Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga... 

Antrajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje aptariama, kaip kalbos kultūrą suvokia šiuolaikinė visuomenė ir kaip supranta šiandienos kalbos specialistai; Alano Lightmano knygos „Einšteino sapnai“ recenzijoje nagrinėjami pavyzdžiai parodo, kad vertėjui ir redaktoriui reikia išmanyti ne tik kalbos dalykus, bet ir kūrinyje aprašomą gyvenimo ar veiklos sritį; apžvelgiami pagrindiniai diskusijos „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikiai, nauda“ teiginiai; dar – apie skolintus asmenvardžius, apie socialinį tinklą „Facebook“... 

Vienuoliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Urnėžiūtė vertina 2015 m. išleistų lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūrinių kalbą; V. Garliauskas pristato Algimanto Krinčiaus paskelbtą „Vabalninko santuokų metrikų knygą (1624–1646)“, vieną seniausių tokių knygų Šiaurės Lietuvoje, išskirtinę ir dėl unikalios vardyno medžiagos; K. Rutkovska pasakoja apie Lietuvos lenkų tarmių vadovą elektroninėje erdvėje; Gruzijos ambasados Lietuvoje darbuotoją Giorgi’į Kobachidze’ę kalbina E. Šimonėlytė; Janiną Švambarytę-Valužienę jubiliejaus proga kolegų vardu sveikina N. Jodelienė; apžvelgiama Arnoldo Piročkino gretinamosios kalbotyros knyga „Lietuvių kalbos savitumas“ (2016); apžvelgiamos rudenį vykusios konferencijos ir kt. 

Septintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Rutkienė nagrinėja Jono Naruškevičiaus parengto vadovėlio „Elektrolankinis suvirinimas“ kalbą ir terminiją; J. Šukys – abejotinus lietuvių šnektų faktų transponavimo atvejus naujesniuose filologiniuose leidiniuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia žiniasklaidos publikacijas valstybinės kalbos ir švietimo klausimais; LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ žiūrovė stebisi laidos vedėjo neatidumu tariant Varviškės kaimo (Lazdijų r.) pavadinimą; prisimenami kalbininkė Aldona Jonaitytė ir biržietis mokytojas Stasys Stonkus... 

2015 metais daugiausia naujovių pateikė bendrovė „Microsoft“. Liepos  29 d. išleido operacinę sistemą „Windows 10“, o rugsėjo 22 d. – raštinės programų paketą „Microsoft Office 2016“ su ateinančių metų žyma pavadinime. Sulietuvintos šių programų versijos pradėtos platinti vienu metu su originaliomis angliškomis. Gaila tik, kad knygas apie naujas lietuviškų programų versijas vėluojame išleisti. 2015 metais knygynuose pasirodė tik viena knyga apie 2013 m. išleistą lietuvišką skaičiuoklės versiją [1].

2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 200 prašymų dėl asmenvardžių: daugiausia (110) dėl pavardžių darybos ypatumų ir keitimo (daugėja prašymų trumpinti pavardę numetant priesagą), dėl vardų suteikimo ar keitimo (80), dėl to paties asmens vardo ar (ir) pavardės formos įvairavimo skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose, adaptavimo, kitų kalbų asmenvardžių vartojimo rišliame tekste ir kt.

Per praėjusius metus atsakyta dėl 29 gyvenamųjų vietovių pavadinimų (šešiose savivaldybėse) ir dėl apytiksliai 380 gatvių pavadinimų (trylikoje savivaldybių), Adresų registras informuotas apie 17 naujai įregistruotų gyvenamųjų vietovių pavadinimų akcentinius požymius, atsakyta į gyventojų ir institucijų klausimus dėl ežerų, upių, pelkės, salos pavadinimų ir dėl vieno kraštavardžio. Pagrindiniai vardyno ekspertai – dr. Laimutis Bilkis ir dr. Alma Ragauskaitė, prireikus klausimus svarsto VLKK Vardyno pakomisė, kreipiamasi į kviestinius ekspertus... 

      Įprasta lyginti Lietuvą su Latvija ir lietuvius su latviais – kur geriau gyventi, kas kurioje srityje geriau tvarkosi. Šįkart norėtųsi pasiūlyti akis paganyti po kaimynų kalbos tvarkymo naujoves. Tai bus dalykai, kuriuos įdomu ir verta sužinoti. Žiūrėk, gal kas ir idėjų pasisems, patirtimi pasinaudos…

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

Apžvelgdamas, kas nuveikta 2014-aisiais, doc. dr. Gintautas Grigas teigia, kad interneto sričių vardų su savitosiomis lietuviškomis raidėmis padaugėjo, sulietuvintų programų ir kompiuterijos terminų žodynų padaugėjo, paskelbta ir literatūros apie visas sulietuvintas paketo „Microsoft Office“ programas, bet kai kuriose srityse matomas regresas...
Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...
2015 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“. Ją surengė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija... (Žr. vaizdo įrašą LRS.lt.)

2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose.

Minint Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetį 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje surengta konferencija, kurioje dalyvauja įstatymo kūrėjai, politikai, kalbininkai. Renginys transliuojamas internetu tiesiogiai svetainėje LRS.lt...
2015 m. sausio 27 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje pristatytas pakoreguotas pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programos projektas.
Skaitmeninės darbotvarkės tarybos posėdyje Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė pristatė kalbos technologijų plėtros prioritetus, kuriuos VLKK Kalbos technologijų pakomisė nustatė atsižvelgdama į Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014–2020 m. gairėse numatytus tikslus...
2015 m. sausio 13 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija mokslo bendruomenei pristatys lietuvių kalbos doktorantūros studijose tyrimo rezultatus...
Mokslininkai vis daugiau savo darbų publikuoja anglų kalba. Daugelyje disciplinų anglų kalba įgauna vis didesnę reikšmę. Goetheʼs institutas skelbia diskusijos „Mokslo kalba ir daugiakalbystė“ apžvalgą, Lietuvoje viešėjusio dr. Stefano Kleino straipsnį, interviu su Kalbos komisijos pirmininke dr. Daiva Vaišniene, VU prof. Rimvydu Petrausku...
Gruodžio 11 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje patvirtinti Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildiniai – 40 japonybių, Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimas (Bardėnai, Bardinai), nauji Terminų banko straipsnių rinkiniai...
Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Filosofijos ir humanistikos institutas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija lapkričio 28 d. surengė mokslinę konferenciją „Specialybės kalba: normų kaita ir kodifikavimas“...