Septintajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie voverės įvaizdį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje, Sigito Gedos vertimų leksiką, skelbiamas pokalbis apie anglų ir suomių kalbų santykius dabartinėje Suomijoje, pristatomi mokyklose atlikto lietuvių kalbos socialinės vertės tyrimo rezultatai... 

     VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis 2020 m. liepos 23 d. susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja Evelina Butkute-Lazdauskiene ir aptarė juridinių asmenų pavadinimų klausimus. Susitikime dalyvavo ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka bei VLKK sekretoriato darbuotojai. 


Penktame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje nagrinėjami santrumpų rašymo polinkiai, svarstoma, ko lituanistus išmokė ir kokių problemų atskleidė nuotolinio mokymosi mėnesiai, supažindinama su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbais, stebimasi, kodėl žodžio „žodis“ nėra tarp dažniausių Maironio poezijos žodžių, supažindinama su latvių kalbos naujažodžiais, atsiradusiais pandemijos dienomis...

     Šiandieninė bendrinė kalba, jos sistema buvo kodifikuota Jono Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ (1901), patvirtinta raštuose tuo metu jau plačiai vartota vakarietišku (suvalkietišku) pagrindu besiformuojanti kalbos atmaina. Remiantis dar nuo Danieliaus Kleino einančia vakarietiška tradicija, įtvirtintas ir vakarietiškas tarties pagrindas. Kodifikuota tartis nebuvo vakarų aukštaičių kauniškių tarmės kopija. Andrius Ašmantas vėliau pabrėžė, kad bendrinė tartis toli peržengia kapsų ir zanavykų šnektų ribas ir svarbiausiomis ypatybėmis nusidriekia net iki Šiaulių, Tauragės, peržengia Kauną, o vakaruose apima ir Mažąją Lietuvą.

     Praktikoje bendrinė tartis pirmiausia skleidėsi scenine (vaidybine) išraiška <...> Besikuriančiame profesiniame lietuvių teatre kalbos klausimais bendradarbiavo režisierius Glinskis ir Jablonskis, vėliau teatro klausimais tardavosi Pranas Skardžius ir universiteto Teatro seminaro vadovas Balys Sruoga. Susikūrusiose vaidybos mokyklose skirta daug laiko lietuvių kalbai ir jos tarčiai mokyti. 

      2019 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo daugiau kaip 300 klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt., iš jų daugiau kaip 100 išvadų pateikė raštu. Klausimų, kaip visada, sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų (apylinkių teismams parengtos 49 išvados dėl asmenvardžių). 

     Trečiajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje A. Pupkis polemizuoja su Vilniaus tartį tyrusių sociolingvistų išvadomis; VU mokslininkės supažindina su interaktyviu Akademinių frazių sąvadu; G. Čepaitienė svarsto, kaip pertvarkyti lietuvių kalbos ugdymo sistemą bendrojo lavinimo mokykloje; skelbiamas A. Antanaičio pranešimas, skaitytas antruosiuose Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose; pasakojama apie Janio Endzelyno konferenciją Rygoje ir gausius Lietuvių kalbos dienų renginius... 

Pirmajame, atsinaujinusiame, metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje Aris Pállas Kristinssonas pasakoja apie kalbos planavimą Islandijoje, B. Stundžia komentuoja VLKK rekomendacijas dėl priesaginių moterų pavardžių kirčiavimo, Z. Alaunienė rašo apie švietimo dokumentuose vartojamus terminus, V. Garliauskas recenzuoja sentencijų rinkinį „Homo sum“ (sud. Vilija Niauronytė), R. Urnėžiūtė pristato Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų dešimtukus... 

Penktajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui; V. Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis; du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose: A. Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o A. Juškevičienė rašo apie akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra; V. Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“; daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai... 

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai... 

Pirmajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje pranešama apie pirmąkart Lietuvių kalbos draugijos surengtus skaitymai, kartu paminėtas ir draugijos atkūrimo 30-metis; apie valstybės lietuvėjimo raidą tarpukariu – A. Pupkio straipsnis; J. Švambarytė-Valužienė nagrinėja šaknies mok- vedinius vakarų aukštaičių (kauniškių ir šiauliškių) šnektose; R. Urnėžiūtė svarsto, kokia ir kaip pateikiama informacija apie kalbą labiausiai domina socialinių tinklų dalyvius; skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose dalyvaujančių žodžių ir posakių sąrašai... 

Vienuoliktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-mečio proga A. Antanaitis apibrėžia valstybinės kalbos politikai kylančias užduotis; V. Zubaitienė recenzuoja A. Balašaičio knygą „Žodžiai ir žodynai“; G. Grigas atkreipia dėmesį, kad soc. tinklų „sekti“ ir „sekėjas“ yra pagal reikšmes nelabai tinkamas angl. „„follow“ ir „follower“ vertimas – geriau „stebėti“ ir „stebėtojas“; A. Šolienė pasakoja apie diskurso žymiklių tyrimus VU; Vilniaus Gabijos gimnazijos mokinė E. Grybaitė pasakoja apie Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžių tyrimą; skelbiami Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos nuostatai... 

      VLKK Kalbos technologijų pakomisės pirmininkas dr. Andrius Utka 2018 m. spalio 4 d. dalyvavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Aušros Papirtienės spaudos konferencijoje „Ar Lietuva liks kalbos technologijų paraštėse?“ Plačiau žr. čia. Įrašas Seimo vaizdo ir garso archyve LRS.lt

2018 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires. Gairių projektą  plenariniame posėdyje pristatė Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė. Iš 99 balsavusiųjų už balsavo 75, prieš 6, susilaikė 18.

     Ketvirtajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis pasakoja, kaip vadinti senieji lietuvių kalbos žodynai; S. Kietytė atskleidžia veiksmažodžiu tirptireikšmių kitimą; A. Piročkinas svarsto, ar Kalbos komisijos pagrįstai apsispręsta dėl dalies būdvardžių su priesaga -inis kirčiavimo ir variantų pirmumo; R. Urnėžiūtė recenzuoja leidyklos „Egmont Lietuva“ vaikams išleistų knygų apie Ledo šalį, Mašą ir Lokį vertimą; pasakojama apie konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos: lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ Signatarų namuose Vilniuje, konferenciją, skirtą „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ išspausdinimo 365-osioms metinėms, Kėdainiuose ir kitus Lietuvių kalbos renginius įvairiose Lietuvos vietovėse. 

Doc. dr. Gintautas Grigas apžvelgia tyrimų ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje. 

Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga... 

Antrajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje aptariama, kaip kalbos kultūrą suvokia šiuolaikinė visuomenė ir kaip supranta šiandienos kalbos specialistai; Alano Lightmano knygos „Einšteino sapnai“ recenzijoje nagrinėjami pavyzdžiai parodo, kad vertėjui ir redaktoriui reikia išmanyti ne tik kalbos dalykus, bet ir kūrinyje aprašomą gyvenimo ar veiklos sritį; apžvelgiami pagrindiniai diskusijos „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikiai, nauda“ teiginiai; dar – apie skolintus asmenvardžius, apie socialinį tinklą „Facebook“... 

Vienuoliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Urnėžiūtė vertina 2015 m. išleistų lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių kalbą; V. Garliauskas pristato Algimanto Krinčiaus paskelbtą „Vabalninko santuokų metrikų knygą (1624–1646)“, vieną seniausių tokių knygų Šiaurės Lietuvoje, išskirtinę ir dėl unikalios vardyno medžiagos; K. Rutkovska pasakoja apie Lietuvos lenkų tarmių vadovą elektroninėje erdvėje; Gruzijos ambasados Lietuvoje darbuotoją Giorgi’į Kobachidze’ę kalbina E. Šimonėlytė; Janiną Švambarytę-Valužienę jubiliejaus proga kolegų vardu sveikina N. Jodelienė; apžvelgiama Arnoldo Piročkino gretinamosios kalbotyros knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (2016); apžvelgiamos rudenį vykusios konferencijos ir kt. 

Septintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Rutkienė nagrinėja Jono Naruškevičiaus parengto vadovėlio „Elektrolankinis suvirinimas“ kalbą ir terminiją; J. Šukys – abejotinus lietuvių šnektų faktų transponavimo atvejus naujesniuose filologiniuose leidiniuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia žiniasklaidos publikacijas valstybinės kalbos ir švietimo klausimais; LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ žiūrovė stebisi laidos vedėjo neatidumu tariant Varviškės kaimo (Lazdijų r.) pavadinimą; prisimenami kalbininkė Aldona Jonaitytė ir biržietis mokytojas Stasys Stonkus... 

2015 metais daugiausia naujovių pateikė bendrovė „Microsoft“. Liepos  29 d. išleido operacinę sistemą „Windows 10“, o rugsėjo 22 d. – raštinės programų paketą „Microsoft Office 2016“ su ateinančių metų žyma pavadinime. Sulietuvintos šių programų versijos pradėtos platinti vienu metu su originaliomis angliškomis. Gaila tik, kad knygas apie naujas lietuviškų programų versijas vėluojame išleisti. 2015 metais knygynuose pasirodė tik viena knyga apie 2013 m. išleistą lietuvišką skaičiuoklės versiją [1].