Dešimtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Kazlauskaitė primena seną žodį „vetušas, -a, vetušis“, siejamą net su senąja baltų religija; J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynuose užfiksuotų pamąstymų apie gyvenimą, mirtį ir anapusybę; apžvelgiamos rudenį vykusios kalbininkų konferencijos; A. Gritėnienė aptaria II nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojų darbus; skelbiami VLKK nutarimai ir jų komentarai...
Prieveiksmių kirčiavimo rekomendacijos K-16 pakeitimo ir papildymo komentarą (dėl „bepigù“ ir „bepìgu“, „raĩškiai“ ir „ráiškiai“, „(ne)švañkiai“ ir „(ne)švánkiai“, „tolýgiai“ ir „tolygiaĩ“, „alèrgiškai“ ir „aler̃giškai“ ir kt.) teikia VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas akad., prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.

Antrąkart keičiama ir pildoma 16-oji kirčiavimo rekomendacija, daugiausia atsižvelgiant į pamatinių būdvardžių kirčiavimo normų pakeitimus, VLKK priimtus 2013 m. pabaigoje.

Kilus kokiam klausimui dėl kalbos vartojimo jau galima internete susirasti reikiamą elektroninį žodyną, žinyną arba tekstyną. Joris Kazlauskas (VDU) šiame straipsnyje rašo apie dar vieną parankią priemonę – elektroninę kirčiuoklę, ji padeda sukirčiuoti atskirus lietuvių kalbos žodžius, frazes arba net visą ne daugiau kaip 1000 žodžių turintį tekstą. Nors rengėjai ir vartotojai įžvelgia taisytinų dalykų, vis dėlto „kol kas ji – vienintelė ir nepakartojama“...
Septintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių mergaičių vardų davimo tendencijas; J. Švambarytė-Valužienė recenzuoja „Lietuvininkų tarmių žodyną“; J. Kazlauskas pasakoja apie elektroninę kirčiuoklę (VDU) – jos veikimo principus, kūrimo istoriją, praktinio pritaikymo galimybes; A. Šidlauskas pateikia pavyzdžių, kaip naujas žvilgsnis į žodžių pasaulį gali padėti paįvairinti kūrinį, pamoką, pokalbį; L. Valskienės ir R. Urnėžiūtės pokalbyje aiškėja, kad jaunimas turės ką pasakyti apie kalbininką Vytautą Vitkauską; kronikoje du skyreliai – „Personalijos“ ir „Švietimas“...
Jorio Kazlausko straipsnyje (skelbiama iš žurnalo „Gimtoji kalba“) mintimis apie Kalbos komisijos finansuotą, 2011–2013 m. penkiuose Lietuvos universitetuose atliktą tyrimą „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“ dalijasi Rūta Kazlauskaitė, Asta Kazlauskienė, Rita Miliūnaitė, Bonifacas Stundžia...
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Tarties ir kirčiavimo pakomisėje jau geras dešimtmetis kryptingai dirbamas bendrinės kalbos kirčiavimo norminamasis darbas. Ypač daug šioje srityje nuveikta 2003–2005 m., kai pakomisei pirmininkavo žymus akcentologas Antanas Pakerys: po išsamių diskusijų pakomisėje ir komisijoje bendrinei vartosenai rekomenduota keli šimtai aktualių kirčiavimo gretybių, apimančių visas kalbos dalis, nutarta, kaip kirčiuoti Europos valiutos pavadinimą euras, susistemintas Latvijos vietovardžių adaptuotų formų kirčiavimas. Teiktos tik tos realiojoje vartosenoje išplitusios gretybės, kurios neprieštarauja bendrinės kalbos kirčiavimo sistemai, o, priešingai, atspindi jos posistemių natūralią raidą...
Vienuoliktajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje B. Stundžia komentuoja kirčiavimo normų pakeitimus šiųmetėse VLKK rekomendacijose; I. Mataitytė primena Vinco Mykolaičio-Putino romano „Sukilėliai“ rašymo ir redagavimo aplinkybes; R. Urnėžiūtė ir N. Sisaitė dalijasi mintimis apie Stasio Lipskio knygos „Išsivadavimas: biografinis romanas apie Vincą Mykolaitį-Putiną“ kalbą ir stilių; V. Račickaja pristato interneto svetainę „Baltnexus“, aiškina jos galimybes; kronikos skyrelyje aprašomos keturios mokslinės konferencijos...
2013 m. spalio 19 d. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete vyko projekto „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“ seminaras. Plačios apimties sociolingvistiniu tyrimu siekiama išsiaiškinti potencialių variantų (žodžių ir jų formų) kirčiavimo polinkius jaunimo šnekamojoje kalboje ir parengti tikslinamąsias kirčiavimo normų rekomendacijas. Projektą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Devintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė pasakoja, kaip lietuvių kalbos ir lygiagrečiaisiais kelių kalbų tekstynais (kuriamais VDU Kompiuterinės lingvistikos centre) galėtų pasinaudoti vertėjai ir redaktoriai; Z. Alaunienė atkreipia dėmesį į netiksliai, neaiškiai vartojamą terminą „kompetencija (-os)“, programose jam priskiriama pagrindinio termino funkcija sudarant ir apibrėžiant mokomąjį turinį; A. Aleksaitė pataria svetimžodį „rotbandas“ priimti kaip laisvesnį oficialiojo pavadinimo „Knauf Rotband“ variantą; I. Mataitytė įžvelgia polinkį garso veiksmažodžius (aidėti, gausti, skambėti) dažniau vartoti su prielinksnio „nuo“ konstrukcija, o vaizdo veiksmažodžius (spindėti, švytėti, žėrėti) su įnagininku; A. Malakauskas greta kirčiavimo varianto (dktv.) „visùreigis“ numato gretybę „visur̃eigis“, greta „ketùrratis“ – keturrãtis; K. Rutkovska pasakoja apie Jano Karlovičiaus (1836–1903) nuopelnus etnografijai; skelbiami A. Šidlausko kalbos etiudai „Iš kalbos prakartėlių“, kt.
2013 m. spalio 3 d. Kalbos komisijos posėdyje patikslintas Somalio valstybės lietuviškas pavadinimas, patikslintos kai kurių priesaginių veiksmažodžių ir daiktavardžių, priešdėlinių, sudurtinių ir priesaginių būdvardžių kirčiavimo normos, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai; nepritarta Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisų dėl juridinių asmenų pavadinimų projektams...

Antrąkart keičiama ir pildoma 5-oji kirčiavimo rekomendacija. Atsižvelgus į realios vartosenos kirčiavimo polinkius įteisinami variantai „darganà“, „ūkanà“, „žaliavà“ ir kt.

Keičiama ir pildoma 12-oji kirčiavimo rekomendacija. Atsižvelgus į realios vartosenos kirčiavimo polinkius įteisinami variantai „abìpusis, -ė“, „dvìpusis, -ė“ ir kt.

Antrąsyk keičiama ir pildoma 11-oji kirčiavimo rekomendacija. Atsižvelgus į realios vartosenos kirčiavimo polinkius įteisinami variantai „asmẽninis, -ė“, „gam̃tinis, -ė“, „pógrindinis, -ė“ ir kt.

Keičiama ir pildoma 15-oji kirčiavimo rekomendacija. Atsižvelgus į realios vartosenos kirčiavimo polinkius įteisinami variantai „skaitmẽninti“, „(ap)mokẽstinti“...

2013 m. birželio 20 d. Kalbos komisijos posėdyje patikslintos kai kurių pirminių (paprastųjų) ir galūninės darybos būdvardžių, mišriųjų veiksmažodžių kirčiavimo normos, patikslintas Papua Naujosios Gvinėjos ilgojo (oficialiojo) pavadinimo lietuviškas atitikmuo, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai; nepritarta siūlymams asmenis už kalbos pažeidimus bausti viešaisiais darbais...

Populiaresniems kirčiavimo variantams nutarta teikti pirmenybę, pvz.: séikėti ir seikė́ti, gláistyti ir glaistýti, sáistyti ir saistýti...

Pripažįstamas norminiu paplitęs kai kurių būdvardžių kirčiavimas, pvz., „kartus, -i“, „tolygus, -i“ pagal 4-ąją kirčiuotę...

Per pirmąjį 2013 metų ketvirtį Kalbos komisija pritarė 10 gyvenamųjų vietovių pavadinimų įteisinimui. Įteisinimo procedūrą rengia Radviliškio, Šakių, Ukmergės r. savivaldybės.
Kalbos konsultacijų grupė 2012 metais suteikė apie 36 400 konsultacijų telefonu, internetu, el. paštu. Kalbos konsultacijų bankas papildytas 848 naujais įrašais. Interneto svetainės lankytojai peržiūrėjo per 3 mln. Konsultacijų banko puslapių rodinių.