2015 metais daugiausia naujovių pateikė bendrovė „Microsoft“. Liepos  29 d. išleido operacinę sistemą „Windows 10“, o rugsėjo 22 d. – raštinės programų paketą „Microsoft Office 2016“ su ateinančių metų žyma pavadinime. Sulietuvintos šių programų versijos pradėtos platinti vienu metu su originaliomis angliškomis. Gaila tik, kad knygas apie naujas lietuviškų programų versijas vėluojame išleisti. 2015 metais knygynuose pasirodė tik viena knyga apie 2013 m. išleistą lietuvišką skaičiuoklės versiją [1].

2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 200 prašymų dėl asmenvardžių: daugiausia (110) dėl pavardžių darybos ypatumų ir keitimo (daugėja prašymų trumpinti pavardę numetant priesagą), dėl vardų suteikimo ar keitimo (80), dėl to paties asmens vardo ar (ir) pavardės formos įvairavimo skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose, adaptavimo, kitų kalbų asmenvardžių vartojimo rišliame tekste ir kt.

Per praėjusius metus atsakyta dėl 29 gyvenamųjų vietovių pavadinimų (šešiose savivaldybėse) ir dėl apytiksliai 380 gatvių pavadinimų (trylikoje savivaldybių), Adresų registras informuotas apie 17 naujai įregistruotų gyvenamųjų vietovių pavadinimų akcentinius požymius, atsakyta į gyventojų ir institucijų klausimus dėl ežerų, upių, pelkės, salos pavadinimų ir dėl vieno kraštavardžio. Pagrindiniai vardyno ekspertai – dr. Laimutis Bilkis ir dr. Alma Ragauskaitė, prireikus klausimus svarsto VLKK Vardyno pakomisė, kreipiamasi į kviestinius ekspertus... 

      Įprasta lyginti Lietuvą su Latvija ir lietuvius su latviais – kur geriau gyventi, kas kurioje srityje geriau tvarkosi. Šįkart norėtųsi pasiūlyti akis paganyti po kaimynų kalbos tvarkymo naujoves. Tai bus dalykai, kuriuos įdomu ir verta sužinoti. Žiūrėk, gal kas ir idėjų pasisems, patirtimi pasinaudos…

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose.

2014 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 14-9090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 281...