Septintajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje – apie Pasaulio futbolo čempionato komentarus per LRT televiziją, apie angl. tab termino atitikmenį kompiuterijos terminijoje, apie Simono Daukanto darbus ir apie terminų žodynų rengimą šiais laikais, apie pasiūlymus šių metų žodžio ir posakio rinkimams ir Kalbos žaidynes Zyplių dvare... 

Šeštajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Smetonienė aiškina, kaip kinta asmeninių įvardžių vartojimas mokslinio stiliaus tekstuose; R. Urnėžiūtė nagrinėja vadovėlio, skirto būsimiesiems laisvalaikio ir pramogų organizatoriams, kalbą; skelbiamos mokytojų pastabos apie lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos medžiagą, nusipirktą iš tokių užduočių kūrėjų svetainės; pasakojama apie konferenciją „Baltų ir slavų kalbos ir tarmės Vidurio Europos erdvėje“, IV tarptautinį lituanistų kongresą Vroclave; pristatomos geriausios 2016 m. vaikų ir paauglių knygos... 

Ketvirtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje sveikinimo žodžiai stilistikos prof. Kazimierui Romualdui Župerkai (ŠU) ir jo straipsnis apie lietuvių charakterio bruožus kalbinėje raiškoje; V. Gasiliūno pasvarstymai, kaip Lietuvoje galėtų būti rengiami metų žodžio rinkimai; skelbiami VLKK nutarimai ir L. Bilkio, A. Ragauskaitės komentaras dėl upėvardžio Danė ir Dangė; Rita Katelytė pristato mokslo žurnalo „Terminologija“ 23-ąjį numerį; D. Kardelytė-Grinevičienė ir J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie 53-iąją Arturo Uozuolo (Arturs Ozols) dienos konferenciją; Marijonas Mikutavičius ir Giedrius Arbačiauskas – apie kalbos žaidimo įgarsinimą ir taisyklingą tartį „Žinių radijo“ laidoje... 

Devintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė svarsto, kodėl gyvuoja verstinis posakis „viščiukus skaičiuoja rudenį“, analizuoja kitus naujesnius frazeologizmus; V. Karaciejūtė apžvelgia praėjusią vasarą ir rugsėjį vykusius kalbos renginius ir konferencijas, R. Urnėžiūtė – visus aštuonis periodinio Vilniaus universiteto leidinio „Vertimo studijos“ numerius, J. Kazlauskas – mokslo žurnalo „Bendrinė kalba“ 88-ąjį numerį; „Žiupsnelių“ skyrelyje – apie nesuprantamą tekstą Mergalaukio vokiečių karių kapinių informacinėje lentoje, klaidas LRT naujojo sezono atidarymo kalboje... Kviečiama dalyvauti nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“ ir mokslinėje konferencijoje „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai“. Spalio 15 dieną Vilniuje rengiamas Lietuvių kalbos draugijos XVI suvažiavimas.

Šeštajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų davimo tendencijas; R. Urnėžiūtė svarsto pasakymo „panelinė diskusija“ pakaitus – „podiumo diskusija“, „ekspertų diskusija“, „pranešėjų diskusija“; R. Karazija atkreipia dėmesį į astronominių objektų vardų rašybą (kada rašyti didžiąja, o kada mažąja raide); J. Švambarytė-Valužienė pasakoja, kas lietuvių tarmių žodynuose atsispindi senieji Joninių (Rasų) papročiai; V. Meilūnaitė apžvelgia kolektyvinę monografiją „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“; skelbiamas N. Čižikienės pokalbis su Kristijono Donelaičio „Metų“ vertėja į ispanų kalbą Karmen Karo Dugo...
Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...
Paskutiniame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, kaip visada, teikiamas visų metų publikacijų turinys, skelbiamos 2014 metų sukaktys; baigiantis Tarmių metams pasakojama apie Lietuvos regionuose leidžiamus kultūros ir istorijos žurnalus, domimasi, kas juose rašoma apie lietuvių kalbą ir savo krašto tarmę, kaip prisimenami tarmėtyrininkai, tarmių puoselėtojai; Gražinos Matulienės vadovėlis „Šeimos psichologija“ (UAB „Ciklonas“) dėl kalbos klaidų skelbiamas jaunimui nerekomenduotina knyga; spausdinamas Rimvydo Naktinio pokalbis su Jonu Paulausku (parengtas 2003 metais) ir 2013 metų Kalbos premijos laureato Gintauto Grigo kalba, pasakyta gruodžio 5 d. renginyje „Vivat Republica“...
Vienuoliktajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje B. Stundžia komentuoja kirčiavimo normų pakeitimus šiųmetėse VLKK rekomendacijose; I. Mataitytė primena Vinco Mykolaičio-Putino romano „Sukilėliai“ rašymo ir redagavimo aplinkybes; R. Urnėžiūtė ir N. Sisaitė dalijasi mintimis apie Stasio Lipskio knygos „Išsivadavimas: biografinis romanas apie Vincą Mykolaitį-Putiną“ kalbą ir stilių; V. Račickaja pristato interneto svetainę „Baltnexus“, aiškina jos galimybes; kronikos skyrelyje aprašomos keturios mokslinės konferencijos...
Dešimtajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Čepaitienė dėsto padėkos žodžius ir pasakymus, tiesioginius (ačiū, dėkui, dėkoju) ir užslėptus (noriu, norėčiau, leiskite padėkoti), asmeniškesnius ir oficialesnius (reiškiu, siunčiu padėką, priimkite padėką, tariu padėkos žodžius, esu dėkingas ir kt.); Z. Alaunienė tęsia termino „kompetencija (-os)“ vartosenos tyrimą ir daro išvadą, kad mokslinėje ar dalykinėje kalboje „kompetencijas“ galėtų pakeisti tikslios struktūros terminas „gebėjimai“; A. Aleksaitė anglybę „ dula“ pataria keisti liet. terminu „gimdyvės padėjėja“ (poetiškai skambantis dvižodis junginys „gimties sesuo“ tinkamas laisvuosiuose stiliuose); A. Genelytė-Gritėnienė pristato vaizdingą ir ekspresyvų vakarų aukštaičių žodį „šaršalas“ (sin. triukšmas, šurmulys, klegesys, lalesys, erzelynė, aldas, bilčius, zurzalienė...); G. Grigas nagrinėja Birutės Leonavičienės knygoje „Microsoft Windows 8“ vartojamus terminus ir pasakymus, pabrėžia, kas autorės pateikta tiksliau ir taisyklingiau nei operacinėje sistemoje; V. Kavaliauskas praneša apie Lietuvių kalbos ir kultūros centrą Gruzijoje; aprašoma XX Jono Jablonskio konferencija ir kt...
Devintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė pasakoja, kaip lietuvių kalbos ir lygiagrečiaisiais kelių kalbų tekstynais (kuriamais VDU Kompiuterinės lingvistikos centre) galėtų pasinaudoti vertėjai ir redaktoriai; Z. Alaunienė atkreipia dėmesį į netiksliai, neaiškiai vartojamą terminą „kompetencija (-os)“, programose jam priskiriama pagrindinio termino funkcija sudarant ir apibrėžiant mokomąjį turinį; A. Aleksaitė pataria svetimžodį „rotbandas“ priimti kaip laisvesnį oficialiojo pavadinimo „Knauf Rotband“ variantą; I. Mataitytė įžvelgia polinkį garso veiksmažodžius (aidėti, gausti, skambėti) dažniau vartoti su prielinksnio „nuo“ konstrukcija, o vaizdo veiksmažodžius (spindėti, švytėti, žėrėti) su įnagininku; A. Malakauskas greta kirčiavimo varianto (dktv.) „visùreigis“ numato gretybę „visur̃eigis“, greta „ketùrratis“ – keturrãtis; K. Rutkovska pasakoja apie Jano Karlovičiaus (1836–1903) nuopelnus etnografijai; skelbiami A. Šidlausko kalbos etiudai „Iš kalbos prakartėlių“, kt.
Šeštajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje V. Rudaitienė siūlo, kaip išvengti verstinių, dažniausiai iš anglų kalbos skolintomis reikšmėmis vartojamų žodžių „sėkmingas“, „turtingas“, „pakankamai“ ir kt.; I. Mataitytė recenzuoja Eugenijaus Ališankos knygą „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“; A. Dvylytė atsako į klausimus dėl juridinių asmenų pavadinimų, aiškina, kodėl kai kurie pavadinimai atmetami kaip neatitinkantys bendrinės kalbos normų; R. Hamada rašo apie veiksmažodį „mariotis“, plačiai vartojamą Punioje ir jos apylinkėse; „Kronikoje“ pasakojama apie Tarmių metų renginius...
Penktajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje daug apie knygas. A. Tučkienė nagrinėja pasakų veikėjų vardus: daugelis yra tradiciniai krikščioniški asmenvardžiai (Elenytė, Jonukas), bet esama ir kitokių asmenvardžių, ji išskiria asmenvardžius, kurie apibūdina veikėjų išorines savybes (Žaliabarzdis, Meškaausis, Juodelė), ir asmenvardžius, kurie apibūdina veikėjo būdo ypatybes, charakterio bruožus, būseną (Gerutis, Kvailutė, Akmens Pienas). P. Zemlevičiūtė paaiškina, kada vartoti terminą „knygos nugarėlė“ ir kada „viršelis“, kada „laida“ ir kada „leidimas“. R. Urnėžiūtė recenzuoja dvi amerikiečių rašytojos Kate’ės DiCamillo knygas vaikams. „Kronikos“ skyrelyje pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos skyrių renginius, skelbiamas LKD suvažiavimo dalyvių kreipimasis į valstybės vadovus dėl gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo.
9-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje R. Miliūnaitė aptaria lietuvių kalbos naujadarus, jų kūrimo būdus ir kalbos atsinaujinimo išgales: „... iš viso kalbos kūrybos srauto bendrinei kalbai reikalinga norminamoji atranka, o pavieniai, situaciniai naujadarai, jei pavyksta juos fiksuoti, lieka kaip graži kalbos kūrybos apraiška ir kalbos bei jos kūrėjų išgalių paliudijimas“; Z. Alaunienė įspėja: „Netinkamai vartojamas įgūdis temdo žodžio terminologinę reikšmę, daro neaiškią gebėjimo sąvoką (ypač nuo jos atplėšiant žinias ir supratimą – žinojimą) – taigi ardo buvusią terminų sistemą“; R. Urnėžiūtė nagrinėja, kaip Arto Spiegelmano knygos „Maus“ vertime perteikta individualizuota netaisyklinga pagrindinio pasakotojo Vladeko kalba; Danguolę Mikulėnienę kalbina A. Leskauskaitė; J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie Klaipėdoje vykusią konferenciją „Baltų kalbos ir kultūros“.
„Aiškūs ir glausti teisės aktai gali pagerinti Europos Sąjungos įvaizdį, padėti sutaupyti laiko ir kartu padidinti vertėjų ir kitų darbuotojų darbo našumą. Aiškių, lengvai suprantamų tekstų rengėjai prisideda prie geresnio teisinio reguliavimo ir demokratijos sklaidos šalyje“ – taip nusakoma Europos Komisijos kampanijos „Rašykime aiškiai ir glaustai“ esmė.
2010 m. lapkričio 26 d., penktadienį, Briuselyje Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas rengia konferenciją „Aiškaus ir sklandaus rašymo iniciatyvos Europoje“ („Clear Writing throughout Europe“).
Ritos Miliūnaitės straipsnyje (publikuota „Gimtojoje kalboje“, 2009, Nr. 5) nagrinėjami itin daug diskusijų tarp grožinės literatūros vertėjų ir kalbos redaktorių keliantys klausimai...