Septintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Rutkienė nagrinėja Jono Naruškevičiaus parengto vadovėlio „Elektrolankinis suvirinimas“ kalbą ir terminiją; J. Šukys – abejotinus lietuvių šnektų faktų transponavimo atvejus naujesniuose filologiniuose leidiniuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia žiniasklaidos publikacijas valstybinės kalbos ir švietimo klausimais; LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ žiūrovė stebisi laidos vedėjo neatidumu tariant Varviškės kaimo (Lazdijų r.) pavadinimą; prisimenami kalbininkė Aldona Jonaitytė ir biržietis mokytojas Stasys Stonkus... 

   2016 metais Ukrainos Aukščiausioji Rada, remdamasi Dekomunizacijos įstatymu ir atsižvelgdama į Ukrainos nacionalinio paveldo instituto rekomendacijas, pakeitė beveik tūkstančio gyvenamųjų vietovių pavadinimus. Skelbiamas pakeistųjų pavadinimų sąrašas – jų autentiškos formos ir sulietuvinti variantai. 
    Gausybė sovietmečiu suteiktų pavadinimų: Avrora, Čapajevė, Červonoarmijskė, Červonohvardijskė, Dzeržynskas, Frunzė, Junokomunarivskas, Karlo Marksovė, Kirovė, Kolchoznė, Kominternas, Komsomolskė, Komunaras, Krasnoznamjanka, Kuibyševė, Leninė, Oktiabrskė, Ordžonikidzė, Pionerskė, Profinternas, Proletarka, Sovjetskis, Stachanovas, Sverdlovskas ir kt., pakeisti į naujus, kitokios motyvacijos pavadinimus, pvz.: Blahodatnė, Myroliubivas, Radisnė, Veselė; Jablunevė, Sosnivka, Vynohradnė, Vyšnevė; Drozdai, Holubivka; Chrestivka, Kalakolovė, Monastyrskė, Pokrovskė; Kartušynė, Kurhanė, Hrada, Ukrajinskė, Bolharka ir kt. 

   Lietuvoje dar tarpukario didžiųjų kalbininkų Antano Salio, Juozo Balčikonio ir kitų suformuota vietovardžių vartosenos bendrinėje kalboje tradicija. Pagrindinis jų vartojimo principas yra toks: norminiu laikomas ne tarminis, o bendrinės kalbos vietovardžių tarimas. Todėl norminant vietovardžius dėsningi tarmių fonetikos dalykai keičiami bendrinės kalbos atitikmenimis. Taip visų pirma elgiamasi, norint išsaugoti bendrinės lietuvių kalbos vientisumą. 

Remdamasi eksperto dr. Laimučio Bilkio išvada, Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė siūlymui Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre upės Kauno r. sav. Šakių r. sav., IK 10011850, pavadinimą Pietvis keisti į Pietvė.

Per praėjusius metus atsakyta dėl 29 gyvenamųjų vietovių pavadinimų (šešiose savivaldybėse) ir dėl apytiksliai 380 gatvių pavadinimų (trylikoje savivaldybių), Adresų registras informuotas apie 17 naujai įregistruotų gyvenamųjų vietovių pavadinimų akcentinius požymius, atsakyta į gyventojų ir institucijų klausimus dėl ežerų, upių, pelkės, salos pavadinimų ir dėl vieno kraštavardžio. Pagrindiniai vardyno ekspertai – dr. Laimutis Bilkis ir dr. Alma Ragauskaitė, prireikus klausimus svarsto VLKK Vardyno pakomisė, kreipiamasi į kviestinius ekspertus... 

Siekiant prisidėti prie Lietuvos vietovardžių informacijos tvarkymo, išsaugoti objektų, kurie išnyko ar buvo panaikinti, vardus, kaupti vietovardžius, kurių nėra valstybės registruose ir kadastruose, sukurta nauja elektroninė paslauga – Lietuvos vietovardžių rinkinys. Naująją elektroninę paslaugą, teikiamą Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt, pristato Rita Viliuvienė (VĮ „GIS-Centras“).

2015 m. sausio–kovo mėn. Kalbos komisijai teikti derinti 85 gatvių pavadinimai. Dažniausiai gatvių vardais ėjo augalų pavadinimai (pvz.: Purienų g., Debesylų g). Nemažai gatvių pavadinta pagal vietovardžius (pvz.: Girdiškių g., Katiliškių g.), gamtos ir kitokius objektus (pvz.: Žvaigždžių g., Kalnų g).

2014 metais Kalbos komisiją pasiekė kur kas daugiau prašymų dėl gyvenamųjų vietovių vardų nei ankstesniais metais – iš viso atsakyta dėl 53 kaimų ir miestelių vardų 10 savivaldybėse. Naujus gatvių pavadinimus su Kalbos komisija per metus derino 11 savivaldybių (iš viso suderinti 323 pavadinimai). Be to, svarstyti upės, pelkių, salos pavadinimai, į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašyti etnografinių regionų pavadinimai...
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido penktojo, paskutinio, „Pasaulio vietovardžių“ žodyno tomo antrąją dalį „Azija (Kambodža–Vietnamas)“. Žodynas skiriamas plačiajai visuomenei. Jis parengtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų. Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu per 2015-uosius metus ketina sutvarkyti perrašos į lietuvių kalbą taisyklių rinkinį...
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1201 „Dėl gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo“ nustatytas oficialusis pavadinimas Bardėnų kaimas. Vardyno pakomisės siūlymu Kalbos komisija Lietuvos vietovardžių sąraše paliko abu vietovardžio variantus, tik sukeistus vietomis...
Gruodžio 11 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje patvirtinti Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildiniai – 40 japonybių, Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimas (Bardėnai, Bardinai), nauji Terminų banko straipsnių rinkiniai...

Lietuvos Respublikos Vyriausybei oficialiai pakeitus kaimo vardą iš Bardinai į Bardėnai, Kalbos komisijos nutarimu tvirtinamame sąraše lieka abu norminiais pripažįstami vardo variantai, tik sukeisti vietomis.

Dešimtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Kazlauskaitė primena seną žodį „vetušas, -a, vetušis“, siejamą net su senąja baltų religija; J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynuose užfiksuotų pamąstymų apie gyvenimą, mirtį ir anapusybę; apžvelgiamos rudenį vykusios kalbininkų konferencijos; A. Gritėnienė aptaria II nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojų darbus; skelbiami VLKK nutarimai ir jų komentarai...
2014 m. lapkričio 6 d. Lietuvos geografų draugija kartu su Etninės kultūros globos taryba Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete surengė viešą diskusiją dėl Lietuvos gyvenamųjų vietovių vardų išsaugojimo. Diskusijoje dalyvavo VLKK Vardyno pakomisės narys dr. Laimutis Bilkis ir vyr. specialistė A. Pangonytė.
2014 m. balandžio–birželio mėn. Kalbos komisijai teikti derinti 57 gatvių pavadinimai. Dažniausiai gatvių vardais ėjo gamtos reiškinių bei objektų pavadinimai (pvz.: Rūko g., Vėjo g.). Dažni pavadinimai su vietovardžiais (pvz.: Šiluvos g., Kernavės g.). Gana dažni įvairių augalų pavadinimai (pvz.: Kaštonų g., Raktažolių g.), mitologinių būtybių pavadinimai (pvz.: Mildos g., Perkūno g.).
Ketvirtajame šių metų Kalbos komisijos posėdyje patvirtinta Specialybės kalbos programos nauja redakcija, pluoštas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų, į Lietuvos vietovardžių sąrašą įtraukti du Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančio kaimo vardo variantai (Bardinai ir Bardėnai), įvertintas „Didysis lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynas“, du terminų standartai, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai. Prof. Meilutė Ramonienė pristatė projekto „Emigrantų kalba“ rezultatus...
Atverta nauja VLKK.lt pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“. Jos pagrindas – to paties pavadinimo žodynas, kurį Kalbos komisijos iniciatyva rengia ir leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. Kol kas internete du pirmieji tomai – „Europa“ ir „Amerika“, iš viso 70 tūkst. vietovardžių...
2014 m. balandžio 28–gegužės 2 d. vyko 28-oji Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEN) sesija. Baltijos skyriaus ataskaitoje pranešama apie 2012–2014 m. vykusius ekspertų susitikimus ir pokyčius šalyse narėse. Rengiant ataskaitos dalį apie padėtį Lietuvoje prisidėjo ir VLKK specialistai...
Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius paskelbė Etnografinių regionų metais. Atsižvelgdama į tai Valstybinė lietuvių kalbos komisija pakoregavo Lietuvos vietovardžių sąrašą – jį papildė etnografinių regionų pavadinimais. Vietovardis Mažóji Lietuvà įrašytas dviem skirtingomis istorijos ir geografijos atžvilgiu reikšmėmis – pirmiausia kaip istorinės srities pavadinimas, antra – kaip vieno iš penkių dabartinės Lietuvos etnografinių regionų pavadinimas...