2013 m. vasario 11 d. įvyko pirmasis Kalbos technologijų pakomisės (pirmininkas Mindaugas Strockis) posėdis lietuvių kalbos technologijų strategijos kūrimo tema. Išklausytas Giedriaus Kurausko pranešimas apie UAB „Tilde“ veiklą kalbos technologijų srityje.
2013-aisiais tarmės sulaukė savo metų, taip vadinasi ir pirmasis žurnalo numerio straipsnis, kuriame B. Stundžia aptaria tarmių kitimą ir reikšmę; D. Valentukevičienė naujų duomenų apie ryškiausią dabartinės Kabelių ir Ašašninkų šnektos ypatybę – priebalsių s, z ir š, ž kaitaliojimąsi; K. Garšva kelia valstybinės kalbos vartojimo Rytų Lietuvoje klausimų; R. Trifonova pristato straipsnių rinkinį „Mažoji Lietuva: paribio kultūros tyrimai“, I. Mataitytė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto išleistą knygą ir kompaktinę plokštelę „Eduardo Volterio Lietuvoje įrašyti voleliai (1908–1909)“; apžvelgiamos pastarųjų mėnesių lingvistinio gyvenimo aktualijos; G. Grigas peikia interneto svetaines, kuriose negali registruoti slaptažodžio su lietuvių kalbos raidėmis, pvz., Ė (juk piktavaliams tokį sunkiau pralaužti)...
Vasario 4 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu aptarė valstybinės kalbos būklę švietimo įstaigose, lietuvių kalbos mokymo bei vertinimo problemas...
Sausio 25 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė susitiko su kultūros ministru Šarūnu Biručiu, aptarė Tarmių metų priemonių plano įgyvendinimą ir kt.
2012 m. sausio 16 d. VLKK lankėsi Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Nida Poderienė ir Brandos egzamino vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė, aptarti brandos egzaminų raštingumo vertinimo klausimai. VLKK pasiūlė, remiantis mokymo programomis ir vadovėlių medžiaga, parengti raštingumo vertinimo standartą.
2013 m. sausio 8 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė susitiko su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju Kęstu Komskiu...
2013-ieji Seimo paskelbti Tarmių metais. Pradedamas įgyvendinti 2012 m. spalio 16 d. Vyriausybės patvirtintas Tarmių metų priemonių planas, skelbiamas Roberto Jucaičio sukurtas metų ženklas...
Gruodžio 12 d. komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame svarstyti bandomojo lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Pirmininkė pabrėžė, kad lietuvių kalba nėra paprastas mokomasis dalykas – tai socialinio visuomenės gyvenimo dalis. Tik galintis laisvai ir taisyklingai kalbėti bei rašyti žmogus pasitiki kalbos galiomis ir ją vertina. Komitetas pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai iki pavasario parengti siūlymus, kaip gerinti prastėjantį moksleivių raštingumą...

Šiuo nutarimu panaikintos Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės, patvirtintos Kalbos komisijos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 66. Atsižvelgiant į dabarties realijas, naujajame nutarime Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ 2 straipsnyje nurodytose srityse galimų vartoti užsienio kalbų skaičius neribojamas.

Spalio 31 d. Teisingumo ministerijoje surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, ministerijos Registrų departamento, VĮ Registrų centro, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos atstovai, numatytos priemonės, padėsiančios išvengti registruojamų juridinių asmenų netaisyklingos darybos ir rašybos pavadinimų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1279 „Dėl Tarmių metų priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 123-6191) patvirtino Tarmių metų priemonių planą, kurį parengė Ministro Pirmininko sudaryta valstybės institucijų ir mokslo įstaigų atstovų darbo grupė. Kalbos komisijai darbo grupėje atstovavo Programų skyriaus vedėja Vilija Ragaišienė...
Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė spalio 24–26 dienomis dalyvauja metinėje Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (trumpiau – EFNIL) konferencijoje. Šių metų pagrindinė tema – žodyno problemos daugiakultūrėje Europoje.
Spalio 4 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamente Kalbos komisijos atstovės dalyvavo aptariant Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo 2012–2015 metų tarpinstitucinį veiklos planą.
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė rugsėjo 29 d. Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistų konferencijoje „Maironio palikimas: tapatumo klausimai šiandienos mokykloje“ skaitė pranešimą „Lietuvių kalbos politika ir kalbinis ugdymas mokykloje“...
Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir mobiliojo ryšio paslaugų įmonių vadovus, kad juridiniams ir privatiems klientams Lietuvos Respublikos teritorijoje siunčiamos trumposios žinutės (SMS) būtų valstybine kalba – parengtos ir išsiųstos lietuvišku raidynu. Į raginimą jau atsižvelgė keturios iš penkių mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų – „Bitė Lietuva“, „Eurocom“, „Omnitel“, „Teledema“...
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė atsakė į Mindaugo Jackevičiaus klausimus, žr. DELFI.lt (2012-06-16).
Birželio 4 d. Seime vykusioje 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje „Kalbos, kultūra ir globalizacija“ Kalbos komisijos narė doc. dr. Irena Smetonienė skaitė pranešimą „Kalbų mokymas ugdymo sistemoje: nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetinio lavinimo“...

Vardyno pakomisė pernai rinkosi į 12 posėdžių, Sekretoriatas parengė apie 200 ekspertinių išvadų dėl vietovardžių ir asmenvardžių. Kalbos komisija priėmė 14 nutarimų, kuriais papildė valstybių, valdų, jų gyventojų, sostinių pavadinimų ir Lietuvos vietovardžių sąrašus, reglamentavo stotelių pavadinimų sudarymą ir rašymą. Išleistas naujas pasaulio vietovardžių žodyno tomas, atverta piliečių vardų duomenų bazė ir kt.

Vasario 23 d. Kalbos komisijoje lankėsi Valstybinės kalbos inspekcijos prie Armėnijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos vadovas prof. dr. Sergo Jeritsianas (Sergo Yeritsyan).
Trečiajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Pakerys aptaria akimirkos veiksmažodžius (-telėti, -terėti); V. Sakalauskienė paaiškina, kokiomis reikšmėmis vartotinas ir kokiomis nevartotinas veiksmažodis „atstovėti“; B. Stundžia teigia, kad vėl madingos „riešinės“ sistemiškai turėtų būti 2-osios kirčiuotės, tačiau ne klaida ir pastovusis 1-osios variantas; A. Kaikarytė ir R. Urnėžiūtė domisi, kas sakoma apie kalbėjimą ir tylėjimą lietuvių tarmių žodynuose; P. Kniūkšta, įsitraukdamas į žiniasklaidoje sureikšmintą diskusiją dėl kalbos norminimo, rašo: „Svarbiausia ištirti lingvistinę reiškinio esmę, jo vietą kalbos sistemoje ir ryšius su kitais sistemos elementais. O tokios analizės rezultatus jau pageidautina gretinti su vartosenos duomenimis. Tiktai derinant lingvistinius ir socialinius argumentus teįmanoma realistiškai norminti kalbą ir ją ugdyti...“