VĮ Registrų centras kreipėsi į Kalbos komisiją dėl 90 gyvenamųjų vietovių vardų kirčių ar kirčiuočių trūkumo Adresų registre. Vardyno specialistai nurodė 74 vietovardžių kirčiuotes, sukirčiavo vardininko ir kilmininko formas. Nepavyko nustatyti 16 vardų kirčio vietos, iš jų devyni vietovardžiai apskritai nefiksuoti Lietuvių kalbos institute sukauptuose šaltiniuose...
Antrajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje K. Župerka ir R. Urnėžiūtė nagrinėja metakalbinius komentarus, kurių svarbiausias reikšmės dėmuo yra drąsa arba jos priešingybė baimė; V. Kavaliauskas, remdamasis vartosenoje nustatyta priesagos -inti veiksmažodžių kirčio slinktimi į dešinę arčiau morfemų sandūros, siūlo įsileisti kirčiavimo gretybes, pvz., greta „apmókestinti“ – „apmokẽstinti“; Z. Zinkevičius aiškina, kodėl nebūtina vengti žodžio „anūkas“ – jis toks pats senas skolinys kaip „angelas“, „krikštas“, „miestas“ ir „smuikas“; I. Mataitytė primena, kad negalima pažodžiui versti junginių iš rus. „принять присягу“ iš angl. „take an oath“ – liet. „prisiekti“, „duoti priesaiką“ (bet ne „priimti priesaiką“); L. Bilkis dėsto, kodėl norminė Vilniaus r. kaimo vardo forma Platiniškės (ne Plateniškės); V. Kuprevičius pateikia pluoštą kuršėniškių atsiminimų apie pernai mirusį kalbininką Vytautą Vitkauską; apžvelgiamos pastarųjų mėnesių švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos aktualijos.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. N-1 (137) papildė Lietuvos vietovardžių sąrašą: įteisino etninių sričių pavadinimus ir nustatė norminį arčiausiai jūros esančio ežerėlio pavadinimą Plocis (vietoj suvokietinto Plazė).

Į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašomi etnografinių regionų pavadinimai ir ežero vardas Plocis (rekomenduojamas vietoj varianto Plazė).

Panevėžio rajono savivaldybės administracija, remdamasi gyventojo pretenzija, paprašė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paaiškinimo dėl dviejų įvairiais laikotarpiais skirtingai fiksuotų Karsakiškio sen. kaimo vardo variantų: Kakuncai ir Kakūnai. Klausimą išnagrinėjo Kalbos komisijos Vardyno pakomisės nariai – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresn. mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė ir vyresn. mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis. (Šiemet Kalbos komisijos prašymu vardyno specialistai pateikė išvadas jau dėl 30 vietovardžių.)
Kovo 27–29 d. Rygoje, Latvijos karo muziejaus patalpose, vyko Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus XV seminaras. Jame dalyvavo skyriaus šalių narių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos – atstovai, taip pat svečiai iš Baltarusijos, Lenkijos ir Ukrainos...

Vardyno pakomisė pernai rinkosi į 12 posėdžių, Sekretoriatas parengė apie 200 ekspertinių išvadų dėl vietovardžių ir asmenvardžių. Kalbos komisija priėmė 14 nutarimų, kuriais papildė valstybių, valdų, jų gyventojų, sostinių pavadinimų ir Lietuvos vietovardžių sąrašus, reglamentavo stotelių pavadinimų sudarymą ir rašymą. Išleistas naujas pasaulio vietovardžių žodyno tomas, atverta piliečių vardų duomenų bazė ir kt.

Antrajame 2012-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje S. Papaurėlytė apžvelgia veiksmažodžio „mėgautis“ vartojimo ypatumus; V. Kavaliauskas aptaria termino „liauka“ kirčiavimo normos istoriją ir, remdamasis keliuose Lietuvos regionuose atlikto realiosios vartosenos tyrimo rezultatu – visuotinai linkstama prie pastovaus kirčiavimo varianto liáuka (1), skatina normintojus sukeisti rekomenduojamus kirčiavimo variantus vietomis: kaip pagrindinį teikti 1-osios kirčiuotės variantą, o senąjį 2-osios kirčiuotės variantą liaukà (2) pastumti į antrąją vietą; „Klausimų kraitelėje“ R. Urnėžiūtė ir V. Valiukėnas aiškina, kodėl vartotinas terminas „daugiažidiniai lęšiai“ (ne „multifokaliniai lęšiai“), I. Mataitytė – kodėl tinka „išimti knygas iš bibliotekos“, kitame straipsnyje patikslinta Liudviką Rėzą buvus ne Biblijos vertėju, bet redaktoriumi; „Kronikoje“ švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos aktualijos; skelbiama ir pristatoma VLKK seniūnaitijų pavadinimų rekomendacija.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad iš seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sudaromos seniūnaitijos. Savivaldybių administracijos, rengdamos seniūnaitijų sudarymo projektus, jų pavadinimus derina su kalbos tvarkytojais, o šie iškilusius klausimus – su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Todėl Kalbos komisija 2012 m. vasario 2 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-1 patvirtino rekomendaciją „Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo“. Toliau teikiamas rekomendacijos komentaras...

Norminėmis pripažintos dvi kaimo Pagėgių savivaldybės teritorijoje vardo formos: Šereitlaukis (ofic.) ir Šereiklaukis (dažnesnė istoriniuose šaltiniuose). Abi gyvos vietinių gyventojų vartosenoje.

Posėdyje patvirtinti du komisijos nutarimai dėl kitų šalių ir Lietuvos vietovardžių, teigiamai įvertintas pluoštas Lietuvos standartų ir teisės aktų terminų...
Sesijoje pristatytos teritorinių skyrių bei darbo grupių veiklos geografinių pavadinimų norminimo srityje ataskaitos ir specialesni pranešimai – dėl tautinių mažumų vietovardžių, tradicinių vietovardžių (egzonimų) vartojimo, vietovardžių tarimo, pristatyta gruzinų kalbos geografinių pavadinimų perrašos į lotyniškąjį raidyną lentelė. Lietuvai sesijoje atstovavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbuotojos.
Šereitlaukis – kaimas Pagėgių savivaldybėje, Vilkyškių seniūnijoje, dešiniajame Nemuno krante – išnykusios baltų genties krašte Skalvoje. Archeologinių tyrimų duomenimis, vietovėje gyvenama ne mažiau kaip tūkstantį metų, o vardą vietovė gavo nuo skalvių genties kunigaikščio Šereikos (ar Šereikio) vardo...
Pernai savivaldybėms pateikta per 200 išvadų dėl vietovardžių, įvertinta per 1000 gatvių pavadinimų. Kalbos komisijos posėdyje pritarta Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos sudarytam Trakų ežerų vietų vardų sąrašui. Vardyno pakomisė, be to, nagrinėjo prašymus dėl kelių tiltų, viaduko, parko, krantinės pavadinimų.
Užutrakio dvaro sodybos rūmuose visuomenei pristatoma knyga „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“, kurioje skelbiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apsvarstyti Trakų nacionalinio istorinio nacionalinio parko direkcijos darbuotojų iš įvairių istorinių šaltinių ir žvejų surinkti ežerų vietų vardai (iš viso 323). „Galvė (Galvys), Skaistis, Akmena, Totoriškių ežeras ir Luka (Bernardinų ežeras, Lanka) – penki didieji Trakus juosiantys ežerai liudija apie ilgus amžius jų globoje ir kaimynystėje vykusį žmonių gyvenimą“, – rašo Lina Sokolovaitė pratarmėje. Vietovardžiai išties atskleidžia šios istorinės erdvės kraštovaizdžio vietų ir objektų kultūrinius, istorinius, ūkinius ir sakralinius saitus, reikšmes ir prasmes, plg.: Šventalieptė (kalnas, miškas), Gilojis (ež.), Birutės kalnas, Kęstučio įlanka, Chazano valksmas, Kolzakas (buv. ež.), Karyklė (valksmas), Vienuolyno krantas ir kt.
Šiaulių miesto savivaldybei pateikus Valstybinei lietuvių kalbos komisijai kelis miesto parko tikrinių pavadinimų variantus, teiktiniausiu kalbos požiūriu pripažintas Zubovų parkas. Jis lakoniškas, aiškus, taisyklingas ir patogus vartoti... Taisyklingas būtų ir Šiauliuose svarstomas pavadinimas Chaimo Frenkelio g. (ne Ch. Frenkelio g.).
Artėjant visuotiniam gyventojų ir būstų surašymui, savivaldybės, Vyriausybės ir VĮ Registrų centro paragintos, šiais metais aktyviau stengiasi suteikti trūkstamus unikalius gatvių pavadinimus gyvenamosiose vietovėse ir sodininkų bendrijų teritorijose, daugelis atsiklausia ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nuomonės. Paskutiniais vasaros mėnesiais Kalbos komisija svetainės lankytojų klausė, kokie gatvėvardžiai jiems patinka ir nepatinka lankytojams. Tarp nemėgstamiausių – su datomis ir pavardėmis.
Vardyno pakomisės teikimu VLKK pritarė Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcijos parengtam Trakų ežerų vietų vardų sąrašui. Apie tai, kaip sekėsi išlaikyti pusiausvyrą tarp atkuriamų lietuviškų vietovardžių ir vietinėje daugiakultūrėje, daugiakalbėje aplinkoje vartojamų slaviškų...
Patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Valstybinės kalbos inspekcijos 2009 m. veiklos ataskaitos, Trakų ežerų vietų vardų sąrašas, pristatytas mokslinis projektas „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ ir jo išvados…