2021 m. kovo 18 d. Kalbos komisijos Laikinoji kalbos politikos pakomisė aptarė valstybės pavadinimo Baltarusija klausimą (apie Vardyno pakomisės ir Kalbos komisijos svarstymus šiuo klausimu žr. informaciją „Kalbos komisija pasisakė dėl Baltarusijos (Gudijos) pavadinimo“).

     Sužinojau, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija svarsto Baltarusijos (Gudijos) pavadinimą1 . Daug metų dirbu su Gudija ir ypač tos šalies istorikais: nuo 2011 m. organizuoju kasmetinius Tarptautinius Baltarusijos tyrinėtojų kongresus, šiuo metu baigiu rašyti pirmąją lietuvišką „Gudijos (Baltarusijos) istoriją“ (knyga bus išleista 2021 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centre), be to, esu pirmosios ir vienintelės lietuviškos svetainės, skirtos Gudijos istorijai ir aktualijoms, Gudija.lt kūrėjas ir redaktorius. Esu įsitikinęs, kad reikia vartoti žodį Gudija, ir manau, kad tam yra svarių argumeñtų. 

     2020 metais išnagrinėta apie 100 klausimų dėl vietovardžių, iš jų apie 30 pateikė raštu. Daugiausia įvertinta gatvių pavadinimų: septynių savivaldybių administracijos pateikė įvertinti apie 120 gatvėvardžių. Be to, įvertinti 28 gyvenamųjų vietovių pavadinimai, tai gyvenamųjų vietovių atkūrimo ar jų pavadinimo ir statuso įteisinimo klausimai, taip pat pavadinimų pakeitimo atvejai. Adresų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui nurodytas 4-ių naujai į registrą įrašytų gyvenamųjų vietovių pavadinimų kirčiavimas (vienu atveju – gyventojo iniciatyva kirčiavimas patikslintas). Patarta dėl parkų, statinių, ugdymo įstaigų pavadinimų, atminimo lentų užrašų. Atsakyta į gyventojų klausimus dėl ežerų, upių ir smulkesnių objektų pavadinimų. Konsultuota dėl užsienio vietovardžių transkripcijos į lietuvių kalbą... 

     Valstybių pavadinimų sąraše, patvirtintame Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1995 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 48 (žr. suvestinę redakciją čia), teikiami lietuviškoje vartosenoje įsitvirtinę pavadinimai – ilgasis (oficialusis) pavadinimas Baltarusijos Respublika, trumpasis Baltarusija ir senasis tradicinis – Gudija. Prieš dešimtmetį jau diskutuota, ar reikėtų ir, jeigu taip, tada kaip atsižvelgti į tai, kad autentiški pavadinimai brus. Рэспу́бліка Белару́сь / rus. Респу́блика Белару́сь. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai 2021 m. sausio 18 d. raštu paraginus grįžti prie šio klausimo, sausio 19 d. surengtas Vardyno pakomisės posėdis, prisiminti anksčiau gauti ir aptarti dabar pateikti istorikų komentarai. Sausio 28 d. klausimas aptartas Kalbos komisijos posėdyje. Pasiūlyti nauji pavadinimo variantai įvertinti kalbiniais aspektais... 

   Danutės Janės Mardosienės (Žiūkaitės) darbas kartografijos srityje siejosi, žinoma, ir su vietovardžiais. Jos rūpesčiu pirmojoje Geodezijos ir kartografijos įstatymo redakcijoje (2001) tarp pagrindinių geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų reikalavimų buvo numatyta, kad atliekant tokius darbus būtina „teikti vietovardžius žemėlapiuose ir georeferencinių duomenų bazėse pagal Jungtinių Tautų Organizacijos standartizavimo rekomendacijas ir sunormintus – įteisintus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais patvirtintuose sąrašuose ir žinynuose“ (buv. 19 str.)... 

   Dešimtajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje Lietuvių kalbos draugijos valdybos pirmininkė G. Kačiuškienė pristato šios organizacijos veiklą per pastaruosius trejus metus; B. Dobrovolskis prisiminimu palydi Zitą Alaunienę; D. Beliokaitė rašo apie Klaipėdos krašto žmones, išsaugojusius lietuvių kalbą; A. Smetonienė – apie žodžius, kurie tam tikromis reikšmėmis pavartoti tik Konstantino Sirvydo žodyne; R. Tamašauskas – apie gražiausio upėvardžio rinkimus Kėdainiuose... 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Aistė Pangonytė atsako į žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorės Ritos Urnėžiūtės klausimus... 

 

    Aštuntajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie kregždės įvaizdį lietuvių tradicinėje kultūroje, pasakojama, kada ir kodėl visuomenė kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją įvairiais vardyno klausimais, pateikiama netikėtų įžvalgų apie mokinių požiūrį į lietuvių kalbą ir jos kūrybines galias... 

   Per praėjusius metus Vardyno pakomisė* rinkosi į 9 posėdžius dėl įvairių vietovardžių ir asmenvardžių klausimų, Sekretoriatas dėl vietovardžių parengė apie 30 išvadų, suteikė iš viso apie 80 konsultacijų dėl įvairių geografinių objektų pavadinimų. Kalbos komisija priėmė Valstybių pavadinimų ir Valstybių sostinių pavadinimų sąrašo pakeitimų, Pasaulio vietovardžių duomenų bazėje įrašyta apie 20 pastabų dėl vietovardžio sulietuvintos ar autentiškos formos... 

Dvyliktame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Bilkis apibendrina ką tik pasibaigusius Vietovardžių metus, G. Grigas kviečia prisidėti prie feisbuko programos dialogų tekstų vertimo, R. Urnėžiūtė rašo apie naujus Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų kandidatus, A. Rimkutė-Ganusauskienė – apie terminologų konferenciją, A. Gaidienė – apie skyrybos taisyklėms skirtą seminarą... 

Vienuoliktajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje – apie lietuviškos kilmės Latvijos vietovardžius, Daukšos pavardę ir Daukšių kaimo vardą, vaikų ir paauglių literatūros vertimus, 26-ąją tarptautinę mokslinę Jono Jablonskio konferenciją... 

     Šis vardas nėra iš tradicinio lietuvių kalbos vardyno, atkeliauja iš Artimųjų Rytų. Pagal dvejopą tarimą (taip pat ir persų ar semitų kalbomis) užrašomas dvejopai – Leila arba Laila. Toks užrašymas nesukelia tarimo sunkumų ir kitų kalbų, vartojančių lotyniško pagrindo raidyną, atstovams... 

Penktajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui; V. Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis; du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose: A. Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o A. Juškevičienė rašo apie akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra; V. Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“; daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai... 

Ketvirtajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Kačiuškienė supažindina su psicholingvistika ir šios srities mokslininkų taikomais metodais; A. Aleksaitė domisi infantiliąja kalba – skirta vaikams ir pilna deminutyvų; R. Vaskelaitė recenzuoja terminologų kolektyvo monografiją, skirtą informatikos ir kompiuterijos terminijai; Irena ir Mečislovas Žalakevičiai pasakoja, kaip kuriami ir norminami lietuviški pasaulio paukščių pavadinimai; skelbiama naujų duomenų apie kalbininko Jono Jablonskio gyvenimą Vilniuje, Kalvarijų gatvėje... 

Per praėjusius metus VLKK patvirtino tris Valstybių pavadinimų sąrašo pakeitimus, Vardyno pakomisė rinkosi į 7 posėdžius dėl įvairių vietovardžių ir asmenvardžių klausimų, Sekretoriatas dėl vietovardžių parengė apie 50 išvadų, suteikė iš viso apie 90 konsultacijų dėl įvairių geografinių objektų pavadinimų. (Apie asmenvardžių klausimus per 2018 m. žr. čia.) 

     LRS Žmogaus teisių komitetas 2018 m. spalio 10 d. kvietė Kalbos komisijos atstovus į posėdį, prašydamas paaiškinti, kodėl išvada dėl piliečio pageidavimo savo pavardę Gervė pakeisti į Gervilaitis neigiama.