Dvyliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė rašo apie specialiuosius žodynus, kurie aprėpia vieno kūrėjo ar vieno kūrinio žodžius (nuo Martyno Mažvydo raštų iki Salomėjos Nėries kūrybos); A. Aleksaitė pataria veiksmažodį „sofistikuoti“ vartoti tik kaip filosofuoti sinonimą, išryškinantį reikšmės atspalvį „taikyti sofistikos metodus, remtis sofistika“, vengti naujųjų „sofistikacija“, „sofistikavimas“ (geriau – išprusimas, išmanymas, prityrimas, rafinuotumas, iškraipymas, falsifikacija); J. Švambarytė-Valužienė pasakojimu apie Kūčių ir Kalėdų papročius baigia ciklą 2014 m. „Gimtojoje kalboje“ skelbtų rašinių apie didžiųjų švenčių atspindžius lietuvių tarmių žodynuose; R. Vladarskienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Violetos Šilingienės vadovėlio „Lyderystė“ (leidykla „Technologijos“); 2015-ųjų metų sukaktys...
Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...