Knygoje aprašoma universali lituanistikos mokslui reikalingų ženklų aibė „Palemonas“. Ženklų kodavimas suderintas su Unikodo (Unicode) standartu ir praktiškai realizuotas originaliame kompiuteriniame šrifte, pavadintame tuo pačiu Palemono vardu. Savo darbą pristato autorių grupė: Ona Aleknavičienė, Laima Grumadienė, Albertas Gurskas, Petras Skirmantas, Mindaugas Strockis, Vladas Tumasonis.

Ką daryti su svetimkalbėmis kompiuterijos santrumpomis: palikti jas tokias, kokios yra, išreikšti žodžiais ar versti? Be to, santrumpas reikia ir perskaityti balsu. Kaip jas tarti? Šiuos klausimus aptaria doc. dr. Gintautas Grigas.
Išnyko rašomosios mašinėlės, nebėra griozdiškų linotipų ir nuodingo švino spaustuvėse. Visus raštus spausdiname kompiuteriais. Švinas nebeteršia aplinkos. O gal kompiuteris atnešė naujų teršalų, teršiančių kalbą svetimais rašto ženklais? Kaip ir kada lietuviški rašto ženklai atėjo į kompiuterį ir ar tvirtai jie ten įsikūrė? (Doc. dr. G. Grigas)
„Palemono“ kūrėjai pateikė programą, kuri perkoduoja programomis „Word 6.0“ ir „Word 7.0“ parengtų dokumentų šriftus „TimesLT“ ir „TimesLT Accented“ į Palemono šriftą, – seni dokumentai gali prisikelti naujam gyvenimui!
Nutarimu patvirtintas Afganistano valstybės pavadinimo ilgosios (oficialiosios) formos pasikeitimas, dabar – Afganistano Islamo Respublika.
Ko reikia, kad lietuvis galėtų internete naršyti kaip žuvis vandeny ir iš to naršymo turėtų naudos? Visų pirma, reikia, kad būtų pakankamai didelė lietuviškoji interneto turinio dalis, t. y. kad būtų daug lietuviškų tinklalapių. Antra, reikia turėti naršymo programą, su kuria būtų galima bendrauti lietuviškai. (G. Grigas)
Jau penkeri metai, kai priimtas lietuviškos klaviatūros standartas. Praėjusių metų gruodį buvo pradėta gaminti standartinė klaviatūra. Neteko girdėti, kad kas nors, pabandęs standartinę, grįžtų prie klaviatūros su lietuviškomis raidėmis vietoj skaitmenų, dar vadinamos „skaičiukine“. (G. Grigas)
Skelbiame seriją doc. dr. Gintauto Grigo straipsnių. Autorius paprastai ir suprantamai kalba apie tai, kokius darbus su kompiuteriu galime daryti nevartydami anglų kalbos žodynų, aptaria, sulietuvintas kompiuterių programas, lygina lietuvių kalbos kompiuteryje padėtį su kitų tautų kalbomis ir kt.
Šiais laikais beveik visus tekstus renkame ir dailiname kompiuteriu. Net skelbimą ant tvoros apie dingusį šunį dažniau matome kompiuteriu spausdintą, negu ranka rašytą. Su gera tekstų rengimo programa galima ne tik surinkti tekstą, bet ir patikrinti rašybą, taisyti klaidas, iliustruoti, maketuoti, automatizuoti dažniau pasitaikančių tekstų rengimą. (G. Grigas)
Palemonas papildytas normaliojo stiliaus kirilikos ženklais.
Sąrašas paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (dar žr. KONSULTACIJOS/ Svetimžodžių atitikmenys).

Šrifto kūrėjai šiame straipsnyje, kuris skelbtas leidinyje „Informatikos mokslai“ (2004, nr. 31)  atsako į klausimus, kam reikėjo dar vieno šrifto, kaip kuriamas „Palemonas“ ir koks jis, paaiškina, kaip su juo dirbti. Žr. visą straipsnį PDF formatu čia

Siūlome įsidiegti vidutinės Palemono šrifto versijos atnaujintą variantą (versija 1.2).
Doc. dr. V. Tumasonio patarimas, kaip naudotis Palemono šriftu maketuojant Page Maker'iu ar kita programa, kuri veikia 8 bitų terpėje.
Lietuvių kalboje yra 35 lietuviškos kirčiuotos raidės, tačiau jos neturi Unikode kodų. Palemono šrifto kūrėjai siūlo dvi išeitis...
Naujuoju šriftu Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido antologiją „Pavasarinė“.
Šriftas pristatytas kaip Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo programos dalis.
Originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas bus pavadintas Palemono vardu...