Babė­nai

Babė́­nai (1), Kėdai­nių mst. da­lis

Babrinis

Babrìnis (2), ež. Za­rasų r.

Babriškės

Babrìškės (2), k. Trakų r.

Babrukas

Babrùkas (2), ež. Trakų r.

Babrungas

Babrùngas (1), k., up., Mi­ni­jos dš., Plungės r.

Babrungėnai11

Babrungė́nai (1), k. Plungės r.

Babtai

Bãbtai (2), mstl. Kau­no r.

Bačkonys

Bačkónys (3), k. Kaišia­do­rių r.

Ba­gas­laviškis

Ba­gas­lavìškis (2), mstl. Šir­vintų r.

Bagdoniškis

Bagdõniškis (1), k. Ro­kiškio r.

Bag­dononys

Bag­donónys (3), k. Trakų r.

Bagoto­ji

Bagóto­ji, k., ge­lež. st. Ma­ri­jam­polės r.

Bagrėnas

Bagr­ė́nas (1), k. Prienų r.

Bai­biai

Bai­biaĩ (4), k. Za­rasų r.

Baibokai

Baibõkai (2), k. Biržų r.

Baičiai

Báičiai (1), k., ge­lež. st. Klai­pėdos r.

Baido­tai

Baĩdo­tai (1), k. Skuo­do r.

Baisoga­la

Baisóga­la (1), mstl. Rad­vi­liškio r.

Bajorai

Bajõrai (2), Kre­tin­gos mst. da­lis

Bajorpievė

Bajõrpievė (1), plk. Tau­ragės r.

Baka

Bakà (2), ež. Trakų r.

Ba­landinė 1

Balandìnė (2), mšk. Jur­bar­ko r.

Ba­landis

Ba­lañ­dis (2), ež. Laz­dijų r.

Bal­bieriškis

Bal­biẽriškis (1), mstl. Prienų r.

Balce­riškės

Bálce­riškės (1), k. Trakų r.

Balčia

Bálčia (1), up., Šešuvies dš., Ra­sei­nių r.

Baldonas

Baldõnas (2), ež. Anykščių r.

Balingra­das

Balìngra­das(1), k. Švenčio­nių r.

Balk­ūnai

Balk­ū́nai (1), k. Aly­taus r.

Balnin­kai

Bálnin­kai (1), mstl. Molėtų r.

Balos

Bãlos (2), plk. Aly­taus, Ku­piškio, Ro­kiškio r.

Balsys

Balsỹs (4), ež. Vil­niaus r.

Balta­jis

Bálta­jis, ež. Laz­dijų r.

Balta­jis Bilsas 2

Báltajis Bil̃sas (2) // Bal̃tajis Bìlsas (1), ež. Laz­dijų r.

Baltas 3

Báltas (3), ež. Za­rasų r.

Ba­l­tas

Ba­l̃­tas (4), ež. Švenčio­nių r.

Balta­siai 4

Báltasiai, Báltojo, ež. Ig­na­li­nos r.

Baltas Kaukno­ris

Báltas Kaũkno­ris (1), ež. Laz­dijų r.

Baltežeris

Báltežeris (1), ež. Telšių r.

Baltieji La­ka­jai

Baltíeji La­ka­jaĩ (3b), ež. Molėtų r.

Baltoji Ančia

Baltóji Ánčia (1), up., Ne­mu­no kr., Laz­dijų r.

Baltoji Vokė

Baltóji Vókė (1), mstl. Šal­čini­n­kų r.; k. Vil­niaus r.

Ba­lt­riškės

Ba­l̃t­riškės (1), k. Za­rasų r.

Baltromiškė

Baltrómiškė (1), k. Jo­na­vos r.

Bal­trušaičiai

Bal­trušáičiai (1), k. Tau­ragės r.

Baltu­piai

Báltu­piai (1), Vil­niaus mst. da­lis

Ba­luosys

Ba­luosỹs (4), ež. Trakų r.

Ba­luoša

Ba­luošà (3), plk. Švenčio­nių r.

Ba­luošai

Ba­luošaĩ (3), ež. Molėtų r.

Ba­luošas

Ba­luõšas (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Ba­luošykštis

Ba­luošýkštis (1), ež. Ig­na­li­nos r.

Balvis

Bálvis (1), ež. Telšių r.

Bam­bena

Bam­benà (3b), up., į Žuvin­to ež., Aly­taus r.

Bambi­nai

Bam̃bi­nai (1), plk. Vil­ka­viškio r.

Bardėnai, Bardinai12, 13

Bardė́nai (1), Bardinaĩ (3a), k. Pagėgių sav.

Ba­reikiškės

Ba­reĩkiškės (1), k. Vil­niaus r.

Barstyčiai

Barstýčiai (1), mstl. Skuo­do r.

Barti­nin­kai

Bar̃ti­nin­kai (1), k. Ma­ri­jam­polės r.

Bartnin­kai

Bar̃tnin­kai (1), mstl. Vil­ka­viškio r.

Bartu­va

Bártu­va (1), up., į Bal­ti­jos jūrą, Skuo­do r.

Barupė

Barùpė (2), up., Nevėžio kr., Kė­dai­­nių r.

Barvoniškės

Barvóniškės (1), k. Vil­niaus r.

Barz­dai

Barz­daĩ (4), mstl. Šakių r.

Ba­ta­kiai

Ba­ta­kiaĩ (3b), mstl., ge­lež. st. Tau­ragės r.

Bat­niava

Bat­niavà (3b), k. Kau­no r.

Ba­zi­lionai

Ba­zi­liónai (1), buv. Pa­du­by­sỹs (34b), mstl. Šiau­lių r.

Bebirva

Bebìrva (1), up., Šal­tuo­nos kr., Jur­bar­ko r.

Beb­ru­sai

Beb­ru­saĩ (3b), ež. Molėtų r.

Bečių miškas 5

Bečių̃ mìškas, mšk. Jo­na­vos ir Uk­mergės r.

Bei­niū­nai

Bei­niū́­nai (1), k. Kau­no r.

Beižionys

Beižiónys (3), k. Trakų r.

Bėlys

Bėlỹs (4), ež. Švenčio­nių r.

Be­lmon­tas

Be­l̃mon­tas (1), Vil­niaus mst. dalis

Berčiū­nai

Berčiū́­nai (1), k. Pa­nevėžio r.

Berna­to­niai 6

 

Ber­natoniai

Ber­natóniai (1), k., ge­lež. st. Pa­nevėžio r.

Ber­no­tai

Ber­no­taĩ (3b), k. Ra­sei­nių r.

Berža

Bérža (1), ež. Molėtų r.

Beržai

Beržaĩ (3), k. Jo­na­vos r.

Beržalo­tas

Béržalo­tas (1), plk. Švenčio­nių r.

Beržė

Beržė̃ (4), up., Šušvės kr., Rad­vi­liškio r.

Beržėnai

Béržėnai (1), k. Kelmės r.

Beržiena

Beržíena (1), up., Vin­ge­rinės dš., Ro­kiškio r.

Beržoras

Béržoras (1), ež., k. Plungės r.

Beržtu­vos pelkė

Béržtu­vos pélkė, plk. Tau­ragės r.

Beržuolis

Beržuõlis (2), ež. Trakų r.

Beržuvis

Béržuvis (1), ež. Švenčio­nių r.

Betyga­la

Betýga­la (1), mstl. Ra­sei­nių r.

Bezdonys

Bezdónys (3), mstl. Vil­niaus r.

Bie­bė

Bie­bė̃ (3), ež. Anykščių r.

Bie­lionys

Bie­liónys (3), k. Švenčio­nių r.

Bie­liū­nai

Bie­liū́­nai (1), k. Vil­niaus r.

By­gailiai

By­gaĩliai (2), k., ge­lež. st. Pa­ne­vėžio r.

Bygau­das 7

Býgau­das (1), ež. Trakų r.

Bijotai

Bijõtai (2), k. Šilalės r.

Bijotė

Bijótė (1), ež. Šiau­lių r.

Bijutiškis

Bijùtiškis (1), k. Molėtų r.

Bikėnai

Bikė́­nai (1), k. Za­rasų r.

Bik­ūnai

Bik­ū́nai (1), k. Ute­nos r.

Bildelis

Bildẽlis (2), ež. Vil­niaus r.

Bil­dūnai

Bil­dū́nai (1), k. Vil­niaus r.

Bilia­kie­mis

Bìlia­kie­mis (1), k. Ute­nos r.

Bi­liū­nai

Bi­liū́nai (1), k. Rad­vi­liškio r.

Bi­liūniškės

Bi­liūnìškės (2), k. Ak­menės r.

Bimberis 8

 

Bi­ri­kai

Bi­ri­kaĩ (3b), k. Telšių r.

Biršto­nas

Bìršto­nas (1), mst.

Birutė

Birùtė (2), Kau­no mst. da­lis

Birva

Birvà (3), ež. Trakų r.

Birvėta

Birvėtà (3a), up., Dys­nos dš., Ig­na­li­nos r.

Biržai

Bìržai (1), mst., r. c.

Biržtvyno ragas

Biržtvýno rãgas (4), Kuršių ne­ri­jos pu­sia­sa­lis

Biržulis

Bìržulis (1), ež. Telšių r.

Biržuvėnai

Bìržuvėnai (1), k. Telšių r.

Bitė­nai

Bitė́­nai (1), k. Šilutės r.

Bitežeris

Bìtežeris (1), ež. Šilutės r.

Byvainė

Bỹvainė (1), mšk. Telšių r.; up., Vir­vyčios dš., Telšių r.

Bizdukas

Bizdùkas (2), ež. Kaišia­do­rių r.

Blendžia­va

Bleñdžia­va (1), up., Sa­lan­to kr., Kre­tin­gos r.

Bliūdašilis

Bliū̃dašilis (1), mšk. Uk­mergės r.

Bradeliškės

Bradẽliškės (1), k. Vil­niaus r.

Brade­sas

Brãde­sas (3b), ež. Ute­nos r.

Bra­toniškės 9

Bratóniškės (1), k. Vil­niaus r.

Bra­ziūkai

Bra­ziūkaĩ (4), k. Kau­no r.

Bražuolė

Bražuõlė (2), k., up., Ne­ries kr., Trakų r.

Bridvaišis

Brìdvaišis (1), ež. Kelmės r.

Briedžių Sala 10

Bríedžių Salà (4), mšk. Šilutės r.

Briedžkam­pis

Bríedžkam­pis (1), mšk. Ma­ri­jam­polės r.

Brukšva

Brukšvà (2), plk. Klaipėdos r.

Bubė­nai

Bubė́­nai (1), k. Plungės r.

Bu­biai

Bu­biaĩ (4), k. Šiau­lių r.

Būbleliai

Būblẽliai (2), k. Šakių r.

Bučiūnai

Bučiū́­nai (1), k. Jo­niškio r.

Būda

Būdà (4), k. Prienų r.

Būda­kal­nis

Bū̃da­kal­nis – žr. Ažùšilės kál­nas

Bud­riai

Bud­riaĩ (4), k. Kre­tin­gos r.

Būdviečiai

Bū̃dviečiai (1), k. Klaipėdos, Kre­tin­gos, Ma­ri­jam­polės, Šilutės, Tau­ragės, Vil­ka­viškio r.

Būdvie­tis

Bū̃dvie­tis (1), k. Laz­dijų r.

Buivy­diškės

Bùivy­diškės (1), mstl. Vil­niaus r.

Buivydžiai

Buivỹdžiai (2), k. Jo­niškio, Vil­niaus r.

Bu­kantė

Bu­kañtė (2), k. Plungės r.

Bukčiai

Bukčiaĩ (4), Vil­niaus mst. da­lis

Bukiškės

Bùkiškės (1), k. Vil­niaus r.

Bukonys

Bukónys (3), k. Jo­na­vos r.

Bulvikio ragas

Bulvìkio rãgas (4), Kuršių ne­ri­jos pu­sia­sa­lis

Bun­dulinė

Bun­dulìnė (2), plk. Šilutės r.

Burbinė

Burbìnė (2), mšk. Jur­bar­ko r.

Burbiškės

Bùrbiškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Burbiškis

Bùrbiškis (1), k. Anykščių, Rad­vi­liškio r.

Būtingė

Bū̃tingė (1), mstl. Kre­tin­gos r.

Butkiškė

Bùtkiškė (1), mstl. Ra­sei­nių r.

But­rimonys

But­rimónys (3), mstl. Aly­taus r.; k. Šalčininkų r.

Buza­rais­tis

Bùza­rais­tis (1), plk. Vil­niaus r.

  

[1] Buv. sudėtinis vietovardis Ba­landìnės mìškas.

[2] Buv. Bálta­jis Bìlsas (3).

[3] Anksčiau buvo nurodoma 1 kirčiuotė.

[4] Buv. Bálta­sai.

[5] Buv. miškaĩ.

[6] Išbraukta, žr. Naujieji Bernatoniai, Senieji Bernatoniai.

[7] Buv. Bỹgau­das.

[8] Išbraukta (buvęs įrašas: Bimbẽris(2), ež. Za­rasų r.)

[9] Buv. Bra­tonìškės(2).

[10] Buv. Bríedžių Salõs mìškas.

[11] Įrašyta 2006-11-09 nutarimu Nr. N-8 (109).

[12] Įrašyta Bardinai, Bardėnai 2014 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. N-4 (153).

[13] Variantai sukeisti vietomis 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. N-6 (155).

 

A, Ą

Aba­raus­kai

Aba­raus­kaĩ (4), k. Laz­dijų r.

Abisa­vas 1

 

Ab­linga

Ab­lingà (3b), k. Klaipėdos r.

Acintas

Acìntas (1), ež. Švenčio­nių r.

Adakavas

Adakãvas (2), k. Tau­ragės r.

Adomynė

Adomỹnė (2), k. Ku­piškio r.

Adutiškis

Adùtiškis (1), mstl. Švenčio­nių r.

Ag­luon­ėnai

Ag­luon­ė́nai (1), k. Klaipėdos r.

Aise­tas

Aĩse­tas (3b), ež. Molėtų r.

Aistiškiai

Aistìškiai (2), k. Vil­ka­viškio r.

Akademi­ja

Akadèmi­ja (1), mstl. Kėdai­nių r.

Akies pelkė

Akiẽs pélkė, plk. Vil­niaus r.

Akinė Sala

Akìnė Salà (4), plk. Varėnos r.

Aklasis ežeras

Aklàsis ẽžeras, plk. Jo­na­vos r.

Aklasis Ežeras2

Aklàsis Ẽžeras (3b), k. Šilų sen., Jonavos sav.

Aklis3

Ãklis (2), ež. Rokiškio r.

Ak­mena

Ak­menà (3b), ež. Trakų r.; up. (Danės aukštu­pys) Kre­tin­gos r.

Akmenė

Akmẽnė (2), mst.

Ak­menynai

Ak­menýnai (1), k. Marijampo­lės r.

Ak­menynė

Ak­menỹnė (2), k. Šalčininkų r.

Ak­muo

Ak­muõ (3b), k. Varėnos r.

Ak­nyks­tė­lis

Ak­nyks­tė̃­lis (2), ež. Ute­nos r.

Alanta

Alantà (3b), mstl. Molėtų r.

Alan­tas

Ãlan­tas (1), up., Mi­ni­jos kr., Kre­tin­gos r.

Alaušai

Alaušaĩ (3b), ež. Molėtų r.

Alaušas

Ãlaušas (3b), ež. Anykščių, Utenos r.

Aldikis

Aldìkis (2), ež. Švenčio­nių r.

Alėjai

Alėjaĩ (3), k. Ra­sei­nių r.

Alek­san­dra­vėlė

Alek­san­dra­vė̃lė (2), k. Ro­kiškio r.

Alek­san­drija

Alek­san­drijà (2), k. Skuo­do r.

Aleksotas

Aleksótas (1), Kau­no mst. da­lis

Aliai

Ãliai (2), plk. Švenčio­nių r.

Alinavos pelkė

Alinãvos pélkė, plk. Pa­nevėžio r.

Alionys

Aliónys (3), k. Šir­vintų r.

Alytus

Alytùs (4), mst., aps. ir r. c.

Ali­zava

Ali­zavà (2), mstl. Ku­piškio r.

Alkiškiai

Al̃kiškiai (1), k. Ak­menės r.

Alkos-Erlos pelkė

Alkõs-Érlos pélkė, plk. Skuo­do r.

Alksnas

Al̃ksnas (2), ež. Ig­na­li­nos, Ute­nos, Za­rasų r.

Alksn­ėnai

Alksn­ė́nai (1), k. Plungės r.; mstl. Vil­ka­viškio r.

Alksninė

Alksnìnė (2), k. Vil­ka­viškio r.

Alksniu­piai

Al̃ksniu­piai (1), k. Rad­vi­liškio r.

Alma­jas

Al̃ma­jas (3b), ež. Ig­na­li­nos r.

Alnis

Álnis (1), ež. Molėtų r.

Alovė

Ãlovė (1), k. Aly­taus r.

Al­sakys

Al­sakỹs (3b), ež. Trakų r.

Alsėdžiai

Alsė́džiai (1), mstl. Plungės r.

Al­seta

Al­setà (3b), ež. Ro­kiškio r.

Al­suodis

Al­suõdis (2), ež. Ute­nos r.

Alšakis

Al̃šakis (1), up. Ra­sei­nių r.

Alšėna

Alšė́na (1), up. Pa­nevėžio r.

Alšėnai

Alšė́nai (1), k. Kau­no r.

Alšia

Alšià (4), ež. Prienų r.

Alšyčia

Alšyčià (2), up. Prienų r.

Altoniškiai

Altõniškiai (1), k. Kau­no r.

Aluonos pelkė

Aluonõs pélkė, plk. Trakų r.

Alvitas

Alvìtas (2), k. Vil­ka­viškio r.

Amaliai

Amãliai (2), Kau­no mst. da­lis; k. Šiau­lių r.

Amalva

Amalvà (3b) // Amal­võs pãlios (2), plk. Ma­ri­jam­polės r.

Amal­vas

Ãmal­vas (3b), ež. Ma­ri­jam­polės r.

Amelis 4

 

Anapo­lis

Anãpo­lis (1), k. Ro­kiškio r.

Ančia

Ánčia (1), ež. Laz­dijų r.; up., Šešuvies dš., Ra­sei­nių r.

Anciškis 5

Añciškis (1), k. Kėdai­nių r.

An­drioniškis

An­drióniškis (1), mstl. Any­kš­čių r.

Anglelis

Anglẽlis (2), ež. Švenčio­nių r.

Anykščiai

Anýkščiai (1), ež. Trakų r.

Anykščiai

Anykščiaĩ (3), mst., r. c.

Anykštis

Anýkštis (1), ež. Trakų r.

Antakal­nis

Antãkal­nis (1), k. Trakų r.; Vil­niaus mst. da­lis

Antalieptė

Antãlieptė (1), mstl. Ku­piškio r.*

An­tanavas

An­tanãvas (2), k. Ma­ri­jam­polės r.

An­tašava

An­tašavà (2), mstl. Ku­piškio r.

An­ta­vi­liai

An­ta­vi­liaĩ (3b), Vil­niaus mst. da­lis

Antazavė

Antãzavė (1), k. Za­rasų r.

Antkop­tis

Ántkop­tis (1), k. Klaipėdos r.

Ant­var­dė

Ant­var­dė̃ (3b), up., Mi­tu­vos kr., Jur­bar­ko r.

Anužiai

Anužiaĩ (3b), k., ge­lež. st. Klai­pė­­dos r.

Apaščia

Apaščià (3b), up., Ne­munėlio kr., Biržų r.

Api­ritys

Api­ritỹs (3b), ež. Za­rasų r.

Apyta­lau­kis

Apýta­lau­kis (1), k. Kėdai­nių r.

Apyvardė

Apývardė (1), up., Drūkšos dš., Ig­na­li­nos r.

Apsingė

Apsìngė (1), up., Ne­mu­no dš., k. Varėnos r.

Apsingė, Apsingis 6

Apsìngė (1) // Apsìngis (1), ež. Aly­taus r.

Apšė

Ãpšė (2), up., Bar­tu­vos dš., Skuo­do r.

Ap­teka

Ap­tekà (3b), up., Juo­dos dš., Pa­nevėžio r.

Apuolė

Apuõlė (2), k. Skuo­do r.

Apu­si­nas

Ãpu­si­nas (1), up., Šešuvies kr., Ra­sei­nių r.

Apušys 7

Apušỹs (3b), ež. Kelmės r.

Apva­la­sai

Ãpva­la­sai, Ãp­va­lio­jo, ež. Ro­kiškio r.

Ap­var­dai

Ap­var­daĩ (3b), ež. Ig­na­li­nos r.

Arinas

Arìnas (2), ež. Molėtų r.

Arioga­la

Arióga­la (1), mst. Ra­sei­nių r.

Aris­tava

Aris­tavà (2), k. Kėdai­nių r.

Armališkės

Armãliškės (1), k. Kau­no r.

Arma­niškiai

Árma­niškiai (1), k. Kau­no r.

Armelis

Armẽlis (2), ež. Za­rasų r.

Ar­mena

Ar­menà (3b), up., Ne­mu­no dš., Jur­bar­ko r.

Ar­meniškiai

Ar­menìškiai (2), k. Jur­bar­ko r.

Ar­nionys

Ar­niónys (3), k. Molėtų r.

Ar­vy­dai

Ar­vy­daĩ (3a), k. Vil­niaus r.

Asal­nai

Asal­naĩ (3b), ež. Ig­na­li­nos r.

Asa­vas

Ãsa­vas (3b), ež. Za­rasų r.

Asa­vė­lis

Asa­vė̃­lis (2), ež. Za­rasų r.

Asdrės pelkė

Ãsdrės pélkė, plk. Trakų r.

Asė­kas

Asė̃­kas (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Asiūklės pelkė

Asiū̃klės pélkė, plk. Vil­niaus r.

Asonas

Asõnas (2), ež. Trakų r.

Astra­vas

Ã̃stra­vas (3b), Biržų mst. da­lis

As­veja

As­vejà (3b) // Du­bin­gių̃ ẽžeras, ež. Vil­niaus, Molėtų, Švenčio­nių r.

Ašminta

Ašmintà (3b), k. Prienų r.

Aštrioji Kirsna

Aštrióji Kirsnà (4), k. Laz­dijų r.

Ašva

Ašvà (4), up., Va­daks­ties kr., Mažei­kių r.; up., Vei­viržio kr., Šilutės r.

Ašvinė

Ašvìnė (2), up., Virčiu­vio kr., Jo­niškio r.

Atesys

Atesỹs (3b), ež. Aly­taus r.

Atkočiai

Atkõčiai (2), k. Uk­mergės r.

At­mata

At­matà (3b), up., Ne­mu­no atša­­­­­­­­ka,Ši­lutės r.

Audenis

Audẽnis (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Audra

Audrà (4), up., į Sartų ež., Rokiš­kio r.

Audrelis

Audrẽlis (2), ež. Ro­kiškio r.

Aud­ru­vė

Aud­ru­vė̃ (3a), up., Virčiu­vio kr., Jo­niškio r.

Au­ga­lai

Au­ga­laĩ (3a), k. Vil­ka­viškio r.

Au­jė­das

Au­jė̃das (2), ež. Kaišia­do­rių r.

Aukrakštis

Aũkrakštis (1), ež. Aly­taus r.

Aukspirta

Aukspìrta (1), up., Šešupės dš., Ša­kių r.

Auksūdys

Auksūdỹs (3a), k., ge­lež. st. Mažei­­­­­­­­­­­kių r.

Aukštadva­ris

Aukštãdva­ris (1), mstl. Trakų r.

Aukštaičiai [11], [12]

Aukštaĩčiai – žr. Aukštaitijà

Aukštaitija[11], [12]

Aukštaitijà (2) // Aukštaĩčiai (2), etn. sr., aukštaičių gyvenama Lietuvos dalis; etnogr. reg.

Aukštasis tyras

Aukštàsis týras (1), plk. Plun­gės r.

Aukštel­kai

Aukštel­kaĩ (3a), k. Rad­vi­liškio r.

Aukštelkė

Áukštelkė (1), k. Šiau­lių r.

Aukštieji Pa­ne­riai

Aukštíeji Pa­ne­riaĩ – žr. Pa­ne­riaĩ

Aukštieji Šančiai

Aukštíeji Šánčiai – žr. Šánčiai

Aukštiškiai

Aukštìškiai (2), k., ge­lež. st. Kel­­­mės r.

Aukštojas8

Aukštójas, aukščiausioji Lietuvos vieta Vilniaus r.

Aukštoji Gervė9

Aukštóji Gérvė (1), up., Apaščios dš., Biržų r.

Aukštoji Pa­nemunė

Aukštóji Pa­nemùnė (2), Kau­no mst. da­lis

Aukštoji plynia

Aukštóji plýnia (1), plk. Šiau­lių r.

Aukštu­ma­la

Áukštu­ma­la (1), plk. Šilutės r.

Aukštupė­nai

Aukštupė́­nai (1), k. Ku­piškio r.

Aukštu­piai

Áukštu­piai (1), k. Tau­ragės r.

Aukštutiniai Suvalkėliai

Aukštutìniai Su­val­kė̃­liai (2), k. Ma­ri­jam­polės r.

Aunuva

Áunu­va (1), up., Ven­tos kr., Kelmės r.

Aunuvėnai

Áunuvėnai (1), k. Kelmės r.

Au­sieniškės

Au­siẽniškės (1), k. Trakų r.

Auslas

Aũslas (2), ež. Za­rasų r.

Aušra

Aušrà (4), k. Kėdai­nių r.

Avikal­nio ragas

Avìkal­nio rãgas (4), Kuršių ne­ri­jos pu­sia­sa­lis

Avilaitis

Aviláitis (1), ež. Za­rasų r.

Avi­liai

Avi­liaĩ (3b), k. Za­rasų r.

Avilys

Avilỹs (3b), ež. Za­rasų r.

Avinuosta10

Avinuostà (3), k. Zarasų r.

Avinuos­to pelkė

Avinúos­to pélkė, plk. Za­rasų r.

Avirė

Avìrė (2), up., Ne­mu­no kr., Laz­dijų r.

Aviris

Avìris (2), ež. Laz­dijų r.

Avižieniai

Avižiẽniai (2), k. Vil­niaus r.

Avižliai

Avìžliai (2), k. Ak­menės r.

Avižlys

Avižlỹs (3b), up., Ven­tos kr., Ak­menės r.

Azagis

Azãgis (2), ež. Laz­dijų r.

Ažytė

Ažýtė (1), up., Šušvės dš., Kėdai­nių r.

Ažytėnai

Ažýtėnai (1), k. Kėdai­nių r.

Ažpur­viai

Ažpur­viaĩ (3b), k., ge­lež. st. Klai­pėdos r.

Ažulan­kos pelkė

Ažùlan­kos pélkė, plk. Molėtų r.

Ažulaukė

Ažùlaukė (1), k. Vil­niaus r.

Ąžuolų Būda

Ąžuolų̃ Būdà (4), k. Ma­ri­jam­polės r.

Ažuožeriai

Ažúožeriai (1), k. Anykščių r.

Ažušilės kalnas

Ažùšilės kálnas // Bū̃da­kal­nis (1), kln. Švenčio­nių r.

Ažvintaitis

Ažvintáitis (1), ež. Ig­na­li­nos r.

Ažvintis

Ažvìntis (1), ež. Ig­na­li­nos r.

 


* Tikslintina lokalizacija: Antalieptėyra ne Kupiškio, o Zarasų r.

[1] Išbraukta (išnykęs objektas).

[2] Įrašyta dėl rašybos greta ež. Aklasis ežeras.

[3] Tikslinama norma – anksčiau buvusi Oklisdab. pripažinta tarmine.

[4] Išbraukta.

[5] Buv. Añčiškis.

[6] Buv. Apsìngis(1).

[7] Tikslinamas buv. Epušis.

[8] Įrašyta 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. N-8 (109), žr. kons. įrašą Aukštojas

[9] Įrašyta 2006 m. lapkričio 9 d.nutarimu Nr. N-8 (109).

[10] Įrašyta 2006 m. lapkričio 9 d.nutarimu Nr. N-8 (109).

[11] Įrašyta 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. N-1 (137).

[12] 2014 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. N-1 (150)pakeitimai: išbrauktas variantas Aukštaičiai, prie Aukštaitija nurodyta „etnogr. reg.“

Lietuvos vietovardžių sąrašas, patvirtintas VLKK 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63 Žin., 1997, Nr. 86-2181) parengtas „Kalbos praktikos patarimų“ (2-ojo leidimo, Vilnius, 1985) priedo pagrindu. Jame teikiami stambesnių gyvenamųjų vietų ir administracinių punktų (miestų, miestelių, buvusių bažnytkaimių), žymesnių mūsų krašto kultūros, meno veikėjų gyventų vietų ir didesnių geografinių objektų – kalnų, upių, ežerų, miškų ir pelkių – vardai. 

Pakeitimai ir papildymai:

Šio sąrašo autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių, gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, teikiant ryšių paslaugas, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose yra administracinis teisės pažeidimas (žr. ATPK 91(7) str.).

Pastabos:

1. Komisijos svetainėje, kad būtų lengviau ieškoti, vietovardžiai ne tik pateikti abėcėlės tvarka, teikiamos ir nekirčiuotos vietovardžių formos. Pakeistos vietovardžių formos ar vėliau įrašytosios nurodomos išnašose.

2. Šiuo nutarimu patvirtintos norminės vietovardžių formos, bet objekto statusas (pavyzdžiui, kaimasar miestelis) ir lokalizacija gali būti pasikeitusi (pvz., dabar pagal įstatymą ne Marijampolės rajonas, o Marijampolės savivaldybė).

Sutrumpinimai

aps. c. – apskrities centras
buv. – buvo, buvęs
dš. – dešinysis intakas
etn. sr. – etninė sritis
etnogr. reg. – etnografinis regionas
ež. – ežeras
gelež. st. – geležinkelio stotis
k. – kaimas
kln. – kalnas
kr. – kairysis intakas
mst. – miestas
mstl. – miestelis
mšk. – miškas
nj. – naujas
plk. – pelkė, bala
plkln. – piliakalnis
r. – rajonas
r. c. – rajono centras
sen. – seniau, senoviškai
sr. – sritis
tarm. – tarmiškai
up. – upė
vs. – viensėdis

Šiame skyriuje: 

 

Kalbos komisija ir vietovardžių norminimas

Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba.
(Valstybinės kalbos įstatymo 14 str.)

    Pagrindinis vietovardžių norminimo principas,
kuriuo vadovaujamasi, tvarkant lietuvių vardyną, yra toks:
norminiu laikyti ne tarminį, o bendrinį vietovardžių rašymą.
    Pats bendriausias ir svarbiausias vietovardžių kirčiavimo principas yra toks:
bendrinėje kalboje vietų vardai kirčiuojami taip, kaip juos kirčiuoja vietos žmonės.

(Aleksandras Vanagas, GK, 1991, Nr. 4, 5)

     Lietuvos vietovardžių sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos kalbos komisijos 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63 (Žin., 1997, Nr. 86-2181), žr. abėcėliškai išdėstytą poskyriuose viršuje, apie pakeitimus ir papildymus žr. čia.

     Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (Žin., 1994, Nr. I-558) 8 ir 9 straipsnius Lietuvos Respublikos apskričių, jų centrų, savivaldybiųpavadinimus nustato, keičia ir naikina Seimas; gyvenamosioms vietovėmspavadinimus savivaldybės tarybos teikimu suteikia ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į vietos gyventojų pasiūlymus. Abiem atvejais sprendimai derinami su Kalbos komisija. Administracinio vieneto pavadinimą sudaro gyvenamosios vietovės vardas ir administracinio vieneto tipas (apskritis, savivaldybė). Gyvenamosios vietovės pavadinimą sudaro gyvenamosios vietovės vardas ir tipas (viensėdis, kaimas, miestelis, miestas). Keičiant pavadinimą kalbininkų išvada ypač reikalinga dėl vardo dalies. (Plačiau žr. Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisykles, suvestinė redakcija nuo 2019-11-15.)

     Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą tokio tipo gyvenamųjų vietovių, kaip geležinkelio stotys, nėra – negali būti, bet šalies teritorijoje pavadinimų su tipo nuoroda geležinkelio stotis (gelež. st.) tebėra keliasdešimt. Norėdamos tinkamai pavadinti gyvenvietes savivaldybės gali remtis VLKK rekomendacija „Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo“ (Inf. pran. 2007, nr. 100).

     Pavadinimas seniūnijaipaprastai suteikiamas pagal miesto, miestelio ar kitos gyvenamosios vietovės, kurioje yra jos buveinė, pavadinimą (seniūnijos pavadinimas savivaldybėje turi būti unikalus). Sprendimą dėl seniūnijos pavadinimo priima savivaldybės taryba, žr. Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašą). Iš seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių dar yra sudaromos seniūnaitijos. Dėl jų sudarymo ir pavadinimų sprendžia taip pat savivaldybių tarybos. Jos gali remtis VLKK rekomendacija „Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

    Gatvių pavadinimai suteikiami atsižvelgiant į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijas dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo (patvirtinta 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendacija „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“; Inf. pran. 2004-12-10 Nr. 95), juos suteikia ir keičia savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 nustatytus kriterijus, žr. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 3 ir 13 punktus):

1. kalbos taisyklingumo – pavadinimai turi būti taisyklingi; 
2. vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo), rekomenduojama gatvėrms suteikti nykstančių ar išnykusių krašto vietovardžių vardus; 
3. reikšmingumo:
3.1. pavadinimai su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims;
3.2. pavadinimai, susiję su istoriniais, kultūriniais įvykiais (datomis), vietomis, turi būti reikšmingi Lietuvos valstybei;  
4. pavadinimai neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos. 

    Savivaldybės gali konsultuotis su Kalbos komisija vietovardžių normiškumo ir gatvių pavadinimų taisyklingumo klausimais; žr. derinimo apžvalgas Naujienose; apie tai, kokie gatvėvardžiai gyventojams „tinka ir patinka“ (apklausos duomenis žr. čia).  

     Visi Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių patvirtinti pavadinimai įrašomi į Adresų registrą, kurį tvarko valstybės įmonė Registrų centras. (Nuo 2013 m. gyvenamųjų vietovių pavadinimai registre teikiami sukirčiuoti, pvz.: Kernavė̃s mstl.Kernavė̃3b.) 

     Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 punktą pavadinimus pastatams, statiniams ir kitiems objektams, kurie privačios nuosavybės teise priklauso fiziniams ir privatiesiems juridiniams asmenims, suteikia ir juos keičia patys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.  Pastatai, statiniai ir kt. objektai Adresų registre registruojami nuo 2015 metų. Pavadinimams galioja tie patys reikalavimai kaip ir gatvių pavadinimams, nors jų sudarymas ir rašyba gali skirtis priklausomai nuo objekto tipo. Fiziniai ir privatieji juridiniai asmenys, kurie yra pastatų, statinių ar kitų objektų savininkai ar jų valdytojai, prieš registruodami objekto pavadinimą turi jį suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (žr. Adresų registro nuostatų 24 ir 32.4 punktus; suvestinė redakcija nuo 2019-11-15).  

     2006 m. lapkričio 6 d. raštu Valstybinė lietuvių kalbos komisija kreipėsi į savivaldybių administracijas dėl naujų mikrorajonų, kvartalųir statybos projektų (pastatų) pavadinimų (raštas, PDF, 48 KB). Jie taip pat turėtų atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, todėl savivaldybės paragintos statybos projektų pavadinimus, įvertinus, ar jie gali tapti kvartalo ar mikrorajono pavadinimais, derinti su savivaldybių pavadinimų suteikimo komisijomis (jei sudarytos ir veikia) arba su kalbos tvarkytojais ir laiku užkirsti kelią netinkamiems vardams atsirasti.

     Be to, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra priėmusi rekomendaciją „Dėl stotelių pavadinimų sudarymo ir rašymo“. Komentaras naujienose, čia.

      Norminio, su vardyno specialistais suderinto kitų geografinių objektų (miškų, ežerų,upių, tvenkiniųir kt.) registro kol kas nėra. Oficialusis šaltinis – Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (toliau UETK), kadastro duomenys teikiami ir Lietuvos georeferencinių duomenų sistemoje – geoportalas.lt. Kurį laiką pagal kadastro nuostatus hidronimų keitimas turėjo būti derinamas su Kalbos komisija, žr. 2004-02-02 redakciją: „14. Upių ir ežerų pavadinimų (vardų) rašyba patikrinama pagal Lietuvių hidronimų etimologinį žodyną (A.Vanagas, 1981) arba Lietuvos upių ir ežerų vardyną (Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1963). Upių ir ežerų pavadinimai (vardai) keičiami papildomai suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija.“ Dabar galiojančioje Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintoje Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatų redakcijoje tėra numatyta, jog Kadastro tvarkymo įstaiga turi užtikrinti, kad klaidingi, netikslūs, neišsamūs kadastro duomenys arba jų pasikeitimai būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (14.4 p.). (Daugiau apie vandens telkinius žr. Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje http://vanduo.gamta.lt.) Upių ar ežerų salų, pakrančių, įlankų ir pan. objektų pavadinimai gali būti įrašomi į UETK kaip papildoma informacija, specifinis duomuo, apibūdinantis pagrindinį kadastro objektą (žr. 17.8, 18.6 p.).  

     Gamtos objektų pavadinimai – mikrotoponimų kategorijoje, žr. Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą(patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 652; 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. D1-675 redakcija); dar žr. teisės aktų dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo valstybės saugomais psl. svetainėje VSTT.lt. 2006-aisiais Kalbos komisija pateikė Aplinkos ministerijai taisymų sąrašą: kai kurie pavadinimai anksčiau buvo teikiami su rašybos klaidomis, kai kurie sudaryti su nenorminiais bendrinės ir tikrinės leksikos variantais, turėjo kitų sandaros ir pateikimo trūkumų, patarta nustatyti objektų nomenklatūrą. Į pastabas šio sąrašo vėlesnėse redakcijose atsižvelgta, trūkumų likę Gamtos paminklų sąraše (patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 311; Žin., 2000, Nr. 24-621). 

     Dar žr. Ženklintinų rodyklėmis valstybės saugomų objektų sąrašą (patvirtintą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Į-108; Žin., 2007, Nr. 42-1615), taip pat Kultūros vertybių registrą
 

Vietovardžiai žemėlapiuose

Pirmojoje Geodezijos ir kartografijos įstatymo redakcijoje (Žin., 2001, Nr. 62-2226) tarp pagrindinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų reikalavimų (buv. 19 str.) buvo numatyta, kad atliekant geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus, būtina „teikti vietovardžius žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse pagal Jungtinių Tautų Organizacijos standartizavimo rekomendacijas ir sunormintus – įteisintus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintuose sąrašuose ir žinynuose“. Naują įstatymo redakciją priimta 2010 m. gegužės 11 d. (suvestinė redakcija nuo 2020-01-01uvestinė redakcija nuo 2020-01-01).

Geografinių pavadinimų vartoseną oficialiuose topografiniuose, oro navigacijos, teminiuose žemėlapiuose ir jūrlapiuose nustato geodezijos ir kartografijos techninis organizacinis tvarkomasis reglamentas GKTR 1.02.01:2004 „Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“ (patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. vasario mėn. 3 d. įsakymu Nr. 1P-15; Žin., 2004, Nr. 31-1005). Reglamento IV skyriuje „Lietuvos ir užsienio vietovardžių norminimas“ nustatyta:

20. Vietovardžių norminimas koordinuojamas tarptautiniu, valstybių ir institucijų lygiais.
21. Tarptautinį vietovardžių norminimą koordinuoja Jungtinių Tautų Organizacijos Geografinių pavadinimų standartizavimo konferencijos.
22. Valstybės lygiu vietovardžių norminimą koordinuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija:
22.1. nustato Lietuvos vietovardžių oficialias lytis ir kitų kalbų vietovardžių vartojimo principus;
22.2. nustato kaimyninių ir kitų užsienio teritorijų vietovardžių tradicines formas ir adaptavimo taisykles;
22.3. nustato etninių žemių lietuviškus tradicinius vietovardžius ir jų formas;
22.4. svarsto kitų institucijų parengtus Lietuvos ir užsienio teritorijų vietovardžių sąrašus, žodynus, vardynus ir panašiai.
23. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rengia geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių sudarymo normatyvus, techninius reglamentus ir specifikacijas, užtikrina jų suderinamumą su tarptautiniais standartais, tvirtina oficialių žemėlapių turinį <...>
 

Aktualūs teisės aktai

Kodeksas

  • Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1; galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016-12-01), žr. 91(7)str. „Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas“:

„Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių bei gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.“

Įstatymai

Vyriausybės nutarimai

  • Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651;  nauja redakcija išdėstytos 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 54;  galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-02-13)
  • Adresų formavimo taisyklės (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, 127-5753; suvestinė redakcija nuo 2004-06-10)
  • Adresų registro nuostatai (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 715; suvestinė redakcija nuo 2020-10-01
  • Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principai ir tvarka (1996-06-03 nutarimu Nr. 651; nauja redakcija 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 54; Žin., 2006-01-24, Nr. 9-333; galioja nuo 2006-01-25)
  • Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatai (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu Nr. 1114; Žin., 2000, Nr. 80-2422; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 920 redakcija; galioja nuo 2009-08-30
  • Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 redakcija). NEBEGALIOJA.

Ministerijų priimti teisės aktai

Ministerijoms pavaldžių įstaigų teisės aktai

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teisės aktai

 

Naudingos nuorodos ir leidiniai

  1. Adresų registras – VĮ Registrų centro svetainėje veikianti vieša adresų paieška.
  2. Lietuvos erdvinės informacijos portalas geoportal.lt(LGII) , Vietovardžių e. paslaugos žemėlapis, https://www.geoportal.lt/vietovardziai/map
    Lietuvos vietovardžiai geoportaleGeografinių duomenų paieška. Per paiešką nuo 2011 m. galima rasti ir Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių (tam tikrus jau parengtus lapus), norint juos peržiūrėti reikia užsisakyti ir sutikti su naudojimo sutarties sąlygomis, – naudojimas nemokamas. Dar apie Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapius.
  3. Lietuvosvietovardžių geoinformacinė duomenų bazė(LKI). Ši lingvistinė-geografinė bazė apima Lietuvos miestų, miestelių, seniūnijų centrų vardus, Birštono, Druskininkų, Ignalinos r. (iš dalies), Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Pagėgių, Rietavo, Švenčionių r. savivaldybėsteritorijų vietovardžius, toliau pildoma Lazdijų r. ir Alytaus r. sav. vietovardžiais. (Kalbinę dalį kuria Lietuvių kalbos instituto vardynininkai...) Plačiau žr. L. Bilkio straipsnyje (GK, 2011, nr. 8). Dar žr. Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje  lkiis.lki.lt.  
  4. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (Aplinkos apsaugos agentūra), oficialus, bet ne norminis.
    Pastaba. Ieškoti kairėje paraštėje „UETK objektų paieška“. 
  5. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai:Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos (sudarė Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002). Atvirkštinius sąrašus žr. Nutarimai, Svetimvardžiai.
  6. Lietuvos žemėlapių svetainė Maps.lt (UAB „Hnit-Baltic“). 
  7. Savivaldybių žemėlapis REGIA(regionų geoinformacinės aplinkos įrankis, VĮ Registrų centras; duomenis atnaujina savivaldybės)
    ***
     
  8. Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis / Mažosios Lietuvos vietovardžiai/ (G. Blažienė, E. Trumpa, J. Gelumbeckaitė, V. Adamonytė, LKI)
  9. Istorinių vietovardžių duomenų bazė (LKI, remta VLKK) 
  10. Istorinių topografinių žemėlapių rinkinys „Lietuvos 1914–1945 m. topografiniai žemėlapiai“ (LMA Vrublevskių bibliotekos skaitmeninio projekto, vykdyto 2018–2019 m., rezultatai) 
  11. Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ (Dalia Kiseliūnaitė,LKI, 2020).  
  12. Kultūros vertybių registras (kaupia ir tvarko Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)
  13. Lietuvos hidronimų elektroninis sąvadas(sudaro apie 10 000 hidronimų, parengė Marija Razmukaitė). Rengimą iš Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų 2005–2007 m. rėmė VLKK pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu. Sąvadas, bent kol kas, nepublikuotas.
  14. Lietuvos miestų gatvės, www.miestugatves.lt 
  15. Lietuvos piliakalniai, piliakalniai.lt.
  16. „Lietuvos TSR administracinis teritorinis suskirstymas“(Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1959), žr. duomenų bazėje www.epaveldas.lt.
  17. Lietuvos TSR gyvenamųjų vietovių alfabetinis sąrašas (vietovardžius patikrino, jų formas tikslino, sukirčiavo ir nurodė kirčiuotes A. Vanagas) / Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas (parengė Z. Noreika, V. Stravinskas. – Vilnius: Mintis, 1976. – D. 2).
  18. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas(sudarė B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė; Red.: E. Grinaveckienė (ats. red.), J. Senkus. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1963). Vardynas apima apie 7000 upių ir apie 3000 ežerų vardų. Jame alfabeto tvarka pateikti visi žinomi Lietuvos upių ir ežerų vardai, teikiamos norminės turimų hidronimų formos, parodomas jų kirčiavimo įvairavimas skirtingose Lietuvos vietose, nurodoma hidronimų lokalizacija.
  19. Lietuvos upių baseinų rajonų informacinis žemėlapis (Aplinkos apsaugos agentūra)
  20. *Lietuvos vietovardžių žodynas (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. T. 1 (A–B), 2008; T. 2 (C–F), 2014).
  21. Lituanistikos paveldo informacinė sistema „Aruodai“(jei paieška neteikia rezultatų įvedus smulkesnį vtv., patartina įvesti stambesnį; pvz., įvedus Arliškėsrezultatų nepateikia, bet įvedus Jašiūnai, pateikiamas ir tai seniūnijai priklausančių ir anksčiau priklausiusių, išnykusių gyvenamųjų vietų vardų sąrašas, tarp jų – ieškomas Arliškės).
  22. Marijampolės gatvės : žinynas, žr. gatves.marvb.lt.
  23. Mickienė I, Bačiūnaitė-Lužinienė L. Onomastikos įžvalgos (mokomoji metodinė knyga), VU, 2013.
  24. Saugomų teritorijų valstybės kadastras (žemėlapiai; Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)
  25. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996).
  26. Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinisžodynas (Vilnius: Mokslas, 1981). Žodyne nagrinėjama lietuvių upių ir ežerų vardų kilmė. Lietuviški hidronimai lyginami su etimologiškai giminingais kitais lietuvių toponimais, su latvių, prūsų, kitų indoeuropiečių kalbų vietų vardais bei bendriniais žodžiais.
  27. Vanagas A. Lietuvių vandenvardžiai(Vilnius: Mokslas, 1988).
  28. Vietovardžių duomenų bazė (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ priedas, žr. dešinėje „Vietovardžiai“), parengė S. Keinys, L. Bilkis. 
  29. Vietovardžių el. paslaugos žemėlapis (Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centras „GIS-Centras“), vaizdo instrukcija, kaip naudotis el. paslauga kanale Youtube. 
  30. Vietovardžių kirčiavimožodynas / sudarė M. Razmukaitė, V. Vitkauskas. – Vilnius: Kultūra, 1994.
  31. Vietovardžių žodynas(parengė Aldonas Pupkis, Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), apsvarstyta Kalbos komisijos.
  32. Žemėlapis „Gyvūnai ir augalai Lietuvos oikonimuose (VU, 2019); projektas 100 Lietuvos žemėlapiųhttps://100lietuvoszemelapiu.lt
  33. Ženklintinų rodyklėmis valstybės saugomų objektų sąrašas (patvirtintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Į-108; Žin., 2007, Nr. 42-1615). 

*Daugiatomis „Lietuvos vietovardžių žodynas“ pradėtas rašyti Lietuvių kalbos institute 1999 m. Žodyno sudarytojai – L. Bilkis, M. Razmukaitė, V. Maciejauskienė. 
2009 m. išleistas I tomas. Šiame tome pateikiami iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai, prasidedantys raidėmis A, Ą ir B. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė. 
   Iš viso numatoma išleisti apie 10 tomų. Tai pirmasis bandymas sistemiškai pateikti visus lietuvių gyvosios kalbos vietų vardus ir paaiškinti jų kilmę.
  Šio žodyno šaltinis – Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių, surinktų iš gyvosios kalbos, kartoteka, kaupta beveik šimtą metų. Ją pradėjo kaupti Kazimieras Būga (1879–1924), pildė lituanistai, mokytojai, miškininkai ir daugelis kitų kelių kartų inteligentų. „Lietuvos vietovardžių žodyno“ sumanytojas ir įkvėpėjas buvo ilgametis Vardyno skyriaus vadovas Aleksandras Vanagas (1934–1995).
   Svarbiausias žodyno tikslas – pateikti visus gyvojoje kalboje žinomus vietovardžius, paaiškinti jų kilmę, sudaryti galimybę vietovardžius tirti, vartoti. 

 

Klausimai dėl vietovardžių rašybos

  • Kiek rašyti didžiųjų raidžių kaimo pavadinime: Virbalio Miesto Laukų kaimasar Virbalio miesto laukų kaimas?

     Pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles geografinių bei topografinių objektų tikriniai vardai rašomi didžiąja raide. Jeigu vardą sudaro du ar daugiau žodžių, visi jie rašomi didžiąja raide, išskyrus tarnybinius žodžius (jungtukus, prielinksnius) ir gimininius, arba nomenklatūrinius, žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį pavadinimą (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 152–156), pvz., Baltieji Lakajai (ež.), Mažasis Palūkstis (k.), Naujasis Obelynas (k.), Kalvarijų Sodų g., Trijų Kryžių kalnas, Kulių Bobelė (akmuo), Velnio Pėda (akmuo), Mokas ir Mokiukas(akmuo).

    Klausiamame pavadinime žodžiai miestasir laukassudaro tikrinį vardą, todėl rašytini didžiąja raide: Virbalio Miesto Laukai(kaimas), dar plg. Lankos Laukas(kaimas). Šiuo atveju nomenklatūrinis žodis kaimas.

    Prireikus geografinio ar topografinio objekto vardas gali būti vartojamas su nomenklatūriniu žodžiu, pvz., Virbalio Miesto Laukų kaimas, Lankos Lauko kaimas. Be reikalo vardininkinių pavadinimų kilmininkiniais geriau neversti.

  • Kodėl sunorminta vietovardžio forma neatitinka vietos žmonių tarimo? Pavyzdžiui, kodėl Alanta, o ne Alunta (mstl. Molėtų r.) 

    Norminant vietovardžius (Lietuvoje norminimo principai radosi XX a. I pusėje) tarmės fonetiniai ypatumai naikinami, kitaip sakant, verčiami į bendrinę kalbą, todėl neišlaikomas žemaitiškas tarimas, pvz., Skouds– sunorminta forma Skuodasar rytų aukštaičių Alunta– norminė forma Alanta. Dėl tų pačių priežasčių oficialiai įteisinta sunorminta forma k. Mąsčiai, o ne Mansčiai, k. Likančiai– ne Likunčiai, mstl. Žarėnai– ne Žarienā, k. Vydmantai– ne Vidmontā, k. Gulbinai– ne Golbinā, k. Pievėnai– ne Peivenā, ež. Durbinas– ne Dorbinsir t. t.

   Oficialiai vartotinos autentiškos, bet sunormintos, o ne tarminės vietovardžių lytys. Šitai reglamentuota ir Geodezijos ir kartografijos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2226, žr. 19 str.): „teikti vietovardžius žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse pagal Jungtinių Tautų Organizacijos standartizavimo rekomendacijas ir sunormintus – įteisintus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintuose sąrašuose ir žinynuose“. Ta pati nuostata išreikšta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 14 straipsnyje.

    Rengiamame naujos redakcijos valstybinės kalbos įstatymo projekte ketinama nustatyti, kad „neoficialūs geografiniai pavadinimai viešuosiuose užrašuose gali būti teikiami Kultūros ministerijos nustatyta tvarka“. Neoficialūs šiuo atveju reikštų tarminiaiarba istoriniaigeografinių objektų pavadinimai. Jie galėtų būti vartojami neoficialiame kontekste, sakykime, greta oficialaus informacinio kelio ženklo su normine vietovardžio forma, bendruomenės iniciatyva galėtų rastis medyje ar akmenyje iškaltas tarminis geografinis pavadinimas.

    Nuostata teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose ir kadastruose, kelio ženkluose ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais vartoti oficialiai sunormintus geografinius pavadinimus išlieka pagrindinė. Jos laikomasi kone šimtą metų nuo tarpukario Lietuvos laikų, pozicijos šiuo atžvilgiu nekeičia ir Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupė (UNGEGN).

Klausimai dėl adreso rašymo

1. Kaip rašyti pašto adresą?

Pagal Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles(patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259; Žin., 2013, Nr. 47-2366), adresuodami laišką ar siuntą, adresą rašome taip, pvz.:

Gerb. p. Jonui Petraičiui
Laisvės pr. 60
LT-05120 Vilnius

Daugiau pavyzdžių žr. taisyklių priede.

Adresuojant korespondenciją ar siuntas Lietuvos teritorijoje kodą LT nurodyti nėra būtina. Plačiau žr. Lietuvos pašto svetainėje. Pašto kodus (iki 2004 m. buvo vadinama indeksais) galite sužinoti čia.

2. Didžiąja ar mažąja raide rašomas namo, korpuso, buto numerio raidė, pvz.: Kauno g. 1a ar Kauno g. 1A?

Nors anksčiau numeruojant dažniau buvo vartojamos mažosios raidės, pagal Adresų formavimo taisykles (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, Nr. 127-5753) vartotinos didžiosios (žr. taisyklių priedą), pvz.: Vilniaus g. 12A-6, J. Basanavičiaus g. 17-24B, Savanorių pr. 120 K5-12. Taigi reikėtų įprasti vartoti didžiąsias raides.

Pastaba. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles (suvestinė redakcija 2004-06-10) valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose adresas rašomas kita tvarka, pvz.:

Utena, J. Basanavičiaus g. 10-5
Elektrėnų sav., Semeliškės, Ąžuolų g. 15
Ukmergės r., Žemaitkiemio sen., Radiškių k.

Toks rašymo būdas taisyklingas ir dažniausiai vartojamas rišliame tekste, pvz.: Jonas Petraitis gyvena Vilniuje, Vilties g. 10-305 arba Kreiptis: Vilnius, Vilties g. 10, 305 kab.

3. Kaip rašyti namo numerį, kai gyvenamoje vietovėje nėra gatvių,pvz.: Seniūnų k., 9 ar Seniūnų k. Nr. 9?

Pagal Adresų formavimo taisyklių priedo „Adreso rašymo pavyzdžiai“ 2.5 punkto pavyzdį: „Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k. 15“, analogiškai rašytinas ir šis: Prienų r. sav., Pakuonio sen., Seniūnų k. 9. Taip rašoma valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose, o siunčiant laiškus ir siuntas paštu – šitaip:

Gerb. Jonui Petraičiui
Seniūnų k. 9
Pakuonio pšt.
59319 Prienų r. sav.

Sutrumpinimas Nr. nei adresuose, nei įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimuose nevartotinas.

Gatvės gali būti nesuprojektuotos gyvenamosiose vietovėse, kuriose Adresų formavimo taisyklių 4.1.–4.3 punktuose nurodytų adresų objektų yra ne daugiau kaip dvidešimt. Pagal Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo 13 punktą „pastatų ar kompleksų, esančių retai apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse, kuriose jų yra ne daugiau kaip 20, numeriai suteikiami iš eilės didėjimo tvarka nuo gyvenamosios vietovės pradžios pagal kelio, einančio per gyvenamosios vietovės teritoriją, kryptį. Ši kryptis parenkama nuo savivaldybės centro arba kitos didesnės gyvenamosios vietovės“.
 

 Naujienose apie vietovardžius

2021-05-03  Atrasti upelių Vilniaus Pilaitės mikrorajone vardai (dr. Laimutis Bilkis) 
2021-03-28  Laikinoji kalbos politikos pakomisė aptarė Baltarusijos pavadinimo klausimą (VLKK.lt) 
2021-03-04  Dėl Gudijos pavadinimo (doc. dr. Rūstis Kamuntavičius, VDU doc. dr.) 
2021-02-24  Apie vietovardžių klausimus 2020 metais (A. Pangonytė)
2021-02-09  Kalbos komisija pasisakė dėl Baltarusijos (Gudijos) pavadinimo (A. Pangonytė, VLKK.lt)
2020-09-08  Vardyno klausimai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai – ir dėl gramatikos, ir dėl netikėtų pageidavimų (GK, 2020, nr. 8; VLKK.lt)
2020-04-21  Apie vietovardžių derinimą 2019 metais (A. Pangonytė, S. Labanauskienė)
2019-03-06  Tarpinstitucinis pasitarimas dėl 1863–1864 metų sukilimo dalyvių įvardijimo (A. Pangonytė) 
2019-01-16  Apie vietovardžių derinimą 2018 metais (A. Pangonytė, S. Labanauskienė)  
2018-02-27  Apie vietovardžių derinimą 2017 metais (A. Pangonytė, S. Labanauskienė) 
2017-01-23  Apie vietovardžių derinimą 2016 metais (A. Pangonytė) 
2016-09-14  Gatvėvardžių derinimas 2016 m. (sausis–rugpjūtis) (R. Stonienė, A. Pangonytė) 
2016-06-22  Dėl gyvenamosios vietovės vardo: Viečiūnai ar Vieciūnai (dr. L. Bilkis) 
2016-05-06  Dėl upės vardo: Pietvis ar Pietvė (pagal dr. L. Bilkio išvadą) 
2016-01-18  Apie vietovardžių derinimą 2015 metais (A. Pangonytė) 
2015-06-05  Lietuvos erdvinės informacijos portale – Lietuvos vietovardžių rinkinys (Rita Viliuvienė, VĮ „GIS-Centras")
2015-04-08  Gatvėvardžių derinimas 2015 m.(pirmąjį ketvirtį) (L. Pankaitė) 
2015-01-23  Apie vietovardžių derinimą 2014 metais (A. Pangonytė)
2015-01-23  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (IV ketvirtį) (L. Pankaitė)
2014-10-01  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (III ketvirtį) (L. Pankaitė)
2014-07-28  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (II ketvirtį) (L. Pankaitė)
2014-05-14  Istoriškai ir geografiškai dvilypis pavadinimas Mažoji Lietuva (A. Pangonytė)
2014-04-02  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (I ketvirtį) (L. Pankaitė)
2014-01-03  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (IV ketvirtį) (L. Pankaitė)
2013-10-31  Svarstoma, ar keisti kaimo vardą Bardinai (A. Pangonytė)
2013-10-02  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (III ketvirtį) (L. Pankaitė)
2013-09-18  Pasitarimas LDK asmenvardžių ir vietovardžių skaitmeninimo tema (A. Pangonytė) 
2013-06-28  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (II ketvirtį) (L. Pankaitė)
2013-04-11  „Dingęs“ kaimų vardų kirčiavimas (A. Pangonytė)
2013-04-11  Gatvėvardžių derinimas 2013 m.(I ketvirtį)
2013-04-11  Pritarta dešimties atkuriamų kaimų vardams (A. Pangonytė)
2013-03-04  Lietuvos Respublikos etninių sričių pavadinimai – oficialūs (A. Pangonytė)
2012-08-24  Kodėl Kakūnaiteiktinesnis kaimo vardas nei Kakuncai (A. Pangonytė)
2012-03-08  Iš 2011 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai. Vietovardžiai. Svetimvardžiai (A. Pangonytė)
2011-04-28  Šereitlaukis galėtų vėl tapti Šereiklaukiu (A. Pangonytė)
2011-03-31  Pristatomas „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“ (A. Pangonytė)
2011-04-18  Iš 2010 m. veiklos ataskaitos: Vietovardžiai (A. Pangonytė) 
2010-11-17  Kodėl teiktiniausias parko pavadinimas – Zubovų parkas (A. Pangonytė)
2010-09-16  Gatvių pavadinimai – kas tinka ir kas patinka (apie gatvių pavadinimų sudarymą ir apklausos rezultatus) (A. Pangonytė)
2010-03-09  Trakų ežerų vietų vardai – užpildyta Vilniaus krašto toponimijos spraga (A. Pangonytė) 
2010-02-02  Iš 2009 m. veiklos ataskaitos: Vietovardžiai (A. Pangonytė)
2007-02-25  Dėl kaimo vardo formos: Kantaučiai ar Kontaučiai?  (A. Pangonytė)
2007-01-29  Kunigaikštija ar kunigaikštystė? Senosios Lietuvos realijų pavadinimų, asmenvardžių ir vietovardžių perteikimo problemos“ (A. Pangonytė)
2006-11-14  Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimai  (A. Pangonytė)  
2006-06-06  Iš 2005 m. veiklos ataskaitos: Vietovardžiai (A. Pangonytė)   

 

Žiniasklaidoje apie vietovardžius

2021-03-11  Lietuvoje gatvių pavadinimai net supykdo žmonės: norėtų gyventi kitoje (Violeta Astrauskienė, SilutesNaujienos.lt) 
2019-12-18  Išrinkti gražiausi Lietuvos vietovardžiai: Pelėdnagiai (k. Kėdainių r. sav.) ir Žemuogynė (buv. vs. Biržų r.) (V. Danilevičiūtė, ELTA, Delfi.lt) 
2019-12-08  Amžinas klausimas: Klaipėdoje tekanti upė – Dangė ar Danė?  (D. Bikauskaitė, Vakarų ekspresas; Delfi.lt)
2019-11-04  Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams (komentuoja L. Bilkis ir F. Kavoliutė, kalbina D.Červokienė, XXI amžius; Bernardinai.lt) 
2019-10-14  Lukiškių aikštės pavadinimas nebeatitinka realijų (P. Stirbys, „Kultūros barai“ 2019 m. spalio 14 d., Delfi.lt) 
2019-10-02  Keisčiausi kaimų pavadinimai, arba kodėl Gaidžių kaimui pavadinimą davė ne gaidys (komentuoja L. Bilkis, „Sekundė“; Delfi.lt) 
2019-06-12  Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda – tarpinstitucinė vieša diskusija (Geoportal.lt) 
2019 03 19  Graudžioji mūsų gražiųjų vietovardžių istorija (komentuoja G. Kavoliutė, kalbina N. Bulotaitė, VU, Bernardinai.lt)
2019 03 08  Mūsų istorinių vietovardžių likimas: užstosime ar išsiųsime į užmarštį? (J. Jačėnaitė, Bernardinai.lt)
2019-03-05  Būk teisingas – gerbk kraštovaizdį ir vietovardįūk teisingas – gerbk kraštovaizdį ir vietovardį (H. Gudavičius „Laiškai iš kaimo“, LŽinios.lt) 
2019-01-16  2019-ieji bus pažymimi kaip Vietovardžių metai (LRV.lt) 
2018-06-24  70 populiariausių gatvių pavadinimų Lietuvoje: Vytautą Didįjį ir sodus mylime labiau už viską (U. Antanavičius, 15min.lt) 
2017-10-01  Gėjus, Pravalas ir Mergelių Akys: 72 ypač neįprasti Lietuvos ežerų vardai (U. Antanavičius, 15min.lt)
2017-09-19  Nuo Dievo Upelio iki Rūros: 67 labiausiai stebinantys Lietuvos upių pavadinimai (U. Antanavičius, 15min.lt)
2017-09-27  Kupiškis kratysis sovietinio palikimo (D. Baronienė, lzinios.lt) 
2017-08-19  Madagaskaras, Ilgoji Lova ir Rojus: 87 labai keisti kaimų pavadinimai Lietuvoje (U. Antanavičius, 15min.lt)
2017-03-28  Paaiškėjo naujasis Mumlaukio ežero pavadinimas (M. Skiriutė, Kauno.Diena.lt) 
2017-03-28  Opozicija kritikuoja siūlymą gatvę Zujūnuose pervadinti Armijos Krajovos gretose kovojusio režisieriaus vardu (BNS, 15min.lt)
2017-03-25  Palaiminti senieji Dangės ir Svijanės vardai (J. Petronytė, VE.lt) 
2016-12-22  Reikalaujama palikti K. Škirpos alėją (R. Ramelienė, LŽ, lzinios.lt) 
2016-12-12  Žemėlapyje – daugiau nei 50 egzotiškų Lietuvos vietovardžių (Kauno.diena.lt) 
2016-12-05  Paskelbtas karas vietovardžiams? (B. Šablevičius, Respublika.lt)
2016-09-20  Sostinės Žydų gatvėje atsirado lentelė hebrajų ir jidiš kalbomis (Diena.lt) 
2016-09-19  Florencijos gatvei suteiktas Lietuvos vardas (Alkas.lt) 
2016-09-13  Jau galite įsigyti Lietuvos nacionalinį atlasą („Žemėlapių pasaulis“, mapshop.lt) 
2016-05-03  Pavadinimui surado gatvę Rokuose (Aušra Garnienė, Diena.lt) 
2016-04-02  Danės sindromas (Denisas Nikitenka, LŽinios.lt)
2016-03-02  Vilniaus gatvių vardų kuriozai: Gėdimino ir Gedymino gatvės (Darius Pocevičius, LRytas.lt) 
2016-02-02  Vietovardžiais prabylanti gimtoji žemė (dr. Laimutis Bilkis apie „Lietuvos vietovardžių žodyno" rengimą; Bernardinai.lt
2016-02-02  Kauno dykvietes pavadino skverais (Aušra Garnienė, kauno.diena.lt)
2016-01-27  Fotomenininkas dar trims Neries saloms pasišovė suteikti vardą (Dalia Gudavičiūtė, LRytas.lt)
2015-12-16  VRK perbraižė apygardų ribas (BNS, LRT.lt) 
2015-12-13  Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu (F. Kavoliūtė, Respublika.lt, Alkas.lt)
2015-12-08  Buvo kaimas, ir kaimo nebėra (K. Kazakevičius, LŽ) 
2014 m.        Gyvenamųjų vietovių vardai – nematerialusis šalies kultūros paveldas (Filomena Kavoliutė, VU – Geografijos metraštis 47, 2014)
2014-11-10  Nykstantys kaimų pavadinimai sutelkė diskusijai (M. Kniežaitė, LŽ)
2014-11-06  Pristatytas elektroninis Marijampolės gatvių žinynas (Marijampole.lt)
2014-08-16  Nauja gatvė jungs ne tik savivaldybes, bet ir valstybes (AlytusPlius.lt apie Normandijos–Nemuno g., suteiktą įamžinant prancūzų eskadrilės „Normandija–Nemunas“ atminimą)
2014-06-28  Mantas Adomėnas. Apie gatvių vardus (15min.lt)
2013-06-13  Iš kur kilęs Lietuvos vardas? (Antano Salio interviu iš „Amerikos balso“ archyvų, LRT.lt, Delfi.lt)
2013-02-13  Gatvių pavadinimų keitimai: vieniems noris pagerbti, kitiems sunku ištarti (R. Audenienė, Alfa.lt) 
2011-09-24  Po Trakų ežeryną („Žinių“ radijuje atsivertus knygą „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“)
2004-08-01  Vyriausybė rems Lietuvos vietovardžių duomenų bazės sukūrimo projektą (LRV.lt) 
2001-06-04  Baltarusiai Baltijos šalis priskiria NVS šalims (Delfi.lt) 
 

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt.

Paskutiniai pakeitimai 2021 m. gegužę.

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

https://www.youtube.com/watch?v=zD62qqQE69A

Šiame skyriuje:

    • baltarusių,
    • lenkų,
    • rusų,
    • ukrainų(ukrainiečių),
    • kinų,
    • japonų,
    • sanskrito
    • hebrajų
    • jidiš
    • Biblijos vardų adaptavimo taisyklės;  
  • apie pasvetainę „Pasaulio vietovardžiai“ ir kitus vietovardžių sąrašusir žodynus
  • tradicinės svetimvardžių formos:
    • baltų žemių lietuviški vietovardžiai (VLKK),
    • Londono ir Paryžiaus mikrotoponimai (LLVS), 
      mikrotoponimų pateikimo verstinėje grožinėje literatūroje principai (I. Balčiūnienė, LLVS),
    • šventųjų ir karaliųvardai (R. Urnėžiūtė, I. Balčiūnienė, A. Pangonytė, konsultaciniai įrašai);   
  • apie VLKK dalyvavimą UNGEGN(Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės) veikloje. 

 

Apie svetimvardžių vartojimą

Sovietiniais metais už mėginimą grįžti prie originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų komisijos veikla keliskart buvo sustabdyta, tačiau jau nuo 1984 metų (10-uoju nutarimu) Kalbos komisija leido vartoti originalias asmenvardžių ir vietovardžių formas mokslinėje ir informacinėje literatūroje. Šio nutarimo nuostatos, kiek pataisytos, buvo perkeltos į 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 5 punktą (po pakeitimų dab. 3 punktas; žr. suvestinę redakciją skyriuje „VLKK nutarimai“). 2003 m. atliktas sociologinis tyrimasparodė, kad Lietuvos gyventojai iš principo pritaria skirtingam kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių (svetimvardžių) pateikimui pagal skaitytojų amžių, išsilavinimą ir leidinio pobūdį.

60-ajame nutarime buvo nustatyti svetimvardžių vartojimo principai (3 punkte), bendriausios adaptavimo taisyklės(4–5 p.) ir kaip rišliame tekste vartoti originalias tikrinių vardų formas (šis punktas panaikintas 2016 m. gegužės 26 d. Nr. N-1 (158) nutarimu, vietoj jo patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo); kaip transkribuojami senovės graikų tikriniai vardai žr. 6 p. Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.
 

Naujienose (apie svetimvardžius)

 

Perraša iš kitų kalbų

Dėl transkripcijos iš rusų kalbos žr. 60-ojo nutarimo 3.3 punkto (buv. 5.3) pastabą. Adaptavimo reikmėms skirta Kalbos komisijos aprobuota „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija“ (Vilnius: Mokslas, 1990). [Iki tol galiojo Instrukcija lietuviškiems tikriniams vardams rusiškai transkribuoti, parengta LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parengė K. Ulvydas, patvirtinta Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1962 m. balandžio 19 d. nutarimu, paskelbta kaip „Vyriausybės žinių“ nr. 15 priedas.] Transliteracijos reikmėms skirtas tarptautinis standartas ISO 9:1995 „Informacija ir dokumentai. Kirilicos rašmenų transliteravimas lotyniškais rašmenimis. Slavų ir ne slavų kalbos“. Galima pridurti, kad VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamas pagrindinių užsienio kalbų rašmenų transliteravimo į pagrindinius lotynų kalbos rašmenis klasifikatorius, taikomas transliteruojant  užsienio juridinių asmenų pavadinimus, fizinių asmenų vardus, pavardes iš įvairių lotynišką raidyną vartojančių kalbų, taip pat arabų, armėnų, graikų, gruzinų, hebrajų, kirilikos (kirilicos), žr. TRANSLITERAVIMAS

Kalbos komisija, bendradarbiaudama su tam tikrų kalbų tyrimo centrais ir specialistais, yra nutarimais patvirtinusi ketverias perrašos taisykles:

 Protokoliškai patvirtintos vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės iš šių kalbų:

VLKK darbo grupės parengtos ir Kalbos komisijos apsvarstytos perrašos taisyklės: 

Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Lotynizacijos grupės tinklalapyje žr. 48 raidynų perrašos lenteles ir kt.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu 2015 m. parengė transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles, kuriomis remtasi leidžiant žodyną „Pasaulio vietovardžiai“ rinkinį. Kol kas taisyklės recenzuojamos ir svarstomos, ketinant jas paskelbti pasvetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt. (Tam tikrus raidžių ir raidžių junginių iš įvairių kalbų perteikimo lietuvių kalba dėsningumus galima pastebėti naudojantis paieškos galimybėmis.) Dar galima remtis šio centro (anksčiau – Vyriausioji enciklopedijų redakcija) leidiniu „Nelietuviškų vardų rašymas „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1986).

Lotynų jungtinė abėcėlė

 

Kirilikos jungtinė abėcėlė 

Iš „Pasaulio vietovardžių žodyno. Europa“ (Vilnius, 2006)

Specialieji nutarimai

VLKK yra priėmusi du atskirus nutarimus dėl vietovardžių vartojimo tam tikrose srityse ir dvi rekomendacijas:

1) Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose (žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 3 (72):

1. Mokykliniuose leidiniuose vartojamos lietuviškos tradicinės ir adaptuotos kitų šalių vietovardžių formos. Greta jų (rišliame tekste – skliausteliuose) arba prieduose gali būti nurodomos autentiškos formos.
2. Mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai. Greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

2) Dėl tradicinių vietovardžių vartojimo transporto informacijoje(žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 4 (73):  

Rašytinėje ir žodinėje geležinkelių, automobilių, oro ir vandens transporto eismo informacijoje valstybine kalba (tvarkaraščiuose, švieslentėse, garsiniuose skelbimuose, transporto priemonių rodyklėse, informaciniuose kelio ženkluose, kelių žemėlapiuose, informaciniuose leidiniuose ir kt.) vartojami tradiciniai vietovardžiai:
1. Lietuviškos tradicinės kitų šalių vietovardžių formos, pvz.: Berlynas, Daugpilis, Gardinas, Krokuva, Lyda, Varšuva, Paryžius. Autentiškos šių vietovardžių formos gali būti pateikiamos greta.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai, pvz.: Karaliaučius, Tilžė, Ragainė. Pagrečiui su tradiciniais gali būti nurodomi dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

3) 2006 m. rugsėjo 28 d. patvirtinta rekomendacija Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo (žr. skyriuje NUTARIMAI, Rašyba). Įžanginis komentarasnaujienose 2006-07-21 „Siūlymas dėl verstinių leidinių autorių pavardžių“. 

4) 2016 m. gegužės 26 d. Nr. PN-3 protokoliniu nutarimu patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo). Komentaras naujienose 2016-05-31 „Daugiau galimybių, bet ir daugiau sumanumo (prof. Albino Drukteinio). 

 

Tradicinės svetimvardžių formos

Baltų etninių žemių lietuviški vietų vardai Kalbos komisijos patvirtinti atskirais sąrašais 1997–2000 m.: 

  • Lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos)vietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1999 m. gegužės 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (brus.–liet.);
  • Tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašaspatvirtintas VLKK 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 5), žr. atvirkštinį sąrašą (rusų–liet. ir vokiečių–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLatvijosRespublikosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 2000 m. balandžio 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (latv.–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLenkijosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1998 m. spalio 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 8). žr. atvirkštinį sąrašą (lenk.–liet.). 

Vėliau, sudarius atvirkštinius sąrašus, išleista knyga „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002).

Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu Kalbos komisija nuo 2004 metų rėmė projektą „Istorinių etninių (Lietuvos paribio ir užribio) vietovardžių rinkimas ir jų elektroninis tvarkymas“ (darbo vadovė dr. Alma Ragauskaitė). 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kaupia ir skelbia mikrotoponimų atitikmenų sąrašus, žr. LLVS.lt:

  • Paryžiaus vietovardžiai (sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš pranc. k., parengė Diana Bučiūtė, 2008-10-28)
  • Londono vietovardžiai(sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš angl. k., sąrašą ir principus parengė principus Irena Balčiūnienė, 2010-02-03)

Tradicinėmis formomis dažniausiai vartojami šventųjų ir karalių vardai, žr.:

Dar Konsultacijų banke: Ona Austrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Liudvikas XIV (Karalius Saulė), Jonas Karolis I, Pilypas VI, Pilypas VI... 

Kitų kalbų asmenvardžių transkribuotų (adaptuotų) formų sąrašą 2014 m. pradėjo skelbti nacionalinis transliuotojas LRT, žr. http://www.lrt.lt/projektai/kalbek_naujas/Svetimvardziai#skip

Vietovardžių sąrašai ir žodynai

Poskyriuose (viršuje po antrašte „Nutarimai“) teikiami Kalbos komisijos nutarimais ar protokoliniais nutarimais patvirtinti vietovardžių sąrašai, t. y.: jungtiniai valstybiųir jų sostinių(ir atvirkščiai – sostinių ir valstybių) pavadinimų sąrašai (paskutinės 48-ojo ir 54-ojo nutarimų redakcijos), valdų ir kraštųpavadinimai (patvirtinti 2007-12-20 nutarimu Nr. N-4 (113), Lenkijosvaivadijų pavadinimai, Gruzijos administracinių regionų pavadinimai (patvirtinti 2012-04-26 protokoliniu nutarimu Nr. PN-3), JAVvalstijų, VFRžemių, Airijosprovincijų, JK grafysčių ir Šiaurės Airijos provincijų pavadinimai. Prie jų šliejami protokoliniais nutarimais Kalbos komisijos patvirtinti valstybių gyventojų, valdų ir kraštų gyventojų, valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų sąrašai.

Nutarimų dėl valstybių, valdų ir kraštų pavadinimų pakeitimai priimami pagal tarptautinio standarto ISO 3166-1 „Šalių pavadinimų kodai“ pakeitimus (žr.: www.iso.org, Šalių kodai; taip pat ES institucijų vertimo vadovo 5 priedą). Dar žr. Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Šalių pavadinimų DG puslapyje, UNGEGN Pasaulio geografinių vardų duomenų bazėje (oficialiomis šalies kalbomis ir penkiomis JT kalbomis). 2017 m. UNGEGN 11-ojoje konferencijoje pristatytas atnaujintas Šalių pavadinimų sąrašas (pavadinimai šalies oficialiosiomis kalbomis ir šešiomis JT kalbomis). 

2002–2003 m. komisija apsvarstė Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto pateiktus kitų šalių lietuvių kalboje tradicinių ir labiau paplitusių pasaulio vietovardžių sąrašus – JAV valstijų, istorinių Jungtinės Karalystės grafysčių, Šiaurės Airijos ir Airijos provincijų, VFR žemių pavadinimų, taip pat fizinės ir ekonominės geografijos, istorijos objektų vardų.

„Pasaulio vietovardžiai“ internete, žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt. Plačiau žr. pristatymą (585 KB).

Kalbos komisijos užsakymu parengtas ir išleistas žodynas „Pasaulio vietovardžiai“ (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų centro darbuotojų grupė, ats. redaktorė Rita Trakymienė). Jame teikiamos ir autentiškos, ir sulietuvintos vietovardžių formos. 2006 m. išleistas I tomas „Europa“ (nuo 2013 m. duomenys skelbiami svetainėje MELC.lt, žr. čia), 2008 m. II tomas „Amerika“ (2010 m.), III tomas „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“, 2012 m. IV tomas (pirmoji Azijos dalis) „Azija (Afganistanas–Jungtinai Arabų Emyratai)“, 2014 m. V tomas (antroji Azijos dalis) „Azija (Kambodža–Vietnamas)“

2014 m. atverta VLKK.lt pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“. Žodyno tomų duomenys suskaitmeninti VLKK lėšomis. Plačiau apie pasvetainę, žodyno rengėjus, šaltinius, paieškos galimybes, taip pat šalių ir kalbų sąrašus žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt

  

 

Dalyvavimas UNGEGN veikloje

Nuo 2000-ųjų Kalbos komisija dalyvauja Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus veikloje, priklauso Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų grupei. Apie tai plačiau žr. skyriuje BENDRADARBIAVIMAS.

 

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt

Paskutiniai pakeitimai 2021 m. sausį.

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Šiame komisijos posėdyje nutarimu patvirtinti valdų ir kraštų pavadinimai, geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo rekomendacija ir terminų žodynų rengimo bendrųjų reikalavimų nauja redakcija...
Vardyno pakomisės posėdyje apvarsčius galimus geležinkelio stoties tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo būdus parengtos rekomendacijos savivaldybėms.
Skelbiamas konkursas dėl paramos 2008 m. programoje numatytiems darbams vykdyti. Paraiškos priimamos iki 2007 m. birželio 19 d.

Norminant Lietuvos Respublikos teritorijos vietovardžius tarminės fonetinės ypatybės verčiamos į bendrinę kalbą, todėl oficialiosios norminės vietovardžių formos neatspindi tarminio tarimo, plg.: mst. Skuodas – ne Skouds, mstl. Žarėnai – ne Žarienā, k. Vydmantai – ne Vidmontā, k. Gulbinai – ne Golbinā, k. Pievėnai – ne Peivenā, ež. Durbinas – ne Dorbins ir t. t. Taip pat ir kaimo Plungės r. sav. Žlibinų seniūnijoje vardas – Kantaučiai (ne Kontaučiai). 

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos institutais ir Valstybine lietuvių kalbos komisija sausio 25 d. surengė simpoziumą dėl istorinių realijų pavadinimų, asmenvardžių ir vietovardžių perteikimo problemų. Dalyvių nuomone, tradicinio pavadinimo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė keisti nėra pagrindo...
Nuo pirmosios Lietuvos vietovardžių sąrašo redakcijos praėjo beveik dešimt metų. Per tą laiką išėjo Kalbos komisijoje apsvarstytas „Vietovardžių žodynas“ (2002), atlikta Ežerų klasifikatoriaus ir Upių klasifikatoriaus kalbinė patikra. Todėl kai kuriuos nutarimu patvirtinto sąrašo vietovardžius būtina buvo tikslinti.
Šiame posėdyje aprobuotas 2-asis „Fizikos terminų žodyno“ leidimas, dešimt terminų straipsnių, patvirtinti Lietuvos vietovardžių sąrašo (patvirtinto 63-iuoju nutarimu) pakeitimai...
Kalbos komisija nepritarė moksle bei plačiojoje vartosenoje įsigalėjusio pavadinimo Suvalkija keitimui, Lietuvos aukščiausios žemės paviršiaus vietą (kalvą) patarė pavadinti ne Aukštėju, o Aukštoju, kaip būdingiau Rytų Lietuvoje.
Vadovaudamasi kalbos pastovumo principu Kalbos komisija nepritarė Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos siūlymui pavadinimus „Suvalkija“, „suvalkietis “ pakeisti į „Sūduva“, „sūduvis“.
Nutarimu patvirtintas Afganistano valstybės pavadinimo ilgosios (oficialiosios) formos pasikeitimas, dabar – Afganistano Islamo Respublika.
2004-aisiais Vardyno pakomisė apibendrino gatvių pavadinimų derinimo laikotarpiu sukauptą patirtį ir parengė rekomendaciją „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“. Sekretoriatas parengė apie 80 ekspertinių išvadų dėl vietovardžių.
Priimta rekomendacija „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“, apsvarstytas „Kalbos patarimų“ leksikos skolinių sąrašas.
Kalbos komisija kreipėsi į Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybes dėl krašto vietovardžių išsaugojimo.