Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Aistė Pangonytė atsako į žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorės Ritos Urnėžiūtės klausimus... 

 

    Aštuntajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie kregždės įvaizdį lietuvių tradicinėje kultūroje, pasakojama, kada ir kodėl visuomenė kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją įvairiais vardyno klausimais, pateikiama netikėtų įžvalgų apie mokinių požiūrį į lietuvių kalbą ir jos kūrybines galias... 

   Per praėjusius metus Vardyno pakomisė* rinkosi į 9 posėdžius dėl įvairių vietovardžių ir asmenvardžių klausimų, Sekretoriatas dėl vietovardžių parengė apie 30 išvadų, suteikė iš viso apie 80 konsultacijų dėl įvairių geografinių objektų pavadinimų. Kalbos komisija priėmė Valstybių pavadinimų ir Valstybių sostinių pavadinimų sąrašo pakeitimų, Pasaulio vietovardžių duomenų bazėje įrašyta apie 20 pastabų dėl vietovardžio sulietuvintos ar autentiškos formos... 

Dvyliktame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Bilkis apibendrina ką tik pasibaigusius Vietovardžių metus, G. Grigas kviečia prisidėti prie feisbuko programos dialogų tekstų vertimo, R. Urnėžiūtė rašo apie naujus Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų kandidatus, A. Rimkutė-Ganusauskienė – apie terminologų konferenciją, A. Gaidienė – apie skyrybos taisyklėms skirtą seminarą... 

Vienuoliktajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje – apie lietuviškos kilmės Latvijos vietovardžius, Daukšos pavardę ir Daukšių kaimo vardą, vaikų ir paauglių literatūros vertimus, 26-ąją tarptautinę mokslinę Jono Jablonskio konferenciją... 

     Šis vardas nėra iš tradicinio lietuvių kalbos vardyno, atkeliauja iš Artimųjų Rytų. Pagal dvejopą tarimą (taip pat ir persų ar semitų kalbomis) užrašomas dvejopai – Leila arba Laila. Toks užrašymas nesukelia tarimo sunkumų ir kitų kalbų, vartojančių lotyniško pagrindo raidyną, atstovams... 

Penktajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui; V. Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis; du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose: A. Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o A. Juškevičienė rašo apie akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra; V. Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“; daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai... 

Ketvirtajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Kačiuškienė supažindina su psicholingvistika ir šios srities mokslininkų taikomais metodais; A. Aleksaitė domisi infantiliąja kalba – skirta vaikams ir pilna deminutyvų; R. Vaskelaitė recenzuoja terminologų kolektyvo monografiją, skirtą informatikos ir kompiuterijos terminijai; Irena ir Mečislovas Žalakevičiai pasakoja, kaip kuriami ir norminami lietuviški pasaulio paukščių pavadinimai; skelbiama naujų duomenų apie kalbininko Jono Jablonskio gyvenimą Vilniuje, Kalvarijų gatvėje... 

Per praėjusius metus VLKK patvirtino tris Valstybių pavadinimų sąrašo pakeitimus, Vardyno pakomisė rinkosi į 7 posėdžius dėl įvairių vietovardžių ir asmenvardžių klausimų, Sekretoriatas dėl vietovardžių parengė apie 50 išvadų, suteikė iš viso apie 90 konsultacijų dėl įvairių geografinių objektų pavadinimų. (Apie asmenvardžių klausimus per 2018 m. žr. čia.) 

     LRS Žmogaus teisių komitetas 2018 m. spalio 10 d. kvietė Kalbos komisijos atstovus į posėdį, prašydamas paaiškinti, kodėl išvada dėl piliečio pageidavimo savo pavardę Gervė pakeisti į Gervilaitis neigiama. 

2018 m. gegužės 21–24 d. Vilniuje surengtas Jungtinių Tautų Geografinių pavadinimų ekspertų grupės (UNGEGN) Baltijos skyriaus 19-asis susirinkimas.

Atsižvelgdama į Gruzijos prašymą, 2018 m. gegužės 3 d. posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutarė, kad greta lietuvių kalboje įprastų pavadinimų Gruzijair gruzinai galėtų būti vartojami variantai, artimesni gruziniškiems: