2014 metais Kalbos komisiją pasiekė kur kas daugiau prašymų dėl gyvenamųjų vietovių vardų nei ankstesniais metais – iš viso atsakyta dėl 53 kaimų ir miestelių vardų 10 savivaldybėse. Naujus gatvių pavadinimus su Kalbos komisija per metus derino 11 savivaldybių (iš viso suderinti 323 pavadinimai). Be to, svarstyti upės, pelkių, salos pavadinimai, į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašyti etnografinių regionų pavadinimai...
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido penktojo, paskutinio, „Pasaulio vietovardžių“ žodyno tomo antrąją dalį „Azija (Kambodža–Vietnamas)“. Žodynas skiriamas plačiajai visuomenei. Jis parengtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų. Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu per 2015-uosius metus ketina sutvarkyti perrašos į lietuvių kalbą taisyklių rinkinį...
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1201 „Dėl gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo“ nustatytas oficialusis pavadinimas Bardėnų kaimas. Vardyno pakomisės siūlymu Kalbos komisija Lietuvos vietovardžių sąraše paliko abu vietovardžio variantus, tik sukeistus vietomis...
Gruodžio 11 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje patvirtinti Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildiniai – 40 japonybių, Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimas (Bardėnai, Bardinai), nauji Terminų banko straipsnių rinkiniai...

Lietuvos Respublikos Vyriausybei oficialiai pakeitus kaimo vardą iš Bardinai į Bardėnai, Kalbos komisijos nutarimu tvirtinamame sąraše lieka abu norminiais pripažįstami vardo variantai, tik sukeisti vietomis.

Dešimtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Kazlauskaitė primena seną žodį „vetušas, -a, vetušis“, siejamą net su senąja baltų religija; J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynuose užfiksuotų pamąstymų apie gyvenimą, mirtį ir anapusybę; apžvelgiamos rudenį vykusios kalbininkų konferencijos; A. Gritėnienė aptaria II nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojų darbus; skelbiami VLKK nutarimai ir jų komentarai...
2014 m. lapkričio 6 d. Lietuvos geografų draugija kartu su Etninės kultūros globos taryba Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete surengė viešą diskusiją dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo. Diskusijoje dalyvavo VLKK Vardyno pakomisės narys dr. Laimutis Bilkis ir vyr. specialistė A. Pangonytė.
2014 m. balandžio–birželio mėn. Kalbos komisijai teikti derinti 57 gatvių pavadinimai. Dažniausiai gatvių vardais ėjo gamtos reiškinių bei objektų pavadinimai (pvz.: Rūko g., Vėjo g.). Dažni pavadinimai su vietovardžiais (pvz.: Šiluvos g., Kernavės g.). Gana dažni įvairių augalų pavadinimai (pvz.: Kaštonų g., Raktažolių g.), mitologinių būtybių pavadinimai (pvz.: Mildos g., Perkūno g.).
Ketvirtajame šių metų Kalbos komisijos posėdyje patvirtinta Specialybės kalbos programos nauja redakcija, pluoštas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų, į Lietuvos vietovardžių sąrašą įtraukti du Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančio kaimo vardo variantai (Bardinai ir Bardėnai), įvertintas „Didysis lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynas“, du terminų standartai, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai. Prof. Meilutė Ramonienė pristatė projekto „Emigrantų kalba“ rezultatus...
Atverta nauja VLKK.lt pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“. Jos pagrindas – to paties pavadinimo žodynas, kurį Kalbos komisijos iniciatyva rengia ir leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Kol kas internete du pirmieji tomai – „Europa“ ir „Amerika“, iš viso 70 tūkst. vietovardžių...
2014 m. balandžio 28–gegužės 2 d. vyko 28-oji Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEN) sesija. Baltijos skyriaus ataskaitoje pranešama apie 2012–2014 m. vykusius ekspertų susitikimus ir pokyčius šalyse narėse. Rengiant ataskaitos dalį apie padėtį Lietuvoje prisidėjo ir VLKK specialistai...
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius paskelbė Etnografinių regionų metais. Atsižvelgdama į tai Valstybinė lietuvių kalbos komisija pakoregavo Lietuvos vietovardžių sąrašą – jį papildė etnografinių regionų pavadinimais. Vietovardis Mažóji Lietuvà įrašytas dviem skirtingomis istorijos ir geografijos atžvilgiu reikšmėmis – pirmiausia kaip istorinės srities pavadinimas, antra – kaip vieno iš penkių dabartinės Lietuvos etnografinių regionų pavadinimas...
Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...

„ES institucijų leidinių rengimo vadove“ siūloma vartoti pavadinimus Nyderlandų Karalystė, Nyderlandai, nyderlandiečiai, nyderlandų kalba (oficialioji valstybės kalba, viena iš ES), tačiau laisvesnėje vartosenoje ir toliau galimi tradiciniai pavadinimai Olandijair olandai, olandų kalba.

Šiame posėdyje patvirtinti Lietuvos etnografinių regionų pavadinimai, iš Didžiųjų kalbos klaidų nutarimo išbraukti du žodyno klaidų papunkčiai – „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“ ir „Nevartotinos naujosios svetimybės“, į nutarimą „Dėl Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo lietuvių kalboje“ įrašyta pastaba dėl nekaitomos formos vartojimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose išskirtiniu šriftu, kt.
2013 m. spalio–gruodžio mėn. Kalbos komisijai teikti derinti 37 gatvių pavadinimai. Dažniausiai gatvių vardais ėjo vietų pavadinimai (pvz.: Gailašių g., Skauduliškių g.). Dažni buvo gamtos ir kitokių reiškinių bei objektų pavadinimai (pvz.: Pušyno g., Laukų g.), augalų pavadinimai (pvz.: Braškių g., Jurginų g.).
Devintajame 2013 metais Kalbos komisijos posėdyje nutarta oficialesnį trumpąjį valstybės pavadinimą „Nyderlandai“ teikti pirma tradicinio „Olandija“, taip pat „Jungtinė Karalystė“ pirma tradicinio „Didžioji Britanija“, greta valstybės gyventojų pavadinimo „olandai“ įrašytas pavadinimas „nyderlandiečiai“; protokoliniu nutarimu patvirtinta Dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų (O–P) rekomendacija; teigiamai įvertintas S. A. Ratauto, E. Strazdienės, A. Gulbinienės „Aiškinamasis aprangos terminų žodynas“, LST EN ISO 7998 „Oftalmologinė optika. Akinių rėmeliai. Terminų atitikmenų sąrašai ir aiškinamasis žodynas“ lietuviškų terminų straipsniai; sutarta, kad žodis „kaštai“ gali būti vartojamas kaip ekonomikos ir valdymo apskaitos terminas...

Iš dviejų trumpųjų pavadinimų nutarta oficialesnius teikti pirma tradicinių, t. y.: Jungtinė Karalystė, Didžioji Britanija; Nyderlandai, Olandija.