Tradicinis vietovardis (egzonimas) – tai už šalies dabartinės teritorijos ribų esančio geografinio objekto pavadinimas, kurio forma nesutampa su oficialiąja ir adaptuota, bet yra savita nuo seno lietuvių kalboje įsigalėjusi, pvz., Balstogė (ofic. lenk. Białystok), Daugpilis (lat. Daugavpils), Breslauja (brus. Braslau).
Tradicinių vietovardžių sluoksnį turi visos kalbos, lietuvių kalboje daugiausia jų baltų etninėse žemėse. Kalbos komisija atitinkamai patvirtino dab. Baltarusija, Latvija, Lenkija, Rusijos Kaliningrado srities tradicinių lietuviškų vietovardžių sąrašus. Sąrašai paskelbti leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), čia pridedamos rodyklės PDF formatu.
Atvirkštiniai baltų etninių žemių lietuviškų vietovardžių sąrašai:Atvirkštinis (rusų–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas Atvirkštinis (vokiečių–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Latvijos Respublikos vietovardžių formų sąrašas Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas
REKOMENDACIJA
PATVIRTINTA Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. sausio 30 d. protokoliniu nutarimu (Inf. pran., 2003, Nr. 10)
Bãdenas-Viùrtembergas
Bavãrija
Berlýnas
Brándenburgas
Brė́menas
Hámburgas
Hèsenas
Mèklenburgas-Pomerãnija
Reĩno krãštas-Pfálcas
Sãro kraštas
Saksònija
Saksònija-Ánhaltas
Šlė́zvigas-Hòlšteinas
Tiurìngija
Žemutìnė Saksònija
Šiáurės Reĩnas-Vestfãlija
PASTABOS. 1. Šių vietovardžių formos visais atvejais teiktinos adaptuotos (arba tradicinės), originaliosios gali būti nurodomos skliaustuose. 2. „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Vardyno rašybos grupės sprendimu dauguma pavadinimų kirčiuoti išlaikant originalo kirčio vietą.
Anglija
Bãkingamšyras
Bèdfordšyras
Bèrkšyras
Čèšyras
Dãramas
Dèrbišyras
Dèvonas
Didỹsis Lòndonas
Didỹsis Mánčesteris
Dòrsetas
Eĩvonas
Èseksas
Glòsteršyras
Hámbersaidas
Hámpšyras
Hèrefordas ir Vùsteris
Hèrtfordšyras
Kámbrija
Kem̃bridžšyras
Keñtas
Klìvlandas
Kòrnvalis
Lánkašyras
Lèsteršyras
Lìnkolnšyras
Mèrsisaidas
Nòrfolkas
Nortámptonšyras
Nortùmberlandas
Nòtingamšyras
Òksfordšyras
Pietų̃ Jòrkšyras
Rytų̃ Sãseksas
Sãfolkas
Sãris
Sòmersetas
Stãfordšyras
Šiáurės Jòrkšyras
Šròpšyras
Táinas ir Vìras
Váito Salà
Vakarų̃ Jòrkšyras
Vakarų̃ Mìdlandsas
Vakarų̃ Sãseksas
Vìltšyras
Vòrikšyras
Škotija
Bòrdersas
Centrìnė
Dámfrisas ir Gãlovėjus
Fáifas
Grámpianas
Háilandas
Lòdianas
Òrknis
Stratkláidas
Šètlandas
Teĩsaidas
Vakarų̃ Sãlos
Velsas
Dìvedas
Gveñtas
Gvìnetas
Klùidas
Pietų̃ Glamòrganas
Pòvisas
Vakarų̃ Glamòrganas
Vìdurio Glamòrganas
Šiaurės Airija
Ántrimas
Armà
Dáunas
Dèris
Fermanà
Tirònas
3. Toks Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos teritorijos administracinis suskirstymas galiojo iki 1974 m.
Áidahas
Ãjova
Alabamà
Aliaskà
Arizonà
Árkanzasas
Dèlaveras
Džòrdžija
Flòrida
Havãjai
Ilinòjus
Indianà
Jutà
Kalifòrnija
Kánzasas
Kentùkis
Kolorãdas
Kolùmbijos apýgarda*
Konèktikutas
Luizianà
Masačùsetsas
Meĩnas
Mèrilandas
Mìčiganas
Minesotà
Misisìpė
Misū̃ris
Montanà
Naujàsis Džèrsis
Naujàsis Hámpšyras
Naujóji Mèksika
Nebraskà
Nevadà
Niujòrkas
Ohãjas
Oklahomà
Òregonas
Pensilvãnija
Pietų̃ Dakotà
Pietų̃ Karolinà
Rod Áilandas
Šiáurės Dakotà
Šiáurės Karolinà
Tèksasas
Tenèsis
Vajòmingas
Vakarų̃ Virdžìnija
Vãšingtonas
Vermòntas
Virdžìnija Viskònsinas
* Ši apygarda turi valstijos statusą.
Airijos (ist.) provincijos
Álsteris
Kònachtas
Leñsteris
Mánsteris
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. 54„Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ (Žin., 1996, Nr. 49; nauja redakcija Žin., 2001, Nr. 85-3005; 2002, Nr. 70-2954; 2002, Nr. 120-5461; 2003, Nr. 97-4390; 2005, Nr. 74-2702; 2006, Nr. 107-4089; 2007, Nr. 118-4863; 2009, Nr. 21-846; 2010, Nr. 124-6375; 2011, Nr. 123-5878; 2012, Nr. 28-1288; 2013, Nr. 50-2552, Nr. 67-3396, Nr. 106-5269, Nr. 113-5679; 2018, Nr. 10908, Nr. 15932; 2019, Nr. 3463, 2021, Nr. 429), taip pat žr. Nutarimai/ Sąrašas.
Suvestinė redakcija
Tradicinės, transkribuotosios ir adaptuotosios sostinių pavadinimų formos
Lotyniško pagrindo abėcėlę vartojančių kalbų originaliosios sostinių pavadinimų formos
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
* Jeruzalės kaip sostinės statusas tarptautiniu mastu nėra apibrėžtas.
** Kipro oficialiomis kalbomis vartojamos kelios pavadinimo formos: gr Λευκωσία (Levkosía, Lefkosía), tu Lefkoşa.
*** Oficialios sostinės nėra, paprastai kaip sostinė nurodomas didžiausias miestas Jarenas (an Yaren).
**** Valstybės statuso klausimas sprendžiamas Artimųjų Rytų taikos proceso derybose.
Sutrumpinimai:
af – afrikaniškai ai – airiškai an – angliškai gr – graikiškai kh – khoiniškai isp – ispaniškai it – itališkai liu – liuksemburgietiškai ol – olandiškai pr – prancūziškai rtr – retoromaniškai tu – turkiškai vo – vokiškai
Pastabos:
1. Sąraše pabraukti tie tradiciniai sostinių pavadinimai, kurie savo forma skiriasi nuo originaliųjų ir skirtųsi nuo adaptuotųjų.
2. Pasviraisiais brūkšniais atskirtos skirtingą statusą turinčios sostinės, kableliais – to paties pavadinimo variantai.
3. Tradicinės, transkribuotosios, adaptuotosios ir originaliosios pavadinimų formos vartotinos pagal bendruosius principus, išdėstytus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 5-ajame punkte (Žin., 1997, Nr. 63-1490, dar žr. SVETIMVARDŽIAI/ Vartojimo principai) ir Komisijos aprobuotame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992).
4. Trečioji skiltis sukurta 2007 m. spalio 19 d. Vardyno pakomisės sprendimu. Tais atvejais, kai originalus sostinės pavadinimas oficialia valstybės kalba, kurios raidynas nelotyniško pagrindo, nutarta patogumo dėlei teikti lotyniškosios perrašos (dažniausiai angliškos transkripcijos pagrindu) formą; kai kuriais atvejais čia pateikiama ir prancūziška ar (ir) ispaniška forma. Lotynizuotų formų šaltiniai – Jungtinių Tautų terminynas (UNTERM), Encyclopedia Britanica online.
________________________
[1-2011] Į Valstybių pavadinimų sąrašą įrašius Pietų Sudaną, 2011 m. spalio 6 d. VLKK nutarimu Nr. N-8 (129) įrašytas ir naujas sostinės pavadinimas Džuba.
[2-2013] Į Valstybių pavadinimų sąrašą įrašius Palestiną, 2013 m. gegužės 9 d. VLKK nutarimu Nr. N-5 (141) įrašyti pavadinimai Jeruzalė* / Ramala.
[3-2013] 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. N-12 (148) vietoj pavadinimo Kolombasįrašytas Šri Lankos naujos sostinės pavadinimas Šri Džajavardanapura Kotė. (Kolombastoliau vadinamas komercine sostine.)
[4-2019] 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-4 (174) vietoj pavadinimo Astana įrašytas naujas Kazachstano Respublikos sostinės pavadinimas Nur Sultanas.
[5-2019] 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. N-11 (181) vietoj pavadinimo Bužumbūra įrašytas naujas Burundžio Respublikos sostinės pavadinimas Gitega.
[6-2020] 2021 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. N-1 (184) vietoj pavadinimo Gruzija įrašytas Sakartvelas (Gruzija liko tradicinis).
Paskutiniai pakeitimai 2021 m. sausį.
PATVIRTINTA Kalbos komisijos 48-uoju ir 54-uoju nutarimais, žr. Nutarimai/ Sąrašas
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ (Žin., 1995, Nr. 13-313; 2001, Nr. 40-1410; 2002, Nr. 70-2953; 2002, Nr. 120-5460; 2003, Nr. 97-4389; 2004, Nr. 26-843; 2005, Nr. 74-2701; 2006, Nr. 107-4088; 2007, Nr. 105-4333; 2009, Nr. 21-845; 2010, Nr. 124-6374; 2011, Nr. 27-1319; 2011, Nr. 78-3860; 2011, Nr. 123-5877, Nr. 142-6701; 2012, Nr. 28-1287; 2013, Nr. 50-2551, Nr. 67-3395, Nr. 106-5268; 2018, Nr. 7443, Nr. 10907, Nr. 15931; 2019, Nr. 3462; 2021, Nr. 111) (Pastaba. Pirmasis Kalbos komisijos nutarimas dėl valstybių ir sostinių pavadinimų buvo priimtas 1987 m. gruodžio 24 d.)
Subendrinta aktuali nutarimų redakcija
VALSTYBIŲ PAVADINIMAI
(patvirtinta nutarimu Nr. 48)
SOSTINIŲ PAVADINIMAI
(patvirtinta nutarimu Nr. 54)
Trumpieji (tradiciniai)
Ilgieji (oficialieji)
Afganistãnas
Afganistãno Islãmo Respùblika
Kabùlas
Aĩrija
Dùblinas
Albãnija
Albãnijos Respùblika
Tiranà
Alžỹras
Alžỹro Liáudies Demokrãtinė Respùblika
Andorà
Andòros Kunigaikštỹstė
Angolà
Angòlos Respùblika
Luánda
Antigvà ir Barbudà
Sent Džònsas
Argentinà
Argentìnos Respùblika
Buènos Áirės
Armė́nija
Armė́nijos Respùblika
Jerevãnas
Austrãlija
Kanberà
Áustrija
Áustrijos Respùblika
Víena
Azerbaidžãnas
Azerbaidžãno Respùblika
Bakù
Bahãmos
Bahãmų Sándrauga
Nãsau
Bahreĩnas
Bahreĩno Karalỹstė
Menamà
Baltarùsija, Gùdija
Baltarùsijos Respùblika
Mìnskas
Bangladèšas
Bangladèšo Liáudies Respùblika
Dakà
Barbadòsas
Brìdžtaunas
Bel̃gija
Bel̃gijos Karalỹstė
Briùselis
Belìzas
Belmopãnas
Benìnas
Benìno Respùblika
Pòrto Nòvas
Bìrma žr. Mianmãras
Bisáu Gvinė́ja
Bisáu Gvinė́jos Respùblika
Bisáu
Bolìvija
Bolìvijos Daugiataũtė Valstýbė
La Pãsas / Sùkrė
Bòsnija ir Hercegovinà
Sarãjevas
Botsvanà
Botsvãnos Respùblika
Gaborònas
Brazìlija
Brazìlijos Federãcinė Respùblika
Brunė̃jus
Brunė̃jaus Darusalãmas
Bándar Serì Begãvanas
Bulgãrija
Bulgãrijos Respùblika
Sòfija
Burkìna Fãsas
Uagadùgu
Burùndis
Burùndžio Respùblika
Gitegà
Butãnas
Butãno Karalỹstė
Tìmpu
Centrìnės Ãfrikos Respùblika
Bángis
Čãdas
Čãdo Respùblika
Ndžamenà
Čèkija
Čèkijos Respùblika
Prahà
Čìlė
Čìlės Respùblika
Santjãgas
Dãnija
Dãnijos Karalỹstė
Kopenhagà
Didžióji Britãnija žr. Jungtìnė Karalỹstė
Dominikà
Dominìkos Sándrauga
Rozò
Dominìkos Respùblika
Sánto Domìngas
Dram̃blio Káulo Krañtas
Dram̃blio Káulo Krañto Respùblika
Jamusùkras
Džibùtis
Džibùčio Respùblika
Egìptas
Egìpto Arãbų Respùblika
Kaìras
Ekvadòras
Ekvadòro Respùblika
Kìtas
Eritrė́ja
Eritrė́jos Valstýbė 7-2013
Asmarà
Èstija
Èstijos Respùblika
Tãlinas
Esvatìnis 13-2018
Esvatìnio Karalỹstė 13-2018
Mbabãnė / Lobámba
Etiòpija
Etiòpijos Federãcinė Demokrãtinė Respùblika
Adìs Abebà
Fìdžis
Fìdžio Respùblika 1-2001
Suvà
Filipìnai
Filipìnų Respùblika
Manilà
Gabònas
Gabòno Respùblika
Librevìlis
Gajanà
Gajãnos Respùblika
Džòrdžtaunas
Gàmbija
Gámbijos Respùblika
Bandžùlis
Ganà
Gãnos Respùblika
Akrà
Graĩkija
Graĩkijos Respùblika
Atė́nai
Grenadà
Sent Džòrdžas
Grùzija žr. Sakartvèlas 11-2018, 15-2020
Gùdija žr. Baltarùsija
Gvatemalà
Gvatemãlos Respùblika
Gvinė́ja
Gvinė́jos Respùblika
Konãkris
Haìtis
Haìčio Respùblika
Port o Preñsas
Hondū̃ras
Hondū̃ro Respùblika
Tegusigálpa
Ìndija
Ìndijos Respùblika
Dèlis, Naujàsis Dèlis
Indonèzija
Indonèzijos Respùblika
Džakárta
Irãkas
Irãko Respùblika
Bagdãdas
Irãnas
Irãno Islãmo Respùblika
Teherãnas
Islándija
Islándijos Respùblika
Reĩkjavikas
Ispãnija
Ispãnijos Karalỹstė
Madrìdas
Itãlija
Itãlijos Respùblika
Romà
Izraèlis
Izraèlio Valstýbė
Jerùzalė* / Tel Avìvas
Jamáika
Kìngstonas
Japònija
Tòkijas
Jèmenas
Jèmeno Respùblika
Sanà
Jordãnija
Jordãnijos Hašimìtų Karalỹstė
Amãnas
Jungtìnė Karalỹstė, Didžióji Britãnija 10-2013
Jungtìnė Didžiõsios Britãnijos ir Šiáurės Aĩrijos Karalỹstė
Lòndonas
Jungtìnės Valstìjos, JAV
Jungtìnės Amèrikos Valstìjos
Jungtìniai Arãbų Emyrãtai
Abù Dãbis
Juodkalnijà
Pòdgorica
Kambodžà
Kambòdžos Karalỹstė
Pnompènis
Kamerū̃nas
Kamerū̃no Respùblika
Jaundė̃
Kanadà
Otavà
Katãras
Katãro Valstýbė
Dohà
Kazãchija, Kazachstãnas
Kazachstãno Respùblika
Nùr Sultãnas
Kènija
Kènijos Respùblika
Nairòbis
Kìnija
Kìnijos Liáudies Respùblika
Pekìnas
Kìpras
Kìpro Respùblika
Nikòsija**
Kirgìzija, Kirgizstãnas
Kirgìzijos Respùblika
Biškèkas
Kiribãtis
Kiribãčio Respùblika
Pietų̃ Taravà
Kolùmbija
Kolùmbijos Respùblika
Bogotà
Komòrai
Komòrų Są́junga
Morònis
Kòngas
Kòngo Respùblika
Brazavìlis
Kòngo Demokrãtinė Respùblika
Kinšasà
Korėja, žr. Pietų Korėja, Šiaurės Korėja
Kòsta Rikà
Kòsta Rìkos Respùblika
San Chosė̃
Kroãtija
Kroãtijos Respùblika
Zãgrebas
Kubà
Kùbos Respùblika
Havanà
Kuveĩtas
Kuveĩto Valstýbė
Laòsas
Laòso Liáudies Demokrãtinė Respùblika
Vientiãnas
Lãtvija
Lãtvijos Respùblika
Rygà
Lénkija
Lénkijos Respùblika
Váršuva
Lesòtas
Lesòto Karalỹstė
Masèru
Libãnas
Libãno Respùblika
Beirùtas
Libèrija
Libèrijos Respùblika
Monròvija
Lìbija
Lìbijos Valstýbė 4-2011; 12-2018
Trìpolis
Lìchtenšteinas
Lìchtenšteino Kunigaikštỹstė
Vadùcas
Lietuvà
Lietuvõs Respùblika
Vìlnius
Liùksemburgas
Liùksemburgo Didžióji Hercogỹstė
Madagaskãras
Madagaskãro Respùblika
Antananarỹvas
Makedònija 14-2019
BùvusiojiJugoslãvijos Respùblika Makedònija 14-2019
Maláizija
Kvãla Lumpū̃ras
Malãvis
Malãvio Respùblika
Lilòngvė
Maldỹvai
Maldỹvų Respùblika
Mãlė
Mãlis
Mãlio Respùblika
Bamãkas
Málta
Máltos Respùblika
Valetà
Maròkas
Maròko Karalỹstė
Rabãtas
Máršalo Sãlos
Máršalo Salų̃ Respùblika
Madžū̃ras
Maurìcijus
Maurìcijaus Respùblika
Port Luìsas
Mauritãnija
Mauritãnijos Islãmo Respùblika
Nuakšòtas
Mèksika
Mèksikos Jungtìnės Valstìjos
Mèksikas
Mianmãras, Bìrma
Mianmãro Są́jungos Respùblika 2-2011
Neipìdas
Mikronèzija
Mikronèzijos Federãcinės Valstìjos
Palikỹras
Moldãvija, Moldovà 5-2012
Moldòvos Respùblika
Kišiniòvas
Monãkas
Monãko Kunigaikštỹstė
Mongòlija
Ulán Bãtoras
Mozambìkas
Mozambìko Respùblika
Mapùtu
Namìbija
Namìbijos Respùblika
Vìndhukas
Naujóji Zelándija
Vèlingtonas
Naùru
Naùru Respùblika
***
Nepãlas
Nepãlo Federãcinė Demokrãtinė Respùblika
Katmandù
Nýderlandai, Olándija 10-2013
Nýderlandų Karalỹstė
Ámsterdamas
Nigèrija
Nigèrijos Federãcinė Respùblika
Abudžà
Nìgeris
Nìgerio Respùblika
Niamė̃jus
Nikaragvà
Nikarãgvos Respùblika
Managvà
Norvègija
Norvègijos Karalỹstė
Òslas
Olándija žr. Nýderlandai
Omãnas
Omãno Sultonãtas
Maskãtas
Pakistãnas
Pakistãno Islãmo Respùblika
Islamabãdas
Paláu
Paláu Respùblika
Melèkeokas
Palestinà 7-2013
Palestinà*
Jerùzalė* / Ramalà
Panamà
Panãmos Respùblika
Pãpua Naujóji Gvinė́ja
Pãpua Naujõsios Gvinė́jos Nepriklaũsomoji Valstýbė 8-2013
Port Mòrsbis
Paragvãjus
Paragvãjaus Respùblika
Asunsjònas
Perù
Perù Respùblika
Limà
Pietų̃ Ãfrika
Pietų̃ Ãfrikos Respùblika
Pretòrija / Keĩptaunas
Pietų̃ Korė́ja
Korė́jos Respùblika
Seùlas
Pietų̃ Sudãnas 3-2011
Pietų̃ Sudãno Respùblika
Džubà
Portugãlija
Portugãlijos Respùblika
Lisabonà
Prancūzijà
Prancūzìjos Respùblika
Parỹžius
Pusiáujo Gvinė́ja
Pusiáujo Gvinė́jos Respùblika
Malãbas
Rytų̃ Timòras
Rytų̃ Timòro Demokrãtinė Respùblika
Dìlis
Ruánda
Ruándos Respùblika
Kigãlis
Rumùnija
Bukarèštas
Rùsija
Rùsijos Federãcija
Maskvà
Sakartvèlas, Grùzija 15-2020
Sakartvèlas
Tbilìsis
Saliãmono Sãlos
Honiarà
Salvadòras
Salvadòro Respùblika
San Salvadòras
Samòa
Samòa Nepriklaũsomoji Valstýbė
Ãpija
San Marìnas
San Marìno Respùblika
San Tomė̃ ir Prinsìpė
San Tomė̃ ir Prinsìpės Demokrãtinė Respùblika
San Tomė̃
Saùdo Arãbija
Saùdo Arãbijos Karalỹstė
Rijãdas
Seišèliai
Seišèlių Respùblika
Viktòrija
Senegãlas
Senegãlo Respùblika
Dakãras
Sent Kìtsas ir Nèvis
Bastèras
Sent Lùsija
Kãstris
Sent Vinseñtas ir Grenadìnai
Kìngstaunas
Ser̃bija
Ser̃bijos Respùblika
Belgrãdas
Sièra Leònė
Sièra Leònės Respùblika
Frìtaunas
Singapū̃ras
Singapū̃ro Respùblika
Sìrija
Sìrijos Arãbų Respùblika
Damãskas
Slovãkija
Slovãkijos Respùblika
Bratislavà
Slovė́nija
Slovė́nijos Respùblika
Liublianà
Somãlis
Somãlio Federãcinė Respùblika 8-2013
Mogadìšas
Sudãnas
Sudãno Respùblika
Chartùmas
Súomija
Súomijos Respùblika
Hèlsinkis
Surinãmas
Surinãmo Respùblika
Paramarìbas
Svãzilandas 13-2018
Svãzilando Karalỹstė 13-2018
Šiáurės Korė́ja
Korė́jos Liáudies Demokrãtinė Respùblika
Pchenjãnas
Šiáurės Makedònija 14-2019
Šiáurės Makedònijos Respùblika 14-2019
Skòpjė
Šri Lánka
Šri Lánkos Demokrãtinė Socialìstinė Respùblika
Šri Džajavardanapùra Kòtė
Švèdija
Švèdijos Karalỹstė
Stòkholmas
Šveicãrija
Šveicãrijos Konfederãcija
Bèrnas
Šventasis Sostas žr. Vatikanas
Tadžìkija, Tadžikistãnas
Tadžikistãno Respùblika
Dušanbė̃
Tailándas
Tailándo Karalỹstė
Bankòkas
Tanzãnija
Tanzãnijos Jungtìnė Respùblika
Dòdoma / Dar es Salãmas
Tògas
Tògo Respùblika
Lomė̃
Tònga
Tòngos Karalỹstė
Nukualofà
Trinidãdas ir Tobãgas
Trinidãdo ir Tobãgo Respùblika
Port of Speĩnas
Tunìsas
Tunìso Respùblika
Tur̃kija
Tur̃kijos Respùblika
Ankarà
Turkmė́nija, Turkmėnistãnas
Turkmėnistãnas
Ašchabãdas
Tuvãlu
Funafùtis
Ugánda
Ugándos Respùblika
Kampalà
Ukrainà
Kìjevas
Urugvãjus
Urugvãjaus Rytų̃ Respùblika
Montevidė́jas
Uzbèkija, Uzbekistãnas
Uzbekistãno Respùblika
Taškeñtas
Vanuãtu
Vanuãtu Respùblika
Port Vilà
Vatikãnas
Šventàsis Sóstas; Vatikãno Miẽsto Valstýbė
-
Venesuelà
Venesuèlos Bolìvaro Respùblika
Karãkasas
Veñgrija
Veñgrija 6-2012
Budapèštas
Vietnãmas
Vietnãmo Socialìstinė Respùblika
Hanòjus
Vokietijà, VFR
Vokietìjos Federãcinė Respùblika
Zámbija
Zámbijos Respùblika
Lusakà
Zimbãbvė
Zimbãbvės Respùblika
Harãrė
Žaliàsis Kyšulỹs
Žãliojo Kỹšulio Respùblika
Prajà
* Valstybės statuso klausimas sprendžiamas Artimųjų Rytų taikos proceso derybose.
______________________
III skilties paaiškinimai:
PASTABA. Sąraše pabraukti tie tradiciniai sostinių pavadinimai, kurie savo forma skiriasi nuo originaliųjų ir skirtųsi nuo adaptuotųjų. Tradicinės, transkribuotosios, adaptuotosios ir originaliosios pavadinimų formos vartotinos pagal bendruosius principus, išdėstytus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 3-iajame punkte (Žin., 1997, Nr. 63-1490, dar žr.SVETIMVARDŽIAI/ Vartojimo principai) ir Komisijos aprobuotame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992).
[1-2011] 2011 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. N-1 (122) buv. pavadinimas Fidžio Salų Respublika patikslintas ir pakeistas įFidžio Respublika.
[2-2011] 2011 m. birželio 23 d.nutarimuNr. N-4 (125)buv. pavadinimas Mianmaro Sąjungapatikslintas pakeitus į Mianmaro Sąjungos Respublika.
[3-2011] 2011 m. spalio 6 d.nutarimuNr. N-7 (128) įrašytas naujos valstybės pavadinimas Pietų Sudanas.
[4-2011]2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. N-10 (131) ilgasis pavadinimas Libijos Arabų Socialistinė Liaudies Džamahirija sutrumpintas iki vienažodžio Libija.
5-2012 2012 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. N-2 (133) iš trumpųjų skilties išbrauktas pavadinimas Moldovos Respublika ir vietoj jo įrašytas Moldova.
6-2012 2012 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. N-2 (133) išbrauktas pavadinimas Vengrijos Respublika ir vietoj jo įrašytas Vengrija(2012-ųjų pradžioje keitėsi Vengrijos Konstitucija).
7-1013 2013 m. gegužės 9 d. nutarimuNr. N-4 (140) pakeistas Eritrėjosilgasis pavadinimas į Eritrėjos Valstybė (vietoj Eritrėja); įrašytas pavadinimas Palestina(kodėl neteikiamas pavadinimas Palestinos Valstybė, aiškinama po lentele). Dar žr. komentarąNaujienose.
[8-2013] 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. N-7 (143) vietoj ilgojo pavadinimo Papua Naujoji Gvinėja įrašytas pavadinimas Papua Naujosios Gvinėjos Nepriklausomoji Valstybė.
[9-2013] 2013 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. N-9 (145) vietoj ilgojo pavadinimo Somalio Respublika įrašytas pavadinimas Somalio Federacinė Respublika.
[10-2013] 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. N-13 (149) iš dviejų trumpųjų pavadinimų nutarta oficialesnius teikti pirma tradicinių, t. y.: Jungtinė Karalystė, Didžioji Britanija; Nyderlandai, Olandija. (Komentaras naujienose.)
[11-2018] 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. N-1 (163) greta pavadinimo Gruzija „Trumpųjų (tradicinių) pavadinimų“ skiltyje įrašytas variantas Sakartvelas. (Komentaras)
[12-2018] 2018 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. N-3 (165) patikslintas Libijos ilgasis (oficialusis) pavadinimas – Libijos Valstybė.
[13-2018] 2018 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. N-5 (167) vietoj Svãzilandas, Svazilando Karalystė įrašyta Esvatinis, Esvatinio Karalystė.
[14-2019] 2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. N-2 (172) vietoj Makedonija įrašyta Šiaurės Makedonija, vietoj buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija – Šiaurės Makedonijos Respublika.
[15-2020] 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. N-2 (183) pavadinimai Sakartvelas ir Gruzija sukeisti vietomis: pagrindinis (oficialusis) tapo Sakartvelas, Gruzija liko tradicinis. (Komentaras, Audrys Antanaitis, 2021-01-09, LRT.lt; dar žr. konsultacinius įrašus: Georgija ar Gruzija, Gruzijaar Sakartvelas.
Paskutiniai puslapio pakeitimai 2021 m. sausį.
PATVIRTINTA Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1991 m. lapkričio 25 d. protokoliniu nutarimu
Lietuvos ukrainų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pasetaisyklės
Šios taisyklės taikomos tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduodamas remiantis dokumentais, kurie neturi lietuviškų įrašų ir turi ukrainiškus įrašus.
I. Taisyklėse nurodomi įsidėmėtini ukrainų kalbos rašmenų transkribavimo atvejai.
Originali forma – sulietuvinta forma(nesugramatinta – sugramatinta)
Balsės
i – i:
Iван –Ivan – Ivanas Iзай –Izaj – Izajus Бiлик –Bilyk – Bilykas Матвiйчук –Matvijčuk – Matvijčukas
и –y:
Ярина –Jaryna – Jaryna Юзич– Juzyč – Juzyčius Давидович –Davydovyč – Davydovyčius
ï – ji:
Ïвженко –Jivženko – Jivženka Сингаïвський– Synhajivskij – Synhajivskis Грицаïшин– Hrycajišyn – Hrycajišinas Матвïïв –Matvijiv – Matvijivas Переïденко– Perejidenko – Perejidenka Гоïн– Hojin – Hojinas
e – e po priebalsės:
Середа – Sereda – Sereda Олександр– Oleksandr – Oleksandras Семенюк– Semeniuk – Semeniukas
e – je žodžio pradžioje:
Егрешiй –Jehrešij – Jehrešijus Ечкало– Ječkalo – Ječkala Ечко– Ječko – Ječka
є – je:
Євген– Jevhen – Jevhenas Єва– Jeva – Jeva Євсеєнко –Jevsejenko – Jevsejenka Гордiєнко– Hordijenko – Hordijenka Коломiєць– Kolomijec – Kolomijecis Миколаєць– Mykolajec – Mykolajecis Воєвiдка– Vojevidka – Vojevidka
я– ja žodžio pradžioje, po balsės, poъir po apostrofo:
Ярина– Jaryna – Jaryna Ярема– Jarema – Jarema Ярослав – Jaroslav – Jaroslavas Стрияк – Stryjak – Stryjakas Сафiян – Safijan – Safijanas Олiярник – Olijarnyk – Olijarnykas Шуя – Šuja – Šuja Тальянчук – Taljančuk – Taljančukas Лук’ян – Lukjan – Lukjanas M’яло – Mjalo – Mjala
я – ia po priebalsės:
Ляшко́ – Liaškò – Liaškò Худяк – Chudiak – Chudiakas Андрусяк – Andrusiak – Andrusiakas Мисяйло – Mysiailo – Mysiaila
ю – ju žodžio pradžioje ir po apostrofo:
Юзич – Juzyč – Juzyčius Юрчук – Jurčuk – Jurčukas Юрiй – Jurij – Jurijus Солов’юк – Solovjuk – Solovjukas Поп’юк – Popjuk – Popjukas В’юник – Vjunyk – Vjunykas
ю – iu po priebalsės:
Максимюк – Maksimiuk – Maksimiukas Люба – Liuba – Liuba Любанський – Liubanskyj – Liubanskis Нюнько́ – Niunkò – Niunkò
Priebalsės
й – j (išskyrus diftongus ай, ей, ой, уй, яй, юй žodžio viduryje):
Йовхименко – Jovchymenko – Jovchymenka Йосик – Josyk – Josykas Воробйов – Vorobjov – Vorobjovas Матвiйчук – Matvijčuk – Matvijčukas Самiйленко – Samijlenko – Samijlenka Пустовiйт – Pustovijt – Pustovijtas Кийко́ – Kyjkò – Kyjkò Гайовий – Hajovyj – Hajovas Гнойовий – Hnojovyj – Hnojovas Олексiй – Oleksij – Oleksijus Андрiй – Andrij – Andrijus Зiновiй – Zinovij – Zinovijus Головатий – Holovatyj – Holovatas Андрiевский –Andrijevskyj – Andrijevskis Гайдай – Haidaj – Haidajus Будяй – Budiaj – Budiajus Сiдей – Sidej – Sidejus Гой – Hoj – Hojus Коцуй – Kocuj – Kocujus Неплюй – Nepliuj – Nepliujus
г – h:
Гончаренко – Hončarenko – Hončarenka Ганна – Hana – Hana Гонтарук – Hontaruk – Hontarukas Гринько́ – Hrynkò – Hrynkò Довгань – Dovhan – Dovhanis Ольга – Olha – Olha Євген – Jevhen – Jevhenas Бугай – Buhaj – Buhajus
ч – č:
Чалий – Čalyj – Čalas Чорный – Čornyj – Čornas Чудный – Čudnyj – Čudnas Демченко – Demčenko – Demčenka Гончаренко – Hončarenko – Honačarenka Калитчук – Kalitčuk – Kalitčukas Кулинич – Kulynyč – Kulynyčius Юзич – Juzyč – Juzyčius Кинч – Kynč – Kynčas
щ – šč:
Щасний – Ščasnyj – Ščasnas Щорс – Ščors – Ščorsas Щербицький – Ščerbyckyj – Ščerbyckis Глущенко – Hluščenko – Hluščenka Полiщук – Poliščuk – Poliščukas Лiщинський – Liščynskij – Liščynskis
3. Sudvigubintos priebalsės.
нн – n:
Ганна – Hana – Hana Вiнниченко – Vinyčenko – Vinyčenka Гуменний – Humenyj – Humenas
лл – l:
Iлляш – Iliaš – Iliašas Iлленко – Ilenko – Ilenka
Sudvigubintos priebalsės išlieka priešdėlio ir šaknies sandūroje:
Пiддубний – Piddubnyj – Piddubnas Беззубний – Bezzubnyj – Bezzubnas
4. Diftongai.
ай – ai:
Гайдай – Haidaj – Haidajus Михайло – Mychailo – Mychaila Майстро́ – Maistrò – Maistrò
ай žodžio gale – aj:
Мамай – Mamaj – Mamajus Най –Naj – Najus
ей– ei:
Дейнека – Deineka – Deineka Гейченко – Heičenko – Heičenka Пантелеймон – Panteleimon – Panteleimonas
ейžodžio gale – ej:
Сiдей – Sidej – Sidejus Маковей – Makovej – Makovejus
ой – oi:
Самойленко – Samoilenko – Samoilenka Мойсик – Moisyk – Moisykas Гойдич – Hoidyč – Hoidyčius
ойžodžio gale – oj:
Гой – Hoj – Hojus
уй – uj:
Цiлуйко – Ciluiko – Ciluika Пiдкуймуха – Pidkuimucha – Pidkuimucha Куйбiда – Kuibida – Kuibida
уй žodžio gale – uj:
Коцуй – Kocuj – Kocujus Шпуй – Špuj – Špujus
яй – iai:
Мисяйло – Mysiailo – Mysiaila Промовляйко – Promovliaiko – Promovliaika
яй žodžio gale – iaj:
Будяй – Budiaj – Budiajus Пиляй – Pyliaj – Pyliajus
юй – iui:
Заплюйсвiчка – Zapliuisvička – Zapliuisvička
юй žodžio gale – iuj:
Неплюй – Nepliuj – Nepliujus
5. Minkštumo ženklas ь.
ь po priebalsės ir žodžio gale praleidžiamas:
Ольга – Olha – Olha Гунько́ – Hunkò – Hunkò Любанський – Liubanskyj – Liubanskis Тальянчук – Taljančuk – Taljančukas Олесь– Oles – Olesis Василь– Vasyl – Vasylis Довгань – Dovhan – Dovhanis Пiвень – Piven – Pivenis Швець – Švec – Švecis Полтавець – Poltavec – Poltavecis
ь – i prieš o:
Цьовх – Ciovch – Ciovchas Сьома – Sioma – Sioma Масльоха – Masliocha – Masliocha Гнатьо́ – Hnatiò – Hnatiò
6. Apostrofas.
Apostrofas (’) tarp priebalsės ir я, ю praleidžiamas:
Лук’ян – Lukjan – Lukjanas Процiв’як – Procivjak – Procivjakas Хим’як – Chymjak – Chymjakas Рев’юк – Revjuk – Revjukas Адам’юк – Adamjuk – Adamjukas В’юник – Vjunyk – Vjunykas
II. Pavardžių ir vardų gramatinimas.
1)Vyrų pavardėms ir vardams, kurie baigiasi kietuoju priebalsiu, dedama galūnė -as:
Гаврилюк – Havriliukas Iванiв – Ivanivas Iванишин – Ivanyšynas Юрчак – Jurčakas Худяк – Chudiakas Лук’ян – Lukjanas Полiщук – Poliščiukas Щорс – Ščorsas Iван – Ivanas Олександр – Oleksandras Євген – Jevhenas Ярослав – Jaroslavas Косилач– Kosylačas Кинч– Kynčas
2)Vyrų pavardėms ir vardams, kurie baigiasi ženklu ь, dedama galūnė -is:
Василь – Vasylis Олесь – Olesis Швець – Švecis Довгань – Dovhanis Пiвень – Pivenis Либонь – Lybonis
3)Vyrų pavardėms, kurios baigiasi -ич, ir asmenvardžiams, kurie baigiasi -iй, -ай, -ей, -ой, -уй, -яй, -юй, dedama galūnė -(i)us:
Кулинич – Kulynyčius Юзич – Juzyčius Маренич – Marenyčius Зiнич – Zinyčius Зiнкевич – Zinkevyčius Лукашевич – Lukaševyčius Андрухович – Andruchovyčius Донiй – Donijus Бабiй – Babijus Плахтiй – Plachtijus Андрiй – Andrijus Олексiй – Oleksijus Гайдай – Haidajus Бай – Bajus Дубей – Dubejus Гей – Hejus Гой – Hojus Шпуй – Špujus Коцуй – Kocujus Будяй – Budiajus Неплюй – Nepliujus
4)Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos:
Гаврилюк – Havryliuk Юрчак – Jurčak Полiщук – Poliščuk Пiвень – Piven Довгань – Dovhan Кулинич – Kulynyč Лукашевич – Lukaševyč Юзич – Juzyč Гайдай – Haidaj Шпуй – Špuj
5) Vyrų pavardės, kurios turi gale -ський, -цький, rašomos su galūne -is:
Василькiвський – Vasylkivskis Андрiєвський – Andrijevskis Новаковський – Novakovskis Сингаївский – Synhajivskis Лiщинський – Liščynskis Любанський – Liubanskis Головацький – Holovackis Крушельницький – Krušelnyckis Щуцький – Ščuckis
6)Kitais atvejais vyrų pavardžių galūnė -ий keičiama į -as:
Загребельний – Zahrebelnas Головатий – Holovatas Чалий – Čalas Чорний – Čornas Яровий – Jarovas Чудний – Čudnas Щасний – Ščasnas Гуменний – Humenas Беззубний – Bezzubnas
7)Vyrų pavardžių ir vardų nekirčiuota galūnė -o keičiama į -a:
Iваненко – Ivanenka Грiнченко – Hrinčenka Карпенко – Karpenka Малишко – Malyška Михайло – Mychaila Данило – Danyla Кирило– Kyryla
8)Moterų pavardės paliekamos su galūne -o:
Iваненко – Ivanenko Грiнченко – Hrinčenko Карпенко – Karpenko Довженко– Dovženko
9)Asmenvardžiai, kurie gale turi kirčiuotą -о́, rašomi su -o:
Дудко́ – Dudkò Ляшко́ – Liaškò Гунько́ – Hunkò Сушко́ – Suškò Дмитро́ – Dmytrò Левко́ – Levkò Петро́ – Petrò Павло́ – Pavlò
10)Asmenvardžių galūnė -a atitinka lietuvišką galūnę -a, o galūnė -я atitinka -ia (po priebalsės) arba -ja (po balsės):
Ганна – Hana Ольга – Olha Ярина – Jaryna Ярема – Jarema Люба – Liuba Середа – Sereda Олеся – Olesia Онися – Onysia Верениця – Verenycia Наталя – Natalia Махиня – Machynia Шуя – Šuja Довгошия– Dovhošyja Заведiя – Zavedija
11)Asmenvardžių galūnė -e atitinka lietuvišką galūnę -ė:
Павлище – Pavlyščė Леле – Lelė Емхе – Jemchė
12)Vyrų pavardėms, kurios baigiasi -i, dedama -s:
Пiвтораднi – Pivtoradnis
PATVIRTINTA Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1991 m. kovo 28 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 6)
Lietuvos lenkų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pasetaisyklės
Šios taisyklės taikomos tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduodamas remiantis dokumentais, kurie neturi lietuviškų įrašų ir turi lenkiškus įrašus.
I. Taisyklėse nurodomi tik tie lenkų kalbos rašmenys, kurie nesutampa su lietuviškais jų atitikmenimis.
Originali forma – sulietuvinta forma (nesugramatinta – sugramatinta)
1. Balsės
ą – om prieš b, p:
Dąbrowski – Dombrovski – Dombrovskis
ą – on visais kitais atvejais:
Łątkowski – Lontkovski – Lontkovskis Wądolski – Vondolski – Vondolskis Mączyński – Mončynski – Mončynskis Wąsowicz – Vonsovič – Vonsovičius
ę – em prieš b, p:
Dębski – Dembski – Dembskis Kępski – Kempski – Kempskis
ę – en visais kitais atvejais:
Pędzelewski – Pendzelevski – Pendzelevskis Lęcki – Lencki – Lenckis Węžyk – Venžyk – Venžykas Węgierski – Vengerski – Vengerskis
i (minkštumo ženklas) – prieš e, ę:
Bielikowicz – Belikovič – Belikovičius Ciechanowski – Cechanovski – Cechanovskis Dziekiewicz – Dzekevič – Dzekevičius Mieczysław – Mečyslav – Mečyslavas Niedzielska – Nedzelska Czekień – Čeken – Čekenis Dzięgielewski – Dzengelevski – Dzengelevskis
Bet (prieš a):
Białecki – Bialecki – Bialeckis Hiacynt – Hiacynt – Hiacyntas
ó – u:
Wójtowicz – Vuitovič – Vuitovičius Skórko – Skurko – Skurka Piórko – Piurko – Piurka Józef – Juzef – Juzefas Judymówna – Judymuvna Kaziów – Kaziuv – Kaziuvas
2. Priebalsės
j – i prieš priebalses:
Ajdukowicz – Aidukovič – Aidukovičius Kajtoch – Kaitoch – Kaitochas Ejsmunt – Eismunt – Eismuntas Chojnowski – Choinovski – Choinovskis Domejko – Domeiko – Domeika
ć – c:
Ćwikliński – Cviklinski – Cviklinskis Ćywiński – Cyvinski – Cyvinskis
l – li prieš a, ą, o, ó, u:
Ladawski – Liadavski – Liadavskis Lutowicz – Liutovič – Liutovičius Lądecki – Liondecki – Liondeckis Grzela – Gželia Ludmiła – Liudmila
Bet (ne lenkiškos kilmės varduose):
Jolanta – Jolanta Adelajda – Adelaida
ł – l:
Paweł – Pavel – Pavelas Władysław – Vladyslav – Vladyslavas Łęcki – Lencki – Lenckis Mikłaszewicz – Miklaševič – Miklaševičius
ń – n:
Jasiński – Jasinski – Jasinskis Iliński – Ilinski – Ilinskis Czekień – Čeken – Čekenis
ś – s:
Śniadecki – Sniadecki – Sniadeckis Pieńkoś – Penkos – Penkosis
w – v:
Władysław – Vladyslav – Vladyslavas Wanda – Vanda
ź – z:
Kuźmicki – Kuzmicki – Kuzmickis Kuźma – Kuzma
ż – ž:
Żmijewski – Žmijevski – Žmijevskis Żarnowski – Žarnovski – Žarnovskis Ważny – Važny – Važnas
3. Priebalsių junginiai
cz – č:
Czesław – Česlav – Česlavas Czernecki – Černecki – Černeckis
rz – š po ch, k, p, t:
Krzywicki – Kšyvicki – Kšyvickis Przemysław – Pšemyslav – Pšemyslavas Trzebiński – Tšebinski – Tšebinskis
rz – ž visais kitais atvejais:
Rzecki – Žecki – Žeckis Grzegorz – Gžegož – Gžegožas Jarzyński – Jažynski – Jažynskis
sz – š:
Szejnicki – Šeinicki – Šeinickis Szymon – Šymon – Šymonas
4. Sudvigubintos priebalsės
łł – l:
Dowgiałło – Dovgialo – Dovgiala
nn – n:
Anna – Ana
tt – t:
Violetta – Violeta
mm – m:
Emma – Ema
II. PAVARDŽIŲ IR VARDŲ GRAMATINIMAS.
1. Vyrų pavardėms ir vardams, kurie baigiasi priebalsiu, dedamos galūnės -as, -is, -(i)us.
1.1. Galūnė -as dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi kietuoju priebalsiu:
Bohdan – Bohdanas Hajduk – Haidukas Kajtoch – Kaitochas Grzegorz – Gžegožas Przemysław – Pšemyslavas Józef – Juzefas Czesław – Česlavas Jan – Janas
1.2. Galūnė -is dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi minkštuoju priebalsiu (išskyrus -č):
Czekień – Čekenis Pieńkoś – Penkosis Rytel – Rytelis Balciul – Balciulis Giedrojć – Gedroicis Karol – Karolis
1.3. Galūnė -(i)us dedama pavardėms, kurios baigiasi -č, ir vardams, kurie baigiasi -j:
Wąsowicz – Vonsovičius Mikłaszewicz – Miklaševičius Wójtowicz – Vuitovičius Cytowicz – Cytovičius Bielikowicz – Belikovičius Tomaszewicz – Tomaševičius Chodkiewicz – Chodkevičius Andrzej – Andžejus Maciej – Macejus
2. Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos:
Czekień – Čeken Balciul – Balciul Wąsowicz – Vonsovič Chodkiewicz – Chodkevič
3. Vyrų pavardžių galūnė -o keičiama į -a:
Moniuszko – Moniuška Matejko – Mateika Skórko – Skurka Piórko – Piurka Dowgiałło – Dovgiala Surwiłło – Survila
4. Moterų pavardės paliekamos su galūne -o:
Moniuszko – Moniuško Piórko – Piurko Surwiłło – Survilo
5. Vyrų pavardėms, kurios baigiasi -i (po minkštojo priebalsio), pridedama -s:
Lipiński – Lipinskis Lisiecki – Liseckis Wierzyński – Vežynskis Niedzwiecki – Nedzveckis Rzecki – Žeckis Chojnowski – Choinovskis
6. Vyrų vardų galūnė -y (po kietojo priebalsio) keičiama į -as, kartais – -is:
Ksawery – Ksaveras Damazy – Damazas Ważny – Važnas
Bet: Jerzy – Ježis
7. Asmenvardžių galūnė -a atitinka lietuvišką galūnę -a:
Halina – Halina Teresa – Teresa Ewelina – Evelina Jadwiga – Jadviga Henryka – Henryka Gumowska – Gumovska Przygodzka – Pšygodzka Gieczewska – Gečevska Niedzielska – Nedzelska Kuźma – Kuzma
8. Moterų vardų galūnė -ja paliekama nepakeista:
Felicja – Felicja Lucja – Liucja
Galūnė -ia keičiama į -ija:
Maria – Marija
PATVIRTINTA Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1991 m. rugsėjo 26 d. protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 9)
Lietuvos baltarusių (gudų) pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės
Šios taisyklės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos piliečio pase Lietuvoje gyvenančių baltarusių vardai ir pavardės rašytini lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Kai Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduodamas remiantis dokumentais, kurie neturi lietuviškų įrašų, baltarusių kalbos rašmenimis užrašyti asmenvardžiai pase rašomi pagal šias transkripcijos taisykles:
I. Rašmenų atitikmenys (nurodomi daugiausia tie baltarusių kalbos rašmenys, kurie nesutampa su lietuviškais jų atitikmenimis).
a – a:
Раман – Raman – Ramanas Тарасевіч – Tarasevič – Tarasevičius Мікалай – Mikalaj – Mikalajus Аляхновіч – Aliachnovič – Aliachnovičius
э – е:
Язэп – Jazep – Jazepas Зарэцкі – Zarecki – Zareckis Рэбух – Rebuch – Rebuchas Стэх – Stech – Stechas Рабцэвіч – Rabcevič – Rabcevičius Луцэвіч – Lucevič – Lucevičius Гэля – Helia – Helia Малэцкі – Malecki – Maleckis
е – je žodžio pradžioje ir po balsės:
Ельскі – Jelski – Jelskis Евіч – Jevič – Jevičius Саевіч – Sajevič – Sajevičius
е – е po priebalsės:
Таразевіч – Tarazevič – Tarazevičius Алесь – Ales – Alesis Дзераза – Dzeraza – Dzeraza Павел – Pavel – Pavelas Луцкевіч – Luckevič – Luckevičius Кебіч – Kebič – Kebičius Малецкі – Malecki – Maleckis
ё – jo žodžio pradžioje ir po balsės:
Ёлкін – Jolkin – Jolkinas Раёўскі – Rajouski – Rajouskis Рапьёвец – Rapjovec – Rapjovecas
ё – io po priebalsės:
Вясёлка – Viasiolka – Viasiolka Сямён – Siamion – Siamionas Каласёў – Kalasiov – Kalasiovas
ы – у:
Сымон – Symon – Symonas Брыль – Bryl – Brylis Сатыга – Satyga – Satyga Базыль – Bazyl – Bazylis Крывіцкі – Kryvicki – Kryvickis
і – і:
Мікіта – Mikita – Mikita Мікола – Mikola – Mikola Мікалай – Mikalaj – Mikalajus Іван – Ivan – Ivanas
о – о:
Халімон – Chalimon – Chalimonas Цімох – Cimoch – Cimochas Анатоль – Anatol – Anatolis
у – u:
Пінчук – Pinčuk – Pinčukas Якуб – Jakub – Jakubas Кобут – Kobut – Kobutas Шуба – Šuba – Šuba Жук – Žuk – Žukas
у – v žodžio pradžioje prieš л:
Уладзимiр – Vladzimir – Vladzimiras Уладзіслаў – Vladzislav – Vladzislavas Уладзіслава – Vladzislava – Vladzislava
ю – ju žodžio pradžioje ir po balsės:
Юры – Jury – Juras Юроўскі – Jurouski – Jurouskis Масяюн – Masiajun – Masiajunas
Васюта – Vasiuta – Vasiuta Каласюк – Kalasiuk – Kalasiukas
я – ja žodžio pradžioje ir po balsės:
Янка – Janka – Janka Язэп – Jazep – Jazepas Якуб – Jakub – Jakubas Палуян – Palujan – Palujanas Заяц – Zajac – Zajacas
Дзямян – Dziamian – Dziamianas Нямытка – Niamytka – Niamytka Пясочны – Piasočny – Piasočnas
Генадзь – Henadz – Henadzis Гэля – Helia – Helia Галіна – Halina – Halina Галоўскі – Halouski – Halouskis Лемцюгоў – Lemciuhov – Lemciuhovas Вольга – Volha – Volha Галка – Halka – Halka Грахоўскі – Hrachouski – Hrachouskis Сяргей – Siarhej – Siarhejus Багдановіч – Bahdanovič – Bahdanovičius
г – g kitų kalbų kilmės žodžiuose:
Германовіч – Germanovič – Germanovičius Гершановіч – Geršanovič – Geršanovičius Гуз – Guz – Guzas
ж – ž:
Жук – Žuk – Žukas Жукевіч – Žukevič – Žukevičius
ш – š:
Шушкевіч – Šuškevič – Šuškevičius Шуковіч – Šukovič – Šukovičius
ч –č:
Чобат – Čobat – Čobatas Чачот – Čačot – Čačotas
3. Diftongai
Лайкó – Laikó – Laikó Зайчэўскі – Zaičeuski – Zaičeuskis
ай– žodžio gale – aj:
Мікалай – Mikalaj – Mikalajus
ей – ei:
Малейша – Maleiša – Maleiša Калейскі – Kaleiski – Kaleiskis
ей – žodžio gale – ej:
Сяргей – Siarhej – Siarhejus Мацвей – Macvej – Macvejus
эй – ei:
Радэйка – Radeika – Radeika
эй – žodžio gale – ej:
Андрэй – Andrej – Andrejus
аў – au:
Аўрамчык – Auramčyk – Auramčykas Аўхім – Auchim – Auchimas Паўліна – Paulina – Paulina Жураўскі – Žurauski – Žurauskis
аў – žodžio gale – av:
Яраслаў – Jaraslav – Jaraslavas Глебаў – Hlebav – Hlebavas Вячаслаў – Viačaslav – Viačaslavas
яў – iau:
Сяўрук – Siauruk – Siaurukas Ляўко – Liauko – Liauko
яў – jau žodžio pradžioje:
Яўген – Jauhen – Jauhenas Яўневіч – Jaunevič – Jaunevičius
еў – eu po priebalsės:
Василеўскі – Vasileuski – Vasileuskis
еў – jeu žodžio pradžioje ir po balsės:
Еўцюх – Jeuciuch – Jeuciuchas Еўскі – Jeuski – Jeuskis Еўмян – Jeumian – Jeumianas Еўчык – Jeučyk – Jeučykas Маеўскі – Majeuski – Majeuskis
еў – ev žodžio gale:
Васільеў – Vasiljev – Vasiljevas
эў – eu:
Захарэўскі – Zachareuski – Zachareuskis
оў – ou:
Дуброўскі – Dubrouski – Dubrouskis Броўка – Brouka – Brouka Воўк – Vouk – Voukas
оў– žodžio gale – ov:
Лынькоў – Lynkov – Lynkovas Пучкоў – Pučkov – Pučkovas Казлоў – Kazlov – Kazlovas Маразоў – Marazov – Marazovas
ёў– iou po priebalsės, jou po balsės:
Лёўкін – Lioukin – Lioukinas Раёўскі – Rajouski – Rajouskis
ёу – žodžio gale – iov po priebalsės, jovpo balsės:
Карасёў – Karasiov – Karasiovas Каралёў – Karaliov – Karaliovas Бугаёў – Buhajov – Buhajovas
іў – iv:
Масіўскі – Masivski – Masivskis
ыў – yv:
Крыўскі – Kryvski – Kryvskis Крыўкó – Kryvkó – Kryvkó
3. Sudvigubintos priebalsės
Нявинны – Niaviny – Niavinas Ганна – Hana – Hana
4. Minkštumo ženklas
Minkštumo ženklas ь praleidžiamas
Лынькоў – Lynkov – Lynkovas Кузьма – Kuzma – Kuzma Кузьміч – Kuzmič – Kuzmičius Малькó – Malkó – Malkó Міхась – Michas – Michasis
a) Galūnė -as dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi kietuoju priebalsiu:
Максім – Maksimas Богдан – Bohdanas Сямён – Siamionas Яўген – Jauhenas Булах – Bulachas Чобот – Čobatas Чачот – Čačotas
b) Galūnė -is dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi minkštuoju priebalsiu (išskyrus ч):
Антось – Antosis Анатоль – Anatolis Васіль – Vasilis Кастусь – Kastusis Міхаль – Michalis Міхась – Michasis Брыль – Brylis
c) Galūnė -(i)us dedama pavardėms, kurios baigiasi -ч, ir vardams, kurie baigiasi -й:
Шушкевіч – Šuškevičius Шуковіч – Šukovičius Саевіч – Sajevičius Кузьміч – Kuzmičius Бабіч – Babičius Сяргей – Siarhejus Андрэй – Andrejus Мацвей – Macvejus Мікалай – Mikalajus
Шуковіч – Šukovič Савіч – Savič Кебіч – Kebič Саевіч – Sajevič
3. Vyrų ir moterų galūnė -o (visada kirčiuota) nekeičiama:
Малько – Malko Сушко – Suško Крыўко – Kryvko Курко – Kurko Санько – Sanko
4. Vyrų pavardės, kurios baigiasi -i (po minkštojo priebalsio), pridedama -s:
Жураўскі – Žurauskis Галоўскі – Halouskis Малэцкі – Maleckis Ельскі – Jelskis Крывіцкі – Kryvickis
5. Vyrų vardų ir pavardžių galūnė -y (po kietojo priebalsio) keičiama į -as:
Юры – Juras Пясочны – Piasočnas Нявинны – Niavinas
_____________________
Originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų gramatinimas (rišliame tekste)
PATVIRTINTAValstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3
REKOMENDACIJADĖL AUTENTIŠKŲ ASMENVARDŽIŲ GRAMATINIMO
1. Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Linksnių galūnės prie lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų ir prie nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų lotynizuotų formų (šaltinyje užrašytų lotyniškais rašmenimis) pridedamos pagal tas pačias toliau išdėstytas taisykles. Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan. 2. Prie gramatinamų asmenvardžių dedamos tam tikro lietuviškų daiktavardžių linksniavimo tipo galūnės, dažniausiai tokios pat kaip prie adaptuotų formų (toliau pavyzdžiuose adaptuotos formos su lietuviškomis galūnėmis teikiamos skliaustuose), atsižvelgiant į autentiško asmenvardžio baigmens tarimą ir rašybos ypatumus. Lietuviškos linksnių galūnės prie autentiškų asmenvardžių dedamos trimis būdais: po apostrofo, tiesiai prie baigmens arba keičiant baigmenį. Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant. 3. Rišliame tekste ar žodžių junginyje negramatinami: 3.1. asmenvardžiai, kurie baigiasi kirčiuotu balsiu (grafiškai toks baigmuo gali būti išreikštas balse, keliomis balsėmis arba balse ir priebalse), pvz.: Debussy (Debiusì), Hugo (Hugò), Jose (Chosė̃), Platini (Platinì); Curie (Kiurì); Mirabeau (Mirabò); Bizet (Bizė̃), Camus (Kamiù), Degas (Degà), Diderot (Didrò), Fermat (Fermà), François (Fransuà), Lanux (Lanù), Malraux (Malrò), Margot (Margò), Meillet (Mejė̃), Varaud (Varò); 3.2. asmenvardžiai, kurie baigiasi balsių sandūra ar dvibalsiu (adaptuoti jie nekaitomi), pvz.: Romeo (Romeo), Rau (Rau), Gow (Gou), Peltrow (Peltrou); 3.3. moterų pavardės (išskyrus pavardes, kurios baigiasi a), pvz.: Brugmann (Brugman), Gomez (Gomes), Kovalchuk (Kovalčiuk); 4. Rišliame tekste ar žodžių junginyje gramatinami: 4.1. vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi tariama priebalse, – prie jų dedamos galūnės -as (paprastai po kietojo priebalsio), -is (dažniausiai po l, r ir po minkštojo priebalsio), -(i)us (dažniausiai po priebalsių č, j). Prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos arba po apostrofo (a), arba tiesiai prie baigmens (b) (dar žr. 7 p.), pvz.: a) Andreas (Andrėjasas) – Andreas’as, Andreas’o, Andreas’ui..., Bill (Bilas) – Bill’as, Bill’o, Bill’ui..., Brugmann (Brugmanas) – Brugmann’as, Brugmann’o, Brugmann’ui..., Douglas (Duglasas) – Douglas’as, Douglas’o, Douglas’ui..., Francis (Frensisas) – Francis’as, Francis’o, Francis’ui, Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui..., Lucas (Lukasas) – Lucas’as, Lucas’o, Lucas’ui..., Marcus (Markusas) – Marcus’as, Marcus’o, Marcus’ui...; Claudel (Klodelis) – Claudel’is, Claudel’io, Claudel’iui..., Faulkner (Folkneris) – Faulkner’is, Faulkner’io, Faulkner’iui..., Bartoň (Bartonis) – Bartoň’is, Bartoň’io, Bartoň’iui, Czekień (Čekenis) – Czekień’is, Czekień’io, Czekień’iui...; Karłowicz (Karlovičius) – Karłowicz’ius, Karłowicz’iaus, Karłowicz’iui...; Andrzej (Andžejus) – Andrzej’us, Andrzej’aus, Andrzej’ui..., Bořivoj (Borživojus) – Bořivoj’us, Bořivoj’aus, Bořivoj’ui...; b) Andreas – Andreasas, Andreaso, Andreasui..., Bill – Billas, Billo, Billui..., Brugmann – Brugmannas, Brugmanno, Brugmannui..., Douglas – Douglasas, Douglaso, Douglasui..., Francis – Francisas, Franciso, Francisui..., Ivanov – Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui..., Lucas – Lucasas, Lucaso, Lucasui..., Marcus – Marcusas, Marcuso, Marcusui...; Claudel – Claudelis, Claudelio, Claudeliui..., Faulkner – Faulkneris, Faulknerio, Faulkneriui..., Bartoň – Bartoňis, Bartoňio, Bartoňiui, Czekień – Czekieńis, Czekieńio, Czekieńiui...; Karłowicz – Karłowiczius, Karłowicziaus, Karłowicziui..., Andrzej – Andrzejus, Andrzejaus, Andrzejui..., Bořivoj – Bořivojus, Bořivojaus, Bořivojui...; 4.2. vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi priebalsiu, bet gale rašoma netariama raidė. Prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos tik po apostrofų, pvz.: Blake (e netariama – Bleikas) – Blake’as, Blake’o, Blake’ui...; Robert (t netariama – Roberas) – Robert’as, Robert’o, Robert’ui...; Chateaubriand (d netariama – Šatobrianas) – Chateaubriand’as, Chateaubriand’o, Chateaubriand’ui...; 4.3. asmenvardžiai, kurie baigiasi balse a (ji prilyginama lietuviškai vardininko galūnei -a). Prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos arba po apostrofų (a), arba keičiant baigmenį ar galūnę (b), pvz.: a) Alaa – Alaa, Alaa’os, Alaa’ai..., Aleksja – Aleksja, Aleksja’os, Aleksja’ai..., Andrea (Andrėja) – Andrea, Andrea’os, Andrea’ai..., Christina (Kristina) – Christina, Christina’os, Christina’ai..., Dzintra – Dzintra, Dzintra’os, Dzintra’ai..., Joshua (Džošua) – Joshua, Joshua’os, Joshua’ai..., Ivanova – Ivanova, Ivanova’os, Ivanova’ai..., Pekka (Peka) – Pekka, Pekka’os, Pekka’ai..., Sophia (Sofija) – Sophia, Sophia’os, Sophia’ai..., Walęsa (Valensa) – Walęsa, Walęsa’os, Walęsa’ai...; b) Alaa – Alaa, Alaos, Alaai..., Aleksja – Aleksja, Aleksjos, Aleksjai..., Andrea – Andrea, Andreos, Andreai..., Christina – Christina, Christinos, Christinai..., Dzintra – Dzintra, Dzintros, Dzintrai..., Joshua – Joshua, Joshuos, Joshuai..., Ivanova – Ivanova, Ivanovos, Ivanovai..., Pekka – Pekka, Pekkos, Pekkai..., Sophia – Sophia, Sophios, Sophiai..., Walęsa – Walęsa, Walęsos, Walęsai... 5. Latvių ir graikų kalbų vyriškų asmenvardžių, kurie baigiasi priebalse, vardininko galūnė paliekama autentiška. Kitų linksnių galūnės arba dedamos po apostrofų (a), arba iš tradicijos keičiamos lietuviškomis galūnėmis (b), pvz.: a) Bikšus – Bikšus, Bikšus’o, Bikšus’ui..., Pauls (Paulas) – Pauls, Pauls’o, Pauls’ui..., Lielais (Lielajis) – Lielais’o, Lielais’ui..., Berziņš (Berzinis) – Berziņš, Berziņš’o, Berziņš’ui..., Ulmanis – Ulmanis, Ulmanis’o, Ulmanis’ui...; Alexis (Aleksis) – Alexis, Alexis’o, Alexis’ui..., Droutsas – Droutsas, Droutsas’o, Droutsas’ui..., Nikolaos (Nikolajas) – Nikolaos, Nikolaos’o, Nikolaos’ui..., Petros (Petras) – Petros, Petros’o, Petros’ui..., Papadimos – Papadimos, Papadimos’o, Papadimos’ui..., Stylianides – Stylianides, Stylianides’o, Stylianides’ui..., Theodorakis – Theodorakis, Theodorakis’o, Theodorakis’ui..., b) Bikšus – Bikšus, Bikšaus, Bikšui..., Pauls – Pauls, Paulo, Paului..., Lielais – Lielais, Lielo, Lielui..., Berziņš – Berziņš, Berziņio, Berziņiui..., Ulmanis – Ulmanis, Ulmanio, Ulmaniui...; Alexis – Alexis, Alexio, Alexiui..., Droutsas – Droutsas, Droutso, Droutsui..., Petros – Petros, Petro, Petrui..., Papadimos – Papadimos, Papadimo, Papadimui..., Nikolaos – Nikolaos, Nikolao, Nikolaui..., Stylianides – Stylianides, Stylianidžio, Stylianidžiui... 6. Klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams, pvz.: Bill – Bill’as, Billas arba Bill’is, Billis (geriau galūnė -as), Tyler – Tyler’is, Tyleris arba Tyler’as, Tyleras (geriau galūnė -is). 7. Vyrų vardai, kurių baigmenys sutampa su lietuviškomis galūnėmis -as, -is, -(i)us, ypač tie vardai, kurie turi atitikmenų lietuvių kalbos vardyne, gali būti kaitomi kaip lietuviški asmenvardžiai (keičiant baigmenį), pvz.: Lucas (plg. liet. Lukas) – Lucas, Luco, Lucui..., Thomas (plg. liet. Tomas) – Thomas, Thomo, Thomui..., Marcus (plg. liet. Morkus) – Marcus, Marcaus, Marcui...; Francis (plg. liet. Frensis) – Francis, Francio, Franciui... Taip pat gali būti kaitomos vyrų pavardės, kurių baigmenys gali būti atpažįstami kaip lietuviški, pvz.: Maciunas (plg. liet. Maciūnas, Mačiūnas) – Maciuno, Maciunui...; Kiedis (plg. liet. Kedys, Kėdys) – Kiedžio, Kiedžiui...; Hazanavicius (plg. liet. Chazanavičius) – Hazanaviciaus, Hazanavicių... Dar žr. 4.1 p. 8. Rišliame tekste prireikus gali būti gramatinami: 8.1. asmenvardžiai, kurie baigiasi nekirčiuotais balsiais e, i, o, u. Prie tokių asmenvardžių galūnės gali būti dedamos arba po apostrofų (a), arba keičiant baigmenį ar galūnę (b), pvz.: a) Galeote (Galeotė) – Galeote’ė, Galeote’ės, Galeote’ei, Galeote’ę..., Schopene (Šopienė) – Schopene’ė, Schopene’ės, Schopene’ei, Schopene’ę..., Strautniece (Strautniecė) – Strautniece’ė, Strautniece’ės, Strautniece’ei, Strautniece’ę...; Leslie (Leslis) – Leslie’is, Leslie’io, Leslie’iui, Leslie’į..., Męcinski (Menčinskis) – Męcinski’is, Męcinski’io, Męcinski’iui, Męcinski’į..., Rodari (Rodaris) – Rodari’is, Rodari’io, Rodari’iui, Rodari’į...; Benedetto (Benedetas) – Benedetto’as, Benedetto’o, Benedetto’ui, Benedetto’ą...; Tkachenko (Tkačenka) – Tkachenko’a, Tkachenko’os, Tkachenko’ai, Tkachenko’ą...; Antonescu (Antonesku) – Antonescu’us, Antonescu’aus, Antonescu’ui, Antonescu’ų; b) Galeote – Galeotė, Galeotės, Galeotei, Galeotę..., Schopene – Schopenė, Schopenės, Schopenei, Schopenę..., Strautniece – Strautniecė, Strautniecės, Strautniecei, Strautniecę...; Leslie (Leslis) – Leslis, Leslio, Lesliui, Leslį..., Męcinski – Męcinskis, Męcinskio, Męcinskiui, Męcinskį..., Rodari – Rodaris, Rodario, Rodariui, Rodarį...; Benedetto (Benedetas) – Benedettas, Benedetto, Benedettui, Benedettą...; Tkachenko – Tkachenka, Tkachenkos, Tkachenkai, Tkachenką...; Antonescu – Antonescus, Antonescaus, Antonescui, Antonescų...; 8.2. asmenvardžiai, kurie baigiasi dvibalsiu (adaptuoti su baigmenimis -ėjus, -ojus); prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos po apostrofų, pvz.: Hemingway (Hemingvėjus) – Hemingway’us, Hemingway’aus, Hemingway’ui...; Roy (Rojus) – Roy’us, Roy’aus, Roy’ui...; Timofei (Timofejus) – Timofei’us, Timofei’aus, Timofei’ui...; 8.3. moterų vardai, kurie baigiasi balsiu a, nors gale rašoma netariama raidė (dažniausiai h), arba priebalsiu, po kurio rašoma netariama raidė; prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos po apostrofų pvz.: Sarah (Sara) – Sarah’a, Sarah’os, Sarah’ai..., Faridah (Farida) – Faridah’a, Faridah’os, Faridah’ai..., Leah (Lėja) – Leah’os, Leah’ai...; Catherine (e netariama – Ketrin) – Catherine’a, Catherine’os, Catherine’ai..., Jacqueline (e netariama ¬– Žaklin) – Jacqueline’a, Jacqueline’os, Jacqueline’ai...; 8.4. moterų vardai, kurie baigiasi priebalsiu – prie jų pridedamos galūnės -a arba -ė (klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams). Galūnės gali būti dedamos po apostrofo (a) arba tiesiai prie baigmens (b), pvz.: a) Birgitt – Birgitt’a, Birgitt’os, Birgitt’ai; Bess – Bess’ė, Bess’ės, Bess’ei...; Doris – Doris’a, Doris’os, Doris’ei arba Doris’ė, Doris’ės, Doris’ei; Jaclyn (Žaklin, Žaklina) – Jaclyn’a, Jaclyn’os, Jaclyn’ai...; b) Birgitt – Birgitta, Birgittos, Birgittai; Bess – Bessė, Bessės, Bessei; Doris – Dorisa, Dorisos, Dorisai arba Dorisė, Dorisės, Dorisei; Jaclyn – Jaclyna, Jaclynos, Jaclynai... 9. Kelianarių asmenvardžių dėmenims, išskyrus tarnybinius žodžius, galūnės pridedamos arba nepridedamos pagal 3–8 punktų nuostatas, pvz.: Jean-Pierre Melville (Žanas Pjeras Melvilis) – Jean’as-Pierre’as Melville’is, Jean’o-Pierre’o Melville’io, Jean’ui-Pierre’ui Melville’iui arba Jeanas-Pierre’as Melville’is, Jeano-Pierre’o Melville’io, Jeanui-Pierre’ui Melville’iui; Sergio Manuel Dos Ramos Vasques (Serchijas Manuelis Dos Ramosas Vaskesas) – Sergio Manuel’is Dos Ramos’as Vasques’as, Sergio Manuel’io Dos Ramos’o Vasqueso, Sergio Manuel’iui Dos Ramos’ui Vasques’ui... arba Sergio Manuelis Dos Ramosas Vasquesas, Sergio Manuelio Dos Ramoso Vasqueso, Sergio Manueliui Dos Ramosui Vasquesui...; Jalal Abdel-Latif (Džalalis Abdelis-Latifas) – Jalal’is Abdel’is-Latif’as, Jalal’io Abdel’io-Latif’o, Jalal’iui Abdel’iui-Latif’ui... arba Jalalis Abdelis-Latifas, Jalalio Abdelio-Latifo, Jalaliui Abdeliui-Latifui... Kinų ir kai kurių kitų Rytų Azijos kalbų (pvz., korėjiečių, vietnamiečių) asmenvardžiams galūnės dedamos prie paskutinio dėmens, pvz.: Thein Sein – Thein Sein’as, Thein Sein’o, Thein Sein’ui... arba Thein Seinas, Thein Seino, Thein Seinui..., bet Zhen Hatao; Ri Sol-ju.
___________________
Komentaras (A. Drukteinis, 2016-05-31)
Šiame poskyryje:
1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 4 punktas (buv. 6) ir 5 punktas (buv. 7),2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. N-7 (96) priimti dab. 4.4–4.6 (buv. 6.4–6.5) ir 7.3–7.4 (buv. 5.3–5.5) pakeitimai, 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. N-1 (158) n papildytas 4.1.4 papunkčiu.
(Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.)
Adaptuotų asmenvardžių ir vietovardžių galūnių rašymas
4.1. Adaptuotiems asmenvardžiams ir vietovardžiams, kurie baigiasi priebalsiu (išskyrus 4.2–4.4 taisyklėse nurodyto tipo atvejus), pridedamos galūnės -as, -is, -(i)us ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai.
4.1.1. Su galūne -as:Brugmanas (Brugmann), Talinas (Tallinn), Mopasanas (Maupassant), Bodleras (Baudelaire), Volteras (Voltaire), Brauchičas (Brauchitsch), Stiuartas (Stewart), Luvras (Louvres);
Galūnė -aspaprastai pridedama ir tiems originalo kalboje nelinksniuojamiems tikriniams vardams, kurie baigiasi priebalsiu s: Teksasas (Texas), Arkanzasas (Arkansas), Dalasas (Dallas), Okasas (Okas); Lopesas (Lopez), Gomesas (Gomez), Velaskesas (Velasquez); Morisas (Morris), Sikeirosas (Siqueiros), Lagosas (Lagos); Dos Pasosas (Dos Passos); Lodusas (Loodus), Maltusas (Malthus), Dreifusas (Dreyfus), Larusas (Larousse); Votkinsas (Watkins), Fringsas (Frings) (išskyrus tradicines išimtis, pvz.: Hondūras, Buenos Airės, Los Andželas).
4.1.2. Su galūne -is: Šileris (Schiller), Lelevelis (Lelewel), Grenoblis (Grenoble), Klodelis (Claudel), Čerčilis (Churchill), Kolis (Kohl), Tanhoizeris (Tannhäuser), Foichtvangeris (Feuchtwanger).
4.1.3. Su galūne -(i)us:Karlovičius (Karłowicz), Hemingvėjus (Hemingway), Raikovičius (Rajkowić).
Pastaba. Prie moterų pavardžių ir daugelio jų vardų, kurie baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos: Smit (Smith), Fišer (Fischer), Gomes (Gomez); Flauer (Flower), Klemens (Clemence), Bes (Bess), Doris (Doris).
4.1.4. Prie moterų pavardžių, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos, pvz.: Smit (Smith), Fišer (Fischer), Gomes (Gomez). Moterų vardams, kurie baigiasi priebalsiu, gali būti pridedamos galūnės -a arba -ė (klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams), pvz.: Doris, Dorisa, Dorisė (Doris), Elizabet, Elizabeta, Elizabetė (Elizabeth), Klemens, Klemensa, Klemensė (Clemence).
4.2. Graikiškų asmenvardžių ir vietovardžių galūnės -on (-ōn), -os, -us (-ūs), -ēs ir lotyniškų -us,-um keičiamos į -as, pvz.:
Sigėjas (Sigeion), Eschilas (Aischylos), Heziodas (Hēsiodos), Korintas (Korinthos); Odisėjas (Odysseus), Edipas (Oidipūs); Hipokratas (Hyppokratēs), Archimedas (Archimēdēs);
Augustas (Augustus), Brutas (Brūtus), Markas (Marcus); Saguntas (Saguntum).
Tačiau graikiškų vardų galūnė -ēs po l keičiama -is, pvz.: Sofoklis (Sophoklēs), Heraklis (Hēraklēs), Aristotelis (Aristotelēs), o po i einančios lotyniškų vardų galūnės -us, -um rašomos -jus: Julijus (Jūlius), Vergilijus (Vergilius), Kapitolijus (Capitolium). Taip pat rašomos ir iš lotynų ar graikų kalbų (ar per jas) į kitas kalbas atėjusių arba lotynizuotų asmenvardžių ir vietovardžių formos, turinčios gale -as, -is, -(i)us, pvz.: Lukas (Lucas), Memfis (Memphis), Mineapolis (Mineapolis), Amadėjus (Amadeus), o pagal analogiją su jomis ir daugelio kitų vyriškų vardų galūnės, pvz.: Nikolas (Nicolas), Fransis (Francis), Persis (Persis).
4.3. Graikiškiems ir lotyniškiems priebalsinio kamieno vardams galūnės pridedamos prie kilmininko kamieno, pvz.:
Ksenofontas (Xenophōn, Xenophōntos), Tespidas (Thespis, Thespidos), Ciceronas (Cicerō, Cicerōnis), Katonas (Catō, Catōnis);
Artemidė (Artemis, Artemidos), Paladė (Pallas, Pallados), Venera (Venus, Veneris).
Naujosios graikų kalbos galūnė -is nekeičiama: Teodorakis (Theodorakis), Hadzidakis (Hadzidakis).
4.4. Latvių kalbos asmenvardžių ir vietovardžių galūnė -s po priebalsio keičiama į -as, pvz.: Endzelynas (Endzelīns), Jaunzemas (Jaunzems), Tukumas (Tukums), Sudrabkalnas (Sudrabkalns), išskyrus tuos atvejus, kai vietovardžių antrasis dėmuo -pilskeičiamas į -pilis, pvz.: Jėkabpilis (Jēkabpils), Bėrzpilis (Bērzpils), Sėlpilis (Sēlpils). Galūnės -isir -usnekeičiamos, o -e keičiama į -ė, pvz.: Drydzis (Drīdzis), Inesis (Inesis), Saldus (Saldus), Ėglainė (Ēglaine), Secė (Sece), Smiltenė (Smiltene). Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš).
4.5. Daugiskaitinių vardų galūnės paprastai keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis, pvz.: Sardai (Sardes), Kanai (Cannes).
Daugiskaitinių latviškų vietovardžių galūnės keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis išlaikant kamiengalio priebalsio kietumą arba minkštumą: po kietojo priebalsio -i keičiama į -ai, -as keičiama į -os; po grafiškai išreikštų minkštųjų priebalsių ķ, ģ, ļ, ņ, priebalsių š, ž, č, dž ir kai kuriais kitais retais atvejais -i keičiama į -iai, -as keičiama į -ios; pvz.: Avuotai (Avoti), Balvai (Balvi), Bėrzkalnai (Bērzkalni), Bėrzai (Bērzi), Jaunzemai (Jaunzemi); Ziros (Ziras); Alsvikiai (Alsviķi), Brigiai (Briģi), Andzeliai (Andzeļi), Lendžiai (Lendži), Limbažiai (Limbaži), Pelčiai (Pelči), Jaunkemeriai (Jaunķemeri); Pliavinios (Pļaviņas); galūnė -es keičiama į -ės, -is keičiama į -ys, pvz.: Grundzalės (Grundzāles), Cėsys (Cēsis).
4.6. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, gale turinčių nekirčiuotą -i, pridedama -s, o nekirčiuotas -y keičiamas galūne -is, pvz.:
Kraševskis (Kraszewski), Niemis (Niemi), Pučinis (Puccini), Toljatis (Toglatti), Verdis (Verdi), Gobis (Gobi), Helsinkis (Helsinki), Tbilisis (Tbilisi);
Chomskis (Chomsky), Henris (Henry), Jakobis (Jacoby), Kiparskis (Kiparsky).
Prie moterų vardų bei pavardžių galūnės nededamos: Ibaruri (Ibaruri), Meri (Mary).
4.7. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė -e (-ē) keičiama į -ė:Afroditė (Aphroditē), Feličė (Felice), Brontė (Bronte), Rudzytė (Rudzīte), Halė (Halle), Zelkė (Selke).
Pastaba. Jei nekirčiuota galūne -i (-y), -e (-ae) baigiasi daugiskaitinė vietovardžio forma, tuomet pridedama atitinkama lietuviška daugiskaitos galūnė, pvz.: Kemeriai (Ķemeri), Tatrai (Tatry), Katovicai (Katowice), Sirakūzai (Syracūsae).
4.8. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais -a, -ia (-ya), žodžio galas nekeičiamas ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai: Aiva (Aiva), Berta (Bertha), Halina (Halina), Kurkovska (Kurkowska); Apolonija (Apollonia), Ifigenija (Iphigenia); Barselona (Barcelona), Nikaragva (Nicaragua), Ryga (Rīga), Toskana (Toscana); Balija (Balya), Italija (Italia), Venecija (Venezia).
4.9. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais (išskyrus graikų ir sen. indų k.), galūnės nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Bordo (Bordeaux), Hugo (Hugo); Anžu (Anjou), Kamiu (Camus); Dega (Degas), Ferma (Fermat); Beranžė (Beranger), Bizė (Bizet), Kalė (Calais), Mejė (Meillet), Bali (Bally), Debiusi (Debussy), Kiuri (Curie), Šabli (Chablis), Albi (Albi). Taip pat nelinksniuojami ir negauna galūnių vardai, kurie baigiasi nekirčiuotu -u, pvz.: Antonesku (Antonescu), Mobutu (Mobutu), Tartu (Tartu), Turku (Turku), arba dviejų balsių sandūra, pvz.: Goa (Goa), Samoa (Samoa), Borneo (Borneo), Romeo (Romeo), Bilbao (Bilbao). Tačiau iš tradicijos rašoma Genuja (Genua), Mantuja (Mantua), Kapuja (Capua).
4.10. Nekirčiuota galūnė -o verčiama lietuviška galūne -as: Brunas (Bruno), Milanas (Milano), Turinas (Turino), išskyrus kai kuriuos slaviškus vardus, pvz.: Moniuška (Moniuszko), Mateika (Matejko).
4.11. Jeigu asmenvardis* arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio: Bret Hartas (Bret Hart), Sen Simonas (Saint-Simon); Klermon Feranas (Clermont-Ferrand), Karlovy Varai (Karlovy Vary), Rio de Žaneiras (Rio de Janeiro). Tik kai kuriems dvižodžiams asmenvardžiams galūnė iš tradicijos dedama ir prie pirmojo (arba tik prie pirmojo) žodžio: Boduenas de Kurtenė (Baudouin de Courtenay).
[ *„Jeigu asmenvardis...“: šiame punkte „asmenvardis“ tai labiau pavardė, slapyvardis, bet ne kartu vardas ir pavardė – jie gramatinami kiekvienas atskirai, taip pat ir du ar keli vardai.]
Ilgųjų balsių rašymas adaptuojamuose asmenvardžiuose ir vietovardžiuose
5.1. Balsėmis y, ūžymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose bei vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai, pvz.: Niedrytė (lat. Niedrīte), Nyca (lat. Nīca), Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Týnecký), Skycovas (slov. Skýcov), Vyraltas (est. Viiralt), Ryhivara (suom. Riihivaara), Vyzvaras (vengr. Vízvár), Alūksnė (lat. Alūksne), Ūlenbekas (vok. Uhlenbeck), Ūneticė(ček. Únĕtice), Rūžička (ček. Rúžička), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ūlasūla (suom. Uulasuula), Ūrkūtas (vengr. Úrkút).
5.2. Vardų, kuriuose minėtų balsių ilgumas originalo rašyba nėra aiškiai išreikštas, ilgieji balsiai žymimi balsėmis i, u, pvz.: Iberlingenas (vok. Überlingen), Ibachas (vok. Ibach), Štrigelis (vok. Strigel), Fildingas (angl. Fielding), Klivlendas (angl. Cleveland), Blumfildas (angl. Bloomfield), Gutenbergas (vok. Gutenberg), Liubekas (vok. Lübeck), Šumanas (vok. Schumann), Kuperis (angl. Cooper), Liverpulis (angl. Liverpool), Muras (angl. Moore), Hiumas (angl. Hume).
Ilgieji balsiai, adaptuotoje vardo formoje atsidūrę dvibalsyje, taip pat rašomi i, u, pvz.: Uipeštas (vengr. Újpest).
Kai kurie vardai su ilgosiomis arba trumposiomis balsėmis rašomi iš tradicijos, pvz.: Lyras (angl. Lear), Kalipsė (gr. Kalypsō).
5.3. Ilguosius balsius žyminčios raidės ir jų samplaikos – estų kalbos ee, öö, vengrų é, ő, vokiečių ä(ae), äh(aeh), e, ee, eh, ö(oe), öh(oeh), latvių ē – žymimos lietuvių ė, pvz.: Ėriku (est. Eeriku), Ėbiku (est. Ööbiku), Ėrdas (vengr. Érd), Lėrincis (vengr. Lőrinci), Lėvicas (vok. Lőwitz), Lėvenas (vok. Laeven), Vėberis (vok. Weber), Brėmenas (vok. Bremen), Lėcenas (vok. Leezen), Mėringas (vok. Mehring), Kėtenas (vok. Köthen), Gėtė (vok. Goethe), Gėrdė (vok. Göhrde), Ėmė (vok. Oehme), Bėnė (la. Bēne), Bėrzainė (la. Bērzaine), Ėduolė (la. Ēdole), Jėkabpilis (la. Jēkabpils), Kalėtai (la. Kalēti), Rundėnai (la. Rundēni).“
5.4. Dvibalsį žyminti latvių raidė o keičiama lietuvių uo, pvz.: Acuonė (Acone), Bruodai (Brodi), Duobelė (Dobele), Jaunuolainė (Jaunolaine), išskyrus svetimkilmius vardus, pvz.: Rozenbergas (Rozenbergs), Goliševa (Goliševa), Kolka (Kolka).
Paskutiniai puslapio pakeitimai 2020-09-07.
Šiame puslapyje:
*****
Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principai
1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 60 3 punktas (buv. 5), 3.2 punkto (buv. 5.2) pakeitimas priimtas 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. N-11 (147), 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. N-1 (158) papildytas 3.5 papunkčiu. (Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.)
3.1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą.
3.2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, specialiuose tekstuose, taip pat oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus) kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami. Autentiškos ir adaptuotos asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliaustuose).
Pastaba. Asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nustato kiti teisės aktai.
3.3. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui.
3.4. Visų šalių asmenvardžius ir vietovardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Didysis, Petras Pirmasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva, Viena, Genuja, Mantuja.
3.5. Kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai rišliame tekste gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Adaptuoti asmenvardžiai ir vietovardžiai dažniausiai gramatinami ir kai teikiami nerišliame tekste.
Pakeitimo komentaras(2013-10-28 naujienoje).
Plačiau apie svetimvardžių vartojimą žr. Nutarimai. Svetimvardžiai.
Plačiau apie svetimvardžių vartojimą mokykliniuose leidiniuose, transporto informacijoje ir verstinėse knygose, bibliografijoje, kataloguose, žr. Nutarimai. Svetimvardžiai.
2003 m. Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principų naujos redakcijos projektą žr. čia.
Dar žr. 2006 m. rugsėjo 28 d. VLKK rekomendaciją „Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo“.
Lietuvos ir užsienio vietovardžių vartojimas teminiuose žemėlapiuose
Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento „Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“ (patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1P-15) 8 str.
43. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose, atlasuose Lietuvos teritorijos vietovardžiai teikiami oficialūs, originalia forma pagal lietuvių bendrinės kalbos rašybos taisykles.
44. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš lotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:
44.1. originalia forma, pvz.: Paris, London; 44.2. tradicine (arba adaptuota, verstine) forma, pvz.: Paryžius, Londonas; 44.3. originalia forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar adaptuota, verstine), pvz.: Paris (Paryžius), London (Londonas); 44.4. tradicine (ar adaptuota, verstine) forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – originalia, pvz.: Paryžius (Paris); Londonas (London).
45. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš nelotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:
45.1. transliteruota forma, pvz.: Hrodna; 45.2. tradicine (arba transkribuota, verstine) forma, pvz.: Gardinas; 45.3. transliteruota forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar transkribuota, verstine), pvz.: Hrodna (Gardinas); 45.4. tradicine (arba transkribuota, verstine) ir greta (žemiau arba skliaustuose) – transliteruota, pvz.: Gardinas (Hrodna).
46. Lietuvos ir užsienio valstybių vietovardžių rašyba konkrečiame teminiame žemėlapyje turi atitikti vaizduojamo laikotarpio oficialius vietovardžių šaltinius, o jų nesant kitus žinomus šaltinius.
47. Konkretaus mastelio, serijos, paskirties teminio žemėlapio geografinių pavadinimų šriftų sistema, spalvos, lokalizacija, išdėstymas, orientavimas ir kitos detalėsparenkami, siekiant, kad pavadinimai būtų maksimaliai gerai įskaitomi.
Paskutiniai pakeitimai 2013 m. lapkritį
Šiame skyriuje:
Apie svetimvardžių vartojimą
Sovietiniais metais už mėginimą grįžti prie originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų komisijos veikla keliskart buvo sustabdyta, tačiau jau nuo 1984 metų (10-uoju nutarimu) Kalbos komisija leido vartoti originalias asmenvardžių ir vietovardžių formas mokslinėje ir informacinėje literatūroje. Šio nutarimo nuostatos, kiek pataisytos, buvo perkeltos į 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 5 punktą (po pakeitimų dab. 3 punktas; žr. suvestinę redakciją skyriuje „VLKK nutarimai“). 2003 m. atliktas sociologinis tyrimasparodė, kad Lietuvos gyventojai iš principo pritaria skirtingam kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių (svetimvardžių) pateikimui pagal skaitytojų amžių, išsilavinimą ir leidinio pobūdį.
60-ajame nutarime buvo nustatyti svetimvardžių vartojimo principai (3 punkte), bendriausios adaptavimo taisyklės(4–5 p.) ir kaip rišliame tekste vartoti originalias tikrinių vardų formas (šis punktas panaikintas 2016 m. gegužės 26 d. Nr. N-1 (158) nutarimu, vietoj jo patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“); kaip transkribuojami senovės graikų tikriniai vardai žr. 6 p. Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.
Naujienose (apie svetimvardžius)
Perraša iš kitų kalbų
Dėl transkripcijos iš rusų kalbos žr. 60-ojo nutarimo 3.3 punkto (buv. 5.3) pastabą. Adaptavimo reikmėms skirta Kalbos komisijos aprobuota „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija“ (Vilnius: Mokslas, 1990). [Iki tol galiojo Instrukcija lietuviškiems tikriniams vardams rusiškai transkribuoti, parengta LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parengė K. Ulvydas, patvirtinta Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1962 m. balandžio 19 d. nutarimu, paskelbta kaip „Vyriausybės žinių“ nr. 15 priedas.] Transliteracijos reikmėms skirtas tarptautinis standartas ISO 9:1995 „Informacija ir dokumentai. Kirilicos rašmenų transliteravimas lotyniškais rašmenimis. Slavų ir ne slavų kalbos“. Galima pridurti, kad VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamas pagrindinių užsienio kalbų rašmenų transliteravimo į pagrindinius lotynų kalbos rašmenis klasifikatorius, taikomas transliteruojant užsienio juridinių asmenų pavadinimus, fizinių asmenų vardus, pavardes iš įvairių lotynišką raidyną vartojančių kalbų, taip pat arabų, armėnų, graikų, gruzinų, hebrajų, kirilikos (kirilicos), žr. TRANSLITERAVIMAS.
Kalbos komisija, bendradarbiaudama su tam tikrų kalbų tyrimo centrais ir specialistais, yra nutarimais patvirtinusi ketverias perrašos taisykles:
Protokoliškai patvirtintos vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės iš šių kalbų:
VLKK darbo grupės parengtos ir Kalbos komisijos apsvarstytos perrašos taisyklės:
Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Lotynizacijos grupės tinklalapyje žr. 48 raidynų perrašos lenteles ir kt.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu 2015 m. parengė transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles, kuriomis remtasi leidžiant žodyną „Pasaulio vietovardžiai“ rinkinį. Kol kas taisyklės recenzuojamos ir svarstomos, ketinant jas paskelbti pasvetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt. (Tam tikrus raidžių ir raidžių junginių iš įvairių kalbų perteikimo lietuvių kalba dėsningumus galima pastebėti naudojantis paieškos galimybėmis.) Dar galima remtis šio centro (anksčiau – Vyriausioji enciklopedijų redakcija) leidiniu „Nelietuviškų vardų rašymas „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1986).
Lotynų jungtinė abėcėlė
Kirilikos jungtinė abėcėlė
Iš „Pasaulio vietovardžių žodyno. Europa“ (Vilnius, 2006)
Specialieji nutarimai
VLKK yra priėmusi du atskirus nutarimus dėl vietovardžių vartojimo tam tikrose srityse ir dvi rekomendacijas:
1) Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose (žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 3 (72):
1. Mokykliniuose leidiniuose vartojamos lietuviškos tradicinės ir adaptuotos kitų šalių vietovardžių formos. Greta jų (rišliame tekste – skliausteliuose) arba prieduose gali būti nurodomos autentiškos formos. 2. Mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai. Greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai.
2) Dėl tradicinių vietovardžių vartojimo transporto informacijoje(žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 4 (73):
Rašytinėje ir žodinėje geležinkelių, automobilių, oro ir vandens transporto eismo informacijoje valstybine kalba (tvarkaraščiuose, švieslentėse, garsiniuose skelbimuose, transporto priemonių rodyklėse, informaciniuose kelio ženkluose, kelių žemėlapiuose, informaciniuose leidiniuose ir kt.) vartojami tradiciniai vietovardžiai: 1. Lietuviškos tradicinės kitų šalių vietovardžių formos, pvz.: Berlynas, Daugpilis, Gardinas, Krokuva, Lyda, Varšuva, Paryžius. Autentiškos šių vietovardžių formos gali būti pateikiamos greta. 2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai, pvz.: Karaliaučius, Tilžė, Ragainė. Pagrečiui su tradiciniais gali būti nurodomi dabartiniai oficialieji vietovardžiai.
3) 2006 m. rugsėjo 28 d. patvirtinta rekomendacija „Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo“ (žr. skyriuje NUTARIMAI, Rašyba). Įžanginis komentarasnaujienose 2006-07-21 „Siūlymas dėl verstinių leidinių autorių pavardžių“.
4) 2016 m. gegužės 26 d. Nr. PN-3 protokoliniu nutarimu patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“). Komentaras naujienose 2016-05-31 „Daugiau galimybių, bet ir daugiau sumanumo (prof. Albino Drukteinio).
Tradicinės svetimvardžių formos
Baltų etninių žemių lietuviški vietų vardai Kalbos komisijos patvirtinti atskirais sąrašais 1997–2000 m.:
Vėliau, sudarius atvirkštinius sąrašus, išleista knyga „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002).
Iš Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu Kalbos komisija nuo 2004 metų rėmė projektą „Istorinių etninių (Lietuvos paribio ir užribio) vietovardžių rinkimas ir jų elektroninis tvarkymas“ (darbo vadovė dr. Alma Ragauskaitė).
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kaupia ir skelbia mikrotoponimų atitikmenų sąrašus, žr. LLVS.lt:
Tradicinėmis formomis dažniausiai vartojami šventųjų ir karalių vardai, žr.:
Dar Konsultacijų banke: Ona Austrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Liudvikas XIV (Karalius Saulė), Jonas Karolis I, Pilypas VI, Pilypas VI...
Kitų kalbų asmenvardžių transkribuotų (adaptuotų) formų sąrašą 2014 m. pradėjo skelbti nacionalinis transliuotojas LRT, žr. http://www.lrt.lt/projektai/kalbek_naujas/Svetimvardziai#skip.
Vietovardžių sąrašai ir žodynai
Poskyriuose (viršuje po antrašte „Nutarimai“) teikiami Kalbos komisijos nutarimais ar protokoliniais nutarimais patvirtinti vietovardžių sąrašai, t. y.: jungtiniai valstybiųir jų sostinių(ir atvirkščiai – sostinių ir valstybių) pavadinimų sąrašai (paskutinės 48-ojo ir 54-ojo nutarimų redakcijos), valdų ir kraštųpavadinimai (patvirtinti 2007-12-20 nutarimu Nr. N-4 (113), Lenkijosvaivadijų pavadinimai, Gruzijos administracinių regionų pavadinimai (patvirtinti 2012-04-26 protokoliniu nutarimu Nr. PN-3), JAVvalstijų, VFRžemių, Airijosprovincijų, JK grafysčių ir Šiaurės Airijos provincijų pavadinimai. Prie jų šliejami protokoliniais nutarimais Kalbos komisijos patvirtinti valstybių gyventojų, valdų ir kraštų gyventojų, valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų sąrašai.
Nutarimų dėl valstybių, valdų ir kraštų pavadinimų pakeitimai priimami pagal tarptautinio standarto ISO 3166-1 „Šalių pavadinimų kodai“ pakeitimus (žr.: www.iso.org, Šalių kodai; taip pat ES institucijų vertimo vadovo 5 priedą). Dar žr. Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Šalių pavadinimų DG puslapyje, UNGEGN Pasaulio geografinių vardų duomenų bazėje (oficialiomis šalies kalbomis ir penkiomis JT kalbomis). 2017 m. UNGEGN 11-ojoje konferencijoje pristatytas atnaujintas Šalių pavadinimų sąrašas (pavadinimai šalies oficialiosiomis kalbomis ir šešiomis JT kalbomis).
2002–2003 m. komisija apsvarstė Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto pateiktus kitų šalių lietuvių kalboje tradicinių ir labiau paplitusių pasaulio vietovardžių sąrašus – JAV valstijų, istorinių Jungtinės Karalystės grafysčių, Šiaurės Airijos ir Airijos provincijų, VFR žemių pavadinimų, taip pat fizinės ir ekonominės geografijos, istorijos objektų vardų.
„Pasaulio vietovardžiai“ internete, žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt. Plačiau žr. pristatymą (585 KB).
Kalbos komisijos užsakymu parengtas ir išleistas žodynas „Pasaulio vietovardžiai“ (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų centro darbuotojų grupė, ats. redaktorė Rita Trakymienė). Jame teikiamos ir autentiškos, ir sulietuvintos vietovardžių formos. 2006 m. išleistas I tomas „Europa“ (nuo 2013 m. duomenys skelbiami svetainėje MELC.lt, žr. čia), 2008 m. II tomas „Amerika“ (2010 m.), III tomas „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“, 2012 m. IV tomas (pirmoji Azijos dalis) „Azija (Afganistanas–Jungtinai Arabų Emyratai)“, 2014 m. V tomas (antroji Azijos dalis) „Azija (Kambodža–Vietnamas)“.
2014 m. atverta VLKK.lt pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“. Žodyno tomų duomenys suskaitmeninti VLKK lėšomis. Plačiau apie pasvetainę, žodyno rengėjus, šaltinius, paieškos galimybes, taip pat šalių ir kalbų sąrašus žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt.
Dalyvavimas UNGEGN veikloje
Nuo 2000-ųjų Kalbos komisija dalyvauja Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus veikloje, priklauso Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų grupei. Apie tai plačiau žr. skyriuje BENDRADARBIAVIMAS.
Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt.
Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.
Rekomendacija.
Rodoma nuo 121 iki 140