Šiais metais gražiausiu srities lt domenu išrinktas Jūrė.lt. Ši svetainė sukurta Jūrės kaimo bendruomenės (Kazlų Rūdos sen., Kazlų Rūdos sav.) reikmėms. Ši svetainė buvo sukurta 2020 m. rugpjūčio mėnesį, dalyvaujant projekte „Prisijungusi Lietuva“. Jos paantraštė skelbia: „Čia buvom, esam, būsim...“ – tebūna, tegyvuoja jūriškiai ir internete! 

Skelbiamos rekomendacijos dėl interneto domenų lietuviškų vardų rašybos, sudarymo ir vartojimo (projektas). 

      Kviečiame ir šiemet išrinkti gražiausią lietuvišką interneto vardą (domeną), rašomą su bent viena savita lietuvių kalbos raide – ė, ą, ę, į, ų, ū, č, š, ž. Tai 8-asis gražiausio lietuviško domeno vardo konkursas, kurį nuo 2014 metų kartu rengia tarpinstitucinė komisija, sudaryta iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos, KTU Interneto paslaugų centro DOMREG, Informacinių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovų. 

    Interneto paslaugų teikėja, didžiausia domenų registratorė Lietuvoje UAB „Interneto vizija“ Kovo 11-osios proga paskelbė dovanojanti lietuvišką domeną.

   2020 m. gruodžio 21 d. Kalbos komisijos posėdyje aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai, priimtas nutarimas ir protokolinis nutarimas.

Doc. dr. Vladas Tumasonis kartu su dailininku Ovidijumi Talijūnu patobulino prieš metus išleistą „Palemono“ šrifto versiją 3.2. 

Ketvirtame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje tęsiami svarstymai apie bendrinės tarties reikalus, kviečiama pažvelgti į Vaižganto kūrybą per jo sukurtus naujadarus, supažindinama su pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacine sistema, domimasi, kaip kalboje atsispindi koronaviruso pandemijos aktualijos... 

   Šiais metais naujienų portalo DELFI lankytojai gražiausiu srities lt domenu išrinko SukįKaimą.lt. Tai trijų pasienio savivaldybių – Biržų, Pasvalio ir Rokiškio – kaimo bendruomenių svetainė, kurioje sukaupta informacija apie įvairias vietos paslaugas ir verslus, produktus ir visuomenines veiklas. (Duomenų bazė sukurta iš Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšų.) Pavadinimas sudarytas iš trijų žodžių „Suk į kaimą“, pavartotos dvi savitos lietuvių kalbos raidės į ir ą

   Septintą kartą renkame gražiausią lietuvišką interneto vardą (domeną), turintį savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Šiais metais konkurso organizatoriai atrinko trylika .lt antro lygio domenų. Išrinkite gražiausią balsuodami už labiausiai patikusį iki kovo 31 d. 

Gintautas Grigas apžvelgia programinės įrangos lietuvinimo pažangą per 2019-uosius metus. Svarbiausiu 2019 metų įvykiu reikėtų laikyti tai, jog žymiai padaugėjo interneto posričių (domenų) vardų, turinčių savitųjų lietuviškų raidžių...

   Pirmajame šių metų Kalbos komisijos posėdyje apsvarstytas prof. dr. A. Drukteinio parengtas leidinys „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (pritarta), papildytos 7 kirčiavimo rekomendacijos, aprobuota 19 terminų straipsnių rinkinių, patvirtintas ekspertų sąrašas, pritarta pakomisių planams...

Dvyliktame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Bilkis apibendrina ką tik pasibaigusius Vietovardžių metus, G. Grigas kviečia prisidėti prie feisbuko programos dialogų tekstų vertimo, R. Urnėžiūtė rašo apie naujus Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų kandidatus, A. Rimkutė-Ganusauskienė – apie terminologų konferenciją, A. Gaidienė – apie skyrybos taisyklėms skirtą seminarą... 

Skelbiama nauja Palemono šrifto versija (3.2), ją parengė nuo pat pradžių šiam darbui vadovaujantis Vilniaus universiteto doc. dr. Vladas Tumasonis ir vėliau vietoj Vilniaus dailės akademijos prof. dr. Alberto Gursko prisidėjęs šrifto dailininkas Ovidijus Talijūnas.

Penktajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui; V. Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis; du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose: A. Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o A. Juškevičienė rašo apie akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra; V. Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“; daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai... 

Ketvirtajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Kačiuškienė supažindina su psicholingvistika ir šios srities mokslininkų taikomais metodais; A. Aleksaitė domisi infantiliąja kalba – skirta vaikams ir pilna deminutyvų; R. Vaskelaitė recenzuoja terminologų kolektyvo monografiją, skirtą informatikos ir kompiuterijos terminijai; Irena ir Mečislovas Žalakevičiai pasakoja, kaip kuriami ir norminami lietuviški pasaulio paukščių pavadinimai; skelbiama naujų duomenų apie kalbininko Jono Jablonskio gyvenimą Vilniuje, Kalvarijų gatvėje... 

   Kovo mėnesį interneto vartotojai šeštąjį kartą balsavo už gražiausius interneto srities (domeno) vardus su savitomis lietuviškomis raidėmis: ą, ę, ė, į, ų, ū, č, š, ž. Daugiausia balsų atiduota svetainei Užventis.lt.     

   Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialios kalbos. Iš jų 22-ose vartojami lotynų rašmenys. Kiekvienos jų, išskyrus anglų kalbą, abėcėlėse yra savitųjų raidžių, nepriklausančių pagrindinei lotynų abėcėlei, kuri faktiškai sutampa su anglų kalbos abėcėle. Lietuvių kalbos abėcėlė turi devynias savitąsias raides: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Kai kurias iš tų raidžių matome ir kitų kalbų abėcėlėse: ąir ę – lenkų, č, šir ž – latvių, čekų, kroatų, slovėnų, ū – latvių. Raidės ė, į, ų vartojamos tik lietuvių. 

   Palyginkime minėtų savitųjų raidžių vartojimo dažnius ES kalbų tekstuose. Duomenis imsime iš raidžių dažnių statistikos tų kalbų Vikipedijose. Savitųjų raidžių dažniai lentelėje pateikti procento šimtosios dalies tikslumu.

Trečiajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Grigas kviečia pasvarstyti, ko reikėtų imtis, kad lietuviškų kompiuterio programų kokybė nenusileistų angliškų programų kokybei; D. Sinkevičiūtė atskleidžia Lietuvos moterų vardų su baigmeniu -ija įvairovę; A. Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja apie kūrybingą ir turiningą Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus veiklą; I. Vaitkevičiūtė-Raščiuvienė skelbia straipsnį, skirtą doc. Antano Rasimavičiaus jubiliejui; Inga Mataitytė, nepaisydama recenzijose kalbininkams skelbtų prognozių, analizuoja romano „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ kalbą... 

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai...