand’as, Chateaubriand’o, Chateaubriand’ui...;
    4.3. asmenvardžiai, kurie baigiasi balse a (ji prilyginama lietuviškai vardininko galūnei -a). Prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos arba po apostrofų (a), arba keičiant baigmenį ar galūnę (b), pvz.:
      a) Alaa – Alaa, Alaa’os, Alaa’ai..., Aleksja – Aleksja, Aleksja’os, Aleksja’ai..., Andrea (Andrėja) – Andrea, Andrea’os, Andrea’ai..., Christina (Kristina) – Christina, Christina’os, Christina’ai..., Dzintra – Dzintra, Dzintra’os, Dzintra’ai..., Joshua (Džošua) – Joshua, Joshua’os, Joshua’ai..., Ivanova – Ivanova, Ivanova’os, Ivanova’ai..., Pekka (Peka) – Pekka, Pekka’os, Pekka’ai..., Sophia (Sofija) – Sophia, Sophia’os, Sophia’ai..., Walęsa (Valensa) – Walęsa, Walęsa’os, Walęsa’ai...;
    b) Alaa – Alaa, Alaos, Alaai..., Aleksja – Aleksja, Aleksjos, Aleksjai..., Andrea – Andrea, Andreos, Andreai..., Christina – Christina, Christinos, Christinai..., Dzintra – Dzintra, Dzintros, Dzintrai..., Joshua – Joshua, Joshuos, Joshuai..., Ivanova – Ivanova, Ivanovos, Ivanovai..., Pekka – Pekka, Pekkos, Pekkai..., Sophia – Sophia, Sophios, Sophiai..., Walęsa – Walęsa, Walęsos, Walęsai...
   5. Latvių ir graikų kalbų vyriškų asmenvardžių, kurie baigiasi priebalse, vardininko galūnė paliekama autentiška. Kitų linksnių galūnės arba dedamos po apostrofų (a), arba iš tradicijos keičiamos lietuviškomis galūnėmis (b), pvz.:
   a) Bikšus – Bikšus, Bikšus’o, Bikšus’ui..., Pauls (Paulas) – Pauls, Pauls’o, Pauls’ui..., Lielais (Lielajis) – Lielais’o, Lielais’ui..., Berziņš (Berzinis) – Berziņš, Berziņš’o, Berziņš’ui..., Ulmanis – Ulmanis, Ulmanis’o, Ulmanis’ui...;
Alexis (Aleksis) – Alexis, Alexis’o, Alexis’ui..., Droutsas – Droutsas, Droutsas’o, Droutsas’ui..., Nikolaos (Nikolajas) – Nikolaos, Nikolaos’o, Nikolaos’ui..., Petros (Petras) – Petros, Petros’o, Petros’ui..., Papadimos – Papadimos, Papadimos’o, Papadimos’ui..., Stylianides – Stylianides, Stylianides’o, Stylianides’ui..., Theodorakis – Theodorakis, Theodorakis’o, Theodorakis’ui...,
   b) Bikšus – Bikšus, Bikšaus, Bikšui..., Pauls – Pauls, Paulo, Paului..., Lielais – Lielais, Lielo, Lielui..., Berziņš – Berziņš, Berziņio, Berziņiui..., Ulmanis – Ulmanis, Ulmanio, Ulmaniui...;
Alexis – Alexis, Alexio, Alexiui..., Droutsas – Droutsas, Droutso, Droutsui..., Petros – Petros, Petro, Petrui..., Papadimos – Papadimos, Papadimo, Papadimui..., Nikolaos – Nikolaos, Nikolao, Nikolaui..., Stylianides – Stylianides, Stylianidžio, Stylianidžiui...
  6. Klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams, pvz.: Bill – Bill’as, Billas arba Bill’is, Billis (geriau galūnė -as), Tyler – Tyler’is, Tyleris arba Tyler’as, Tyleras (geriau galūnė -is).
    7. Vyrų vardai, kurių baigmenys sutampa su lietuviškomis galūnėmis -as, -is, -(i)us, ypač tie vardai, kurie turi atitikmenų lietuvių kalbos vardyne, gali būti kaitomi kaip lietuviški asmenvardžiai (keičiant baigmenį), pvz.: Lucas (plg. liet. Lukas) – Lucas, Luco, Lucui..., Thomas (plg. liet. Tomas) – Thomas, Thomo, Thomui..., Marcus (plg. liet. Morkus) – Marcus, Marcaus, Marcui...; Francis (plg. liet. Frensis) – Francis, Francio, Franciui... Taip pat gali būti kaitomos vyrų pavardės, kurių baigmenys gali būti atpažįstami kaip lietuviški, pvz.: Maciunas (plg. liet. Maciūnas, Mačiūnas) – Maciuno, Maciunui...; Kiedis (plg. liet. Kedys, Kėdys) – Kiedžio, Kiedžiui...; Hazanavicius (plg. liet. Chazanavičius) – Hazanaviciaus, Hazanavicių... Dar žr. 4.1 p.
    8. Rišliame tekste prireikus gali būti gramatinami:
  8.1. asmenvardžiai, kurie baigiasi nekirčiuotais balsiais e, i, o, u. Prie tokių asmenvardžių galūnės gali būti dedamos arba po apostrofų (a), arba keičiant baigmenį ar galūnę (b), pvz.:
   a) Galeote (Galeotė) – Galeote’ė, Galeote’ės, Galeote’ei, Galeote’ę..., Schopene (Šopienė) – Schopene’ė, Schopene’ės, Schopene’ei, Schopene’ę..., Strautniece (Strautniecė) – Strautniece’ė, Strautniece’ės, Strautniece’ei, Strautniece’ę...; Leslie (Leslis) – Leslie’is, Leslie’io, Leslie’iui, Leslie’į..., Męcinski (Menčinskis) – Męcinski’is, Męcinski’io, Męcinski’iui, Męcinski’į..., Rodari (Rodaris) – Rodari’is, Rodari’io, Rodari’iui, Rodari’į...; Benedetto (Benedetas) – Benedetto’as, Benedetto’o, Benedetto’ui, Benedetto’ą...; Tkachenko (Tkačenka) – Tkachenko’a, Tkachenko’os, Tkachenko’ai, Tkachenko’ą...; Antonescu (Antonesku) – Antonescu’us, Antonescu’aus, Antonescu’ui, Antonescu’ų;
   b) Galeote – Galeotė, Galeotės, Galeotei, Galeotę..., Schopene – Schopenė, Schopenės, Schopenei, Schopenę..., Strautniece – Strautniecė, Strautniecės, Strautniecei, Strautniecę...; Leslie (Leslis) – Leslis, Leslio, Lesliui, Leslį..., Męcinski – Męcinskis, Męcinskio, Męcinskiui, Męcinskį..., Rodari – Rodaris, Rodario, Rodariui, Rodarį...; Benedetto (Benedetas) – Benedettas, Benedetto, Benedettui, Benedettą...; Tkachenko – Tkachenka, Tkachenkos, Tkachenkai, Tkachenką...; Antonescu – Antonescus, Antonescaus, Antonescui, Antonescų...;
   8.2. asmenvardžiai, kurie baigiasi dvibalsiu (adaptuoti su baigmenimis -ėjus, -ojus); prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos po apostrofų, pvz.: Hemingway (Hemingvėjus) – Hemingway’us, Hemingway’aus, Hemingway’ui...; Roy (Rojus) – Roy’us, Roy’aus, Roy’ui...; Timofei (Timofejus) – Timofei’us, Timofei’aus, Timofei’ui...;
   8.3. moterų vardai, kurie baigiasi balsiu a, nors gale rašoma netariama raidė (dažniausiai h), arba priebalsiu, po kurio rašoma netariama raidė; prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos po apostrofų pvz.: Sarah (Sara) – Sarah’a, Sarah’os, Sarah’ai..., Faridah (Farida) – Faridah’a, Faridah’os, Faridah’ai..., Leah (Lėja) – Leah’os, Leah’ai...; Catherine (e netariama – Ketrin) – Catherine’a, Catherine’os, Catherine’ai..., Jacqueline (e netariama ¬– Žaklin) – Jacqueline’a, Jacqueline’os, Jacqueline’ai...;
   8.4. moterų vardai, kurie baigiasi priebalsiu – prie jų pridedamos galūnės -a arba -ė (klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams). Galūnės gali būti dedamos po apostrofo (a) arba tiesiai prie baigmens (b), pvz.:
   a) Birgitt – Birgitt’a, Birgitt’os, Birgitt’ai; Bess – Bess’ė, Bess’ės, Bess’ei...; Doris – Doris’a, Doris’os, Doris’ei arba Doris’ė, Doris’ės, Doris’ei; Jaclyn (Žaklin, Žaklina) – Jaclyn’a, Jaclyn’os, Jaclyn’ai...;
    b) Birgitt – Birgitta, Birgittos, Birgittai; Bess – Bessė, Bessės, Bessei; Doris – Dorisa, Dorisos, Dorisai arba Dorisė, Dorisės, Dorisei; Jaclyn – Jaclyna, Jaclynos, Jaclynai...
   9. Kelianarių asmenvardžių dėmenims, išskyrus tarnybinius žodžius, galūnės pridedamos arba nepridedamos pagal 3–8 punktų nuostatas, pvz.: Jean-Pierre Melville (Žanas Pjeras Melvilis) – Jean’as-Pierre’as Melville’is, Jean’o-Pierre’o Melville’io, Jean’ui-Pierre’ui Melville’iui arba Jeanas-Pierre’as Melville’is, Jeano-Pierre’o Melville’io, Jeanui-Pierre’ui Melville’iui; Sergio Manuel Dos Ramos Vasques (Serchijas Manuelis Dos Ramosas Vaskesas) – Sergio Manuel’is Dos Ramos’as Vasques’as, Sergio Manuel’io Dos Ramos’o Vasqueso, Sergio Manuel’iui Dos Ramos’ui Vasques’ui... arba Sergio Manuelis Dos Ramosas Vasquesas, Sergio Manuelio Dos Ramoso Vasqueso, Sergio Manueliui Dos Ramosui Vasquesui...; Jalal Abdel-Latif (Džalalis Abdelis-Latifas) – Jalal’is Abdel’is-Latif’as, Jalal’io Abdel’io-Latif’o, Jalal’iui Abdel’iui-Latif’ui... arba Jalalis Abdelis-Latifas, Jalalio Abdelio-Latifo, Jalaliui Abdeliui-Latifui...
    Kinų ir kai kurių kitų Rytų Azijos kalbų (pvz., korėjiečių, vietnamiečių) asmenvardžiams galūnės dedamos prie paskutinio dėmens, pvz.: Thein Sein – Thein Sein’as, Thein Sein’o, Thein Sein’ui... arba Thein Seinas, Thein Seino, Thein Seinui..., bet Zhen Hatao; Ri Sol-ju.

___________________ 

Komentaras (A. Drukteinis, 2016-05-31)

Šiame poskyryje:

• Adaptuotų asmenvardžių ir vietovardžių galūnių rašymas
• Ilgųjų balsių rašymas adaptuojamuose asmenvardžiuose ir vietovardžiuose

1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 4 punktas (buv. 6) ir 5 punktas (buv. 7),2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. N-7 (96) priimti dab. 4.4–4.6 (buv. 6.4–6.5) ir 7.3–7.4 (buv. 5.3–5.5) pakeitimai, 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. N-1 (158) n papildytas 4.1.4 papunkčiu.

(Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.) 

Adaptuotų asmenvardžių ir vietovardžių galūnių rašymas

4.1. Adaptuotiems asmenvardžiams ir vietovardžiams, kurie baigiasi priebalsiu (išskyrus 4.2–4.4 taisyklėse nurodyto tipo atvejus), pridedamos galūnės -as, -is, -(i)us ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai.

4.1.1. Su galūne -as:Brugmanas (Brugmann), Talinas (Tallinn), Mopasanas (Maupassant), Bodleras (Baudelaire), Volteras (Voltaire), Brauchičas (Brauchitsch), Stiuartas (Stewart), Luvras (Louvres);

Galūnė -aspaprastai pridedama ir tiems originalo kalboje nelinksniuojamiems tikriniams vardams, kurie baigiasi priebalsiu s: Teksasas (Texas), Arkanzasas (Arkansas), Dalasas (Dallas), Okasas (Okas); Lopesas (Lopez), Gomesas (Gomez), Velaskesas (Velasquez); Morisas (Morris), Sikeirosas (Siqueiros), Lagosas (Lagos); Dos Pasosas (Dos Passos); Lodusas (Loodus), Maltusas (Malthus), Dreifusas (Dreyfus), Larusas (Larousse); Votkinsas (Watkins), Fringsas (Frings) (išskyrus tradicines išimtis, pvz.: Hondūras, Buenos Airės, Los Andželas).

4.1.2. Su galūne -is: Šileris (Schiller), Lelevelis (Lelewel), Grenoblis (Grenoble), Klodelis (Claudel), Čerčilis (Churchill), Kolis (Kohl), Tanhoizeris (Tannhäuser), Foichtvangeris (Feuchtwanger).

4.1.3. Su galūne -(i)us:Karlovičius (Karłowicz), Hemingvėjus (Hemingway), Raikovičius (Rajkowić).

Pastaba. Prie moterų pavardžių ir daugelio jų vardų, kurie baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos: Smit (Smith), Fišer (Fischer), Gomes (Gomez); Flauer (Flower), Klemens (Clemence), Bes (Bess), Doris (Doris).

4.1.4. Prie moterų pavardžių, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos, pvz.: Smit (Smith), Fišer (Fischer), Gomes (Gomez). Moterų vardams, kurie baigiasi priebalsiu, gali būti pridedamos galūnės -a arba -ė (klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams), pvz.: Doris, Dorisa, Dorisė (Doris), Elizabet, Elizabeta, Elizabetė (Elizabeth), Klemens, Klemensa, Klemensė (Clemence).

4.2. Graikiškų asmenvardžių ir vietovardžių galūnės -on (-ōn), -os, -us (-ūs), -ēs ir lotyniškų -us,-um keičiamos į -as, pvz.:

Sigėjas (Sigeion), Eschilas (Aischylos), Heziodas (Hēsiodos), Korintas (Korinthos); Odisėjas (Odysseus), Edipas (Oidipūs); Hipokratas (Hyppokratēs), Archimedas (Archimēdēs);

Augustas (Augustus), Brutas (Brūtus), Markas (Marcus); Saguntas (Saguntum).

Tačiau graikiškų vardų galūnė -ēs po l keičiama -is, pvz.: Sofoklis (Sophoklēs), Heraklis (Hēraklēs), Aristotelis (Aristotelēs), o po i einančios lotyniškų vardų galūnės -us, -um rašomos -jus: Julijus (Jūlius), Vergilijus (Vergilius), Kapitolijus (Capitolium). Taip pat rašomos ir iš lotynų ar graikų kalbų (ar per jas) į kitas kalbas atėjusių arba lotynizuotų asmenvardžių ir vietovardžių formos, turinčios gale -as, -is, -(i)us, pvz.: Lukas (Lucas), Memfis (Memphis), Mineapolis (Mineapolis), Amadėjus (Amadeus), o pagal analogiją su jomis ir daugelio kitų vyriškų vardų galūnės, pvz.: Nikolas (Nicolas), Fransis (Francis), Persis (Persis).

4.3. Graikiškiems ir lotyniškiems priebalsinio kamieno vardams galūnės pridedamos prie kilmininko kamieno, pvz.:

Ksenofontas (Xenophōn, Xenophōntos), Tespidas (Thespis, Thespidos), Ciceronas (Cicerō, Cicerōnis), Katonas (Catō, Catōnis);

Artemidė (Artemis, Artemidos), Paladė (Pallas, Pallados), Venera (Venus, Veneris).

Naujosios graikų kalbos galūnė -is nekeičiama: Teodorakis (Theodorakis), Hadzidakis (Hadzidakis).

4.4. Latvių kalbos asmenvardžių ir vietovardžių galūnė -s po priebalsio keičiama į -as, pvz.: Endzelynas (Endzelīns), Jaunzemas (Jaunzems), Tukumas (Tukums), Sudrabkalnas (Sudrabkalns), išskyrus tuos atvejus, kai vietovardžių antrasis dėmuo -pilskeičiamas į -pilis, pvz.: Jėkabpilis (Jēkabpils), Bėrzpilis (Bērzpils), Sėlpilis (Sēlpils). Galūnės -isir -usnekeičiamos, o -e keičiama į -ė, pvz.: Drydzis (Drīdzis), Inesis (Inesis), Saldus (Saldus), Ėglainė (Ēglaine), Secė (Sece), Smiltenė (Smiltene). Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš).

4.5. Daugiskaitinių vardų galūnės paprastai keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis, pvz.: Sardai (Sardes), Kanai (Cannes).

Daugiskaitinių latviškų vietovardžių galūnės keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis išlaikant kamiengalio priebalsio kietumą arba minkštumą: po kietojo priebalsio -i keičiama į -ai, -as keičiama į -os; po grafiškai išreikštų minkštųjų priebalsių ķ, ģ, ļ, ņ, priebalsių š, ž, č, dž ir kai kuriais kitais retais atvejais -i keičiama į -iai, -as keičiama į -ios; pvz.: Avuotai (Avoti), Balvai (Balvi), Bėrzkalnai (Bērzkalni), Bėrzai (Bērzi), Jaunzemai (Jaunzemi); Ziros (Ziras); Alsvikiai (Alsviķi), Brigiai (Briģi), Andzeliai (Andzeļi), Lendžiai (Lendži), Limbažiai (Limbaži), Pelčiai (Pelči), Jaunkemeriai (Jaunķemeri); Pliavinios (Pļaviņas); galūnė -es keičiama į -ės, -is keičiama į -ys, pvz.: Grundzalės (Grundzāles), Cėsys (Cēsis).

4.6. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, gale turinčių nekirčiuotą -i, pridedama -s, o nekirčiuotas -y keičiamas galūne -is, pvz.:

Kraševskis (Kraszewski), Niemis (Niemi), Pučinis (Puccini), Toljatis (Toglatti), Verdis (Verdi), Gobis (Gobi), Helsinkis (Helsinki), Tbilisis (Tbilisi);

Chomskis (Chomsky), Henris (Henry), Jakobis (Jacoby), Kiparskis (Kiparsky).

Prie moterų vardų bei pavardžių galūnės nededamos: Ibaruri (Ibaruri), Meri (Mary).

4.7. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė -e (-ē) keičiama į -ė:Afroditė (Aphroditē), Feličė (Felice), Brontė (Bronte), Rudzytė (Rudzīte), Halė (Halle), Zelkė (Selke).

Pastaba. Jei nekirčiuota galūne -i (-y), -e (-ae) baigiasi daugiskaitinė vietovardžio forma, tuomet pridedama atitinkama lietuviška daugiskaitos galūnė, pvz.: Kemeriai (Ķemeri), Tatrai (Tatry), Katovicai (Katowice), Sirakūzai (Syracūsae).

4.8. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais -a, -ia (-ya), žodžio galas nekeičiamas ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai: Aiva (Aiva), Berta (Bertha), Halina (Halina), Kurkovska (Kurkowska); Apolonija (Apollonia), Ifigenija (Iphigenia); Barselona (Barcelona), Nikaragva (Nicaragua), Ryga (Rīga), Toskana (Toscana); Balija (Balya), Italija (Italia), Venecija (Venezia).

4.9. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais (išskyrus graikų ir sen. indų k.), galūnės nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Bordo (Bordeaux), Hugo (Hugo); Anžu (Anjou), Kamiu (Camus); Dega (Degas), Ferma (Fermat); Beranžė (Beranger), Bizė (Bizet), Kalė (Calais), Mejė (Meillet), Bali (Bally), Debiusi (Debussy), Kiuri (Curie), Šabli (Chablis), Albi (Albi). Taip pat nelinksniuojami ir negauna galūnių vardai, kurie baigiasi nekirčiuotu -u, pvz.: Antonesku (Antonescu), Mobutu (Mobutu), Tartu (Tartu), Turku (Turku), arba dviejų balsių sandūra, pvz.: Goa (Goa), Samoa (Samoa), Borneo (Borneo), Romeo (Romeo), Bilbao (Bilbao). Tačiau iš tradicijos rašoma Genuja (Genua), Mantuja (Mantua), Kapuja (Capua).

4.10. Nekirčiuota galūnė -o verčiama lietuviška galūne -as: Brunas (Bruno), Milanas (Milano), Turinas (Turino), išskyrus kai kuriuos slaviškus vardus, pvz.: Moniuška (Moniuszko), Mateika (Matejko).

4.11. Jeigu asmenvardis* arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio: Bret Hartas (Bret Hart), Sen Simonas (Saint-Simon); Klermon Feranas (Clermont-Ferrand), Karlovy Varai (Karlovy Vary), Rio de Žaneiras (Rio de Janeiro). Tik kai kuriems dvižodžiams asmenvardžiams galūnė iš tradicijos dedama ir prie pirmojo (arba tik prie pirmojo) žodžio: Boduenas de Kurtenė (Baudouin de Courtenay).

[ *„Jeigu asmenvardis...“: šiame punkte „asmenvardis“ tai labiau pavardė, slapyvardis, bet ne kartu vardas ir pavardė – jie gramatinami kiekvienas atskirai, taip pat ir du ar keli vardai.] 

Ilgųjų balsių rašymas adaptuojamuose asmenvardžiuose ir vietovardžiuose

5.1. Balsėmis y, ūžymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose bei vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai, pvz.: Niedrytė (lat. Niedrīte), Nyca (lat. Nīca), Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Týnecký), Skycovas (slov. Skýcov), Vyraltas (est. Viiralt), Ryhivara (suom. Riihivaara), Vyzvaras (vengr. Vízvár), Alūksnė (lat. Alūksne), Ūlenbekas (vok. Uhlenbeck), Ūneticė(ček. Únĕtice), Rūžička (ček. Rúžička), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ūlasūla (suom. Uulasuula), Ūrkūtas (vengr. Úrkút).

5.2. Vardų, kuriuose minėtų balsių ilgumas originalo rašyba nėra aiškiai išreikštas, ilgieji balsiai žymimi balsėmis i, u, pvz.: Iberlingenas (vok. Überlingen), Ibachas (vok. Ibach), Štrigelis (vok. Strigel), Fildingas (angl. Fielding), Klivlendas (angl. Cleveland), Blumfildas (angl. Bloomfield), Gutenbergas (vok. Gutenberg), Liubekas (vok. Lübeck), Šumanas (vok. Schumann), Kuperis (angl. Cooper), Liverpulis (angl. Liverpool), Muras (angl. Moore), Hiumas (angl. Hume).

Ilgieji balsiai, adaptuotoje vardo formoje atsidūrę dvibalsyje, taip pat rašomi i, u, pvz.: Uipeštas (vengr. Újpest).

Kai kurie vardai su ilgosiomis arba trumposiomis balsėmis rašomi iš tradicijos, pvz.: Lyras (angl. Lear), Kalipsė (gr. Kalypsō).

5.3. Ilguosius balsius žyminčios raidės ir jų samplaikos – estų kalbos ee, öö, vengrų é, ő, vokiečių ä(ae), äh(aeh), e, ee, eh, ö(oe), öh(oeh), latvių ē – žymimos lietuvių ė, pvz.: Ėriku (est. Eeriku), Ėbiku (est. Ööbiku), Ėrdas (vengr. Érd), Lėrincis (vengr. Lőrinci), Lėvicas (vok. Lőwitz), Lėvenas (vok. Laeven), Vėberis (vok. Weber), Brėmenas (vok. Bremen), Lėcenas (vok. Leezen), Mėringas (vok. Mehring), Kėtenas (vok. Köthen), Gėtė (vok. Goethe), Gėrdė (vok. Göhrde), Ėmė (vok. Oehme), Bėnė (la. Bēne), Bėrzainė (la. Bērzaine), Ėduolė (la. Ēdole), Jėkabpilis (la. Jēkabpils), Kalėtai (la. Kalēti), Rundėnai (la. Rundēni).“

5.4. Dvibalsį žyminti latvių raidė o keičiama lietuvių uo, pvz.: Acuonė (Acone), Bruodai (Brodi), Duobelė (Dobele), Jaunuolainė (Jaunolaine), išskyrus svetimkilmius vardus, pvz.: Rozenbergas (Rozenbergs), Goliševa (Goliševa), Kolka (Kolka).

Paskutiniai puslapio pakeitimai 2020-09-07.

Šiame puslapyje:

• Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principai, patvirtinti VLKK 60-uoju nutarimu:
  
  • aktualioji principų redakcija, žr. čia,
  • nuoroda į papildymąir papildymo komentarą, žr. čia,
  • nuoroda į 2003 m. redakcijos projektą, žr. čia.
• Nuoroda į VLKK rekomendacijądėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo, žr. čia.
• Geodezijos ir kartografijos techninio reglamentoskyrius „Lietuvos ir užsienio vietovardžių vartojimas teminiuose žemėlapiuose “, žr. čia.
  
   

*****

Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principai

1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 60 3 punktas (buv. 5), 
3.2 punkto (buv. 5.2) pakeitimas priimtas 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. N-11 (147), 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. N-1 (158) papildytas 3.5 papunkčiu. 
(Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.)

3.1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą.

3.2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, specialiuose tekstuose, taip pat oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus) kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami.
Autentiškos ir adaptuotos asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliaustuose).

Pastaba. Asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nustato kiti teisės aktai.

3.3. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui.

3.4. Visų šalių asmenvardžius ir vietovardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Didysis, Petras Pirmasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva, Viena, Genuja, Mantuja.

3.5. Kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai rišliame tekste gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Adaptuoti asmenvardžiai ir vietovardžiai dažniausiai gramatinami ir kai teikiami nerišliame tekste.

*****

Pakeitimo komentaras(2013-10-28 naujienoje).

Plačiau apie svetimvardžių vartojimą žr. Nutarimai. Svetimvardžiai.

Plačiau apie svetimvardžių vartojimą mokykliniuose leidiniuose, transporto informacijoje ir verstinėse knygose, bibliografijoje, kataloguose, žr. Nutarimai. Svetimvardžiai.

2003 m. Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principų naujos redakcijos projektą žr. čia.

*****

Dar žr. 2006 m. rugsėjo 28 d. VLKK rekomendaciją „Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo“.

*****

Lietuvos ir užsienio vietovardžių vartojimas teminiuose žemėlapiuose

Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento
„Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“
(patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
generalinio direktoriaus 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1P-15) 8 str.

43. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose, atlasuose Lietuvos teritorijos vietovardžiai teikiami oficialūs, originalia forma pagal lietuvių bendrinės kalbos rašybos taisykles.

44. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš lotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:

44.1. originalia forma, pvz.: Paris, London;
44.2. tradicine (arba adaptuota, verstine) forma, pvz.: Paryžius, Londonas;
44.3. originalia forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar adaptuota, verstine), pvz.: Paris (Paryžius), London (Londonas);
44.4. tradicine (ar adaptuota, verstine) forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – originalia, pvz.: Paryžius (Paris); Londonas (London).

45. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš nelotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:

45.1. transliteruota forma, pvz.: Hrodna;
45.2. tradicine (arba transkribuota, verstine) forma, pvz.: Gardinas;
45.3. transliteruota forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar transkribuota, verstine), pvz.: Hrodna (Gardinas);
45.4. tradicine (arba transkribuota, verstine) ir greta (žemiau arba skliaustuose) – transliteruota, pvz.: Gardinas (Hrodna).

46. Lietuvos ir užsienio valstybių vietovardžių rašyba konkrečiame teminiame žemėlapyje turi atitikti vaizduojamo laikotarpio oficialius vietovardžių šaltinius, o jų nesant kitus žinomus šaltinius.

47. Konkretaus mastelio, serijos, paskirties teminio žemėlapio geografinių pavadinimų šriftų sistema, spalvos, lokalizacija, išdėstymas, orientavimas ir kitos detalėsparenkami, siekiant, kad pavadinimai būtų maksimaliai gerai įskaitomi.

  Paskutiniai pakeitimai 2013 m. lapkritį

Šiame skyriuje:

• apie svetimvardžių vartojimą lietuvių kalboje (bendrieji principai)
• svetimvardžiai mokykliniuose leidiniuose, transporto informacijoje ir verstinėse knygose, bibliografijoje, kataloguose – specialieji nutarimai
  
• valstybių, jų sostinių, valdų ir kraštų pavadinimai (dar žr. Sąrašai),
  valstybių gyventojų ir valdų bei kraštų gyventojų pavadinimai,
  valstybių parlamentų pavadinimai 
• raidynai (lentelės) – lotynų (jungtinis), kirilikos (jungtinis)
•  perrašos (transkripcijos) taisyklės:

• baltarusių,
• lenkų,
• rusų,
• ukrainų(ukrainiečių),
• kinų,
• japonų,
• sanskrito, 
• hebrajų, 
• jidiš, 
• Biblijos vardų adaptavimo taisyklės 
• apie pasvetainę „Pasaulio vietovardžiai“ ir kitus vietovardžių sąrašusir žodynus 
• tradicinės svetimvardžių formos:
  • baltų žemių lietuviški vietovardžiai (VLKK),
  • Londono ir Paryžiaus mikrotoponimai (LLVS), 
    mikrotoponimų pateikimo verstinėje grožinėje literatūroje principai (I. Balčiūnienė, LLVS),
  • šventųjų ir karaliųvardai (R. Urnėžiūtė, I. Balčiūnienė, A. Pangonytė, konsultaciniai įrašai)  
• apie VLKK dalyvavimą UNGEGN(Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės) veikloje

Apie svetimvardžių vartojimą

Sovietiniais metais už mėginimą grįžti prie originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų komisijos veikla keliskart buvo sustabdyta, tačiau jau nuo 1984 metų (10-uoju nutarimu) Kalbos komisija leido vartoti originalias asmenvardžių ir vietovardžių formas mokslinėje ir informacinėje literatūroje. Šio nutarimo nuostatos, kiek pataisytos, buvo perkeltos į 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 5 punktą (po pakeitimų dab. 3 punktas; žr. suvestinę redakciją skyriuje „VLKK nutarimai“). 2003 m. atliktas sociologinis tyrimasparodė, kad Lietuvos gyventojai iš principo pritaria skirtingam kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių (svetimvardžių) pateikimui pagal skaitytojų amžių, išsilavinimą ir leidinio pobūdį.

60-ajame nutarime buvo nustatyti svetimvardžių vartojimo principai (3 punkte), bendriausios adaptavimo taisyklės(4–5 p.) ir kaip rišliame tekste vartoti originalias tikrinių vardų formas (šis punktas panaikintas 2016 m. gegužės 26 d. Nr. N-1 (158) nutarimu, vietoj jo patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“); kaip transkribuojami senovės graikų tikriniai vardai žr. 6 p. Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.
 

Naujienose (apie svetimvardžius)

• 2018-05-03 Gruzija (Sakartvelas) ir gruzinai (sakartveliečiai / kartvelai) 
• 2003-02-24 Lietuvos gyventojų požiūris į svetimvardžių rašymą
• 2003-02-28 Vietovardžių klausimai aktualūs ir kartografams
• 2003-04-14 Svetimvardžių vartojimo principai bus peržiūrėti
• 2003-07-02 Peržiūrimi svetimvardžių vartojimo principai
• 2003-11-07 Nauja svetimvardžių vartojimo principų projekto redakcija
• 2003-12-03 Kalbininkai aptarė svetimvardžius
• 2003-12-15 Svetimvardžių vartojimo principų projektą internete vertino visuomenė
• 2004-11-09 Pangonytė A. Dėl svetimvardžių vartojimo: J. Jablonskio požiūrio į svetimvardžius raida ir VLKK 60-uoju nutarimu nustatyti principai
• 2004-11-17 Svetimvardžių klausimai vertėjų seminare
• 2004-03-18 Iš 2003 m. veiklos ataskaitos: Norminamoji ir ekspertinė veikla. Svetimvardžiai
• 2007-02-23 Vilniaus knygų mugėje – „Pasaulio vietovardžiai. Europa“
• [2007-06-06 Spurga S. Ar grįšime ton pačion pelkėn (Balsas.lt)]
• 2007-10-08 Ar keisti latviškų vardų vartojimo lietuvių kalboje taisykles
• 2008-01-14 Išsamus atsakymas į kreipimąsi „Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai!“
• 2008-08-06 Ambrazas V. „Svetimų tikrinių vardų rašymas“
• 2009-10-16 Baltrušaitienė I. Svetimvardžių rašymo tradicijos formavimasis Lietuvoje: magistro darbas, VU FF Lietuvių kalbos katedra, darbo vadovė I. Smetonienė, 2009.
• 2010 m.      Šulce Dz. Kitų kalbų tikrinių vardų rašymo probleminiai atvejai latvių kalboje (žr. Kalbos kultūra 83, – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010, p. 222–228).
• 2013-04-19  Balčiūnienė I. Triukšmas ir įniršis dėl svetimų vardų („Literatūra ir menas“, literaturairmenas.lt)
• 2013-10-10  Apklausa dėl kitų kalbų asmenvardžių vartosenos valstybės institucijų ir įstaigų dokumentuose (A. Pangonytė, VLKK.lt)
• 2013-10-28  VLKK parengė atsakymą Vyriausybei dėl kitų kalbų asmenvardžių rašymo oficialiuose dokumentuose 
• 2016-05-31  Drukteinis A. Daugiau galimybių, bet ir daugiau sumanumo (Gramatinimo rekomendacijos komentaras)

Perraša iš kitų kalbų

Dėl transkripcijos iš rusų kalbos žr. 60-ojo nutarimo 3.3 punkto (buv. 5.3) pastabą. Adaptavimo reikmėms skirta Kalbos komisijos aprobuota „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija“ (Vilnius: Mokslas, 1990). [Iki tol galiojo Instrukcija lietuviškiems tikriniams vardams rusiškai transkribuoti, parengta LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parengė K. Ulvydas, patvirtinta Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1962 m. balandžio 19 d. nutarimu, paskelbta kaip „Vyriausybės žinių“ nr. 15 priedas.] Transliteracijos reikmėms skirtas tarptautinis standartas ISO 9:1995 „Informacija ir dokumentai. Kirilicos rašmenų transliteravimas lotyniškais rašmenimis. Slavų ir ne slavų kalbos“. Galima pridurti, kad VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamas pagrindinių užsienio kalbų rašmenų transliteravimo į pagrindinius lotynų kalbos rašmenis klasifikatorius, taikomas transliteruojant  užsienio juridinių asmenų pavadinimus, fizinių asmenų vardus, pavardes iš įvairių lotynišką raidyną vartojančių kalbų, taip pat arabų, armėnų, graikų, gruzinų, hebrajų, kirilikos (kirilicos), žr. TRANSLITERAVIMAS. 

Kalbos komisija, bendradarbiaudama su tam tikrų kalbų tyrimo centrais ir specialistais, yra nutarimais patvirtinusi ketverias perrašos taisykles:

• iš kinų kalbos (žr. 52 nut.),
• iš japonų kalbos (žr. 61 nut.),
• Sanskrito vardų ir terminų rašymo taisyklės (žr. 1 (75) nut., skenuotas dokumentas 178 KB, 2014 m. pakeitimas, suvestinė redakcija  107 KB)
• Biblijos vardų adaptavimo principai (žr. 62 nut.).

 Protokoliškai patvirtintos vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės iš šių kalbų:

• gudų (baltarusių),
• lenkų,
• ukrainų. 

VLKK darbo grupės parengtos ir Kalbos komisijos apsvarstytos perrašos taisyklės: 

• hebrajų ir jidiš kalbų.

Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Lotynizacijos grupės tinklalapyje žr. 48 raidynų perrašos lenteles ir kt.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu 2015 m. parengė transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles, kuriomis remtasi leidžiant žodyną „Pasaulio vietovardžiai“ rinkinį. Kol kas taisyklės recenzuojamos ir svarstomos, ketinant jas paskelbti pasvetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt. (Tam tikrus raidžių ir raidžių junginių iš įvairių kalbų perteikimo lietuvių kalba dėsningumus galima pastebėti naudojantis paieškos galimybėmis.) Dar galima remtis šio centro (anksčiau – Vyriausioji enciklopedijų redakcija) leidiniu „Nelietuviškų vardų rašymas „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1986).

Lotynų jungtinė abėcėlė

Kirilikos jungtinė abėcėlė 

Iš „Pasaulio vietovardžių žodyno. Europa“ (Vilnius, 2006)

Specialieji nutarimai

VLKK yra priėmusi du atskirus nutarimus dėl vietovardžių vartojimo tam tikrose srityse ir dvi rekomendacijas:

1) Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose (žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 3 (72):

1. Mokykliniuose leidiniuose vartojamos lietuviškos tradicinės ir adaptuotos kitų šalių vietovardžių formos. Greta jų (rišliame tekste – skliausteliuose) arba prieduose gali būti nurodomos autentiškos formos.
2. Mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai. Greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

2) Dėl tradicinių vietovardžių vartojimo transporto informacijoje(žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 4 (73):  

Rašytinėje ir žodinėje geležinkelių, automobilių, oro ir vandens transporto eismo informacijoje valstybine kalba (tvarkaraščiuose, švieslentėse, garsiniuose skelbimuose, transporto priemonių rodyklėse, informaciniuose kelio ženkluose, kelių žemėlapiuose, informaciniuose leidiniuose ir kt.) vartojami tradiciniai vietovardžiai:
1. Lietuviškos tradicinės kitų šalių vietovardžių formos, pvz.: Berlynas, Daugpilis, Gardinas, Krokuva, Lyda, Varšuva, Paryžius. Autentiškos šių vietovardžių formos gali būti pateikiamos greta.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai, pvz.: Karaliaučius, Tilžė, Ragainė. Pagrečiui su tradiciniais gali būti nurodomi dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

3) 2006 m. rugsėjo 28 d. patvirtinta rekomendacija „Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo“ (žr. skyriuje NUTARIMAI, Rašyba). Įžanginis komentarasnaujienose 2006-07-21 „Siūlymas dėl verstinių leidinių autorių pavardžių“. 

4) 2016 m. gegužės 26 d. Nr. PN-3 protokoliniu nutarimu patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“). Komentaras naujienose 2016-05-31 „Daugiau galimybių, bet ir daugiau sumanumo (prof. Albino Drukteinio). 

Tradicinės svetimvardžių formos

Baltų etninių žemių lietuviški vietų vardai Kalbos komisijos patvirtinti atskirais sąrašais 1997–2000 m.: 

• Lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos)vietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1999 m. gegužės 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (brus.–liet.);
• Tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašaspatvirtintas VLKK 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 5), žr. atvirkštinį sąrašą (rusų–liet. ir vokiečių–liet.);
• Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLatvijosRespublikosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 2000 m. balandžio 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (latv.–liet.);
• Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLenkijosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1998 m. spalio 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 8). žr. atvirkštinį sąrašą (lenk.–liet.). 

Vėliau, sudarius atvirkštinius sąrašus, išleista knyga „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002).

Iš Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu Kalbos komisija nuo 2004 metų rėmė projektą „Istorinių etninių (Lietuvos paribio ir užribio) vietovardžių rinkimas ir jų elektroninis tvarkymas“ (darbo vadovė dr. Alma Ragauskaitė). 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kaupia ir skelbia mikrotoponimų atitikmenų sąrašus, žr. LLVS.lt:

• Paryžiaus vietovardžiai (sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš pranc. k., parengė Diana Bučiūtė, 2008-10-28)
• Londono vietovardžiai(sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš angl. k., sąrašą ir principus parengė principus Irena Balčiūnienė, 2010-02-03)

Tradicinėmis formomis dažniausiai vartojami šventųjų ir karalių vardai, žr.:

• Atsargiai – šventieji! (Rita Urnėžiūtė, „Gimtoji kalba“, 2009, Nr. 9, p. 3–13; LLVS.lt, Vertimo kritika ir mokslas)
• Ar galim tvirta ranka rašyti karalių vardus? (Irena Balčiūnienė, „Literatūra ir menas“, 2013-03-22, nr. 3419; literaturairmenas.lt)
• Ar žinote, kaip rašyti valdovų vardus? (Aistė Pangonytė, VLKK.lt, Ar žinote kad..., 2014-07-22)

Dar Konsultacijų banke: Ona Austrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Liudvikas XIV (Karalius Saulė), Jonas Karolis I, Pilypas VI, Pilypas VI... 

Kitų kalbų asmenvardžių transkribuotų (adaptuotų) formų sąrašą 2014 m. pradėjo skelbti nacionalinis transliuotojas LRT, žr. http://www.lrt.lt/projektai/kalbek_naujas/Svetimvardziai#skip. 

Vietovardžių sąrašai ir žodynai

Poskyriuose (viršuje po antrašte „Nutarimai“) teikiami Kalbos komisijos nutarimais ar protokoliniais nutarimais patvirtinti vietovardžių sąrašai, t. y.: jungtiniai valstybiųir jų sostinių(ir atvirkščiai – sostinių ir valstybių) pavadinimų sąrašai (paskutinės 48-ojo ir 54-ojo nutarimų redakcijos), valdų ir kraštųpavadinimai (patvirtinti 2007-12-20 nutarimu Nr. N-4 (113), Lenkijosvaivadijų pavadinimai, Gruzijos administracinių regionų pavadinimai (patvirtinti 2012-04-26 protokoliniu nutarimu Nr. PN-3), JAVvalstijų, VFRžemių, Airijosprovincijų, JK grafysčių ir Šiaurės Airijos provincijų pavadinimai. Prie jų šliejami protokoliniais nutarimais Kalbos komisijos patvirtinti valstybių gyventojų, valdų ir kraštų gyventojų, valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų sąrašai.

Nutarimų dėl valstybių, valdų ir kraštų pavadinimų pakeitimai priimami pagal tarptautinio standarto ISO 3166-1 „Šalių pavadinimų kodai“ pakeitimus (žr.: www.iso.org, Šalių kodai; taip pat ES institucijų vertimo vadovo 5 priedą). Dar žr. Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Šalių pavadinimų DG puslapyje, UNGEGN Pasaulio geografinių vardų duomenų bazėje (oficialiomis šalies kalbomis ir penkiomis JT kalbomis). 2017 m. UNGEGN 11-ojoje konferencijoje pristatytas atnaujintas Šalių pavadinimų sąrašas (pavadinimai šalies oficialiosiomis kalbomis ir šešiomis JT kalbomis). 

2002–2003 m. komisija apsvarstė Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto pateiktus kitų šalių lietuvių kalboje tradicinių ir labiau paplitusių pasaulio vietovardžių sąrašus – JAV valstijų, istorinių Jungtinės Karalystės grafysčių, Šiaurės Airijos ir Airijos provincijų, VFR žemių pavadinimų, taip pat fizinės ir ekonominės geografijos, istorijos objektų vardų.

„Pasaulio vietovardžiai“ internete, žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt. Plačiau žr. pristatymą (585 KB).

Kalbos komisijos užsakymu parengtas ir išleistas žodynas „Pasaulio vietovardžiai“ (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų centro darbuotojų grupė, ats. redaktorė Rita Trakymienė). Jame teikiamos ir autentiškos, ir sulietuvintos vietovardžių formos. 2006 m. išleistas I tomas „Europa“ (nuo 2013 m. duomenys skelbiami svetainėje MELC.lt, žr. čia), 2008 m. II tomas „Amerika“ (2010 m.), III tomas „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“, 2012 m. IV tomas (pirmoji Azijos dalis) „Azija (Afganistanas–Jungtinai Arabų Emyratai)“, 2014 m. V tomas (antroji Azijos dalis) „Azija (Kambodža–Vietnamas)“. 

2014 m. atverta VLKK.lt pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“. Žodyno tomų duomenys suskaitmeninti VLKK lėšomis. Plačiau apie pasvetainę, žodyno rengėjus, šaltinius, paieškos galimybes, taip pat šalių ir kalbų sąrašus žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt. 

Dalyvavimas UNGEGN veikloje

Nuo 2000-ųjų Kalbos komisija dalyvauja Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus veikloje, priklauso Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų grupei. Apie tai plačiau žr. skyriuje BENDRADARBIAVIMAS.

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt. 

Paskutiniai pakeitimai 2020 m. rugpjūtį.

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Rekomendacija.

Vasario 22 d. Vilniaus knygų mugėje pristatytas Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto leidinys „Pasaulio vietovardžiai. Europa“. Leidinį inicijavo ir jo rengimą remia Valstybinė kalbos komisija.

Rašybos rekomendacija.

9-oji kirčiavimo ir rašybos rekomendacija.