Balandžio mėnesį interneto vartotojai penktąjį kartą balsavo už gražiausius interneto srities (domeno) vardus su savitomis lietuviškomis raidėmis. Šiemet komisija, sudaryta iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir LT srities vardų registravimo tarnybos „Domreg.lt“ atstovų, buvo atrinkusi tokį vardų dešimtuką: Galilėjiečiai.lt, KakėMakė.lt, Lietuviškai.lt, MėtinisGyvenimas.lt, M-pjūvis.lt, Nusišypsok.lt, Šachmatai.lt, Šamas.lt, Šilinga.lt, Žilvitis.lt. Iki konkurso pabaigos (balandžio 29 d.) naujienų portale Delfi.lt gauti 454 balsai.  

Gintautas Grigas kiekvienais metais nuo 2011 m. apžvelgia programinės įrangos lietuvinimo pažangą. 2017-aisiais nebuvo išleistų, taigi ir sulietuvintų, stambesnių programų ar naujų jų laidų. Ką veikė lokalizuotojai? Pateikiama renginių ir iniciatyvų, susijusias su lietuvybe kompiuteriuose, apžvalga. 

Vienuoliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Lubienė tęsia spalio numeryje pradėtą grybų pavadinimų motyvacijos apžvalgą (pvz.: greitygrybis, balandinukas, gegužiukas, kumelbudė, gaidelis, gegutės lizdas); R. Kazlauskaitės straipsnis skirtas voratinklio vaizdiniui lietuvių pasaulėvaizdyje; S. Masiokas skelbia Kauno „Rotary“ klubo iniciatyvą pritaikyti kompiuteriams lietuvišką visavertę ĄŽERTY klaviatūrą; J. Jaroslavienė rašo apie LKI ir VU surengtą konferenciją „Kalbų ir tarmių transformacijos“, R. Urnėžiūtė apžvelgia Seime vykusios konferencijos „Kalbos, kultūros ir švietimo politikos sąveika ir sąsajos“ pranešimus. Atsisveikinant prisimenami prof. Audronės Kaukienės ir mokytojo Vytauto Baliūno darbai... 

Doc. dr. Gintautas Grigas apžvelgia tyrimų ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje. 


Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje... 

Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga... 

    Pradedami gražiausio interneto srities 2017-ųjų metų vardo, parašyto su savitomis lietuviškomis raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, rinkimai. Balsavimas vyks iki balandžio 9 d. 

Gintautas Grigas apžvelgia programinės įrangos lietuvinimo pažangą per paskutinius metus, taigi 2016-aisiais... 

        2016 m. kovo 30 d. paskelbtas gražiausias interneto srities vardas, 2015-aisiais registruotas su savitais lietuviškais rašmenimis, – tai vištapuode.lt (Kaune veikiančio pusryčių restorano ir kartu smuklės interneto puslapis). Komisija buvo atrinkusi septynis vardus: laumėsvaikas.ltnaujėnai.ltnešu.ltšvarikalba.ltvažiuoti.ltvištapuode.ltžymiausifotografai.lt. Už juos balsavo 1,8 tūkst. portalo DELFI lankytojų. 

     Siekdami būti šiuolaikiška tauta bei valstybe, turime nuolat rūpintis, kad informacinės technologijos būtų organiška ne tik mūsų profesinės veiklos, buities, bet ir kultūros dalis. Svarbiausias vaidmuo bei atsakomybė tenka mokytojams: neišugdysime augančiose kartose tinkamų vertybių, jei mokinių dėmesio nekreipsime į visuomenės gyvenimo (ne)kultūros apraiškas, būsime joms abejingi savo darbe. Šį kartą apsistokime prie vieno technologijų elemento, susijusio su kalba – internetinio adreso.

2015 metais daugiausia naujovių pateikė bendrovė „Microsoft“. Liepos  29 d. išleido operacinę sistemą „Windows 10“, o rugsėjo 22 d. – raštinės programų paketą „Microsoft Office 2016“ su ateinančių metų žyma pavadinime. Sulietuvintos šių programų versijos pradėtos platinti vienu metu su originaliomis angliškomis. Gaila tik, kad knygas apie naujas lietuviškų programų versijas vėluojame išleisti. 2015 metais knygynuose pasirodė tik viena knyga apie 2013 m. išleistą lietuvišką skaičiuoklės versiją [1].

Senojoje „Palemono" versijoje ligatūrų nebuvo – naujoje yra. Kai kurios iš jų leidyboje gana populiarios (fi ir fl), bet ligatūra st lietuvių kalbos vartotojams nelabai priimtina (ją standartiškai puošia lankelis viršuje)... 

Šiemet gražiausiu interneto srities vardu su savitomis lietuviškomis raidėmis skelbiamas Voveraitė.lt. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su KTU Interneto paslaugų centru DomReg.lt ir Valstybine lietuvių kalbos komisija tokį konkursą surengė antrą kartą. Iš pradžių buvo atrinkta šešiolika internacionalizuotųjų vardų...

Kalbos komisijos svetainėje VLKK.lt skelbiama nauja „Palemono“ šrifto versija (3.0). Nuo ankstesniosios ši skiriasi išplėsta ženklų aibe ir pakoreguotais ženklų piešiniais. Be to, dabar į ženklų rinkinį įtraukti visi WGL4 ženklai, kelios dešimtys Mokslo ir enciklopedijų leidybos centrui reikalingų ženklų, neseniai į unikodą įtraukti lietuvių dialektologijai reikalingi ženklai...

Apžvelgdamas, kas nuveikta 2014-aisiais, doc. dr. Gintautas Grigas teigia, kad interneto sričių vardų su savitosiomis lietuviškomis raidėmis padaugėjo, sulietuvintų programų ir kompiuterijos terminų žodynų padaugėjo, paskelbta ir literatūros apie visas sulietuvintas paketo „Microsoft Office“ programas, bet kai kuriose srityse matomas regresas...
Skaitmeninės darbotvarkės tarybos posėdyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė pristatė kalbos technologijų plėtros prioritetus, kuriuos VLKK Kalbos technologijų pakomisė nustatė atsižvelgdama į Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014–2020 m. gairėse numatytus tikslus...
Technologinis atsilikimas ar kalbos kultūros trūkumas trukdo neiškreiptu raštu į vartotojus kreiptis privačioms ir net valstybinėms įmonėms? Sprendžiant iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pateiktų pavyzdžių dar daug Lietuvos paslaugų teikėjų, siųsdami vartotojams trumpąsias žinutes (SMS), nesugeba informacijos pateikti taisyklinga lietuvių kalba...
Dešimt metų, kai registruojami lietuviški (nešvepli) interneto srities lt vardai, sukako kovo 30 d. Sukakties proga Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su lt srities vardų registravimo tarnyba „Domreg.lt“, Valstybine lietuvių kalbos komisija ir asociacija „Infobalt“ atrinko 21 (iš 1587) vardą su savitosiomis lietuviškomis raidėmis ir pasiūlė portalo Delfi.lt lankytojams išrinkti gražiausią. Skelbiamas gražiausiųjų dešimtukas: klaužada.lt, žvaigždutė.lt, žalgiris.lt....
Šiais metais kovo 30 d. 10 val. sukanka dešimt metų nuo momento, kai aukščiausio lygio interneto srityje lt pradėti registruoti antrojo lygio sričių vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Iki 2014-ųjų pradžios srityje lt buvo įregistruoti 1587 vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių (apie 0,99 proc. visų srityje lt registruotų vardų).
Apžvalgą nebe pirmi metai pateikia doc. dr. Gintautas Grigas. 2013-aisiais pagaliau parengta knygų apie lietuvišką, o ne anglišką sistemos „Microsoft Windows“ versiją. Laidos „Windows 8.1“ lietuviškumas įvertintas teigiamai, o bandymai į planšetinių kompiuterių klaviatūras įtraukti lietuvių kalbos raides – kaip nesėkmingi. Mobiliųjų paslaugų teikėjai pradėjo siųsti klientams trumpąsias žinutes lietuviškais rašmenimis, deja, interneto posričių (srityje .lt) vardų su lietuviškomis raidėmis nepadaugėjo...