Septintajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie voverės įvaizdį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje, Sigito Gedos vertimų leksiką, skelbiamas pokalbis apie anglų ir suomių kalbų santykius dabartinėje Suomijoje, pristatomi mokyklose atlikto lietuvių kalbos socialinės vertės tyrimo rezultatai... 

   Šeštajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie žodžių „kaimietis“ ir „kaimietė“ vertinimą dabartinėje publicistikoje, prisimenama Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros istorija, domimasi mokinių kalbine aplinka, tęsiamas žaismingas ir informatyvus pasakojimas apie latvių kalbinį kūrybingumą pandemijos dienomis.

      Vasario 6 d. įvyko pirmasis 2020 m. Kalbos programų koordinavimo tarybos posėdis. Koordinavimo taryba priėmė sprendimą dėl Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programos ir Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programos priemonių vykdymo konkursų skelbimo.

2019 m. birželio 3–28 d. Kalbos komisijos konsultantai VĮ Registrų centrui suteikė 1456 konsultacijas dėl įmonių pavadinimų. 847 pavadinimai (58 proc.) įvertinti kaip atitinkantys bendrinės lietuvių kalbos normas, 609 (38 proc.) kaip neatitinkantys.

Vienuoliktajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-mečio proga A. Antanaitis apibrėžia valstybinės kalbos politikai kylančias užduotis; V. Zubaitienė recenzuoja A. Balašaičio knygą „Žodžiai ir žodynai“; G. Grigas atkreipia dėmesį, kad soc. tinklų „sekti“ ir „sekėjas“ yra pagal reikšmes nelabai tinkamas angl. „„follow“ ir „follower“ vertimas – geriau „stebėti“ ir „stebėtojas“; A. Šolienė pasakoja apie diskurso žymiklių tyrimus VU; Vilniaus Gabijos gimnazijos mokinė E. Grybaitė pasakoja apie Kęstučio apygardos partizanų slapyvardžių tyrimą; skelbiami Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos nuostatai... 

Dešimtajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Zabarskaitė – apie Vydūno pastebėtą kalbos garsų simbolizmą, dabar vadinamą fonosemantiką; A. Klimaitienė – apie dešimt žodžių porų, kurių reikšmės painiojamos kompiuterijoje (tarpas ir intervalas, simbolis ir ženklas ir kt.); R. Samuolienė – apie tai, kaip tobulinti baigiamąjį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, kad jis parodytų mokyklą baigiančio jaunuolio raštingumo lygį; P. Kniūkšta – apie keturis dešimtmečius, paskirtus dokumentų kalbos reikalams; R. Urnėžiūtė – apie Lietuvių kalbos draugijos 18-ąjį suvažiavimą, G. Judžentytė – apie 25-ąją Jono Jablonskio konferenciją... 

     Ketvirtajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis pasakoja, kaip vadinti senieji lietuvių kalbos žodynai; S. Kietytė atskleidžia veiksmažodžiu tirptireikšmių kitimą; A. Piročkinas svarsto, ar Kalbos komisijos pagrįstai apsispręsta dėl dalies būdvardžių su priesaga -inis kirčiavimo ir variantų pirmumo; R. Urnėžiūtė recenzuoja leidyklos „Egmont Lietuva“ vaikams išleistų knygų apie Ledo šalį, Mašą ir Lokį vertimą; pasakojama apie konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos: lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ Signatarų namuose Vilniuje, konferenciją, skirtą „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ išspausdinimo 365-osioms metinėms, Kėdainiuose ir kitus Lietuvių kalbos renginius įvairiose Lietuvos vietovėse. 

 

Dvyliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Švambarytės-Valužienės straipsniu apie apykakles, rankogalius, sagas, juostas, diržus baigiamas ciklas apie aprangos pavadinimus tarmių žodynuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia siūlymus, ką skelbti 2017-ųjų metų žodžiu ir posakiu; I. Mataitytė atkreipia dėmesį į veiksmažodžio kamantinėti, kamantinėja, kamantinėjo vartojimo ypatumus Ievos Simonaitytės kalboje; G. Kavaliūnaitė taria atsisveikinimo žodį gramatikos specialistei, vienai iš akademinės gramatikos autorių – Elenai Valiulytei; skelbiamos 2018 metų sukaktys... 

Vienuoliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Lubienė tęsia spalio numeryje pradėtą grybų pavadinimų motyvacijos apžvalgą (pvz.: greitygrybis, balandinukas, gegužiukas, kumelbudė, gaidelis, gegutės lizdas); R. Kazlauskaitės straipsnis skirtas voratinklio vaizdiniui lietuvių pasaulėvaizdyje; S. Masiokas skelbia Kauno „Rotary“ klubo iniciatyvą pritaikyti kompiuteriams lietuvišką visavertę ĄŽERTY klaviatūrą; J. Jaroslavienė rašo apie LKI ir VU surengtą konferenciją „Kalbų ir tarmių transformacijos“, R. Urnėžiūtė apžvelgia Seime vykusios konferencijos „Kalbos, kultūros ir švietimo politikos sąveika ir sąsajos“ pranešimus. Atsisveikinant prisimenami prof. Audronės Kaukienės ir mokytojo Vytauto Baliūno darbai... 

Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt... 

11 val. susitikimas su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju Arvydu Nekrošiumi.

Pirmajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Šolienė aiškina modalumo sąvoką kalbotyroje; B. Stundžia komentuoja sprendimą rekomenduoti tvirtagalę dvigarsių el, er, eu priegaidę kaip pagrindinę; V. Labutis tęsia diskusiją dėl kitų kalbų asmenvardžių pateikimo, atskirai skiria dėmesį moterų pavardžių darybos ir gramatinės formos reikalams; minint Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės (vienos iš „Gimtosios kalbos“ žurnalo įkūrėjų) 130-ąsias metines skelbiamas A. Krajinienės pasakojimas; M. Čepo „Molio Motiejaus užrašų“ ištraukoje su švelnia ironija aprašomos motinos pastangos išmokyti vaiką „poniškų“ (t. y. lenkiškų) poterių; G. Grigas – apie lietuvių kalbos gramatiką pagal feisbuką; pasakojama apie vykusias konferencijas, seminarus, kt. 

Devintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė svarsto, kodėl gyvuoja verstinis posakis „viščiukus skaičiuoja rudenį“, analizuoja kitus naujesnius frazeologizmus; V. Karaciejūtė apžvelgia praėjusią vasarą ir rugsėjį vykusius kalbos renginius ir konferencijas, R. Urnėžiūtė – visus aštuonis periodinio Vilniaus universiteto leidinio „Vertimo studijos“ numerius, J. Kazlauskas – mokslo žurnalo „Bendrinė kalba“ 88-ąjį numerį; „Žiupsnelių“ skyrelyje – apie nesuprantamą tekstą Mergalaukio vokiečių karių kapinių informacinėje lentoje, klaidas LRT naujojo sezono atidarymo kalboje... Kviečiama dalyvauti nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“ ir mokslinėje konferencijoje „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai“. Spalio 15 dieną Vilniuje rengiamas Lietuvių kalbos draugijos XVI suvažiavimas.

Dvyliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė rašo apie specialiuosius žodynus, kurie aprėpia vieno kūrėjo ar vieno kūrinio žodžius (nuo Martyno Mažvydo raštų iki Salomėjos Nėries kūrybos); A. Aleksaitė pataria veiksmažodį „sofistikuoti“ vartoti tik kaip filosofuoti sinonimą, išryškinantį reikšmės atspalvį „taikyti sofistikos metodus, remtis sofistika“, vengti naujųjų „sofistikacija“, „sofistikavimas“ (geriau – išprusimas, išmanymas, prityrimas, rafinuotumas, iškraipymas, falsifikacija); J. Švambarytė-Valužienė pasakojimu apie Kūčių ir Kalėdų papročius baigia ciklą 2014 m. „Gimtojoje kalboje“ skelbtų rašinių apie didžiųjų švenčių atspindžius lietuvių tarmių žodynuose; R. Vladarskienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Violetos Šilingienės vadovėlio „Lyderystė“ (leidykla „Technologijos“); 2015-ųjų metų sukaktys...
Devintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie projekto „Emigrantų kalba“ vadovė M. Ramonienė pasakoja apie įvairių kartų išeivių kalbines nuostatas, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktorė D. Liutkevičienė – apie žodyno sandarą, pavyzdžių pateikimą, internete šiemet paskelbtą antraštyną; G. Akelaitienė rašo apie nežinomo asmens 1934 m. sudarytą prezidento Antano Smetonos giminės genealoginį medį ir atkreipia dėmesį į asmenvardžių formas; R. Urnėžiūtė įspėja, kad pasakymas „siųsti (stiprią, aiškią…) žinią ar žinutę“ stumia iš vartosenos kitus minties lietuviškos raiškos būdus, kitame straipsnyje pristato mokslo leidinio „Archivum Lithuanicum“ 14-ąjį ir 15-ąjį tomus; kronikos skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ – apie Dieveniškėse surengtą jaunųjų filologų stovyklą; skelbiamas Jono Jablonskio paminklo statymo iniciatyvinės grupės kreipimasis kt...
Aštuntajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė iš žodynų ir patarlių, priežodžių rinkinių pateikia daugybę frazeologinių posakių su žodžiu „arklys“ ir jo sinonimais (žirgas, kumelė, kumelys, eržilas, drigantas, ašva, ašvienis, kuinas), taip pat naujų posakių (kieno nors arkliukas, laikyk arklius ir kt.); J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynų ištraukia pasakymus apie vasaros pabaigos dienas ir šventes („Kai starkus atskrenda, tai atsineša pusiaudienius, kai išskrenda, išsineša“); L. Murinienė pasakoja apie sintaksės variantų konkurencijos tyrimą (atlieka LEU, remia VLKK); N. Čižikienė 2013 m. Petro Būtėno premijos laureatės Lionės Lapinskienės klausia apie plačią lituanistinę veiklą; „Kronikoje“ – žiniasklaidos pranešimai valstybinės kalbos politikos tema; pabaigoje žiupsnelis ironijos: kas „smogė“ žurnalistams per saiko jausmą?
Medis, lapai, žolė, lentos, malkos, grūdai, vaisiai, uogos, javai, mėsa, žuvis, daržovės, duona, pienas, oda, kailis, spiritas, studentas; žaliasis namas, automobilis, koridorius, žalioji architektūra, energija, įmonė, politika, revoliucija... R. Vladarskienė aptaria būdvardžio „žalias, -a“ daugiareikšmiškumą ir pataria ten, kur tinka būdvardis „ekologiškas, -a“ ar nederinamasis pažyminys „aplinkosaugos“, verčiau rinktis juos – neversti pažodžiui iš angl. „green“, kad būdvardžio „žalias, -a“ daugiareikšmiškumas nesudarytų dviprasmybės.
Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...
Paskutiniame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, kaip visada, teikiamas visų metų publikacijų turinys, skelbiamos 2014 metų sukaktys; baigiantis Tarmių metams pasakojama apie Lietuvos regionuose leidžiamus kultūros ir istorijos žurnalus, domimasi, kas juose rašoma apie lietuvių kalbą ir savo krašto tarmę, kaip prisimenami tarmėtyrininkai, tarmių puoselėtojai; Gražinos Matulienės vadovėlis „Šeimos psichologija“ (UAB „Ciklonas“) dėl kalbos klaidų skelbiamas jaunimui nerekomenduotina knyga; spausdinamas Rimvydo Naktinio pokalbis su Jonu Paulausku (parengtas 2003 metais) ir 2013 metų Kalbos premijos laureato Gintauto Grigo kalba, pasakyta gruodžio 5 d. renginyje „Vivat Republica“...
Dešimtajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Čepaitienė dėsto padėkos žodžius ir pasakymus, tiesioginius (ačiū, dėkui, dėkoju) ir užslėptus (noriu, norėčiau, leiskite padėkoti), asmeniškesnius ir oficialesnius (reiškiu, siunčiu padėką, priimkite padėką, tariu padėkos žodžius, esu dėkingas ir kt.); Z. Alaunienė tęsia termino „kompetencija (-os)“ vartosenos tyrimą ir daro išvadą, kad mokslinėje ar dalykinėje kalboje „kompetencijas“ galėtų pakeisti tikslios struktūros terminas „gebėjimai“; A. Aleksaitė anglybę „ dula“ pataria keisti liet. terminu „gimdyvės padėjėja“ (poetiškai skambantis dvižodis junginys „gimties sesuo“ tinkamas laisvuosiuose stiliuose); A. Genelytė-Gritėnienė pristato vaizdingą ir ekspresyvų vakarų aukštaičių žodį „šaršalas“ (sin. triukšmas, šurmulys, klegesys, lalesys, erzelynė, aldas, bilčius, zurzalienė...); G. Grigas nagrinėja Birutės Leonavičienės knygoje „Microsoft Windows 8“ vartojamus terminus ir pasakymus, pabrėžia, kas autorės pateikta tiksliau ir taisyklingiau nei operacinėje sistemoje; V. Kavaliauskas praneša apie Lietuvių kalbos ir kultūros centrą Gruzijoje; aprašoma XX Jono Jablonskio konferencija ir kt...