Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo

Šiuo nutarimu panaikintos Viešosios garsinės informacijos ir viešųjų užrašų laikinosios taisyklės, patvirtintos Kalbos komisijos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 66. Atsižvelgiant į dabarties realijas, naujajame nutarime Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo“ 2 straipsnyje nurodytose srityse galimų vartoti užsienio kalbų skaičius neribojamas.

Pasitarimas dėl juridinių asmenų pavadinimų Teisingumo ministerijoje

Spalio 31 d. Teisingumo ministerijoje surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, ministerijos Registrų departamento, VĮ Registrų centro, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos atstovai, numatytos priemonės, padėsiančios išvengti registruojamų juridinių asmenų netaisyklingos darybos ir rašybos pavadinimų.

Patvirtintas Tarmių metų priemonių planas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1279 „Dėl Tarmių metų priemonių plano patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 123-6191) patvirtino Tarmių metų priemonių planą, kurį parengė Ministro Pirmininko sudaryta valstybės institucijų ir mokslo įstaigų atstovų darbo grupė. Kalbos komisijai darbo grupėje atstovavo Programų skyriaus vedėja Vilija Ragaišienė...

Budapešte vyksta Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos X konferencija

Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė spalio 24–26 dienomis dalyvauja metinėje Europos nacionalinių kalbų institucijų federacijos (trumpiau – EFNIL) konferencijoje. Šių metų pagrindinė tema – žodyno problemos daugiakultūrėje Europoje.

Pasitarimas dėl lietuvių kalbos skaitmeninių produktų diegimo į informacines ir ryšių technologijas plano

Spalio 4 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamente Kalbos komisijos atstovės dalyvavo aptariant Informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos įgyvendinimo 2012–2015 metų tarpinstitucinį veiklos planą.

D. Vaišnienė dalyvavo Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistų konferencijoje

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė rugsėjo 29 d. Lietuvos ir užsienio mokyklų lituanistų konferencijoje „Maironio palikimas: tapatumo klausimai šiandienos mokykloje“ skaitė pranešimą „Lietuvių kalbos politika ir kalbinis ugdymas mokykloje“...

Dėl lietuviško raidyno informacinėse trumposiose žinutėse (SMS)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija kreipėsi į Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybą ir mobiliojo ryšio paslaugų įmonių vadovus, kad juridiniams ir privatiems klientams Lietuvos Respublikos teritorijoje siunčiamos trumposios žinutės (SMS) būtų valstybine kalba – parengtos ir išsiųstos lietuvišku raidynu. Į raginimą jau atsižvelgė keturios iš penkių mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų – „Bitė Lietuva“, „Eurocom“, „Omnitel“, „Teledema“...

D. Vaišnienė apie kalbos politikos gaires DELFI’yje

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė atsakė į Mindaugo Jackevičiaus klausimus, žr. DELFI.lt (2012-06-16).

Konferencijoje apie kalbų mokymą ugdymo sistemoje

Birželio 4 d. Seime vykusioje 6-ojoje Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos konferencijoje „Kalbos, kultūra ir globalizacija“ Kalbos komisijos narė doc. dr. Irena Smetonienė skaitė pranešimą „Kalbų mokymas ugdymo sistemoje: nuo ikimokyklinio ugdymo iki universitetinio lavinimo“...

Iš 2011 m. veiklos ataskaitos: Asmenvardžiai. Vietovardžiai. Svetimvardžiai

Vardyno pakomisė pernai rinkosi į 12 posėdžių, Sekretoriatas parengė apie 200 ekspertinių išvadų dėl vietovardžių ir asmenvardžių. Kalbos komisija priėmė 14 nutarimų, kuriais papildė valstybių, valdų, jų gyventojų, sostinių pavadinimų ir Lietuvos vietovardžių sąrašus, reglamentavo stotelių pavadinimų sudarymą ir rašymą. Išleistas naujas pasaulio vietovardžių žodyno tomas, atverta piliečių vardų duomenų bazė ir kt.

Kalbos komisijoje lankėsi svečias iš Armėnijos

Vasario 23 d. Kalbos komisijoje lankėsi Valstybinės kalbos inspekcijos prie Armėnijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos vadovas prof. dr. Sergo Jeritsianas (Sergo Yeritsyan).

3-iasis „Gimtosios kalbos“ (2011) numeris

Trečiajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Pakerys aptaria akimirkos veiksmažodžius (-telėti, -terėti); V. Sakalauskienė paaiškina, kokiomis reikšmėmis vartotinas ir kokiomis nevartotinas veiksmažodis „atstovėti“; B. Stundžia teigia, kad vėl madingos „riešinės“ sistemiškai turėtų būti 2-osios kirčiuotės, tačiau ne klaida ir pastovusis 1-osios variantas; A. Kaikarytė ir R. Urnėžiūtė domisi, kas sakoma apie kalbėjimą ir tylėjimą lietuvių tarmių žodynuose; P. Kniūkšta, įsitraukdamas į žiniasklaidoje sureikšmintą diskusiją dėl kalbos norminimo, rašo: „Svarbiausia ištirti lingvistinę reiškinio esmę, jo vietą kalbos sistemoje ir ryšius su kitais sistemos elementais. O tokios analizės rezultatus jau pageidautina gretinti su vartosenos duomenimis. Tiktai derinant lingvistinius ir socialinius argumentus teįmanoma realistiškai norminti kalbą ir ją ugdyti...“

Terminijos langelis atvertas sėkmingai

Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir kitos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos – teisės aktų rengėjos jau praktiškai išbando vadinamąją vieno langelio sistemą derindamos Europos Sąjungos teisės aktų projektų terminus lietuvių kalba.

Ar taisyklinga kalba nėra vertybė?

Dienraštyje l.rytas.lt sausio 26 d. paskelbtas Tomo Vaisetos pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus vedėja Loreta Vaicekauskiene. Valstybinė lietuvių kalbos komisija jaučia pareigą atkreipti dėmesį į kai kuriuos visuomenę klaidinančius L. Vaicekauskienės teiginius.

Terminologų pasitarime Liuksemburge – apie Europos Sąjungos teisės aktų projektų terminų derinimą

Gruodžio pradžioje Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente Liuksemburge vyko tarpinstitucinis terminologų pasitarimas „ES institucijų lietuvių kalbos vertimo padalinių bendradarbiavimas terminologijos srityje 2011 metais“.

Paskelbta ES Teisingumo teismo generalinio advokato išvada dėl asmenvardžių rašymo

Gruodžio 16 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas Niilas Jääskinenas paskelbė išvadą Runevič-Vardyn byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad generalinio advokato išvada yra siūlymas Teisingumo Teismui, kaip reikėtų spręsti bylą, tačiau teismas gali priimti ir kitokį sprendimą.

7-asis Kalbos komisijos posėdis (2010)

Septintajame Kalbos komisijos posėdyje priimtas nutarimas dėl Šv. Elenos Salos ilgojo pavadinimo liet. varianto pakeitimo, du protokoliniai nutarimai dėl kirčiavimo – veik. r. es. l. vyr. g. dalyvių trumpųjų vardininko formų (kaip „esąs“, „esą“) ir dėl kirčiavimo variantų (gretybių) vartojimo, patvirtintas Kalbos programų įgyvendinimo tvarkos aprašas...

Aiškūs ir glausti teisės aktai – veiksmingos demokratijos veiksnys ES

„Aiškūs ir glausti teisės aktai gali pagerinti Europos Sąjungos įvaizdį, padėti sutaupyti laiko ir kartu padidinti vertėjų ir kitų darbuotojų darbo našumą. Aiškių, lengvai suprantamų tekstų rengėjai prisideda prie geresnio teisinio reguliavimo ir demokratijos sklaidos šalyje“ – taip nusakoma Europos Komisijos kampanijos „Rašykime aiškiai ir glaustai“ esmė.

Kalbos komisijoje lankėsi Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos nariai

Lapkričio 26 d. Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje lankėsi visuomeninės asociacijos – Lietuvių kalbos gynėjų sąjungos – atstovai.

Konferencija „Aiškaus ir sklandaus rašymo iniciatyvos Europoje“ (stebėkite internetu lapkričio 26 d.)

2010 m. lapkričio 26 d., penktadienį, Briuselyje Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas rengia konferenciją „Aiškaus ir sklandaus rašymo iniciatyvos Europoje“ („Clear Writing throughout Europe“).