Rengdamasi lietuvių kalbos technologijų strategijos kūrimui pakomisė į klausymus kviečia Lietuvos įmonių ir mokslo įstaigų, dirbančių kalbinių technologijų srityje, atstovus. Per antrąjį posėdį, kuris įvyko 2013 m. balandžio 22 d., išklausyti bendrovių „Microsoft“, „Synergium“, „TokenMill“ atstovų pranešimai...
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Kalbos technologijų pakomisės nariai ir kviestiniai ekspertai 2013 m. vasario 19 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto iniciatyva surengtame pokalbyje...
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė 2013 m. vasario 14 d. dalyvavo Prezidento kanceliarijoje surengtame pasitarime dėl lietuvių kalbos diegimo informacinėse technologijose.
2013 m. vasario 14 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos surengtame susitikime su mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus ekspertais, kuriame aptarti informacinių ir ryšio technologijų plėtros klausimai...
2013 m. vasario 11 d. įvyko pirmasis Kalbos technologijų pakomisės (pirmininkas Mindaugas Strockis) posėdis lietuvių kalbos technologijų strategijos kūrimo tema. Išklausytas Giedriaus Kurausko pranešimas apie UAB „Tilde“ veiklą kalbos technologijų srityje.
Apžvalgą nebe pirmi metai pateikia doc. dr. Gintautas Grigas. Straipsnyje apžvelgiamos labiausiai naudojamas programos – operacinės sistemos ir dokumentų rengimo programos, minimas pirmasis kompiuterinio raštingumo pagrindų vadovėlis, kuriame mokoma dirbti su lietuviškomis programomis, Lokalizavimo sekcijos įkūrimas Lietuvos kompiuterininkų sąjungoje, trečioji disertacija lokalizavimo tematika ir kt.
Lapkričio 14 dieną Vilniuje, Seimo rūmų Konstitucijos salėje, vyko tarptautinė konferencija „Europos kalbos technologijų amžiuje: quo vadis?“ Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė vadovavo konferencijos sesijai tema „Mokslas, visuomenė ir kalbų technologijos“.
Spalio 4 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamente Kalbos komisijos atstovės dalyvavo aptariant Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo 2012–2015 metų tarpinstitucinį veiklos planą.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė Rygoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Kalba, technologijos ir Europos ateitis“ skaito pranešimą „Lietuvių kalba skaitmeniniame amžiuje“. Konferencija tiesiogiai transliuojama internetu...
Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir mobiliojo ryšio paslaugų įmonių vadovus, kad juridiniams ir privatiems klientams Lietuvos Respublikos teritorijoje siunčiamos trumposios žinutės (SMS) būtų valstybine kalba – parengtos ir išsiųstos lietuvišku raidynu. Į raginimą jau atsižvelgė keturios iš penkių mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų – „Bitė Lietuva“, „Eurocom“, „Omnitel“, „Teledema“...
Gintautas Grigas apžvelgia programinės įrangos lietuvinimo pažangą per 2011-uosius: atvirojo kodo operacinės sistemos ir programų paketai kasmet atsinaujina, tad lietuvintojai vos spėja palaikyti dalinio sulietuvinimo lygį (bendrovės „Microsoft“ programų naujų lietuviškų laidų tikimasi sulaukti 2012-aisiais). Išleistos net penkios interneto naršyklės „Mozilla Firefox“ laidos – visos sulietuvintos laiku. Išleistas lokalizuotojams skirtas „Kompiuterinės leksikos frazynas“ (2011), programinės įrangos lokalizavimo vadovėlis auštųjų mokyklų studentams (Dagienė ir kt.). Metų pabaigoje „lt“ srityje užregistruoti 1 633 posričių vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių (pažanga yra, bet tai kol kas sudaro tik 1,17 proc. visų vardų). Ministro Pirmininko tarnyba parodė gerą pavyzdį kitoms valstybės institucijoms – darbo vietų kompiuteriuose nutarė įdiegti sulietuvintą programinę įrangą. Universitetuose ir kolegijose, deja, tik ketvirtadalis kompiuterių turi lietuvišką operacinę sistemą ir tik trečdalis lietuvišką raštinės paketą...
Programoje „Word 2010“ pateikiama daug įvairių priemonių tekstams rengti: į rašinį automatiškai įterpiama data, aptinkamos rašybos klaidos ir siūloma, kaip jas taisyti, sudaromas rašinio turinys, rodyklė. Bet ar viskuo, ką siūlo programa, galima pasitikėti? Agnė Strelkauskytė įspėja apie netikslumus.
Apžvelgęs lietuvybės kompiuteryje situaciją XX a. paskutiniame dešimtmetyje doc. dr. Gintautas Grigas vardija naujausius pasiekimus. Anot jo, žmogaus ir kompiuterio sąsajos lietuvinimas XXI a. pirmajame dešimtmetyje įsibėgėjo, deja, nuo kitų Europos valstybių lokalizavimo srityje gerokai atsiliekame.
Mokykla paprastai pasirenka tokį interneto svetainės adresą, kuriame atsispindi mokyklos pavadinimas. Juos apžvelgęs doc. dr. Gintautas Grigas rado daug šveplavimo pavyzdžių. Taisyklingumu išsiskiria svetainės adresas http://kodėlčius.lt. Mokyklų svetainių administratoriams pavyzdžiu taip pat gali būti Vikipedija – joje mokykloms skirtų tinklalapių adresai sudaryti su taisyklingais, ne šveplais pavadinimais, pvz., http://lt.wikipedia.org/wiki/Šiaulių_Stasio_Šalkauskio_vidurinė_mokykla.
Gintautas Grigas dešimt metų stebi bendrovės „Microsoft“ programų lietuvinimo darbą. Išsamiai aptaręs 2010 m. spalio mėnesį pasirodžiusią lietuvišką „Word 2010“, recenzentas daro išvadą, kad lietuviui, netgi tam, kuris gerai moka anglų kalbą, su šia programa seksis sklandžiau negu su angliška. Rimtesnių priekaištų pareikšta dėl terminų ir lietuviškai aplinkai nepakankamai pritaikytų šablonų: čia pažodinio vertimo nepakanka. Tekstai, kuriuose yra kultūros realijų, išversti, bet jų turinys daug kur paliktas amerikietiškas. „Lokalizavimas – ne tik vertimas. Tas „ne tik“ ir pakiša koją. Taigi, vertimą galima įvertinti gerai, tačiau visą lokalizaciją (įskaitant vertimą) – tik patenkinamai.“ Tikimasi, kad pastabos pravers lokalizuotojams rengiant naują programos laidą.
„Suprantamiau „kustomaizinti layoutus“, „čeindžinti marginsus“ ir „mūvinti folderius“? Kas čia per lietuvybė, kuri trukdo dirbti! Mūsų valstybės kalbos prižiūrėtojai piktinasi angliška ar lenkiška iškaba arba tuo, kad prekė neturi lietuviškos instrukcijos, bet toleruoja angliškus tekstus kompiuterio ekrane. Ar taip turėtų būti?... Kuri kalba mūsų kompiuteriuose bus vartojama dar po penkerių ar dešimties metų, labai priklauso nuo valstybės politikos. Pradžioje gal pakaktų pasiekti, kad Lietuvos valstybės įstaigoms perkamuose kompiuteriuose lietuvių kalba būtų privaloma. Argi tai neįmanoma?“ – Rytis Umbrasas („Gimtoji kalba“, 2011, Nr. 4).
Ketvirtajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis apžvelgia gimtosios kalbos, gimtojo žodžio motyvus XX a. lietuvių poezijoje, dalijasi mintimis apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį; R. Umbrasas svarsto, kodėl Lietuvoje vengiama į lietuvių kalbą išverstų kompiuterių programų, pateikia siūlymų, kaip tokią padėtį keisti; G. Grigas lietuviškų produktų kūrėjams pristato pavyzdžiu Lietuvoje sukurto mokinių informatikos ir informacinių technologijų konkurso vardą „Bebras“; Z. Šimėnaitė aprašo Jono Jablonskio žodyno kartoteką, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje; tęsiamas A. Kaikarytės ir R. Urnėžiūtės kovo numeryje pradėtas straipsnis apie kalbėjimo ir tylėjimo apibūdinimus lietuvių tarmių žodynuose; skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimo“ ir B. Stundžia supažindina su teikiamųjų formų kirčiavimo kodifikacijos istorija, paaiškina apsisprendimą pateisinti dvejopą – pastovų ir kilnojamąjį – kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimą.
Praėjus daugiau kaip metams nuo Anitos Juškevičienės ir Ritos Urnėžiūtės „Gimtojoje kalboje“ paskelbtos recenzijos apie elektroninius atvirukus, Agnė Strelkauskytė (LIKIT.lt) teigia, kad kai kurios svetainės pranešimų kalbą pataisė. Jei nenorite, kad įžanginis pranešimas Jums ar gavėjui sugadintų nuotaiką, peržvelkite jų pavyzdžius su kalbiniais komentarais.
2010 m. rugpjūtį Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir UAB „Nextmedia LT“ pasirašė sutartį dėl „Palemono“ šrifto taikymo elektroninių knygų leidyboje ir prekyboje. Prireikus „Palemono“ šrifto taikymo teisių gali tikėtis ir kitos leidyklos bei prekeiviai.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir interneto svetainė www.lietuviškai.lt paskelbė interneto lietuvinimo akciją – raginama kuriamų interneto svetainių pavadinimuose vartoti lietuviškas raides, o be jų sukurtus pavadinimus keisti.