Vienuoliktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-mečio proga A. Antanaitis apibrėžia valstybinės kalbos politikai kylančias užduotis; V. Zubaitienė recenzuoja A. Balašaičio knygą „Žodžiai ir žodynai“; G. Grigas atkreipia dėmesį, kad soc. tinklų „sekti“ ir „sekėjas“ yra pagal reikšmes nelabai tinkamas angl. „„follow“ ir „follower“ vertimas – geriau „stebėti“ ir „stebėtojas“; A. Šolienė pasakoja apie diskurso žymiklių tyrimus VU; Vilniaus Gabijos gimnazijos mokinė E. Grybaitė pasakoja apie Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžių tyrimą; skelbiami Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos nuostatai... 

      VLKK Kalbos technologijų pakomisės pirmininkas dr. Andrius Utka 2018 m. spalio 4 d. dalyvavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Aušros Papirtienės spaudos konferencijoje „Ar Lietuva liks kalbos technologijų paraštėse?“ Plačiau žr. čia. Įrašas Seimo vaizdo ir garso archyve LRS.lt

2018 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires. Gairių projektą  plenariniame posėdyje pristatė Švietimo ir mokslo komiteto narė Aušra Papirtienė. Iš 99 balsavusiųjų už balsavo 75, prieš 6, susilaikė 18.

     Ketvirtajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis pasakoja, kaip vadinti senieji lietuvių kalbos žodynai; S. Kietytė atskleidžia veiksmažodžiu tirptireikšmių kitimą; A. Piročkinas svarsto, ar Kalbos komisijos pagrįstai apsispręsta dėl dalies būdvardžių su priesaga -inis kirčiavimo ir variantų pirmumo; R. Urnėžiūtė recenzuoja leidyklos „Egmont Lietuva“ vaikams išleistų knygų apie Ledo šalį, Mašą ir Lokį vertimą; pasakojama apie konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos: lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ Signatarų namuose Vilniuje, konferenciją, skirtą „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ išspausdinimo 365-osioms metinėms, Kėdainiuose ir kitus Lietuvių kalbos renginius įvairiose Lietuvos vietovėse. 

Doc. dr. Gintautas Grigas apžvelgia tyrimų ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje. 

Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga... 

Antrajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje aptariama, kaip kalbos kultūrą suvokia šiuolaikinė visuomenė ir kaip supranta šiandienos kalbos specialistai; Alano Lightmano knygos „Einšteino sapnai“ recenzijoje nagrinėjami pavyzdžiai parodo, kad vertėjui ir redaktoriui reikia išmanyti ne tik kalbos dalykus, bet ir kūrinyje aprašomą gyvenimo ar veiklos sritį; apžvelgiami pagrindiniai diskusijos „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikiai, nauda“ teiginiai; dar – apie skolintus asmenvardžius, apie socialinį tinklą „Facebook“... 

Vienuoliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Urnėžiūtė vertina 2015 m. išleistų lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių kalbą; V. Garliauskas pristato Algimanto Krinčiaus paskelbtą „Vabalninko santuokų metrikų knygą (1624–1646)“, vieną seniausių tokių knygų Šiaurės Lietuvoje, išskirtinę ir dėl unikalios vardyno medžiagos; K. Rutkovska pasakoja apie Lietuvos lenkų tarmių vadovą elektroninėje erdvėje; Gruzijos ambasados Lietuvoje darbuotoją Giorgi’į Kobachidze’ę kalbina E. Šimonėlytė; Janiną Švambarytę-Valužienę jubiliejaus proga kolegų vardu sveikina N. Jodelienė; apžvelgiama Arnoldo Piročkino gretinamosios kalbotyros knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (2016); apžvelgiamos rudenį vykusios konferencijos ir kt. 

Septintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Rutkienė nagrinėja Jono Naruškevičiaus parengto vadovėlio „Elektrolankinis suvirinimas“ kalbą ir terminiją; J. Šukys – abejotinus lietuvių šnektų faktų transponavimo atvejus naujesniuose filologiniuose leidiniuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia žiniasklaidos publikacijas valstybinės kalbos ir švietimo klausimais; LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ žiūrovė stebisi laidos vedėjo neatidumu tariant Varviškės kaimo (Lazdijų r.) pavadinimą; prisimenami kalbininkė Aldona Jonaitytė ir biržietis mokytojas Stasys Stonkus... 

2015 metais daugiausia naujovių pateikė bendrovė „Microsoft“. Liepos  29 d. išleido operacinę sistemą „Windows 10“, o rugsėjo 22 d. – raštinės programų paketą „Microsoft Office 2016“ su ateinančių metų žyma pavadinime. Sulietuvintos šių programų versijos pradėtos platinti vienu metu su originaliomis angliškomis. Gaila tik, kad knygas apie naujas lietuviškų programų versijas vėluojame išleisti. 2015 metais knygynuose pasirodė tik viena knyga apie 2013 m. išleistą lietuvišką skaičiuoklės versiją [1].

2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 200 prašymų dėl asmenvardžių: daugiausia (110) dėl pavardžių darybos ypatumų ir keitimo (daugėja prašymų trumpinti pavardę numetant priesagą), dėl vardų suteikimo ar keitimo (80), dėl to paties asmens vardo ar (ir) pavardės formos įvairavimo skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose, adaptavimo, kitų kalbų asmenvardžių vartojimo rišliame tekste ir kt.

Per praėjusius metus atsakyta dėl 29 gyvenamųjų vietovių pavadinimų (šešiose savivaldybėse) ir dėl apytiksliai 380 gatvių pavadinimų (trylikoje savivaldybių), Adresų registras informuotas apie 17 naujai įregistruotų gyvenamųjų vietovių pavadinimų akcentinius požymius, atsakyta į gyventojų ir institucijų klausimus dėl ežerų, upių, pelkės, salos pavadinimų ir dėl vieno kraštavardžio. Pagrindiniai vardyno ekspertai – dr. Laimutis Bilkis ir dr. Alma Ragauskaitė, prireikus klausimus svarsto VLKK Vardyno pakomisė, kreipiamasi į kviestinius ekspertus... 

      Įprasta lyginti Lietuvą su Latvija ir lietuvius su latviais – kur geriau gyventi, kas kurioje srityje geriau tvarkosi. Šįkart norėtųsi pasiūlyti akis paganyti po kaimynų kalbos tvarkymo naujoves. Tai bus dalykai, kuriuos įdomu ir verta sužinoti. Žiūrėk, gal kas ir idėjų pasisems, patirtimi pasinaudos…

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

Apžvelgdamas, kas nuveikta 2014-aisiais, doc. dr. Gintautas Grigas teigia, kad interneto sričių vardų su savitosiomis lietuviškomis raidėmis padaugėjo, sulietuvintų programų ir kompiuterijos terminų žodynų padaugėjo, paskelbta ir literatūros apie visas sulietuvintas paketo „Microsoft Office“ programas, bet kai kuriose srityse matomas regresas...
Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...
2015 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“. Ją surengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija... (Žr. vaizdo įrašą LRS.lt.)

2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose.

Minint Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetį 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje surengta konferencija, kurioje dalyvauja įstatymo kūrėjai, politikai, kalbininkai. Renginys transliuojamas internetu tiesiogiai svetainėje LRS.lt...
2015 m. sausio 27 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas pakoreguotas pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas.