Ketvirtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje sveikinimo žodžiai stilistikos prof. Kazimierui Romualdui Župerkai (ŠU) ir jo straipsnis apie lietuvių charakterio bruožus kalbinėje raiškoje; V. Gasiliūno pasvarstymai, kaip Lietuvoje galėtų būti rengiami metų žodžio rinkimai; skelbiami VLKK nutarimai ir L. Bilkio, A. Ragauskaitės komentaras dėl upėvardžio Danė ir Dangė; Rita Katelytė pristato mokslo žurnalo „Terminologija“ 23-ąjį numerį; D. Kardelytė-Grinevičienė ir J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie 53-iąją Arturo Uozuolo (Arturs Ozols) dienos konferenciją; Marijonas Mikutavičius ir Giedrius Arbačiauskas – apie kalbos žaidimo įgarsinimą ir taisyklingą tartį „Žinių radijo“ laidoje... 

Per praėjusius 2016 metus parengta apie 90 raštų dėl vietovių ir pan. pavadinimų. Pateiktos išvados dėl 18 gyvenamųjų vietovių pavadinimų (septyniose savivaldybėse) ir dėl apytiksliai 400 gatvių pavadinimų (dvylikoje savivaldybių), Adresų registras informuotas apie 25 įregistruotų (arba įteisintų) gyvenamųjų vietovių pavadinimų kirčiavimą, atsakyta į gyventojų ir institucijų klausimus dėl kitų geografinių objektų pavadinimų. Vietovardžių klausimus svarsto VLKK Vardyno pakomisė*... 

Vienuoliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Urnėžiūtė vertina 2015 m. išleistų lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių kalbą; V. Garliauskas pristato Algimanto Krinčiaus paskelbtą „Vabalninko santuokų metrikų knygą (1624–1646)“, vieną seniausių tokių knygų Šiaurės Lietuvoje, išskirtinę ir dėl unikalios vardyno medžiagos; K. Rutkovska pasakoja apie Lietuvos lenkų tarmių vadovą elektroninėje erdvėje; Gruzijos ambasados Lietuvoje darbuotoją Giorgi’į Kobachidze’ę kalbina E. Šimonėlytė; Janiną Švambarytę-Valužienę jubiliejaus proga kolegų vardu sveikina N. Jodelienė; apžvelgiama Arnoldo Piročkino gretinamosios kalbotyros knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (2016); apžvelgiamos rudenį vykusios konferencijos ir kt. 

Dešimtajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apžvelgiami 23-iosios Jono Jablonskio konferencijos pranešimai; pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos XVI suvažiavimą Vilniuje; R. Urnėžiūtė su Pjetru Umbertu Diniu kalbasi apie baltistikos studijas Pizos universitete, lietuvių poezijos vertimus į italų kalbą; L. Lapinskienė primena garsios Panevėžio lituanistės Elenos Gabulaitės nuopelnus; spausdinama tautosakos rinkėjo Jono (Dženo) Vaičiulevičiaus (1911–1946) rankraščio ištrauka, A. Pupkis atkreipia dėmesį į rankraštyje užfiksuotus Šilakojo miško (dab. Kazlų Rūdos sav.) smulkiuosius vietovardžius ir kt. 

Devintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė svarsto, kodėl gyvuoja verstinis posakis „viščiukus skaičiuoja rudenį“, analizuoja kitus naujesnius frazeologizmus; V. Karaciejūtė apžvelgia praėjusią vasarą ir rugsėjį vykusius kalbos renginius ir konferencijas, R. Urnėžiūtė – visus aštuonis periodinio Vilniaus universiteto leidinio „Vertimo studijos“ numerius, J. Kazlauskas – mokslo žurnalo „Bendrinė kalba“ 88-ąjį numerį; „Žiupsnelių“ skyrelyje – apie nesuprantamą tekstą Mergalaukio vokiečių karių kapinių informacinėje lentoje, klaidas LRT naujojo sezono atidarymo kalboje... Kviečiama dalyvauti nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“ ir mokslinėje konferencijoje „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai“. Spalio 15 dieną Vilniuje rengiamas Lietuvių kalbos draugijos XVI suvažiavimas.

2016 m. sausio–rugpjūčio mėn. Kalbos komisija vertino 275 gatvių pavadinimus. Pavadinimus teikė derinti septynių savivaldybių administracijos: Vilniaus r., Trakų r., Kėdainių r., Palangos r., Jurbarko r., Šalčininkų r., Vilniaus m. sav. Daugiausia naujųjų gatvėvardžių buvo sudaryti iš krašto vietovardžių, pvz.: Baltamiškio g.(plg. Baltãmiškis, vs. Zarasų r.), Narkyčių g. (plg. Narkýčiai, k. Zarasų r.), Izabelinės g. (plg. Izabelìnė, k. Ignalinos r.), Pūstalaukio g. (plg. Pū̃stalaukis, k. Vilniaus r.),  Alsakio g. (plg. Alsakỹs, ež.), Monaičio g. (plg. Monáitis, ež.). Gatvių pavadinimuose raginama išsaugoti nykstančius ar jau išnykusius krašto vietovardžius. 

Septintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Rutkienė nagrinėja Jono Naruškevičiaus parengto vadovėlio „Elektrolankinis suvirinimas“ kalbą ir terminiją; J. Šukys – abejotinus lietuvių šnektų faktų transponavimo atvejus naujesniuose filologiniuose leidiniuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia žiniasklaidos publikacijas valstybinės kalbos ir švietimo klausimais; LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ žiūrovė stebisi laidos vedėjo neatidumu tariant Varviškės kaimo (Lazdijų r.) pavadinimą; prisimenami kalbininkė Aldona Jonaitytė ir biržietis mokytojas Stasys Stonkus... 

   2016 metais Ukrainos Aukščiausioji Rada, remdamasi Dekomunizacijos įstatymu ir atsižvelgdama į Ukrainos nacionalinio paveldo instituto rekomendacijas, pakeitė beveik tūkstančio gyvenamųjų vietovių pavadinimus. Skelbiamas pakeistųjų pavadinimų sąrašas – jų autentiškos formos ir sulietuvinti variantai. 
    Gausybė sovietmečiu suteiktų pavadinimų: Avrora, Čapajevė, Červonoarmijskė, Červonohvardijskė, Dzeržynskas, Frunzė, Junokomunarivskas, Karlo Marksovė, Kirovė, Kolchoznė, Kominternas, Komsomolskė, Komunaras, Krasnoznamjanka, Kuibyševė, Leninė, Oktiabrskė, Ordžonikidzė, Pionerskė, Profinternas, Proletarka, Sovjetskis, Stachanovas, Sverdlovskas ir kt., pakeisti į naujus, kitokios motyvacijos pavadinimus, pvz.: Blahodatnė, Myroliubivas, Radisnė, Veselė; Jablunevė, Sosnivka, Vynohradnė, Vyšnevė; Drozdai, Holubivka; Chrestivka, Kalakolovė, Monastyrskė, Pokrovskė; Kartušynė, Kurhanė, Hrada, Ukrajinskė, Bolharka ir kt. 

   Lietuvoje dar tarpukario didžiųjų kalbininkų Antano Salio, Juozo Balčikonio ir kitų suformuota vietovardžių vartosenos bendrinėje kalboje tradicija. Pagrindinis jų vartojimo principas yra toks: norminiu laikomas ne tarminis, o bendrinės kalbos vietovardžių tarimas. Todėl norminant vietovardžius dėsningi tarmių fonetikos dalykai keičiami bendrinės kalbos atitikmenimis. Taip visų pirma elgiamasi, norint išsaugoti bendrinės lietuvių kalbos vientisumą. 

Remdamasi eksperto dr. Laimučio Bilkio išvada, Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė siūlymui Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre upės Kauno r. sav. Šakių r. sav., IK 10011850, pavadinimą Pietvis keisti į Pietvė.

Per praėjusius metus atsakyta dėl 29 gyvenamųjų vietovių pavadinimų (šešiose savivaldybėse) ir dėl apytiksliai 380 gatvių pavadinimų (trylikoje savivaldybių), Adresų registras informuotas apie 17 naujai įregistruotų gyvenamųjų vietovių pavadinimų akcentinius požymius, atsakyta į gyventojų ir institucijų klausimus dėl ežerų, upių, pelkės, salos pavadinimų ir dėl vieno kraštavardžio. Pagrindiniai vardyno ekspertai – dr. Laimutis Bilkis ir dr. Alma Ragauskaitė, prireikus klausimus svarsto VLKK Vardyno pakomisė, kreipiamasi į kviestinius ekspertus... 

Siekiant prisidėti prie Lietuvos vietovardžių informacijos tvarkymo, išsaugoti objektų, kurie išnyko ar buvo panaikinti, vardus, kaupti vietovardžius, kurių nėra valstybės registruose ir kadastruose, sukurta nauja elektroninė paslauga – Lietuvos vietovardžių rinkinys. Naująją elektroninę paslaugą, teikiamą Lietuvos erdvinės informacijos portale geoportal.lt, pristato Rita Viliuvienė (VĮ „GIS-Centras“).

2015 m. sausio–kovo mėn. Kalbos komisijai teikti derinti 85 gatvių pavadinimai. Dažniausiai gatvių vardais ėjo augalų pavadinimai (pvz.: Purienų g., Debesylų g). Nemažai gatvių pavadinta pagal vietovardžius (pvz.: Girdiškių g., Katiliškių g.), gamtos ir kitokius objektus (pvz.: Žvaigždžių g., Kalnų g).

2014 metais Kalbos komisiją pasiekė kur kas daugiau prašymų dėl gyvenamųjų vietovių vardų nei ankstesniais metais – iš viso atsakyta dėl 53 kaimų ir miestelių vardų 10 savivaldybėse. Naujus gatvių pavadinimus su Kalbos komisija per metus derino 11 savivaldybių (iš viso suderinti 323 pavadinimai). Be to, svarstyti upės, pelkių, salos pavadinimai, į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašyti etnografinių regionų pavadinimai...
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido penktojo, paskutinio, „Pasaulio vietovardžių“ žodyno tomo antrąją dalį „Azija (Kambodža–Vietnamas)“. Žodynas skiriamas plačiajai visuomenei. Jis parengtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų. Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu per 2015-uosius metus ketina sutvarkyti perrašos į lietuvių kalbą taisyklių rinkinį...
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1201 „Dėl gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo“ nustatytas oficialusis pavadinimas Bardėnų kaimas. Vardyno pakomisės siūlymu Kalbos komisija Lietuvos vietovardžių sąraše paliko abu vietovardžio variantus, tik sukeistus vietomis...
Gruodžio 11 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje patvirtinti Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildiniai – 40 japonybių, Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimas (Bardėnai, Bardinai), nauji Terminų banko straipsnių rinkiniai...

Lietuvos Respublikos Vyriausybei oficialiai pakeitus kaimo vardą iš Bardinai į Bardėnai, Kalbos komisijos nutarimu tvirtinamame sąraše lieka abu norminiais pripažįstami vardo variantai, tik sukeisti vietomis.