Sadū­niškės

Sadū́niškės (1), k. Vil­niaus r.

Saga­vas

Sãga­vas (3b), ež. Laz­dijų r.

Saknas

Sãknas (2), ež. Laz­dijų r.

Salagi­ris

Salãgi­ris (1), mšk. Ro­kiškio r.

Sala­kas

Sãla­kas (3b), mstl. Za­rasų r.

Sala­ko gi­ria

Sãla­ko gi­rià, mšk. Za­rasų r.

Salamies­tis

Salãmies­tis (1), mstl. Ku­piškio r.

Sa­lan­tai

Sa­lan­taĩ (3b, 4), mst. Kre­tin­gos r.

Salan­tas

Sãlan­tas (3b), up., Mi­ni­jos dš., Kre­tin­gos r.

Sa­laperau­gis

Sa­lapérau­gis (1), ež., k. Ma­ri­jam­polės r.

Sa­l­du­pis

Sa­l̃­du­pis (1), up., Ven­tos kr., Mažei­kių r.

Saldutiškis

Saldùtiškis (1), mstl. Ute­nos r.

Sal­du­vė

Sal­du­vė̃ (3b), kln. Šiau­lių r.

Sa­li­ninkai

Sa­li­niñ­kai (2), Vil­niaus mst. da­lis

Saločiai

Salõčiai (2), mstl. Pa­sva­lio r.

Saločius

Salõčius (2), ež. Molėtų r.

Salos

Sãlos (4), mstl. Ro­kiškio r.

Salotas

Salótas (1), ež. Telšių r.

Salotė

Salótė (1), ež. Vil­niaus r.

Salotis 1

Salõtis (2), ež. Molėtų, Švenčio­nių r.

Saltoniškės

Saltõniškės (1), Vil­niaus mst. dalis

Samaniai

Samãniai (2), k. Za­rasų r.

Sa­ma­nyčia

Sa­ma­nyčià (2), plk. Švenčio­nių r.

Sa­manynė

Sa­manỹnė (2), plk. Ku­piškio, Ro­kiškio r.

Samanis

Samãnis (2), ež. Laz­dijų, Zara­sų r.

Samavas

Samãvas (2), ež. Molėtų, Za­rasų r.

Sa­my­lai

Sa­my­laĩ (3b), k. Kau­no r.

Samis

Sãmis (2), ež. Trakų r.

San­drava

San­dravà (3a), up., Luknės dš., Ra­sei­nių r.

Sangrūda

Sangrūdà (4), k. Ma­ri­jam­polės r.

Santai­ka

Sántai­ka (1), k. Aly­taus r.

San­taka

San­takà (3a), k., ge­lež. st. Vil­niaus r.

San­ta­kai

San­ta­kaĩ (3a), k. Šakių r.

Santa­riškės

Sánta­riškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Sa­pieginė

Sa­piegìnė (2), Vil­niaus mst. dalis

Sargė­nai

Sargė́­nai (1), Kau­no mst. da­lis

Sa­ria

Sa­rià (4), up., Žei­me­nos kr., Švenčio­nių r.

Sa­riai

Sa­riaĩ (4), k. Švenčio­nių r.

Sar­tai

Sar­taĩ (4), ež. Ro­kiškio ir Za­rasų r.

Sarti­nin­kai

Sar̃ti­nin­kai (1), k. Tau­ragės r.

Sasna

Sasnà (4), up., Šešupės dš., Ma­ri­jam­­polės r.

Sas­nava

Sas­navà (4), mstl. Ma­ri­jam­polės r.

Sat­kūnai

Satk­ū́nai (1), k., ge­lež. st. Jo­niš­kio r.

Saugė­lau­kis

Saugė́­lau­kis (1), k. Jo­niškio r.

Saugos

Saũgos (2), k. Šilutės r.

Sausdravas

Sausdrãvas (2), up., Mi­ni­jos dš., Plungės r.

Sau­siai

Sau­siaĩ (4), k., ge­lež. st. Trakų r.

Sausinė

Saũsinė (1), k. Kau­no r.

Sausvin­gis

Saũsvin­gis (1), ež. Aly­taus r.

Sa­vičiūnai

Sa­vičiū­́nai (1), k. Vil­niaus r.

Seda

Sedà (4), mst. Mažei­kių r.

Sedūnai

Sedū́nai (1), k. Rad­vi­liškio r.

Seira

Seirà (4), up., Bal­to­sios Ančios kr., Laz­dijų r.

Seirijai

Seirìjai (2), mstl. Laz­dijų r.

Seirijis

Seirìjis (2), ež. Laz­dijų r.

Sek­luotis

Sek­luõtis (2), ež. Švenčio­nių r.

Se­liovinis

Se­liovìnis (2), ež. Laz­dijų r.

Se­meliškės

Se­melìškės (2), mstl. Trakų r.

Se­meniškiai

Se­menìškiai (2), k. Biržų r.

Senadva­ris

Senãdva­ris (1), k. Za­rasų r.

Senamiestis

Senãmiestis (1), Kauno, Klai­pė­dos, Kėdainių, Vilniaus, mst. dalys

Senasis Daugėliškis4

Senas Strūnaitis

Senàsis Daugėlìškis (2), k. Ignalinos r.

 

Sẽnas Strūnáitis (1), k. Švenčio­nių r.

Sendvaris

Séndvaris (1), k. Klaipėdos r.

Seniava

Seniavà (4), Kauno mst. dalis

Senieji Bernatoniai5

Senieji Trakai

Seníeji Ber̃natoniai (1), k. Kauno r.

 

Seníeji Trãkai (2), k. Trakų r.

Sennemunė

Sénnemunė (1), ež. Šilutės r.

Senoji Įpiltis, -ies

Senóji Įpiltìs, -iẽs (3a), k. Kretin­gos r.

Senovė

Senóvė (1), k., gelež. st. Varėnos r.

Senrusnė

Sénrusnė (1), ež. Šilutės r.

Seredžius

Serẽdžius (2), mstl. Jur­bar­ko r.

Se­reikiškės

Se­reĩkiškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Sėti­kis

Sė́ti­kis (1), ež. Švenčio­nių r.

Siaurys

Siaurỹs (4), ež. Švenčio­nių r.

Si­dabra

Si­dabrà (3b), up., Pla­to­nio dš., Jo­niškio r.

Si­dabravas

Si­dabrãvas (2), mstl. Rad­vi­liš­kio r.

Si­dabrynė

Si­dabrỹnė (2), k. Jo­niškio r.

Sida­riai

Sìda­riai (1), k., ge­lež. st. Rad­vi­liškio r.

Sienis

Siẽnis (2), ež. Trakų r.

Sie­sartis

Sie­sar̃tis (2), ež. Molėtų r.

Sie­sartis, -ies

Sie­sartìs, -iẽs (3a), up., Šešu­pės dš., Šakių r.; k., up., Šven­to­sios kr., Uk­­mergės r.

Siesi­kai

Síesi­kai (1), mstl. Uk­mergės r.

Siesi­kas

Síesi­kas (1), ež. Ute­nos r.

Sietas

Siẽtas (2), ež. Trakų r.

Sie­tuviškis

Sie­tuvìškis (2), ež. Ro­kiškio r.

Sylys

Sylỹs (4), ež. Ute­nos r.

Si­ma­nė­liškiai

Si­ma­nė̃­liškiai (1), ge­lež. st. Vil­ka­viškio r.

Simnas

Sim̃nas (2), mst. Alytaus r.

Sintautai

Sintautaĩ (3b), mstl. Šakių r.

Siponys

Sipónys (3), k. Prienų r.

Sirgėlis

Sirgė̃lis (2), ež. Švenčionių r.

Sirvėtas

Sìrvėtas (1), ež. Švenčionių r.

Sitkūnai

Sitkū́nai (1), k. Kauno r.

Skaidiškės

Skáidiškės (1), k. Vilniaus r.

Skaidrys

Skaidrỹs (4), ež. Ignalinos r.

Skaistė

Skáistė (1), ež. Rokiškio r.

Skaistgiriai2

Skaistgiriaĩ (3b), k. Panevėžio r.

Skaistgirys

Skaistgirỹs (3a), mstl. Joniškio r.

Skaistis

Skáistis (1), ež. Trakų r.

Skapiškis

Skãpiškis (1), mstl., gelež. st. Kupiškio r.

Skardupiai

Skar̃dupiai (1), k. Marijam­polės r.

Skaruliai

Skarùliai (2), k. Jonavos r.

Skaudvilė

Skaudvìlė (2), mst. Tauragės

Skeimio pelkė3

Skeĩmio pélkė, plk. Švenčionių r.

Skėmiai

Skė́miai (1), k. Radviliškio r.

Skėriai

Skėriaĩ (4), k. Mažeikių, Pasvalio r.

Skersabalė

Sker̃sabalė (1), plk. Šalčininkų r.

Skersabaliai

Sker̃sabaliai (1), k., gelež. st. Vil­niaus r.

Skiemonys

Skiemónys (3), mstl. Anykščių r.

Skinija

Skìnija (1), up., Minijos kr., Klaipėdos r.

Skirlėnai

Skìrlėnai (1), k. Vilniaus r.

Skirnas

Skìrnas (1), ež. Zarasų r.

Skirsnemunė

Skir̃snemunė (1), mstl. Jurbar­ko r.

Skirvytė

Skirvỹtė (2) // Skirvyčià (4), up., į Kuršių marias, Šilutės r.

Sklėriškės6

Skraičionys

Sklė̃riškės (1), k. Vilniaus r., k. Molėtų r.

Skráičionys (1), k. Alytaus r.

Skrebys

Skrebỹs (4), ež. Trakų r.

Skrebotiškis

Skrebótiškis (1), k. Pa­sva­lio r.

Skriaudžiai

Skriaũdžiai (2), k. Prienų r.

Skrin­dė­lis

Skrin­dė̃­lis (2), ež. Za­rasų r.

Skrytas

Skrýtas (1), ež. Ig­na­li­nos r.

Skritelis

Skritẽlis (2), ež. Za­rasų r.

Skroblus

Skroblùs (4), up., Mer­kio kr., Varėnos r.

Skudutiškis

Skudùtiškis (1), k. Molėtų r.

Skuodas

Skuõdas (2), mst., r. c.

Skur­butėnai

Skur­butė́­nai (1), k. Vil­niaus r.

Slavikai

Slavìkai (2), k. Šakių r.

Slikiai

Slìkiai (2), k., gelež. st. Kėdainių r.

Slučajus

Slučãjus (2), k. Varėnos r.

[1] Buv. Salótis(1).

[2] Buv. 3a kirčiuotė. 

[3] Buv. Skeĩmopélkė.

[4, 5, 6] Įrašyta 2006-11-09 nutarimu Nr. N-8 (109).

Radyščius 1

Radỹščius (2), k. Varėnos r.

Radviliškis

Radvìliškis (1), mst., r. c.

Radžiū­nai

Radžiū́­nai (1), k., ge­lež. st. Ku­piškio r.

Ra­gažėlė

Ra­gažė̃lė (2), ež. Laz­dijų r.

Rageliai

Ragẽliai (2), k. Ro­kiškio r.

Ra­guva

Ra­guvà (3b), mstl. Pa­nevėžio r.

Ra­gu­vėlė

Ra­gu­vė̃lė (2), k., ge­lež. st. Anykš­čių r.; ge­lež. st. Pa­nevėžio r.

Raigar­das

Raĩgar­das (1) // tarm. Ráig­ro­das (1), plk., Ne­mu­no slėnis Varė­nos r.

Rai­niai

Rai­niaĩ (4), k. Telšių r.

Raistapelkė

Raistãpelkė (1), plk. Mažei­kių r.

Raistinis 2

 

Rai­ti­nin­kai

Rai­ti­niñ­kai (2), k. Aly­taus r.

Raižiai

Raižiaĩ (4), k. Aly­taus r.

Ra­ko­vina

Ra­ko­vinà (2), ež. Švenčio­nių r.

Rambynas

Rambýnas (1), kln. Šilutės r.

Ramyga­la

Ramýga­la (1), mst. Pa­nevėžio r.

Ramis

Rãmis (2), ež. Za­rasų r.

Ramytė

Ramýtė (1), up., Dau­gy­venės dš., Pa­kruo­jo r.

Ramošius

Ramõšius (2), ež. Molėtų r.

Ramučiai

Ramùčiai (2), k. Ak­menės r.

Ra­muldavos miškas 3

Ra­muldãvos mìškas, mšk. Anykš­čių r.

Raseiniai

Raséiniai (1), mst., r. c.

Ra­siai

Ra­siaĩ (4), k. Vil­ka­viškio r.

Rasos

Rãsos (4), Vil­niaus mst. da­lis, ka­pinės

Ras­tin­ėnai

Ras­tin­ė́nai (1), k. Vil­niaus r.

Rašai

Rašaĩ (4), ež. Ro­kiškio r.

Rašė

Rašė̃ (4), up., Vyžuo­nos dš., Ute­nos r.

Rašia

Rašià (4), ež. Švenčio­nių r.

Rašys

Rašỹs (4), ež. Ute­nos r.

Ratnyčia

Rãtnyčia (1), Drus­ki­ninkų mst. da­­lis, up., Ne­mu­no dš., Varėnos r.

Raubonys

Raubónys (3), k. Pa­sva­lio r.

Rauda

Raudà (4), up. Ilūkstės kr., Za­rasų r.

Raud­ėnai

Raud­ė́nai (1), k. Šiau­lių r.

Raudgi­ris

Raũdgi­ris (1), mšk. Kelmės r.

Raudys

Raudỹs (4), ež. Ute­nos r.

Raudonbalė

Raudónbalė (1), plk. Biržų r.

Raudondva­ris

Raudóndva­ris (1), mstl. Kau­no r.; k. Vil­niaus r.

Raudonė

Raudõnė (2), mstl. Jur­bar­ko r.

Rau­donikiai

Rau­donìkiai (2), k. Laz­dijų r.

Raudonply­nis 4

Raudónplynis (1), k., plk. Kazlų Rūdos sav.

Rausvė

Raũsvė (2), up., Šešupės kr., Vil­ka­viškio r.

Rąžė

Rą́žė (1), up., į Bal­ti­jos jūrą, Kre­tin­gos r.

Ražiai

Ražiaĩ (4), k. Kau­no r.

Redis 5

 

Reivyčiai

Réivyčiai (1), k. Mažei­kių r.

Rėkyva 6

Rėkyvà (2), Šiau­lių mst. da­lis

Rėkyva, Rėkyvos ežeras 7

Rėkyvà (2) // Rėkỹvos ẽžeras, ež. Šiau­lių r.

Remtis

Rem̃tis (2), ež. Plungės r.

Renavas

Renãvas (2), k. Mažei­kių r.

Rešketa

Rešketà (3b), up., Vir­vyčios kr., Telšių r.

Reškutėnai

Reškutė́­nai (1), mstl. Švenčio­nių r.

Ribiškės

Rìbiškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Riečiai

Riečiaĩ (4), k. Ma­ri­jam­polės r.

Riešė

Riešė̃ (4), ež., up., Ne­ries dš., mstl. Vil­niaus r.

Rietavas

Rietãvas (2), mst.Plungės r.

Rygiškiai

Rỹgiškiai (1), k. Šakių r.

Ry­kan­tai

Ry­kan­taĩ (3a), k. Trakų r.

Ryliškiai

Rylìškiai (2), k. Aly­taus r.

Rim­ėnai

Rim­ė́nai (1), k. Aly­taus r.

Rimie­tis

Rìmie­tis (1), ež. Laz­dijų r.

Rim­kai

Rim­kaĩ (4), k. Jo­na­vos r.

Rimščikas

Rìmščikas (1), ež. Ig­na­li­nos r.

Rimšė

Rimšė̃ (4), mstl. Ig­na­li­nos r.

Rimšėnai

Rimšė́nai (1), k. Ig­na­li­nos r.

Rin­gau­dai

Rin­gau­daĩ (3a), mstl. Kau­no r.

Rin­gė

Rin­gė̃ (4), up., Dys­nos dš., Ig­na­li­nos r.

Rin­guva

Rin­guvà (3b), up., Ven­tos dš., Šiau­lių r.

Ringuvėnai

Riñ­guvėnai (1), k. Šiau­lių r.

Ringužė

Rìngužė (1), up., Upytės dš., Biržų r.

Riogliškiai

Riõgliškiai (1), k. Kau­no r.

Riovonys

Riovónys (3), Vil­niaus mst. da­lis

Ro­kai

Ro­kaĩ (4), k. Kau­no r.

Rokan­tiškės

Rõkan­tiškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Rokeliai

Rokẽliai (2), k. Kau­no r.

Rokiškis

Rõkiškis (1), mst., r. c.

Romainiai

Romáiniai (1), k. Kau­no r.

Rop­ko­jai

Rop­ko­jaĩ (3a), k. Šilutės r.

Rovėja

Rovėjà (3b), up., Apaščios dš., Biržų r.

Ro­zalimas

Ro­zalìmas (2), mstl. Pa­kruo­jo r.

Ru­bi­kai

Ru­bi­kaĩ (4), k. Mažei­kių r.

Rubikiai

Rubìkiai (2), k. Anykščių r.

Rūdaičiai

Rū́daičiai (1), k. Kre­tin­gos r.

Ru­da­mina

Ru­da­minà (34b), mstl. Laz­dijų, Vil­niaus r.; up., Vokės dš., Vil­niaus r.

Rudau­siai

Rùdau­siai (1), k. Vil­niaus r.

Ru­dekšna

Ru­dekšnà (3b), up., Obe­lies dš., Kėdai­nių r.

Ru­de­sė­lis

Ru­de­sė̃­lis (2), ež. Molėtų r.

Rūdiškės

Rū̃diškės (1), mstl. Trakų r.

Rudiškiai

Rudìškiai (2), k. Jo­niškio r.

Rud­nia 8

Rud­nià (2), k. Šalčininkų, Varė­nos r.

Rūdnin­kai

Rū̃dnin­kai (1), k. Šalčininkų r.

Rūdšilis

Rū̃dšilis (1), mšk. Šakių r.

Ru­kai

Ru­kaĩ (4), k. Šilutės r.

Rukai­niai

Rùkai­niai (1), k. Vil­niaus r.

Rukla 9

Ruklà (2), k. Jo­na­vos r.

Rūgštys, Rūkštys 10

Rūgštỹs (4) // Rūkštỹs (4), ež. Ig­na­li­nos r.

Rumbo­nys

Rùmbo­nys (1), k. Aly­taus r.

Rumšiškės

Rum̃šiškės (1), mstl. Kaišia­do­rių r.

Ruoliškis

Rúoliškis (1), ež. Biržų r.

Ru­pu­nioniai

Ru­pu­nióniai (1), k. Kau­no r.

Rusakal­nis

Rusãkal­nis (1), k. Trakų r.

Rusinė 11

 

Rusnė

Rùsnė (2), mst., up., į Kuršių ma­rias, Šilutės r.

Rutkiškiai

Rùtkiškiai (1), k. Jur­bar­ko r.

Rūžas

Rū̃žas (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Rūžis

Rū̃žis (2), ež. Aly­taus r.

 

[1] Buv. Radýščius(1).

[2] Išbraukta.

[3] Buv. Ra­muldavos miškai.

[4] Buv.: Raudónply­tis(1), plk. Ma­ri­jam­polės r.

[5] Išbraukta.

[6] Buv. Rėkýva(1).

[7] Buv. tik Rėkývos ẽžeras.

[8] Buv. 4 kirč.

[9] Buv. 4 kirč.

[10] Buv. tik kštys.

[11] Išbraukta.

Nad­rausvė

Nad­raũsvė (2), k. Vil­ka­viškio r.

Naidų ežeras

Naidų̃ ẽžeras, ež. Šir­vintų r.

Nai­siai

Nai­siaĩ (4), k. Šiau­lių r.

Na­kačia

Na­kačià (3b), up., į Biržulio ež., Telšių r.

Nasr­ėnai

Nasr­ė́nai (1), k. Kre­tin­gos r.

Našys

Našỹs (4), ež. Ro­kiškio r.

Natkiškiai

Nãtkiškiai (1), k. Šilutės r.

Naudoris

Naudõris (2), ež. Laz­dijų r.

Naudva­ris

Naũdva­ris (1), k. Kelmės r.

Naudžiai

Naũdžiai (2), k. Vil­ka­viškio r.

Naugar­diškė

Naũgar­diškė (1), Kau­no mst. da­lis

Naujamies­tis

Naujãmies­tis (1), mstl. Pa­nevėžio r.; Vil­niaus mst. da­lis

Naujane­riai

Naujãne­riai (1), k. Vil­niaus r.

Naujas Adutiškis 1  
Naujasis Daugėliškis

Naujàsis Daugėlìškis (2), mstl. Ig­na­li­nos r.

Naujaso­dis

Naujãso­dis (1), k. Kau­no r.

Naujas Strūnaitis

Naũjas Strūnáitis (1), k. Švenčio­nių r.

Naujieji Bernatoniai3

Naujíeji Ber̃natoniai, k. Kauno r.

Nau­jiena

Nau­jienà (3), k. Ma­ri­jam­polės r.

Nau­ji­ninkai

Nau­ji­niñ­kai (2), Vil­niaus mst. dalis

Naujoji Akmenė

Naujóji Akmẽnė (2), mst., r. c.

Naujoji Freda 2  
Naujoji Įpiltis, -ies

Naujóji Įpiltìs, -iẽs (3a), k. Kre­tin­gos r.

Naujoji Ūta

Naujóji Ūtà (4), k. Prienų r.

Naujoji Vilnia

Naujóji Vìlnia (1), Vil­niaus mst. da­lis

Naujo­sios Kietaviškės

Naũjo­sios Kietãviškės (1), k. Kaišia­do­rių r.

Nauso­dis

Naũso­dis (1), k. Plungės r.

Nava

Navà (4), ež. Trakų r.

Ne­dzingė

Ne­dzìngė (1) // Nedìngė (1), mstl. Varėnos r.

Ne­dzingis

Ne­dzìngis (1) // Nedìngis (1), ež., up., Mer­kio dš., Varėnos r.

Negasčius

Negãsčius (2), ež. Trakų r.

Ne­maitonys

Ne­maitónys (3), k. Kaišia­do­rių r.

Ne­maj­ūnai

Ne­maj­ū́nai (1), k. Prienų r.

Nemakščiai

Nemãkščiai (2), mstl. Ra­sei­nių r.

Ne­menčia

Ne­menčià (3b), up., Ne­ries dš., Vil­niaus r.

Ne­menčinė

Ne­menčìnė (2), mst. Vil­niaus r.

Nemėžis

Nemė́žis (1), k. Vil­niaus r.

Ne­mi­rai

Ne­mi­raĩ (3b), k. Šakių r.

Nemir­se­ta

Nẽmir­se­ta (1), Pa­lan­gos mst. da­lis

Ne­munaitis

Ne­munáitis (1), mstl. Aly­taus r.

Nemu­nas

Nẽmu­nas (3b), up., į Kuršių ma­rias

Ne­mu­nė­lio Radviliškis

Ne­mu­nė̃­lio Radvìliškis (1), mstl. Biržų r.

Ne­mu­nė­lis

Ne­mu­nė̃­lis (2), up. Biržų r.

Nemu­no Senvagė

Nẽmu­no Sénvagė (1), ež. Šilutės r.

Nendryna­rais­tis

Nendrýna­rais­tis (1), plk. Varė­nos r.

Nepėras

Nẽpėras (3b), ež. Trakų r.

Neprėkšta

Neprėkštà (3), k., ež. Kaišia­do­rių r.

Neravai

Nerãvai (2), Drus­ki­ninkų mst. da­lis

Ne­reta

Ne­retà (3b), up., Ne­munėlio dš., Biržų r.

Nerimdaičiai

Nerìmdaičiai (1), mstl. Telšių r.

Ne­ringa

Ne­ringà (3b), mst.

Neris

Nerìs (4), up., Ne­mu­no dš.

Nestrėvantys

Nestrėvantỹs (34b), ež. Trakų r.

Netečius

Netẽčius (2), ež. Varėnos r.

Ne­var­ėnai

Ne­var­ė́nai (1), mstl. Telšių r.

Ne­veiglas

Ne­veĩglas (2), ež. Aly­taus r.

Nevėža

Nevė́ža (1), ež., up., Vi­rin­tos dš., Anykščių r.

Nevėžis

Nevė́žis (1), up., Ne­mu­no dš., Pa­nevėžys

Neviedis

Nevíedis (1), ež. Laz­dijų r.

Ne­vieriškės

Ne­viẽriškės (1), k. Vil­niaus r.

Nida

Nidà (2), Ne­rin­gos mst. da­lis

Nieda

Niedà (4), up., Bal­to­sios An­čios dš., Laz­dijų r.

Niedu­lis

Niẽdu­lis (1), ež. Laz­dijų r.

Niedus

Niedùs (4), ež. Laz­dijų r.

Nikajis

Nikãjis (2), ež. Švenčio­nių r.

Niūronys

Niūrónys (3), k. Anykščių r.

No­ciūnai

No­ciū́­nai (1), k. Kėdai­nių r.

Nočia

Nočià (4), up., Ūlos dš., Varė­nos r.

No­paitys

No­paitỹs (3b), up., No­vos kr., Šakių r.

No­ra­gė­liai

No­ra­gė̃liai (2), k. Laz­dijų r.

No­reikiškės

No­reĩkiškės (1), mstl. Kau­no r.

Nor­geliškės

Nor­gelìškės (2), k. Aly­taus r.

No­riūnai

No­riū́­nai (1), k. Ku­piškio r.

Norvi­liškės

Nórvi­liškės (1), k. Šalčininkų r.

Nosas

Nõsas (2), ež. Aly­taus r.

Nos­vė

Nos­vė̃ (4), up., Šven­to­sios dš., Anykščių r.

Notė

Nõtė (2), up., Sa­lan­to dš.,Skuo­do r.

Notė­nai

Notė́­nai (1), k.Skuo­do r.

Noti­galė

Nóti­galė (1), ež. Ku­piškio r.

Nova

Nóva (1), up., Šešupės dš., Ša­kių r.

Nova­rais­tis

Nóva­rais­tis (1), k. Šakių r.

 

[1] Išbraukta, dab. žr. Adutiškis.

[2] Išbraukta, dab. žr. Freda.

[3] Įrašyta 2006-11-09 nutarimu Nr. N-8 (109).

 

L

La­ba­karšys

La­ba­karšỹs (34b), ež. Ig­na­li­nos r.

La­banoras

La­banóras (1), ež., mstl. Švenčio­nių r.

Labūna­va

Labū́­na­va (1), k. Kau­no, Kėdai­nių, Kelmės r.

Laičiai

Laĩčiai (2), k. Molėtų, Uk­mergės, Trakų r.

Laičpievė

Laĩčpievė (1), plk. Ro­kiškio r.

Laikšės

Láikšės (1), k. Kelmės r.

Laižuva

Laĩžuva (1), mstl. Mažei­kių r.

La­kaja

La­kajà (3b), up., Žei­me­nos dš., ež., k. Švenčio­nių r.

La­ka­jai 1

 

Lamė­stas 2

Lamė́stas (1), ež. Ute­nos r.

Lampėdžiai

Lam̃pėdžiai (1), Kau­no mst. dalis

Lančiū­na­va

Lančiū́­na­va (1), k. Kėdai­nių r.

Lankeliškiai

Lankẽliškiai (1), k. Vil­ka­viškio r.

Lan­kesa

Lan­kesà (3b), up., Obe­lies kr., Kėdai­nių r.

La­pai­nia

La­pai­nià (3b), up., Ne­mu­no dš., Kaišia­do­rių r.

Lapės

Lãpės (2), mstl. Kau­no r.

La­piai

La­piaĩ (4), k. Klaipėdos r.

Lapišė

Lapìšė (2), up., Du­by­sos kr., Ra­sei­nių r.

Lašmuo

Lašmuõ (3b),up., Mūšos dš., Pa­kruo­jo r.

Latežeris

Lãtežeris (1), ež., k. Varėnos r.

Latviškis

Lãtviškis (1), ež. Za­rasų r.

Lau­ga­liai

Lau­ga­liaĩ (3b), k. Klaipėdos r.

Lauja

Laujà (4), ež. Varėnos r.

Lau­kesa

Lau­kesà (3b), up., Dau­gu­vos dš., Za­rasų r.

Lauke­sas

Laũke­sas (3b), ež. Za­rasų r.

Lauke­sos

Laũke­sos (3b), plk. Jur­bar­ko r.

Lau­kysta

Lau­kystà (4), up., Ne­ries kr., Kaišia­do­rių r.

Lau­kojys

Lau­kojỹs (3b), ež. Ig­na­li­nos r.

Lauko Soda

Laũko Sodà (4), mstl. Telšių r.

Laukrais­tis

Laũkrais­tis (1), plk. Kau­no r.

Lauksar­giai

Laũksar­giai (1), k. Tau­ragės r.

Laukso­dis

Laũkso­dis (1), k., ge­lež. st. Pa­kruo­jo r.

Lau­ku­pė

Lau­ku­pė̃ (3b), up., į Žei­menų ež., Ig­na­li­nos r.; up., Ne­munėlio dš., Ro­kiškio r.

Lauku­va

Laũku­va (1), mstl. Šilalės r.

Laukžemė, Laukžemis 3

Laũkžemė (1), sen. Laũkžemis (1), k. Kre­tin­gos r.

Lau­menas 4

Laũmenas (3b), ež. Švenčio­nių r.

Laum­ėnai

Laum­ė́nai (1), k. Uk­mergės r.

Laumės

Laũmės (2), k. Skuo­do r.

Laurai

Laũrai (2), k. Vil­niaus r.

Lavysas

Lavỹsas (2), ež. Varėnos r.

La­variškės

La­varìškės (2), k. Trakų r.

Lavoriškės

Lavóriškės (1), mstl. Vil­niaus r.

Laz­dėnai

Laz­dė́nai (1), k., ge­lež. st. Trakų r.

Lazdijai

Lazdìjai (2), mst., r. c.

Lazdynai

Lazdýnai (1), Vil­niaus mst. da­lis

Lazdinis

Lazdìnis (2), ež. Za­rasų r.

Laz­duona

Laz­duonà (3), up., Du­by­sos kr., Kau­no r.

Lec­kava

Lec­kavà (2), mstl. Mažei­kių r.

Leikštikas

Leikštìkas (2), ež. Molėtų r.

Leipa­lin­gis

Léipa­lin­gis (1), mstl. Laz­dijų r.

Lekėčiai

Lekė́čiai (1), mstl. Šakių r.

Le­lionys

Le­liónys (3), k. Aly­taus r.

Leliškė

Lẽliškė (1), k. Tau­ragės r.

Le­liū­nai

Le­liū́­nai (1), mstl. Ute­nos r.

Lembas

Lem̃bas (2), k. Šilalės r.

Lėnas

Lė́nas (1), ež., k. Uk­mergės r.

Lenkė

Lénkė (1), plk. Kre­tin­gos r.

Lenkimai

Lenkìmai (2), mstl. Skuo­do r.

Lentva­ris

Leñ­tva­ris (1), mst. Trakų r.

Leoniškės

Lẽoniškės (1), Vil­niaus mst. dalis

Lesčiai

Lẽsčiai (2), k. Ra­sei­nių r.

Letau­sas

Lẽtau­sas (3b), up., Jūros dš., Plun­gės r.

Lėvuo

Lėvuõ (3a), up., Mūšos dš., Pa­sva­lio r.

Liaudė

Liáudė (1), up., Nevėžio dš., Kėdai­nių r.

Lybiškiai

Lỹbiškiai (1), k., ge­lež. st. Ra­sei­nių r.

Lydekis

Lydẽkis (2), ež. Ute­nos r.

Ly­duokiai

Ly­duõkiai (2), mstl. Uk­mergės r.

Lyduvėnai

Lýduvėnai (1), mstl., ge­lež. st. Ra­sei­nių r.

Liedaitis

Liedáitis (1), ež. Švenčio­nių r.

Liedas

Líedas (1), up., Šušvės dš., Kėdai­nių r.

Liedis

Líedis (1), ež. Švenčio­nių, Za­rasų r.

Liekė

Liẽkė (2), up., Ne­mu­no kr., Šakių r.

Lieležeris

Liẽležeris (1), ež. Pa­nevėžio r.

Lie­lionys

Lie­liónys (3), k. Prienų r.

Lielupė

Liẽlupė (1), up., Bab­run­go dš., Plungės r.

Liepalės 5

 

Liep­gi­riai

Líep­gi­riai (1), k. Plungės r.

Liep­kal­nis

Líep­kal­nis (1), Vil­niaus mst. dalis

Liep­laukė

Líep­laukė (1), k., ge­lež. st. Tel­­šių r.

Lie­pona

Lie­ponà (2), up., Šir­vin­tos kr., Vil­ka­viškio r.

Lieponys

Liepónys (3), k. Trakų r.

Lieporai

Liepõrai (2), k. Jo­niškio r.

Lieporas

Liepõras (2), up., Švi­ti­nio kr., Jo­niškio r.

Lie­po­riai

Lie­po­riaĩ (3a), Šiau­lių mst. da­lis

Liežys

Liežỹs (4), ež. Molėtų r.

Li­gaja

Li­gajà (3b), up., į Li­ga­jykščio ež., Za­rasų r.

Li­gajykštis

Li­gajýkštis (1), ež. Za­rasų r.

Lyga­rais­tis

Lýga­rais­tis (1), plk. Šir­vintų r.

Lygia­balė

Lýgia­balė (1), plk. Ig­na­li­nos r.

Lygio­sios

Lýgio­sios, plk. Varėnos r.

Lyglau­kiai

Lýglau­kiai (1), Vil­niaus mst. dalis

Lygu­mai

Lýgu­mai (1), mstl. Pa­kruo­jo r.; k. Vil­ka­viškio r.

Likė­nai

Likė́­nai (1), mstl. Biržų r.

Li­kiškė­liai

Li­kiškė̃­liai (2), k. Aly­taus r.

Limi­nas

Lìmi­nas (3b), ež. Ig­na­li­nos, Kaišia­do­rių, Molėtų, Ute­nos r.

Li­mi­nė­lis

Li­mi­nė̃­lis (2), ež. Molėtų r.

Limšius

Limšiùs (4), up., Strėvos kr., Kaišia­do­rių r.

Lynas

Lýnas (3), ež. Varėnos r.

Lindiniškės

Lindìniškės (1), k. Vil­niaus r.

Lynelis

Lynẽlis (2), ež. Aly­taus r.

Linkaičiai

Lìnkaičiai (1), k., ge­lež. st. Rad­vi­liškio r.

Linkaučiai

Lìnkaučiai (1), k. Kelmės r.

Lin­kava

Lin­kavà (3b), up., Nevėžio kr., Pa­nevėžio r.

Lin­kme­nys

Liñ­kme­nys (1), mstl. Ig­na­li­nos r.

Linksmadva­ris

Linksmãdva­ris (1), Kau­no mst. da­lis

Lin­kuva

Lin­kuvà (3b), mst. Pa­kruo­jo r.; k. Kau­no r.

Lio­liai

Lio­liaĩ (4), mstl. Kelmės r.

Lipšys

Lipšỹs (4), ež. Anykščių r.

Liškiava

Liškiavà (3b), k. Varėnos r.

Liškia­vis

Lìškia­vis (1), ež. Laz­dijų r.

Liubavas

Liubãvas (2), k. Ma­ri­jam­polės r.

Liudiškiai

Liùdiškiai (1), k. Anykščių r.

Liud­vinavas

Liud­vinãvas (2), mstl. Ma­ri­jam­polės, Vil­niaus r.

Liūlys

Liūlỹs (4), up., Šuo­jos kr., Pa­nevėžio r.

Li­vin­tai

Li­vin­taĩ (3b), k., ge­lež. st. Kaišia­do­rių r.

Lobi­niai

Lóbi­niai (1), k., ge­lež. st. Ig­na­li­nos r.

Lobinis

Lobìnis (2), ež. Ute­nos r.

Lojus

Lõjus (2), ež. Trakų r.

Lokys

Lokỹs (4), up., Ne­ries dš., Jona­vos r.

Lo­kysta

Lo­kystà (3a), up., Jūros kr., Šila­lės r.

Lomanka

Lománka (1), k. Kau­no r.

Lo­mena

Lo­menà (3a), up., Ne­ries kr., Kai­šia­­do­rių r.

Lo­miai

Lo­miaĩ (4), k. Tau­ragės r.

Lūgežeris

Lū̃gežeris (1), ež. Trakų r.

Lukiškės

Lùkiškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Lukna

Luknà (4), ež., up., Mer­kio dš., Trakų r.

Luknas

Lùknas (2), ež. Ute­nos r.

Luknė

Lùknė (2), up., Du­by­sos kr., Ra­sei­nių r.

Luknelė

Luknẽlė (2), up. Švenčio­nių r.

Lukojus

Lukójus (1), ež. Kelmės r.

Luksn­ėnai

Luksn­ė́nai (1), k. Aly­taus r.

Lūkstas

Lū́kstas (1), ež. Telšių r.; up., Rin­gu­vos dš., Šiau­lių r.

Lukšakai­mis

Lùkšakai­mis (1), k. Kau­no r.

Lukšiai

Lukšiaĩ (4), mstl. Šakių r.

Lukštai

Lùkštai (2), k. Ro­kiškio r.

Lukštas

Lùkštas (2), ež. Molėtų, Za­rasų r.

Lukštynas

Lukštýnas (1), ež. Molėtų r.

Lumpėnai

Lumpė́­nai (1), k. Šilutės r.

Luoba

Luobà (4), up., Bar­tu­vos dš., Skuo­do r.

Luobinė

Luobìnė (2), k. Kau­no r.

Luokė

Luõkė (2), mstl. Telšių r.

Luo­kesa

Luo­kesà (3b), k. Molėtų r.

Lupikai

Lupìkai (2), k. Kelmės r.

Lūšė 6

 

Lūšiai

Lūšiaĩ (4), ež. Ig­na­li­nos r.

Lūšis

Lūšìs (3) // Lū́šė (1), up., Ven­tos kr., Mažei­kių r.

 

[1] Dab. žr. Baltieji Lakajai, Juodieji Lakajai.

[2] Buv. Lame­stas.

[3] Buv.: Laũkžemis(1), nj. Laũkžemė(1).

[4] Buv. Lau­menà(3b).

[5] Išbraukta.

[6] Išbraukta.

 

K

Kabeliai

Kabẽliai (2), k. Varėnos r.

Kačerginė

Kačergìnė (2), mst. Kau­no r.

Kačergiškė

Kačérgiškė (1), k. Ig­na­li­nos r.

Kagės

Kãgės (2), plk. Telšių r.

Kaimelis

Kaimẽlis (2), k. Šakių r.

Kair­ėnai

Kair­ė́nai (1), k. Vil­niaus r.

Kai­riai

Kai­riaĩ (4), mstl. Šiau­lių r.

Kairiškiai

Kaĩriškiai (1), k. Ak­menės r.

Kaišiadorys

Kaišiadórys (3), mst., r. c.

Kajacka­rais­tis

Kajãcka­rais­tis (1), plk. Ma­ri­jam­polės r.

Ka­les­nin­kai

Ka­les­niñ­kai (2), mstl. Šalči­ni­n­kų r.

Kalinas

Kalìnas (2), k. Vil­niaus r.

Kalnab­ridžiai

Kálnab­ridžiai (1), k. Vil­niaus r.

Kalnalis

Kalnãlis (2), k. Kre­tin­gos r.

Kaln­ėnai

Kaln­ė́nai (1), k., ge­lež. st. Jo­na­vos r.

Kalnyčiai 1

Kalnỹčiai (2), k. Kau­no r.

Kal­nyčios pelkė

Kal­nyčiõs pélkė, plk. Kelmės r.

Kal­niečiai

Kal­niẽčiai (2), Kau­no mst. da­lis

Kalniškė

Kálniškė (1), mšk. Laz­dijų r.

Kalniškių tyras

Kálniškių týras (1), plk. Kre­tin­gos r.

Kalnujai

Kalnùjai (2), k. Ra­sei­nių r.

Kalotė

Kalótė (1), k. Klaipėdos r.

Ka­ltanėnai

Ka­l̃­tanėnai (1), mstl. Švenčio­nių r.

Ka­l­tinėnai

Ka­l̃­tinėnai (1), mstl. Šilalės r.

Kal­va­rija

Kal­va­rijà (2), mst. Ma­ri­jam­polės r.

Kal­varijos

Kal­varìjos (2), Vil­niaus mst. dalis

Kalveliai

Kalvẽliai (2), k. Vil­niaus r.

Kalviai

Kálviai (1), k. Kaišia­do­rių r.

Kal­viai

Kal­viaĩ (4), k. Skuo­do r.

Ka­ma­jai

Ka­ma­jaĩ (3b), mstl. Ro­kiškio r.

Kamanos

Kamãnos (2), plk. Ak­menės r.

Kamantavo pelkė 2

Kamantãvo pélkė, plk. Ig­na­li­nos r.

Ka­mastos ežeras

Ka­mastõs ẽžeras, ež. Molėtų r.

Ka­matis, -ies

Ka­matìs, -iẽs (3b), up., Mūšos kr., Pa­sva­lio r.

Ka­moja

Ka­mojà (3b), up., Birvėtos dš., Ig­na­li­nos r.

Kamo­na

Kãmo­na (1), up., Gėgės dš., Šilutės r.

Kampinis

Kampìnis (2), ež. Za­rasų r.

Kampys

Kampỹs (4), ež. Varėnos r.

Kampiškiai

Kampìškiai (2), k. Kau­no r.

Kam­puotis

Kam­puõtis (2), ež. Švenčio­nių r.

Kamšai

Kamšaĩ (4), k. Ma­ri­jam­polės r.

Kančaičių tyre­lis

Kančáičių týre­lis (1), plk. Mažei­kių, Plungės ir Skuo­do r.

Kančiogi­nas

Kančiógi­nas (1), ež. Švenčio­nių r.

Ka­nia

Ka­nià (4), ež. Molėtų r.

Ka­niava

Ka­niavà (4), k. Varėnos r.

Ka­nia­vėlė

Ka­nia­vė̃lė (2), up., Ūlos dš., Varėnos r.

Kanio raistas

Kãnio raĩstas, plk. Švenčio­nių r.

Kanys

Kanỹs (4), ež., Švenčio­nių r.

Ka­niūkai

Ka­niū̃kai (2) (Aukštu­tì­niai ir Žemu­tìniai), Kau­no mst. da­lys

Kanopėnai

Kanópėnai (1), k. Ra­sei­nių r.

Kan­taučiai

Kan­taũčiai (2), k. Plungės r.

Kapčia­mies­tis

Kãpčia­mies­tis (1), mstl. Laz­dijų r.

Kapsta­tas

Kãpsta­tas (3b), ež. Klaipėdos r.

Karalgi­ris

Karálgi­ris (1), k. Kau­no r.

Karalinė13

Karalìnė (2), mš. Akmenės r.

Karčemos

Kar̃čemos (3b), k. Rad­vi­liškio r.

Karčiu­pis

Kar̃čiu­pis (1), k., ge­lež st. Kaišia­do­rių r.

Ka­riotiškės

Ka­riótiškės (1), k., ge­lež. st. Trakų r.

Karkazai

Karkãzai (2), k. Kau­no r.

Karkažiškė

Karkãžiškė (1), k. Švenčio­nių r.

Karkiškės

Kárkiškės (1), k. Kau­no r.

Kar­klėnai

Kar­klė́nai (1), mstl. Kelmės r.

Kar­kluo­jė

Kar­kluo­jė̃ (3b), up., Alan­to dš., Plungės r.

Karmazi­nai

Karmãzi­nai (1), k. Vil­niaus r.

Karm­ėla­va

Karm­ė́la­va (1), mstl. Kau­no r.

Ka­roliniškės

Ka­rolìniškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Karsa­kiškis

Kar̃sa­kiškis (1), k., ge­lež. st. Pa­nevėžio r.

Karte­na

Kar̃te­na (1), mstl. Kre­tin­gos r.

Karveliškės

Karvẽliškės (1), k. Vil­niaus r., Vil­niaus mst. ka­pinės

Karvys

Karvỹs (4), ež., k. Trakų r.; k. Vil­niaus r.

Kastinis

Kastìnis (2), ež. Varėnos r.

Kašonys

Kašónys (3), k. Prienų r.

Ka­taučizna

Ka­taučiznà (2), k. Vil­ka­viškio r.

Katyčiai

Katýčiai (1), mstl. Šilutės r.

Katišius

Katìšius (2), ež. Trakų r.

Katra

Katrà (4), up., Ne­mu­no dš., Va­rė­nos r.

Kaugo­nys

Káugo­nys (1), k., ge­lež. st. Kaišia­do­rių r.

Kauknoris 3

 

Kaula­kiai

Káula­kiai (1), k. Ra­sei­nių r.

Kaunas 4

Kaũnas (2), mst., aps. ir r. c.

Kau­na­tava

Kau­na­tavà (2), k. Telšių r.

Kaušiškės

Kaũšiškės (1), k. Biržų r.

Kavarskas

Kavárskas (1), mst. Anykščių r.

Kaviškis

Kãviškis (1), ež. Laz­dijų r.

Ka­voliškės

Ka­volìškės (2), k. Za­rasų r.

Kaz­bėjai, Kazbiejai 5

Kazbėjaĩ (4) // Kazbiejaĩ (4), Vilniaus mst. d.

Kazbiejai – žr. Kazbėjai
 

Kazitiškis

Kazìtiškis (1), k. Ig­na­li­nos r.

Kazliškiai

Kazlìškiai (2), Kau­no mst. da­lis

Kazliškis

Kazlìškis (2), mstl. Ro­kiškio r.

Kazlų Rūda

Kazlų̃ Rūdà (4), mst. Ma­ri­jam­polės r.

Kazokinė

Kazõkinė (1), k. Ig­na­li­nos r.

Kazokiškės

Kazõkiškės (1), k. Trakų r.

Kėdainiai

Kėdáiniai (1), mst., r. c.

Keležeris

Kẽležeris (1), ež. Ro­kiškio r.

Ke­lmė

Ke­l̃mė (2), mst., r. c.

Ke­lpšiškės

Ke­l̃pšiškės (1), k. Za­rasų r.

Kem­ėnai

Kem­ė́nai (1), k. Biržų r.

Ke­mešys

Ke­mešỹs (3b), ež. Ute­nos r.

Kemsinė

Kemsìnė (2), plk. Varėnos r.

Kemsinis

Kemsìnis (2), ež. Za­rasų r.

Kena, Kinė

Kenà (4) // Kinė̃ (4), k., ge­lež. st., up., Vil­nios kr., Vil­niaus r.

Kenelė, Kinelė 6

Kenẽlė (2) // Kinẽlė (2), up., Vilnios kr., Vilniaus r.

Kepaliai

Kepãliai (2), k. Jo­niškio r.

Kepurinė

Kepùrinė (1), plk. Ku­piškio r.

Kepuriškis

Kepùriškis (1), vs., ge­lež. st. Ku­piškio r.

Ke­rėp­lis

Ke­rė̃p­lis (2), ež. Trakų r.

Keri­jas

Kẽri­jas (1), plk. Molėtų r.

Kerkutviečiai, Kirkutviečiai

Kerkùtviečiai (1) // sen. Kirkùtviečiai (1), k. Pagėgių sav.

Kermėžys

Kermėžỹs (3b), ež. Ute­nos r.

Kernadėtas

Ker̃nadėtas (1), ež. Ute­nos r.

Kerna­vas

Ker̃na­vas (3b), ež. Šalčininkų r.

Ker­na­vė

Ker­na­vė̃ (3b), mstl. Šir­vintų r.

Kerotis

Kerõtis (2), ež. Švenčio­nių r.

Ke­rotys

Ke­rotỹs (4), ež. Švenčio­nių r.

Keršis

Kéršis (1), ež. Anykščių r.

Ker­tuo­jai

Ker­tuo­jaĩ (4), ež. Molėtų r.

Ker­tuša

Ker­tušà (3a), up., Šir­vin­tos dš., Uk­mergės r.

Kertušas

Kértušas (1), ež. Uk­mergės r.

Ketu­rias­dešimt Totorių

Kẽtu­rias­dešimt Totõrių, k.Vil­niaus r.

Keturva­la­kiai

Ketùrva­la­kiai (1), mstl. Vil­ka­viškio r.

Kėvės pelkė

Kė́vės pélkė, plk. Kelmės r.

Kiauk­liai

Kiauk­liaĩ (4), k. Šir­vintų r.

Kiaulyčia

Kiaũlyčia (1), up., Do­vinės kr., Aly­taus r.

Kiauna

Kiaunà (4), up., Žei­me­nos dš., Švenčio­nių r.

Kiaunas

Kiaũnas (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Kiau­no­riai 7

Kiau­no­riaĩ (3b, 3), k. Kelmės r.

Kybartai

Kybártai (1), mst. Vil­ka­viškio r.

Kibyšiai 8

Kibỹšiai (2), k. Varėnos r.

Kyburiai

Kybùriai (2), k. Pa­sva­lio r.

Ki­du­liai

Ki­du­liaĩ (3b), mstl. Šakių r.

Kiemeliai

Kiemẽliai (2), k. Vil­niaus r.

Kiem­ėnai

Kiem­ė́nai (1), k. Pa­sva­lio r.

Kiemen­tas

Kíemen­tas (1), ež. Molėtų r.

Kietaviškės

Kietãviškės (1), k. Kaišia­do­rių r.

Kigys

Kigỹs (4), ež. Ute­nos r.

Kildišiai14

Kildìšiai (2), k. Ukmergės r.

Kimbar­tiškė

Kim̃bar­tiškė (1), k. Za­rasų r.

Ki­nė

Ki­nė̃ – žr. Kenà

Kin­tai

Kin­taĩ (4), mstl. Šilutės r.

Kir­deikiai

Kir­deĩkiai (2), k. Ute­nos r.

Kirkšnovė

Kirkšnóvė (1), up., Du­by­sos kr., Ra­sei­nių r.

Kirkutviečiai 9

Kirkùtviečiai – žr. Kerkùtviečiai

Kir­neilis

Kir­neĩlis (2), ež. Molėtų r.

Kirsna

Kirsnà (4), up., Šešupės dš., Laz­dijų r.

Kiršai

Kiršaĩ (4), k. Vil­ka­viškio r.

Kiršinas

Kir̃šinas (3b), up., Nevėžio dš., Rad­vi­liškio r.

Kirtimai

Kirtìmai (2), Vil­niaus mst. da­lis

Ki­si­niai

Ki­si­niaĩ (3b), k. Klaipėdos r.

Kivė

Kìvė (2), up., Vil­ki­jos dš., Jo­niškio r.

Kyviškės

Kỹviškės (1), k. Vil­niaus r.

Klaipėda

Klaĩpėda (1), mst., aps. ir r. c.

Klangiai

Klañgiai (2), k. Jur­bar­ko r.

Klaus­galvų Medsėdžiai

Klaus­galvų̃ Mẽdsėdžiai (1), k. Kre­tin­gos r.

Klausučiai

Klausùčiai (2), k. Biržų, Kau­no, Vil­ka­viškio r.

Kleboniškis

Klebõniškis (1), Kau­no mst. dalis

Klepočiai

Klepõčiai (2), k., ge­lež. st. Trakų r.

Klė­riškės

Klė̃­riškės (1), k. Kaišia­do­rių r.

Kletiškė

Klẽtiškė (1), k. Kelmės r.

Klykių kalnas

Klỹkių kálnas, kln. Ute­nos r.

Klyko­liai

Klýko­liai (1), mstl. Ak­menės r.

Klimbalė

Klim̃balė (1), plk. Ku­piškio, Pa­nevėžio r.

Kliokis

Kliókis (1), ež. Telšių r.

Klovai­niai

Klóvai­niai (1), mstl. Pa­kruo­jo r.

Kluoniškiai

Klúoniškiai (1), k. Kau­no r.

Klušiškės 10

Klùsiškės (1), mšk. Pa­kruo­jo r.

Knituoja

Knitúoja (1), up., Ven­tos dš., Kelmės r.

Kolai­niai

Kólai­niai (1), mstl. Kelmės r.

Kopga­lis

Kõpga­lis (1), Kuršių ne­ri­jos da­lis

Kozamkas*

Kozámkas (1), ež. Aly­taus r.*

Kraka­vas

Krãka­vas (3b), ež. Molėtų r.

Krakės

Krãkės (2), mstl. Kėdai­nių r.

Kraštas

Krãštas (4), ež. Laz­dijų r.

Krašuona

Krašuonà (3), up., Vyžuo­nos dš., Ute­nos r.

Kratiškiai

Kratìškiai (2), k. Biržų r.

Kražantė

Kražañtė (2), up., Du­by­sos dš., Kelmės r.

Kražiai

Krãžiai (2), mstl. Kelmės r.

Kregždantė

Kregždañtė (2), up., Jo­ti­jos dš., Šakių r.

Kregžlės miškas

Krẽgžlės mìškas, mšk. Vil­niaus r.

Kre­ke­nava

Kre­ke­navà (34b), mstl. Pa­nevėžio r.

Kre­tinga

Kre­tingà (3b), mst., r. c.

Kre­tingalė

Kre­tingãlė (2), mstl. Klaipėdos r.

Kretkam­pis

Krẽtkam­pis (1), k. Šakių r.

Kre­tuona

Kre­tuonà (3), up., į Žei­menų ež., Ig­na­li­nos r.

Kretuonas

Kretúonas (1), ež. Švenčio­nių r.

Kre­tuonykštis

Kre­tuonýkštis (1), ež. Švenčio­nių r.

Kretuonys

Kretúonys (3), k. Švenčio­nių r.

Kriauna

Kriaunà (4), up., į Sartų ež., Ro­kiškio r.

Kriaunelis

Kriaunẽlis (2), ež. Ro­kiškio r.

Kriaunos

Kriaũnos (4), k. Ro­kiškio r.

Krikli­niai

Krìkli­niai (1), mstl. Pa­sva­lio r.

Krikščioniškės

Krikščióniškės (1), k. Vil­niaus r.

Krikštėnai

Krikštė́nai (1), k. Uk­mergės r.

Krikštonys

Krikštónys (3), k. Laz­dijų r.

Krinčinas

Krinčìnas (2), mstl. Pa­sva­lio r.

Krytas

Krỹtas (2), ež. Uk­mergės r.

Kriu­kai

Kriu­kaĩ (4), mstl. Jo­niškio r.

Kriūkai

Kriū̃kai (2), mstl. Šakių r.

Krivonys

Krivónys (3), k. Kaišia­do­rių r.

Kryžiokai

Kryžiõkai (2), k. Vil­niaus r.

Kryžkal­nis

Krỹžkal­nis (1), k. Ra­sei­nių r.

Kroka­vas

Krõka­vas (3b), ež. Za­rasų r.

Krokia­lau­kis

Krókia­lau­kis (1), mstl. Aly­taus r.

Krokų Lan­ka

Krókų Lan­kà (4), ež. Šilutės r.

Krosna

Krosnà (4), mstl. Laz­dijų r.

Kruoja

Krúoja (1), up., Mūšos dš., Pa­kruo­jo r.

Kruonis

Krúonis (1), mstl. Kaišia­do­rių r.

Kruo­piai

Kruo­piaĩ (4), mstl. Ak­menės r.

Kruos­tas

Krúos­tas (1), up., Nevėžio dš., Kėdai­nių r.

Krušins­kai

Krušins­kaĩ (4), k. Kau­no r.

Krūtilės

Krūtìlės (2), k. Šilalės r.

Kučiūnai

Kučiū́­nai (1), k. Laz­dijų r.

Kučku­riškės

Kùčku­riškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Kudirkos Naumies­tis

Kudìrkos Naũmies­tis (1), mst. Šakių r.

Kuko­rai

Kùko­rai (1), k., ge­lež. st. Šilutės r.

Kuktiškės

Kùktiškės (1), mstl. Ute­nos r.

Kulai

Kùlai (2), k. Skuo­do r.

Kulautu­va

Kuláutu­va (1), mstl. Kau­no r.

Kūleliai

Kūlẽliai (2), plk. Varėnos r.

Ku­liai

Ku­liaĩ (4), mstl. Plungės r.

Kūliai

Kūliaĩ (4), k. Klaipėdos r.

Ku­liakam­pis

Ku­liãkam­pis (1), ež. Švenčio­nių r.

Kulpė

Kùlpė (1), up., Mūšos dš., Jo­niškio r.

Ku­l­pis

Ku­l̃­pis (2), ež. Trakų r.

Kulšė

Kùlšė (1), up., Šven­to­sios kr., Kre­tin­gos r.

Kūlupėnai

Kū̃lupėnai (1), k. Kre­tin­gos r.

Kulva

Kulvà (4), k. Jo­na­vos r.

Kum­puolis

Kum­puõlis (2), ež. Za­rasų r.

Kum­puolė 11

Kum­puõlė (2), up., Lau­ke­sos dš., Za­rasų r.

Kūna

Kūnà (4), ež. Švenčio­nių r.

Kunigis

Kunìgis (2), ež. Za­rasų r.

Ku­nigiškiai

Ku­nigìškiai (2), k. Tau­ragės, Vil­ka­viškio r.

Ku­nioniai

Ku­nióniai (1), k. Kėdai­nių r.

Kuojinis

Kuojìnis (2), ež. Za­rasų r.

Kuosinė

Kúosinė (1), up., Ke­nos dš., Vil­niaus r.

Kupa

Kupà (4), up., Lėvens kr., Ku­piškio r.

Kupiškis

Kùpiškis (1), mst., r. c.

Kupreliškis

Kuprẽliškis (1), mstl. Biržų r.

Kup­rioniškės

Kup­rióniškės (1), k. Vil­niaus r.

Kupstis

Kùpstis (2), ež. Šilalės r.

Kūra

Kūrà (4), up., Mūšos dš., Jo­niškio r.

Ku­rai

Ku­raĩ (4), k. Rad­vi­liškio r.

Kuras

Kùras (2), k. Kau­no r.

Kur­kliai

Kur­kliaĩ (4), mstl. Anykščių r.

Kurmaičiai

Kùrmaičiai (1), k. Kre­tin­gos r.

Kuronys

Kurónys (3), k. Kėdai­nių r.

Kuršėnai

Kuršė́nai (1), mst. Šiau­lių r.

Kuršių marios

Kur̃šių mãrios (2), Bal­ti­jos jūros įlan­ka

Kuršių ne­rija 12

Kur̃šių ne­rijà (3b, 2), smėlio pu­sia­sa­lis Bal­ti­jos jūro­je

Kurtuvėnai

Kùrtuvėnai (1), mstl. Šiau­lių r.

Ku­tu­riai

Ku­tu­riaĩ (3b), k. Jur­bar­ko r.

Kužiai

Kužiaĩ (4), mstl. Šiau­lių r.

Kvėdar­na

Kvė́dar­na (1), mstl. Šilalės r.

Kvesai

Kvẽsai (2), k. Kau­no r.

Kvet­kai

Kvet­kaĩ (4), k. Biržų r.

Kvietiškis

Kvietìškis (2), Ma­ri­jam­polės mst. da­lis

Kvyk­liai

Kvyk­liaĩ (4), k. Ute­nos r.

Kvistė

Kvìstė (2), up., Var­du­vos kr., Mažei­kių r.

 

[1] Buv. Kalnýčiai(1).

[2] Buv. Ka­man­tavà(2).

[3] Išbraukta, dab. žr. Baltas Kauknoris, Juodas Kauknoris.

[4] Buv. 2, 4 kirč.

[5] Buv. Kaz­biẽjai(2), k. Vil­niaus r.

[6] Įrašytas senesnis variantas, dar žr. Kena, Pakenė, Užukenė.

[7] Buv. tik 3b kirč.

[8] Buv. Kibšiai(1).

[9] Buv.: Kirkùtviečiai(1), k., ge­lež. st. Klai­pėdos r.

[10] Buv. Klušiškės.

[11] Buv. Kum­puotė.

[12] Buv. 2, 3b kirč.

[13, 14] Įrašyta 2006-11-09 nutarimu Nr. N-8 (109).

* Vietovardžio formą Kozamkas, gavus naujų duomenų, formą ketinama patikslinti į Kuzamkas, atitinkamai ir ež. Kozamkėlisį Kuzamkėlis. (Dar žr. Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 98-4394; 2005, Nr. 32-1040), žr. paskutinio pakeitimo, Žin., 2008, Nr. 23-849, 1.4.2 punktą.)

 

I, Į, Y

Ibutoniai

Ibutóniai (1), k. Pa­nevėžio r.

Iešnalis

Iešnãlis (2), ež. Plungės r.

Ygla

Yglà (2), ež. Ma­ri­jam­polės r.

Ig­liauka

Ig­liáuka (1), k. Ma­ri­jam­polės r.

Ig­liškė­liai

Ig­liškė̃­liai (2), mstl. Ma­ri­jam­polės r.

Ig­na­lina

Ig­na­linà (2), mst., r. c.

Įkojis

Įkójis (1), up., Šešuvies kr., Tau­ragės r.

Yla­kiai

Yla­kiaĩ (3a, 4), mstl. Skuo­do r.

Ildikas

Ildìkas (2), ež. Za­rasų r.

Ilgai

Ìlgai (1), k. Aly­taus r.; ež. Trakų r.

Ilgaitis

Ilgáitis (1), ež. Ig­na­li­nos r.

Ilga­jis

Ìlga­jis, ež. Uk­mergės r.

Ilgelio pelkė 1

Ilgẽlio pélkė, plk. Trakų r.

Il­giai

Il­giaĩ (4), ež. Ig­na­li­nos r.

Ilgynas

Ilgýnas (1), ež. Molėtų r.

Ilgis

Ìlgis (1), ež. Aly­taus, Ig­na­li­nos, Kaišia­do­rių r.

Il­gižiai

Il­gižiaĩ (3a), k. Ra­sei­nių r.

Ilgorais­tis 2

 

Il­guva

Il­guvà (3a), k. Šakių r.

Yliškės

Ỹliškės (1), Kau­no mst. da­lis

Ilm­ėdas

Ilm­ė́das (1), ež. Molėtų r.

Im­ba­rė

Im­ba­rė̃ (3b), k. Kre­tin­gos r.

Imbra­das

Im̃bra­das (1), ež., k. Za­rasų r.

Imsrė

Ìmsrė (1), up., Mi­tu­vos kr., Jur­bar­ko r.

In­draja

In­drajà (3b), up., į Paščio ež., Za­rasų r.

In­dra­jai

In­dra­jaĩ (3b) // In­drajỹs (3b), ež. Ute­nos r.

Inga­van­gis

Ìnga­van­gis (1), k. Prienų r.

In­kak­liai

In­kak­liaĩ (3b), k. Švenčio­nių r.

In­klė­riškės

In­klė̃­riškės (1), k. Trakų r.

Ink­ūnai

Ink­ū́nai (1), k. Anykščių r.

In­turkė

Iñ­turkė (1), mstl. Molėtų r.

Įpiltis 3

 

Įpil­ties pi­liakal­nis

Įpil­tiẽs pi­liãkal­nis, plkln. Kre­tin­gos r.

Irtuo­na

Ìrtuo­na (1), up., Šuni­jos dš., Tau­ra­gės r.

Ysly­kis

Ýsly­kis (1), up., Lie­lupės kr., Pa­sva­lio r.

Ismonys

Ismónys (3), k. Trakų r.

Įstras

Į̃stras (2), up., Lėvens dš., Pa­sva­lio r.

Išlaužas

Ìšlaužas (1), k. Prienų r.

Išna­rai

Išna­raĩ (3b), ež. Molėtų r.

Izitas

Izìtas (2), ež. Za­rasų r.

Iženas

Ìženas (3b), ež. Ku­piškio r.

Yžnė

Ỹžnė (2), up., Ak­me­nos dš., Šilalės r.

 

 

J

Ja­dagoniai

Ja­dagóniai (1), k. Kau­no r.

Jagoman­tas

Jagóman­tas (1), ež. Molėtų r.

Jagudis

Jagùdis (2), ež. Trakų r.

Jakėnai

Jakė́­nai (1), k. Varėnos r.

Janapolė

Janãpolė (1), mstl. Telšių r.

Janavas

Janãvas (2), ež. Ma­ri­jam­polės r.

Jan­kai

Jan­kaĩ (4), k. Šakių r.

Jara

Jarà (4), ež., up., Šven­to­sios dš., Anykščių r.

Ja­sai

Ja­saĩ (4), k. Za­rasų r.

Jasonys

Jasónys (3), k. Ute­nos r.

Jašiū­nai

Jašiū́­nai (1), mstl., ge­lež. st. Šalčininkų r.

Jau­gila

Jau­gilà (2), up., Smil­gos kr., Kėdai­nių r.

Jau­niū­nai

Jau­niū́­nai (1), k. Jo­niškio, Šir­vintų r.

Jaurys

Jaurỹs (4), ež. Molėtų r.

Jaut­mal­kių lieknas

Jáut­mal­kių liẽknas (2), plk. Ak­menės r.

Jeruzalė

Jerùzalė (1), Vil­niaus mst. da­lis

Jevonis

Jevónis (1), up., Za­ny­los kr., Vil­ka­viškio r.

Jie­sia

Jie­sià (4), up., Ne­mu­no kr., Kau­no r.; Kau­no mst. da­lis

Jiest­ra­kis

Jíest­ra­kis (1), k. Prienų r.

Jieznas

Jiẽznas (2), mst. Prienų r.

Jočionys

Jočiónys (3), k. Vil­niaus r.

Jokūbavas

Jokūbãvas (2), k. Kre­tin­gos r.

Jonaičiai

Jonáičiai (1), k. Šilutės r.

Jo­nava

Jo­navà (3b), mst., r. c.

Jo­niškė­lis

Jo­niškė̃­lis (2), mst. Pa­sva­lio r.

Joniškis

Jõniškis (1), mst., r. c.; mstl. Mo­lėtų r.

Jonučiai

Jonùčiai (2), k. Kau­no r.

Joskutis

Joskùtis (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Josvai­niai

Jósvai­niai (1), mstl. Kėdai­nių r.

Jo­tija

Jo­tijà (4, 3b), up., Šešupės dš., Šakių r.

Jova­riškės

Jõva­riškės (1), k. Trakų r.

Jucaičiai

Jucáičiai (1), k. Šilalės r.

Judra

Judrà (4), up., Ger­vai­nio kr., Tel­šių r.

Judrė

Jùdrė (2), up., Višakio kr., Ma­ri­jam­polės r.; up., Grau­me­nos dš., Šilutės r.

Judr­ėnai

Judr­ė́nai (1), mstl. Klaipėdos r.

Juknaičiai

Juknáičiai (1), k. Šilutės r.

Jukn­ėnai

Jukn­ė́nai (1), k. Ute­nos r.

Ju­li­ja­nava

Ju­li­ja­navà (2), Kau­no mst. da­lis

Jungė­nai

Jungė́nai (1), k., ge­lež. st. Ma­ri­jam­polės r.

Juoda

Juodà (3), up., Nevėžio kr., Pa­ne­­vėžio r.

Juodaičiai

Juodáičiai (1), k. Jur­bar­ko r.

Juoda­jis Bilsas 4

Júodajis Bil̃sas (2) // Juõdajis Bìlsas (1), ež. Laz­dijų r.

Juodas Kaukno­ris

Júodas Kaũkno­ris (1), ež. Lazdi­jų r.

Juodė

Júodė (1), up., Pe­tešos kr., Vil­niaus r.

Juo­deikiai

Juo­deĩkiai (2), k. Jo­niškio, Mažei­kių r.

Juodieji La­ka­jai

Juodíeji La­ka­jaĩ (3b), ež. Mo­lė­tų r.

Juodikis

Juodìkis (2), ež. Varėnos r.

Juody­mai

Júody­mai (1), plk. Ro­kiškio r.

Juodymas

Juodýmas (1), plk. Ku­piškio r.

Juodynas

Juodýnas (1), ež. Švenčio­nių r.

Juod­krantė

Júod­krantė (1), Ne­rin­gos mst. da­lis

Juodlė

Júodlė (1), ež., k. Kelmės r.

Juodpėnai

Júodpėnai (1), k. Ku­piškio r.

Juodšiliai

Júodšiliai (1), k. Vil­niaus r.

Juodupė

Júodupė (1), mstl. Ro­kiškio r.

Juodupėnai

Júodupėnai (1), k. Vil­ka­viškio r.

Juod­va­dis

Júod­va­dis (1), plk. Pa­nevėžio r.

Juosta

Juostà (3), up., Nevėžio dš., Pa­nevėžio r.

Juosti­nas 5

Juõsti­nas (1, 3b), up., Juos­tos kr., Pa­nevėžio r.; ež. Anykščių r.

Juos­ti­nin­kai

Juos­ti­niñ­kai (2), k. Anykščių r.

Juo­zapavas

Juo­zapãvas (2), k. Telšių r.

Juo­zapinės kalnas

Juo­zapìnės kálnas, kln. Vil­niaus r.

Jūra

Jū́ra (1), up., Ne­mu­no dš., Tau­ragės r.

Ju­ra­giai

Ju­ra­giaĩ (3b), k. Kau­no r.

Jur­bar­kai

Jur­bar­kaĩ (4), k. Jur­bar­ko r.

Jurbar­kas

Jùrbar­kas (3a), mst., r. c.

Jūrė

Jū́rė (1), up., Višakio kr., k., ge­lež. st. Ma­ri­jam­polės r.

Jurgaičiai

Jùrgaičiai (1), k. Šiau­lių, Šilu­tės r.

Jur­ge­lionys

Jur­ge­liónys (3), k. Aly­taus, Šalčininkų r.

Jurgežeriai

Jùrgežeriai (1), k. Ma­ri­jam­polės r.

Jurzdi­kos-Kauprio pelkė 6

Jùrzdi­kos-Kaũprio pélkė, plk. Šalčininkų r.

Jusinė

Jusìnė (2), up., Žei­me­nos dš., Vil­niaus r.

Justiniškės

Justìniškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Juškinė

Juškìnė (2), mšk. Šakių r.

Jūžin­tai

Jūžin­taĩ (3a), mstl. Ro­kiškio r.

Jūžin­tas

Jū́žin­tas (3a), ež. Ro­kiškio, Za­rasų r.

 

[1] Buv. Ilgelių pelkė.

[2] Išbraukta.

[3] Išbraukta.

[4] Buv. tik Júoda­jis Bìlsas (3).

[5] Buv. tik 1 kirč.

[6] Buv. Jurzdi­ko-Kauprio pelkė.

 

 

G

Gabys

Gabỹs (4), ež. Kaišia­do­rių r.

Gadūnavas

Gadūnãvas (2), mstl. Telšių r.

Gaida­mo­niai

Gaĩda­mo­niai (1), k. Molėtų r.

Gai­dė

Gai­dė̃ (4), ež., k. Ig­na­li­nos r.

Gaidiškės

Gaĩdiškės (1), k. Trakų r.

Gaidū­nai

Gaidū́­nai (1), k. Vil­niaus r.

Gailie­kas

Gáilie­kas (1), ež. Laz­dijų r.

Gailin­tas

Gáilin­tas (1), ež. Aly­taus r.

Gailių pelkė

Gaĩlių pélkė, plk. Pa­nevėžio r.

Gaižėnai

Gaižė́nai (1), k. Kau­no r.

Gaižėnė­liai

Gaižėnė̃­liai (2), k. Kau­no r.

Gaižiū­nai

Gaižiū́nai (1), k., ge­lež. st. Jo­na­vos r.

Ga­la­dusys, Galadusis 1

Galadusỹs(3b) // Galãdusis (1), ež. Laz­dijų r.

Galčiai

Galčiaĩ (4), k., ge­lež. st. Klaipė­dos r.

Gal­giai

Gal­giaĩ (4), k. Vil­niaus r.

Galinė

Galìnė (2), up., Ru­da­mi­nos kr., Vil­niaus r.

Galnis

Gálnis (1), ež. Trakų r.

Galonas

Galõnas (2), ež. Švenčio­nių r.

Galstas

Gálstas (1), ež. Laz­dijų r.

Galuba­lis

Galùba­lis (1), plk. Ma­ri­jam­polės r.

Ga­luo­nai

Ga­luo­naĩ (4), ež. Molėtų r.

Ga­luonis, -ies

Ga­luonìs, -iẽs (3), ež. Molėtų r.

Galvė

Gálvė (1) // Gálvis (1), ež. Trakų r.

Galvinis

Galvìnis (2), ež. Aly­taus r.

Galvožeris

Galvóžeris (1), ež. Trakų r.

Gan­dinga

Gan­dingà (2), k. Plungės r.

Gansė

Gánsė (1), up., Ven­tos dš., Kel­mės r.

Garda­mas 2

Gar̃da­mas (1, 3b), mstl. Šilutės r.

Gargždai

Gargždaĩ (3), mst. Klaipėdos r.

Ga­riūnai

Ga­riū́­nai (1), Vil­niaus mst. da­lis

Gar­liava

Gar­liavà (4), mst. Kau­no r.

Gasčiū­nai

Gasčiū́nai (1), k. Jo­niškio r.

Ga­taučiai

Ga­taũčiai (2), k. Jo­niškio r.

Gauja

Gaujà (4), up., Ne­mu­no dš., Šalči­ninkų r.

Gaurė

Gaũrė (2), mstl. Tau­ragės r.

Gau­santė

Gau­sañtė (2), up., Mi­tu­vos kr., Jur­bar­ko r.

Gauštvi­nis

Gáuštvi­nis (1), ež. Kelmės r.

Gavys

Gavỹs (4), ež. Ig­na­li­nos r.

Ge­da­no­nių kalnas

Ge­da­no­nių̃ kálnas, kln. Prienų r.

Ge­diminas

Ge­dimìnas (2), k. Ute­nos r.

Ged­rimų pelkė

Ged­rimų̃ pélkė, plk. Skuo­do r.

Gedučiai

Gedùčiai (2), k. Pa­kruo­jo r.

Gedžiūnė­liai

Gedžiūnė̃­liai (2), k. Ig­na­li­nos r.

Gėgė

Gė́gė (1), up., Ne­mu­no dš., Šilu­tės r.

Gegr­ėnai

Gegr­ė́nai (1), k. Plungės r.

Gegutė

Gegùtė (2), k. Laz­dijų r.

Ge­gužinė

Ge­gužìnė (2), k. Kaišia­do­rių r.

Geidžiai

Geidžiaĩ (4), k. Mažei­kių r.

Geidžiū­nai

Geidžiū́­nai (1), k. Biržų r.

Geisiškės

Geĩsiškės (1), k. Vil­niaus r.

Gėjaus pelkė

Gė́jaus pélkė, plk. Trakų r.

Gėjus

Gė́jus (1), ež. Trakų r.

Gėla

Gėlà (4), ež. Vil­niaus r.

Gelednė

Gelẽdnė (2), k., ge­lež. st. Švenčio­nių r.

Geležiai

Gelẽžiai (2), mstl. Pa­nevėžio r.

Ge­l­gau­diškis

Gel̃gau­diškis (1), mstl. Šakių r.

Ge­lovinė 3

Ge­lovìnė (2), ež. Varėnos r.

Gelu­va

Gẽlu­va (1), ež. Šiau­lių r.

Ge­luža

Ge­lužà (3b), up., Mer­kio dš., Varėnos r.

Gelužis

Gelùžis (2), ež. Prienų r.

Ge­lvė

Ge­l̃vė (2), up., į Žir­najų ež., Šir­vintų r.

Ge­lvės ežeras

Ge­l̃vės ẽžeras, ež. Šir­vintų r.

Gelvinis 4

 

Gelvo­nai

Gélvo­nai (1), mstl. Šir­vintų r.

Gelžė

Gel̃žė (2), k., plk. Šiau­lių r.

Gerdašiai

Gerdãšiai (2), k. Laz­dijų r.

German­tas

Ger̃man­tas (1), ež. Telšių r.

Ger­vainys

Ger­vainỹs (3b), up., Pa­tek­los dš., Telšių r.

Gervė 5

Gérvė (1), up. Aitros kr., Plungės r.; up. Jūros dš. Šilalės r.

Gervė8

Ger̃vė (2), up., Šventupio dš., Akmenės r.

Gervelė

Gervẽlė (2), plk. Ig­na­li­nos r.

Gervinis

Gervìnis (2), ež. Laz­dijų r.

Gerviškės

Gérviškės (1), k. Šalčininkų r.

Gie­da­vardys

Gie­da­vardỹs (34a), ež. Laz­dijų r.

Gied­raičiai

Gied­raĩčiai (2), mstl. Molėtų r.

Gilis

Gìlis (2), ež. Aly­taus r.

Gilius

Gìlius (2), ež. Kelmės r.

Gilšė

Gìlšė (1), ež. Varėnos r.

Giluišis

Gilùišis (1), ež. Laz­dijų r.

Giluitis

Gilùitis (1), ež. Aly­taus r.

Gilušis

Gilùšis (2), ež. Trakų r.

Gilū­tas

Gilū́tas (1), ež. Ig­na­li­nos r.

Gilužis

Gilùžis (2), ež. Molėtų, Ute­nos r.; Vil­niaus mst. da­lis

Gimboga­la

Gimbóga­la (1), k., ge­lež. st. Rad­vi­liškio r.

Gin­du­liai

Gin­du­liaĩ (3b), k. Klaipėdos r.

Gi­neitiškės

Gi­neĩtiškės (1), k. Vil­niaus r.

Gynėvė

Gynė́vė (1), up., Du­by­sos kr., Ra­sei­nių r.

Gink­ūnai

Gink­ū́nai (1), Šiau­lių mst. da­lis

Gin­tališkė

Gin­talìškė (2), k. Plungės r.

Ginučiai

Ginùčiai (2), k. Ig­na­li­nos r.

Gi­pinys

Gi­pinỹs (3b), ež. Ro­kiškio r.

Giraitė

Giráitė (1), Kau­no mst. da­lis

Girdiškė

Gir̃diškė (1), k. Šilalės r.

Girdžiai

Girdžiaĩ (4), k. Jur­bar­ko r.

Gir­ėnai

Gir­ė́nai (1), k. Šakių r.

Girgždūtė

Girgždū̃tė (2), kln. Telšių r.

Giri­ja

Gìri­ja (1), ež. Vil­niaus r.

Giri­nin­kai

Gìri­nin­kai (1), k. Kau­no r.

Gi­rionys

Gi­riónys (3), k. Kau­no r.

Girkal­nis

Gir̃kal­nis (1), mstl. Ra­sei­nių r.

Gi­ru­liai

Gi­ru­liaĩ (4), Klaipėdos mst. da­lis

Gi­rutaitis

Gi­rutáitis (1), ež. Švenčio­nių r.

Girutiškis

Girùtiškis (1), ež. Švenčio­nių r.

Gižai

Gižaĩ (4), k. Vil­ka­viškio r.

Glė­bas

Glė̃­bas (2), ež. Varėnos r.

Glebavas 6

Glebãvas (2), mšk. Pa­kruo­jo r.

Glynas

Glỹnas (2), ež. Varėnos r.

Glitis

Glìtis (2), ež. Tau­ragės r.

Glitiškės

Glìtiškės (1), k. Vil­niaus r.

Gludas

Glùdas (2), ež. Telšių r.

Glūkas

Glū̃kas (2), ež. Varėnos r.

Gomer­ta

Gómer­ta (1), up., Šušvės dš., Rad­vi­liškio r.

Gor­nostajiškės

Gor­nostãjiškės (1), k. Šalčinin­kų r.

Gra­buostas

Gra­buõstas (2), ež. Molėtų r.

Grau­mena

Grau­menà (3b), up., Šalpės kr., Šilu­­tės r.

Graužis

Gráužis (1), ež. Molėtų r.

Gražiškiai

Gražìškiai (2), mstl. Vil­ka­viš­kio r.

Gren­da­vė

Gren­da­vė̃ (3b), k. Trakų r.

Grybeliai

Grybẽliai (2), k. Ute­nos r.

Grybėnai

Grybė́­nai (1), k. Ig­na­li­nos r.

Griešių miškas 7

Griešių̃ mìškas, mšk. Ma­ri­jam­polės r.

Griežio­nėlės

Griežio­nė̃lės (2), k. Anykščių r.

Grigaičiai

Grigáičiai (1), k. Vil­niaus r.

Grigiškės

Grìgiškės (1), mst. Trakų r.

Grim­ziai

Grim­ziaĩ (4), k. Kelmės r.

Grinkiškis

Griñ­kiškis (1), mstl. Rad­viliš­kio r.

Griškabūdis

Grìškabūdis (1), mstl. Šakių r.

Griškiškė

Grìškiškė (1), k. Ig­na­li­nos r.

Gryžuva

Gryžuvà (3b), up., Du­by­sos kr., Kelmės r.

Grobštai

Grobštaĩ (4), k., ge­lež. st. Klaipė­dos r.

Grobšto ragas

Grõbšto rãgas (4), Kuršių ne­ri­jos pu­sia­sa­lis

Grūda

Grūdà (4), up., Mer­kio kr., Varė­nos r.

Grum­bliai

Grum­bliaĩ (4), k. Plungės r.

Gruodys

Gruodỹs (3), ež. Molėtų r.

Gruožys

Gruožỹs (3), ež. Trakų r.

Grūšlau­kis

Grū̃šlau­kis (1), nj. Grū̃šlaukė, mstl. Kre­tin­gos r.

Gruzdžiai

Gruzdžiaĩ (4), mstl. Šiau­lių r.

Grūžiai

Grū́žiai (1), k. Pa­sva­lio r.

Gu­bava

Gu­bavà (4), k. Ig­na­li­nos r.

Gu­berni­ja

Gu­ber̃ni­ja (1), Šiau­lių mst. da­lis

Gučkam­pis

Gùčkam­pis (1), k. Kėdai­nių r.

Gu­dai

Gu­daĩ (4), k., ge­lež. st. Šilutės r.

Gudaičiai

Gudáičiai (1), k. Jo­niškio r.

Guda­rais­tis

Gùda­rais­tis (1), plk. Varėnos r.

Gudeliai

Gudẽliai (2), mstl., k. Ma­ri­jam­polės r.; ge­lež. st. Šalčininkų r.

Gu­diena

Gu­dienà (3), k. Kaišia­do­rių r.

Gudo Šalis

Gùdo Šalìs (4), mšk., plk. Varė­nos r.

Gudžiū­nai

Gudžiū́­nai (1), mstl., ge­lež. st. Kėdai­nių r.

Gul­bi­nai

Gul­bi­naĩ (3b), k. Biržų, Rad­vi­liškio, Šakių, Vil­niaus r.

Gu­l­bi­nas

Gu­l̃­bi­nas (3b), ež. Vil­niaus r.

Gul­bin­ėnai

Gul­bin­ė́nai (1), k. Pa­sva­lio r.

Gu­l­bis

Gu­l̃­bis (2), ež. Molėtų r.

Gumbas

Gum̃bas (4), k. Šalčininkų r.

Gun­ti­nas

Guñ­ti­nas (3b), up., Luo­bos dš., Skuo­do r.

Guo­bai

Guo­baĩ (4), k. Ma­ri­jam­polės r.

Guos­ta­ga­lis

Gúos­ta­ga­lis (1), k. Pa­kruo­jo r.

Guostus

Guostùs (3), ež. Prienų r.

Gu­riai

Gu­riaĩ (4), Vil­niaus mst. da­lis

Gustonys

Gustónys (3), k., ge­lež. st. Pa­nevėžio r.

 

[1] Buv. 34b kirč.

[2] Buv. tik 1 kirč.

[3] Buv. Ge­lovinis.

[4] Išbraukta.

[5] Buv. Gérvė(1), up., Apaščios dš., Biržų r.

[6] Buv. Gliebavas.

[7] Buv. Griešių gi­ria.

[8] Įrašyta 2006-11-09 nutarimu Nr. N-8 (109).

Šiame skyriuje:

  1. Būtiniausi tartiesreikalavimai (žr. 1997-12-18 VLKK nutarimą Nr. 68; Didžiosios klaidos/ Būtiniausi lietuvių tarties reikalavimai; dar žr. VDU Tarties žodyną). 
  2. Kirčiavimo rekomendacijos (patvirtintos VLKK, parengtos ir komentuojamos Tarties ir kirčiavimo pakomisės narių; pradėtos rengti atsižvelgiant į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redaktorių pageidavimą tikslinti ligtolines „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kirčiavimo normas, taigi VLKK rekomendacijose – tik skirtumai, o tai, kam pritariama, rekomendacijose neminima. Rekomendacijos dar patikslintos atlikus kirčiavimo polinkių tyrimus (2008, 2013–2014, 2016–2018 m.) Į VLKK rekomendacijas atsižvelgiama 7-ajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime, taip pat palengva skelbiamame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“. 
    Suvestiniai sąrašai – bendrasis ir pagal kalbos dalis: 

    Rekomenduojamų kirčiavimo variantų abėcėlinis sąrašas (atnaujintas 2018 m. rugpjūtį; pranešimas 2018-09-06, VLKK.lt);  

    Rekomenduojami daiktavardžių kirčiavimo variantai (2017-12-15), PDF, 152 KB; 

    Rekomenduojami būdvardžių kirčiavimo variantai (2018-01-04), PDF, 94 KB; 

    Rekomenduojami veiksmažodžių kirčiavimo variantai (2018-05-21), PDF, 159 KB. 

    Kirčiavimo rekomendacijų (protokolinių nutarimų) suvestines redakcijas, komentarus žr. 
    poskyriuose (taip pat skelbta žurnale „Gimtoji kalba“, MELC).

  3. Polinkių tyrimai. Vykdant projektoą „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“ pirmą kartą lietuvių kalbotyros istorijoje buvo kompleksiškai ištirti jaunimo kalbos kirčiavimo polinkiai (projektas finansuotas iš VLKK koordinuojamos programos lėšų, projekto vykdytojas – VDU, projekto vadovė – prof. dr. Asta Kazlauskienė). Tyrimas atliktas penkiuose Lietuvos universitetuose, vykdytojai-koordinatoriai universitetų akcentologijos dėstytojai, informantai – pirmųjų kursų studentai. Plačiau žr. straipsnių rinkinyje „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: Bendrinės kalbos normos ir vartosenos tendencijos, sud. A. Kazlauskienė, Kaunas, 2013 (dar čia); J. Kazlauskas „Jaunimo kirčiavimo polinkių tyrimas. Pradžios pabaiga“ (VLKK.lt, 2014-02-12). 
    2014–2016 m. atliktas dar vienas tyrimas „Vidurinės kartos inteligentų kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su bendrinės kalbos normomis" (projekto vadovas – prof. dr. Bonifacas Studžia), plačiau žr. Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis (mokslo straipsnių rinkinys, sud. B. Stundžia, VU). 
    Remdamasi pirmojo tyrimo rezultatais pakomisė 2013 m. pradėjo kirčiavimo rekomendacijų peržiūrą, atnaujino 2016 m.: kai kurios kirčiavimo gretybės sukeistos vietomis, neaktualių variantų atsisakyta, įrašyta naujų. Peržvalga ir normų tikslinimas baigti 2018 m.


  4. Projektai. Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er, eu kirčiavimo, žr.: projektą(2016-09-26); B. Stundžios 2016-06-21 komentarą; A Pupkio ir R. Miliūnaitės straipsnius svetainėje kalbosnamai.lt (2016-05-03). Dar žr.: rekomendacijų K-3.1, K-4.1, K-11.1, K-16.1 2008 m. papildymai ir komentarai: A. Pangonytė,2008-06-03, B. Stundžia 2008-12-05
  5. Daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai(žr. žemiau). 
  6. Būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai(žr. būdvardžių rekomendacijoms skirtų puslapių pabaigoje: dėl pirminių ir galūninės darybos – 10-osios, dėl priesaginių būdvardžių – 11-osios, dėl įvardžiuotinių formų – 21-osios).
  7. Kirčiuotų raidžių tvarkyklės(žr. skyriuje Palemonas; apie jų taikymą žr. Naujienose).
  8. Kaip uždėti kirtį spausdinant? Jei nesinaudojate „Palemono“ šrifto tvaryklėmis, kirčius galima surinkti taip: kursorių statyti po raidės, ant kurios dedate kirtį, surenkate skaitmeninį kodą ir nuspaudę klavišą Alt spaudžiate raidę x:
  • kairinis – 300+Alt+x
  • dešininis – 301+Alt+x 
  • riestinis – 303+Alt+x

9. Rekomenduojama literatūra ir įrankiai:

  1. D. Mikulėnienė, A. Pakerys, B. Stundžia „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas“ (+CD: Bendrinių žodžių kirčiavimo žodynas, Tikrinių žodžių kirčiavimo žodynas). Ats. redaktorius Antanas Pakerys, išleido Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla (plačiau žr. Naujienųskyriuje Nauji leidiniai, čia), 2-asis pataisytas leidimas 2008 m. Tai pagrindinių kirčiavimo taisyklių rinkinys, laikytinas norminiu – apsvarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. gegužės 24 d. posėdyje.
  2. Kirčiuoklis (naujesnė versija) – VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sukurta kirčiavimo programa(kūrė Giedrius Norkevičius, Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis, Airenas Vaičiūnas, Adas Petrovas; kuriant panaudotas Vytauto Zinkevičiaus lemuoklis ir Vido Daudaravičiaus vienareikšminimo įrankis), senesnės kirčiuoklės versijos čia irčia.
  3. Kirčiavimo treniruoklis – lietuvių kalbos programa, skirta norintiems išmokyti taisyklingai kirčiuoti (mokomoji priemonė 10–12 kl.). Žr. čia
  4. Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa (VDU), žr. tartis.vdu.lt
  5. Tarties žodynas (VDU) – tai nėra antraštinių žodžių tarimo žodynas, jis sudarytas remiantis rišlios kalbos tekstais ir čia teikiamos įvairios žodžių formos, iš viso 75 tūkstančiai žodžių ir jų formų. Žodynas skirtas studentams, besimokantiems bendrinės tarties, pedagogams, radijo ir televizijos diktoriams bei laidų vedėjams, aktoriams, visiems, kurie mokosi taisyklingos lietuvių kalbos tarties. 
  6. Laikykis.lt – tekstai vaikams su paryškintomis kirčiuotomis raidėmis (šio lietuvių kalbos kirčiavimo individualaus mokymosi metodo autorius Valdas Banaitis, skiriama pirmiausia kitakalbiams).  
  7. Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas (garsinis naujažodžių žodynėlis, kuriame, naudojant lietuvių šnekos sintezatorių, galima išgirsti, kaip tarti ir kirčiuoti naujai lietuvių kalboje atsiradusius žodžius), žr. liepa.rastija.lt/Tartuvas
  8. Apie tarties dalykus Kalbos konsultacijų bankeč, dž tarimas, rašymas skoliniuosekaip tarti santrumpą LT: priebalsis l minkštasis ar kietasis?; kaip tarti žodį „jubiliatas“; „heroika“, bet „herojiškas“; kaip tarti žodį „kompiuteris“ aip tarti žodį „kompiuteris“ – su jotu be; ar terpti jotą tariant „kapelionas“

 

 ____________________

 DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO PAGAL KIRČIUOTES PAVYZDŽIAI

Dviskiemeniai daiktavardžiai

1-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtapradė, kirtis pastovus šaknyje.

Vienaskaita

V.

tìltas

brólis

líepa

dróbė

tóšis

K.

tìlto

brólio

líepos

dróbės

tóšies

N.

tìltui

bróliui

líepai

dróbei

tóšiai

G.

tìltą

brólį

líepą

dróbę

tóšį

Įn.

tìltu

bróliu

líepa

dróbe

tóšimi

Vt.

tìlte

brólyje

líepoje

dróbėje

tóšyje

Š.

tìlte!

bróli!

líepa!

dróbe!

tóšie!

Daugiskaita

V.

tìltai

bróliai

líepos

dróbės

tóšys

K.

tìltų

brólių

líepų

dróbių

tóšių

N.

tìltams

bróliams

líepoms

dróbėms

tóšims

G.

tìltus

brólius

líepas

dróbes

tóšis

Įn.

tìltais

bróliais

líepomis

dróbėmis

tóšimis

Vt.

tìltuose

bróliuose

líepose

dróbėse

tóšyse

Š.

tìltai!

bróliai!

líepos!

dróbės!

tóšys!

2-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtagalė arba trumpa, kirtis daugiskaitos naudininke (N.) visada yra šaknyje, o galininke (G.) – galūnėje. Būkite atidūs – kirtis šokinėja!

Vienaskaita

V.

rãštas

peĩlis

rankà

ùpė

tur̃gus

vaĩsius

K.

rãšto

peĩlio

rañkos

ùpės

tur̃gaus

vaĩsiaus

N.

rãštui

peĩliui

rañkai

ùpei

tur̃gui

vaĩsiui

G.

rãštą

peĩlį

rañką

ùpę

tur̃gų

vaĩsių

Įn.

raštù

peiliù

rankà

upè

tur̃gumi

vaĩsiumi

Vt.

raštè

peĩlyje

rañkoje

ùpėje

tur̃guje

vaĩsiuje

Š.

rãšte!

peĩli!

rañka!

ùpe!

tur̃gau!

vaĩsiau!

Daugiskaita

V.

rãštai

peĩliai

rañkos

ùpės

tur̃gūs

vaĩsiai

K.

rãštų

peĩlių

rañkų

ùpių

tur̃gų

vaĩsių

N.

rãštams

peĩliams

rañkoms

ùpėms

tur̃gums

vaĩsiams

G.

raštùs

peiliùs

rankàs

upès

turgùs

vaisiùs

Įn.

rãštais

peĩliais

rañkomis

ùpėmis

tur̃gumis

vaĩsiais

Vt.

rãštuose

peĩliuose

rañkose

ùpėse

tur̃guose

vaĩsiuose

Š.

rãštai!

peĩliai!

rañkos!

ùpės!

tur̃gūs!

vaĩsiai!

3-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtapradė, kirtis nepastovus (daugiskaitos naudininke visada galūnėje, o galininke – šaknyje).

Vienaskaita

V.

kálnas

arklỹs

galvà

aikštė̃

širdìs

sūnùs

K.

kálno

árklio

galvõs

aikštė̃s

širdiẽs

sūnaũs

N.

kálnui

árkliui

gálvai

áikštei

šìrdžiai

sū́nui

G.

kálną

árklį

gálvą

áikštę

šìrdį

sū́nų

Įn.

kálnu

árkliu

gálva

áikšte

širdimì

sūnumì

Vt.

kalnè

arklyjè

galvojè

aikštėjè

širdyjè

sūnujè

Š.

kálne!

arklỹ!

gálva!

áikšte!

širdiẽ!

sūnaũ!

Daugiskaita

V.

kalnaĩ

arkliaĩ

gálvos

aíkštės

šìrdys

sū́nūs

K.

kalnų̃

arklių̃

galvų̃

aikščių̃

širdžių̃

sūnų̃

N.

kalnáms

arkliáms

galvóms

aikštė́ms

širdìms

sūnùms

G.

kálnus

árklius

gálvas

áikštes

šìrdis

sū́nus

Įn.

kalnaĩs

arkliaĩs

galvomìs

aikštėmìs

širdimìs

sūnumìs

Vt.

kalnuosè

arkliuosè

galvosè

aikštėsè

širdysè

sūnuosè

Š.

kalnaĩ!

arkliaĩ!

gálvos!

áikštės!

šìrdys!

sū́nūs!

4-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtagalė arba trumpoji, o kirtis nepastovus (daugiskaitos naudininke ir galininke visada galūnėje – beveik visuose dgs. linksniuose kirtis galūnėje).

Vienaskaita

V.

nãmas

genỹs

dainà

eilė̃

akìs

viršùs

K.

nãmo

gẽnio

dainõs

eilė̃s

akiẽs

viršaũs

N.

nãmui

gẽniui

daĩnai

eĩlei

ãkiai

vir̃šui

G.

nãmą

gẽnį

daĩną

eĩlę

ãkį

vir̃šų

Įn.

namù

geniù

dainà

eilè

akimì

viršumì

Vt.

namè

genyjè

dainojè

eilėjè

akyjè

viršujè

Š.

nãme!

genỹ!

daĩna!

eĩle!

akiẽ!

viršaũ!

Daugiskaita

V.

namaĩ

geniaĩ

daĩnos

eĩlės

ãkys

vir̃šūs

K.

namų̃

genių̃

dainų̃

eilių̃

akių̃

viršų̃

N.

namáms

geniáms

dainóms

eilė́ms

akìms

viršùms

G.

namùs

geniùs

dainàs

eilès

akìs

viršùs

Įn.

namaĩs

geniaĩs

dainomìs

eilėmìs

akimìs

viršumìs

Vt.

namuosè

geniuosè

dainosè

eilėsè

akysè

viršuosè

Š.

namaĩ!

geniaĩ!

daĩnos!

eĩlės!

ãkys!

vir̃šūs!

Daugiaskiemeniaidaiktavardžiai

1-oji kirčiuotė

Kirtis pastovus.
Pagal šią kirčiuote kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis kirčiuotomis priesagomis: -áitis, -áitė (vaikáitis, mergáitė, bet aukštaĩtis, aukštaĩtė, žemaĩtis, žemaĩtė), -ė́jas, -ė́ja(kirpė́jas, kirpė́ja), -ė́nas, -ė́nė (kurė́nas, Atė́nė, indė́nai), -ýba (vadýba), -ýbė (puikýbė), -íena(naujíena), -íenė (karalíenė; išskyrus valgių pav.), -ýna (lentýna), -ýnas(ąžuolýnas), -ójas (artójas), -ókšnis (upókšnis), -ónis, -ónė (ligónis, ligónė), -óvė (bendróvė), -ū́kštis, -ū́kštė (berniū́kštis, mergiū́kštė) ir kt.; su šiomis nekirčiuotomis priesagomis: -ana, -ėlis, -ena, -estis, -sena, -tojas ir kt.; su šiais kirčiuotais priešdėliais: añt- (añtpirštis), apý- (apýlinkė), ãt- (ãtgarsis), į́- (į́našas), ìš- (ìštuoka), núo- (núomonė), pér- (pérkėla), per̃- (per̃kaktis), pó- (pósūkis), príe- (príemonė), príeš- (príešnuodis), pró- (prósenelis), są́- (są́voka), sám- (sámbūris), sán- (sántykis) ir kt.;
tarptautiniai daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -ánsas (balánsas, seánsas), -ántas (debiutántas, gigántas), -ė́jas, -ė́ja (chorė́jas, alė́ja), -èrnas (koncèrnas, ekstèrnas), -òrtas (ekspòrtas, kuròrtas), -òrdas (rekòrdas), -ùrsas (konkùrsas).

Vienaskaita

V.

gimináitis

pavãsaris

liùdytojas

naujíena

valstýbė

K.

gimináičio

pavãsario

liùdytojo

naujíenos

valstýbės

N.

gimináičiui

pavãsariui

liùdytojui

naujíenai

valstýbei

G.

gimináitį

pavãsarį

liùdytoją

naujíeną

valstýbę

Įn.

gimináičiu

pavãsariu

liùdytoju

naujíena

valstýbe

Vt.

gimináityje

pavãsaryje

liùdytojuje

naujíenoje

valstýbėje

Š.

gimináiti!

pavãsari!

liùdytojau!

naujíena!

valstýbe!

Daugiskaita

V.

gimináičiai

pavãsariai

liùdytojai

naujíenos

valstýbės

K.

gimináičių

pavãsarių

liùdytojų

naujíenų

valstýbių

N.

gimináičiams

pavãsariams

liùdytojams

naujíenoms

valstýbėms

G.

gimináičius

pavãsarius

liùdytojus

naujíenas

valstýbes

Įn.

gimináičiais

pavãsariais

liùdytojais

naujíenomis

valstýbėmis

Vt.

gimináičiuose

pavãsariuose

liùdytojuose

naujíenose

valstýbėse

Š.

gimináičiai!

pavãsariai!

liùdytojai!

naujíenos!

valstýbės!

2-oji kirčiuotė

Kirtis nepastovus, priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas.
Pagal šią kirčiuote kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -aĩnis (saldaĩnis), -aĩnė (svetaĩnė), -ãlius, -ãlė (miegãlius, miegãlė), -ẽklis (varvẽklis), -ẽlis, -ẽlė (bernẽlis, mergẽlė), -ė̃lis (kartė̃lis), -ė̃lė (arbatė̃lė), -ė̃sis (degė̃sis), -ė̃stas (skanė̃stas), -iẽnė (uogiẽnė), -iẽtis, -iẽtė (vilniẽtis, vilniẽtė), -yklà (šaudyklà), -ỹklė(s) (taupỹklė), -ỹnė(s) (sūpỹnės), -ỹstė (draugỹstė), -õkas, -õkė (naujõkas, naujõkė), -õklis, -õklė (svajõklis, svajõklė), -õnė (keliõnė), -õtė (mazgõtė), -õvas, -õvė (užsakõvas, užsakõvė), -uõklis, -uõklė (matuõklis, matuõklė), -uõlis, -uõlė (gražuõlis, gražuõlė), -ū̃nas, -ū̃nė (klajū̃nas, klajū̃nė; išskyrus tikrinius dktv. – jie tvirtapradžiai, Perkū́nas) ir kt.;
tarptautiniai daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -eñtas (dokumeñtas, pacieñtas), -iẽrius (inžiniẽrius), -yrà (satyrà), -ỹras (turnỹras), -yvà (alternatyvà, direktyvà), -ỹvas (kolektỹvas), -õrius (kalendõrius), -ū̃nas (taifū̃nas, Neptū̃nas), -ūrà (kultūrà, struktūrà), -èlė (paralèlė, novèlė), -è̀ras (ampèras, barjèras), -ètas (bufètas, komitètas), -èzė (hipotèzė), -grãfas (autogrãfas, paragrãfas), -ìstas (artìstas, hinduìstas), -ìzas (servìzas), -ìzė (hidrolìzė, bet anãlizė), -ìzmas (romantìzmas), -òmas (atòmas, agronòmas), -ònas (telefònas, talònas), -òsas (chaòsas, bet kòsmosas), -lògas (analògas, psichològas), -skòpas (mikroskòpas).

Vienaskaita

V.

vaikìnas, vadõvas

balañdis

mokyklà

taisỹklė

pavõjus

K.

vaikìno, vadõvo

balañdžio

mokỹklos

taisỹklės

pavõjaus

N.

vaikìnui, vadõvui

balañdžiui

mokỹklai

taisỹklei

pavõjui

G.

vaikìną, vadõvą

balañdį

mokỹklą

taisỹklę

pavõjų

Įn.

vaikinù, vadovù

balandžiù

mokyklà

taisyklè

pavõjumi

Vt.

vaikinè, vadovè

balañdyje

mokỹkloje

taisỹklėje

pavõjuje

Š.

vaikìne! vadõve!

balañdi!

mokỹkla!

taisỹkle!

pavõjau

Daugiskaita

V.

vaikìnai, vadõvai

balañdžiai

mokỹklos

taisỹklės

pavõjai

K.

vaikìnų, vadõvų

balañdžių

mokỹklų

taisỹklių

pavõjų

N.

vaikìnams, vadõvams

balañdžiams

mokỹkloms

taisỹklėms

pavõjams

G.

vaikinùs, vadovùs

balandžiùs

mokyklàs

taisyklès

pavojùs

Įn.

vaikìnais, vadõvais

balañdžiais

mokỹklomis

taisỹklėmis

pavõjais

Vt.

vaikìnuose, vadõvuose

balañdžiuose

mokỹklose

taisỹklėse

pavõjuose

Š.

vaikìnai! vadõvai!

balañdžiai!

mokỹklos!

taisỹklės!

pavõjai!

3-oji kirčiuotė

Kirtis nepastovus: kirtis gali šokti iš galūnės į antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ar dar tolesnį nuo galo skiemenį. Į kelintą skiemenį kirtis nušoka ir kokią priegaidę tas skiemuo turi, rodo prie kirčiuotės 3 laipsyje nurodyta raidė (a – skiemuo tvirtapradis, b – tvirtagalis) ir skaitmuo (skaitmuo nurodomas, jei kirtis šoka į tolimesnį nei trečią nuo galo skiemenį).
Pagal 3-ios rūšies kirčiuotes kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -alas (pãmušalas), -ėlė̃ (siurbėlė̃), -esỹs (elgesỹs), -inas (pãtinas), -inỹs (mokinỹs), -ulas (bur̃bulas), -ulỹs (kosulỹs), -umà (žemumà), -urỹs (žiburỹs) ir kt.

Vienaskaita

 

3

3a

3b

3b

34b

V.

Veliuonà

kosulỹs

kãtinas

pavardė̃

pasiuntinỹs

K.

Veliuonõs

kósulio

kãtino

pavardė̃s

pãsiuntinio

N.

Veliúonai

kósuliui

kãtinui

pãvardei

pãsiuntiniui

G.

Veliúoną

kósulį

kãtiną

pãvardę

pãsiuntinį

Įn.

Veliúona

kósuliu

kãtinu

pãvarde

pãsiuntiniu

Vt.

Veliuonojè

kosulyjè

katinè

pavardėjè

pasiuntinyjè

Š.

Veliúona!

kosulỹ!

kãtine!

pãvarde!

pasiuntinỹ!

Daugiskaita

 

3

3a

3b

3b

34b

V.

Anykščiaĩ

kosuliaĩ

katinaĩ

pãvardės

pasiuntiniaĩ

K.

Anykščių̃

kosulių̃

katinų̃

pavardžių̃

pasiuntinių̃

N.

Anykščiáms

kosuliáms

katináms

pavardė́ms

pasiuntiniáms

G.

Anýkščius

kósulius

kãtinus

pãvardes

pãsiuntinius

Įn.

Anykščiaĩs

kosuliaĩs

katinaĩs

pavardėmìs

pasiuntiniaĩs

Vt.

Anykščiuosè

kosuliuosè

katinuosè

pavardėsè

pasiuntiniuosè

Š.

Anykščiaĩ!

kosuliaĩ!

katinaĩ!

pãvardės!

pasiuntiniaĩ!

4-oji kirčiuotė

Kirtis šokinėja iš galūnės į priešpaskutinį tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį.

 

Vienaskaita

Daugiskaita

V.

Garliavà

Giruliaĩ

K.

Garliavõs

Girulių̃

N.

Garliãvai

Giruliáms

G.

Garliãvą

Giruliùs

Įn.

Garliavà

Giruliaĩs

Vt.

Garliavojè

Giruliuosè

Š.

Garliãva!

Girùliai!

(Parengta pagal „Mokomąjį lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną“, Kaunas: Šviesa, 1989)

 

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt

Paskutinė redakcija 2019 m. rugpjūtį.

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

   

Babė­nai

Babė́­nai (1), Kėdai­nių mst. da­lis

Babrinis

Babrìnis (2), ež. Za­rasų r.

Babriškės

Babrìškės (2), k. Trakų r.

Babrukas

Babrùkas (2), ež. Trakų r.

Babrungas

Babrùngas (1), k., up., Mi­ni­jos dš., Plungės r.

Babrungėnai11

Babrungė́nai (1), k. Plungės r.

Babtai

Bãbtai (2), mstl. Kau­no r.

Bačkonys

Bačkónys (3), k. Kaišia­do­rių r.

Ba­gas­laviškis

Ba­gas­lavìškis (2), mstl. Šir­vintų r.

Bagdoniškis

Bagdõniškis (1), k. Ro­kiškio r.

Bag­dononys

Bag­donónys (3), k. Trakų r.

Bagoto­ji

Bagóto­ji, k., ge­lež. st. Ma­ri­jam­polės r.

Bagrėnas

Bagr­ė́nas (1), k. Prienų r.

Bai­biai

Bai­biaĩ (4), k. Za­rasų r.

Baibokai

Baibõkai (2), k. Biržų r.

Baičiai

Báičiai (1), k., ge­lež. st. Klai­pėdos r.

Baido­tai

Baĩdo­tai (1), k. Skuo­do r.

Baisoga­la

Baisóga­la (1), mstl. Rad­vi­liškio r.

Bajorai

Bajõrai (2), Kre­tin­gos mst. da­lis

Bajorpievė

Bajõrpievė (1), plk. Tau­ragės r.

Baka

Bakà (2), ež. Trakų r.

Ba­landinė 1

Balandìnė (2), mšk. Jur­bar­ko r.

Ba­landis

Ba­lañ­dis (2), ež. Laz­dijų r.

Bal­bieriškis

Bal­biẽriškis (1), mstl. Prienų r.

Balce­riškės

Bálce­riškės (1), k. Trakų r.

Balčia

Bálčia (1), up., Šešuvies dš., Ra­sei­nių r.

Baldonas

Baldõnas (2), ež. Anykščių r.

Balingra­das

Balìngra­das(1), k. Švenčio­nių r.

Balk­ūnai

Balk­ū́nai (1), k. Aly­taus r.

Balnin­kai

Bálnin­kai (1), mstl. Molėtų r.

Balos

Bãlos (2), plk. Aly­taus, Ku­piškio, Ro­kiškio r.

Balsys

Balsỹs (4), ež. Vil­niaus r.

Balta­jis

Bálta­jis, ež. Laz­dijų r.

Balta­jis Bilsas 2

Báltajis Bil̃sas (2) // Bal̃tajis Bìlsas (1), ež. Laz­dijų r.

Baltas 3

Báltas (3), ež. Za­rasų r.

Ba­l­tas

Ba­l̃­tas (4), ež. Švenčio­nių r.

Balta­siai 4

Báltasiai, Báltojo, ež. Ig­na­li­nos r.

Baltas Kaukno­ris

Báltas Kaũkno­ris (1), ež. Laz­dijų r.

Baltežeris

Báltežeris (1), ež. Telšių r.

Baltieji La­ka­jai

Baltíeji La­ka­jaĩ (3b), ež. Molėtų r.

Baltoji Ančia

Baltóji Ánčia (1), up., Ne­mu­no kr., Laz­dijų r.

Baltoji Vokė

Baltóji Vókė (1), mstl. Šal­čini­n­kų r.; k. Vil­niaus r.

Ba­lt­riškės

Ba­l̃t­riškės (1), k. Za­rasų r.

Baltromiškė

Baltrómiškė (1), k. Jo­na­vos r.

Bal­trušaičiai

Bal­trušáičiai (1), k. Tau­ragės r.

Baltu­piai

Báltu­piai (1), Vil­niaus mst. da­lis

Ba­luosys

Ba­luosỹs (4), ež. Trakų r.

Ba­luoša

Ba­luošà (3), plk. Švenčio­nių r.

Ba­luošai

Ba­luošaĩ (3), ež. Molėtų r.

Ba­luošas

Ba­luõšas (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Ba­luošykštis

Ba­luošýkštis (1), ež. Ig­na­li­nos r.

Balvis

Bálvis (1), ež. Telšių r.

Bam­bena

Bam­benà (3b), up., į Žuvin­to ež., Aly­taus r.

Bambi­nai

Bam̃bi­nai (1), plk. Vil­ka­viškio r.

Bardėnai, Bardinai12, 13

Bardė́nai (1), Bardinaĩ (3a), k. Pagėgių sav.

Ba­reikiškės

Ba­reĩkiškės (1), k. Vil­niaus r.

Barstyčiai

Barstýčiai (1), mstl. Skuo­do r.

Barti­nin­kai

Bar̃ti­nin­kai (1), k. Ma­ri­jam­polės r.

Bartnin­kai

Bar̃tnin­kai (1), mstl. Vil­ka­viškio r.

Bartu­va

Bártu­va (1), up., į Bal­ti­jos jūrą, Skuo­do r.

Barupė

Barùpė (2), up., Nevėžio kr., Kė­dai­­nių r.

Barvoniškės

Barvóniškės (1), k. Vil­niaus r.

Barz­dai

Barz­daĩ (4), mstl. Šakių r.

Ba­ta­kiai

Ba­ta­kiaĩ (3b), mstl., ge­lež. st. Tau­ragės r.

Bat­niava

Bat­niavà (3b), k. Kau­no r.

Ba­zi­lionai

Ba­zi­liónai (1), buv. Pa­du­by­sỹs (34b), mstl. Šiau­lių r.

Bebirva

Bebìrva (1), up., Šal­tuo­nos kr., Jur­bar­ko r.

Beb­ru­sai

Beb­ru­saĩ (3b), ež. Molėtų r.

Bečių miškas 5

Bečių̃ mìškas, mšk. Jo­na­vos ir Uk­mergės r.

Bei­niū­nai

Bei­niū́­nai (1), k. Kau­no r.

Beižionys

Beižiónys (3), k. Trakų r.

Bėlys

Bėlỹs (4), ež. Švenčio­nių r.

Be­lmon­tas

Be­l̃mon­tas (1), Vil­niaus mst. dalis

Berčiū­nai

Berčiū́­nai (1), k. Pa­nevėžio r.

Berna­to­niai 6

 

Ber­natoniai

Ber­natóniai (1), k., ge­lež. st. Pa­nevėžio r.

Ber­no­tai

Ber­no­taĩ (3b), k. Ra­sei­nių r.

Berža

Bérža (1), ež. Molėtų r.

Beržai

Beržaĩ (3), k. Jo­na­vos r.

Beržalo­tas

Béržalo­tas (1), plk. Švenčio­nių r.

Beržė

Beržė̃ (4), up., Šušvės kr., Rad­vi­liškio r.

Beržėnai

Béržėnai (1), k. Kelmės r.

Beržiena

Beržíena (1), up., Vin­ge­rinės dš., Ro­kiškio r.

Beržoras

Béržoras (1), ež., k. Plungės r.

Beržtu­vos pelkė

Béržtu­vos pélkė, plk. Tau­ragės r.

Beržuolis

Beržuõlis (2), ež. Trakų r.

Beržuvis

Béržuvis (1), ež. Švenčio­nių r.

Betyga­la

Betýga­la (1), mstl. Ra­sei­nių r.

Bezdonys

Bezdónys (3), mstl. Vil­niaus r.

Bie­bė

Bie­bė̃ (3), ež. Anykščių r.

Bie­lionys

Bie­liónys (3), k. Švenčio­nių r.

Bie­liū­nai

Bie­liū́­nai (1), k. Vil­niaus r.

By­gailiai

By­gaĩliai (2), k., ge­lež. st. Pa­ne­vėžio r.

Bygau­das 7

Býgau­das (1), ež. Trakų r.

Bijotai

Bijõtai (2), k. Šilalės r.

Bijotė

Bijótė (1), ež. Šiau­lių r.

Bijutiškis

Bijùtiškis (1), k. Molėtų r.

Bikėnai

Bikė́­nai (1), k. Za­rasų r.

Bik­ūnai

Bik­ū́nai (1), k. Ute­nos r.

Bildelis

Bildẽlis (2), ež. Vil­niaus r.

Bil­dūnai

Bil­dū́nai (1), k. Vil­niaus r.

Bilia­kie­mis

Bìlia­kie­mis (1), k. Ute­nos r.

Bi­liū­nai

Bi­liū́nai (1), k. Rad­vi­liškio r.

Bi­liūniškės

Bi­liūnìškės (2), k. Ak­menės r.

Bimberis 8

 

Bi­ri­kai

Bi­ri­kaĩ (3b), k. Telšių r.

Biršto­nas

Bìršto­nas (1), mst.

Birutė

Birùtė (2), Kau­no mst. da­lis

Birva

Birvà (3), ež. Trakų r.

Birvėta

Birvėtà (3a), up., Dys­nos dš., Ig­na­li­nos r.

Biržai

Bìržai (1), mst., r. c.

Biržtvyno ragas

Biržtvýno rãgas (4), Kuršių ne­ri­jos pu­sia­sa­lis

Biržulis

Bìržulis (1), ež. Telšių r.

Biržuvėnai

Bìržuvėnai (1), k. Telšių r.

Bitė­nai

Bitė́­nai (1), k. Šilutės r.

Bitežeris

Bìtežeris (1), ež. Šilutės r.

Byvainė

Bỹvainė (1), mšk. Telšių r.; up., Vir­vyčios dš., Telšių r.

Bizdukas

Bizdùkas (2), ež. Kaišia­do­rių r.

Blendžia­va

Bleñdžia­va (1), up., Sa­lan­to kr., Kre­tin­gos r.

Bliūdašilis

Bliū̃dašilis (1), mšk. Uk­mergės r.

Bradeliškės

Bradẽliškės (1), k. Vil­niaus r.

Brade­sas

Brãde­sas (3b), ež. Ute­nos r.

Bra­toniškės 9

Bratóniškės (1), k. Vil­niaus r.

Bra­ziūkai

Bra­ziūkaĩ (4), k. Kau­no r.

Bražuolė

Bražuõlė (2), k., up., Ne­ries kr., Trakų r.

Bridvaišis

Brìdvaišis (1), ež. Kelmės r.

Briedžių Sala 10

Bríedžių Salà (4), mšk. Šilutės r.

Briedžkam­pis

Bríedžkam­pis (1), mšk. Ma­ri­jam­polės r.

Brukšva

Brukšvà (2), plk. Klaipėdos r.

Bubė­nai

Bubė́­nai (1), k. Plungės r.

Bu­biai

Bu­biaĩ (4), k. Šiau­lių r.

Būbleliai

Būblẽliai (2), k. Šakių r.

Bučiūnai

Bučiū́­nai (1), k. Jo­niškio r.

Būda

Būdà (4), k. Prienų r.

Būda­kal­nis

Bū̃da­kal­nis – žr. Ažùšilės kál­nas

Bud­riai

Bud­riaĩ (4), k. Kre­tin­gos r.

Būdviečiai

Bū̃dviečiai (1), k. Klaipėdos, Kre­tin­gos, Ma­ri­jam­polės, Šilutės, Tau­ragės, Vil­ka­viškio r.

Būdvie­tis

Bū̃dvie­tis (1), k. Laz­dijų r.

Buivy­diškės

Bùivy­diškės (1), mstl. Vil­niaus r.

Buivydžiai

Buivỹdžiai (2), k. Jo­niškio, Vil­niaus r.

Bu­kantė

Bu­kañtė (2), k. Plungės r.

Bukčiai

Bukčiaĩ (4), Vil­niaus mst. da­lis

Bukiškės

Bùkiškės (1), k. Vil­niaus r.

Bukonys

Bukónys (3), k. Jo­na­vos r.

Bulvikio ragas

Bulvìkio rãgas (4), Kuršių ne­ri­jos pu­sia­sa­lis

Bun­dulinė

Bun­dulìnė (2), plk. Šilutės r.

Burbinė

Burbìnė (2), mšk. Jur­bar­ko r.

Burbiškės

Bùrbiškės (1), Vil­niaus mst. da­lis

Burbiškis

Bùrbiškis (1), k. Anykščių, Rad­vi­liškio r.

Būtingė

Bū̃tingė (1), mstl. Kre­tin­gos r.

Butkiškė

Bùtkiškė (1), mstl. Ra­sei­nių r.

But­rimonys

But­rimónys (3), mstl. Aly­taus r.; k. Šalčininkų r.

Buza­rais­tis

Bùza­rais­tis (1), plk. Vil­niaus r.

  

[1] Buv. sudėtinis vietovardis Ba­landìnės mìškas.

[2] Buv. Bálta­jis Bìlsas (3).

[3] Anksčiau buvo nurodoma 1 kirčiuotė.

[4] Buv. Bálta­sai.

[5] Buv. miškaĩ.

[6] Išbraukta, žr. Naujieji Bernatoniai, Senieji Bernatoniai.

[7] Buv. Bỹgau­das.

[8] Išbraukta (buvęs įrašas: Bimbẽris(2), ež. Za­rasų r.)

[9] Buv. Bra­tonìškės(2).

[10] Buv. Bríedžių Salõs mìškas.

[11] Įrašyta 2006-11-09 nutarimu Nr. N-8 (109).

[12] Įrašyta Bardinai, Bardėnai 2014 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. N-4 (153).

[13] Variantai sukeisti vietomis 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. N-6 (155).

 

A, Ą

Aba­raus­kai

Aba­raus­kaĩ (4), k. Laz­dijų r.

Abisa­vas 1

 

Ab­linga

Ab­lingà (3b), k. Klaipėdos r.

Acintas

Acìntas (1), ež. Švenčio­nių r.

Adakavas

Adakãvas (2), k. Tau­ragės r.

Adomynė

Adomỹnė (2), k. Ku­piškio r.

Adutiškis

Adùtiškis (1), mstl. Švenčio­nių r.

Ag­luon­ėnai

Ag­luon­ė́nai (1), k. Klaipėdos r.

Aise­tas

Aĩse­tas (3b), ež. Molėtų r.

Aistiškiai

Aistìškiai (2), k. Vil­ka­viškio r.

Akademi­ja

Akadèmi­ja (1), mstl. Kėdai­nių r.

Akies pelkė

Akiẽs pélkė, plk. Vil­niaus r.

Akinė Sala

Akìnė Salà (4), plk. Varėnos r.

Aklasis ežeras

Aklàsis ẽžeras, plk. Jo­na­vos r.

Aklasis Ežeras2

Aklàsis Ẽžeras (3b), k. Šilų sen., Jonavos sav.

Aklis3

Ãklis (2), ež. Rokiškio r.

Ak­mena

Ak­menà (3b), ež. Trakų r.; up. (Danės aukštu­pys) Kre­tin­gos r.

Akmenė

Akmẽnė (2), mst.

Ak­menynai

Ak­menýnai (1), k. Marijampo­lės r.

Ak­menynė

Ak­menỹnė (2), k. Šalčininkų r.

Ak­muo

Ak­muõ (3b), k. Varėnos r.

Ak­nyks­tė­lis

Ak­nyks­tė̃­lis (2), ež. Ute­nos r.

Alanta

Alantà (3b), mstl. Molėtų r.

Alan­tas

Ãlan­tas (1), up., Mi­ni­jos kr., Kre­tin­gos r.

Alaušai

Alaušaĩ (3b), ež. Molėtų r.

Alaušas

Ãlaušas (3b), ež. Anykščių, Utenos r.

Aldikis

Aldìkis (2), ež. Švenčio­nių r.

Alėjai

Alėjaĩ (3), k. Ra­sei­nių r.

Alek­san­dra­vėlė

Alek­san­dra­vė̃lė (2), k. Ro­kiškio r.

Alek­san­drija

Alek­san­drijà (2), k. Skuo­do r.

Aleksotas

Aleksótas (1), Kau­no mst. da­lis

Aliai

Ãliai (2), plk. Švenčio­nių r.

Alinavos pelkė

Alinãvos pélkė, plk. Pa­nevėžio r.

Alionys

Aliónys (3), k. Šir­vintų r.

Alytus

Alytùs (4), mst., aps. ir r. c.

Ali­zava

Ali­zavà (2), mstl. Ku­piškio r.

Alkiškiai

Al̃kiškiai (1), k. Ak­menės r.

Alkos-Erlos pelkė

Alkõs-Érlos pélkė, plk. Skuo­do r.

Alksnas

Al̃ksnas (2), ež. Ig­na­li­nos, Ute­nos, Za­rasų r.

Alksn­ėnai

Alksn­ė́nai (1), k. Plungės r.; mstl. Vil­ka­viškio r.

Alksninė

Alksnìnė (2), k. Vil­ka­viškio r.

Alksniu­piai

Al̃ksniu­piai (1), k. Rad­vi­liškio r.

Alma­jas

Al̃ma­jas (3b), ež. Ig­na­li­nos r.

Alnis

Álnis (1), ež. Molėtų r.

Alovė

Ãlovė (1), k. Aly­taus r.

Al­sakys

Al­sakỹs (3b), ež. Trakų r.

Alsėdžiai

Alsė́džiai (1), mstl. Plungės r.

Al­seta

Al­setà (3b), ež. Ro­kiškio r.

Al­suodis

Al­suõdis (2), ež. Ute­nos r.

Alšakis

Al̃šakis (1), up. Ra­sei­nių r.

Alšėna

Alšė́na (1), up. Pa­nevėžio r.

Alšėnai

Alšė́nai (1), k. Kau­no r.

Alšia

Alšià (4), ež. Prienų r.

Alšyčia

Alšyčià (2), up. Prienų r.

Altoniškiai

Altõniškiai (1), k. Kau­no r.

Aluonos pelkė

Aluonõs pélkė, plk. Trakų r.

Alvitas

Alvìtas (2), k. Vil­ka­viškio r.

Amaliai

Amãliai (2), Kau­no mst. da­lis; k. Šiau­lių r.

Amalva

Amalvà (3b) // Amal­võs pãlios (2), plk. Ma­ri­jam­polės r.

Amal­vas

Ãmal­vas (3b), ež. Ma­ri­jam­polės r.

Amelis 4

 

Anapo­lis

Anãpo­lis (1), k. Ro­kiškio r.

Ančia

Ánčia (1), ež. Laz­dijų r.; up., Šešuvies dš., Ra­sei­nių r.

Anciškis 5

Añciškis (1), k. Kėdai­nių r.

An­drioniškis

An­drióniškis (1), mstl. Any­kš­čių r.

Anglelis

Anglẽlis (2), ež. Švenčio­nių r.

Anykščiai

Anýkščiai (1), ež. Trakų r.

Anykščiai

Anykščiaĩ (3), mst., r. c.

Anykštis

Anýkštis (1), ež. Trakų r.

Antakal­nis

Antãkal­nis (1), k. Trakų r.; Vil­niaus mst. da­lis

Antalieptė

Antãlieptė (1), mstl. Ku­piškio r.*

An­tanavas

An­tanãvas (2), k. Ma­ri­jam­polės r.

An­tašava

An­tašavà (2), mstl. Ku­piškio r.

An­ta­vi­liai

An­ta­vi­liaĩ (3b), Vil­niaus mst. da­lis

Antazavė

Antãzavė (1), k. Za­rasų r.

Antkop­tis

Ántkop­tis (1), k. Klaipėdos r.

Ant­var­dė

Ant­var­dė̃ (3b), up., Mi­tu­vos kr., Jur­bar­ko r.

Anužiai

Anužiaĩ (3b), k., ge­lež. st. Klai­pė­­dos r.

Apaščia

Apaščià (3b), up., Ne­munėlio kr., Biržų r.

Api­ritys

Api­ritỹs (3b), ež. Za­rasų r.

Apyta­lau­kis

Apýta­lau­kis (1), k. Kėdai­nių r.

Apyvardė

Apývardė (1), up., Drūkšos dš., Ig­na­li­nos r.

Apsingė

Apsìngė (1), up., Ne­mu­no dš., k. Varėnos r.

Apsingė, Apsingis 6

Apsìngė (1) // Apsìngis (1), ež. Aly­taus r.

Apšė

Ãpšė (2), up., Bar­tu­vos dš., Skuo­do r.

Ap­teka

Ap­tekà (3b), up., Juo­dos dš., Pa­nevėžio r.

Apuolė

Apuõlė (2), k. Skuo­do r.

Apu­si­nas

Ãpu­si­nas (1), up., Šešuvies kr., Ra­sei­nių r.

Apušys 7

Apušỹs (3b), ež. Kelmės r.

Apva­la­sai

Ãpva­la­sai, Ãp­va­lio­jo, ež. Ro­kiškio r.

Ap­var­dai

Ap­var­daĩ (3b), ež. Ig­na­li­nos r.

Arinas

Arìnas (2), ež. Molėtų r.

Arioga­la

Arióga­la (1), mst. Ra­sei­nių r.

Aris­tava

Aris­tavà (2), k. Kėdai­nių r.

Armališkės

Armãliškės (1), k. Kau­no r.

Arma­niškiai

Árma­niškiai (1), k. Kau­no r.

Armelis

Armẽlis (2), ež. Za­rasų r.

Ar­mena

Ar­menà (3b), up., Ne­mu­no dš., Jur­bar­ko r.

Ar­meniškiai

Ar­menìškiai (2), k. Jur­bar­ko r.

Ar­nionys

Ar­niónys (3), k. Molėtų r.

Ar­vy­dai

Ar­vy­daĩ (3a), k. Vil­niaus r.

Asal­nai

Asal­naĩ (3b), ež. Ig­na­li­nos r.

Asa­vas

Ãsa­vas (3b), ež. Za­rasų r.

Asa­vė­lis

Asa­vė̃­lis (2), ež. Za­rasų r.

Asdrės pelkė

Ãsdrės pélkė, plk. Trakų r.

Asė­kas

Asė̃­kas (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Asiūklės pelkė

Asiū̃klės pélkė, plk. Vil­niaus r.

Asonas

Asõnas (2), ež. Trakų r.

Astra­vas

Ã̃stra­vas (3b), Biržų mst. da­lis

As­veja

As­vejà (3b) // Du­bin­gių̃ ẽžeras, ež. Vil­niaus, Molėtų, Švenčio­nių r.

Ašminta

Ašmintà (3b), k. Prienų r.

Aštrioji Kirsna

Aštrióji Kirsnà (4), k. Laz­dijų r.

Ašva

Ašvà (4), up., Va­daks­ties kr., Mažei­kių r.; up., Vei­viržio kr., Šilutės r.

Ašvinė

Ašvìnė (2), up., Virčiu­vio kr., Jo­niškio r.

Atesys

Atesỹs (3b), ež. Aly­taus r.

Atkočiai

Atkõčiai (2), k. Uk­mergės r.

At­mata

At­matà (3b), up., Ne­mu­no atša­­­­­­­­ka,Ši­lutės r.

Audenis

Audẽnis (2), ež. Ig­na­li­nos r.

Audra

Audrà (4), up., į Sartų ež., Rokiš­kio r.

Audrelis

Audrẽlis (2), ež. Ro­kiškio r.

Aud­ru­vė

Aud­ru­vė̃ (3a), up., Virčiu­vio kr., Jo­niškio r.

Au­ga­lai

Au­ga­laĩ (3a), k. Vil­ka­viškio r.

Au­jė­das

Au­jė̃das (2), ež. Kaišia­do­rių r.

Aukrakštis

Aũkrakštis (1), ež. Aly­taus r.

Aukspirta

Aukspìrta (1), up., Šešupės dš., Ša­kių r.

Auksūdys

Auksūdỹs (3a), k., ge­lež. st. Mažei­­­­­­­­­­­kių r.

Aukštadva­ris

Aukštãdva­ris (1), mstl. Trakų r.

Aukštaičiai [11], [12]

Aukštaĩčiai – žr. Aukštaitijà

Aukštaitija[11], [12]

Aukštaitijà (2) // Aukštaĩčiai (2), etn. sr., aukštaičių gyvenama Lietuvos dalis; etnogr. reg.

Aukštasis tyras

Aukštàsis týras (1), plk. Plun­gės r.

Aukštel­kai

Aukštel­kaĩ (3a), k. Rad­vi­liškio r.

Aukštelkė

Áukštelkė (1), k. Šiau­lių r.

Aukštieji Pa­ne­riai

Aukštíeji Pa­ne­riaĩ – žr. Pa­ne­riaĩ

Aukštieji Šančiai

Aukštíeji Šánčiai – žr. Šánčiai

Aukštiškiai

Aukštìškiai (2), k., ge­lež. st. Kel­­­mės r.

Aukštojas8

Aukštójas, aukščiausioji Lietuvos vieta Vilniaus r.

Aukštoji Gervė9

Aukštóji Gérvė (1), up., Apaščios dš., Biržų r.

Aukštoji Pa­nemunė

Aukštóji Pa­nemùnė (2), Kau­no mst. da­lis

Aukštoji plynia

Aukštóji plýnia (1), plk. Šiau­lių r.

Aukštu­ma­la

Áukštu­ma­la (1), plk. Šilutės r.

Aukštupė­nai

Aukštupė́­nai (1), k. Ku­piškio r.

Aukštu­piai

Áukštu­piai (1), k. Tau­ragės r.

Aukštutiniai Suvalkėliai

Aukštutìniai Su­val­kė̃­liai (2), k. Ma­ri­jam­polės r.

Aunuva

Áunu­va (1), up., Ven­tos kr., Kelmės r.

Aunuvėnai

Áunuvėnai (1), k. Kelmės r.

Au­sieniškės

Au­siẽniškės (1), k. Trakų r.

Auslas

Aũslas (2), ež. Za­rasų r.

Aušra

Aušrà (4), k. Kėdai­nių r.

Avikal­nio ragas

Avìkal­nio rãgas (4), Kuršių ne­ri­jos pu­sia­sa­lis

Avilaitis

Aviláitis (1), ež. Za­rasų r.

Avi­liai

Avi­liaĩ (3b), k. Za­rasų r.

Avilys

Avilỹs (3b), ež. Za­rasų r.

Avinuosta10

Avinuostà (3), k. Zarasų r.

Avinuos­to pelkė

Avinúos­to pélkė, plk. Za­rasų r.

Avirė

Avìrė (2), up., Ne­mu­no kr., Laz­dijų r.

Aviris

Avìris (2), ež. Laz­dijų r.

Avižieniai

Avižiẽniai (2), k. Vil­niaus r.

Avižliai

Avìžliai (2), k. Ak­menės r.

Avižlys

Avižlỹs (3b), up., Ven­tos kr., Ak­menės r.

Azagis

Azãgis (2), ež. Laz­dijų r.

Ažytė

Ažýtė (1), up., Šušvės dš., Kėdai­nių r.

Ažytėnai

Ažýtėnai (1), k. Kėdai­nių r.

Ažpur­viai

Ažpur­viaĩ (3b), k., ge­lež. st. Klai­pėdos r.

Ažulan­kos pelkė

Ažùlan­kos pélkė, plk. Molėtų r.

Ažulaukė

Ažùlaukė (1), k. Vil­niaus r.

Ąžuolų Būda

Ąžuolų̃ Būdà (4), k. Ma­ri­jam­polės r.

Ažuožeriai

Ažúožeriai (1), k. Anykščių r.

Ažušilės kalnas

Ažùšilės kálnas // Bū̃da­kal­nis (1), kln. Švenčio­nių r.

Ažvintaitis

Ažvintáitis (1), ež. Ig­na­li­nos r.

Ažvintis

Ažvìntis (1), ež. Ig­na­li­nos r.

 


* Tikslintina lokalizacija: Antalieptėyra ne Kupiškio, o Zarasų r.

[1] Išbraukta (išnykęs objektas).

[2] Įrašyta dėl rašybos greta ež. Aklasis ežeras.

[3] Tikslinama norma – anksčiau buvusi Oklisdab. pripažinta tarmine.

[4] Išbraukta.

[5] Buv. Añčiškis.

[6] Buv. Apsìngis(1).

[7] Tikslinamas buv. Epušis.

[8] Įrašyta 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. N-8 (109), žr. kons. įrašą Aukštojas

[9] Įrašyta 2006 m. lapkričio 9 d.nutarimu Nr. N-8 (109).

[10] Įrašyta 2006 m. lapkričio 9 d.nutarimu Nr. N-8 (109).

[11] Įrašyta 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. N-1 (137).

[12] 2014 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. N-1 (150)pakeitimai: išbrauktas variantas Aukštaičiai, prie Aukštaitija nurodyta „etnogr. reg.“

Lietuvos vietovardžių sąrašas, patvirtintas VLKK 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63 Žin., 1997, Nr. 86-2181) parengtas „Kalbos praktikos patarimų“ (2-ojo leidimo, Vilnius, 1985) priedo pagrindu. Jame teikiami stambesnių gyvenamųjų vietų ir administracinių punktų (miestų, miestelių, buvusių bažnytkaimių), žymesnių mūsų krašto kultūros, meno veikėjų gyventų vietų ir didesnių geografinių objektų – kalnų, upių, ežerų, miškų ir pelkių – vardai. 

Pakeitimai ir papildymai:

Šio sąrašo autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių, gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, teikiant ryšių paslaugas, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose yra administracinis teisės pažeidimas (žr. ATPK 91(7) str.).

Pastabos:

1. Komisijos svetainėje, kad būtų lengviau ieškoti, vietovardžiai ne tik pateikti abėcėlės tvarka, teikiamos ir nekirčiuotos vietovardžių formos. Pakeistos vietovardžių formos ar vėliau įrašytosios nurodomos išnašose.

2. Šiuo nutarimu patvirtintos norminės vietovardžių formos, bet objekto statusas (pavyzdžiui, kaimasar miestelis) ir lokalizacija gali būti pasikeitusi (pvz., dabar pagal įstatymą ne Marijampolės rajonas, o Marijampolės savivaldybė).

Sutrumpinimai

aps. c. – apskrities centras
buv. – buvo, buvęs
dš. – dešinysis intakas
etn. sr. – etninė sritis
etnogr. reg. – etnografinis regionas
ež. – ežeras
gelež. st. – geležinkelio stotis
k. – kaimas
kln. – kalnas
kr. – kairysis intakas
mst. – miestas
mstl. – miestelis
mšk. – miškas
nj. – naujas
plk. – pelkė, bala
plkln. – piliakalnis
r. – rajonas
r. c. – rajono centras
sen. – seniau, senoviškai
sr. – sritis
tarm. – tarmiškai
up. – upė
vs. – viensėdis

Šiame skyriuje: 

 

Kalbos komisija ir vietovardžių norminimas

Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba.
(Valstybinės kalbos įstatymo 14 str.)

    Pagrindinis vietovardžių norminimo principas,
kuriuo vadovaujamasi, tvarkant lietuvių vardyną, yra toks:
norminiu laikyti ne tarminį, o bendrinį vietovardžių rašymą.
    Pats bendriausias ir svarbiausias vietovardžių kirčiavimo principas yra toks:
bendrinėje kalboje vietų vardai kirčiuojami taip, kaip juos kirčiuoja vietos žmonės.

(Aleksandras Vanagas, GK, 1991, Nr. 4, 5)

     Lietuvos vietovardžių sąrašą, patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos kalbos komisijos 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 63 (Žin., 1997, Nr. 86-2181), žr. abėcėliškai išdėstytą poskyriuose viršuje, apie pakeitimus ir papildymus žr. čia.

     Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (Žin., 1994, Nr. I-558) 8 ir 9 straipsnius Lietuvos Respublikos apskričių, jų centrų, savivaldybiųpavadinimus nustato, keičia ir naikina Seimas; gyvenamosioms vietovėmspavadinimus savivaldybės tarybos teikimu suteikia ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į vietos gyventojų pasiūlymus. Abiem atvejais sprendimai derinami su Kalbos komisija. Administracinio vieneto pavadinimą sudaro gyvenamosios vietovės vardas ir administracinio vieneto tipas (apskritis, savivaldybė). Gyvenamosios vietovės pavadinimą sudaro gyvenamosios vietovės vardas ir tipas (viensėdis, kaimas, miestelis, miestas). Keičiant pavadinimą kalbininkų išvada ypač reikalinga dėl vardo dalies. (Plačiau žr. Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisykles.)

     Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą tokio tipo gyvenamųjų vietovių, kaip geležinkelio stotys, nėra – negali būti, bet šalies teritorijoje pavadinimų su tipo nuoroda geležinkelio stotis (gelež. st.) tebėra keliasdešimt. Norėdamos tinkamai pavadinti gyvenvietes savivaldybės gali remtis VLKK rekomendacija „Dėl geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo“ (Inf. pran. 2007, nr. 100).

     Pavadinimas seniūnijaipaprastai suteikiamas pagal miesto, miestelio ar kitos gyvenamosios vietovės, kurioje yra jos buveinė, pavadinimą (seniūnijos pavadinimas savivaldybėje turi būti unikalus). Sprendimą dėl seniūnijos pavadinimo priima savivaldybės taryba, žr. Seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, dokumentų pateikimo Lietuvos Respublikos adresų registro tvarkymo įstaigai tvarkos aprašą). Iš seniūnijų aptarnaujamų teritorijų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių dar yra sudaromos seniūnaitijos. Dėl jų sudarymo ir pavadinimų sprendžia taip pat savivaldybių tarybos. Jos gali remtis VLKK rekomendacija „Dėl seniūnaitijų pavadinimų sudarymo ir rašymo“.

    Gatvių pavadinimai suteikiami atsižvelgiant į Valstybinės lietuvos kalbos komisijos rekomendacijas dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo (patvirtinta 2004 m. gruodžio 2 d. rekomendacija „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“; Inf. pran. 2004-12-10 Nr. 95), juos suteikia ir keičia savivaldybių tarybos pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus (plačiau žr. Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 3 ir 13 punktus):

1. kalbos taisyklingumo – pavadinimai turi būti taisyklingi; 
2. vietovardžių oficialumo ir normiškumo (išnykusių vietovardžių – tik normiškumo), rekomenduojama gatvėrms suteikti nykstančių ar išnykusių krašto vietovardžių vardus; 
3. reikšmingumo:
3.1. pavadinimai su asmenvardžiais turi būti parenkami vertinant personalijų nuopelnus Lietuvos valstybės ar krašto istorijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai ir kitoms visuomeninio gyvenimo sritims;
3.2. pavadinimai, susiję su istoriniais, kultūriniais įvykiais (datomis), vietomis, turi būti reikšmingi Lietuvos valstybei;  
4. pavadinimai neturi trikdyti visuomenės saugumo, viešosios tvarkos, kurstyti tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos ar diskriminacijos. 

    Savivaldybės gali konsultuotis su Kalbos komisija vietovardžių normiškumo ir gatvių pavadinimų taisyklingumo klausimais; žr. derinimo apžvalgas Naujienose; apie tai, kokie gatvėvardžiai gyventojams „tinka ir patinka“ (apklausos duomenis žr. čia).  

     Visi Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių patvirtinti pavadinimai įrašomi į Adresų registrą, kurį tvarko valstybės įmonė Registrų centras. (Nuo 2013 m. gyvenamųjų vietovių pavadinimai registre teikiami sukirčiuoti, pvz.: Kernavė̃s mstl.Kernavė̃3b.) 

     Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 punktą pavadinimus pastatams, statiniams ir kitiems objektams, kurie privačios nuosavybės teise priklauso fiziniams ir privatiesiems juridiniams asmenims, suteikia ir juos keičia patys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.  Pastatai, statiniai ir kt. objektai Adresų registre registruojami nuo 2015 metų. Pavadinimams galioja tie patys reikalavimai kaip ir gatvių pavadinimams, nors jų sudarymas ir rašyba gali skirtis priklausomai nuo objekto tipo. Fiziniai ir privatieji juridiniai asmenys, kurie yra pastatų, statinių ar kitų objektų savininkai ar jų valdytojai, prieš registruodami objekto pavadinimą turi jį suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija (žr. Adresų registro nuostatų 24 punktą; suvestinė redakcija nuo 2015-06-16).  

     2006 m. lapkričio 6 d. raštu Valstybinė lietuvių kalbos komisija kreipėsi į savivaldybių administracijas dėl naujų mikrorajonų, kvartalųir statybos projektų (pastatų) pavadinimų (raštas, PDF, 48 KB). Jie taip pat turėtų atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, todėl savivaldybės paragintos statybos projektų pavadinimus, įvertinus, ar jie gali tapti kvartalo ar mikrorajono pavadinimais, derinti su savivaldybių pavadinimų suteikimo komisijomis (jei sudarytos ir veikia) arba su kalbos tvarkytojais ir laiku užkirsti kelią netinkamiems vardams atsirasti.

     Be to, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra priėmusi rekomendaciją „Dėl stotelių pavadinimų sudarymo ir rašymo“. Komentaras naujienose, čia.

      Norminio, su vardyno specialistais suderinto kitų geografinių objektų (miškų, ežerų,upių, tvenkiniųir kt.) registro kol kas nėra. Oficialusis šaltinis – Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (toliau UETK). Kurį laiką pagal kadastro nuostatus hidronimų keitimas turėjo būti derinamas su Kalbos komisija, žr. 2004-02-02 redakciją: „14. Upių ir ežerų pavadinimų (vardų) rašyba patikrinama pagal Lietuvių hidronimų etimologinį žodyną (A.Vanagas, 1981) arba Lietuvos upių ir ežerų vardyną (Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1963). Upių ir ežerų pavadinimai (vardai) keičiami papildomai suderinus su Valstybine lietuvių kalbos komisija.“ Dabar galiojančioje Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintoje Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatų redakcijoje tėra numatyta, jog Kadastro tvarkymo įstaiga turi užtikrinti, kad klaidingi, netikslūs, neišsamūs kadastro duomenys arba jų pasikeitimai būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (14.4 p.). (Daugiau apie vandens telkinius žr. Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje http://vanduo.gamta.lt.) Upių ar ežerų salų, pakrančių, įlankų ir pan. objektų pavadinimai gali būti įrašomi į UETK kaip papildoma informacija, specifinis duomuo, apibūdinantis pagrindinį kadastro objektą (žr. 17.8, 18.6 p.).  

     Gamtos objektų pavadinimai – mikrotoponimų kategorijoje, žr. Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą(patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 652; 2010 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. D1-675 redakcija); dar žr. teisės aktų dėl gamtos paveldo objektų paskelbimo valstybės saugomais psl. svetainėje VSTT.lt. 2006-aisiais Kalbos komisija pateikė Aplinkos ministerijai taisymų sąrašą: kai kurie pavadinimai anksčiau buvo teikiami su rašybos klaidomis, kai kurie sudaryti su nenorminiais bendrinės ir tikrinės leksikos variantais, turėjo kitų sandaros ir pateikimo trūkumų, patarta nustatyti objektų nomenklatūrą. Į pastabas šio sąrašo vėlesnėse redakcijose atsižvelgta, trūkumų likę Gamtos paminklų sąraše (patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 311; Žin., 2000, Nr. 24-621). 

     Dar žr. Ženklintinų rodyklėmis valstybės saugomų objektų sąrašą (patvirtintą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Į-108; Žin., 2007, Nr. 42-1615), taip pat Kultūros vertybių registrą
 

Vietovardžiai žemėlapiuose

Pirmojoje Geodezijos ir kartografijos įstatymo redakcijoje (Žin., 2001, Nr. 62-2226) tarp pagrindinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų reikalavimų (buv. 19 str.) buvo numatyta, kad atliekant geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus, būtina „teikti vietovardžius žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse pagal Jungtinių Tautų Organizacijos standartizavimo rekomendacijas ir sunormintus – įteisintus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintuose sąrašuose ir žinynuose“. Naują įstatymo redakciją priimta 2010 m. gegužės 11 d. (Žin., 2010, Nr. 54-2649).

Geografinių pavadinimų vartoseną oficialiuose topografiniuose, oro navigacijos, teminiuose žemėlapiuose ir jūrlapiuose nustato geodezijos ir kartografijos techninis organizacinis tvarkomasis reglamentas GKTR 1.02.01:2004 „Geografinių pavadinimų vartosena žemėlapiuose“ (patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2004 m. vasario mėn. 3 d. įsakymu Nr. 1P-15; Žin., 2004, Nr. 31-1005). Reglamento IV skyriuje „Lietuvos ir užsienio vietovardžių norminimas“ nustatyta:

20. Vietovardžių norminimas koordinuojamas tarptautiniu, valstybių ir institucijų lygiais.
21. Tarptautinį vietovardžių norminimą koordinuoja Jungtinių Tautų Organizacijos Geografinių pavadinimų standartizavimo konferencijos.
22. Valstybės lygiu vietovardžių norminimą koordinuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija:
22.1. nustato Lietuvos vietovardžių oficialias lytis ir kitų kalbų vietovardžių vartojimo principus;
22.2. nustato kaimyninių ir kitų užsienio teritorijų vietovardžių tradicines formas ir adaptavimo taisykles;
22.3. nustato etninių žemių lietuviškus tradicinius vietovardžius ir jų formas;
22.4. svarsto kitų institucijų parengtus Lietuvos ir užsienio teritorijų vietovardžių sąrašus, žodynus, vardynus ir panašiai.
23. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos rengia geodezijos, kartografijos ir georeferencinių duomenų bazių sudarymo normatyvus, techninius reglamentus ir specifikacijas, užtikrina jų suderinamumą su tarptautiniais standartais, tvirtina oficialių žemėlapių turinį <...>
 

Aktualūs teisės aktai

Kodeksas

  • Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1; galiojanti suvestinė redakcija nuo 2016-12-01), žr. 91(7)str. „Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas“:

„Autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimas teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių bei gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose – užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų litų.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą, – užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų litų.“

Įstatymai

Vyriausybės nutarimai

  • Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 651;  nauja redakcija išdėstytos 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 54;  aktuali redakcija nuo 2015-02-25)
  • Adresų formavimo taisyklės (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, 127-5753; aktuali redakcija nuo 2004-06-10)
  • Adresų registro nuostatai (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 715; galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-06-16
  • Gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo principai ir tvarka (1996-06-03 nutarimu Nr. 651; nauja redakcija 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 54; Žin., 2006-01-24, Nr. 9-333; galioja nuo 2006-01-25)
  • Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatai (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-19 nutarimu Nr. 1114; Žin., 2000, Nr. 80-2422; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 920 redakcija; galioja nuo 2009-08-30
  • Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklės (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 redakcija). NEBEGALIOJA.

Ministerijų priimti teisės aktai

Ministerijoms pavaldžių įstaigų teisės aktai

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teisės aktai

 

Naudingos nuorodos ir leidiniai

Pagrindinis šaltinis internete – „Vietovardžių žodynas (parengė Aldonas Pupkis, Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), apsvarstyta Kalbos komisijos.

Kiti leidiniai ir duomenų bazės:

  1. Adresų registras – VĮ Registrų centro svetainėje veikianti vieša adresų paieška.
  2. Lietuvos erdvinės informacijos portalas geoportal.lt (LGII)
    Lietuvos vietovardžiai geoportaleGeografinių duomenų paieška. Per paiešką nuo 2011 m. galima rasti ir Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapių (tam tikrus jau parengtus lapus), norint juos peržiūrėti reikia užsisakyti ir sutikti su naudojimo sutarties sąlygomis, – naudojimas nemokamas. Dar apie Lietuvos nacionalinio atlaso žemėlapius.
  3. Lietuvosvietovardžių geoinformacinė duomenų bazė(LKI). Ši lingvistinė-geografinė bazė apima Lietuvos miestų, miestelių, seniūnijų centrų vardus, Birštono, Druskininkų, Ignalinos r. (iš dalies), Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Pagėgių, Rietavo, Švenčionių r. savivaldybėsteritorijų vietovardžius, toliau pildoma Lazdijų r. ir Alytaus r. sav. vietovardžiais. (Kalbinę dalį kuria Lietuvių kalbos instituto vardynininkai...) Plačiau žr. L. Bilkio straipsnyje (GK, 2011, nr. 8). Dar žr. Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje  lkiis.lki.lt.  
  4. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras (Aplinkos apsaugos agentūra), oficialus, bet ne norminis.
    Pastaba. Ieškoti kairėje paraštėje „UETK objektų paieška“. 
  5. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai:Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos (sudarė Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002). Atvirkštinius sąrašus žr. Nutarimai, Svetimvardžiai.
  6. Lietuvos žemėlapių svetainė Maps.lt (UAB „Hnit-Baltic“). 
  7. Savivaldybių žemėlapis REGIA(regionų geoinformacinės aplinkos įrankis, VĮ Registrų centras; duomenis atnaujina savivaldybės)
    ***
     
  8. Interaktyvus Rytų Prūsijos žemėlapis / Mažosios Lietuvos vietovardžiai/ (G. Blažienė, E. Trumpa, J. Gelumbeckaitė, V. Adamonytė, LKI)
  9. Istorinių vietovardžių duomenų bazė (LKI, remta VLKK)
  10. Kultūros vertybių registras (kaupia ir tvarko Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos)
  11. Lietuvos hidronimų elektroninis sąvadas(sudaro apie 10 000 hidronimų, parengė Marija Razmukaitė). Rengimą iš Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų 2005–2007 m. rėmė VLKK pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu. Sąvadas, bent kol kas, nepublikuotas.
  12. Lietuvos miestų gatvės, www.miestugatves.lt 
  13. Lietuvos piliakalniai, piliakalniai.lt.
  14. „Lietuvos TSR administracinis teritorinis suskirstymas“(Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1959), žr. duomenų bazėje www.epaveldas.lt.
  15. Lietuvos TSR gyvenamųjų vietovių alfabetinis sąrašas (vietovardžius patikrino, jų formas tikslino, sukirčiavo ir nurodė kirčiuotes A. Vanagas) / Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas (parengė Z. Noreika, V. Stravinskas. – Vilnius: Mintis, 1976. – D. 2).
  16. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas(sudarė B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė; Red.: E. Grinaveckienė (ats. red.), J. Senkus. – Vilnius: Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1963). Vardynas apima apie 7000 upių ir apie 3000 ežerų vardų. Jame alfabeto tvarka pateikti visi žinomi Lietuvos upių ir ežerų vardai, teikiamos norminės turimų hidronimų formos, parodomas jų kirčiavimo įvairavimas skirtingose Lietuvos vietose, nurodoma hidronimų lokalizacija.
  17. Lietuvos upių baseinų rajonų informacinis žemėlapis (Aplinkos apsaugos agentūra)
  18. *Lietuvos vietovardžių žodynas (Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. T. 1 (A–B), 2008; T. 2 (C–F), 2014).
  19. Lituanistikos paveldo informacinė sistema „Aruodai“(jei paieška neteikia rezultatų įvedus smulkesnį vtv., patartina įvesti stambesnį; pvz., įvedus Arliškėsrezultatų nepateikia, bet įvedus Jašiūnai, pateikiamas ir tai seniūnijai priklausančių ir anksčiau priklausiusių, išnykusių gyvenamųjų vietų vardų sąrašas, tarp jų – ieškomas Arliškės).
  20. Marijampolės gatvės : žinynas, žr. gatves.marvb.lt.
  21. Mickienė I, Bačiūnaitė-Lužinienė L. Onomastikos įžvalgos (mokomoji metodinė knyga), VU, 2013.
  22. Saugomų teritorijų valstybės kadastras (žemėlapiai; Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba)
  23. Vanagas A. Lietuvos miestų vardai (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996).
  24. Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinisžodynas (Vilnius: Mokslas, 1981). Žodyne nagrinėjama lietuvių upių ir ežerų vardų kilmė. Lietuviški hidronimai lyginami su etimologiškai giminingais kitais lietuvių toponimais, su latvių, prūsų, kitų indoeuropiečių kalbų vietų vardais bei bendriniais žodžiais.
  25. Vanagas A. Lietuvių vandenvardžiai(Vilnius: Mokslas, 1988).
  26. Vietovardžių duomenų bazė (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ priedas, žr. dešinėje „Vietovardžiai“), parengė S. Keinys, L. Bilkis.
  27. Vietovardžių kirčiavimožodynas / sudarė M. Razmukaitė, V. Vitkauskas. – Vilnius: Kultūra, 1994.
  28. Vietovardžių žodynas(parengė Aldonas Pupkis, Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002), apsvarstyta Kalbos komisijos.
  29. Ženklintinų rodyklėmis valstybės saugomų objektų sąrašas (patvirtintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. Į-108; Žin., 2007, Nr. 42-1615).

*Daugiatomis „Lietuvos vietovardžių žodynas“ pradėtas rašyti Lietuvių kalbos institute 1999 m. Žodyno sudarytojai – L. Bilkis, M. Razmukaitė, V. Maciejauskienė. 
2009 m. išleistas I tomas. Šiame tome pateikiami iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai, prasidedantys raidėmis A, Ą ir B. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė. 
   Iš viso numatoma išleisti apie 10 tomų. Tai pirmasis bandymas sistemiškai pateikti visus lietuvių gyvosios kalbos vietų vardus ir paaiškinti jų kilmę.
  Šio žodyno šaltinis – Lietuvių kalbos instituto Vietovardžių, surinktų iš gyvosios kalbos, kartoteka, kaupta beveik šimtą metų. Ją pradėjo kaupti Kazimieras Būga (1879–1924), pildė lituanistai, mokytojai, miškininkai ir daugelis kitų kelių kartų inteligentų. „Lietuvos vietovardžių žodyno“ sumanytojas ir įkvėpėjas buvo ilgametis Vardyno skyriaus vadovas Aleksandras Vanagas (1934–1995).
   Svarbiausias žodyno tikslas – pateikti visus gyvojoje kalboje žinomus vietovardžius, paaiškinti jų kilmę, sudaryti galimybę vietovardžius tirti, vartoti. 

 

Klausimai dėl vietovardžių rašybos

  • Kiek rašyti didžiųjų raidžių kaimo pavadinime: Virbalio Miesto Laukų kaimasar Virbalio miesto laukų kaimas?

     Pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles geografinių bei topografinių objektų tikriniai vardai rašomi didžiąja raide. Jeigu vardą sudaro du ar daugiau žodžių, visi jie rašomi didžiąja raide, išskyrus tarnybinius žodžius (jungtukus, prielinksnius) ir gimininius, arba nomenklatūrinius, žodžius, kurie reiškia to objekto bendrinį pavadinimą (žr. „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“, Vilnius, 1992, § 152–156), pvz., Baltieji Lakajai (ež.), Mažasis Palūkstis (k.), Naujasis Obelynas (k.), Kalvarijų Sodų g., Trijų Kryžių kalnas, Kulių Bobelė (akmuo), Velnio Pėda (akmuo), Mokas ir Mokiukas(akmuo).

    Klausiamame pavadinime žodžiai miestasir laukassudaro tikrinį vardą, todėl rašytini didžiąja raide: Virbalio Miesto Laukai(kaimas), dar plg. Lankos Laukas(kaimas). Šiuo atveju nomenklatūrinis žodis kaimas.

    Prireikus geografinio ar topografinio objekto vardas gali būti vartojamas su nomenklatūriniu žodžiu, pvz., Virbalio Miesto Laukų kaimas, Lankos Lauko kaimas. Be reikalo vardininkinių pavadinimų kilmininkiniais geriau neversti.

  • Kodėl sunorminta vietovardžio forma neatitinka vietos žmonių tarimo? Pavyzdžiui, kodėl Alanta, o ne Alunta (mstl. Molėtų r.) 

    Norminant vietovardžius (Lietuvoje norminimo principai radosi XX a. I pusėje) tarmės fonetiniai ypatumai naikinami, kitaip sakant, verčiami į bendrinę kalbą, todėl neišlaikomas žemaitiškas tarimas, pvz., Skouds– sunorminta forma Skuodasar rytų aukštaičių Alunta– norminė forma Alanta. Dėl tų pačių priežasčių oficialiai įteisinta sunorminta forma k. Mąsčiai, o ne Mansčiai, k. Likančiai– ne Likunčiai, mstl. Žarėnai– ne Žarienā, k. Vydmantai– ne Vidmontā, k. Gulbinai– ne Golbinā, k. Pievėnai– ne Peivenā, ež. Durbinas– ne Dorbinsir t. t.

   Oficialiai vartotinos autentiškos, bet sunormintos, o ne tarminės vietovardžių lytys. Šitai reglamentuota ir Geodezijos ir kartografijos įstatyme (Žin., 2001, Nr. 62-2226, žr. 19 str.): „teikti vietovardžius žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse pagal Jungtinių Tautų Organizacijos standartizavimo rekomendacijas ir sunormintus – įteisintus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintuose sąrašuose ir žinynuose“. Ta pati nuostata išreikšta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 14 straipsnyje.

    Rengiamame naujos redakcijos valstybinės kalbos įstatymo projekte ketinama nustatyti, kad „neoficialūs geografiniai pavadinimai viešuosiuose užrašuose gali būti teikiami Kultūros ministerijos nustatyta tvarka“. Neoficialūs šiuo atveju reikštų tarminiaiarba istoriniaigeografinių objektų pavadinimai. Jie galėtų būti vartojami neoficialiame kontekste, sakykime, greta oficialaus informacinio kelio ženklo su normine vietovardžio forma, bendruomenės iniciatyva galėtų rastis medyje ar akmenyje iškaltas tarminis geografinis pavadinimas.

    Nuostata teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose ir kadastruose, kelio ženkluose ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais vartoti oficialiai sunormintus geografinius pavadinimus išlieka pagrindinė. Jos laikomasi kone šimtą metų nuo tarpukario Lietuvos laikų, pozicijos šiuo atžvilgiu nekeičia ir Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupė (UNGEGN).

Klausimai dėl adreso rašymo

1. Kaip rašyti pašto adresą?

Pagal Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles(patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259; Žin., 2013, Nr. 47-2366), adresuodami laišką ar siuntą, adresą rašome taip, pvz.:

Gerb. p. Jonui Petraičiui
Laisvės pr. 60
LT-05120 Vilnius

Daugiau pavyzdžių žr. taisyklių priede.

Adresuojant korespondenciją ar siuntas Lietuvos teritorijoje kodą LT nurodyti nėra būtina. Plačiau žr. Lietuvos pašto svetainėje. Pašto kodus (iki 2004 m. buvo vadinama indeksais) galite sužinoti čia.

2. Didžiąja ar mažąja raide rašomas namo, korpuso, buto numerio raidė, pvz.: Kauno g. 1a ar Kauno g. 1A?

Nors anksčiau numeruojant dažniau buvo vartojamos mažosios raidės, pagal Adresų formavimo taisykles (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092; Žin., 2002, Nr. 127-5753) vartotinos didžiosios (žr. taisyklių priedą), pvz.: Vilniaus g. 12A-6, J. Basanavičiaus g. 17-24B, Savanorių pr. 120 K5-12. Taigi reikėtų įprasti vartoti didžiąsias raides.

Pastaba. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintas Adresų formavimo taisykles (suvestinė redakcija 2004-06-10) valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose adresas rašomas kita tvarka, pvz.:

Utena, J. Basanavičiaus g. 10-5
Elektrėnų sav., Semeliškės, Ąžuolų g. 15
Ukmergės r., Žemaitkiemio sen., Radiškių k.

Toks rašymo būdas taisyklingas ir dažniausiai vartojamas rišliame tekste, pvz.: Jonas Petraitis gyvena Vilniuje, Vilties g. 10-305 arba Kreiptis: Vilnius, Vilties g. 10, 305 kab.

3. Kaip rašyti namo numerį, kai gyvenamoje vietovėje nėra gatvių,pvz.: Seniūnų k., 9 ar Seniūnų k. Nr. 9?

Pagal Adresų formavimo taisyklių priedo „Adreso rašymo pavyzdžiai“ 2.5 punkto pavyzdį: „Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k. 15“, analogiškai rašytinas ir šis: Prienų r. sav., Pakuonio sen., Seniūnų k. 9. Taip rašoma valstybės ir savivaldybių informacinėse sistemose, o siunčiant laiškus ir siuntas paštu – šitaip:

Gerb. Jonui Petraičiui
Seniūnų k. 9
Pakuonio pšt.
59319 Prienų r. sav.

Sutrumpinimas Nr. nei adresuose, nei įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimuose nevartotinas.

Gatvės gali būti nesuprojektuotos gyvenamosiose vietovėse, kuriose Adresų formavimo taisyklių 4.1.–4.3 punktuose nurodytų adresų objektų yra ne daugiau kaip dvidešimt. Pagal Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo 13 punktą „pastatų ar kompleksų, esančių retai apgyvendintose gyvenamosiose vietovėse, kuriose jų yra ne daugiau kaip 20, numeriai suteikiami iš eilės didėjimo tvarka nuo gyvenamosios vietovės pradžios pagal kelio, einančio per gyvenamosios vietovės teritoriją, kryptį. Ši kryptis parenkama nuo savivaldybės centro arba kitos didesnės gyvenamosios vietovės“.
 

 Naujienose apie vietovardžius

2019-03-06  Tarpinstitucinis pasitarimas dėl 1863–1864 metų sukilimo dalyvių įvardijimo (A. Pangonytė) 
2019-01-16  Apie vietovardžių derinimą 2018 metais (A. Pangonytė, S. Labanauskienė)  
2018-02-27  Apie vietovardžių derinimą 2017 metais (A. Pangonytė, S. Labanauskienė) 
2017-01-23  Apie vietovardžių derinimą 2016 metais (A. Pangonytė) 
2016-09-14  Gatvėvardžių derinimas 2016 m. (sausis–rugpjūtis) (R. Stonienė, A. Pangonytė) 
2016-06-22  Dėl gyvenamosios vietovės vardo: Viečiūnai ar Vieciūnai (dr. L. Bilkis) 
2016-05-06  Dėl upės vardo: Pietvis ar Pietvė (pagal dr. L. Bilkio išvadą) 
2016-01-18  Apie vietovardžių derinimą 2015 metais (A. Pangonytė) 
2015-06-05  Lietuvos erdvinės informacijos portale – Lietuvos vietovardžių rinkinys (Rita Viliuvienė, VĮ „GIS-Centras")
2015-04-08  Gatvėvardžių derinimas 2015 m.(pirmąjį ketvirtį) (L. Pankaitė) 
2015-01-23  Apie vietovardžių derinimą 2014 metais (A. Pangonytė)
2015-01-23  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (IV ketvirtį) (L. Pankaitė)
2014-10-01  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (III ketvirtį) (L. Pankaitė)
2014-07-28  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (II ketvirtį) (L. Pankaitė)
2014-05-14  Istoriškai ir geografiškai dvilypis pavadinimas Mažoji Lietuva (A. Pangonytė)
2014-04-02  Gatvėvardžių derinimas 2014 m. (I ketvirtį) (L. Pankaitė)
2014-01-03  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (IV ketvirtį) (L. Pankaitė)
2013-10-31  Svarstoma, ar keisti kaimo vardą Bardinai (A. Pangonytė)
2013-10-02  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (III ketvirtį) (L. Pankaitė)
2013-09-18  Pasitarimas LDK asmenvardžių ir vietovardžių skaitmeninimo tema (A. Pangonytė) 
2013-06-28  Gatvėvardžių derinimas 2013 m. (II ketvirtį) (L. Pankaitė)
2013-04-11  „Dingęs“ kaimų vardų kirčiavimas (A. Pangonytė)
2013-04-11  Gatvėvardžių derinimas 2013 m.(I ketvirtį)
2013-04-11  Pritarta dešimties atkuriamų kaimų vardams (A. Pangonytė)
2013-03-04  Lietuvos Respublikos etninių sričių pavadinimai – oficialūs (A. Pangonytė)
2012-08-24  Kodėl Kakūnaiteiktinesnis kaimo vardas nei Kakuncai (A. Pangonytė)
2012-03-08  Iš 2011 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai. Vietovardžiai. Svetimvardžiai (A. Pangonytė)
2011-04-28  Šereitlaukis galėtų vėl tapti Šereiklaukiu (A. Pangonytė)
2011-03-31  Pristatomas „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“ (A. Pangonytė)
2011-04-18  Iš 2010 m. veiklos ataskaitos: Vietovardžiai (A. Pangonytė) 
2010-11-17  Kodėl teiktiniausias parko pavadinimas – Zubovų parkas (A. Pangonytė)
2010-09-16  Gatvių pavadinimai – kas tinka ir kas patinka (apie gatvių pavadinimų sudarymą ir apklausos rezultatus) (A. Pangonytė)
2010-03-09  Trakų ežerų vietų vardai – užpildyta Vilniaus krašto toponimijos spraga (A. Pangonytė) 
2010-02-02  Iš 2009 m. veiklos ataskaitos: Vietovardžiai (A. Pangonytė)
2007-02-25  Dėl kaimo vardo formos: Kantaučiai ar Kontaučiai?  (A. Pangonytė)
2007-01-29  Kunigaikštija ar kunigaikštystė? Senosios Lietuvos realijų pavadinimų, asmenvardžių ir vietovardžių perteikimo problemos“ (A. Pangonytė)
2006-11-14  Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimai  (A. Pangonytė)  
2006-06-06  Iš 2005 m. veiklos ataskaitos: Vietovardžiai (A. Pangonytė)   

 

Žiniasklaidoje apie vietovardžius

2019-06-12  Vietovardžiai: duomenys, prieiga, nauda – tarpinstitucinė vieša diskusija (Geoportal.lt) 
2019-03-05  Būk teisingas – gerbk kraštovaizdį ir vietovardįūk teisingas – gerbk kraštovaizdį ir vietovardį (H. Gudavičius „Laiškai iš kaimo“, LŽinios.lt) 
2019-01-16  2019-ieji bus pažymimi kaip Vietovardžių metai (LRV.lt) 
2018-06-24  70 populiariausių gatvių pavadinimų Lietuvoje: Vytautą Didįjį ir sodus mylime labiau už viską (U. Antanavičius, 15min.lt) 
2017-10-01  Gėjus, Pravalas ir Mergelių Akys: 72 ypač neįprasti Lietuvos ežerų vardai (U. Antanavičius, 15min.lt)
2017-09-19  Nuo Dievo Upelio iki Rūros: 67 labiausiai stebinantys Lietuvos upių pavadinimai (U. Antanavičius, 15min.lt)
2017-09-27  Kupiškis kratysis sovietinio palikimo (D. Baronienė, lzinios.lt) 
2017-08-19  Madagaskaras, Ilgoji Lova ir Rojus: 87 labai keisti kaimų pavadinimai Lietuvoje (U. Antanavičius, 15min.lt)
2017-03-28  Paaiškėjo naujasis Mumlaukio ežero pavadinimas (M. Skiriutė, Kauno.Diena.lt) 
2017-03-28  Opozicija kritikuoja siūlymą gatvę Zujūnuose pervadinti Armijos Krajovos gretose kovojusio režisieriaus vardu (BNS, 15min.lt)
2017-03-25  Palaiminti senieji Dangės ir Svijanės vardai (J. Petronytė, VE.lt) 
2016-12-22  Reikalaujama palikti K. Škirpos alėją (R. Ramelienė, LŽ, lzinios.lt) 
2016-12-05  Paskelbtas karas vietovardžiams? (B. Šablevičius, Respublika.lt)
2016-09-20  Sostinės Žydų gatvėje atsirado lentelė hebrajų ir jidiš kalbomis (Diena.lt) 
2016-09-19  Florencijos gatvei suteiktas Lietuvos vardas (Alkas.lt) 
2016-09-13  Jau galite įsigyti Lietuvos nacionalinį atlasą („Žemėlapių pasaulis“, mapshop.lt) 
2016-05-03  Pavadinimui surado gatvę Rokuose (Aušra Garnienė, Diena.lt) 
2016-04-02  Danės sindromas (Denisas Nikitenka, LŽinios.lt)
2016-03-02  Vilniaus gatvių vardų kuriozai: Gėdimino ir Gedymino gatvės (Darius Pocevičius, LRytas.lt) 
2016-02-02  Vietovardžiais prabylanti gimtoji žemė (dr. Laimutis Bilkis apie „Lietuvos vietovardžių žodyno" rengimą; Bernardinai.lt
2016-02-02  Kauno dykvietes pavadino skverais (Aušra Garnienė, kauno.diena.lt)
2016-01-27  Fotomenininkas dar trims Neries saloms pasišovė suteikti vardą (Dalia Gudavičiūtė, LRytas.lt)
2015-12-16  VRK perbraižė apygardų ribas (BNS, LRT.lt) 
2015-12-13  Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu (F. Kavoliūtė, Respublika.lt, Alkas.lt)
2015-12-08  Buvo kaimas, ir kaimo nebėra (K. Kazakevičius, LŽ) 
2014 m.        Gyvenamųjų vietovių vardai – nematerialusis šalies kultūros paveldas (Filomena Kavoliutė, VU – Geografijos metraštis 47, 2014)
2014-11-10  Nykstantys kaimų pavadinimai sutelkė diskusijai (M. Kniežaitė, LŽ)
2014-11-06  Pristatytas elektroninis Marijampolės gatvių žinynas (Marijampole.lt)
2014-08-16  Nauja gatvė jungs ne tik savivaldybes, bet ir valstybes (AlytusPlius.lt apie Normandijos–Nemuno g., suteiktą įamžinant prancūzų eskadrilės „Normandija–Nemunas“ atminimą)
2014-06-28  Mantas Adomėnas. Apie gatvių vardus (15min.lt)
2013-06-13  Iš kur kilęs Lietuvos vardas? (Antano Salio interviu iš „Amerikos balso“ archyvų, LRT.lt, Delfi.lt)
2013-02-13  Gatvių pavadinimų keitimai: vieniems noris pagerbti, kitiems sunku ištarti (R. Audenienė, Alfa.lt) 
2011-09-24  Po Trakų ežeryną („Žinių“ radijuje atsivertus knygą „Trakų didžiųjų ežerų vardynas“)
2004-08-01  Vyriausybė rems Lietuvos vietovardžių duomenų bazės sukūrimo projektą (LRV.lt) 
 

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt.

Paskutiniai pakeitimai 2019 m. birželį.

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Šiame skyriuje:

    • baltarusių,
    • lenkų,
    • rusų,
    • ukrainų(ukrainiečių),
    • kinų,
    • japonų,
    • sanskrito
    • hebrajų
    • jidiš
    • Biblijos vardų adaptavimo taisyklės 
  • apie pasvetainę „Pasaulio vietovardžiai“ ir kitus vietovardžių sąrašusir žodynus 
  • tradicinės svetimvardžių formos:
    • baltų žemių lietuviški vietovardžiai (VLKK),
    • Londono ir Paryžiaus mikrotoponimai (LLVS), 
      mikrotoponimų pateikimo verstinėje grožinėje literatūroje principai (I. Balčiūnienė, LLVS),
    • šventųjų ir karaliųvardai (R. Urnėžiūtė, I. Balčiūnienė, A. Pangonytė, konsultaciniai įrašai)  
  • apie VLKK dalyvavimą UNGEGN(Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės) veikloje

 

Apie svetimvardžių vartojimą

Sovietiniais metais už mėginimą grįžti prie originalių asmenvardžių ir vietovardžių formų komisijos veikla keliskart buvo sustabdyta, tačiau jau nuo 1984 metų (10-uoju nutarimu) Kalbos komisija leido vartoti originalias asmenvardžių ir vietovardžių formas mokslinėje ir informacinėje literatūroje. Šio nutarimo nuostatos, kiek pataisytos, buvo perkeltos į 1997 m. priimto 60-ojo nutarimo „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ (Žin., 1997, 63-1490) 5 punktą (po pakeitimų dab. 3 punktas; žr. suvestinę redakciją skyriuje „VLKK nutarimai“). 2003 m. atliktas sociologinis tyrimasparodė, kad Lietuvos gyventojai iš principo pritaria skirtingam kitų kalbų asmenvardžių ir vietovardžių (svetimvardžių) pateikimui pagal skaitytojų amžių, išsilavinimą ir leidinio pobūdį.

60-ajame nutarime buvo nustatyti svetimvardžių vartojimo principai (3 punkte), bendriausios adaptavimo taisyklės(4–5 p.) ir kaip rišliame tekste vartoti originalias tikrinių vardų formas (šis punktas panaikintas 2016 m. gegužės 26 d. Nr. N-1 (158) nutarimu, vietoj jo patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo); kaip transkribuojami senovės graikų tikriniai vardai žr. 6 p. Nutarimo suvestinę redakciją žr. skyriuje „VLKK nutarimai“.
 

Naujienose (apie svetimvardžius)

 

Perraša iš kitų kalbų

Dėl transkripcijos iš rusų kalbos žr. 60-ojo nutarimo 3.3 punkto (buv. 5.3) pastabą. Adaptavimo reikmėms skirta Kalbos komisijos aprobuota „Pavardžių, vardų ir vietovardžių transkripcijos iš rusų kalbos į lietuvių kalbą ir iš lietuvių kalbos į rusų kalbą instrukcija“ (Vilnius: Mokslas, 1990). [Iki tol galiojo Instrukcija lietuviškiems tikriniams vardams rusiškai transkribuoti, parengta LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, parengė K. Ulvydas, patvirtinta Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1962 m. balandžio 19 d. nutarimu, paskelbta kaip „Vyriausybės žinių“ nr. 15 priedas.] Transliteracijos reikmėms skirtas tarptautinis standartas ISO 9:1995 „Informacija ir dokumentai. Kirilicos rašmenų transliteravimas lotyniškais rašmenimis. Slavų ir ne slavų kalbos“. Galima pridurti, kad VĮ Registrų centro svetainėje skelbiamas pagrindinių užsienio kalbų rašmenų transliteravimo į pagrindinius lotynų kalbos rašmenis klasifikatorius, taikomas transliteruojant  užsienio juridinių asmenų pavadinimus, fizinių asmenų vardus, pavardes iš įvairių lotynišką raidyną vartojančių kalbų, taip pat arabų, armėnų, graikų, gruzinų, hebrajų, kirilikos (kirilicos), žr. TRANSLITERAVIMAS

Kalbos komisija, bendradarbiaudama su tam tikrų kalbų tyrimo centrais ir specialistais, yra nutarimais patvirtinusi ketverias perrašos taisykles:

 Protokoliškai patvirtintos vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės iš šių kalbų:

VLKK darbo grupės parengtos ir Kalbos komisijos apsvarstytos perrašos taisyklės: 

Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Lotynizacijos grupės tinklalapyje žr. 48 raidynų perrašos lenteles ir kt.

Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro (MELC) Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu 2015 m. parengė transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles, kuriomis remtasi leidžiant žodyną „Pasaulio vietovardžiai“ rinkinį. Kol kas taisyklės recenzuojamos ir svarstomos, ketinant jas paskelbti pasvetainėje pasaulio-vardai.vlkk.lt. (Tam tikrus raidžių ir raidžių junginių iš įvairių kalbų perteikimo lietuvių kalba dėsningumus galima pastebėti naudojantis paieškos galimybėmis.) Dar galima remtis šio centro (anksčiau – Vyriausioji enciklopedijų redakcija) leidiniu „Nelietuviškų vardų rašymas „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1986).

Lotynų jungtinė abėcėlė

 

Kirilikos jungtinė abėcėlė 

Iš „Pasaulio vietovardžių žodyno. Europa“ (Vilnius, 2006)

Specialieji nutarimai

VLKK yra priėmusi du atskirus nutarimus dėl vietovardžių vartojimo tam tikrose srityse ir dvi rekomendacijas:

1) Dėl kitų šalių vietovardžių pateikimo mokykliniuose leidiniuose (žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 3 (72):

1. Mokykliniuose leidiniuose vartojamos lietuviškos tradicinės ir adaptuotos kitų šalių vietovardžių formos. Greta jų (rišliame tekste – skliausteliuose) arba prieduose gali būti nurodomos autentiškos formos.
2. Mokykliniuose leidiniuose vartojami lietuviški tradiciniai baltų etninių žemių vietovardžiai. Greta jų arba prieduose gali būti pateikiami dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

2) Dėl tradicinių vietovardžių vartojimo transporto informacijoje(žr. 1999-09-30 nutarimą Nr. 4 (73):  

Rašytinėje ir žodinėje geležinkelių, automobilių, oro ir vandens transporto eismo informacijoje valstybine kalba (tvarkaraščiuose, švieslentėse, garsiniuose skelbimuose, transporto priemonių rodyklėse, informaciniuose kelio ženkluose, kelių žemėlapiuose, informaciniuose leidiniuose ir kt.) vartojami tradiciniai vietovardžiai:
1. Lietuviškos tradicinės kitų šalių vietovardžių formos, pvz.: Berlynas, Daugpilis, Gardinas, Krokuva, Lyda, Varšuva, Paryžius. Autentiškos šių vietovardžių formos gali būti pateikiamos greta.
2. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai, pvz.: Karaliaučius, Tilžė, Ragainė. Pagrečiui su tradiciniais gali būti nurodomi dabartiniai oficialieji vietovardžiai.

3) 2006 m. rugsėjo 28 d. patvirtinta rekomendacija Dėl verstinių leidinių autorių vardų ir pavardžių adaptuotų formų teikimo (žr. skyriuje NUTARIMAI, Rašyba). Įžanginis komentarasnaujienose 2006-07-21 „Siūlymas dėl verstinių leidinių autorių pavardžių“. 

4) 2016 m. gegužės 26 d. Nr. PN-3 protokoliniu nutarimu patvirtinta rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo). Komentaras naujienose 2016-05-31 „Daugiau galimybių, bet ir daugiau sumanumo (prof. Albino Drukteinio). 

 

Tradicinės svetimvardžių formos

Baltų etninių žemių lietuviški vietų vardai Kalbos komisijos patvirtinti atskirais sąrašais 1997–2000 m.: 

  • Lietuvių kalboje vartotinų tradicinių Baltarusijos Respublikos (Gudijos)vietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1999 m. gegužės 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (brus.–liet.);
  • Tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašaspatvirtintas VLKK 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 5), žr. atvirkštinį sąrašą (rusų–liet. ir vokiečių–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLatvijosRespublikosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 2000 m. balandžio 27 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 3), žr. atvirkštinį sąrašą (latv.–liet.);
  • Lietuvių kalboje vartojamų tradiciniųLenkijosvietovardžių formų sąrašaspatvirtintas VLKK 1998 m. spalio 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolo Nr. 8). žr. atvirkštinį sąrašą (lenk.–liet.). 

Vėliau, sudarius atvirkštinius sąrašus, išleista knyga „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002).

Tarmių ir etninių vietovardžių išsaugojimo 2001–2010 metų programos lėšų pagal sutartį su Lietuvių kalbos institutu Kalbos komisija nuo 2004 metų rėmė projektą „Istorinių etninių (Lietuvos paribio ir užribio) vietovardžių rinkimas ir jų elektroninis tvarkymas“ (darbo vadovė dr. Alma Ragauskaitė). 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga kaupia ir skelbia mikrotoponimų atitikmenų sąrašus, žr. LLVS.lt:

  • Paryžiaus vietovardžiai (sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš pranc. k., parengė Diana Bučiūtė, 2008-10-28)
  • Londono vietovardžiai(sąrašą sudarė LLVS vertėjai iš angl. k., sąrašą ir principus parengė principus Irena Balčiūnienė, 2010-02-03)

Tradicinėmis formomis dažniausiai vartojami šventųjų ir karalių vardai, žr.:

Dar Konsultacijų banke: Ona Austrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Elžbieta I, Elžbieta Vengrė, Liudvikas XIV (Karalius Saulė), Jonas Karolis I, Pilypas VI, Pilypas VI... 

Kitų kalbų asmenvardžių transkribuotų (adaptuotų) formų sąrašą 2014 m. pradėjo skelbti nacionalinis transliuotojas LRT, žr. http://www.lrt.lt/projektai/kalbek_naujas/Svetimvardziai#skip

Vietovardžių sąrašai ir žodynai

Poskyriuose (viršuje po antrašte „Nutarimai“) teikiami Kalbos komisijos nutarimais ar protokoliniais nutarimais patvirtinti vietovardžių sąrašai, t. y.: jungtiniai valstybiųir jų sostinių(ir atvirkščiai – sostinių ir valstybių) pavadinimų sąrašai (paskutinės 48-ojo ir 54-ojo nutarimų redakcijos), valdų ir kraštųpavadinimai (patvirtinti 2007-12-20 nutarimu Nr. N-4 (113), Lenkijosvaivadijų pavadinimai, Gruzijos administracinių regionų pavadinimai (patvirtinti 2012-04-26 protokoliniu nutarimu Nr. PN-3), JAVvalstijų, VFRžemių, Airijosprovincijų, JK grafysčių ir Šiaurės Airijos provincijų pavadinimai. Prie jų šliejami protokoliniais nutarimais Kalbos komisijos patvirtinti valstybių gyventojų, valdų ir kraštų gyventojų, valstybių parlamentų lietuviškų pavadinimų sąrašai.

Nutarimų dėl valstybių, valdų ir kraštų pavadinimų pakeitimai priimami pagal tarptautinio standarto ISO 3166-1 „Šalių pavadinimų kodai“ pakeitimus (žr. www.iso.org, Šalių kodai). Dar žr. Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės Šalių pavadinimų DG puslapyje, UNGEGN Pasaulio geografinių vardų duomenų bazėje (oficialiomis šalies kalbomis ir penkiomis JT kalbomis). 2017 m. UNGEGN 11-ojoje konferencijoje pristatytas atnaujintas Šalių pavadinimų sąrašas (pavadinimai šalies oficialiosiomis kalbomis ir šešiomis JT kalbomis). 

2002–2003 m. komisija apsvarstė Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto pateiktus kitų šalių lietuvių kalboje tradicinių ir labiau paplitusių pasaulio vietovardžių sąrašus – JAV valstijų, istorinių Jungtinės Karalystės grafysčių, Šiaurės Airijos ir Airijos provincijų, VFR žemių pavadinimų, taip pat fizinės ir ekonominės geografijos, istorijos objektų vardų.

„Pasaulio vietovardžiai“ internete, žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt. Plačiau žr. pristatymą (585 KB).

Kalbos komisijos užsakymu parengtas ir išleistas žodynas „Pasaulio vietovardžiai“ (Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų centro darbuotojų grupė, ats. redaktorė Rita Trakymienė). Jame teikiamos ir autentiškos, ir sulietuvintos vietovardžių formos. 2006 m. išleistas I tomas „Europa“ (nuo 2013 m. duomenys skelbiami svetainėje MELC.lt, žr. čia), 2008 m. II tomas „Amerika“ (2010 m.), III tomas „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“, 2012 m. IV tomas (pirmoji Azijos dalis) „Azija (Afganistanas–Jungtinai Arabų Emyratai)“, 2014 m. V tomas (antroji Azijos dalis) „Azija (Kambodža–Vietnamas)“

2014 m. atverta VLKK.lt pasvetainė „Pasaulio vietovardžiai“. Žodyno tomų duomenys suskaitmeninti VLKK lėšomis. Plačiau apie pasvetainę, žodyno rengėjus, šaltinius, paieškos galimybes, taip pat šalių ir kalbų sąrašus žr. pasaulio-vardai.vlkk.lt

  

 

Dalyvavimas UNGEGN veikloje

Nuo 2000-ųjų Kalbos komisija dalyvauja Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus veikloje, priklauso Lietuvos geografinių pavadinimų ekspertų grupei. Apie tai plačiau žr. skyriuje BENDRADARBIAVIMAS.

 

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt

Paskutiniai pakeitimai 2018 m. spalį.

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Šiame komisijos posėdyje nutarimu patvirtinti valdų ir kraštų pavadinimai, geležinkelio stočių tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo rekomendacija ir terminų žodynų rengimo bendrųjų reikalavimų nauja redakcija...
Vardyno pakomisės posėdyje apvarsčius galimus geležinkelio stoties tipo gyvenamųjų vietovių pavadinimų keitimo būdus parengtos rekomendacijos savivaldybėms.
Skelbiamas konkursas dėl paramos 2008 m. programoje numatytiems darbams vykdyti. Paraiškos priimamos iki 2007 m. birželio 19 d.

Norminant Lietuvos Respublikos teritorijos vietovardžius tarminės fonetinės ypatybės verčiamos į bendrinę kalbą, todėl oficialiosios norminės vietovardžių formos neatspindi tarminio tarimo, plg.: mst. Skuodas – ne Skouds, mstl. Žarėnai – ne Žarienā, k. Vydmantai – ne Vidmontā, k. Gulbinai – ne Golbinā, k. Pievėnai – ne Peivenā, ež. Durbinas – ne Dorbins ir t. t. Taip pat ir kaimo Plungės r. sav. Žlibinų seniūnijoje vardas – Kantaučiai (ne Kontaučiai). 

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kartu su Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos institutais ir Valstybine lietuvių kalbos komisija sausio 25 d. surengė simpoziumą dėl istorinių realijų pavadinimų, asmenvardžių ir vietovardžių perteikimo problemų. Dalyvių nuomone, tradicinio pavadinimo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė keisti nėra pagrindo...
Nuo pirmosios Lietuvos vietovardžių sąrašo redakcijos praėjo beveik dešimt metų. Per tą laiką išėjo Kalbos komisijoje apsvarstytas „Vietovardžių žodynas“ (2002), atlikta Ežerų klasifikatoriaus ir Upių klasifikatoriaus kalbinė patikra. Todėl kai kuriuos nutarimu patvirtinto sąrašo vietovardžius būtina buvo tikslinti.