Panevėžio rajono savivaldybės administracija, remdamasi gyventojo pretenzija, paprašė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paaiškinimo dėl dviejų įvairiais laikotarpiais skirtingai fiksuotų Karsakiškio sen. kaimo vardo variantų: Kakuncai ir Kakūnai. Klausimą išnagrinėjo Kalbos komisijos Vardyno pakomisės nariai – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresn. mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė ir vyresn. mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis. (Šiemet Kalbos komisijos prašymu vardyno specialistai pateikė išvadas jau dėl 30 vietovardžių.)
Kovo 27–29 d. Rygoje, Latvijos karo muziejaus patalpose, vyko Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus XV seminaras. Jame dalyvavo skyriaus šalių narių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos – atstovai, taip pat svečiai iš Baltarusijos, Lenkijos ir Ukrainos...

Vardyno pakomisė pernai rinkosi į 12 posėdžių, Sekretoriatas parengė apie 200 ekspertinių išvadų dėl vietovardžių ir asmenvardžių. Kalbos komisija priėmė 14 nutarimų, kuriais papildė valstybių, valdų, jų gyventojų, sostinių pavadinimų ir Lietuvos vietovardžių sąrašus, reglamentavo stotelių pavadinimų sudarymą ir rašymą. Išleistas naujas pasaulio vietovardžių žodyno tomas, atverta piliečių vardų duomenų bazė ir kt.

Antrajame 2012-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje S. Papaurėlytė apžvelgia veiksmažodžio „mėgautis“ vartojimo ypatumus; V. Kavaliauskas aptaria termino „liauka“ kirčiavimo normos istoriją ir, remdamasis keliuose Lietuvos regionuose atlikto realiosios vartosenos tyrimo rezultatu – visuotinai linkstama prie pastovaus kirčiavimo varianto liáuka (1), skatina normintojus sukeisti rekomenduojamus kirčiavimo variantus vietomis: kaip pagrindinį teikti 1-osios kirčiuotės variantą, o senąjį 2-osios kirčiuotės variantą liaukà (2) pastumti į antrąją vietą; „Klausimų kraitelėje“ R. Urnėžiūtė ir V. Valiukėnas aiškina, kodėl vartotinas terminas „daugiažidiniai lęšiai“ (ne „multifokaliniai lęšiai“), I. Mataitytė – kodėl tinka „išimti knygas iš bibliotekos“, kitame straipsnyje patikslinta Liudviką Rėzą buvus ne Biblijos vertėju, bet redaktoriumi; „Kronikoje“ švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos aktualijos; skelbiama ir pristatoma VLKK seniūnaitijų pavadinimų rekomendacija.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad iš seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sudaromos seniūnaitijos. Savivaldybių administracijos, rengdamos seniūnaitijų sudarymo projektus, jų pavadinimus derina su kalbos tvarkytojais, o šie iškilusius klausimus – su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Todėl Kalbos komisija 2012 m. vasario 2 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-1 patvirtino rekomendaciją „Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo“. Toliau teikiamas rekomendacijos komentaras...

Norminėmis pripažintos dvi kaimo Pagėgių savivaldybės teritorijoje vardo formos: Šereitlaukis (ofic.) ir Šereiklaukis (dažnesnė istoriniuose šaltiniuose). Abi gyvos vietinių gyventojų vartosenoje.

Posėdyje patvirtinti du komisijos nutarimai dėl kitų šalių ir Lietuvos vietovardžių, teigiamai įvertintas pluoštas Lietuvos standartų ir teisės aktų terminų...
Sesijoje pristatytos teritorinių skyrių bei darbo grupių veiklos geografinių pavadinimų norminimo srityje ataskaitos ir specialesni pranešimai – dėl tautinių mažumų vietovardžių, tradicinių vietovardžių (egzonimų) vartojimo, vietovardžių tarimo, pristatyta gruzinų kalbos geografinių pavadinimų perrašos į lotyniškąjį raidyną lentelė. Lietuvai sesijoje atstovavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbuotojos.
Šereitlaukis – kaimas Pagėgių savivaldybėje, Vilkyškių seniūnijoje, dešiniajame Nemuno krante – išnykusios baltų genties krašte Skalvoje. Archeologinių tyrimų duomenimis, vietovėje gyvenama ne mažiau kaip tūkstantį metų, o vardą vietovė gavo nuo skalvių genties kunigaikščio Šereikos (ar Šereikio) vardo...
Pernai savivaldybėms pateikta per 200 išvadų dėl vietovardžių, įvertinta per 1000 gatvių pavadinimų. Kalbos komisijos posėdyje pritarta Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos sudarytam Trakų ežerų vietų vardų sąrašui. Vardyno pakomisė, be to, nagrinėjo prašymus dėl kelių tiltų, viaduko, parko, krantinės pavadinimų.
Užutrakio dvaro sodybos rūmuose visuomenei pristatoma knyga „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“, kurioje skelbiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apsvarstyti Trakų nacionalinio istorinio nacionalinio parko direkcijos darbuotojų iš įvairių istorinių šaltinių ir žvejų surinkti ežerų vietų vardai (iš viso 323). „Galvė (Galvys), Skaistis, Akmena, Totoriškių ežeras ir Luka (Bernardinų ežeras, Lanka) – penki didieji Trakus juosiantys ežerai liudija apie ilgus amžius jų globoje ir kaimynystėje vykusį žmonių gyvenimą“, – rašo Lina Sokolovaitė pratarmėje. Vietovardžiai išties atskleidžia šios istorinės erdvės kraštovaizdžio vietų ir objektų kultūrinius, istorinius, ūkinius ir sakralinius saitus, reikšmes ir prasmes, plg.: Šventalieptė (kalnas, miškas), Gilojis (ež.), Birutės kalnas, Kęstučio įlanka, Chazano valksmas, Kolzakas (buv. ež.), Karyklė (valksmas), Vienuolyno krantas ir kt.
Šiaulių miesto savivaldybei pateikus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai kelis miesto parko tikrinių pavadinimų variantus, teiktiniausiu kalbos požiūriu pripažintas Zubovų parkas. Jis lakoniškas, aiškus, taisyklingas ir patogus vartoti... Taisyklingas būtų ir Šiauliuose svarstomas pavadinimas Chaimo Frenkelio g. (ne Ch. Frenkelio g.).
Artėjant visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, savivaldybės, Vyriausybės ir VĮ Registrų centro paragintos, šiais metais aktyviau stengiasi suteikti trūkstamus unikalius gatvių pavadinimus gyvenamosiose vietovėse ir sodininkų bendrijų teritorijose, daugelis atsiklausia ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonės. Paskutiniais vasaros mėnesiais Kalbos komisija svetainės lankytojų klausė, kokie gatvėvardžiai jiems patinka ir nepatinka lankytojams. Tarp nemėgstamiausių – su datomis ir pavardėmis.
Vardyno pakomisės teikimu VLKK pritarė Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcijos parengtam Trakų ežerų vietų vardų sąrašui. Apie tai, kaip sekėsi išlaikyti pusiausvyrą tarp atkuriamų lietuviškų vietovardžių ir vietinėje daugiakultūrėje, daugiakalbėje aplinkoje vartojamų slaviškų...
Patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos 2009 m. veiklos ataskaitos, Trakų ežerų vietų vardų sąrašas, pristatytas mokslinis projektas „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ ir jo išvados…
Pernai pastebėta, kad savivaldybės pradeda tvarkyti gyvenamųjų vietovių tipus: viensėdžiams, geležinkelio stotims suteikiamas kaimo statusas arba jie sujungiami su kitomis gyvenamosiomis vietovėmis...
Spalio 1–2 d. vyko Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus XIII seminaras, jau trečią kartą Vilniuje.

 

Zaduojys

Za­duojỹs (3), ež. Za­rasų r.

Zalvas

Zálvas (1), ež. Za­rasų r.

Zalvė

Zálvė (1), ež. Za­rasų r.

Za­nyla

Za­nylà (2), up., Šir­vin­tos kr., Vil­ka­viškio r.

Zapyškis

Zapýškis (1), mstl. Kau­no r.

Zapselis

Zapsẽlis (2), ež. Laz­dijų r.

Zapsys

Zapsỹs (4), ež. Laz­dijų r.

Za­ra­sai

Za­ra­saĩ (3b), mst., r. c.

Za­rasaitis

Za­rasáitis (1), ež. Za­rasų r.

Zara­sas

Zãra­sas (3b), ež. Za­rasų r.

Zas­taučiai

Zas­taũčiai (2), k. Mažei­kių r.

Zazub­ras

Zãzub­ras (3b), ež. Za­rasų r.

Zelva

Zélva (1), ež. Trakų r.

Zembrė

Zem̃brė (2), up., Ne­mu­no kr., Aly­­taus r.

Zervynas

Zervýnas (1), ež. Laz­dijų r.

Zervynos

Zervýnos (1), k. Varėnos r.

Zi­ba­lai

Zi­ba­laĩ (3b), mstl. Šir­vintų r.

Zyp­liai

Zyp­liaĩ (4), k. Šakių r.

Zir­najys

Zir­najỹs (3a), ež. Za­rasų r.

Zi­zai

Zi­zaĩ (4), k. Kau­no r.

Zok­niai

Zok­niaĩ (4), Šiau­lių mst. da­lis

Zūbiškės

Zū̃biškės (1), k. Kaišia­do­rių r.

Zuikinė

Zuĩkinė (1), Kau­no mst. da­lis

Zuikos

Zùikos (1), k. Ig­na­li­nos r.

Zuj­ūnai

Zuj­ū́nai (1), k. Vil­niaus r.

Zuntė

Zùntė (1), Ku­piškio prie­mies­tis

 

Ž

Žadei­kė­liai

Žadei­kė̃­liai (2), k. Pa­sva­lio r.

Žadikė

Žãdikė (1), up., Šešėvės dš., Rad­vi­liškio r.

Žagarė

Žagãrė (2), mst. Jo­niškio r.

Žagariai

Žagãriai (2), k. Laz­dijų r.

Žai­ginys

Žai­ginỹs (3a), mstl. Ra­sei­nių r.

Žalesa

Žalesà (3b), up., Ne­ries dš., Vil­niaus r.

Žale­sas

Žãle­sas (3b), ež. Vil­niaus r.

Žalgi­ris

Žálgi­ris (1), mšk. Šakių r.

Žal­gi­rių miškas

Žal­gi­rių̃ mìškas, mšk. Šilutės r.

Žaliakal­nis

Žaliãkal­nis (1), Kau­no mst. da­lis

Žalia­siai 1

 

Žaliasis raistas

Žaliàsis raĩstas, plk. Kaišia­do­rių r.

Žalieji ežerai

Žalíeji ežeraĩ, ež. Vil­niaus r.

Žalioji

Žalióji, plk. Ra­sei­nių r.; k. Vil­ka­viškio r.

Žalioji gi­ria

Žalióji gi­rià, mšk. Pa­nevėžio ir Pa­sva­lio r.

Žalpė

Žal̃pė (2), up., Šešuvies dš., Ra­sei­nių r.

Žalpiai

Žal̃piai (2), mstl. Kelmės r.

Žaltytis

Žaltýtis (1), ež. Ma­ri­jam­polės r.

Žal­va­riai

Žal­va­riaĩ (3a), k. Molėtų r.

Žambas

Žam̃bas (2), up., Lėvens dš., Pa­nevėžio r.

Žarčiai

Žar̃čiai (2), plk. Pa­nevėžio r.

Žardė

Žar̃dė (2), Klaipėdos mst. da­lis

Žarė

Žãrė (2), up., Švėtės kr., Jo­niškio r.

Žar­ėnai

Žar­ė́nai (1), mstl. Telšių r.

Žąsa

Žąsà (2), up., Lėvens kr., Pa­sva­lio r.

Žasliai

Žãsliai (2), mstl., ge­lež. st. Kaišia­­­do­rių r.

Žeimelis

Žeimẽlis (2), mstl. Pa­kruo­jo r.

Žei­mena

Žei­menà (3b), ge­lež. st., up., Ne­ries dš., Švenčio­nių r.

Žeime­nys, -ų

Žeĩme­nys, -ų̃ (3b), ež. Švenčio­nių r.

Žeimiai

Žeĩmiai (2), mstl., ge­lež. st. Jo­na­vos r.

Želva

Žélva (1), mstl. Uk­mergės r.

Želvos

Žélvos (1), ež. Molėtų r.

Žemaičiai 3

Žemaĩčiai– žr. Žemaitijà

Žemaičių Kal­va­rija

Žemaĩčių Kal­va­rijà (2), mstl. Plungės r.

Žemaičių Naumies­tis

Žemaĩčių Naũmies­tis (1), mst. Šilutės r.

Žemai­tė­liai

Žemai­tė̃­liai (2), k. Vil­niaus r.

Žemaitija  [3], [4]

Žemaitijà (2) // Žemaĩčiai(2), etn. sr., žemaičių gyvenama Lietuvos dalis; etnogr. reg.

Žemaitkiemis

Žemaĩtkie­mis (1), mstl. Uk­mergės r.; k. Kau­no r.

Žemalė

Žemãlė (2), k. Mažei­kių r.

Žemieji Pa­ne­riai

Žemíeji Pa­ne­riaĩ – žr. Pa­ne­riaĩ

Žemoji Gervė

Žemóji Gérvė (1), up., Apaš­čios dš., Biržų r.

Žemoji Pa­nemunė

Žemóji Pa­nemùnė (2), mstl. Šakių r.

Žemo­sios Viesos

Žẽmo­sios Viẽsos (4), k. Šir­vintų r.

Žiba

Žibà (4), up., Dar­bos kr., Kre­tin­gos r.

Židikai

Židìkai (2), mstl. Mažei­kių r.

Žydiškės

Žỹdiškės (1), k. Trakų r.

Žiegas

Žíegas (1, 3), ež. Za­rasų r.

Žiemke­lis

Žiẽmke­lis (1), plk. Kau­no r.

Žiezdras

Žiẽzdras (2), ež. Ig­na­li­nos ir Ute­nos r.

Žiežmara

Žiežmarà (3a), up., Ne­ries kr., Kaišia­do­rių r.

Žiežmariai

Žiežmãriai (2), mstl. Kaišia­do­rių r.

Žiežmuo

Žiežmuõ (3a), ež. Trakų r.

Žiežulis

Žiežùlis (2), ež. Molėtų, Varė­nos r.

Žiežulnys

Žiežulnỹs (3a), ež. Ute­nos r.

Žygaičiai

Žygáičiai (1), mstl. Tau­ragės r.; k. Šiau­lių r.

Žili­nai

Žili­naĩ (3b), k. Varėnos r.

Žilmas

Žìlmas (1), ež. Ig­na­li­nos r.

Žindaičiai

Žindáičiai (1), k. Jur­bar­ko r.

Žiobiškis

Žióbiškis (1), k. Ro­kiškio r.

Žiogaičiai

Žiógaičiai (1), k. Mažei­kių r.

Žiogys

Žiogỹs (4), ež. Šilutės r.

Žirm­ūnai

Žirm­ū́nai (1), Vil­niaus mst. da­lis

Žir­naja

Žir­najà (3b), up., Šven­to­sios kr., Uk­mergės r.

Žir­na­jai

Žir­na­jaĩ (3b), ež . Uk­mergės r.

Žiūrai

Žiūraĩ (4), k. Varėnos r.

Žiūriai

Žiūriaĩ (4), k. Šakių, Vil­ka­viškio r.

Žižma

Žižmà (4), up., Ven­tos kr., Šiau­lių r.

Žižmai

Žižmaĩ (4), k. Šalčininkų r.

Žli­bi­nai

Žli­bi­naĩ (3b), k. Plungės r.

Žudiškės

Žùdiškės (1), k. Vil­niaus r.

Žukančiai

Žukañčiai (2), k. Jo­niškio r.

Žukliškės

Žùkliškės (1), k. Za­rasų r.

Žuvi­ninkas

Žuvi­niñ­kas (2), mšk. Anykščių r.

Žuvin­tas

Žùvin­tas (3b), ež. Aly­taus r.

Žuvin­to palios

Žùvin­to pãlios (2), plk. Ma­ri­jam­polės r.

Žvaginiai

Žvagìniai (2), k. Klaipėdos r.

Žve­lsa 2

Žve­lsà (4), up., Mi­ni­jos kr., Klaipėdos r.

Žve­lesys

Žve­lesỹs (3b), up., Ašvos kr., Šilutės r.

Žvėrynas

Žvėrýnas (1), Vil­niaus mst. da­lis

Žvernas

Žvérnas (1), ež. Molėtų r.

Žvingiai

Žviñgiai (2), mstl. Šilalės r.

Žvirgždaičiai

Žvirgždáičiai (1), mstl. Šakių r.

 

 

 

[1] Išbraukta, žr. Šiekštys// Žaliasiai.

[2] Buv. Žve­lesa.

[3] Įrašyta 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. N-1 (137).

[4] 2014 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. N-1 (150)pakeitimai: prie Žemaitijanurodyta „etnogr. reg.“

   

Ubiškė

Ùbiškė (1), mstl. Telšių r.

Ubiškės

Ubìškės (2), k. Trakų r.

Ūdrija

Ūdrijà (2), k. Aly­taus r.

Ūgė

Ū̃gė (2), up., Ta­tu­los kr., Pa­kruo­jo r.

Ugioniai

Ugióniai (1), k. Ra­sei­nių r.

Uk­mer­gė

Uk­mer­gė̃ (3b), mst., r. c.

Uk­ri­nai

Uk­ri­naĩ (4), k. Mažei­kių r.

Ūla

Ūlà (4), up., Mer­kio kr., ež. Varė­nos r.

Uliūnai

Uliū́­nai (1), k. Pa­nevėžio r.

Un­guraitis

Un­guráitis (1), ež. Trakų r.

Un­gurinis

Un­gurìnis (2), ež. Švenčio­nių r.

Un­gurys

Un­gurỹs (3b), ež. Trakų r.

Uola

Uolà (4), up., Rašės dš., Ute­nos r.

Uosin­tas

Úosin­tas (1), ež. Ro­kiškio r.

Uosys

Uosỹs (4), ež. Molėtų r.

Uosu­pis

Úosu­pis (1), up., Ūlos dš., Va­rėnos r.

Uošna

Uošnà (4), up., Bab­run­go kr., Plungės r.

Ūpar­tas

Ū̃par­tas (3b), ež. Za­rasų r.

Upyna

Upýna (1), mstl. Šilalės r.; k. Telšių r.; up., Šešuvies dš., Jurbar­­­ko r.; up., Žižmos dš., Šiau­lių r.

Upynikė

Upynìkė (2), up., Trišiūkštės kr., Jur­bar­ko r.

Upita

Upità (3b), up., Vei­viržo kr., Klaipėdos r.

Upytė

Upýtė (1), k. Pa­nevėžio r.; up., Ta­tu­los kr., Biržų r.; up., Nevėžio kr., Pa­nevėžio r.

Upnin­kai

Ùpnin­kai (1), k. Jo­na­vos r.

Urka

Ùrka (1), up., Ba­rupės kr., Kėdai­nių r.

Urkis

Ùrkis (1), ež. Molėtų r.

Ur­vi­niai

Ur­vi­niaĩ (3b), k. Šakių r.

Us­ėnai

Us­ė́nai (1), k. Šilutės r.

Ūsiai

Ū̃siai (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Ušna

Ušnà (2), up., Ven­tos kr., Kel­mės r.

Ušnėnai

Ušnė́nai (1), k. Kelmės r.

Ūta

Ūtà (2), k. Molėtų r.

Utėlės

Utė̃lės (2), plk. Telšių r.

Utena

Utenà (3b), mst., aps. ir r. c.

Ute­nas

Ùte­nas (3b), ež. Ute­nos r.

Utenykštis

Utenýkštis (1), ež. Ute­nos r.

Užliedžiai

Ùžliedžiai (1), k. Kau­no r.

Užlieknė

Ùžlieknė (1), k. Mažei­kių r.

Užmar­kija

Užmar­kijà (2), plk. Mažei­kių r.

Užnemunė 2

Ùžnemunė (1), sr. kairiajame Nemuno krante

Užpaliai

Užpãliai (2), mstl. Ute­nos r.

Užpel­kiai

Ùžpel­kiai (1), k., ge­lež. st. Kelmės r.

Užpel­kiai

Užpel­kiaĩ (3b), k. Kre­tin­gos r.

Užuguos­tis

Užùguos­tis (1), k. Prienų r.

Užukenė1, Užukinė

Užùkenė (1) // Užùkinė (1), k. Vil­niaus r.

Užulėnis

Užùlėnis (1), k. Uk­mergės r.

Užunvėžiai

Užùnvėžiai (1), k. Anykščių r.

Užupis

Ùžupis (1), Vil­niaus mst. da­lis

Užuraisčių pelkė

Užùraisčių pélkė, plk. Anykščių r.

Užusa­liai

Užùsa­liai (1), k. Jo­na­vos r.

Užven­tis

Ùžven­tis (1), mst. Kelmės r.

Užžar­tėlė

 

 

Užžar­tė̃lė (2), k. Kėdai­nių r.

 

[1] Buv. tik Užùkenė(1)

[2]  Įrašyta 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. N-1 (137).