„Palemono“ darbo grupė, bendradarbiaudama su Medievistinių unikodo šriftų bendruomene, lietuviško šrifto pamatu sukūrė šriftą „Palemonas MUFI“, skirtą seniesiems raštams kaupti ir skelbti.
Svetainėje LIKIT.lt pranešama, kad jau galima parsisiųsti universalų tvarkyklių paketą „kbdlts10“, skirtą operacinėms sistemoms „Windows XP“, „Windows Vista“, „Windows 7“. Pakete esanti diegimo programa atpažįsta vartotojo kompiuterio sistemą ir įdiegia jai tinkamą tvarkyklę „Lietuvių standartinė 2010“.
Svetainės google.lt paieškos laukelio dešinėje atkreipkite dėmesį į kompiuterio klaviatūros piktogramą. Spragtelėjus atsiveria klaviatūra su lietuvių kalbos rašmenimis, tiesa, ne lietuviško standarto... Kita vertus, gali prisireikti ieškoti rusiškų, prancūziškų, latviškų, estiškų žodžių su įvairiais diakritikais – google’io klaviatūros padės juos taisyklingai surinkti.
Interneto svetainėje sms4you.lt nereikia papildomų nustatymų, kad būtų galima rašyti lietuviškai, nėra pavojų, kad lietuviški rašmenys bus sugadinti, – šitaip teigiamai paslaugą įvertino Lietuvių kalbos informacinėse technologijose svetainės LIKIT.lt ekspertai. O telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ surengė greičiausiai lietuviškus SMS rašančių moksleivių konkursą...
2009-aisiais naujoji „Windows 7“ iš karto pasirodė ir anglų, ir lietuvių kalba, pasistūmėta atvirųjų programų lietuvinimo srityje, apginta disertacija iš internetinės programinės įrangos lokalizavimo, išleista pirmoji lokalizavimo kalbos magistrų laida KTU, bet svetainių adresų neskubama lietuvinti, iš mobiliųjų paslaugų teikėjų raštingas tik „Bitės“ „Labas“, apie galimybę išsiųsti lietuviškas žinutes iš telefonų informuoja tik „Omnitel“... Praktinius lokalizavimo darbus Lietuvoje pradėjome pavėluotai ir dabar sunku įveikti atsilikimą.
Svetainėje LIKIT.lt vartotojai balsavo už geriausią kompiuterijos naujadarą. Iš dvylikos pateiktųjų geriausiais išrinkti „atmintukas“, „brukalas“ („brukalai“) ir „tinklaraštis“.
Geriausi mobilieji telefonai – „Nokia“: visi 28 į bendrovės „Omnitel“ sąrašą įtraukti telefonai turi ir lietuvišką meniu, ir galimybę išsiųsti lietuviškas žinutes. Antroje vietoje – „Sony Ericsson“: iš 18 aprašytų telefonų visi turi lietuviškus meniu. Toliau eina samsungai...
Kalbos komisijos 2009 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. N-3 (117) pakeistos kelios Bendrojo lavinimo dalykų ir profesinio mokymo(si) vadovėlių kalbos taisyklingumo vertinimo tvarkos aprašo nuostatos.
Šį klausimą lankytojams uždavė Lietuvių kalbos informacinėse technologijose svetainė LIKIT.lt. Susumavę apklausos rezultatus ir suminėję lietuviškų programų įsigijimo ir naudojimo sunkumus apklausos rengėjai pasidžiaugė, kad vis dėlto nemažai kompiuterių naudotojų juos įveikė: vidutinis kompiuteris atitinka maždaug du lietuviškumo punktus.
Puiki iniciatyva – „Delfis“ komentatorius pasitinka šūkiu „Saugok kalbą! Rašyk komentarus lietuviškomis raidėmis!“
Balandžio 23 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Mykolo Romerio universitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija surengė forumą „Internetinė lietuvių kalba: iššūkiai, galimybės, perspektyvos“. Beveik nebėra techninių kliūčių tiek svetainių ir tinklaraščių tekstuose, tiek elektroninio pašto laiškuose vartoti lietuviškus rašto ženklus, todėl bent jau valstybės institucijos nebeturėtų švepluoti.
Svetainės www.domreg.lt statistika skelbia, kad aukščiausiojo lygio srityje „lt“ yra 1037 vardai, kuriuose yra raidžių su diakritiniais ženklais, pvz.: žalgiris.lt, ulevičius.lt, klaipėda.lt, mažylis.lt. Tai sudaro apie vieną procentą visų užregistruotų sričių vardų, – teigia Gintautas Grigas.
UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas paneigė gandą, esą kompanija draudžia įsidiegti „Palemono“ šriftą. Pasirodo, atvirkščiai – ne tik nedraudžia, bet netgi moko, kaip tai padaryti, ir sukūrė mokomąjį filmuką.
Šiame straipsnyje doc. dr. Gintautas Grigas apžvelgia, kiek pernai nuveikta informacinių technologijų lietuvinimo darbų.
Straipsnyje vardijami ir aiškinami lietuviškos „Vistos“ versijos neišbaigtumai ir netikslumai.
Gruodžio 4 d. posėdyje teigiamai įvertinti „Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas“, „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“ (2-asis leidimas), aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai ir standartų terminai, papildyta Terminologijos pakomisė.
„Prieš porą dešimtmečių pamatyti lietuvišką programą kompiuteryje buvo retenybė. Dabar jau šį tą turime, bet programų perkame mažiau už kitus, todėl į lietuvių kalbą ir verčiama mažiau. Pavyzdžiui, bendrovės „Microsoft“ duomenų bazėje 2006 m. į lenkų kalbą išverstų tekstų buvo 5 kartus, o į vokiečių kalbą 11 kartų daugiau negu į lietuvių...“ Doc. dr. Gintautas Grigas nagrinėja šias problemas ir kelia Programinės įrangos lokalizavimo centro įkūrimo klausimą.
„Omnitelis“ suteikia vartotojams daugiau informacijos, kokie mobiliųjų telefonų modeliai palaiko lietuviškus rašmenis ir kaip lietuvių kalbą telefone nustatyti.
Vasario 28 d. kultūros ministro inicijuotame susitikime buvo aptarta lietuvių kalbos padėtis ir perspektyvos elektroninėje erdvėje. Tam, kad lietuvių kalba neišnyktų iš elektroninės erdvės, reikia tiek valstybės, tiek verslo pastangų.
„Vartodamas gimtąją kalbą kompiuterio naudotojas ne tik daro mažiau klaidų, geriau supranta kompiuterio pranešimus, bet ir naujų sistemų įsisavinimo laikas sutrumpėja, sumažėja išlaidos ir laiko sąnaudos naujokų apmokymams“, – Rytis Umbrasas