2013 m. gegužės 9 d. Kalbos komisijos posėdyje priimta nauja Terminų žodyno vertinimo taisyklių redakcija, pakeisti ir papildyti valstybių, jų sostinių, valdų ir kraštų pavadinimų sąrašai, patvirtintas rekomendacinis Dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas (G–K), aprobuoti nauji terminai, kt.

2013 m. gegužės 9 d. posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija papildė ir patikslino keletą svetimvardžių sąrašų. Valstybių pavadinimų sąraše ilgasis pavadinimas Eritrėja pakeistas į Eritrėjos Valstybė. Iš Valdų ir kraštų pavadinimų sąrašo išbraukta Palestina ir su pastaba įrašyta į Valstybių pavadinimų sąrašą. Į Valstybių sostinių pavadinimų sąrašą įrašyti du pavadinimai – Jeruzalė ir Ramala...

Atsižvelgus į pasikeitimus pamatiniuose nutarimo šaltiniuose – ISO 3166-1 „Šalių pavadinimų kodai“ ir UNTERM – keičiamas Eritrėjos ilgasis (oficialusis) pavadinimas, įrašomas pavadinimas Palestina.

Per pirmąjį 2013 metų ketvirtį Kalbos komisija pritarė 10 gyvenamųjų vietovių pavadinimų įteisinimui. Įteisinimo procedūrą rengia Radviliškio, Šakių, Ukmergės r. savivaldybės.
2013 m. sausio–kovo mėn. Kalbos komisijai teikti derinti 53 gatvių pavadinimai. Dažniausiai gatvių vardais ėjo gamtos reiškinių bei objektų pavadinimai (pvz.: Slėnio g., Pamiškės g.), kiek rečiau – vietovardžiai (pvz.: Juočikių g., Naujasodžių g.).
VĮ Registrų centras kreipėsi į Kalbos komisiją dėl 90 gyvenamųjų vietovių vardų kirčių ar kirčiuočių trūkumo Adresų registre. Vardyno specialistai nurodė 74 vietovardžių kirčiuotes, sukirčiavo vardininko ir kilmininko formas. Nepavyko nustatyti 16 vardų kirčio vietos, iš jų devyni vietovardžiai apskritai nefiksuoti Lietuvių kalbos institute sukauptuose šaltiniuose...
Antrajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje K. Župerka ir R. Urnėžiūtė nagrinėja metakalbinius komentarus, kurių svarbiausias reikšmės dėmuo yra drąsa arba jos priešingybė baimė; V. Kavaliauskas, remdamasis vartosenoje nustatyta priesagos -inti veiksmažodžių kirčio slinktimi į dešinę arčiau morfemų sandūros, siūlo įsileisti kirčiavimo gretybes, pvz., greta „apmókestinti“ – „apmokẽstinti“; Z. Zinkevičius aiškina, kodėl nebūtina vengti žodžio „anūkas“ – jis toks pats senas skolinys kaip „angelas“, „krikštas“, „miestas“ ir „smuikas“; I. Mataitytė primena, kad negalima pažodžiui versti junginių iš rus. „принять присягу“ iš angl. „take an oath“ – liet. „prisiekti“, „duoti priesaiką“ (bet ne „priimti priesaiką“); L. Bilkis dėsto, kodėl norminė Vilniaus r. kaimo vardo forma Platiniškės (ne Plateniškės); V. Kuprevičius pateikia pluoštą kuršėniškių atsiminimų apie pernai mirusį kalbininką Vytautą Vitkauską; apžvelgiamos pastarųjų mėnesių švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos aktualijos.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. N-1 (137) papildė Lietuvos vietovardžių sąrašą: įteisino etninių sričių pavadinimus ir nustatė norminį arčiausiai jūros esančio ežerėlio pavadinimą Plocis (vietoj suvokietinto Plazė).

Į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašomi etnografinių regionų pavadinimai ir ežero vardas Plocis (rekomenduojamas vietoj varianto Plazė).

Panevėžio rajono savivaldybės administracija, remdamasi gyventojo pretenzija, paprašė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos paaiškinimo dėl dviejų įvairiais laikotarpiais skirtingai fiksuotų Karsakiškio sen. kaimo vardo variantų: Kakuncai ir Kakūnai. Klausimą išnagrinėjo Kalbos komisijos Vardyno pakomisės nariai – Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriaus vyresn. mokslo darbuotoja dr. Alma Ragauskaitė ir vyresn. mokslo darbuotojas dr. Laimutis Bilkis. (Šiemet Kalbos komisijos prašymu vardyno specialistai pateikė išvadas jau dėl 30 vietovardžių.)
Kovo 27–29 d. Rygoje, Latvijos karo muziejaus patalpose, vyko Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus XV seminaras. Jame dalyvavo skyriaus šalių narių – Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rusijos – atstovai, taip pat svečiai iš Baltarusijos, Lenkijos ir Ukrainos...

Vardyno pakomisė pernai rinkosi į 12 posėdžių, Sekretoriatas parengė apie 200 ekspertinių išvadų dėl vietovardžių ir asmenvardžių. Kalbos komisija priėmė 14 nutarimų, kuriais papildė valstybių, valdų, jų gyventojų, sostinių pavadinimų ir Lietuvos vietovardžių sąrašus, reglamentavo stotelių pavadinimų sudarymą ir rašymą. Išleistas naujas pasaulio vietovardžių žodyno tomas, atverta piliečių vardų duomenų bazė ir kt.

Antrajame 2012-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje S. Papaurėlytė apžvelgia veiksmažodžio „mėgautis“ vartojimo ypatumus; V. Kavaliauskas aptaria termino „liauka“ kirčiavimo normos istoriją ir, remdamasis keliuose Lietuvos regionuose atlikto realiosios vartosenos tyrimo rezultatu – visuotinai linkstama prie pastovaus kirčiavimo varianto liáuka (1), skatina normintojus sukeisti rekomenduojamus kirčiavimo variantus vietomis: kaip pagrindinį teikti 1-osios kirčiuotės variantą, o senąjį 2-osios kirčiuotės variantą liaukà (2) pastumti į antrąją vietą; „Klausimų kraitelėje“ R. Urnėžiūtė ir V. Valiukėnas aiškina, kodėl vartotinas terminas „daugiažidiniai lęšiai“ (ne „multifokaliniai lęšiai“), I. Mataitytė – kodėl tinka „išimti knygas iš bibliotekos“, kitame straipsnyje patikslinta Liudviką Rėzą buvus ne Biblijos vertėju, bet redaktoriumi; „Kronikoje“ švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos aktualijos; skelbiama ir pristatoma VLKK seniūnaitijų pavadinimų rekomendacija.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta, kad iš seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sudaromos seniūnaitijos. Savivaldybių administracijos, rengdamos seniūnaitijų sudarymo projektus, jų pavadinimus derina su kalbos tvarkytojais, o šie iškilusius klausimus – su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Todėl Kalbos komisija 2012 m. vasario 2 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-1 patvirtino rekomendaciją „Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo“. Toliau teikiamas rekomendacijos komentaras...

Norminėmis pripažintos dvi kaimo Pagėgių savivaldybės teritorijoje vardo formos: Šereitlaukis (ofic.) ir Šereiklaukis (dažnesnė istoriniuose šaltiniuose). Abi gyvos vietinių gyventojų vartosenoje.

Posėdyje patvirtinti du komisijos nutarimai dėl kitų šalių ir Lietuvos vietovardžių, teigiamai įvertintas pluoštas Lietuvos standartų ir teisės aktų terminų...
Sesijoje pristatytos teritorinių skyrių bei darbo grupių veiklos geografinių pavadinimų norminimo srityje ataskaitos ir specialesni pranešimai – dėl tautinių mažumų vietovardžių, tradicinių vietovardžių (egzonimų) vartojimo, vietovardžių tarimo, pristatyta gruzinų kalbos geografinių pavadinimų perrašos į lotyniškąjį raidyną lentelė. Lietuvai sesijoje atstovavo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbuotojos.