Metų žodis, nežodis, sparnuotasis posakis – iš latvių patirties

      Įprasta lyginti Lietuvą su Latvija ir lietuvius su latviais – kur geriau gyventi, kas kurioje srityje geriau tvarkosi. Šįkart norėtųsi pasiūlyti akis paganyti po kaimynų kalbos tvarkymo naujoves. Tai bus dalykai, kuriuos įdomu ir verta sužinoti. Žiūrėk, gal kas ir idėjų pasisems, patirtimi pasinaudos…

4-asis „Gimtosios kalbos“ (2015) numeris

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

Programinės įrangos lietuvinimas 2014 metais

Apžvelgdamas, kas nuveikta 2014-aisiais, doc. dr. Gintautas Grigas teigia, kad interneto sričių vardų su savitosiomis lietuviškomis raidėmis padaugėjo, sulietuvintų programų ir kompiuterijos terminų žodynų padaugėjo, paskelbta ir literatūros apie visas sulietuvintas paketo „Microsoft Office“ programas, bet kai kuriose srityse matomas regresas...

1-asis „Gimtosios kalbos“ (2015) numeris

Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...

Konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ (papildyta)

2015 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“. Ją surengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija... (Žr. vaizdo įrašą LRS.lt.)

Apie asmenvardžių derinimą 2014 metais

2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose.

Minimas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis

Minint Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetį 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje surengta konferencija, kurioje dalyvauja įstatymo kūrėjai, politikai, kalbininkai. Renginys transliuojamas internetu tiesiogiai svetainėje LRS.lt...

D. Vaišnienė: „Pagrindiniai lietuvių kalbos gebėjimai turi būti suformuoti mokykloje“

2015 m. sausio 27 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas pakoreguotas pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas.

Kalbos technologijų plėtros projektai apsvarstyti ir pristatyti

Skaitmeninės darbotvarkės tarybos posėdyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė pristatė kalbos technologijų plėtros prioritetus, kuriuos VLKK Kalbos technologijų pakomisė nustatė atsižvelgdama į Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014–2020 m. gairėse numatytus tikslus...

Tyrimo apie lietuvių kalbą doktorantūros studijose pristatymas sausio 13 d.

2015 m. sausio 13 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija mokslo bendruomenei pristatys lietuvių kalbos doktorantūros studijose tyrimo rezultatus...

Ar moksle įmanoma daugiakalbystė?

Mokslininkai vis daugiau savo darbų publikuoja anglų kalba. Daugelyje disciplinų anglų kalba įgauna vis didesnę reikšmę. Goetheʼs institutas skelbia diskusijos „Mokslo kalba ir daugiakalbystė“ apžvalgą, Lietuvoje viešėjusio dr. Stefano Kleino straipsnį, interviu su Kalbos komisijos pirmininke dr. Daiva Vaišniene, VU prof. Rimvydu Petrausku...

8-asis Kalbos komisijos posėdis (2014)

Gruodžio 11 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje patvirtinti Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildiniai – 40 japonybių, Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimas (Bardėnai, Bardinai), nauji Terminų banko straipsnių rinkiniai...

Mokslinėje konferencijoje aptarti normų kaitos ir kodifikavimo klausimai

Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Filosofijos ir humanistikos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija lapkričio 28 d. surengė mokslinę konferenciją „Specialybės kalba: normų kaita ir kodifikavimas“...

Klaũsymai dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų

2014 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas surengė klausymus dėl Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675). Kalbos komisijos išvadas ir pastabas dėl šių dviejų projektų posėdyje pristatė komisijos pirmininko pavaduotoja J. Palionytė.

9-asis „Gimtosios kalbos“ (2014) numeris

Devintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie projekto „Emigrantų kalba“ vadovė M. Ramonienė pasakoja apie įvairių kartų išeivių kalbines nuostatas, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktorė D. Liutkevičienė – apie žodyno sandarą, pavyzdžių pateikimą, internete šiemet paskelbtą antraštyną; G. Akelaitienė rašo apie nežinomo asmens 1934 m. sudarytą prezidento Antano Smetonos giminės genealoginį medį ir atkreipia dėmesį į asmenvardžių formas; R. Urnėžiūtė įspėja, kad pasakymas „siųsti (stiprią, aiškią…) žinią ar žinutę“ stumia iš vartosenos kitus minties lietuviškos raiškos būdus, kitame straipsnyje pristato mokslo leidinio „Archivum Lithuanicum“ 14-ąjį ir 15-ąjį tomus; kronikos skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ – apie Dieveniškėse surengtą jaunųjų filologų stovyklą; skelbiamas Jono Jablonskio paminklo statymo iniciatyvinės grupės kreipimasis kt...

Pasitarimas dėl vardo ir pavardės rašymo lietuvių kilmės ir pilietybės atkūrimo pažymėjimuose

2014 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 14-9090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 281...

D. Vaišnienė skaitė pranešimą konferencijoje „Literatūros kanonas. Kristijonas Donelaitis“

2014 m. rugsėjo 19 d. Kalbos komisijos pirmininkė D. Vaišnienė dalyvavo Burbiškio dvare vykusioje respublikinėje konferencijoje „Literatūros kanonas. Kristijonas Donelaitis“, skirtoje Kristijono Donelaičio 300-osioms metinėms paminėti. Konferencijoje komisijos pirmininkė skaitė pranešimą „Valstybinės lietuvių kalbos politika ir jos įgyvendinimas“.

8-asis „Gimtosios kalbos“ (2014) numeris

Aštuntajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė iš žodynų ir patarlių, priežodžių rinkinių pateikia daugybę frazeologinių posakių su žodžiu „arklys“ ir jo sinonimais (žirgas, kumelė, kumelys, eržilas, drigantas, ašva, ašvienis, kuinas), taip pat naujų posakių (kieno nors arkliukas, laikyk arklius ir kt.); J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynų ištraukia pasakymus apie vasaros pabaigos dienas ir šventes („Kai starkus atskrenda, tai atsineša pusiaudienius, kai išskrenda, išsineša“); L. Murinienė pasakoja apie sintaksės variantų konkurencijos tyrimą (atlieka LEU, remia VLKK); N. Čižikienė 2013 m. Petro Būtėno premijos laureatės Lionės Lapinskienės klausia apie plačią lituanistinę veiklą; „Kronikoje“ – žiniasklaidos pranešimai valstybinės kalbos politikos tema; pabaigoje žiupsnelis ironijos: kas „smogė“ žurnalistams per saiko jausmą?

VLKK pateikė išvadą dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybos

Valstybinė lietuvių kalbos komisija Lietuvos Respublikos Seimo prašymu pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Komisijos nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose...

4-asis Kalbos komisijos posėdis (2014)

Ketvirtajame šių metų Kalbos komisijos posėdyje patvirtinta Specialybės kalbos programos nauja redakcija, pluoštas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų, į Lietuvos vietovardžių sąrašą įtraukti du Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančio kaimo vardo variantai (Bardinai ir Bardėnai), įvertintas „Didysis lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynas“, du terminų standartai, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai. Prof. Meilutė Ramonienė pristatė projekto „Emigrantų kalba“ rezultatus...