Ar mokate taisyklingai kirčiuoti veiksmažodį „apmokestinti, apmokestina, apmokestino“? Greičiausiai ne. Atlikto tyrimo duomenimis, taisyklingai – „apmókestinti“ – kirčiuoja tik 3 proc., 97 proc. – „apmokẽstinti“. Panašiai paslenkamas kirtis tariant kitus priesagos -inti veiksmažodžius, pvz.: turėtų būti „nuãsmeninti“, „skaĩtmeninti“, bet dažniau skamba „nuasmẽninti“, „skaitmẽninti“. (Patvirtinamas teiginys, kad trečiasis nuo galo skiemuo yra apskritai du kartus dažniau kirčiuojamas nei ketvirtasis nuo galo skiemuo.) Lietuvos edukologijos universiteto profesorius ir VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys Vidas Kavaliauskas ragina įteisinti išplitusį kirčiavimą kaip gretybes. Pakomisė skelbia trijų kirčiavimo rekomendacijų pakeitimo ir papildymo projektus.
Antrajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje K. Župerka ir R. Urnėžiūtė nagrinėja metakalbinius komentarus, kurių svarbiausias reikšmės dėmuo yra drąsa arba jos priešingybė baimė; V. Kavaliauskas, remdamasis vartosenoje nustatyta priesagos -inti veiksmažodžių kirčio slinktimi į dešinę arčiau morfemų sandūros, siūlo įsileisti kirčiavimo gretybes, pvz., greta „apmókestinti“ – „apmokẽstinti“; Z. Zinkevičius aiškina, kodėl nebūtina vengti žodžio „anūkas“ – jis toks pats senas skolinys kaip „angelas“, „krikštas“, „miestas“ ir „smuikas“; I. Mataitytė primena, kad negalima pažodžiui versti junginių iš rus. „принять присягу“ iš angl. „take an oath“ – liet. „prisiekti“, „duoti priesaiką“ (bet ne „priimti priesaiką“); L. Bilkis dėsto, kodėl norminė Vilniaus r. kaimo vardo forma Platiniškės (ne Plateniškės); V. Kuprevičius pateikia pluoštą kuršėniškių atsiminimų apie pernai mirusį kalbininką Vytautą Vitkauską; apžvelgiamos pastarųjų mėnesių švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos aktualijos.

Į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašomi etnografinių regionų pavadinimai ir ežero vardas Plocis (rekomenduojamas vietoj varianto Plazė).

A. Kazlauskienė, D. Mikulėnienė, G. Raškinis Kalbos komisijos užsakymu parengė mokomąją kirčiavimo programą (išleido UAB „Šviesa“). Kompaktinėje plokštelėje – beveik 100 kirčiavimo taisyklių sąvadas, pratybos ir 15 tūkst. dažniausiai vartojamų bendrinių ir tikrinių žodžių formų žodynas.
8-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje V. Rudaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad gausėja tarptautinių veiksmažodžių, pateikia sakinių su veiksmažodžiais „fokusuoti“, „inovuoti(s)“, „indoktrinuoti“, „legitimuoti“, „simplikuoti“, „stigmatizuoti“, „trivializuoti“ ir skatina pasvarstyti, kuo juos pakeisti; R. Stundžinas aptaria trijų statybos žinynų – „Medinė statyba: jaukių namų žinynas“, „Namo statyba ir rekonstrukcija“, „Tavo interjeras: jaukių namų žinynas“ – terminus ir pastebi, kad tos pačios klaidos dažnos ir elektroninėje erdvėje, reklamos tekstuose; R. Urnėžiūtė aiškina, iš kur atsirado „vekuoti (vakuoti)“; V. Kavaliauskas primena, kad žodžio „gandras“ nustatytos dvi kirčiavimo gretybės – 2-oji ir 4-oji kirčiuotės (gañdrai ir gandraĩ, dgs. V.); prof. Kazimieras Župerka ir doc. Janina Barauskaitė, kalbinami S. Inčiūrienės, prisimena Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus istoriją; apžvelgiami trys nauji kalbotyros žurnalų numeriai...
2003 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija patikslino keliasdešimt paprastųjų daiktavardžių kirčiavimą. 2009–2010 m. buvo atliktas eksperimentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 500 respondentų iš 3 skirtingų Lietuvos vietovių. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumą pakeistų ar patikslintų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų palaiko realioji vartosena. Šiame straipsnyje VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys ir Lietuvos edukologijos universiteto prof. Vidas Kavaliauskas plačiau aptaria trijų paprastųjų daiktavardžių – „kardas“, „šalmas“, „šarvas“ – kirčiavimo kodifikacijos raidą ir pateikia duomenų, kaip jie kirčiuojami kasdienėje kalboje.
Girdime pranešant, kas įgársino filmus ar laidas, – gársinti, gársina, gársino yra prestižinė šio veiksmažodžio kirčiavimo norma. VLKK 2005 metais patikslino veiksmažodžio „garsinti“ kirčiavimo normą: panaikino praktiškai visai nevartojamą priesaginio kirčiavimo variantą garsìnti, garsìna, garsìno ir greta prestižinio gársinti, gársina, gársino įteisino tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantą – gar̃sinti, gar̃sina, gar̃sino. Atlikęs vartojimo tyrimą keturiuose Lietuvos regionuose doc. dr. Vidas Kavaliauskas daro išvadą, kad VLKK sprendimą palaiko realioji vartosena, o naujai įteisintas variantas galėtų būti pripažintas net ir pagrindiniu.
Vidas Kavaliauskas ir Gintarė Paliukėnaitė, ištyrę VLKK rekomendacijoje „Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo“ Nr. K-2 teikiamų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo variantų realią vartoseną skirtinguose Lietuvos regionuose, nustatė, kad daugelis komisijos sprendimų pasiteisino, tačiau nustatyta ir skirtumų su realia vartosena. Lietuvos mokslų akademijos periodiniame leidinyje „Lituanistica“ (2011, t. 57, nr. 4 (86) paskelbti duomenys pravers ateityje vėl tikslinant kirčiavimo normas.
Ketvirtajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis apžvelgia gimtosios kalbos, gimtojo žodžio motyvus XX a. lietuvių poezijoje, dalijasi mintimis apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį; R. Umbrasas svarsto, kodėl Lietuvoje vengiama į lietuvių kalbą išverstų kompiuterių programų, pateikia siūlymų, kaip tokią padėtį keisti; G. Grigas lietuviškų produktų kūrėjams pristato pavyzdžiu Lietuvoje sukurto mokinių informatikos ir informacinių technologijų konkurso vardą „Bebras“; Z. Šimėnaitė aprašo Jono Jablonskio žodyno kartoteką, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje; tęsiamas A. Kaikarytės ir R. Urnėžiūtės kovo numeryje pradėtas straipsnis apie kalbėjimo ir tylėjimo apibūdinimus lietuvių tarmių žodynuose; skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimo“ ir B. Stundžia supažindina su teikiamųjų formų kirčiavimo kodifikacijos istorija, paaiškina apsisprendimą pateisinti dvejopą – pastovų ir kilnojamąjį – kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimą.
Tarties ir kirčiavimo pakomisė pernai parengė dvi kirčiavimo rekomendacijas, atsakė į Vardyno, Žodyno ir Terminologijos pakomisių klausimus dėl vietovardžių, svetimžodžių ir terminų kirčiavimo.
Prof. Bonifacas Stundžia pateikia 21-osios kirčiavimo rekomendacijos komentarą: „Apie bendrinėje kalboje ryškėjančią tendenciją visus įvardžiuotinius būdvardžius kirčiuoti pagal kilnojamojo kirčio paradigmą 1978 m. yra užsiminusi Adelė Laigonaitė. Atsižvelgiant į kirčiavimo polinkius ir kilnojamojo kirčio plitimą šnekamojoje kalboje, kai kurios būdvardžių, skaitvardžių ir esamojo laiko dalyvių įvardžiuotinės formos, padarytos iš pastovaus kirčio paprastųjų formų, VLKK rekomendacijoje teikiamos kirčiuoti dvejopai – pastoviai, išlaikant paprastosios formos kirčio vietą ir priegaidę, arba kilnojamuoju kirčiu, išlaikant paprastosios formos kamieno priegaidę...“
Trečiajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Pakerys aptaria akimirkos veiksmažodžius (-telėti, -terėti); V. Sakalauskienė paaiškina, kokiomis reikšmėmis vartotinas ir kokiomis nevartotinas veiksmažodis „atstovėti“; B. Stundžia teigia, kad vėl madingos „riešinės“ sistemiškai turėtų būti 2-osios kirčiuotės, tačiau ne klaida ir pastovusis 1-osios variantas; A. Kaikarytė ir R. Urnėžiūtė domisi, kas sakoma apie kalbėjimą ir tylėjimą lietuvių tarmių žodynuose; P. Kniūkšta, įsitraukdamas į žiniasklaidoje sureikšmintą diskusiją dėl kalbos norminimo, rašo: „Svarbiausia ištirti lingvistinę reiškinio esmę, jo vietą kalbos sistemoje ir ryšius su kitais sistemos elementais. O tokios analizės rezultatus jau pageidautina gretinti su vartosenos duomenimis. Tiktai derinant lingvistinius ir socialinius argumentus teįmanoma realistiškai norminti kalbą ir ją ugdyti...“

19-osios ir 20-osios kirčiavimo rekomendacijų, kurias Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino 2010 m. gruodžio 9 d., komentarą pateikia prof. Bonifacas Stundžia.

Šiame puslapyje:

 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2011 m. vasario 24 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3 (K-21)

REKOMENDACIJA
„DĖL KAI KURIŲ ĮVARDŽIUOTINIŲ FORMŲ KIRČIAVIMO“

 

      Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir įvardžiuotinių formų kilnojamojo kirčio plitimą šnekamojoje kalboje, nutaria, kad šios įvardžiuotinės formos gali būti kirčiuojamos dvejopai – pastoviai (tradiciškai išlaikant paprastosios formos kirčio vietą ir priegaidę) arba kilnojamuoju kirčiu:

      1. Įvardžiuotinės formos būdvardžių su priesagomis -ingas, -a ir -iškas, -a, pvz.: laimìngasis, -oji (plg. laimìngas, -a 1) arba laimingàsis, -óji (vns. gal. laimìngąjį, laimìngąją); draũgiškasis, -oji(plg. draũgiškas, -a 1) arba draugiškàsis, -óji(vns. gal. draũgiškąjį, draũgiškąją).

      2. Įvardžiuotinės formos šių kelintinių skaitvardžių: tū́kstantasis, -oji (plg. tū́kstantas, -a1) arba tūkstantàsis, -óji (vns. gal. tū́kstantąjį, tū́kstantąją), vienúoliktasis, -oji(plg. vienúoliktas, -a 1) arba vienuoliktàsis, -óji (vns. gal. vienúoliktąjį, vienúoliktąją)... devynióliktasis, -oji(plg. devynióliktas, -a1) arba devynioliktàsis, -óji (vns. gal. devynióliktąjį, devynióliktąją); taip pat dvejopai gali būti kirčiuojamas ir įvardis kelióliktasis, -oji (plg. kelióliktas, -a 1) arba kelioliktàsis, -óji (vns. gal. kelióliktąjį, kelióliktąją).

      3. Įvardžiuotinės formos veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių, kurių pamatas nepriesaginės (dviskiemenės) veiksmažodžių esamojo laiko formos, pvz.: dìrbantysis, -ioji(plg. dìrbantis, -idìrba) arba dirbantỹsis, -ióji (vns. gal. dìrbantįjį, dìrbančiąją); nẽšantysis, -ioji (plg. nẽšantis, -inẽša) arba nešantỹsis, -ióji(vns. gal. nẽšantįjį, nẽšančiąją); tìkintysis, -ioji(plg. tìkintis, -i ← tìki) arba tikintỹsis, -ióji (vns. gal. tìkintįjį, tìkinčiąją); mýlintysis, -ioji(plg. mýlintis, -i ← mýli) arba mylintỹsis, -ióji (vns. gal. mýlintįjį, mýlinčiąją); gýdantysis, -ioji (plg. gýdantis, -i ← gýdo) arba gydantỹsis, -ióji (vns. gal. gýdantįjį, gýdančiąją); rãšantysis, -ioji (plg. rãšantis, -i ← rãšo) arba rašantỹsis, -ióji(vns. gal. rãšantįjį, rãšančiąją).

      4. Įvardžiuotinės formos neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių, kurių pamatas (a) 3-iosios asmenuotės veiksmažodžių ir (b) priesaginių veiksmažodžių esamojo laiko formos, pvz.:

a) gýdomasis, -oji(plg. gýdomas, -a 1 ← gýdo) arba gydomàsis, -óji(vns. gal. gýdomąjį, gýdomąją); rãšomasis, -oji (plg. rãšomas, -a 1 ← rãšo) arba rašomàsis, -óji (vns. gal. rãšomąjį, rãšomąją); válgomasis, -oji(plg. válgomas, -a1 ← válgo) arba valgomàsis, -óji (vns. gal. válgomąjį, válgomąją); du kirčiavimo variantai galimi taip pat ir sudaiktavardėjusių dalyvių, pvz.: rãšomasisarba rašomàsis(dkt. „rašytinis darbas“), válgomasisarba valgomàsis(dkt. „valgyti skirtas kambarys“);

b) áuklėjamasis, -oji (plg. áuklėjamas, -a 1 ← áuklėja) arba auklėjamàsis, -óji(vns. gal. áuklėjamąjį, áuklėjamąją); dalìjamasis, -oji (plg. dalìjamas, -a1 ← dalìja) arba dalijamàsis, -óji(vns. gal. dalìjamąjį, dalìjamąją); gyvẽnamasis, -oji (plg. gyvẽnamas, -a1 ← gyvẽna) arba gyvenamàsis, -óji(vns. gal. gyvẽnamąjį, gyvẽnamąją); vadìnamasis, -oji(plg. vadìnamas, -a1 ← vadìna) arba vadinamàsis, -óji(vns. gal. vadìnamąjį, vadìnamąją).

 

Komentaras

_____________________

 

ĮVARDŽIUOTINIŲ BŪDVARDŽIŲ KIRČIAVIMO PAVYZDŽIAI    

     Apskritai skiriami du įvardžiuotinių būdvardžių kirčiavimo tipai: pastovusis ir kilnojamasis.

     Pastoviai kirčiuojami tie įvardžiuotiniai būdvardžiai, kurie yra padaryti iš 1-osios kirčiuotės (daugiaskiemenių) paprastųjų būdvardžių (plg.: výriškas, -a, aukščiáusias, -ioji, galìngas, -oji), pvz.:

Vienaskaita
V.
výriškasis
výriškoji
aukščiáusiasis
aukščiáusioji
galìngasis
galìngoji
K.
výriškojo
výriškosios
aukščiáusiojo
aukščiáusiosios
galìngojo
galìngosios
N.
výriškajam
výriškajai
aukščiáusiajam
aukščiáusiajai
galìngajam
galìngajai
G.
výriškąjį
výriškąją
aukščiáusiąjį
aukščiáusiąją
galìngąjį
galìngąją
Įn.
výriškuoju
výriškaja
aukščiáusiúoju
aukščiáusią́ja
galìnguoju
galìngą́ja
Vt.
výriškajame
výriškojoje
aukščiáusiajame
aukščiáusiojoje
galìngajame
galìngojoje
 
Daugiskaita
V.
výriškíeji
výriškosios
aukščiáusieji
aukščiáusiosios
galìngíeji
galìngosios
K.
výriškųjų
výriškųjų
aukščiáusiųjų
aukščiáusiųjų
galìngųjų
galìngųjų
N.
výriškiesiems
výriškosioms
aukščiáusiesiems
aukščiáusiosioms
galìngiesiems
galìngosioms
G.
výriškuosius
výriškąsias
aukščiáusiuosius
aukščiáusią́sias
galìnguosius
galìngąsias
Įn.
výriškaisiais
výriškosiomis
aukščiáusiaisiais
aukščiáusiosiomis
galìngaisiais
galìngosiomis
Vt.
výriškuosiuose
výriškosiose
aukščiáusiuosiuose
aukščiáusiosiose
galìnguosiuose
galìngosiose


     Kilnojamojo kirčiavimo yra tie įvardžiuotiniai būdvardžiai, kurie padaryti iš nepastovaus kirčiavimo paprastųjų būdvardžių, t. y. iš 3-iosios ir 4-osios kirčiuočių būdvardžių, plg.: áukštas, -a 3 – aukštàsis, -óji, áukštąjį, -ąją; gẽras, -à 4 – geràsis, -óji, gẽrąjį, -ąją, pvz.:

Vienaskaita
V.
aukštàsis
aukštóji
didỹsis
didžióji
brangùsis
brangióji
K.
áukštojo
aukštõsios
dìdžiojo
didžiõsios
brángiojo
brangiõsios
N.
aukštájam
áukštajai
didžiájam
dìdžiajai
brangiájam
brángiajai
G.
áukštąjį
áukštąją
dìdįjį
dìdžiąją
brángųjį
brángiąją
Įn.
aukštúoju
aukštája
didžiúoju
didžią́ja
brangiúoju
brangią́ja
Vt.
aukštãjame
aukštõjoje
didžiãjame
didžiõjoje
brangiãjame
brangiõjoje
 
Daugiskaita
V.
aukštíeji
áukštosios
didíeji
dìdžiosios
brangíeji
brángiosios
K.
aukštų̃jų
aukštų̃jų
didžių̃jų
didžių̃jų
brangių̃jų
brangių̃jų
N.
aukštíesiems
aukštósioms
didžíesiems
didžiósioms
brangíesiems
brangiósioms
G.
aukštúosius
aukštą́sias
didžiúosius
didžią́sias
brangiúosius
brangią́sias
Įn.
aukštaĩsiais
aukštõsiomis
didžiaĩsiais
didžiõsiomis
brangiaĩsiais
brangiõsiomis
Vt.
aukštuõsiuose
auktõsiose
didžiuõsiuose
didžiõsiose
brangiuõsiuose
brangiõsiose

 

(Parengta pagal „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyną“, 2007, Vilnius, p. 197–199.)

21-oji kirčiavimo rekomendacija. Plačiau žr. Nutarimai, Tartis ir kirčiavimas.

Įvardžiuotinės formos bendrinėje kalboje kirčiuojamos dvejopai – pastoviai arba kilnojamuoju kirčiu. Kirčiavimo tipo pasirinkimą lemia paprastųjų (neįvardžiuotinių) formų kirčiavimas...


Šiame puslapyje:


 

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2010 m. gruodžio 9 d. protokoliniu
nutarimu Nr. PN-8 (K-19)        
 

DĖL VEIKIAMOSIOS RŪŠIES ESAMOJO LAIKO DALYVIŲ VYRIŠKOSIOS GIMINĖS VIENASKAITOS IR DAUGISKAITOS VARDININKO TRUMPŲJŲ FORMŲ KIRČIAVIMO

 

Atsižvelgiant į kodifikacijos tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumposios formos (toliau – formos) rekomenduojamos kirčiuoti taip:

1. Formos, padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, atitraukiančių kirtį į priešdėlius (išskyrus per-), kirčiuojamos tvirtagališkai galiniame skiemenyje, pvz.: kalbą̃s, kalbą̃(plg. àpkalba), kulią̃s, kulią̃(plg. ìškulia), nešą̃s, nešą̃(plg. sùneša), suką̃s, suką̃(plg. àpsuka), perką̃s, perką̃ (plg. į̃perka), tikį̃s, tikį̃(plg. pàtiki).

2. Formos, padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, neatitraukiančių kirčio į priešdėlį, gali būti kirčiuojamos dvejopai – galiniame skiemenyje tvirtagališkai arba šaknyje (išlaikant pamatinės formos priegaidę), pvz.: augą̃s, augą̃arba áugąs, áugą(plg. išáuga); rašą̃s, rašą̃arba rãšąs, rãšą (plg. surãšo); šaukią̃s, šaukią̃arba šaũkiąs, šaũkią(plg. apšaũkia); šoką̃s, šoką̃arba šókąs, šóką (plg. prišóka); tylį̃s, tylį̃arba tỹlįs, tỹlį(plg. patỹli); žiūrį̃s, žiūrį̃arba žiū̃rįs, žiū̃rį (plg. apžiū̃ri); taip pat esą̃s, esą̃ ir ẽsąs, ẽsą.

3. Formos, padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių (išskyrus turinčius kirčiuotas priesagas -ẽna, -ìja, -ìna), išlaiko pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę, pvz.: dainúojąs, dainúoją (plg. dainúoja), galvójąs, galvóją (plg. galvója), pãsakojąs, pãsakoją (plg. pãsakoja), kaĩtinąs, kaĩtiną (plg. kaĩtina), láiminąs, láiminą (plg. láimina), šnẽkinąs, šnẽkiną (plg. šnẽkina).

4. Formos, padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių su kirčiuotomis priesagomis -ẽna, -ìja, -ìna, gali būti kirčiuojamos dvejopai – priesagoje (išlaikant pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę) arba galiniame skiemenyje tvirtagališkai, pvz.: gyvẽnąs, gyvẽną (plg. gyvẽna) arba gyveną̃s, gyveną̃; kūrẽnąs, kūrẽną(plg. kūrẽna) arba kūreną̃s, kūreną̃; dalìjąs, dalìją(plg. dalìja) arba daliją̃s, daliją̃; augìnąs, augìną (plg. augìna) arba auginą̃s, auginą̃; vadìnąs, vadìną (plg. vadìna) arba vadiną̃s, vadiną̃.

5. Sangrąžinės nepriešdėlinės formos išlaiko pamatinės veiksmažodžio formos kamieno kirtį ir priegaidę, pvz.: kal̃bąsis, kal̃bąsi(plg. kal̃basi), nẽšąsis, nẽšąsi (plg. nẽšasi), rãšąsis, rãšąsi(plg. rãšosi), tìkįsis, tìkįsi (plg. tìkisi), kaĩtinąsis, kaĩtinąsi (plg. kaĩtinasi), pãsakojąsis, pãsakojąsi (plg. pãsakojasi), vadìnąsis, vadìnąsi (plg. vadìnasi), kūrẽnąsis, kūrẽnąsi (plg. kūrẽnasi), dalìjąsis, dalìjąsi (plg. dalìjasi).

6. Priešdėlinės formos (išskyrus su priešdėliu pér-) kirčiuojamos taip pat kaip nepriešdėlinės (pasitaikantis sangrąžos formantas visų priešdėlinių formų kirčiavimui įtakos neturi), pvz.:

6.1. galiniame skiemenyje (plg. 1 punktą), pvz.: apkalbą̃s, apkalbą̃(plg. kalbą̃s, kalbą̃), iš(si)kulią̃s, iš(si)kulią̃ (plg. kulią̃s, kulią̃), par(si)nešą̃s, par(si)nešą̃(plg. nešą̃s, nešą̃), nu(si)perką̃s, nu(si)perką̃(plg. perką̃s, perką̃), pa(si)tikį̃s, pa(si)tikį̃(plg. tikį̃s, tikį̃);

6.2. dvejopai – galiniame skiemenyje arba šaknyje (plg. 2 punktą), pvz.: suaugą̃s, suaugą̃(plg. augą̃s, augą̃) arba suáugąs, suáugą(plg. áugąs, áugą); pa(si)rašą̃s, pa(si)rašą̃(plg. rašą̃s, rašą̃) arba pa(si)rãšąs, pa(si)rãšą (plg. rãšąs, rãšą); ap(si)šaukią̃s, ap(si)šaukią̃(plg. šaukią̃s, šaukią̃) arba ap(si)šaũkiąs, ap(si)šaũkią (plg. šaũkiąs, šaũkią), pri(si)žiūrį̃s, pri(si)žiūrį̃(plg. žiūrį̃s, žiūrį̃) arba pri(si)žiū̃rįs, pri(si)žiū̃rį (plg. žiū̃rįs, žiū̃rį);

6.3. kamiene (plg. 3 punktą), pvz.: apdainúojąs, apdainúoją(plg. dainúojąs, dainúoją), su(si)galvójąs, su(si)galvóją(plg. galvójąs, galvóją), (si)pãsakojąs, iš(si)pãsakoją(plg. pãsakojąs, pãsakoją), paláiminąs, paláiminą(plg. láiminąs, láiminą);

6.4. dvejopai – priesagoje arba galiniame skiemenyje (plg. 4 punktą), pvz.: iš(si)augìnąs, iš(si)augìną(plg. augìnąs, augìną) arba iš(si)auginą̃s, iš(si)auginą̃(plg. auginą̃s, auginą̃); gyvẽnąs, išgyvẽną(plg. gyvẽnąs, gyvẽną) arba išgyveną̃s, išgyveną̃(plg. gyveną̃s, gyveną̃); pa(si)dalìjąs, pa(si)dalìją(plg. dalìjąs, dalìją) arba pa(si)daliją̃s, pa(si)daliją̃(plg. daliją̃s, daliją̃);

7. Formos su priešdėliu pér- visada kirčiuojamos priešdėlyje tvirtapradiškai, pvz.: péraugąs, péraugą; pérkalbąs, pérkalbą; pér(si)nešąs, pér(si)nešą; pér(si)rašąs, pér(si)rašą; pér(si)sukąs, pér(si)suką; péršokąs, péršoką; pér(si)žiūrįs, pér(si)žiūrį; pérgyvenąs, pérgyveną; pér(si)galvojąs, pér(si)galvoją; pér(si)kaitinąs, pér(si)kaitiną; pérpasakojąs, pérpasakoją.

__________________________

 Komentaras


Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių kirčiavimas

Pastoviai (t. y. pagal 1-ąją kirčiuotę), išlaikant pagrindinės veiksmažodžio formos kirčio vietą ir priegaidę, kirčiuojami es. l. neveik. dalyviai, padaryti iš:

  • a asmenuotės daugiaskiemenių (priesaginių) veiksmažodžių, pvz.: dainúojamas, -a (< dain-úoj-a), kálbinamas, -a (< kálb-in-a);
  • o asmenuotės veiksmažodžių, pvz.: klaũsomas, -a (<klaũs-o), ùgdomas, -a (< ùgd-o);

Jie linksniuojami ir kirčiuojami kaip 1-osios kirčiuotės būdvardžiai dañgiškas, -a, káimiškas, -a, langúotas, -a.

Kilnojamu kirčiu, išlaikant pagrindinės formos priegaidę ir dažniausiai kiekybę (nuo jų priklauso konkreti kirčiuotė), kirčiuojami tie dalyviai, kurie padaryti iš dviskiemenių (es. l. – iš (i)air i asmenuočių) veiksmažodžių, pvz.:

3a kirčiuotės pvz.: láukiamas, -à (< láuk-ia), mýlimas, -à (< mýl-i); plg. būdvardžių álkanas, -à, ámžinas, -à kirčiavimą;

3b kirčiuotės pvz.: kal̃bamas, -à (< kal̃b-a), sùkamas, -à (< sùk-a); plg. būdvardžių var̃ganas, -à, ùždaras, -à kirčiavimą.

(Parengta pagal VLKK apsvarstytą leidinį:
Mikulėnienė D., Pakerys A., Stundžia B. Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas, Vilnius, 2007, p. 220–221.)


Konsultacijų banke:

Pasutiniai pakeitimai 2014-05-12.

DĖL KIRČIAVIMO VARIANTŲ VARTOJIMO

2010 m. gruodžio 9 d. Nr. PN-9 (k-20)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija n u t a r i a:
 

1. Kirčiavimo variantai, teikiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintose kirčiavimo rekomendacijose (žr. http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/tartis-ir-kirciavimas?view=slides), taip pat D. Mikulėnienės, A. Pakerio, B. Stundžios „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyne“ ir prie jo teikiamuose elektroniniuose „Bendrinių žodžių kirčiavimo žodyne“ ir „Tikrinių žodžių kirčiavimo žodyne“ (apsvarstytuose Valstybinės lietuvių kalbos komisijos; Vilnius, 2007 ir vėlesniuose leidimuose), vertintini kaip norminiai ir nė vieno iš jų vartojimas klaida nelaikytinas.

2. Klaidomis laikytini nenorminiai kirčiavimo variantai ir norminių kirčiavimo variantų nenuoseklus vartojimas, t. y. vartojimas pramaišiui.

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                               IRENA SMETONIENĖ

 Komentaras(naujienos pranešimo pabaigoje).

 

Septintajame Kalbos komisijos posėdyje priimtas nutarimas dėl Šv. Elenos Salos ilgojo pavadinimo liet. varianto pakeitimo, du protokoliniai nutarimai dėl kirčiavimo – veik. r. es. l. vyr. g. dalyvių trumpųjų vardininko formų (kaip „esąs“, „esą“) ir dėl kirčiavimo variantų (gretybių) vartojimo, patvirtintas Kalbos programų įgyvendinimo tvarkos aprašas...

Pabrėžiama, kad aprobuotos kirčiavimo gretybės (variantai) nelaikomi klaidomis.