Penktajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui; V. Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis; du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose: A. Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o A. Juškevičienė rašo apie akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra; V. Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“; daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai... 

Ketvirtajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Kačiuškienė supažindina su psicholingvistika ir šios srities mokslininkų taikomais metodais; A. Aleksaitė domisi infantiliąja kalba – skirta vaikams ir pilna deminutyvų; R. Vaskelaitė recenzuoja terminologų kolektyvo monografiją, skirtą informatikos ir kompiuterijos terminijai; Irena ir Mečislovas Žalakevičiai pasakoja, kaip kuriami ir norminami lietuviški pasaulio paukščių pavadinimai; skelbiama naujų duomenų apie kalbininko Jono Jablonskio gyvenimą Vilniuje, Kalvarijų gatvėje... 

   Kovo mėnesį interneto vartotojai šeštąjį kartą balsavo už gražiausius interneto srities (domeno) vardus su savitomis lietuviškomis raidėmis: ą, ę, ė, į, ų, ū, č, š, ž. Daugiausia balsų atiduota svetainei Užventis.lt.     

   Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialios kalbos. Iš jų 22-ose vartojami lotynų rašmenys. Kiekvienos jų, išskyrus anglų kalbą, abėcėlėse yra savitųjų raidžių, nepriklausančių pagrindinei lotynų abėcėlei, kuri faktiškai sutampa su anglų kalbos abėcėle. Lietuvių kalbos abėcėlė turi devynias savitąsias raides: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Kai kurias iš tų raidžių matome ir kitų kalbų abėcėlėse: ąir ę – lenkų, č, šir ž – latvių, čekų, kroatų, slovėnų, ū – latvių. Raidės ė, į, ų vartojamos tik lietuvių. 

   Palyginkime minėtų savitųjų raidžių vartojimo dažnius ES kalbų tekstuose. Duomenis imsime iš raidžių dažnių statistikos tų kalbų Vikipedijose. Savitųjų raidžių dažniai lentelėje pateikti procento šimtosios dalies tikslumu.

Trečiajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Grigas kviečia pasvarstyti, ko reikėtų imtis, kad lietuviškų kompiuterio programų kokybė nenusileistų angliškų programų kokybei; D. Sinkevičiūtė atskleidžia Lietuvos moterų vardų su baigmeniu -ija įvairovę; A. Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja apie kūrybingą ir turiningą Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus veiklą; I. Vaitkevičiūtė-Raščiuvienė skelbia straipsnį, skirtą doc. Antano Rasimavičiaus jubiliejui; Inga Mataitytė, nepaisydama recenzijose kalbininkams skelbtų prognozių, analizuoja romano „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ kalbą... 

12 val. dalyvauja Molėtų r. savivaldybės rengiamuose „Įdomiausių Molėtų krašto vietovardžių dešimtuko“ rinkimuose, skirtuose Vietovardžių metams.

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai... 

Ankstesnių metų apžvalgose rašėme apie atskirus kompiuterijos žodynus. 2018 metais buvo atliktas apibendrinantis mokslinis darbas – išleista monografija „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“ [1]. Ją sudaro septyni atskirų autorių parašyti skyriai: 

   2019 m. vasario 1 d. Vilniuje įvyko antrasis Europos kalbų išteklių koordinavimo konsorciumo (European Language Resource Coordination – ELRC) seminaras Lietuvoje. Vienas iš Lietuvos atstovų Kalbų išteklių tarnyboje – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys dr. Andrius Utka – buvo kartu vienas ir iš reginio vedėjų. Seminaras vyko Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Perskaityti septyni pranešimai (žr. seminaro programą).

      VLKK Kalbos technologijų pakomisės pirmininkas dr. Andrius Utka 2018 m. spalio 4 d. dalyvavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Aušros Papirtienės spaudos konferencijoje „Ar Lietuva liks kalbos technologijų paraštėse?“ Plačiau žr. čia. Įrašas Seimo vaizdo ir garso archyve LRS.lt

Septintajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje – apie Pasaulio futbolo čempionato komentarus per LRT televiziją, apie angl. tab termino atitikmenį kompiuterijos terminijoje, apie Simono Daukanto darbus ir apie terminų žodynų rengimą šiais laikais, apie pasiūlymus šių metų žodžio ir posakio rinkimams ir Kalbos žaidynes Zyplių dvare... 

     Balandžio mėnesį interneto vartotojai penktąjį kartą balsavo už gražiausius interneto srities (domeno) vardus su savitomis lietuviškomis raidėmis. Šiemet komisija, sudaryta iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir LT srities vardų registravimo tarnybos „Domreg.lt“ atstovų, buvo atrinkusi tokį vardų dešimtuką: Galilėjiečiai.lt, KakėMakė.lt, Lietuviškai.lt, MėtinisGyvenimas.lt, M-pjūvis.lt, Nusišypsok.lt, Šachmatai.lt, Šamas.lt, Šilinga.lt, Žilvitis.lt. Iki konkurso pabaigos (balandžio 29 d.) naujienų portale Delfi.lt gauti 454 balsai.  

Gintautas Grigas kiekvienais metais nuo 2011 m. apžvelgia programinės įrangos lietuvinimo pažangą. 2017-aisiais nebuvo išleistų, taigi ir sulietuvintų, stambesnių programų ar naujų jų laidų. Ką veikė lokalizuotojai? Pateikiama renginių ir iniciatyvų, susijusias su lietuvybe kompiuteriuose, apžvalga. 

Vienuoliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Lubienė tęsia spalio numeryje pradėtą grybų pavadinimų motyvacijos apžvalgą (pvz.: greitygrybis, balandinukas, gegužiukas, kumelbudė, gaidelis, gegutės lizdas); R. Kazlauskaitės straipsnis skirtas voratinklio vaizdiniui lietuvių pasaulėvaizdyje; S. Masiokas skelbia Kauno „Rotary“ klubo iniciatyvą pritaikyti kompiuteriams lietuvišką visavertę ĄŽERTY klaviatūrą; J. Jaroslavienė rašo apie LKI ir VU surengtą konferenciją „Kalbų ir tarmių transformacijos“, R. Urnėžiūtė apžvelgia Seime vykusios konferencijos „Kalbos, kultūros ir švietimo politikos sąveika ir sąsajos“ pranešimus. Atsisveikinant prisimenami prof. Audronės Kaukienės ir mokytojo Vytauto Baliūno darbai... 

Doc. dr. Gintautas Grigas apžvelgia tyrimų ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje. 


Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje... 

Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga... 

    Pradedami gražiausio interneto srities 2017-ųjų metų vardo, parašyto su savitomis lietuviškomis raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, rinkimai. Balsavimas vyks iki balandžio 9 d. 

Gintautas Grigas apžvelgia programinės įrangos lietuvinimo pažangą per paskutinius metus, taigi 2016-aisiais... 

        2016 m. kovo 30 d. paskelbtas gražiausias interneto srities vardas, 2015-aisiais registruotas su savitais lietuviškais rašmenimis, – tai vištapuode.lt (Kaune veikiančio pusryčių restorano ir kartu smuklės interneto puslapis). Komisija buvo atrinkusi septynis vardus: laumėsvaikas.ltnaujėnai.ltnešu.ltšvarikalba.ltvažiuoti.ltvištapuode.ltžymiausifotografai.lt. Už juos balsavo 1,8 tūkst. portalo DELFI lankytojų.