Devintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė pasakoja, kaip lietuvių kalbos ir lygiagrečiaisiais kelių kalbų tekstynais (kuriamais VDU Kompiuterinės lingvistikos centre) galėtų pasinaudoti vertėjai ir redaktoriai; Z. Alaunienė atkreipia dėmesį į netiksliai, neaiškiai vartojamą terminą „kompetencija (-os)“, programose jam priskiriama pagrindinio termino funkcija sudarant ir apibrėžiant mokomąjį turinį; A. Aleksaitė pataria svetimžodį „rotbandas“ priimti kaip laisvesnį oficialiojo pavadinimo „Knauf Rotband“ variantą; I. Mataitytė įžvelgia polinkį garso veiksmažodžius (aidėti, gausti, skambėti) dažniau vartoti su prielinksnio „nuo“ konstrukcija, o vaizdo veiksmažodžius (spindėti, švytėti, žėrėti) su įnagininku; A. Malakauskas greta kirčiavimo varianto (dktv.) „visùreigis“ numato gretybę „visur̃eigis“, greta „ketùrratis“ – keturrãtis; K. Rutkovska pasakoja apie Jano Karlovičiaus (1836–1903) nuopelnus etnografijai; skelbiami A. Šidlausko kalbos etiudai „Iš kalbos prakartėlių“, kt.
2013 m. spalio 3 d. Kalbos komisijos posėdyje patikslintas Somalio valstybės lietuviškas pavadinimas, patikslintos kai kurių priesaginių veiksmažodžių ir daiktavardžių, priešdėlinių, sudurtinių ir priesaginių būdvardžių kirčiavimo normos, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai; nepritarta Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisų dėl juridinių asmenų pavadinimų projektams...

Antrąkart keičiama ir pildoma 5-oji kirčiavimo rekomendacija. Atsižvelgus į realios vartosenos kirčiavimo polinkius įteisinami variantai „darganà“, „ūkanà“, „žaliavà“ ir kt.

Keičiama ir pildoma 12-oji kirčiavimo rekomendacija. Atsižvelgus į realios vartosenos kirčiavimo polinkius įteisinami variantai „abìpusis, -ė“, „dvìpusis, -ė“ ir kt.

Antrąsyk keičiama ir pildoma 11-oji kirčiavimo rekomendacija. Atsižvelgus į realios vartosenos kirčiavimo polinkius įteisinami variantai „asmẽninis, -ė“, „gam̃tinis, -ė“, „pógrindinis, -ė“ ir kt.

Keičiama ir pildoma 15-oji kirčiavimo rekomendacija. Atsižvelgus į realios vartosenos kirčiavimo polinkius įteisinami variantai „skaitmẽninti“, „(ap)mokẽstinti“...

2013 m. birželio 20 d. Kalbos komisijos posėdyje patikslintos kai kurių pirminių (paprastųjų) ir galūninės darybos būdvardžių, mišriųjų veiksmažodžių kirčiavimo normos, patikslintas Papua Naujosios Gvinėjos ilgojo (oficialiojo) pavadinimo lietuviškas atitikmuo, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai; nepritarta siūlymams asmenis už kalbos pažeidimus bausti viešaisiais darbais...

Populiaresniems kirčiavimo variantams nutarta teikti pirmenybę, pvz.: séikėti ir seikė́ti, gláistyti ir glaistýti, sáistyti ir saistýti...

Pripažįstamas norminiu paplitęs kai kurių būdvardžių kirčiavimas, pvz., „kartus, -i“, „tolygus, -i“ pagal 4-ąją kirčiuotę...

Per pirmąjį 2013 metų ketvirtį Kalbos komisija pritarė 10 gyvenamųjų vietovių pavadinimų įteisinimui. Įteisinimo procedūrą rengia Radviliškio, Šakių, Ukmergės r. savivaldybės.
Kalbos konsultacijų grupė 2012 metais suteikė apie 36 400 konsultacijų telefonu, internetu, el. paštu. Kalbos konsultacijų bankas papildytas 848 naujais įrašais. Interneto svetainės lankytojai peržiūrėjo per 3 mln. Konsultacijų banko puslapių rodinių.
Ar mokate taisyklingai kirčiuoti veiksmažodį „apmokestinti, apmokestina, apmokestino“? Greičiausiai ne. Atlikto tyrimo duomenimis, taisyklingai – „apmókestinti“ – kirčiuoja tik 3 proc., 97 proc. – „apmokẽstinti“. Panašiai paslenkamas kirtis tariant kitus priesagos -inti veiksmažodžius, pvz.: turėtų būti „nuãsmeninti“, „skaĩtmeninti“, bet dažniau skamba „nuasmẽninti“, „skaitmẽninti“. (Patvirtinamas teiginys, kad trečiasis nuo galo skiemuo yra apskritai du kartus dažniau kirčiuojamas nei ketvirtasis nuo galo skiemuo.) Lietuvos edukologijos universiteto profesorius ir VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys Vidas Kavaliauskas ragina įteisinti išplitusį kirčiavimą kaip gretybes. Pakomisė skelbia trijų kirčiavimo rekomendacijų pakeitimo ir papildymo projektus.
Antrajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje K. Župerka ir R. Urnėžiūtė nagrinėja metakalbinius komentarus, kurių svarbiausias reikšmės dėmuo yra drąsa arba jos priešingybė baimė; V. Kavaliauskas, remdamasis vartosenoje nustatyta priesagos -inti veiksmažodžių kirčio slinktimi į dešinę arčiau morfemų sandūros, siūlo įsileisti kirčiavimo gretybes, pvz., greta „apmókestinti“ – „apmokẽstinti“; Z. Zinkevičius aiškina, kodėl nebūtina vengti žodžio „anūkas“ – jis toks pats senas skolinys kaip „angelas“, „krikštas“, „miestas“ ir „smuikas“; I. Mataitytė primena, kad negalima pažodžiui versti junginių iš rus. „принять присягу“ iš angl. „take an oath“ – liet. „prisiekti“, „duoti priesaiką“ (bet ne „priimti priesaiką“); L. Bilkis dėsto, kodėl norminė Vilniaus r. kaimo vardo forma Platiniškės (ne Plateniškės); V. Kuprevičius pateikia pluoštą kuršėniškių atsiminimų apie pernai mirusį kalbininką Vytautą Vitkauską; apžvelgiamos pastarųjų mėnesių švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos aktualijos.

Į Lietuvos vietovardžių sąrašą įrašomi etnografinių regionų pavadinimai ir ežero vardas Plocis (rekomenduojamas vietoj varianto Plazė).

A. Kazlauskienė, D. Mikulėnienė, G. Raškinis Kalbos komisijos užsakymu parengė mokomąją kirčiavimo programą (išleido UAB „Šviesa“). Kompaktinėje plokštelėje – beveik 100 kirčiavimo taisyklių sąvadas, pratybos ir 15 tūkst. dažniausiai vartojamų bendrinių ir tikrinių žodžių formų žodynas.
8-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje V. Rudaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad gausėja tarptautinių veiksmažodžių, pateikia sakinių su veiksmažodžiais „fokusuoti“, „inovuoti(s)“, „indoktrinuoti“, „legitimuoti“, „simplikuoti“, „stigmatizuoti“, „trivializuoti“ ir skatina pasvarstyti, kuo juos pakeisti; R. Stundžinas aptaria trijų statybos žinynų – „Medinė statyba: jaukių namų žinynas“, „Namo statyba ir rekonstrukcija“, „Tavo interjeras: jaukių namų žinynas“ – terminus ir pastebi, kad tos pačios klaidos dažnos ir elektroninėje erdvėje, reklamos tekstuose; R. Urnėžiūtė aiškina, iš kur atsirado „vekuoti (vakuoti)“; V. Kavaliauskas primena, kad žodžio „gandras“ nustatytos dvi kirčiavimo gretybės – 2-oji ir 4-oji kirčiuotės (gañdrai ir gandraĩ, dgs. V.); prof. Kazimieras Župerka ir doc. Janina Barauskaitė, kalbinami S. Inčiūrienės, prisimena Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus istoriją; apžvelgiami trys nauji kalbotyros žurnalų numeriai...
2003 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija patikslino keliasdešimt paprastųjų daiktavardžių kirčiavimą. 2009–2010 m. buvo atliktas eksperimentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 500 respondentų iš 3 skirtingų Lietuvos vietovių. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugumą pakeistų ar patikslintų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų palaiko realioji vartosena. Šiame straipsnyje VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys ir Lietuvos edukologijos universiteto prof. Vidas Kavaliauskas plačiau aptaria trijų paprastųjų daiktavardžių – „kardas“, „šalmas“, „šarvas“ – kirčiavimo kodifikacijos raidą ir pateikia duomenų, kaip jie kirčiuojami kasdienėje kalboje.
Girdime pranešant, kas įgársino filmus ar laidas, – gársinti, gársina, gársino yra prestižinė šio veiksmažodžio kirčiavimo norma. VLKK 2005 metais patikslino veiksmažodžio „garsinti“ kirčiavimo normą: panaikino praktiškai visai nevartojamą priesaginio kirčiavimo variantą garsìnti, garsìna, garsìno ir greta prestižinio gársinti, gársina, gársino įteisino tvirtagalės šaknies kirčiavimo variantą – gar̃sinti, gar̃sina, gar̃sino. Atlikęs vartojimo tyrimą keturiuose Lietuvos regionuose doc. dr. Vidas Kavaliauskas daro išvadą, kad VLKK sprendimą palaiko realioji vartosena, o naujai įteisintas variantas galėtų būti pripažintas net ir pagrindiniu.
Vidas Kavaliauskas ir Gintarė Paliukėnaitė, ištyrę VLKK rekomendacijoje „Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo“ Nr. K-2 teikiamų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo variantų realią vartoseną skirtinguose Lietuvos regionuose, nustatė, kad daugelis komisijos sprendimų pasiteisino, tačiau nustatyta ir skirtumų su realia vartosena. Lietuvos mokslų akademijos periodiniame leidinyje „Lituanistica“ (2011, t. 57, nr. 4 (86) paskelbti duomenys pravers ateityje vėl tikslinant kirčiavimo normas.
Ketvirtajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis apžvelgia gimtosios kalbos, gimtojo žodžio motyvus XX a. lietuvių poezijoje, dalijasi mintimis apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį; R. Umbrasas svarsto, kodėl Lietuvoje vengiama į lietuvių kalbą išverstų kompiuterių programų, pateikia siūlymų, kaip tokią padėtį keisti; G. Grigas lietuviškų produktų kūrėjams pristato pavyzdžiu Lietuvoje sukurto mokinių informatikos ir informacinių technologijų konkurso vardą „Bebras“; Z. Šimėnaitė aprašo Jono Jablonskio žodyno kartoteką, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje; tęsiamas A. Kaikarytės ir R. Urnėžiūtės kovo numeryje pradėtas straipsnis apie kalbėjimo ir tylėjimo apibūdinimus lietuvių tarmių žodynuose; skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimo“ ir B. Stundžia supažindina su teikiamųjų formų kirčiavimo kodifikacijos istorija, paaiškina apsisprendimą pateisinti dvejopą – pastovų ir kilnojamąjį – kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimą.