Straipsnyje vardijami ir aiškinami lietuviškos „Vistos“ versijos neišbaigtumai ir netikslumai.
Gruodžio 4 d. posėdyje teigiamai įvertinti „Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas“, „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“ (2-asis leidimas), aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai ir standartų terminai, papildyta Terminologijos pakomisė.
„Prieš porą dešimtmečių pamatyti lietuvišką programą kompiuteryje buvo retenybė. Dabar jau šį tą turime, bet programų perkame mažiau už kitus, todėl į lietuvių kalbą ir verčiama mažiau. Pavyzdžiui, bendrovės „Microsoft“ duomenų bazėje 2006 m. į lenkų kalbą išverstų tekstų buvo 5 kartus, o į vokiečių kalbą 11 kartų daugiau negu į lietuvių...“ Doc. dr. Gintautas Grigas nagrinėja šias problemas ir kelia Programinės įrangos lokalizavimo centro įkūrimo klausimą.
„Omnitelis“ suteikia vartotojams daugiau informacijos, kokie mobiliųjų telefonų modeliai palaiko lietuviškus rašmenis ir kaip lietuvių kalbą telefone nustatyti.
Vasario 28 d. kultūros ministro inicijuotame susitikime buvo aptarta lietuvių kalbos padėtis ir perspektyvos elektroninėje erdvėje. Tam, kad lietuvių kalba neišnyktų iš elektroninės erdvės, reikia tiek valstybės, tiek verslo pastangų.
„Vartodamas gimtąją kalbą kompiuterio naudotojas ne tik daro mažiau klaidų, geriau supranta kompiuterio pranešimus, bet ir naujų sistemų įsisavinimo laikas sutrumpėja, sumažėja išlaidos ir laiko sąnaudos naujokų apmokymams“, – Rytis Umbrasas
Mobiliaisiais telefonais siunčiamose žinutėse tik lietuviškam raidynui būdingos raidės koduojamos kitaip nei standartinės lotyniškos raidės, todėl gali kainuoti brangiau.
Dėl kainos neverta nei karo skelbti, nei panikuoti. Jeigu norime taupyti, rašykime trumpesnes žinutes, o nuolaidą anglų kalbai už daugiau rašto ženklų žinutėje vertinkime panašiai kaip nuolaidą pensininkui už transporto bilietą. Tik paslaugų teikėjai galėtų iš karto skelbti SMS kainą ne kaip pensininkui, o kaip valstybinės lietuvių kalbos vartotojui.
Gegužės 24 d. įvyko pirmasis naujos sudėties Kalbos komisijos posėdis.
Seminarą spalio 20 d., penktadienį, 12–13 val. „Litexpo“ konferencijų 5.3 salėje rengia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
2006 m. spalio 18–21 d. parodoje „Infobalt 2006“ bus pristatomas Kalbos konsultacijų bankas, Lietuvos Respublikos terminų bankas, „Palemono“ šriftas.
„Kompiuterinių paslaugų teikėjai, kompiuterių pardavėjai ir gamintojai privalo tiekti kokybišką, Lietuvos sąlygoms tinkamą produkciją ir paslaugas. O kad taip būtų iš tikrųjų, galime pasiekti tik būdami reiklūs jiems. Tada būsime tikri, kad lietuvių kalba įsilies į informacines technologijas ir negrės pavojus jai išnykti“, – dr. Gintautas Grigas.
„Kompiuteris – intelektualus prietaisas, galintis atlikti įvairias užduotis. Su juo dirbame tarytum bendraudami su žmogumi. Jam duodame komandas, išreikštas ne abstrakčiais matematiniais simboliais, o konkrečia, nacionaline kalba. Į kompiuterį galima žiūrėti kaip į partnerį, kalbantį viena ar kita kalba. Jeigu mes, juo labiau mūsų vaikai bus priversti nuolat bendrauti su svetimos kultūros ir svetima kalba kalbančiu partneriu, pamažu ir patys prarasime savo kalbą ir savimonę“, – siūlome V. Dagienės ir G. Grigo straipsnį.
Skelbiame didžiąją „Palemono“ šrifto versiją ir knygos „Lituanistinis šriftas Palemonas“ elektroninį variantą.

Knygoje aprašoma universali lituanistikos mokslui reikalingų ženklų aibė „Palemonas“. Ženklų kodavimas suderintas su Unikodo (Unicode) standartu ir praktiškai realizuotas originaliame kompiuteriniame šrifte, pavadintame tuo pačiu Palemono vardu. Savo darbą pristato autorių grupė: Ona Aleknavičienė, Laima Grumadienė, Albertas Gurskas, Petras Skirmantas, Mindaugas Strockis, Vladas Tumasonis.

Ką daryti su svetimkalbėmis kompiuterijos santrumpomis: palikti jas tokias, kokios yra, išreikšti žodžiais ar versti? Be to, santrumpas reikia ir perskaityti balsu. Kaip jas tarti? Šiuos klausimus aptaria doc. dr. Gintautas Grigas.
Išnyko rašomosios mašinėlės, nebėra griozdiškų linotipų ir nuodingo švino spaustuvėse. Visus raštus spausdiname kompiuteriais. Švinas nebeteršia aplinkos. O gal kompiuteris atnešė naujų teršalų, teršiančių kalbą svetimais rašto ženklais? Kaip ir kada lietuviški rašto ženklai atėjo į kompiuterį ir ar tvirtai jie ten įsikūrė? (Doc. dr. G. Grigas)
„Palemono“ kūrėjai pateikė programą, kuri perkoduoja programomis „Word 6.0“ ir „Word 7.0“ parengtų dokumentų šriftus „TimesLT“ ir „TimesLT Accented“ į Palemono šriftą, – seni dokumentai gali prisikelti naujam gyvenimui!
Nutarimu patvirtintas Afganistano valstybės pavadinimo ilgosios (oficialiosios) formos pasikeitimas, dabar – Afganistano Islamo Respublika.
Ko reikia, kad lietuvis galėtų internete naršyti kaip žuvis vandeny ir iš to naršymo turėtų naudos? Visų pirma, reikia, kad būtų pakankamai didelė lietuviškoji interneto turinio dalis, t. y. kad būtų daug lietuviškų tinklalapių. Antra, reikia turėti naršymo programą, su kuria būtų galima bendrauti lietuviškai. (G. Grigas)