Tradicinis vietovardis (egzonimas) – tai už šalies dabartinės teritorijos ribų esančio geografinio objekto pavadinimas, kurio forma nesutampa su oficialiąja ir adaptuota, bet yra savita nuo seno lietuvių kalboje įsigalėjusi, pvz., Balstogė (ofic. lenk. Białystok), Daugpilis (lat. Daugavpils), Breslauja (brus. Braslau).

 

Tradicinių vietovardžių sluoksnį turi visos kalbos, lietuvių kalboje daugiausia jų baltų etninėse žemėse. Kalbos komisija atitinkamai patvirtino dab. Baltarusija, Latvija, Lenkija, Rusijos Kaliningrado srities tradicinių lietuviškų vietovardžių sąrašus. Sąrašai paskelbti leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), čia pridedamos rodyklės PDF formatu.

 Atvirkštiniai baltų etninių žemių lietuviškų vietovardžių sąrašai:

Atvirkštinis (rusų–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas 
Atvirkštinis (vokiečių–lietuvių) tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas 
Atvirkštinis lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos) vietovardžių formų sąrašas 
Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Latvijos Respublikos vietovardžių formų sąrašas 
Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas 

REKOMENDACIJA

 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2003 m. sausio 30 d. protokoliniu nutarimu
(Inf. pran., 2003, Nr. 10)

Bãdenas-Viùrtembergas

Bavãrija

Berlýnas

Brándenburgas

Brė́menas

Hámburgas

Hèsenas

Mèklenburgas-Pomerãnija

Reĩno krãštas-Pfálcas

Sãro kraštas

Saksònija

Saksònija-Ánhaltas

Šlė́zvigas-Hòlšteinas

Tiurìngija

Žemutìnė Saksònija

Šiáurės Reĩnas-Vestfãlija

 

PASTABOS. 1. Šių vietovardžių formos visais atvejais teiktinos adaptuotos (arba tradicinės), originaliosios gali būti nurodomos skliaustuose.
2. „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Vardyno rašybos grupės sprendimu dauguma pavadinimų kirčiuoti išlaikant originalo kirčio vietą.

REKOMENDACIJA

 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2003 m. sausio 30 d. protokoliniu nutarimu
(Inf. pran., 2003, Nr. 10)

Anglija

Bãkingamšyras

Bèdfordšyras

Bèrkšyras

Čèšyras

Dãramas

Dèrbišyras

Dèvonas

Didỹsis Lòndonas

Didỹsis Mánčesteris

Dòrsetas

Eĩvonas

Èseksas

Glòsteršyras

Hámbersaidas

Hámpšyras

Hèrefordas ir Vùsteris

Hèrtfordšyras

Kámbrija

Kem̃bridžšyras

Keñtas

Klìvlandas

Kòrnvalis

Lánkašyras

Lèsteršyras

Lìnkolnšyras

Mèrsisaidas

Nòrfolkas

Nortámptonšyras

Nortùmberlandas

Nòtingamšyras

Òksfordšyras

Pietų̃ Jòrkšyras

Rytų̃ Sãseksas

Sãfolkas

Sãris

Sòmersetas

Stãfordšyras

Šiáurės Jòrkšyras

Šròpšyras

Táinas ir Vìras

Váito Salà

Vakarų̃ Jòrkšyras

Vakarų̃ Mìdlandsas

Vakarų̃ Sãseksas

Vìltšyras

Vòrikšyras

 

Škotija

Bòrdersas

Centrìnė

Dámfrisas ir Gãlovėjus

Fáifas

Grámpianas

Háilandas

Lòdianas

Òrknis

Stratkláidas

Šètlandas

Teĩsaidas

Vakarų̃ Sãlos

 

Velsas

Dìvedas

Gveñtas

Gvìnetas

Klùidas

Pietų̃ Glamòrganas

Pòvisas

Vakarų̃ Glamòrganas

Vìdurio Glamòrganas

 

Šiaurės Airija

Ántrimas

Armà

Dáunas

Dèris

Fermanà

Tirònas

 

PASTABOS. 1. Šių vietovardžių formos visais atvejais teiktinos adaptuotos (arba tradicinės), originaliosios gali būti nurodomos skliaustuose.
2. „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Vardyno rašybos grupės sprendimu dauguma pavadinimų kirčiuoti išlaikant originalo kirčio vietą.

3. Toks Jungtinės Karalystės ir Šiaurės Airijos teritorijos administracinis suskirstymas galiojo iki 1974 m.

REKOMENDACIJA

 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2003 m. sausio 30 d. protokoliniu nutarimu
(Inf. pran., 2003, Nr. 10)

Áidahas

Ãjova

Alabamà

Aliaskà

Arizonà

Árkanzasas

Dèlaveras

Džòrdžija

Flòrida

Havãjai

Ilinòjus

Indianà

Jutà

Kalifòrnija

Kánzasas

Kentùkis

Kolorãdas

Kolùmbijos apýgarda*

Konèktikutas

Luizianà

Masačùsetsas

Meĩnas

Mèrilandas

Mìčiganas

Minesotà

Misisìpė

Misū̃ris

Montanà

Naujàsis Džèrsis

Naujàsis Hámpšyras

Naujóji Mèksika

Nebraskà

Nevadà

Niujòrkas

Ohãjas

Oklahomà

Òregonas

Pensilvãnija

Pietų̃ Dakotà

Pietų̃ Karolinà

Rod Áilandas

Šiáurės Dakotà

Šiáurės Karolinà

Tèksasas

Tenèsis

Vajòmingas

Vakarų̃ Virdžìnija

Vãšingtonas

Vermòntas

Virdžìnija Viskònsinas

 

* Ši apygarda turi valstijos statusą.

 

PASTABOS. 1. Šių vietovardžių formos visais atvejais teiktinos adaptuotos (arba tradicinės), originaliosios gali būti nurodomos skliaustuose.
2. „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Vardyno rašybos grupės sprendimu dauguma pavadinimų kirčiuoti išlaikant originalo kirčio vietą.

 

REKOMENDACIJA

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2003 m. sausio 30 d. protokoliniu nutarimu
(Inf. pran., 2003, Nr. 10)

Airijos (ist.) provincijos 

Álsteris

Kònachtas

Leñsteris

Mánsteris

 

PASTABOS. 1. Šių vietovardžių formos visais atvejais teiktinos adaptuotos (arba tradicinės), originaliosios gali būti nurodomos skliaustuose.
2. „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ Vardyno rašybos grupės sprendimu dauguma pavadinimų kirčiuoti išlaikant originalo kirčio vietą.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1996 m. gegužės 2 d. nutarimas Nr. 54„Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ (Žin., 1996, Nr. 49; nauja redakcija Žin., 2001, Nr. 85-3005; 2002, Nr. 70-2954; 2002, Nr. 120-5461; 2003, Nr. 97-4390; 2005, Nr. 74-2702; 2006, Nr. 107-4089; 2007, Nr. 118-4863; 2009, Nr. 21-846; 2010, Nr. 124-6375; 2011, Nr. 123-5878; 2012, Nr. 28-1288; 2013, Nr. 50-2552, Nr. 67-3396, Nr. 106-5269, Nr. 113-5679; 2018, Nr. 10908Nr. 15932; 2019, Nr. 3463, 2021, Nr. 429), taip pat žr. Nutarimai/ Sąrašas.

 Suvestinė redakcija
 

SOSTINIŲ PAVADINIMAI VALSTYBIŲ PAVADINIMAI

Tradicinės, transkribuotosios ir adaptuotosios sostinių pavadinimų formos

Lotyniško pagrindo abėcėlę vartojančių kalbų originaliosios sostinių pavadinimų formos

(Žr. 4 pastabą) Ilgieji (oficialieji) valstybių pavadinimai
Abù Dãbis   an Abu Dhabi Jungtiniai Arabų Emyratai
Abudžà Abuja   Nigerijos Federacinė Respùblika
Adìs Abebà   an Addis Ababa Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika
Akrà Accra   Ganos Respublika
Alžỹras   an Algiers, pr Alger, isp Argel Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika
Amãnas   an Amman Jordanijos Hašimitų Karalystė
Ámsterdamas Amsterdam   Nyderlandų Karalystė
Andorà Andorra la Vella   Andoros Kunigaikštystė
Ankarà Ankara   Turkijos Respublika
Antananarỹvas Antananarivo   Madagaskaro Respublika
Ãpija Apia   Samoa Nepriklausomoji Valstybė
Asmarà   an Asmara Eritrėjos Valstybė
Astanà [4-2019]   an Astana Kazachstano Respublika
Asunsjònas Asunción   Paragvajaus Respublika
Ašchabãdas   an Ashgabat Turkmėnistanas
Atė́nai   an Athens, pr Athenes Graikijos Respublika
Bagdãdas   an Baghdad, pr Bagdad Irako Respublika
Bakù Bakı   Azerbaidžano Respublika
Bamãkas Bamako   Malio Respublika
Bándar Serì Begãvanas Bandar Seri Begawan   Brunėjaus Darusalmas
Bandžùlis Banjul   Gambijos Respublika
Bángis Bangui   Centrinės Afrikos Respublika
Bankòkas   an Bangkok Tailando Karalystė
Bastèras Basseterre   Sent Kitsas ir Nevis
Beirùtas   an, isp Beirut pr Beyrouth Libano Respublika
Belgrãdas Beograd   Serbijos Respublika
Belmopãnas Belmopan   Belizas
Berlýnas Berlin   Vokietijos Federacinė Respublika
Bèrnas voBern, prBerne, it, rtr Berna   Šveicarijos Konfederacija
Bisáu Bissau   Bisau Gvinėjos Respublika
Biškèkas   an Bishkek Kirgizijos Respublika
Bogotà (Santa Fé de) Bogotá   Kolumbijos Respublika
Bratislavà Bratislava   Slovakijos Respublika
Brazavìlis Brazzaville   Kongo Respublika
Brazìlija Brasília   Brazilijos Federacinė Respublika
Brìdžtaunas Bridgetown   Barbadosas
Briùselis olBrussel, prBruxelles, vo Brüssel   Belgijos Karalystė
Budapèštas Budapest   Vengrija
Buènos Áirės Buenos Aires   Argentinos Respublika
Bukarèštas Bucureşti   Rumunija
Bužumbūrà [5-2019] Bujumbura Burundžio Respublika
Chartùmas   an Khartoum Sudano Respublika
Dakà   an, isp Dhaka, pr Dacca Bangladešo Liaudies Respublika
Dakãras Dakar   Senegalo Respublika
Damãskas   an Damascus, pr Damas Sirijos Arabų Respublika
Dèlis, Naujàsis Dèlis New Delhi   Indijos Respublika
Dìlis Dili   Rytų Timoro Demokratinė Respublika
Dòdoma / Dar es Salãmas Dodoma / Dar es Salaam   Tanzanijos Jungtinė Respublika
Dohà   an Doha Kataro Valstybė
Dùblinas anDublin, aiBaile Atha Cliath   Airija
Dušanbė̃   an Dushanbe Tadžikistano Respublika
Džakárta Jakarta   Indonezijos Respublika
Džibùtis Djibouti   Džibučio Respublika
Džòrdžtaunas Georgetown   Gajanos Respublika
Džubà 1-2011 Juba   Pietų Sudanas
Frìtaunas Freetown   Siera Leonės Respublika
Funafùtis Funafuti   Tuvalu
Gaborònas Gaborone   Botsvanos Respublika
Gitegà  Gitega    Burundžio Respublika
Gvatemalà (Ciudad de) Guatemala   Gvatemalos Respublika
Hanòjus Hà Nội   Vietnamo Socialistinė Respublika
Harãrė Harare   Zimbabvės Respublika
Havanà La Habana   Kubos Respublika
Hèlsinkis Helsinki   Suomijos Respublika
Honiarà Honiara   Saliamono Slos
Islamabãdas Islamabad   Pakistano Islamo Respublika
Jamusùkras Yamoussoukro   Dramblio Kaulo Kranto Respublika
Jaundė̃ Yaoundé   Kamerūno Respublika
Jerevãnas   an Yerevan, pr Erevan, isp Ereván Armėnijos Respublika
Jerùzalė* / Ramalà 2-2013     Palestinà****
Jerùzalė* / Tel Avìvas   an Jerusalem (sulot. hbr. Yerushalayim, sulot. arab. al-Quds) Izraelio Valstybė
Kabùlas   an Kabul, pr Kaboul Afganistano Islamo Respublika
Kaìras   an Cairo Egipto Arabų Respublika
Kampalà Kampala   Ugandos Respublika
Kanberà Canberra   Australija
Karãkasas Caracas   Venesuelos Bolivaro Respublika
Kãstris Castries   Sent Lusija
Katmandù   an Kathmandu Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika
Kigãlis Kigali   Ruandos Respublika
Kìjevas   an Kyiv Ukraina
Kìngstaunas Kingstown   Sent Vinsentas ir Grenadinai
Kìngstonas Kingston   Jamaika
Kinšasà Kinshasa   Kongo Demokratinė Respublika
Kišiniòvas Chişinău   Moldovos Respublika
Kìtas Quito   Ekvadoro Respublika
Kolòmbas  3-2013
Colombo   Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika
Konãkris Conakry   Gvinėjos Respublika
Kopenhagà København   Danijos Karalystė
Kuveĩtas   an Kuwait City, pr Koweït Kuveito Valstybė
Kvãla Lumpū̃ras Kuala Lumpur   Malaizija
La Pãsas / Sùkrė La Paz / Sucre   Bolivijos Daugiatautė Valstybė
Librevìlis Libreville   Gabono Respublika
Lilòngvė Lilongwe   Malavio Respublika
Limà Lima   Peru Respublika
Lisabonà Lisboa   Portugalijos Respublika
Liublianà Ljubljana   Slovėnijos Respublika
Liùksemburgas liuLëtzebuerg, pr Luxembourg, voLuxemburg   Liuksemburgo Didžioji Hercogystė
Lomė̃ Lomé   Togo Respublika
Lòndonas London  

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė

Luánda Luanda   Angolos Respblika
Lusakà Lusaka   Zambijos Respublika
Madrìdas Madrid   Ispanijos Karalystė
Madžū̃̃ras Majuro   Maršalo Salų Respublika
Malãbas Malabo   Pusiaujo Gvinėjos Respublika
Mãlė   an Malé Maldyvų Respublika
Managvà Managua   Nikaragvos Respublika
Manilà Manila   Filipinų Respublika
Mapùtu Maputo   Mozambiko Respublika
Masèru Maseru   Lesoto Karalystė
Maskãtas   an Muscat, pr, isp Mascate Omano Sultonatas
Maskvà   an Moscow, pr Moscou, isp Moscú Rusijos Federacija
Mbabãnė / Lobámba Mbabane / Lobamba   Esvatinio Karalystė
Mèksikas México   Meksikos Jungtinės Valstijos
Melèkeokas Melekeok   Palau Respublika
Menamà   an Manama Bahreino Karalystė
Mìnskas   an Minsk Baltarusijos Respublika
Mogadìšas Muqdisho   Somalio Federacinė Respblika
Monãkas Monaco   Monako Kunigaikštystė
Monròvija Monrovia   Liberijos Respublika
Montevidė́jas Montevideo   Urugvajaus Rytų Respublika
Morònis Moroni   Komorų Sąjunga
Nairòbis Nairobi   Kenijos Respublika
Nãsau Nassau   Bahamų Sandrauga
Ndžamenà N’Djamena   Čado Respublika
Neipìdas   an Nay Pyi Taw, Naypyidaw Mianmaro Sąjungos Respublika
Niamė̃jus Niamey   Nigerio Respublika
Nikòsija**   an Nicosia (Lefkosia) Kipro Respublika
Nuakšòtas   an pr Nouakchott, isp Nuakchot Mauritanijos Islamo Respublika
Nukualofà Nuku’alofa   Tongos Karalystė
Nùr Sultãnas [4-2019]   an Nur-Sultan Kazachstano Respublika 
Òslas Oslo   Norvegijos Karalystė
Otavà Ottawa   Kanada
Palikỹras Palikir   Mikronezijos Federacinės Valstijos
Panamà Panamá   Panamos Respublika
Paramarìbas Paramaribo   Surinamo Respublika
Parỹžius Paris   Prancūzijos Respublika
Pchenjãnas   an Pyongyang Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika
Pekìnas   an Beijing Kinijos Liaudies Respublika
Pnompènis   an Phnom Penh Kambodžos Karalystė
Pietų̃ Taravà South Tarawa   Kiribačio Respublika
Pòdgorica Podgorica   Juodkalnija
Port Luìsas Port Louis   Mauricijaus Respublika
Port Mòrsbis Port Moresby   Papua Naujosios Gvinėjos Nepriklausomoji Valstybė
Port o Preñsas Port-au-Prince   Haičio Respublika
Port of Speĩnas Port of Spain   Trinidado ir Tobago Respublika
Port Vilà Port Vila   Vanuatu Respublika
Pòrto Nòvas Porto-Novo   Benino Respublika
Prahà Praha   Čekijos Respublika
Prajà (Cidade de) Praia   Žaliojo Kyšulio Respublika
Pretòrija / Keĩptaunas Pretoria / afKaapstad, an Cape Town, khiKapa   Pietų Afrikos Respublika
Rabãtas   an Rabat Maroko Karalystė
Reĩkjavikas Reykjavík   Islandijos Respublika
Rijãdas   an Riyadh Saudo Arabijos Karalystė
Rygà Rīga   Latvijos Respublika
Romà Roma   Italijos Respublika
Rozò Roseau   Dominikos Sandrauga
San Chosė̃ San José   Kosta Rikos Respublika
San Marìnas San Marino   San Marino Respublika
San Salvadòras San Salvador   Salvadoro Respublika
San Tomė̃ São Tomé   San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika
Sanà   an San’a Jemeno Respublika
Santjãgas Santiago (de Chile)   Čilės Respublika
Sánto Domìngas Santo Domingo   Dominikos Respublika
Sarãjevas Sarajevo   Bosnija ir Hercegovina
Sent Džònsas Saint John’s   Antigva ir Barbuda
Sent Džòrdžas Saint George’s   Grenada
Seùlas   an Seoul Korėjos Respublika
Singapū̃ras Singapore   Singapūro Respublika
Skòpjė   an Skopje Šiaurės Makedonijos Respublika
Sòfija   an Sofia Bulgarijos Respublika
Stòkholmas Stockholm   Švedijos Karalystė
Šri Džajavardanapura Kòtė   an Sri Jayewardenepura Kotte Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika
Suvà Suva   Fidžio Respublika
Tãlinas Tallinn   Estijos Respublika
Taškeñtas Toshkent   Uzbekistano Respublika
Tbilìsis   an Tbilisi Sakartvelas [6-2020]
Tegusigálpa Tegucigalpa   Hondūro Respublika
Teherãnas   an Tehran, pr Téhéran Irano Islamo Respublika
Tìmpu   an Thimphu, pr Thimphou Butano Karalystė
Tiranà Tiranë   Albanijos Respublika
Tòkijas   an Tokyo Japonija
Trìpolis   an Tripoli Libijos Valstybė
Tunìsas   an, pr Tunis, isp Túnez Tuniso Respublika
Uagadùgu Ouagadougou   Burkina Fasas
Ulán Bãtoras   an Ulaanbaatar Mongolija
Vadùcas Vaduz   Lichtenšteino Kunigaikštystė
Valetà Valletta   Maltos Respublika
Váršuva Warszawa   Lenkijos Respublika
Vãšingtonas Washington   Jungtinės Amerikos Valstijos
Vèlingtonas Wellington   Naujoji Zelandija
Víena Wien   Austrijos Respublika
Vientiãnas   an, pr Vientiane, isp Vientiane, Vientián Laoso Liaudies Demokratinė Respublika
Viktòrija Victoria   Seišelių Respublika
Vìlnius   an., pr Vilnius, isp – Vilna, Vilnius Lietuvos Respublika
Vìndhukas Windhoek   Namibijos Respublika
Zãgrebas Zagreb   Kroatijos Respublika
- -   Nauru Respublika***
- -   Šventasis Sostas; Vatikano Miesto Valstybė

 

* Jeruzalės kaip sostinės statusas tarptautiniu mastu nėra apibrėžtas.

** Kipro oficialiomis kalbomis vartojamos kelios pavadinimo formos: gr Λευκωσία (Levkosía, Lefkosía), tu Lefkoşa.

*** Oficialios sostinės nėra, paprastai kaip sostinė nurodomas didžiausias miestas Jarenas (an Yaren).

**** Valstybės statuso klausimas sprendžiamas Artimųjų Rytų taikos proceso derybose.

Sutrumpinimai:

af – afrikaniškai
ai – airiškai
an – angliškai
gr – graikiškai
kh – khoiniškai
isp – ispaniškai
it – itališkai
liu – liuksemburgietiškai
ol – olandiškai
pr – prancūziškai
rtr – retoromaniškai
tu – turkiškai
vo – vokiškai

Pastabos:

1. Sąraše pabraukti tie tradiciniai sostinių pavadinimai, kurie savo forma skiriasi nuo originaliųjų ir skirtųsi nuo adaptuotųjų.

2. Pasviraisiais brūkšniais atskirtos skirtingą statusą turinčios sostinės, kableliais – to paties pavadinimo variantai.

3. Tradicinės, transkribuotosios, adaptuotosios ir originaliosios pavadinimų formos vartotinos pagal bendruosius principus, išdėstytus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 5-ajame punkte (Žin., 1997, Nr. 63-1490, dar žr. SVETIMVARDŽIAI/ Vartojimo principai) ir Komisijos aprobuotame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992).

4. Trečioji skiltis sukurta 2007 m. spalio 19 d. Vardyno pakomisės sprendimu. Tais atvejais, kai originalus sostinės pavadinimas oficialia valstybės kalba, kurios raidynas nelotyniško pagrindo, nutarta patogumo dėlei teikti lotyniškosios perrašos (dažniausiai angliškos transkripcijos pagrindu) formą; kai kuriais atvejais čia pateikiama ir prancūziška ar (ir) ispaniška forma. Lotynizuotų formų šaltiniai – Jungtinių Tautų terminynas (UNTERM), Encyclopedia Britanica online.

________________________

[1-2011] Į Valstybių pavadinimų sąrašą įrašius Pietų Sudaną, 2011 m. spalio 6 d. VLKK nutarimu Nr. N-8 (129) įrašytas ir naujas sostinės pavadinimas Džuba

[2-2013] Į Valstybių pavadinimų sąrašą įrašius Palestiną, 2013 m. gegužės 9 d. VLKK nutarimu Nr. N-5 (141) įrašyti pavadinimai Jeruzalė* / Ramala.

[3-2013] 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. N-12 (148) vietoj pavadinimo Kolombasįrašytas Šri Lankos naujos sostinės pavadinimas Šri Džajavardanapura Kotė. (Kolombastoliau vadinamas komercine sostine.) 

[4-2019]  2019 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. N-4 (174) vietoj pavadinimo Astana įrašytas naujas Kazachstano Respublikos sostinės pavadinimas Nur Sultanas

[5-20192019 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. N-11 (181) vietoj pavadinimo Bužumbūra įrašytas naujas Burundžio Respublikos sostinės pavadinimas Gitega

[6-20202021 m. sausio 7 d. nutarimu Nr. N-1 (184) vietoj pavadinimo Gruzija įrašytas Sakartvelas (Gruzija liko tradicinis). 

 

Paskutiniai pakeitimai 2021 m. sausį.

PATVIRTINTA
Kalbos komisijos 48-uoju ir 54-uoju nutarimais,
žr. Nutarimai/ Sąrašas

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. sausio 26 d. nutarimas Nr. 48 „Dėl valstybių pavadinimų“ (Žin., 1995, Nr. 13-313; 2001, Nr. 40-1410; 2002, Nr. 70-2953; 2002, Nr. 120-5460; 2003, Nr. 97-4389; 2004, Nr. 26-843; 2005, Nr. 74-2701; 2006, Nr. 107-4088; 2007, Nr. 105-4333; 2009, Nr. 21-845; 2010, Nr. 124-6374; 2011, Nr. 27-1319; 2011, Nr. 78-3860; 2011, Nr. 123-5877, Nr. 142-6701; 2012, Nr. 28-1287; 2013, Nr. 50-2551, Nr. 67-3395, Nr. 106-5268; 2018, Nr. 7443Nr. 10907, Nr. 15931;  2019, Nr. 3462; 2021, Nr. 111
(Pastaba. Pirmasis Kalbos komisijos nutarimas dėl valstybių ir sostinių pavadinimų buvo priimtas 1987 m. gruodžio 24 d.)

Subendrinta aktuali nutarimų redakcija

VALSTYBIŲ PAVADINIMAI

(patvirtinta nutarimu Nr. 48)

SOSTINIŲ PAVADINIMAI

(patvirtinta nutarimu Nr. 54)

Trumpieji (tradiciniai)

Ilgieji (oficialieji)

Tradicinės, transkribuotosios ir adaptuotosios sostinių pavadinimų formos

Afganistãnas

Afganistãno Islãmo Respùblika

Kabùlas

Aĩrija

Aĩrija

Dùblinas

Albãnija

Albãnijos Respùblika

Tiranà

Alžỹras

Alžỹro Liáudies Demokrãtinė Respùblika

Alžỹras

Andorà

Andòros Kunigaikštỹstė

Andorà

Angolà

Angòlos Respùblika

Luánda

Antigvà ir Barbudà

Antigvà ir Barbudà

Sent Džònsas

Argentinà

Argentìnos Respùblika

Buènos Áirės

Armė́nija

Armė́nijos Respùblika

Jerevãnas

Austrãlija

Austrãlija

Kanberà

Áustrija

Áustrijos Respùblika

Víena

Azerbaidžãnas

Azerbaidžãno Respùblika

Bakù

Bahãmos

Bahãmų Sándrauga

Nãsau

Bahreĩnas

Bahreĩno Karalỹstė

Menamà

Baltarùsija, Gùdija

Baltarùsijos Respùblika

Mìnskas

Bangladèšas

Bangladèšo Liáudies Respùblika

Dakà

Barbadòsas

Barbadòsas

Brìdžtaunas

Bel̃gija

Bel̃gijos Karalỹstė

Briùselis

Belìzas

Belìzas

Belmopãnas

Benìnas

Benìno Respùblika

Pòrto Nòvas

Bìrma žr. Mianmãras

 

 

Bisáu Gvinė́ja

Bisáu Gvinė́jos Respùblika

Bisáu

Bolìvija

Bolìvijos Daugiataũtė Valstýbė

La Pãsas / Sùkrė

Bòsnija ir Hercegovinà

Bòsnija ir Hercegovinà

Sarãjevas

Botsvanà

Botsvãnos Respùblika

Gaborònas

Brazìlija

Brazìlijos Federãcinė Respùblika

Brazìlija

Brunė̃jus

Brunė̃jaus Darusalãmas

Bándar Serì Begãvanas

Bulgãrija

Bulgãrijos Respùblika

Sòfija

Burkìna Fãsas

Burkìna Fãsas

Uagadùgu

Burùndis

Burùndžio Respùblika

Gitegà 

Butãnas

Butãno Karalỹstė

Tìmpu

Centrìnės Ãfrikos Respùblika

Centrìnės Ãfrikos Respùblika

Bángis

Čãdas

Čãdo Respùblika

Ndžamenà

Čèkija

Čèkijos Respùblika

Prahà

Čìlė

Čìlės Respùblika

Santjãgas

Dãnija

Dãnijos Karalỹstė

Kopenhagà

Didžióji Britãnija žr. Jungtìnė Karalỹstė

 

 

Dominikà

Dominìkos Sándrauga

Rozò

Dominìkos Respùblika

Dominìkos Respùblika

Sánto Domìngas

Dram̃blio Káulo Krañtas

Dram̃blio Káulo Krañto Respùblika

Jamusùkras

Džibùtis

Džibùčio Respùblika

Džibùtis

Egìptas

Egìpto Arãbų Respùblika

Kaìras

Ekvadòras

Ekvadòro Respùblika

Kìtas

Eritrė́ja

Eritrė́jos Valstýbė 7-2013

Asmarà

Èstija

Èstijos Respùblika

Tãlinas

Esvatìnis 13-2018

Esvatìnio Karalỹstė 13-2018

Mbabãnė / Lobámba

Etiòpija

Etiòpijos Federãcinė Demokrãtinė Respùblika

Adìs Abebà

Fìdžis

Fìdžio Respùblika 1-2001

Suvà

Filipìnai

Filipìnų Respùblika

Manilà

Gabònas

Gabòno Respùblika

Librevìlis

Gajanà

Gajãnos Respùblika

Džòrdžtaunas

Gàmbija

Gámbijos Respùblika

Bandžùlis

Ganà

Gãnos Respùblika

Akrà

Graĩkija

Graĩkijos Respùblika

Atė́nai

Grenadà

Grenadà

Sent Džòrdžas

Grùzija žr. Sakartvèlas 11-2018, 15-2020 

 

 

Gùdija žr. Baltarùsija

 

 

Gvatemalà

Gvatemãlos Respùblika

Gvatemalà

Gvinė́ja

Gvinė́jos Respùblika

Konãkris

Haìtis

Haìčio Respùblika

Port o Preñsas

Hondū̃ras

Hondū̃ro Respùblika

Tegusigálpa

Ìndija

Ìndijos Respùblika

Dèlis, Naujàsis Dèlis

Indonèzija

Indonèzijos Respùblika

Džakárta

Irãkas

Irãko Respùblika

Bagdãdas

Irãnas

Irãno Islãmo Respùblika

Teherãnas

Islándija

Islándijos Respùblika

Reĩkjavikas

Ispãnija

Ispãnijos Karalỹstė

Madrìdas

Itãlija

Itãlijos Respùblika

Romà

Izraèlis

Izraèlio Valstýbė

Jerùzalė* / Tel Avìvas

Jamáika

Jamáika

Kìngstonas

Japònija

Japònija

Tòkijas

Jèmenas

Jèmeno Respùblika

Sanà

Jordãnija

Jordãnijos Hašimìtų Karalỹstė

Amãnas

Jungtìnė Karalỹstė, Didžióji Britãnija 10-2013

Jungtìnė Didžiõsios Britãnijos ir Šiáurės Aĩrijos Karalỹstė

Lòndonas

Jungtìnės Valstìjos, JAV

Jungtìnės Amèrikos Valstìjos

Vãšingtonas

Jungtìniai Arãbų Emyrãtai

Jungtìniai Arãbų Emyrãtai

Abù Dãbis

Juodkalnijà

Juodkalnijà

Pòdgorica

Kambodžà

Kambòdžos Karalỹstė

Pnompènis

Kamerū̃nas

Kamerū̃no Respùblika

Jaundė̃

Kanadà

Kanadà

Otavà

Katãras

Katãro Valstýbė

Dohà

Kazãchija, Kazachstãnas

Kazachstãno Respùblika

Nùr Sultãnas 

Kènija

Kènijos Respùblika

Nairòbis

Kìnija

Kìnijos Liáudies Respùblika

Pekìnas

Kìpras

Kìpro Respùblika

Nikòsija**

Kirgìzija, Kirgizstãnas

Kirgìzijos Respùblika

Biškèkas

Kiribãtis

Kiribãčio Respùblika

Pietų̃ Taravà

Kolùmbija

Kolùmbijos Respùblika

Bogotà

Komòrai

Komòrų Są́junga

Morònis

Kòngas

Kòngo Respùblika

Brazavìlis

Kòngo Demokrãtinė Respùblika

Kòngo Demokrãtinė Respùblika

Kinšasà

Korėja, žr. Pietų Korėja, Šiaurės Korėja

 

 

Kòsta Rikà

Kòsta Rìkos Respùblika

San Chosė̃

Kroãtija

Kroãtijos Respùblika

Zãgrebas

Kubà

Kùbos Respùblika

Havanà

Kuveĩtas

Kuveĩto Valstýbė

Kuveĩtas

Laòsas

Laòso Liáudies Demokrãtinė Respùblika

Vientiãnas

Lãtvija

Lãtvijos Respùblika

Rygà

Lénkija

Lénkijos Respùblika

Váršuva

Lesòtas

Lesòto Karalỹstė

Masèru

Libãnas

Libãno Respùblika

Beirùtas

Libèrija

Libèrijos Respùblika

Monròvija

Lìbija

Lìbijos Valstýbė  4-2011; 12-2018

Trìpolis

Lìchtenšteinas

Lìchtenšteino Kunigaikštỹstė

Vadùcas

Lietuvà

Lietuvõs Respùblika

Vìlnius

Liùksemburgas

Liùksemburgo Didžióji Hercogỹstė

Liùksemburgas

Madagaskãras

Madagaskãro Respùblika

Antananarỹvas

Makedònija 14-2019 

BùvusiojiJugoslãvijos Respùblika Makedònija 14-2019 

 

Maláizija

Maláizija

Kvãla Lumpū̃ras

Malãvis

Malãvio Respùblika

Lilòngvė

Maldỹvai

Maldỹvų Respùblika

Mãlė

Mãlis

Mãlio Respùblika

Bamãkas

Málta

Máltos Respùblika

Valetà

Maròkas

Maròko Karalỹstė

Rabãtas

Máršalo Sãlos

Máršalo Salų̃ Respùblika

Madžū̃ras

Maurìcijus

Maurìcijaus Respùblika

Port Luìsas

Mauritãnija

Mauritãnijos Islãmo Respùblika

Nuakšòtas

Mèksika

Mèksikos Jungtìnės Valstìjos

Mèksikas

Mianmãras, Bìrma

Mianmãro Są́jungos Respùblika  2-2011

Neipìdas

Mikronèzija

Mikronèzijos Federãcinės Valstìjos

Palikỹras

Moldãvija, Moldovà 5-2012

Moldòvos Respùblika

Kišiniòvas

Monãkas

Monãko Kunigaikštỹstė

Monãkas

Mongòlija

Mongòlija

Ulán Bãtoras

Mozambìkas

Mozambìko Respùblika

Mapùtu

Namìbija

Namìbijos Respùblika

Vìndhukas

Naujóji Zelándija

Naujóji Zelándija

Vèlingtonas

Naùru

Naùru Respùblika

***

Nepãlas

Nepãlo Federãcinė Demokrãtinė Respùblika

Katmandù

Nýderlandai, Olándija  10-2013

Nýderlandų Karalỹstė

Ámsterdamas

Nigèrija

Nigèrijos Federãcinė Respùblika

Abudžà

Nìgeris

Nìgerio Respùblika

Niamė̃jus

Nikaragvà

Nikarãgvos Respùblika

Managvà

Norvègija

Norvègijos Karalỹstė

Òslas

Olándija žr. Nýderlandai

 

 

Omãnas

Omãno Sultonãtas

Maskãtas

Pakistãnas

Pakistãno Islãmo Respùblika

Islamabãdas

Paláu

Paláu Respùblika

Melèkeokas

Palestinà 7-2013

Palestinà*

Jerùzalė* / Ramalà

Panamà

Panãmos Respùblika

Panamà

Pãpua Naujóji Gvinė́ja

Pãpua Naujõsios Gvinė́jos Nepriklaũsomoji Valstýbė 8-2013

Port Mòrsbis

Paragvãjus

Paragvãjaus Respùblika

Asunsjònas

Perù

Perù Respùblika

Limà

Pietų̃ Ãfrika

Pietų̃ Ãfrikos Respùblika

Pretòrija / Keĩptaunas

Pietų̃ Korė́ja

Korė́jos Respùblika

Seùlas

Pietų̃ Sudãnas 3-2011

Pietų̃ Sudãno Respùblika

Džubà

Portugãlija

Portugãlijos Respùblika

Lisabonà

Prancūzijà

Prancūzìjos Respùblika

Parỹžius

Pusiáujo Gvinė́ja

Pusiáujo Gvinė́jos Respùblika

Malãbas

Rytų̃ Timòras

Rytų̃ Timòro Demokrãtinė Respùblika

Dìlis

Ruánda

Ruándos Respùblika

Kigãlis

Rumùnija

Rumùnija

Bukarèštas

Rùsija

Rùsijos Federãcija

Maskvà

Sakartvèlas, Grùzija 15-2020 

Sakartvèlas

Tbilìsis

Saliãmono Sãlos

Saliãmono Sãlos

Honiarà

Salvadòras

Salvadòro Respùblika

San Salvadòras

Samòa

Samòa Nepriklaũsomoji Valstýbė

Ãpija

San Marìnas

San Marìno Respùblika

San Marìnas

San Tomė̃ ir Prinsìpė

San Tomė̃ ir Prinsìpės Demokrãtinė Respùblika

San Tomė̃

Saùdo Arãbija

Saùdo Arãbijos Karalỹstė

Rijãdas

Seišèliai

Seišèlių Respùblika

Viktòrija

Senegãlas

Senegãlo Respùblika

Dakãras

Sent Kìtsas ir Nèvis

Sent Kìtsas ir Nèvis

Bastèras

Sent Lùsija

Sent Lùsija

Kãstris

Sent Vinseñtas ir Grenadìnai

Sent Vinseñtas ir Grenadìnai

Kìngstaunas

Ser̃bija

Ser̃bijos Respùblika

Belgrãdas

Sièra Leònė

Sièra Leònės Respùblika

Frìtaunas

Singapū̃ras

Singapū̃ro Respùblika

Singapū̃ras

Sìrija

Sìrijos Arãbų Respùblika

Damãskas

Slovãkija

Slovãkijos Respùblika

Bratislavà

Slovė́nija

Slovė́nijos Respùblika

Liublianà

Somãlis

Somãlio Federãcinė Respùblika 8-2013

Mogadìšas

Sudãnas

Sudãno Respùblika

Chartùmas

Súomija

Súomijos Respùblika

Hèlsinkis

Surinãmas

Surinãmo Respùblika

Paramarìbas

Svãzilandas  13-2018 

Svãzilando Karalỹstė 13-2018

 

Šiáurės Korė́ja

Korė́jos Liáudies Demokrãtinė Respùblika

Pchenjãnas

Šiáurės Makedònija 14-2019 

Šiáurės Makedònijos Respùblika 14-2019 

Skòpjė

Šri Lánka

Šri Lánkos Demokrãtinė Socialìstinė Respùblika

Šri Džajavardanapùra Kòtė

Švèdija

Švèdijos Karalỹstė

Stòkholmas

Šveicãrija

Šveicãrijos Konfederãcija

Bèrnas

 Šventasis Sostas žr. Vatikanas

   

Tadžìkija, Tadžikistãnas

Tadžikistãno Respùblika

Dušanbė̃

Tailándas

Tailándo Karalỹstė

Bankòkas

Tanzãnija

Tanzãnijos Jungtìnė Respùblika

Dòdoma / Dar es Salãmas

Tògas

Tògo Respùblika

Lomė̃

Tònga

Tòngos Karalỹstė

Nukualofà

Trinidãdas ir Tobãgas

Trinidãdo ir Tobãgo Respùblika

Port of Speĩnas

Tunìsas

Tunìso Respùblika

Tunìsas

Tur̃kija

Tur̃kijos Respùblika

Ankarà

Turkmė́nija, Turkmėnistãnas

Turkmėnistãnas

Ašchabãdas

Tuvãlu

Tuvãlu

Funafùtis

Ugánda

Ugándos Respùblika

Kampalà

Ukrainà

Ukrainà

Kìjevas

Urugvãjus

Urugvãjaus Rytų̃ Respùblika

Montevidė́jas

Uzbèkija, Uzbekistãnas

Uzbekistãno Respùblika

Taškeñtas

Vanuãtu

Vanuãtu Respùblika

Port Vilà

Vatikãnas

Šventàsis Sóstas; Vatikãno Miẽsto Valstýbė

-

Venesuelà

Venesuèlos Bolìvaro Respùblika

Karãkasas

Veñgrija

Veñgrija 6-2012

Budapèštas

Vietnãmas

Vietnãmo Socialìstinė Respùblika

Hanòjus

Vokietijà, VFR

Vokietìjos Federãcinė Respùblika

Berlýnas

Zámbija

Zámbijos Respùblika

Lusakà

Zimbãbvė

Zimbãbvės Respùblika

Harãrė

Žaliàsis Kyšulỹs

Žãliojo Kỹšulio Respùblika

Prajà
 

* Valstybės statuso klausimas sprendžiamas Artimųjų Rytų taikos proceso derybose.

______________________

III skilties paaiškinimai:

* Jeruzalės kaip sostinės statusas tarptautiniu mastu nėra apibrėžtas.

** Kipro oficialiomis kalbomis vartojamos kelios pavadinimo formos: gr Λευκωσία (Levkosía, Lefkosía), tu Lefkoşa. 

*** Oficialios sostinės nėra, paprastai kaip sostinė nurodomas didžiausias miestas Jarenas (an Yaren).

 

PASTABA. Sąraše pabraukti tie tradiciniai sostinių pavadinimai, kurie savo forma skiriasi nuo originaliųjų ir skirtųsi nuo adaptuotųjų. Tradicinės, transkribuotosios, adaptuotosios ir originaliosios pavadinimų formos vartotinos pagal bendruosius principus, išdėstytus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 3-iajame punkte (Žin., 1997, Nr. 63-1490, dar žr.SVETIMVARDŽIAI/ Vartojimo principai) ir Komisijos aprobuotame leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (Vilnius, 1992).

________________________


[1-2011] 2011 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. N-1 (122) buv. pavadinimas Fidžio Salų Respublika patikslintas ir pakeistas įFidžio Respublika.

[2-2011] 2011 m. birželio 23 d.nutarimuNr. N-4 (125)buv. pavadinimas Mianmaro Sąjungapatikslintas pakeitus į Mianmaro Sąjungos Respublika.

[3-2011] 2011 m. spalio 6 d.nutarimuNr. N-7 (128) įrašytas naujos valstybės pavadinimas Pietų Sudanas

[4-2011]2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu Nr. N-10 (131) ilgasis pavadinimas Libijos Arabų Socialistinė Liaudies Džamahirija sutrumpintas iki vienažodžio Libija.

5-2012 2012 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. N-2 (133) iš trumpųjų skilties išbrauktas pavadinimas Moldovos Respublika ir vietoj jo įrašytas Moldova.

6-2012 2012 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. N-2 (133) išbrauktas pavadinimas Vengrijos Respublika ir vietoj jo įrašytas Vengrija(2012-ųjų pradžioje keitėsi Vengrijos Konstitucija).

 7-1013 2013 m. gegužės 9 d. nutarimuNr. N-4 (140) pakeistas Eritrėjosilgasis pavadinimas į Eritrėjos Valstybė (vietoj Eritrėja); įrašytas pavadinimas Palestina(kodėl neteikiamas pavadinimas Palestinos Valstybė, aiškinama po lentele). Dar žr. komentarąNaujienose.

[8-2013] 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. N-7 (143) vietoj ilgojo pavadinimo Papua Naujoji Gvinėja įrašytas pavadinimas Papua Naujosios Gvinėjos Nepriklausomoji Valstybė.

[9-2013]  2013 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. N-9 (145) vietoj ilgojo pavadinimo Somalio Respublika įrašytas pavadinimas Somalio Federacinė Respublika.

[10-2013]  2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. N-13 (149) iš dviejų trumpųjų pavadinimų nutarta oficialesnius teikti pirma tradicinių, t. y.: Jungtinė Karalystė, Didžioji Britanija; Nyderlandai, Olandija. (Komentaras naujienose.) 

[11-2018] 2018 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. N-1 (163) greta pavadinimo Gruzija „Trumpųjų (tradicinių) pavadinimų“ skiltyje įrašytas variantas Sakartvelas. (Komentaras

[12-2018 2018 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. N-3 (165) patikslintas Libijos ilgasis (oficialusis) pavadinimas – Libijos Valstybė

[13-2018]  2018 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. N-5 (167) vietoj Svãzilandas, Svazilando Karalystė įrašyta Esvatinis, Esvatinio Karalystė

[14-2019]  2019 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. N-2 (172) vietoj Makedonija įrašyta Šiaurės Makedonija, vietoj buvusioji Jugoslavijos Respublika MakedonijaŠiaurės Makedonijos Respublika

[15-2020] 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. N-2 (183) pavadinimai Sakartvelas ir Gruzija sukeisti vietomis: pagrindinis (oficialusis) tapo Sakartvelas, Gruzija liko tradicinis. (Komentaras, Audrys Antanaitis, 2021-01-09, LRT.lt; dar žr. konsultacinius įrašus: Georgija ar GruzijaGruzijaar Sakartvelas

Paskutiniai puslapio pakeitimai 2021 m. sausį.

 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
1991 m. lapkričio 25 d. protokoliniu nutarimu

Lietuvos ukrainų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase
taisyklės

Šios taisyklės taikomos tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduodamas remiantis dokumentais, kurie neturi lietuviškų įrašų ir turi ukrainiškus įrašus.

I. Taisyklėse nurodomi įsidėmėtini ukrainų kalbos rašmenų transkribavimo atvejai.

Originali forma – sulietuvinta forma(nesugramatinta – sugramatinta)

Balsės

i – i:

Iван –Ivan – Ivanas
Iзай –Izaj – Izajus
Бiлик –Bilyk – Bilykas
Матвiйчук –Matvijčuk – Matvijčukas

и –y:

Ярина –Jaryna – Jaryna
Юзич– Juzyč – Juzyčius
Давидович –Davydovyč – Davydovyčius

ï – ji:

Ïвженко –Jivženko – Jivženka
Сингаïвський– Synhajivskij – Synhajivskis
Грицаïшин– Hrycajišyn – Hrycajišinas
Матвïïв –Matvijiv – Matvijivas
Переïденко– Perejidenko – Perejidenka
Гоïн– Hojin – Hojinas

e – e po priebalsės:

Середа – Sereda – Sereda
Олександр– Oleksandr – Oleksandras
Семенюк– Semeniuk – Semeniukas

e – je žodžio pradžioje:

Егрешiй –Jehrešij – Jehrešijus
Ечкало– Ječkalo – Ječkala
Ечко– Ječko – Ječka

є – je:

Євген– Jevhen – Jevhenas
Єва– Jeva – Jeva
Євсеєнко –Jevsejenko – Jevsejenka
Горднко– Hordijenko – Hordijenka
Коломць– Kolomijec – Kolomijecis
Миколаєць– Mykolajec – Mykolajecis
Воєвiдка– Vojevidka – Vojevidka

я– ja žodžio pradžioje, po balsės, poъir po apostrofo:

Ярина– Jaryna – Jaryna
Ярема– Jarema – Jarema
Ярослав – Jaroslav – Jaroslavas
Стрияк – Stryjak – Stryjakas
Сафiян – Safijan – Safijanas
Олiярник – Olijarnyk – Olijarnykas
Шуя – Šuja – Šuja
Тальянчук – Taljančuk – Taljančukas
Лук’ян – Lukjan – Lukjanas
M’яло – Mjalo – Mjala

я – ia po priebalsės:

Ляшко́ – Liaškò – Liaškò
Худяк – Chudiak – Chudiakas
Андрусяк – Andrusiak – Andrusiakas
Мисяйло – Mysiailo – Mysiaila

ю – ju žodžio pradžioje ir po apostrofo:

Юзич – Juzyč – Juzyčius
Юрчук – Jurčuk – Jurčukas
Юрiй – Jurij – Jurijus
Солов’юк – Solovjuk – Solovjukas
Поп’юк – Popjuk – Popjukas
В’юник – Vjunyk – Vjunykas

ю – iu po priebalsės:

Максимюк – Maksimiuk – Maksimiukas
Люба – Liuba – Liuba
Любанський – Liubanskyj – Liubanskis
Нюнько́ – Niunkò – Niunkò

Priebalsės

й – j (išskyrus diftongus ай, ей, ой, уй, яй, юй žodžio viduryje):

Йовхименко – Jovchymenko – Jovchymenka
Йосик – Josyk – Josykas
Воробйов – Vorobjov – Vorobjovas
Матвiйчук – Matvijčuk – Matvijčukas 
Самiйленко – Samijlenko – Samijlenka
Пустовiйт – Pustovijt – Pustovijtas
Кийко́ – Kyjkò – Kyjkò
Гайовий – Hajovyj – Hajovas
Гнойовий – Hnojovyj – Hnojovas
Олексiй – Oleksij – Oleksijus
Андрiй – Andrij – Andrijus
Зiновiй – Zinovij – Zinovijus
Головатий – Holovatyj – Holovatas
Андрiевский –Andrijevskyj – Andrijevskis
Гайдай – Haidaj – Haidajus
Будяй – Budiaj – Budiajus
Сiдей – Sidej – Sidejus
Гой – Hoj – Hojus
Коцуй – Kocuj – Kocujus
Неплюй – Nepliuj – Nepliujus

г – h:

Гончаренко – Hončarenko – Hončarenka
Ганна – Hana – Hana
Гонтарук – Hontaruk – Hontarukas
Гринько́ – Hrynkò – Hrynkò
Довгань – Dovhan – Dovhanis
Ольга – Olha – Olha
Євген – Jevhen – Jevhenas
Бугай – Buhaj – Buhajus

ч – č:

Чалий – Čalyj – Čalas
Чорный – Čornyj – Čornas
Чудный – Čudnyj – Čudnas
Демченко – Demčenko – Demčenka
Гончаренко – Hončarenko – Honačarenka
Калитчук – Kalitčuk – Kalitčukas
Кулинич – Kulynyč – Kulynyčius
Юзич – Juzyč – Juzyčius
Кинч – Kynč – Kynčas

щ – šč:

Щасний – Ščasnyj – Ščasnas
Щорс – Ščors – Ščorsas
Щербицький – Ščerbyckyj – Ščerbyckis
Глущенко – Hluščenko – Hluščenka
Полiщук – Poliščuk – Poliščukas
Лiщинський – Liščynskij – Liščynskis 

3. Sudvigubintos priebalsės.

нн – n:

Ганна – Hana – Hana
Вiнниченко – Vinyčenko – Vinyčenka
Гуменний – Humenyj – Humenas

лл – l:

Iлляш – Iliaš – Iliašas
Iлленко – Ilenko – Ilenka

Sudvigubintos priebalsės išlieka priešdėlio ir šaknies sandūroje:

Пiддубний – Piddubnyj – Piddubnas
Беззубний – Bezzubnyj – Bezzubnas

4. Diftongai.

ай – ai:

Гайдай – Haidaj – Haidajus
Михайло – Mychailo – Mychaila
Майстро́ – Maistrò – Maistrò

ай žodžio gale – aj:

Мамай – Mamaj – Mamajus
НайNaj – Najus

ей– ei:

Дейнека – Deineka – Deineka
Гейченко – Heičenko – Heičenka
Пантелеймон – Panteleimon – Panteleimonas

ейžodžio gale – ej:

Сiдей – Sidej – Sidejus
Маковей – Makovej – Makovejus

ой – oi:

Самойленко – Samoilenko – Samoilenka
Мойсик – Moisyk – Moisykas
Гойдич – Hoidyč – Hoidyčius

ойžodžio gale – oj:

Гой – Hoj – Hojus

уй – uj:

Цiлуйко – Ciluiko – Ciluika
Пiдкуймуха – Pidkuimucha – Pidkuimucha
Куйбiда – Kuibida – Kuibida

уй žodžio gale – uj:

Коцуй – Kocuj – Kocujus
Шпуй – Špuj – Špujus

яй – iai:

Мисяйло – Mysiailo – Mysiaila
Промовляйко – Promovliaiko – Promovliaika

яй žodžio gale – iaj:

Будяй – Budiaj – Budiajus
Пиляй – Pyliaj – Pyliajus

юй – iui:

Заплюйсвiчка – Zapliuisvička – Zapliuisvička

юй žodžio gale – iuj:

Неплюй – Nepliuj – Nepliujus

5. Minkštumo ženklas ь.

ь po priebalsės ir žodžio gale praleidžiamas:

Ольга – Olha – Olha
Гунько́ – Hunkò – Hunkò
Любанський – Liubanskyj – Liubanskis
Тальянчук – Taljančuk – Taljančukas
Олесь– Oles – Olesis
Василь– Vasyl – Vasylis
Довгань – Dovhan – Dovhanis
Пiвень – Piven – Pivenis
Швець – Švec – Švecis
Полтавець – Poltavec – Poltavecis

ь – i prieš o:

Цьовх – Ciovch – Ciovchas
Сьома – Sioma – Sioma
Масльоха – Masliocha – Masliocha
Гнатьо́ – Hnatiò – Hnatiò

6. Apostrofas.

Apostrofas () tarp priebalsės ir я, ю praleidžiamas:

Лукян – Lukjan – Lukjanas
Процiвяк – Procivjak – Procivjakas
Хим’як – Chymjak – Chymjakas
Рев’юк – Revjuk – Revjukas
Адам’юк – Adamjuk – Adamjukas
В’юник – Vjunyk – Vjunykas

II. Pavardžių ir vardų gramatinimas.

1)Vyrų pavardėms ir vardams, kurie baigiasi kietuoju priebalsiu, dedama galūnė -as:

Гаврилюк – Havriliukas
Iванiв – Ivanivas
Iванишин – Ivanyšynas
Юрчак – Jurčakas
Худяк – Chudiakas
Лук’ян – Lukjanas
Полiщук – Poliščiukas
Щорс – Ščorsas
Iван – Ivanas
Олександр – Oleksandras
Євген – Jevhenas
Ярослав – Jaroslavas
Косилач– Kosylačas
Кинч– Kynčas

2)Vyrų pavardėms ir vardams, kurie baigiasi ženklu ь, dedama galūnė -is:

Василь – Vasylis
Олесь – Olesis
Швець – Švecis
Довгань – Dovhanis
Пiвень – Pivenis
Либонь – Lybonis

3)Vyrų pavardėms, kurios baigiasi -ич, ir asmenvardžiams, kurie baigiasi -iй, -ай, -ей, -ой, -уй, -яй, -юй, dedama galūnė -(i)us:

Кулинич – Kulynyčius
Юзич – Juzyčius
Маренич – Marenyčius
Зiнич – Zinyčius
Зiнкевич – Zinkevyčius
Лукашевич – Lukaševyčius
Андрухович – Andruchovyčius
Донiй – Donijus
Бабiй – Babijus
Плахтiй – Plachtijus
Андрiй – Andrijus
Олексiй – Oleksijus
Гайдай – Haidajus
Бай – Bajus
Дубей – Dubejus
Гей – Hejus
Гой – Hojus
Шпуй – Špujus
Коцуй – Kocujus
Будяй – Budiajus
Неплюй – Nepliujus

4)Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos:

Гаврилюк – Havryliuk
Юрчак – Jurčak
Полiщук – Poliščuk
Пiвень – Piven
Довгань – Dovhan
Кулинич – Kulynyč
Лукашевич – Lukaševyč
Юзич – Juzyč
Гайдай – Haidaj
Шпуй – Špuj

5) Vyrų pavardės, kurios turi gale -ський, -цький, rašomos su galūne -is:

Василькiвський – Vasylkivskis
Андрiєвський – Andrijevskis
Новаковський – Novakovskis
Сингаївский – Synhajivskis
Лiщинський – Liščynskis
Любанський – Liubanskis
Головацький – Holovackis
Крушельницький – Krušelnyckis
Щуцький – Ščuckis

6)Kitais atvejais vyrų pavardžių galūnė -ий keičiama į -as:

Загребельний – Zahrebelnas
Головатий – Holovatas
Чалий – Čalas
Чорний – Čornas
Яровий – Jarovas
Чудний – Čudnas
Щасний – Ščasnas
Гуменний – Humenas
Беззубний – Bezzubnas

7)Vyrų pavardžių ir vardų nekirčiuota galūnė -o keičiama į -a:

Iваненко – Ivanenka
Грiнченко – Hrinčenka
Карпенко – Karpenka 
Малишко – Malyška
Михайло – Mychaila
Данило – Danyla
Кирило– Kyryla

8)Moterų pavardės paliekamos su galūne -o:

Iваненко – Ivanenko
Грiнченко – Hrinčenko
Карпенко – Karpenko
Довженко– Dovženko

9)Asmenvardžiai, kurie gale turi kirčiuotą -о́, rašomi su -o:

Дудко́ – Dudkò
Ляшко́ – Liaškò
Гунько́ – Hunkò
Сушко́ – Suškò
Дмитро́ – Dmytrò
Левко́ – Levkò
Петро́ – Petrò
Павло́ – Pavlò

10)Asmenvardžių galūnė -a atitinka lietuvišką galūnę -a, o galūnė atitinka -ia (po priebalsės) arba -ja (po balsės):

Ганна – Hana
Ольга – Olha
Ярина – Jaryna
Ярема – Jarema
Люба – Liuba
Середа – Sereda
Олеся – Olesia
Онися – Onysia
Верениця – Verenycia
Наталя – Natalia
Махиня – Machynia
Шуя – Šuja
Довгошия– Dovhošyja
Заведiя – Zavedija

11)Asmenvardžių galūnė -e atitinka lietuvišką galūnę :

Павлище – Pavlyščė
Леле – Lelė
Емхе – Jemchė

12)Vyrų pavardėms, kurios baigiasi -i, dedama -s:

Пiвтораднi – Pivtoradnis

 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
1991 m. kovo 28 d. posėdžio
protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 6) 

 

Lietuvos lenkų pavardžių ir vardų rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase
taisyklės

Šios taisyklės taikomos tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduodamas remiantis dokumentais, kurie neturi lietuviškų įrašų ir turi lenkiškus įrašus.

I. Taisyklėse nurodomi tik tie lenkų kalbos rašmenys, kurie nesutampa su lietuviškais jų atitikmenimis.

Originali forma – sulietuvinta forma (nesugramatinta – sugramatinta)

1. Balsės

ą – om prieš b, p:

Dąbrowski – Dombrovski – Dombrovskis

ą – on visais kitais atvejais:

Łątkowski – Lontkovski – Lontkovskis
Wądolski – Vondolski – Vondolskis
Mączyński – Mončynski – Mončynskis
Wąsowicz – Vonsovič – Vonsovičius

ę – em prieš b, p:

Dębski – Dembski – Dembskis
Kępski – Kempski – Kempskis

ę – en visais kitais atvejais:

Pędzelewski – Pendzelevski – Pendzelevskis
Lęcki – Lencki – Lenckis
Węžyk – Venžyk – Venžykas
Węgierski – Vengerski – Vengerskis

i (minkštumo ženklas) – prieš e, ę:

Bielikowicz – Belikovič – Belikovičius
Ciechanowski – Cechanovski – Cechanovskis
Dziekiewicz – Dzekevič – Dzekevičius
Mieczysław – Mečyslav – Mečyslavas
Niedzielska – Nedzelska
Czekień – Čeken – Čekenis
Dzięgielewski – Dzengelevski – Dzengelevskis

Bet (prieš a):

Białecki – Bialecki – Bialeckis
Hiacynt – Hiacynt – Hiacyntas

ó – u:

Wójtowicz – Vuitovič – Vuitovičius
Skórko – Skurko – Skurka
Piórko – Piurko – Piurka
Józef – Juzef – Juzefas
Judymówna – Judymuvna
Kaziów – Kaziuv – Kaziuvas

2. Priebalsės

j – i prieš priebalses:

Ajdukowicz – Aidukovič – Aidukovičius
Kajtoch – Kaitoch – Kaitochas
Ejsmunt – Eismunt – Eismuntas
Chojnowski – Choinovski – Choinovskis
Domejko – Domeiko – Domeika

ć – c:

Ćwikliński – Cviklinski – Cviklinskis
Ćywiński – Cyvinski – Cyvinskis

l – li prieš a, ą, o, ó, u:

Ladawski – Liadavski – Liadavskis
Lutowicz – Liutovič – Liutovičius
Lądecki – Liondecki – Liondeckis
Grzela – Gželia
Ludmiła – Liudmila

Bet (ne lenkiškos kilmės varduose):

Jolanta – Jolanta
Adelajda – Adelaida

ł – l:

Paweł – Pavel – Pavelas
Władysław – Vladyslav – Vladyslavas
Łęcki – Lencki – Lenckis
Mikłaszewicz – Miklaševič – Miklaševičius

ń – n:

Jasiński – Jasinski – Jasinskis
Iliński – Ilinski – Ilinskis
Czekień – Čeken – Čekenis

ś – s:

Śniadecki – Sniadecki – Sniadeckis
Pieńkoś – Penkos – Penkosis

w – v:

Władysław – Vladyslav – Vladyslavas
Wanda – Vanda

ź – z:

Kuźmicki – Kuzmicki – Kuzmickis
Kuźma – Kuzma

ż – ž:

Żmijewski – Žmijevski – Žmijevskis
Żarnowski – Žarnovski – Žarnovskis
Ważny – Važny – Važnas

3. Priebalsių junginiai

cz – č:

Czesław – Česlav – Česlavas
Czernecki – Černecki – Černeckis

rz – š po ch, k, p, t:

Krzywicki – Kšyvicki – Kšyvickis
Przemysław – Pšemyslav – Pšemyslavas
Trzebiński – Tšebinski – Tšebinskis

rz – ž visais kitais atvejais:

Rzecki – Žecki – Žeckis
Grzegorz – Gžegož – Gžegožas
Jarzyński – Jažynski – Jažynskis

sz – š:

Szejnicki – Šeinicki – Šeinickis
Szymon – Šymon – Šymonas

4. Sudvigubintos priebalsės

łł – l:

Dowgiałło – Dovgialo – Dovgiala

nn – n:

Anna – Ana

tt – t:

Violetta – Violeta

mm – m:

Emma – Ema

II. PAVARDŽIŲ IR VARDŲ GRAMATINIMAS.

1. Vyrų pavardėms ir vardams, kurie baigiasi priebalsiu, dedamos galūnės -as, -is, -(i)us.

1.1. Galūnė -as dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi kietuoju priebalsiu:

Bohdan – Bohdanas
Hajduk – Haidukas
Kajtoch – Kaitochas
Grzegorz – Gžegožas
Przemysław – Pšemyslavas
Józef – Juzefas
Czesław – Česlavas
Jan – Janas

1.2. Galūnė -is dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi minkštuoju priebalsiu (išskyrus ):

Czekień – Čekenis
Pieńkoś – Penkosis
Rytel – Rytelis
Balciul – Balciulis
Giedrojć – Gedroicis
Karol – Karolis

1.3. Galūnė -(i)us dedama pavardėms, kurios baigiasi , ir vardams, kurie baigiasi -j:

Wąsowicz – Vonsovičius
Mikłaszewicz – Miklaševičius
Wójtowicz – Vuitovičius
Cytowicz – Cytovičius
Bielikowicz – Belikovičius
Tomaszewicz – Tomaševičius
Chodkiewicz – Chodkevičius
Andrzej – Andžejus
Maciej – Macejus

2. Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos:

Czekień – Čeken
Balciul – Balciul
Wąsowicz – Vonsovič
Chodkiewicz – Chodkevič

3. Vyrų pavardžių galūnė -o keičiama į -a:

Moniuszko – Moniuška
Matejko – Mateika
Skórko – Skurka
Piórko – Piurka
Dowgiałło – Dovgiala
Surwiłło – Survila

4. Moterų pavardės paliekamos su galūne -o:

Moniuszko – Moniuško
Piórko – Piurko
Surwiłło – Survilo

5. Vyrų pavardėms, kurios baigiasi -i (po minkštojo priebalsio), pridedama -s:

Lipiński – Lipinskis
Lisiecki – Liseckis
Wierzyński – Vežynskis
Niedzwiecki – Nedzveckis
Rzecki – Žeckis
Chojnowski – Choinovskis

6. Vyrų vardų galūnė -y (po kietojo priebalsio) keičiama į -as, kartais – -is:

Ksawery – Ksaveras
Damazy – Damazas
Ważny – Važnas

Bet: Jerzy – Ježis

7. Asmenvardžių galūnė -a atitinka lietuvišką galūnę -a:

Halina – Halina
Teresa – Teresa
Ewelina – Evelina
Jadwiga – Jadviga
Henryka – Henryka
Gumowska – Gumovska
Przygodzka – Pšygodzka
Gieczewska – Gečevska
Niedzielska – Nedzelska
Kuźma – Kuzma

8. Moterų vardų galūnė -ja paliekama nepakeista:

Felicja – Felicja
Lucja – Liucja

Galūnė -ia keičiama į -ija:

Maria – Marija

 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
1991 m. rugsėjo 26 d. protokoliniu nutarimu
(protokolo Nr. 9)

Lietuvos baltarusių (gudų) pavardžių ir vardų rašymo
Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės

Šios taisyklės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase. Remiantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos piliečio pase Lietuvoje gyvenančių baltarusių vardai ir pavardės rašytini lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Kai Lietuvos Respublikos piliečio pasas išduodamas remiantis dokumentais, kurie neturi lietuviškų įrašų, baltarusių kalbos rašmenimis užrašyti asmenvardžiai pase rašomi pagal šias transkripcijos taisykles:

I. Rašmenų atitikmenys (nurodomi daugiausia tie baltarusių kalbos rašmenys, kurie nesutampa su lietuviškais jų atitikmenimis).

Originali forma – sulietuvinta forma (nesugramatinta – sugramatinta)

1. Balsės

a – a:

Раман – Raman – Ramanas
Тарасевіч – Tarasevič – Tarasevičius
Мікалай – Mikalaj – Mikalajus
Аляхновіч – Aliachnovič – Aliachnovičius

э – е:

Язэп – Jazep – Jazepas
Зарэцкі – Zarecki – Zareckis
Рэбух – Rebuch – Rebuchas
Стэх – Stech – Stechas
Рабцэвіч – Rabcevič – Rabcevičius
Луцэвіч – Lucevič – Lucevičius
Гэля – Helia – Helia
Малэцкі – Malecki – Maleckis

е – je žodžio pradžioje ir po balsės:

Ельскі – Jelski – Jelskis
Евіч – Jevič – Jevičius 
Саевіч – Sajevič – Sajevičius

е – е po priebalsės:

Таразевіч – Tarazevič – Tarazevičius
Алесь – Ales – Alesis
Дзераза – Dzeraza – Dzeraza
Павел – Pavel – Pavelas
Луцкевіч – Luckevič – Luckevičius
Кебіч – Kebič – Kebičius
Малецкі – Malecki – Maleckis

ё – jo žodžio pradžioje ir po balsės:

Ёлкін – Jolkin – Jolkinas
Раёўскі – Rajouski – Rajouskis
Рапьёвец – Rapjovec – Rapjovecas

ё – io po priebalsės:

Вясёлка – Viasiolka – Viasiolka
Сямён – Siamion – Siamionas
Каласёў – Kalasiov – Kalasiovas

ы – у:

Сымон – Symon – Symonas
Брыль – Bryl – Brylis
Сатыга – Satyga – Satyga
Базыль – Bazyl – Bazylis
Крывіцкі – Kryvicki – Kryvickis

і – і:

Мікіта – Mikita – Mikita
Мікола – Mikola – Mikola
Мікалай – Mikalaj – Mikalajus
Іван – Ivan – Ivanas

о – о:

Халімон – Chalimon – Chalimonas
Цімох – Cimoch – Cimochas
Анатоль – Anatol – Anatolis

у – u:

Пінчук – Pinčuk – Pinčukas
Якуб – Jakub – Jakubas
Кобут – Kobut – Kobutas
Шуба – Šuba – Šuba
Жук – Žuk – Žukas

у – v žodžio pradžioje prieš л:

Уладзимiр – Vladzimir – Vladzimiras
Уладзіслаў – Vladzislav – Vladzislavas
Уладзіслава – Vladzislava – Vladzislava

ю – ju žodžio pradžioje ir po balsės:

Юры – Jury – Juras
Юроўскі – Jurouski – Jurouskis
Масяюн – Masiajun – Masiajunas

ю – iu po priebalsės:

Васюта – Vasiuta – Vasiuta
Каласюк – Kalasiuk – Kalasiukas

я – ja žodžio pradžioje ir po balsės:

Янка – Janka – Janka
Язэп – Jazep – Jazepas
Якуб – Jakub – Jakubas
Палуян – Palujan – Palujanas
Заяц – Zajac – Zajacas

я – ia po priebalsės:

Дзямян – Dziamian – Dziamianas
Нямытка – Niamytka – Niamytka
Пясочны – Piasočny – Piasočnas

2. Priebalsės

г – h:

Генадзь – Henadz – Henadzis
Гэля – Helia – Helia
Галіна – Halina – Halina
Галоўскі – Halouski – Halouskis
Лемцюгоў – Lemciuhov – Lemciuhovas
Вольга – Volha – Volha
Галка – Halka – Halka
Грахоўскі – Hrachouski – Hrachouskis
Сяргей – Siarhej – Siarhejus
Багдановіч – Bahdanovič – Bahdanovičius

г – g kitų kalbų kilmės žodžiuose:

Германовіч – Germanovič – Germanovičius
Гершановіч – Geršanovič – Geršanovičius
Гуз – Guz – Guzas

ж – ž:

Жук – Žuk – Žukas
Жукевіч – Žukevič – Žukevičius

ш – š:

Шушкевіч – Šuškevič – Šuškevičius
Шуковіч – Šukovič – Šukovičius

ч –č:

Чобат – Čobat – Čobatas
Чачот – Čačot – Čačotas

3. Diftongai

ай – ai:

Лайкó – Laikó – Laikó
Зайчэўскі – Zaičeuski – Zaičeuskis

ай– žodžio gale – aj:

Мікалай – Mikalaj – Mikalajus

ей – ei:

Малейша – Maleiša – Maleiša
Калейскі – Kaleiski – Kaleiskis

ей – žodžio gale – ej:

Сяргей – Siarhej – Siarhejus
Мацвей – Macvej – Macvejus

эй – ei:

Радэйка – Radeika – Radeika

эй – žodžio gale – ej:

Андрэй – Andrej – Andrejus

аў – au:

Аўрамчык – Auramčyk – Auramčykas
Аўхім – Auchim – Auchimas
Паўліна – Paulina – Paulina
Жураўскі – Žurauski – Žurauskis

аў – žodžio gale – av:

Яраслаў – Jaraslav – Jaraslavas
Глебаў – Hlebav – Hlebavas
Вячаслаў – Viačaslav – Viačaslavas

яў – iau:

Сяўрук – Siauruk – Siaurukas
Ляўко – Liauko – Liauko

яў – jau žodžio pradžioje:

Яўген – Jauhen – Jauhenas
Яўневіч – Jaunevič – Jaunevičius

еў – eu po priebalsės:

Василеўскі – Vasileuski – Vasileuskis

еў – jeu žodžio pradžioje ir po balsės:

Еўцюх – Jeuciuch – Jeuciuchas
Еўскі – Jeuski – Jeuskis
Еўмян – Jeumian – Jeumianas
Еўчык – Jeučyk – Jeučykas
Маеўскі – Majeuski – Majeuskis

еў – ev žodžio gale:

Васільеў – Vasiljev – Vasiljevas

эў – eu:

Захарэўскі – Zachareuski – Zachareuskis

оў – ou:

Дуброўскі – Dubrouski – Dubrouskis
Броўка – Brouka – Brouka
Воўк – Vouk – Voukas

оў– žodžio gale – ov:

Лынькоў – Lynkov – Lynkovas
Пучкоў – Pučkov – Pučkovas
Казлоў – Kazlov – Kazlovas
Маразоў – Marazov – Marazovas

ёўiou po priebalsės, jou po balsės:

Лёўкін – Lioukin – Lioukinas
Раёўскі – Rajouski – Rajouskis

ёу – žodžio gale – iov po priebalsės, jovpo balsės:

Карасёў – Karasiov – Karasiovas
Каралёў – Karaliov – Karaliovas
Бугаёў – Buhajov – Buhajovas

іў – iv:

Масіўскі – Masivski – Masivskis

ыў – yv:

Крыўскі – Kryvski – Kryvskis
Крыўкó – Kryvkó – Kryvkó

3. Sudvigubintos priebalsės

нн – n:

Нявинны – Niaviny – Niavinas
Ганна – Hana – Hana

4. Minkštumo ženklas

Minkštumo ženklas ь praleidžiamas

Лынькоў – Lynkov – Lynkovas
Кузьма – Kuzma – Kuzma
Кузьміч – Kuzmič – Kuzmičius
Малькó – Malkó – Malkó 
Міхась – Michas – Michasis

II. Pavardžių ir vardų gramatinimas.

1. Vyrų pavardėms ir vardams, kurie baigiasi priebalsiu, dedamos galūnės -as, -is, -(i)us.

a) Galūnė -as dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi kietuoju priebalsiu:

Максім – Maksimas
Богдан – Bohdanas
Сямён – Siamionas
Яўген – Jauhenas
Булах – Bulachas
Чобот – Čobatas
Чачот – Čačotas

b) Galūnė -is dedama asmenvardžiams, kurie baigiasi minkštuoju priebalsiu (išskyrus ч):

Антось – Antosis
Анатоль – Anatolis
Васіль – Vasilis
Кастусь – Kastusis
Міхаль – Michalis
Міхась – Michasis
Брыль – Brylis

c) Galūnė -(i)us dedama pavardėms, kurios baigiasi -ч, ir vardams, kurie baigiasi -й:

Шушкевіч – Šuškevičius
Шуковіч – Šukovičius
Саевіч – Sajevičius
Кузьміч – Kuzmičius
Бабіч – Babičius
Сяргей – Siarhejus
Андрэй – Andrejus
Мацвей – Macvejus
Мікалай – Mikalajus

2. Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos:

Шуковіч – Šukovič
Савіч – Savič
Кебіч – Kebič
Саевіч – Sajevič

3. Vyrų ir moterų galūnė -o (visada kirčiuota) nekeičiama:

Малько – Malko
Сушко – Suško
Крыўко – Kryvko
Курко – Kurko
Санько – Sanko

4. Vyrų pavardės, kurios baigiasi -i (po minkštojo priebalsio), pridedama -s:

Жураўскі – Žurauskis
Галоўскі – Halouskis
Малэцкі – Maleckis
Ельскі – Jelskis
Крывіцкі – Kryvickis

5. Vyrų vardų ir pavardžių galūnė -y (po kietojo priebalsio) keičiama į -as:

Юры – Juras
Пясочны – Piasočnas
Нявинны – Niavinas

_____________________

Originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų gramatinimas
(rišliame tekste)          

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 
2016 m. gegužės 26 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3

REKOMENDACIJA
DĖL AUTENTIŠKŲ ASMENVARDŽIŲ GRAMATINIMO 

 

    1. Autentiški asmenvardžiai, išskyrus tam tikrus jų tipus, rišliame rašytiniame tekste ar žodžių junginyje yra gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Linksnių galūnės prie lotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų ir prie nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų lotynizuotų formų (šaltinyje užrašytų lotyniškais rašmenimis) pridedamos pagal tas pačias toliau išdėstytas taisykles.
Autentiški asmenvardžiai negramatinami, kai vartojami nerišliame tekste – ne sakinyje, ne žodžių junginyje: afišose, knygų antraštėse, adresuose, rekvizituose, sąrašuose, blankuose, skliaustuose šalia adaptuotų asmenvardžių ir pan.
    2. Prie gramatinamų asmenvardžių dedamos tam tikro lietuviškų daiktavardžių linksniavimo tipo galūnės, dažniausiai tokios pat kaip prie adaptuotų formų (toliau pavyzdžiuose adaptuotos formos su lietuviškomis galūnėmis teikiamos skliaustuose), atsižvelgiant į autentiško asmenvardžio baigmens tarimą ir rašybos ypatumus. Lietuviškos linksnių galūnės prie autentiškų asmenvardžių dedamos trimis būdais: po apostrofo, tiesiai prie baigmens arba keičiant baigmenį. Po apostrofo galūnės dedamos siekiant asmenvardžio tikslumo; kai tikslumas nėra svarbus ir siekiant grafinio paprastumo, jos dedamos tiesiai prie baigmens arba jį keičiant.
      3. Rišliame tekste ar žodžių junginyje negramatinami:
    3.1. asmenvardžiai, kurie baigiasi kirčiuotu balsiu (grafiškai toks baigmuo gali būti išreikštas balse, keliomis balsėmis arba balse ir priebalse), pvz.: Debussy (Debiusì), Hugo (Hugò), Jose (Chosė̃), Platini (Platinì); Curie (Kiurì); Mirabeau (Mirabò); Bizet (Bizė̃), Camus (Kamiù), Degas (Degà), Diderot (Didrò), Fermat (Fermà), François (Fransuà), Lanux (Lanù), Malraux (Malrò), Margot (Margò), Meillet (Mejė̃), Varaud (Varò);
     3.2. asmenvardžiai, kurie baigiasi balsių sandūra ar dvibalsiu (adaptuoti jie nekaitomi), pvz.: Romeo (Romeo), Rau (Rau), Gow (Gou), Peltrow (Peltrou);
    3.3. moterų pavardės (išskyrus pavardes, kurios baigiasi a), pvz.: Brugmann (Brugman), Gomez (Gomes), Kovalchuk (Kovalčiuk);
      4. Rišliame tekste ar žodžių junginyje gramatinami:
    4.1. vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi tariama priebalse, – prie jų dedamos galūnės -as (paprastai po kietojo priebalsio), -is (dažniausiai po l, r ir po minkštojo priebalsio), -(i)us (dažniausiai po priebalsių č, j). Prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos arba po apostrofo (a), arba tiesiai prie baigmens (b) (dar žr. 7 p.), pvz.:
    a) Andreas (Andrėjasas) – Andreas’as, Andreas’o, Andreas’ui..., Bill (Bilas) – Bill’as, Bill’o, Bill’ui..., Brugmann (Brugmanas) – Brugmann’as, Brugmann’o, Brugmann’ui..., Douglas (Duglasas) – Douglas’as, Douglas’o, Douglas’ui..., Francis (Frensisas) – Francis’as, Francis’o, Francis’ui, Ivanov (Ivanovas) – Ivanov’as, Ivanov’o, Ivanov’ui..., Lucas (Lukasas) – Lucas’as, Lucas’o, Lucas’ui..., Marcus (Markusas) – Marcus’as, Marcus’o, Marcus’ui...; Claudel (Klodelis) – Claudel’is, Claudel’io, Claudel’iui..., Faulkner (Folkneris) – Faulkner’is, Faulkner’io, Faulkner’iui..., Bartoň (Bartonis) – Bartoň’is, Bartoň’io, Bartoň’iui, Czekień (Čekenis) – Czekień’is, Czekień’io, Czekień’iui...; Karłowicz (Karlovičius) – Karłowicz’ius, Karłowicz’iaus, Karłowicz’iui...; Andrzej (Andžejus) – Andrzej’us, Andrzej’aus, Andrzej’ui..., Bořivoj (Borživojus) – Bořivoj’us, Bořivoj’aus, Bořivoj’ui...;
    b) AndreasAndreasas, Andreaso, Andreasui..., BillBillas, Billo, Billui..., BrugmannBrugmannas, Brugmanno, Brugmannui..., DouglasDouglasas, Douglaso, Douglasui..., FrancisFrancisas, Franciso, Francisui..., Ivanov Ivanovas, Ivanovo, Ivanovui..., LucasLucasas, Lucaso, Lucasui..., MarcusMarcusas, Marcuso, Marcusui...; ClaudelClaudelis, Claudelio, Claudeliui..., FaulknerFaulkneris, Faulknerio, Faulkneriui..., BartoňBartoňis, Bartoňio, Bartoňiui, CzekieńCzekieńis, Czekieńio, Czekieńiui...; KarłowiczKarłowiczius, Karłowicziaus, Karłowicziui..., AndrzejAndrzejus, Andrzejaus, Andrzejui..., BořivojBořivojus, Bořivojaus, Bořivojui...;
    4.2. vyriški asmenvardžiai, kurie baigiasi priebalsiu, bet gale rašoma netariama raidė. Prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos tik po apostrofų, pvz.: Blake (e netariama – Bleikas) – Blake’as, Blake’o, Blake’ui...; Robert (t netariama – Roberas) – Robert’as, Robert’o, Robert’ui...; Chateaubriand (d netariama – Šatobrianas) – Chateaubriand’as, Chateaubriand’o, Chateaubriand’ui...;
    4.3. asmenvardžiai, kurie baigiasi balse a (ji prilyginama lietuviškai vardininko galūnei -a). Prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos arba po apostrofų (a), arba keičiant baigmenį ar galūnę (b), pvz.:
      a) AlaaAlaa, Alaa’os, Alaa’ai..., AleksjaAleksja, Aleksja’os, Aleksja’ai..., Andrea (Andrėja) – Andrea, Andrea’os, Andrea’ai..., Christina (Kristina) – Christina, Christina’os, Christina’ai..., DzintraDzintra, Dzintra’os, Dzintra’ai..., Joshua (Džošua) – Joshua, Joshua’os, Joshua’ai..., IvanovaIvanova, Ivanova’os, Ivanova’ai..., Pekka (Peka) – Pekka, Pekka’os, Pekka’ai..., Sophia (Sofija) – Sophia, Sophia’os, Sophia’ai..., Walęsa (Valensa) – Walęsa, Walęsa’os, Walęsa’ai...;
    b) AlaaAlaa, Alaos, Alaai..., AleksjaAleksja, Aleksjos, Aleksjai..., AndreaAndrea, Andreos, Andreai..., ChristinaChristina, Christinos, Christinai..., DzintraDzintra, Dzintros, Dzintrai..., JoshuaJoshua, Joshuos, Joshuai..., Ivanova Ivanova, Ivanovos, Ivanovai..., PekkaPekka, Pekkos, Pekkai..., SophiaSophia, Sophios, Sophiai..., WalęsaWalęsa, Walęsos, Walęsai...
   5. Latvių ir graikų kalbų vyriškų asmenvardžių, kurie baigiasi priebalse, vardininko galūnė paliekama autentiška. Kitų linksnių galūnės arba dedamos po apostrofų (a), arba iš tradicijos keičiamos lietuviškomis galūnėmis (b), pvz.:
   a) BikšusBikšus, Bikšus’o, Bikšus’ui..., Pauls (Paulas) – Pauls, Pauls’o, Pauls’ui..., Lielais (Lielajis) – Lielais’o, Lielais’ui..., Berziņš (Berzinis) – Berziņš, Berziņš’o, Berziņš’ui..., UlmanisUlmanis, Ulmanis’o, Ulmanis’ui...;
Alexis (Aleksis) – Alexis, Alexis’o, Alexis’ui..., DroutsasDroutsas, Droutsas’o, Droutsas’ui..., Nikolaos (Nikolajas) – Nikolaos, Nikolaos’o, Nikolaos’ui..., Petros (Petras) – Petros, Petros’o, Petros’ui..., PapadimosPapadimos, Papadimos’o, Papadimos’ui..., StylianidesStylianides, Stylianides’o, Stylianides’ui..., TheodorakisTheodorakis, Theodorakis’o, Theodorakis’ui...,
   b) BikšusBikšus, Bikšaus, Bikšui..., PaulsPauls, Paulo, Paului..., LielaisLielais, Lielo, Lielui..., BerziņšBerziņš, Berziņio, Berziņiui..., UlmanisUlmanis, Ulmanio, Ulmaniui...;
AlexisAlexis, Alexio, Alexiui..., DroutsasDroutsas, Droutso, Droutsui..., PetrosPetros, Petro, Petrui..., PapadimosPapadimos, Papadimo, Papadimui..., NikolaosNikolaos, Nikolao, Nikolaui..., StylianidesStylianides, Stylianidžio, Stylianidžiui...
  6. Klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams, pvz.: BillBill’as, Billas arba Bill’is, Billis (geriau galūnė -as), TylerTyler’is, Tyleris arba Tyler’as, Tyleras (geriau galūnė -is).
    7. Vyrų vardai, kurių baigmenys sutampa su lietuviškomis galūnėmis -as, -is, -(i)us, ypač tie vardai, kurie turi atitikmenų lietuvių kalbos vardyne, gali būti kaitomi kaip lietuviški asmenvardžiai (keičiant baigmenį), pvz.: Lucas (plg. liet. Lukas) – Lucas, Luco, Lucui..., Thomas (plg. liet. Tomas) – Thomas, Thomo, Thomui..., Marcus (plg. liet. Morkus) – Marcus, Marcaus, Marcui...; Francis (plg. liet. Frensis) – Francis, Francio, Franciui... Taip pat gali būti kaitomos vyrų pavardės, kurių baigmenys gali būti atpažįstami kaip lietuviški, pvz.: Maciunas (plg. liet. Maciūnas, Mačiūnas) – Maciuno, Maciunui...; Kiedis (plg. liet. Kedys, Kėdys) – Kiedžio, Kiedžiui...; Hazanavicius (plg. liet. Chazanavičius) – Hazanaviciaus, Hazanavicių... Dar žr. 4.1 p.
    8. Rišliame tekste prireikus gali būti gramatinami:
  8.1. asmenvardžiai, kurie baigiasi nekirčiuotais balsiais e, i, o, u. Prie tokių asmenvardžių galūnės gali būti dedamos arba po apostrofų (a), arba keičiant baigmenį ar galūnę (b), pvz.:
   a) Galeote (Galeotė) – Galeote’ė, Galeote’ės, Galeote’ei, Galeote’ę..., Schopene (Šopienė) – Schopene’ė, Schopene’ės, Schopene’ei, Schopene’ę..., Strautniece (Strautniecė) – Strautniece’ė, Strautniece’ės, Strautniece’ei, Strautniece’ę...; Leslie (Leslis) – Leslie’is, Leslie’io, Leslie’iui, Leslie’į..., Męcinski (Menčinskis) – Męcinski’is, Męcinski’io, Męcinski’iui, Męcinski’į..., Rodari (Rodaris) – Rodari’is, Rodari’io, Rodari’iui, Rodari’į...; Benedetto (Benedetas) – Benedetto’as, Benedetto’o, Benedetto’ui, Benedetto’ą...; Tkachenko (Tkačenka) – Tkachenko’a, Tkachenko’os, Tkachenko’ai, Tkachenko’ą...; Antonescu (Antonesku) – Antonescu’us, Antonescu’aus, Antonescu’ui, Antonescu’ų;
   b) GaleoteGaleotė, Galeotės, Galeotei, Galeotę..., SchopeneSchopenė, Schopenės, Schopenei, Schopenę..., StrautnieceStrautniecė, Strautniecės, Strautniecei, Strautniecę...; Leslie (Leslis) – Leslis, Leslio, Lesliui, Leslį..., MęcinskiMęcinskis, Męcinskio, Męcinskiui, Męcinskį..., RodariRodaris, Rodario, Rodariui, Rodarį...; Benedetto (Benedetas) – Benedettas, Benedetto, Benedettui, Benedettą...; TkachenkoTkachenka, Tkachenkos, Tkachenkai, Tkachenką...; AntonescuAntonescus, Antonescaus, Antonescui, Antonescų...;
   8.2. asmenvardžiai, kurie baigiasi dvibalsiu (adaptuoti su baigmenimis -ėjus, -ojus); prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos po apostrofų, pvz.: Hemingway (Hemingvėjus) – Hemingway’us, Hemingway’aus, Hemingway’ui...; Roy (Rojus) – Roy’us, Roy’aus, Roy’ui...; Timofei (Timofejus) – Timofei’us, Timofei’aus, Timofei’ui...;
   8.3. moterų vardai, kurie baigiasi balsiu a, nors gale rašoma netariama raidė (dažniausiai h), arba priebalsiu, po kurio rašoma netariama raidė; prie tokių asmenvardžių galūnės dedamos po apostrofų pvz.: Sarah (Sara) – Sarah’a, Sarah’os, Sarah’ai..., Faridah (Farida) – Faridah’a, Faridah’os, Faridah’ai..., Leah (Lėja) – Leah’os, Leah’ai...; Catherine (e netariama – Ketrin) – Catherine’a, Catherine’os, Catherine’ai..., Jacqueline (e netariama ¬– Žaklin) – Jacqueline’a, Jacqueline’os, Jacqueline’ai...;
   8.4. moterų vardai, kurie baigiasi priebalsiu – prie jų pridedamos galūnės -a arba -ė (klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams). Galūnės gali būti dedamos po apostrofo (a) arba tiesiai prie baigmens (b), pvz.:
   a) BirgittBirgitt’a, Birgitt’os, Birgitt’ai; BessBess’ė, Bess’ės, Bess’ei...; Doris Doris’a, Doris’os, Doris’ei arba Doris’ė, Doris’ės, Doris’ei; Jaclyn (Žaklin, Žaklina) – Jaclyn’a, Jaclyn’os, Jaclyn’ai...;
    b) BirgittBirgitta, Birgittos, Birgittai; BessBessė, Bessės, Bessei; Doris Dorisa, Dorisos, Dorisai arba Dorisė, Dorisės, Dorisei; JaclynJaclyna, Jaclynos, Jaclynai...
   9. Kelianarių asmenvardžių dėmenims, išskyrus tarnybinius žodžius, galūnės pridedamos arba nepridedamos pagal 3–8 punktų nuostatas, pvz.: Jean-Pierre Melville (Žanas Pjeras Melvilis) – Jean’as-Pierre’as Melville’is, Jean’o-Pierre’o Melville’io, Jean’ui-Pierre’ui Melville’iui arba Jeanas-Pierre’as Melville’is, Jeano-Pierre’o Melville’io, Jeanui-Pierre’ui Melville’iui; Sergio Manuel Dos Ramos Vasques (Serchijas Manuelis Dos Ramosas Vaskesas) – Sergio Manuel’is Dos Ramos’as Vasques’as, Sergio Manuel’io Dos Ramos’o Vasqueso, Sergio Manuel’iui Dos Ramos’ui Vasques’ui... arba Sergio Manuelis Dos Ramosas Vasquesas, Sergio Manuelio Dos Ramoso Vasqueso, Sergio Manueliui Dos Ramosui Vasquesui...; Jalal Abdel-Latif (Džalalis Abdelis-Latifas) – Jalal’is Abdel’is-Latif’as, Jalal’io Abdel’io-Latif’o, Jalal’iui Abdel’iui-Latif’ui... arba Jalalis Abdelis-Latifas, Jalalio Abdelio-Latifo, Jalaliui Abdeliui-Latifui...
    Kinų ir kai kurių kitų Rytų Azijos kalbų (pvz., korėjiečių, vietnamiečių) asmenvardžiams galūnės dedamos prie paskutinio dėmens, pvz.: Thein SeinThein Sein’as, Thein Sein’o, Thein Sein’ui... arba Thein Seinas, Thein Seino, Thein Seinui..., bet Zhen Hatao; Ri Sol-ju.

___________________ 

Komentaras (A. Drukteinis, 2016-05-31)

 

Šiame poskyryje:

1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 4 punktas (buv. 6) ir 5 punktas (buv. 7),2004 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. N-7 (96) priimti dab. 4.4–4.6 (buv. 6.4–6.5) ir 7.3–7.4 (buv. 5.3–5.5) pakeitimai, 2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. N-1 (158) n papildytas 4.1.4 papunkčiu.

(Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.) 

 

Adaptuotų asmenvardžių ir vietovardžių galūnių rašymas

4.1. Adaptuotiems asmenvardžiams ir vietovardžiams, kurie baigiasi priebalsiu (išskyrus 4.2–4.4 taisyklėse nurodyto tipo atvejus), pridedamos galūnės -as, -is, -(i)us ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai.

4.1.1. Su galūne -as:Brugmanas (Brugmann), Talinas (Tallinn), Mopasanas (Maupassant), Bodleras (Baudelaire), Volteras (Voltaire), Brauchičas (Brauchitsch), Stiuartas (Stewart), Luvras (Louvres);

Galūnė -aspaprastai pridedama ir tiems originalo kalboje nelinksniuojamiems tikriniams vardams, kurie baigiasi priebalsiu s: Teksasas (Texas), Arkanzasas (Arkansas), Dalasas (Dallas), Okasas (Okas); Lopesas (Lopez), Gomesas (Gomez), Velaskesas (Velasquez); Morisas (Morris), Sikeirosas (Siqueiros), Lagosas (Lagos); Dos Pasosas (Dos Passos); Lodusas (Loodus), Maltusas (Malthus), Dreifusas (Dreyfus), Larusas (Larousse); Votkinsas (Watkins), Fringsas (Frings) (išskyrus tradicines išimtis, pvz.: Hondūras, Buenos Airės, Los Andželas).

4.1.2. Su galūne -is: Šileris (Schiller), Lelevelis (Lelewel), Grenoblis (Grenoble), Klodelis (Claudel), Čerčilis (Churchill), Kolis (Kohl), Tanhoizeris (Tannhäuser), Foichtvangeris (Feuchtwanger).

4.1.3. Su galūne -(i)us:Karlovičius (Karłowicz), Hemingvėjus (Hemingway), Raikovičius (Rajkowić).

Pastaba. Prie moterų pavardžių ir daugelio jų vardų, kurie baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos: Smit (Smith), Fišer (Fischer), Gomes (Gomez); Flauer (Flower), Klemens (Clemence), Bes (Bess), Doris (Doris).

4.1.4. Prie moterų pavardžių, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos, pvz.: Smit (Smith), Fišer (Fischer), Gomes (Gomez). Moterų vardams, kurie baigiasi priebalsiu, gali būti pridedamos galūnės -a arba -ė (klaida nelaikytinas skirtingų galūnių parinkimas to paties tipo baigmenis turintiems autentiškiems asmenvardžiams), pvz.: Doris, Dorisa, Dorisė (Doris), Elizabet, Elizabeta, Elizabetė (Elizabeth), Klemens, Klemensa, Klemensė (Clemence).

4.2. Graikiškų asmenvardžių ir vietovardžių galūnės -on (-ōn), -os, -us (-ūs), -ēs ir lotyniškų -us,-um keičiamos į -as, pvz.:

Sigėjas (Sigeion), Eschilas (Aischylos), Heziodas (Hēsiodos), Korintas (Korinthos); Odisėjas (Odysseus), Edipas (Oidipūs); Hipokratas (Hyppokratēs), Archimedas (Archimēdēs);

Augustas (Augustus), Brutas (Brūtus), Markas (Marcus); Saguntas (Saguntum).

Tačiau graikiškų vardų galūnė -ēs po l keičiama -is, pvz.: Sofoklis (Sophoklēs), Heraklis (Hēraklēs), Aristotelis (Aristotelēs), o po i einančios lotyniškų vardų galūnės -us, -um rašomos -jus: Julijus (Jūlius), Vergilijus (Vergilius), Kapitolijus (Capitolium). Taip pat rašomos ir iš lotynų ar graikų kalbų (ar per jas) į kitas kalbas atėjusių arba lotynizuotų asmenvardžių ir vietovardžių formos, turinčios gale -as, -is, -(i)us, pvz.: Lukas (Lucas), Memfis (Memphis), Mineapolis (Mineapolis), Amadėjus (Amadeus), o pagal analogiją su jomis ir daugelio kitų vyriškų vardų galūnės, pvz.: Nikolas (Nicolas), Fransis (Francis), Persis (Persis).

4.3. Graikiškiems ir lotyniškiems priebalsinio kamieno vardams galūnės pridedamos prie kilmininko kamieno, pvz.:

Ksenofontas (Xenophōn, Xenophōntos), Tespidas (Thespis, Thespidos), Ciceronas (Cicerō, Cicerōnis), Katonas (Catō, Catōnis);

Artemidė (Artemis, Artemidos), Paladė (Pallas, Pallados), Venera (Venus, Veneris).

Naujosios graikų kalbos galūnė -is nekeičiama: Teodorakis (Theodorakis), Hadzidakis (Hadzidakis).

4.4. Latvių kalbos asmenvardžių ir vietovardžių galūnė -s po priebalsio keičiama į -as, pvz.: Endzelynas (Endzelīns), Jaunzemas (Jaunzems), Tukumas (Tukums), Sudrabkalnas (Sudrabkalns), išskyrus tuos atvejus, kai vietovardžių antrasis dėmuo -pilskeičiamas į -pilis, pvz.: Jėkabpilis (Jēkabpils), Bėrzpilis (Bērzpils), Sėlpilis (Sēlpils). Galūnės -isir -usnekeičiamos, o -e keičiama į , pvz.: Drydzis (Drīdzis), Inesis (Inesis), Saldus (Saldus), Ėglainė (Ēglaine), Secė (Sece), Smiltenė (Smiltene). Pavardžių priesaga -iņš keičiama į -inis, pvz.: Bė́rzinis (Bērziņš), Krū́minis (Krūmiņš).

4.5. Daugiskaitinių vardų galūnės paprastai keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis, pvz.: Sardai (Sardes), Kanai (Cannes).

Daugiskaitinių latviškų vietovardžių galūnės keičiamos atitinkamomis lietuvių kalbos daugiskaitos galūnėmis išlaikant kamiengalio priebalsio kietumą arba minkštumą: po kietojo priebalsio -i keičiama į -ai, -as keičiama į -os; po grafiškai išreikštų minkštųjų priebalsių ķ, ģ, ļ, ņ, priebalsių š, ž, č, dž ir kai kuriais kitais retais atvejais -i keičiama į -iai, -as keičiama į -ios; pvz.: Avuotai (Avoti), Balvai (Balvi), Bėrzkalnai (Bērzkalni), Bėrzai (Bērzi), Jaunzemai (Jaunzemi); Ziros (Ziras); Alsvikiai (Alsviķi), Brigiai (Briģi), Andzeliai (Andzeļi), Lendžiai (Lendži), Limbažiai (Limbaži), Pelčiai (Pelči), Jaunkemeriai (Jaunķemeri); Pliavinios (Pļaviņas); galūnė -es keičiama į -ės, -is keičiama į -ys, pvz.: Grundzalės (Grundzāles), Cėsys (Cēsis).

4.6. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, gale turinčių nekirčiuotą -i, pridedama -s, o nekirčiuotas -y keičiamas galūne -is, pvz.:

Kraševskis (Kraszewski), Niemis (Niemi), Pučinis (Puccini), Toljatis (Toglatti), Verdis (Verdi), Gobis (Gobi), Helsinkis (Helsinki), Tbilisis (Tbilisi);

Chomskis (Chomsky), Henris (Henry), Jakobis (Jacoby), Kiparskis (Kiparsky).

Prie moterų vardų bei pavardžių galūnės nededamos: Ibaruri (Ibaruri), Meri (Mary).

4.7. Asmenvardžių ir vietovardžių nekirčiuota galūnė -e (-ē) keičiama į :Afroditė (Aphroditē), Feličė (Felice), Brontė (Bronte), Rudzytė (Rudzīte), Halė (Halle), Zelkė (Selke).

Pastaba. Jei nekirčiuota galūne -i (-y), -e (-ae) baigiasi daugiskaitinė vietovardžio forma, tuomet pridedama atitinkama lietuviška daugiskaitos galūnė, pvz.: Kemeriai (Ķemeri), Tatrai (Tatry), Katovicai (Katowice), Sirakūzai (Syracūsae).

4.8. Asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi nekirčiuotais -a, -ia (-ya), žodžio galas nekeičiamas ir jie linksniuojami kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai: Aiva (Aiva), Berta (Bertha), Halina (Halina), Kurkovska (Kurkowska); Apolonija (Apollonia), Ifigenija (Iphigenia); Barselona (Barcelona), Nikaragva (Nicaragua), Ryga (Rīga), Toskana (Toscana); Balija (Balya), Italija (Italia), Venecija (Venezia).

4.9. Prie asmenvardžių ir vietovardžių, kurie baigiasi kirčiuotais balsiais (išskyrus graikų ir sen. indų k.), galūnės nededamos ir jie nelinksniuojami, pvz.: Bordo (Bordeaux), Hugo (Hugo); Anžu (Anjou), Kamiu (Camus); Dega (Degas), Ferma (Fermat); Beranžė (Beranger), Bizė (Bizet), Kalė (Calais), Mejė (Meillet), Bali (Bally), Debiusi (Debussy), Kiuri (Curie), Šabli (Chablis), Albi (Albi). Taip pat nelinksniuojami ir negauna galūnių vardai, kurie baigiasi nekirčiuotu -u, pvz.: Antonesku (Antonescu), Mobutu (Mobutu), Tartu (Tartu), Turku (Turku), arba dviejų balsių sandūra, pvz.: Goa (Goa), Samoa (Samoa), Borneo (Borneo), Romeo (Romeo), Bilbao (Bilbao). Tačiau iš tradicijos rašoma Genuja (Genua), Mantuja (Mantua), Kapuja (Capua).

4.10. Nekirčiuota galūnė -o verčiama lietuviška galūne -as: Brunas (Bruno), Milanas (Milano), Turinas (Turino), išskyrus kai kuriuos slaviškus vardus, pvz.: Moniuška (Moniuszko), Mateika (Matejko).

4.11. Jeigu asmenvardis* arba vietovardis susideda iš kelių žodžių, atitinkama lietuviška galūnė paprastai dedama prie paskutinio žodžio: Bret Hartas (Bret Hart), Sen Simonas (Saint-Simon); Klermon Feranas (Clermont-Ferrand), Karlovy Varai (Karlovy Vary), Rio de Žaneiras (Rio de Janeiro). Tik kai kuriems dvižodžiams asmenvardžiams galūnė iš tradicijos dedama ir prie pirmojo (arba tik prie pirmojo) žodžio: Boduenas de Kurtenė (Baudouin de Courtenay).

[ *„Jeigu asmenvardis...“: šiame punkte „asmenvardis“ tai labiau pavardė, slapyvardis, bet ne kartu vardas ir pavardė – jie gramatinami kiekvienas atskirai, taip pat ir du ar keli vardai.] 

 

Ilgųjų balsių rašymas adaptuojamuose asmenvardžiuose ir vietovardžiuose

5.1. Balsėmis y, ūžymimi atitinkami ilgieji kitų kalbų balsiai tuose adaptuojamuose asmenvardžiuose bei vietovardžiuose, kuriuose šių balsių ilgumas originalo kalba (latvių, vokiečių, čekų, slovakų, estų, suomių, vengrų) yra išreikštas grafiškai, pvz.: Niedrytė (lat. Niedrīte), Nyca (lat. Nīca), Nydermanas (vok. Niedermann), Tyneckis (ček. Týnecký), Skycovas (slov. Skýcov), Vyraltas (est. Viiralt), Ryhivara (suom. Riihivaara), Vyzvaras (vengr. Vízvár), Alūksnė (lat. Alūksne), Ūlenbekas (vok. Uhlenbeck), Ūneticė(ček. Únĕtice), Rūžička (ček. Rúžička), Lūčka (slov. Lúčka), Mūga (est. Muuga), Ūlasūla (suom. Uulasuula), Ūrkūtas (vengr. Úrkút).

5.2. Vardų, kuriuose minėtų balsių ilgumas originalo rašyba nėra aiškiai išreikštas, ilgieji balsiai žymimi balsėmis i, u, pvz.: Iberlingenas (vok. Überlingen), Ibachas (vok. Ibach), Štrigelis (vok. Strigel), Fildingas (angl. Fielding), Klivlendas (angl. Cleveland), Blumfildas (angl. Bloomfield), Gutenbergas (vok. Gutenberg), Liubekas (vok. Lübeck), Šumanas (vok. Schumann), Kuperis (angl. Cooper), Liverpulis (angl. Liverpool), Muras (angl. Moore), Hiumas (angl. Hume).

Ilgieji balsiai, adaptuotoje vardo formoje atsidūrę dvibalsyje, taip pat rašomi i, u, pvz.: Uipeštas (vengr. Újpest).

Kai kurie vardai su ilgosiomis arba trumposiomis balsėmis rašomi iš tradicijos, pvz.: Lyras (angl. Lear), Kalipsė (gr. Kalypsō).

5.3. Ilguosius balsius žyminčios raidės ir jų samplaikos – estų kalbos ee, öö, vengrų é, ő, vokiečių ä(ae), äh(aeh), e, ee, eh, ö(oe), öh(oeh), latvių ē – žymimos lietuvių ė, pvz.: Ėriku (est. Eeriku), Ėbiku (est. Ööbiku), Ėrdas (vengr. Érd), Lėrincis (vengr. Lőrinci), Lėvicas (vok. Lőwitz), Lėvenas (vok. Laeven), Vėberis (vok. Weber), Brėmenas (vok. Bremen), Lėcenas (vok. Leezen), Mėringas (vok. Mehring), Kėtenas (vok. Köthen), Gėtė (vok. Goethe), Gėrdė (vok. Göhrde), Ėmė (vok. Oehme), Bėnė (la. Bēne), Bėrzainė (la. Bērzaine), Ėduolė (la. Ēdole), Jėkabpilis (la. Jēkabpils), Kalėtai (la. Kalēti), Rundėnai (la. Rundēni).“

5.4. Dvibalsį žyminti latvių raidė o keičiama lietuvių uo, pvz.: Acuonė (Acone), Bruodai (Brodi), Duobelė (Dobele), Jaunuolainė (Jaunolaine), išskyrus svetimkilmius vardus, pvz.: Rozenbergas (Rozenbergs), Goliševa (Goliševa), Kolka (Kolka).

Paskutiniai puslapio pakeitimai 2020-09-07.

Šiame puslapyje:

  • Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principai, patvirtinti VLKK 60-uoju nutarimu:
    • aktualioji principų redakcija, žr. čia,
    • nuoroda į papildymąir papildymo komentarą, žr. čia,
    • nuoroda į 2003 m. redakcijos projektą, žr. čia.
  • Nuoroda į VLKK rekomendacijądėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo, žr. čia.
  • Geodezijos ir kartografijos techninio reglamentoskyrius „Lietuvos ir užsienio vietovardžių vartojimas teminiuose žemėlapiuose “, žr. čia.

     

*****

Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principai

1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 60 3 punktas (buv. 5), 
3.2 punkto (buv. 5.2) pakeitimas priimtas 2013 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. N-11 (147)2016 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. N-1 (158) papildytas 3.5 papunkčiu. 
(Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.)

 

3.1. Lotyniško pagrindo alfabetus vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose leidiniuose atsižvelgiant į skaitytojų amžių ir išsilavinimą adaptuojami, t. y. pateikiami pagal tarimą.

3.2. Mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, specialiuose tekstuose, taip pat oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus) kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami.
Autentiškos ir adaptuotos asmenvardžių formos gali būti pateikiamos pagrečiui (viena iš jų skliaustuose).

Pastaba. Asmenvardžių rašymą Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose nustato kiti teisės aktai.

3.3. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami atsižvelgiant į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas arba transliteruojami paraidžiui.

 Pastaba. Rusų kalbos asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami pagal Lietuvių kalbos komisijos aprobuotą instrukciją (Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija. – Vilnius : Mokslas, 1990).

3.4. Visų šalių asmenvardžius ir vietovardžius rašant pagal minėtus bendruosius principus, išlaikomos tradicinės formos, pvz.: Karolis Didysis, Petras Pirmasis, Anglija, Lenkija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Daugpilis, Dauguva, Krokuva, Paryžius, Varšuva, Viena, Genuja, Mantuja.

3.5. Kitų kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai rišliame tekste gramatinami – jiems pridedamos lietuviškos reikiamo linksnio galūnės. Adaptuoti asmenvardžiai ir vietovardžiai dažniausiai gramatinami ir kai teikiami nerišliame tekste.

*****

Pakeitimo komentaras(2013-10-28 naujienoje).

Plačiau apie svetimvardžių vartojimą žr. Nutarimai. Svetimvardžiai.

Plačiau apie svetimvardžių vartojimą mokykliniuose leidiniuose, transporto informacijoje ir verstinėse knygose, bibliografijoje, kataloguose, žr. Nutarimai. Svetimvardžiai.

2003 m. Kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių vartojimo lietuvių kalboje principų naujos redakcijos projektą žr. čia.

*****

Dar žr. 2006 m. rugsėjo 28 d. VLKK rekomendaciją „Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo“.

*****

Lietuvos ir užsienio vietovardžių vartojimas teminiuose žemėlapiuose

Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento
„Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“

(patvirtinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
generalinio direktoriaus 2004 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1P-15) 8 str.

43. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose, atlasuose Lietuvos teritorijos vietovardžiai teikiami oficialūs, originalia forma pagal lietuvių bendrinės kalbos rašybos taisykles.

44. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš lotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:

44.1. originalia forma, pvz.: Paris, London;
44.2. tradicine (arba adaptuota, verstine) forma, pvz.: Paryžius, Londonas;
44.3. originalia forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar adaptuota, verstine), pvz.: Paris (Paryžius), London (Londonas);
44.4. tradicine (ar adaptuota, verstine) forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – originalia, pvz.: Paryžius (Paris); Londonas (London).

45. Lietuvoje leidžiamuose teminiuose žemėlapiuose užsienio teritorijų vietovardžiai iš nelotyniškąjį raidyną vartojančių kalbų teikiami vienu iš pasirinktų būdų:

45.1. transliteruota forma, pvz.: Hrodna;
45.2. tradicine (arba transkribuota, verstine) forma, pvz.: Gardinas;
45.3. transliteruota forma ir greta (žemiau arba skliaustuose) – tradicine (ar transkribuota, verstine), pvz.: Hrodna (Gardinas);
45.4. tradicine (arba transkribuota, verstine) ir greta (žemiau arba skliaustuose) – transliteruota, pvz.: Gardinas (Hrodna).

46. Lietuvos ir užsienio valstybių vietovardžių rašyba konkrečiame teminiame žemėlapyje turi atitikti vaizduojamo laikotarpio oficialius vietovardžių šaltinius, o jų nesant kitus žinomus šaltinius.

47. Konkretaus mastelio, serijos, paskirties teminio žemėlapio geografinių pavadinimų šriftų sistema, spalvos, lokalizacija, išdėstymas, orientavimas ir kitos detalėsparenkami, siekiant, kad pavadinimai būtų maksimaliai gerai įskaitomi.

 

Pastabas ir komentarus prašom rašyti el. p. adresu aiste.pangonyte@vlkk.lt.

  Paskutiniai pakeitimai 2013 m. lapkritį

Šiame skyriuje:

    • baltarusių,
    • lenkų,
    • rusų,
    • ukrainų(ukrainiečių),
    • kinų,
    • japonų,
    • sanskrito
    • hebrajų
    • jidiš
    • Biblijos vardų adaptavimo taisyklės 
  • apie pasvetainę „Pasaulio vietovardžiai“ ir kitus vietovardžių sąrašusir žodynus 
  • tradicinės svetimvardžių formos:
    • baltų žemių lietuviški vietovardžiai (VLKK),
    • Londono ir Paryžiaus mikrotoponimai (LLVS), 
      mikrotoponimų pateikimo verstinėje grožinėje literatūroje principai (I. Balčiūnienė, LLVS),
    • šventųjų ir karaliųvardai (R. Urnėžiūtė, I. Balčiūnienė, A. Pangonytė, konsultaciniai įrašai)  
  • apie VLKK dalyvavimą UNGEGN(Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės) veikloje

 

Apie svetimvardžių vartojimą

Sovietiniais metais už mėginimą grįžti prie originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų komisijos veikla keliskart buvo sustabdyta, tačiau jau nuo 1984 metų (10-uoju nutarimu) Kalbos komisija leido vartoti originalias asmenvardžių ir vietovardžių formas mokslinėje ir informacinėje literatūroje. Šio nutarimo nuostatos, kiek pataisytos, buvo perkeltos į 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 5 punktą (po pakeitimų dab. 3 punktas; žr. suvestinę redakciją skyriuje „VLKK nutarimai“). 2003 m. atliktas sociologinis tyrimasparodė, kad Lietuvos gyventojai iš principo pritaria skirtingam kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių (svetimvardžių) pateikimui pagal skaitytojų amžių, išsilavinimą ir leidinio pobūdį.

60-ajame nutarime buvo nustatyti svetimvardžių vartojimo principai (3 punkte), bendriausios adaptavimo taisyklės(4–5 p.) ir kaip rišliame tekste vartoti originalias tikrinių vardų formas (šis punktas panaikintas 2016 m. gegužės 26 d. Nr. N-1 (158) nutarimu, vietoj jo patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo); kaip transkribuojami senovės graikų tikriniai vardai žr. 6 p. Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.
 

Naujienose (apie svetimvardžius)

 

Perraša iš kitų kalbų

Dėl transkripcijos iš rusų kalbos žr. 60-ojo nutarimo 3.3 punkto (buv. 5.3) pastabą. Adaptavimo reikmėms skirta Kalbos komisijos aprobuota „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija“ (Vilnius: Mokslas, 1990). [Iki tol galiojo Instrukcija lietuviškiems tikriniams vardams rusiškai transkribuoti, parengta LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parengė K. Ulvydas, patvirtinta Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1962 m. balandžio 19 d. nutarimu, paskelbta kaip „Vyriausybės žinių“ nr. 15 priedas.] Transliteracijos reikmėms skirtas tarptautinis standartas ISO 9:1995 „Informacija ir dokumentai. Kirilicos rašmenų transliteravimas lotyniškais rašmenimis. Slavų ir ne slavų kalbos“. Galima pridurti, kad VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamas pagrindinių užsienio kalbų rašmenų transliteravimo į pagrindinius lotynų kalbos rašmenis klasifikatorius, taikomas transliteruojant  užsienio juridinių asmenų pavadinimus, fizinių asmenų vardus, pavardes iš įvairių lotynišką raidyną vartojančių kalbų, taip pat arabų, armėnų, graikų, gruzinų, hebrajų, kirilikos (kirilicos), žr. TRANSLITERAVIMAS

Kalbos komisija, bendradarbiaudama su tam tikrų kalbų tyrimo centrais ir specialistais, yra nutarimais patvirtinusi ketverias perrašos taisykles:

 Protokoliškai patvirtintos vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės iš šių kalbų:

VLKK darbo grupės parengtos ir Kalbos komisijos apsvarstytos perrašos taisyklės: 

Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Lotynizacijos grupės tinklalapyje žr. 48 raidynų perrašos lenteles ir kt.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu 2015 m. parengė transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles, kuriomis remtasi leidžiant žodyną „Pasaulio vietovardžiai“ rinkinį. Kol kas taisyklės recenzuojamos ir svarstomos, ketinant jas paskelbti pasvetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt. (Tam tikrus raidžių ir raidžių junginių iš įvairių kalbų perteikimo lietuvių kalba dėsningumus galima pastebėti naudojantis paieškos galimybėmis.) Dar galima remtis šio centro (anksčiau – Vyriausioji enciklopedijų redakcija) leidiniu „Nelietuviškų vardų rašymas „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1986).

Lotynų jungtinė abėcėlė

 

Kirilikos jungtinė abėcėlė 

Iš „Pasaulio vietovardžių žodyno. Europa“ (Vilnius, 2006)

Specialieji nutarimai

VLKK yra priėmusi du atskirus nutarimus dėl vietovardžių vartojimo tam tikrose srityse ir dvi rekomendacijas:

1) Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose (žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 3 (72):

1. Mokykliniuose leidiniuose vartojamos lietuviškos tradicinės ir adaptuotos kitų šalių vietovardžių formos. Greta jų (rišliame tekste – skliausteliuose) arba prieduose gali būti nurodomos autentiškos formos.
2. Mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai. Greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

2) Dėl tradicinių vietovardžių vartojimo transporto informacijoje(žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 4 (73):  

Rašytinėje ir žodinėje geležinkelių, automobilių, oro ir vandens transporto eismo informacijoje valstybine kalba (tvarkaraščiuose, švieslentėse, garsiniuose skelbimuose, transporto priemonių rodyklėse, informaciniuose kelio ženkluose, kelių žemėlapiuose, informaciniuose leidiniuose ir kt.) vartojami tradiciniai vietovardžiai:
1. Lietuviškos tradicinės kitų šalių vietovardžių formos, pvz.: Berlynas, Daugpilis, Gardinas, Krokuva, Lyda, Varšuva, Paryžius. Autentiškos šių vietovardžių formos gali būti pateikiamos greta.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai, pvz.: Karaliaučius, Tilžė, Ragainė. Pagrečiui su tradiciniais gali būti nurodomi dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

3) 2006 m. rugsėjo 28 d. patvirtinta rekomendacija Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo (žr. skyriuje NUTARIMAI, Rašyba). Įžanginis komentarasnaujienose 2006-07-21 „Siūlymas dėl verstinių leidinių autorių pavardžių“. 

4) 2016 m. gegužės 26 d. Nr. PN-3 protokoliniu nutarimu patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo). Komentaras naujienose 2016-05-31 „Daugiau galimybių, bet ir daugiau sumanumo (prof. Albino Drukteinio). 

 

Tradicinės svetimvardžių formos

Baltų etninių žemių lietuviški vietų vardai Kalbos komisijos patvirtinti atskirais sąrašais 1997–2000 m.: 

  • Lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos)vietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1999 m. gegužės 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (brus.–liet.);
  • Tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašaspatvirtintas VLKK 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 5), žr. atvirkštinį sąrašą (rusų–liet. ir vokiečių–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLatvijosRespublikosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 2000 m. balandžio 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (latv.–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLenkijosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1998 m. spalio 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 8). žr. atvirkštinį sąrašą (lenk.–liet.). 

Vėliau, sudarius atvirkštinius sąrašus, išleista knyga „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002).

Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu Kalbos komisija nuo 2004 metų rėmė projektą „Istorinių etninių (Lietuvos paribio ir užribio) vietovardžių rinkimas ir jų elektroninis tvarkymas“ (darbo vadovė dr. Alma Ragauskaitė). 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kaupia ir skelbia mikrotoponimų atitikmenų sąrašus, žr. LLVS.lt:

  • Paryžiaus vietovardžiai (sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš pranc. k., parengė Diana Bučiūtė, 2008-10-28)
  • Londono vietovardžiai(sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš angl. k., sąrašą ir principus parengė principus Irena Balčiūnienė, 2010-02-03)

Tradicinėmis formomis dažniausiai vartojami šventųjų ir karalių vardai, žr.:

Dar Konsultacijų banke: Ona Austrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Liudvikas XIV (Karalius Saulė), Jonas Karolis I, Pilypas VI, Pilypas VI... 

Kitų kalbų asmenvardžių transkribuotų (adaptuotų) formų sąrašą 2014 m. pradėjo skelbti nacionalinis transliuotojas LRT, žr. http://www.lrt.lt/projektai/kalbek_naujas/Svetimvardziai#skip

Vietovardžių sąrašai ir žodynai

Poskyriuose (viršuje po antrašte „Nutarimai“) teikiami Kalbos komisijos nutarimais ar protokoliniais nutarimais patvirtinti vietovardžių sąrašai, t. y.: jungtiniai valstybiųir jų sostinių(ir atvirkščiai – sostinių ir valstybių) pavadinimų sąrašai (paskutinės 48-ojo ir 54-ojo nutarimų redakcijos), valdų ir kraštųpavadinimai (patvirtinti 2007-12-20 nutarimu Nr. N-4 (113), Lenkijosvaivadijų pavadinimai, Gruzijos administracinių regionų pavadinimai (patvirtinti 2012-04-26 protokoliniu nutarimu Nr. PN-3), JAVvalstijų, VFRžemių, Airijosprovincijų, JK grafysčių ir Šiaurės Airijos provincijų pavadinimai. Prie jų šliejami protokoliniais nutarimais Kalbos komisijos patvirtinti valstybių gyventojų, valdų ir kraštų gyventojų, valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų sąrašai.

Nutarimų dėl valstybių, valdų ir kraštų pavadinimų pakeitimai priimami pagal tarptautinio standarto ISO 3166-1 „Šalių pavadinimų kodai“ pakeitimus (žr.: www.iso.org, Šalių kodai; taip pat ES institucijų vertimo vadovo 5 priedą). Dar žr. Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Šalių pavadinimų DG puslapyje, UNGEGN Pasaulio geografinių vardų duomenų bazėje (oficialiomis šalies kalbomis ir penkiomis JT kalbomis). 2017 m. UNGEGN 11-ojoje konferencijoje pristatytas atnaujintas Šalių pavadinimų sąrašas (pavadinimai šalies oficialiosiomis kalbomis ir šešiomis JT kalbomis). 

2002–2003 m. komisija apsvarstė Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto pateiktus kitų šalių lietuvių kalboje tradicinių ir labiau paplitusių pasaulio vietovardžių sąrašus – JAV valstijų, istorinių Jungtinės Karalystės grafysčių, Šiaurės Airijos ir Airijos provincijų, VFR žemių pavadinimų, taip pat fizinės ir ekonominės geografijos, istorijos objektų vardų.

„Pasaulio vietovardžiai“ internete, žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt. Plačiau žr. pristatymą (585 KB).

Kalbos komisijos užsakymu parengtas ir išleistas žodynas „Pasaulio vietovardžiai“ (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų centro darbuotojų grupė, ats. redaktorė Rita Trakymienė). Jame teikiamos ir autentiškos, ir sulietuvintos vietovardžių formos. 2006 m. išleistas I tomas „Europa“ (nuo 2013 m. duomenys skelbiami svetainėje MELC.lt, žr. čia), 2008 m. II tomas „Amerika“ (2010 m.), III tomas „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“, 2012 m. IV tomas (pirmoji Azijos dalis) „Azija (Afganistanas–Jungtinai Arabų Emyratai)“, 2014 m. V tomas (antroji Azijos dalis) „Azija (Kambodža–Vietnamas)“

2014 m. atverta VLKK.lt pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“. Žodyno tomų duomenys suskaitmeninti VLKK lėšomis. Plačiau apie pasvetainę, žodyno rengėjus, šaltinius, paieškos galimybes, taip pat šalių ir kalbų sąrašus žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt

  

 

Dalyvavimas UNGEGN veikloje

Nuo 2000-ųjų Kalbos komisija dalyvauja Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus veikloje, priklauso Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų grupei. Apie tai plačiau žr. skyriuje BENDRADARBIAVIMAS.

 

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt

Paskutiniai pakeitimai 2021 m. sausį.

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Spalio 2 d. posėdyje patvirtintas valstybių gyventojų pavadinimų sąrašas, kirčiavimo rekomendacijos papildytos svetimžodžių, turinčių kirčiuotus el, er, kirčiavimo gretybėmis, aprobuota naujų terminų...
Kalbos komisija atsako į žiniasklaidoje paskelbtą grupės asmenų viešą kreipimąsi „Daugiau dėmesio teisinei lietuvių kalbos apsaugai!“
Kreipimosi autorių manoma, vienintelis lietuvių kalbai priimtinas ir labiausiai informatyvus svetimvardžių pateikimo būdas – visus nelietuviškus tikrinius vardus lietuviškuose tekstuose, įskaitant dokumentus, rašyti lietuviškai, o jų originalias formas prireikus pateikti kaip papildomą informaciją.
Kalbos komisija įsitikinusi, kad svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai, ir nemano, kad lietuviškuose tekstuose jie turi būti privalomai lietuvinami, kaip nelietuvinami kitų kalbų žodiniai prekių ženklai, įmonių, periodikos leidinių, meno kolektyvų, sporto komandų pavadinimai.
Šiame komisijos posėdyje nutarimu patvirtinti valdų ir kraštų pavadinimai, geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo rekomendacija ir terminų žodynų rengimo bendrųjų reikalavimų nauja redakcija...
Šnekos apie artėjančią lietuvių kalbos mirtį yra truputį perdėtos... Sakyti, kad svetimvardžiai pražudys lietuvių kalbą, tai tas pats, kas sakyti, jog žmogui gresia mirtis nuo keleto uodų įkandimų. Kai transkribavimo šalininkų paklausi, kodėl beveik visa Europa susitvarko su originalia svetimvardžių rašyba, o mums tai turėtų būti per sunku, imama aiškinti apie lietuvių kalbos išskirtinumą ir linksniavimą. Tačiau daiktavardžiai, o kartu ir svetimvardžiai linksniuojami visose sintetinėse kalbose. Prie svetimvardžių jie prideda linksnių galūnes ir dėl to nieko blogo neatsitinka. Svarbiausia, kad lietuvinimo šalininkai nori visiems per prievartą įbrukti savo modelį, o juk dabar egzistuoja diferencijuota praktika.
Šiame posėdyje pristatyti sociologinio tyrimo „Kalba darbe“ rezultatai, patvirtinti sostinių pavadinimų sąrašo pakeitimai: vietoj pavadinimo Rangūnas įrašytas Neipidas, pakeista pavadinimo Palikiras rašyba – Palikyras ir kt.