Žymės - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Tarties ir kirčiavimo pakomisė kartu su vardyno specialistais 2009 m. lapkričio 5 d. apsvarstė rekomendaciją „Dėl šeiminės padėties nerodančių moterų pavardžių su galūne -ė kirčiavimo“ ir nutarė teikti ją Kalbos komisijai tvirtinti protokoliniu nutarimu.

Patvirtinta rekomendacija „Dėl valdų ir kraštų gyventojų pavadinimų“, apsvarsčius grupės asmenų siūlymą, paliktas galioti 87-asis nutarimas „Dėl moterų pavardžių darymo“. Patvirtinti nauji Terminų banko rinkiniai...

(Galiojanti suvestinė redakcija)

DĖL KAI KURIŲ TARNYBINIŲ IR EKSPRESINIŲ KALBOS DALIŲ KIRČIAVIMO

2005 m. lapkričio 10 d. Nr. R-13 (k-17, k-17.1)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šias tarnybines ir ekspresines kalbos dalis kirčiuoti taip:

1. dalelytes:

aliaĩ, aliái, ãliai ^[1-2020]

benè, bène

kažiñ, kažìn ^[1-2020]

tegul̃, tegùl ^[1-2020]

2. jungtukus:

ikì, ìki

3. prielinksnius:

ikì, ìki

4. jaustukus:

alió, aliõ

cibà, cìba

čiukà, čiùka

ói, òi

5. ištiktukus:

čìrkš

kakariekū̃, kakaríekū, kakarykū̃

šlámšt

zvìmbt

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

____________________

Komentaras

Pakeitimai:

^[1-2020] 2020 m. vasario 6 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-7 (k-17.1), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimą toliau artinant prie vartosenos, VLKK.lt 2020-02-20).

Šiame puslapyje:

Rekomendacijos „Dėl kai kurių prieveiksmių kirčiavimo“ aktualioji redakcija
Komentaras
Nuorodos į rekomendacijos pakeitimus ir papildymus

Galiojanti suvestinė redakcija

DĖL KAI KURIŲ PRIEVEIKSMIŲ KIRČIAVIMO

2005 m. lapkričio 10 d. Nr. R-12 (k-16, k-16.1, k-16.2, k-16.3, k-16.4, k-16.5)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos prieveiksmius kirčiuoti taip:

alèrgiškai, aler̃giškai ^{[2-2014], [3-2016]}

ankstyvaĩ, ankstývai ^[2-2014]

apčiúopom(is), apčiuopõm, apčiuopomìs ^[4-2017]

ãsmeniškai, asmẽniškai ^[2-2014]

atókiai, atokiaĩ

baimìngai

begál, begal̃ ^[5-2020]

bepigù, bepìgu ^[2-2014]

blogumù, blõgumu ^[2-2014]

dẽšimtkart

ekstèrnu, eksternù ^{[1-2008], [3-2016]}

ekstravèrtiškai, ekstraver̃tiškai ^{[2-2014], [3-2016]}

gar̃biai, garbiai̇̃ ^[5-2020]

gerumù, gẽrumu ^[2-2014]

gražumù, grãžumu ^[2-2014]

hipèrboliškai, hiper̃boliškai ^{[2-2014], [3-2016]}

įdomiaĩ, įdõmiai

į́kalniui, įkalniui͊ ^[4-2017]

į́kandin, įkandiñ ^[4-2017]

ikì, ìki

ilgaĩniui, ìlgainiui ^[4-2017]

inèrtiškai, iner̃tiškai ^{[2-2014], [3-2016]}

jaunyvaĩ, jaunývai ^[2-2014]

kadà ne kadà

karčiaĩ

káržygiškai

kèltiškai, kel̃tiškai ^{[2-2014], [3-2016]}

ketùrpėsčia, kẽturpėsčia ^[2-2014]

kniūbsčiõm, kniūbsčiomìs, kniū́bsčiom(is) ^[4-2017]

kontrovèrsiškai, kontrover̃siškai ^{[2-2014], [3-2016]}

kū̃liais, kūliaĩs

kur̃ ne kur̃

maloniaĩ, malõniai

mìrštamai

nepadoriaĩ, nepadõriai

nešvañkiai, nešvánkiai ^[2-2014]

netýčiom(is), netyčiõm, netyčiomìs ^[4-2017]

nórom(is), norõm, noromìs ^[4-2017]

nusikal̃stamai

padoriaĩ, padõriai

pakalniuĩ, pakal̃niui

pakn(i)ópstom(is), pakn(i)opstõm, pakn(i)opstomìs ^[4-2017]

pakojuĩ, pakõjui

pakulniuĩ, pakul̃niui

paplaukiuĩ, paplaũkiui

parankiaĩ, parañkiai

parankiuĩ, parañkiui

pasauliuĩ, pasaũliui

paslaugiaĩ, paslaũgiai

pašókom(is), pašokõm, pašokomìs ^[4-2017]

patykõm, patykomìs, patỹkom(is) ^[4-2017]

patogiaĩ, patõgiai

pavėjuĩ, pavė̃jui

pavydžiaĩ, pavỹdžiai

pavieniuĩ, paviẽniui

penkiãlinkai, peñkialinkai

piktumù, pìktumu ^[2-2014]

pirmà, pìrma

pórąsyk, põrąsyk

prieĩnamai

prošál

raĩškiai, ráiškiai ^[2-2014]

reĩkiamai

rūgščiaĩ

rū̃sčiai, rū́sčiai ^[2-2014]

rūškanaĩ

saldžiaĩ

sąmojìngai, są́mojingai

sąmonìngai, są́moningai

sausãkimšai, sausakimšaĩ ^[2-2014]

sąžinìngai, są́žiningai

senyvaĩ, senývai ^[2-2014]

smùlkmeniškai, smulkmẽniškai ^[2-2014]

sõdriai, sódriai ^[2-2014]

stamantriaĩ, stamañtriai

sū̃driai, sū́driai ^[2-2014]

sultìngai

suvìs, sùvis

šalimaĩs, šalìmais

šešiãlinkai, šẽšialinkai ^[2-2014]

šiuomèt, šiuõmet

švañkiai, švánkiai ^[2-2014]

teisė́tai, téisėtai

týčiom(is), tyčiõm, tyčiomìs ^[4-2017]

tolydžiaĩ, tolỹdžiai

tolýgiai, tolygiaĩ ^[2-2014]

ūkanótai

ū̃miai, ū́miai ^[2-2014]

vaĩskiai, váiskiai ^[2-2014]

valyvaĩ, valývai ^[2-2014]

veidmaĩniškai, véidmainiškai

veĩkiai, véikiai ^[2-2014]

vėjãvaikiškai, vė́javaikiškai ^[4-2017]

vėlyvaĩ, vėlývai ^[2-2014]

veltė̃diškai, véltėdiškai

viduj̃

víenbalsiai

viršuj̃

visúomeniškai, visuomẽniškai ^[2-2014]

visų̃ pirmà, visų̃ pìrma

võs ne võs

žáltiškai, žal̃tiškai

žvýniškai, žvỹniškai ^[2-2014]

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

_____________________________

Komentaras (pirminės rekomendacijos)

PAKEITIMAI:

^[1-2008] 2008 m. spalio 2 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-10. Papildymo komentaras.

^[2-2014] 2014 m. spalio 9 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-4 (k-16.2). Papildymo komentaras.

^[3-2016] 2016 m. gruodžio 15 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-15. Papildymo komentaras.

^[4-2017] 2017 m. gruodžio 14 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-16 (k-16.4). Pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimo kodifikaciją prie realios vartosenos toliau artinant, Gimtoji kalba, 2018, nr. 1, p. 3–8; VLKK.lt, 2018-02-05).

^[5-2020] 2020 m. vasario 6 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-6 (k-16.5), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimą toliau artinant prie vartosenos, VLKK.lt 2020-02-20).

Šiame puslapyje:

Rekomendacijos „Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo“ suvestinė redakcija
Nuorodos į rekomendacijos pakeitimus ir papildymus
Komentarai

(Galiojanti suvestinė redakcija)

DĖL KAI KURIŲ PRIESAGINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ KIRČIAVIMO

2005 m. gegužės 5 d. Nr. R-8 (k-15, k-15.1, 15.2)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos priesaginius veiksmažodžius kirčiuoti taip:

-auti

martáuti, martáuja, martãvo
pasninkáuti, pasninkáuja, pasninkãvo; pãsninkauti, pãsninkauja, pãsninkavo   ^[1-2013]
poteriáuti, poteriáuja, poteriãvo; põteriauti, põteriauja, põteriavo  [1-2013]
pusryčiáuti, pusryčiáuja, pusryčiãvo; pùsryčiauti, pùsryčiauja, pùsryčiavo   [1-2013]
samprotáuti, samprotáuja, samprotãvo; sámprotauti, sámprotauja, sámprotavo
santykiáuti, santykiáuja, santykiãvo; sántykiauti, sántykiauja, sántykiavo
sąveikáuti, sąveikáuja, sąveikãvo; są́veikauti, są́veikauja, są́veikavo
smarkáuti, smarkáuja, smarkãvo; smárkauti, smárkauja, smárkavo
šiurkštáuti, šiurkštáuja, šiurkštãvo; šiùrkštauti, šiùrkštauja, šiùrkštavo

-ėti

įsitéisėti, įsitéisėja, įsitéisėjo; įsiteisė́ti, įsiteisė́ja, įsiteisė́jo

kérpėti, kérpėja, kérpėjo; kerpė́ti, kerpė́ja, kerpė́jo  [1-2013]
maurė́ti, maurė́ja, maurė́jo; máurėti, máurėja, máurėjo  [1-2013]
varputė́ti,varputė́ja, varputė́jo; várputėti, várputėja, várputėjo   [1-2013]
žíedėti, žíedėja, žíedėjo; žiedė́ti, žiedė́ja, žiedė́jo  ^[2-2018]

-inti (-dinti)

aũdrinti, aũdrina, aũdrino; áudrinti, áudrina, áudrino [1-2013]
áušinti, áušina, áušino; aušìnti, aušìna, aušìno

ãsmeninti, ãsmenina, ãsmenino; asmẽninti, asmẽnina, asmẽnino   [1-2013]
baikšti̇̀nti, baikšti̇̀na, baikšti̇̀no; bai̇̃kštinti, bai̇̃kština, bai̇̃kštino ^[2-2018]
bàkinti, bàkina, bàkino; bãkinti, bãkina, bãkino
bámbinti, bámbina, bámbino; bam̃binti, bam̃bina, bam̃bino
bìmbinti, bìmbina, bìmbino „daryti, kad bimbtų“
bim̃binti, bim̃bina, bim̃bino „nerangiai eiti“
bogi̇̀nti, bogi̇̀na, bogi̇̀no; bõginti, bõgina, bõgino  ^[2-2018]
bránginti, brángina, brángino; brañginti, brañgina, brañgino „brangiai prašyti, kelti kainą“ ^[2-2018]
brangìnti, brangìna, brangìno „vertinti, taupyti, saugoti“
daĩlinti, daĩlina, daĩlino; dáilinti, dáilina, dáilino  [1-2013]
ė́dinti, ė́dina, ė́dino; ėdìnti, ėdìna, ėdìno
gáilinti, gáilina, gáilino; gai̇̃linti, gai̇̃lina, gai̇̃lino ^[2-2018]
gar̃sinti, gar̃sina, gar̃sino; gársinti, gársina, gársino   [1-2013]
jaũdrinti, jaũ̃drina, jaũdrino; jáudrinti, jáudrina, jáudrino   [1-2013]
jódinti, jódina, jódino; jõdinti, jõdina, jõdino
kemė̃žinti, kemė̃žina, kemė̃žino; kemė́žinti, kemė́́žina, kemė́́žino
lãžintis, lãžinasi, lãžinosi; lažìntis, lažìnasi, lažìnosi
líedinti, líedina, líedino  ^[2-2018]
lium̃pinti, lium̃pina, lium̃pino; liùmpinti, liùmpina, liùmpino
màklinti, màklina, màklino; mãklinti, mãklina, mãklino ^[2-2018]
márminti, mármina, mármino; mar̃minti, mar̃mina, mar̃mino
méilintis, méilinasi, méilinosi; mei̇̃lintis, mei̇̃linasi, mei̇̃linosi ^[2-2018]
mókestinti, mókestina, mókestino; mokẽstinti, mokẽstina, mokẽstino  [1-2013]

ner̃vinti, ner̃vina, ner̃vino ; nèrvinti, nèrvina, nèrvino ^[2-2018]
nir̃šinti, nir̃̃šina, nir̃šino; nìršinti, nìršina, nìršino

paĩkinti, paĩkina, paĩkino; páikinti, páikina, páikino  [1-2013]
pàprastinti, pàprastina, pàprastino; paprãstinti, paprãstina, paprãstino „daryti paprastesnį, ne tokį sudėtingą“ ^[2-2018]
pė̃stinti, pė̃stina, pė̃stino; pė́stinti, pė́stina, pė́stino
plū̃šinti, plū̃šina, plū̃šino; plū́šinti, plū́šina, plū́šino
pópinti, pópina, pópino; põpinti, põpina, põpino
raĩbinti, raĩbina, raĩbino; ráibinti, ráibina, ráibino  [1-2013]
raĩninti, raĩnina, raĩnino; ráininti, ráinina, ráinino  [1-2013]
síedinti, síedina, síedino; siẽdinti, siẽdina, siẽdino
skaĩdrinti, skaĩdrina, skaĩdrino; skáidrinti, skáidrina, skáidrino [1-2013]
skaĩtmeninti, skaĩtmenina, skaĩtmenino; skaitmẽninti, skaitmẽnina, skaitmẽnino  [1-2013]
skálsinti, skálsina, skálsino; skal̃sinti, skal̃sina, skal̃sino ^[2-2018]

spáusdinti, spáusdina, spáusdino; spausdi̇̀nti, spausdi̇̀na, spausdi̇̀no ^[2-2018]
tirpdìnti, tirpdìna, tirpdìno; tir̃pdinti, tir̃pdina, tir̃pdino [1-2013]
tū́žinti, tū́žina, tū́žino; tū̃žinti, tū̃žina, tū̃žino
užplãkdinti, užplãkdina, užplãkdino
vaišìnti, vaišìna, vaišìno; váišinti, váišina, váišino
visúomeninti, visúomenina, visúomenino; visuomẽninti, visuomẽnina, visuomẽnino [1-2013]
zvìmbinti, zvìmbina, zvìmbino; zvim̃binti, zvim̃bina, zvim̃bino
zýzinti, zýzina, zýzino; zỹzinti, zỹzina, zỹzino

-yti

bàkyti, bàkija, bàkijo; bãkyti, bãkija, bãkijo
rómyti, rómija, rómijo; rõmyti, rõmija, rõmijo
skaĩdrytis, skaĩdrijasi, skaĩdrijosi; skáidrytis, skáidrijasi, skáidrijosi [1-2013]
víenyti, víenija, víenijo; viẽnyti, viẽnija, viẽnijo [1-2013]
vilnýti, vilnìja, vilnìjo; vil̃nyti, vil̃nija, vil̃nijo

-(i)oti (-alioti)

bjauróti, bjaurója, bjaurójo  [1-2013]
dribčióti, dribčiója, dribčiójo; dri̇̀bčioti, dri̇̀bčioja, dri̇̀bčiojo ^[2-2018]
drùmsčioti, drùmsčioja, drùmsčiojo; drum̃sčioti, drum̃sčioja, drum̃sčiojo
gáinioti, gáinioja, gáiniojo
gỹvalioti, gỹvalioja, gỹvaliojo; gyvalióti, gyvaliója, gyvaliójo ^[2-2018]
kabalióti, kabaliója, kabaliójo; kãbalioti, kãbalioja, kãbaliojo
kabarótis, kabarójasi, kabarójosi; kãbarotis, kãbarojasi, kãbarojosi ^[2-2018]
kaitalióti, kaitaliója, kaitaliójo; káitalioti, káitalioja, káitaliojo
kapanóti(s), kapanója(si), kapanójo(si); kãpanoti(s), kãpanoja(si), kãpanojo(si)  [1-2013]
krùsčioti, krùsčioja, krùsčiojo; krusčióti, krusčiója, krusčiójo  ^[2-2018]
kukčióti, kukčiója, kukčiójo; kùkčioti, kùkčioja, kùkčiojo ^[2-2018]
mikčióti, mikčiója, mikčiójo; mi̇̀kčioti, mi̇̀kčioja, mi̇̀kčiojo ^[2-2018]
mỹnioti, mỹnioja, mỹniojo; mýnioti, mýnioja, mýniojo
niokóti, niokója, niokójo; niókoti, niókoja, niókojo   [1-2013]
núomoti, núomoja, núomojo; nuomóti, nuomója, nuomójo ^[2-2018]
péizoti, péizoja, péizojo; peĩzoti, peĩzoja, peĩzojo  [1-2013]
pleiskanóti, pleiskanója, pleiskanójo; pléiskanoti, pléiskanoja, pléiskanojo
rutulióti, rutuliója, rutuliójo; rùtulioti, rùtulioja, rùtuliojo  [1-2013]
sapalióti, sapaliója, sapaliójo; sãpalioti, sãpalioja, sãpaliojo
síeloti(s), síeloja(si), síelojo(si); sielóti(s), sielója(si), sielójo(si)  [1-2013]
spyriótis, spyriójasi, spyriójosi; spỹriotis, spỹriojasi, spỹriojosi
strakalióti, strakaliója, strakaliójo; strãkalioti, strãkalioja, strãkaliojo
strapalióti, strapaliója, strapaliójo; strãpalioti, strãpalioja, strãpaliojo
stū̃mioti, stū̃mioja, stū̃miojo; stū́mioti, stū́mioja, stū́miojo
sùkalioti(s), sùkalioja(si), sùkaliojo(si); sukalióti(s), sukaliója(si), sukaliójo(si) ^[2-2018]
šaũkoti, šaũkoja, šaũkojo; šáukoti, šáukoja, šáukojo
šerpetóti, šerpetója, šerpetójo; šérpetoti, šérpetoja, šérpetojo
šlubčióti, šlubčiója, šlubčiójo; šlùbčioti, šlùbčioja, šlùbčiojo ^[2-2018]
tąsióti, tąsiója, tąsiójo; tą́sioti, tą́sioja, tą́siojo [1-2013]
terlióti, terliója, terliójo
tįsióti, tįsiója, tįsiójo; tį́sioti, tį́sioja, tį́siojo  [1-2013]

tį́slioti, tį́slioja, tį́sliojo; tį̃slioti, tį̃slioja, tį̃sliojo
traškanóti, traškanója, traškanójo; trãškanoti, trãškanoja, trãškanojo
vakaróti, vakarója, vakarójo; vãkaroti, vãkaroja, vãkarojo
vapalióti, vapaliója, vapaliójo; vãpalioti, vãpalioja, vãpaliojo
vógčioti, vógčioja, vógčiojo; vogčióti, vogčiója, vogčiójo

-telėti

blógtelėti, blógtelėja, blógtelėjo; blõgtelėti, blõgtelėja, blõgtelėjo   [1-2013]
blókštelėti, blókštelėja, blókštelėjo; blõkštelėti, blõkštelėja, blõkštelėjo  [1-2013]
daũžtelėti, daũžtelėja, daũžtelėjo; dáužtelėti, dáužtelėja, dáužtelėjo
kaũktelėti, kaũktelėja, kaũktelėjo; káuktelėti, káuktelėja, káuktelėjo
kę́stelėti, kę́stelėja, kę́stelėjo; kę̃stelėti, kę̃stelėja, kę̃stelėjo  [1-2013]
klìmptelėti, klìmptelėja, klìmptelėjo; klim̃ptelėti, klim̃ptelėja, klim̃ptelėjo
kìrptelėti, kìrptelėja, kìrptelėjo; kir̃ptelėti, kir̃ptelėja, kir̃̃ptelėjo  [1-2013]
kváištelėti, kváištelėja, kváištelėjo; kvaĩštelėti, kvaĩštelėja, kvaĩštelėjo
šlámštelėti, šlámštelėja, šlámštelėjo
zvìmbtelėti, zvìmbtelėja, zvìmbtelėjo

-uoti (-aliuoti, -ariuoti, -uliuoti, -uriuoti)

bimbaliúoti, bimbaliúoja, bimbaliãvo;bim̃baliuoti, bim̃baliuoja, bim̃baliavo
dirbuliúoti, dirbuliúoja, dirbuliãvo; dir̃buliuoti, dir̃buliuoja, dir̃buliavo [1-2013]
gangariúoti, gangariúoja, gangariãvo; gañgariuoti, gañgariuoja, gañgariavo
giedrúoti, giedrúoja, giedrãvo
girgžduliúoti, girgžduliúoja, girgžduliãvo; gir̃gžduliuoti, gir̃gžduliuoja, gir̃gždulavo  [1-2013]
gromuliúoti, gromuliúoja, gromuliãvo; grõmuliuoti, grõmuliuoja, grõmuliavo  [1-2013]
kadarúoti, kadarúoja, kadarãvo   [1-2013]
kledarúoti, kledarúoja, kledarãvo   [1-2013]
klibindúoti, klibindúoja, klibindãvo; klìbinduoti, klìbinduoja, klìbindavo  [1-2013]
lūkuriúoti, lūkuriúoja, lūkuriãvo; lū̃kuriuoti, lū̃kuriuoja, lū̃kuriavo  [1-2013]
marguliúoti, marguliúoja, marguliãvo
margúoti, margúoja, margãvo
mindžikúoti, mindžikúoja, mindžikãvo; miñdžikuoti, miñdžikuoja, miñdžikavo
pilkúoti, pilkúoja, pilkãvo
plūduriúoti, plūduriúoja, plūduriãvo; plū̃duriuoti, plū̃duriuoja, plū̃duriavo  [1-2013]
snyguriúoti, snyguriúoja, snyguriãvo; snỹguriuoti, snỹguriuoja, snỹguriavo [1-2013]
snūduriúoti, snūduriúoja, snūduriãvo; snū̃duriuoti, snū̃duriuoja, snū̃duriavo  [1-2013]
varpučiúoti, varpučiúoja, varpučiãvo; várpučiuoti, várpučiuoja, várpučiavo [1-2013]
žaižarúoti, žaižarúoja, žaižarãvo; žaĩžaruoti, žaĩžaruoja, žaĩžaravo

PASTABA. Taip pat kirčiuotini ir iš šių veiksmažodžių padaryti priešdėliniai ir sangrąžiniai veiksmažodžiai, priesagų -imas, -tojas daiktavardžiai.

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

_______________________

Komentaras

PAKEITIMAI:

^[1-2013] 2013 m. spalio 3 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-10 (k-15.1). Pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Kirčiavimo norminamąjį darbą tęsiant, GK, 2013, nr. 11, p. 3–10; VLKK.lt Kitos naujienos, 2013-12-23).

^[2-2018] 2018 m. gegužės 3 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-8 (k-15.2). Pakeitimo komentaras (Rūta Kazlauskaitė, 2018-07-06, VLKK.lt; GK, 2018, nr. 6).

Šiame puslapyje:

Rekomendacijos „Dėl kai kurių mišriųjų veiksmažodžių kirčiavimo“ galiojanti suvestinė redakcija
Nuorodos į rekomendacijos pakeitimus ir papildymus
Nuorodos į komentarus

Galiojanti suvestinė redakcija

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ MIŠRIŲJŲ VEIKSMAŽODŽIŲ KIRČIAVIMO

2005 m. kovo 3 d. Nr. R-5 (k-14, k-14.1, k-14.2)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos mišriuosius (ir iš jų padarytus priešdėlinius) veiksmažodžius kirčiuoti taip:

-ėti (-sėti, -šėti)

aidė́ti, áidi (aĩdi), aidė́jo

ataidė́ti, atáidi (ataĩdi), ataidė́jo
nuaidė́ti, nuáidi (nuaĩdi), nuaidė́jo
suaidė́ti, suáidi (suaĩdi), suaidė́jo

aiksė́ti, áiksi, aiksė́jo; áiksėti, áiksi, áiksėjo

amsė́ti, ámsi, amsė́jo; ámsėti, ámsi, ámsėjo

suamsė́ti, suámsi, suamsė́jo; suámsėti, suámsi, suámsėjo

bambsė́ti, bámbsi, bambsė́jo; bámbsėti, bámbsi, bámbsėjo

bambė́ti, bámba (bam̃ba), bambė́jo

išbambė́ti, išbámba (ìšbamba), išbambė́jo
pabambė́ti, pabámba (pàbamba), pabambė́jo
subambė́ti, subámba (sùbamba), subambė́jo

dindė́ti, dìndi (diñdi), dindė́jo

gargė́ti, gárga (gar̃ga), gargė́jo

apgargė́ti, apgárga (àpgarga), apgargė́jo
prigargė́ti, prigárga (prìgarga), prigargė́jo
užgargė́ti, užgárga (ùžgarga), užgargė́jo

gargždė́ti, gárgžda (gar̃gžda), gargždė́jo

garmė́ti, gárma (gar̃ma), garmė́jo

įgarmė́ti, įgárma (į̃garma), įgarmė́jo
išgarmė́ti, išgárma (ìšgarma), išgarmė́jo
nugarmė́ti, nugárma (nùgarma), nugarmė́jo
prigarmė́ti, prigárma (prìgarma), prigarmė́jo
sugarmė́ti, sugárma (sùgarma), sugarmė́jo

krūpsė́ti, krū́psi, krūpsė́jo; krū́psėti, krū́psi, krū́psėjo

kumšė́ti, kùmši, kumšė́jo; kùmšėti, kùmši, kùmšėjo

marmė́ti, márma (mar̃ma), marmė́jo

įmarmė́ti, įmárma (į̃marma), įmarmė́jo
išmarmė́ti, išmárma (ìšmarma), išmarmė́jo
numarmė́ti, numárma (nùmarma), numarmė́jo
pamarmė́ti, pamárma (pàmarma), pamarmė́jo
primarmė́ti, primárma (prìmarma), primarmė́jo
sumarmė́ti, sumárma (sùmarma), sumarmė́jo
užmarmė́ti, užmárma (ùžmarma), užmarmė́jo

paveldė́ti, pavéldi, paveldė́jo; pavéldėti, pavéldi, pavéldėjo

pliūpsė́ti, pliū́psi (pliū̃psi), pliūpsė́jo

séikėti, séiki (séikėja), séikėjo; seikė́ti, seĩki, seikė́jo ^[1-2013]
atséikėti, atséiki (atséikėja), atséikėjo; atseikė́ti, atseĩki, atseikė́jo
priséikėti, priséiki (priséikėja), priséikėjo; priseikė́ti, priseĩki, priseikė́jo
suséikėti, suséiki (suséikėja), suséikėjo; suseikė́ti, suseĩki, suseikė́jo

skambė́ti, skam̃ba, skambė́jo

atskambė́ti, àtskamba, atskambė́jo
nuskambė́ti, nùskamba, nuskambė́jo
suskambė́ti, sùskamba, suskambė́jo

sprengsė́ti, spréngsi, sprengsė́jo; spréngsėti, spréngsi, spréngsėjo

ūksė́ti, ū́ksi (ū̃ksi), ūksė́jo

paūksė́ti, paū́ksi (paū̃ksi), paūksė́jo
suūksė́ti, suū́ksi (suū̃ksi), suūksė́jo

viauksė́ti, viáuksi, viauksė́jo; viáuksėti, viáuksi, viáuksėjo

suviauksė́ti, suviáuksi, suviauksė́jo; suviáuksėti, suviáuksi, suviáuksėjo

-yti (-styti)

aižýti, aĩžo, aĩžė; áižyti, áižo, áižė ^[1-2013]
išaižýti, išaĩžo, išaĩžė; išáižyti, išáižo, išáižė
priaižýti, priaĩžo, priaĩžė; priáižyti, priáižo, priáižė
suaižýti, suaĩžo, suaĩžė; suáižyti, suáižo, suáižė

bráižyti, bráižo, bráižė; braižýti, braĩžo, braĩžė „1. daryti brėžinį; 2. rėžyti, draskyti“ ^[1-2013]
apibráižyti, apibráižo, apibráižė; apibraižýti, apibraĩžo, apibraĩžė
atsibráižyti, atsibráižo, atsibráižė; atsibraižýti, atsibraĩžo, atsibraĩžė
išbráižyti, išbráižo, išbráižė; išbraižýti, išbraĩžo, išbraĩžė „1. padaryti brėžinį; 2. išdraskyti; 3. išraižyti“
nubráižyti, nubráižo, nubráižė; nubraižýti, nubraĩžo, nubraĩžė „1. padaryti brėžinį; 2. nudraskyti“
parsibráižyti, parsibráižo, parsibráižė; parsibraižýti, parsibraĩžo, parsibraĩžė
pribráižyti, pribráižo, pribráižė; pribraižýti, pribraĩžo, pribraĩžė
subráižyti, subráižo, subráižė; subraižýti, subraĩžo, subraĩžė

čáižyti, čáižo, čáižė; čaižýti, čai̇̃žo, čai̇̃žė ^[2-2018]
apčáižyti, apčáižo, apčáižė; apčaižýti, apčai̇̃žo, apčai̇̃žė
iščáižyti, iščáižo, iščáižė; iščaižýti, iščai̇̃žo, iščai̇̃žė
nučáižyti, nučáižo, nučáižė; nučaižýti, nučai̇̃žo, nučai̇̃žė
pričáižyti, pričáižo, pričáižė; pričaižýti, pričai̇̃žo, pričai̇̃žė
sučáižyti, sučáižo, sučáižė; sučaižýti, sučai̇̃žo, sučai̇̃žė

gláistyti, gláisto, gláistė; glaistýti, glaĩsto, glaĩstė ^[1-2013]
apgláistyti, apgláisto, apgláistė; apglaistýti, apglaĩsto, apglaĩstė
išgláistyti, išgláisto, išgláistė; išglaistýti, išglaĩsto, išglaĩstė
nugláistyti, nugláisto, nugláistė; nuglaistýti, nuglaĩsto, nuglaĩstė
sugláistyti, sugláisto, sugláistė; suglaistýti, suglaĩsto, suglaĩstė
užgláistyti, užgláisto, užgláistė; užglaistýti, užglaĩsto, užglaĩstė

glámžyti, glámžo, glámžė ^[1-2013]
apglámžyti, apglámžo, apglámžė
paglámžyti, paglámžo, paglámžė
suglámžyti, suglámžo, suglámžė

kaitýti, kai̇̃to, kai̇̃tė; káityti, káito, káitė ^[2-2018]
pakaitýti, pakai̇̃to, pakai̇̃tė; pakáityti, pakáito, pakáitė

ráižyti, ráižo, ráižė; raižýti, raĩžo, raĩžė ^[1-2013]
įráižyti, įráižo, įráižė; įraižýti, įraĩžo, įraĩžė
išráižyti, išráižo, išráižė; išraižýti, išraĩžo, išraĩžė
suráižyti, suráižo, suráižė; suraižýti, suraĩžo, suraĩžė

sáistyti, sáisto, sáistė; saistýti, saĩsto, saĩstė ^[1-2013]
susáistyti, susáisto, susáistė; susaistýti, susaĩsto, susaĩstė

smaigýti, smaĩgo, smaĩgė; smáigyti, smáigo, smáigė ^[2-2018]
apsmaigýti, apsmaĩgo, apsmaĩgė; apsmáigyti, apsmáigo, apsmáigė
įsmaigýti, įsmaĩgo, įsmaĩgė; įsmáigyti, įsmáigo, įsmáigė
nusmaigýti, nusmaĩgo, nusmaĩgė; nusmáigyti, nusmáigo, nusmáigė
susmaigýti, susmaĩgo, susmaĩgė; susmáigyti, susmáigo, susmáigė
užsmaigýti, užsmaĩgo, užsmaĩgė; užsmáigyti, užsmáigo, užsmáigė

-oti (-soti, -šoti)

dėbsóti, dė̃bso, dėbsójo; dėbsóti, dė́bso, dėbsójo ^[1-2013]
įsidėbsoti, įsidė̃bso, įsidėbsójo; įsidėbsóti, įsidė́bso, įsidėbsójo

drybsóti, drỹbso, drybsójo; drybsóti, drýbso, drybsójo ^[1-2013]
išdrybsóti, išdrỹbso, išdrybsójo; išdrybsóti, išdrýbso, išdrybsójo
pradrybsóti, pradrỹbso, pradrybsójo; pradrybsóti, pradrýbso, pradrybsójo

dunksóti, duñkso, dunksójo; dunksóti, dùnkso, dunksójo ^[1-2013]

glū́doti, glū́do, glū́dojo; glūdóti, glū́do, glūdójo ^[1-2013]

kėpsóti, kė̃pso, kėpsójo; kėpsóti, kė́pso, kėpsójo ^[1-2013]

kybóti, kýbo, kybójo; kýboti, kýbo, kýbojo ^[1-2013]

kyšóti, kýšo, kyšójo; kýšoti, kýšo, kýšojo ^[1-2013]

kiū́toti, kiū́to (kiū́toja), kiū́tojo; kiūtóti, kiū́to (kiūtója), kiūtójo ^[1-2013]
iškiū́toti, iškiū́to (iškiū́toja), iškiū́tojo; iškiūtóti, iškiū́to (iškiūtója), iškiūtójo

klaksóti, klàkso (klãkso), klaksójo

klūpóti, klū́po, klūpójo; klū́poti, klū́po, klū́pojo ^[1-2013]

knaksóti, knàkso (knãkso), knaksójo

knapsóti, knàpso (knãpso), knapsójo

kniū́boti, kniū́bo, kniū́bojo; kniūbóti, kniū́bo, kniūbójo ^[1-2013]

niū́roti, niū́ro, niū́rojo; niūróti, niū́ro, niūrójo ^[1-2013]

pūpsóti, pū̃pso, pūpsójo; pūpsóti, pū́pso, pūpsójo ^[1-2013]

rymóti, rýmo, rymójo; rýmoti, rýmo, rýmojo ^[1-2013]
nurymóti, nurýmo, nurymójo; nurýmoti, nurýmo, nurýmojo
prarymóti, prarýmo, prarymójo; prarýmoti, prarýmo, prarýmojo

riogsóti, riõgso, riogsójo; riogsóti, riógso, riogsójo ^[1-2013]

spoksóti, spõkso, spoksójo; spoksóti, spókso, spoksójo ^[1-2013]

sprū́doti, sprū́do, sprū́dojo

styróti, stýro, styrójo; stýroti, stýro, stýrojo ^[1-2013]

týkoti, týko, týkojo; tykóti, týko, tykójo ^[1-2013]
nutýkoti, nutýko, nutýkojo; nutykóti, nutýko, nutykójo
patýkoti, patýko, patýkojo; patykóti, patýko, patykójo
pritýkoti, pritýko, pritýkojo; pritykóti, pritýko, pritykójo
sutýkoti, sutýko, sutýkojo; sutykóti, sutýko, sutykójo

tįsóti, tį́so, tįsójo; tį́soti, tį́so, tį́sojo ^[1-2013]

týsoti, týso, týsojo; tysóti, týso, tysójo ^[1-2013]
patýsoti, patýso, patýsojo; patysóti, patýso, patysójo

tūnóti, tū́no, tūnójo; tū́noti, tū́no, tū́nojo ^[1-2013]
ištūnóti, ištū́no, ištūnójo; ištū́noti, ištū́no, ištū́nojo
patūnóti, patū́no, patūnójo; patū́noti, patū́no, patū́nojo
pratūnóti, pratū́no, pratūnójo; pratū́noti, pratū́no, pratū́nojo

tvýloti, tvýlo (tvýloja), tvýlojo; tvylóti, tvýlo (tvylója), tvylójo ^[1-2013]

tvyróti, tvýro, tvyrójo; tvýroti, tvýro, tvýrojo ^[1-2013]
ištvyróti, ištvýro, ištvyrójo; ištvýroti, ištvýro, ištvýrojo
patvyróti, patvýro, patvyrójo; patvýroti, patvýro, patvýrojo

vėpsóti, vė̃pso, vėpsójo; vėpsóti, vė́pso, vėpsójo ^[1-2013]

žiopsóti, žiõpso, žiopsójo; žiopsóti, žiópso, žiopsójo ^[1-2013]
pražiopsóti, pražiõpso, pražiopsójo; pražiopsóti, pražiópso, pražiopsójo
užsižiopsóti, užsižiõpso, užsižiopsójo; užsižiopsóti, užsižiópso, užsižiopsójo

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

__________________________

Komentaras (pirminės rekomendacijos)

PAKEITIMAI

^[1-2013] 2013 m. birželio 20 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-8 (k-14.1). Pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Kirčiavimo norminamąjį darbą tęsiant, GK, 2013, nr. 11, p. 3–10; VLKK.lt Kitos naujienos, 2013-12-23).

^[2-2018] 2018 m. gegužės 3 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-7 (k-14.2). Pakeitimo komentaras (Rūta Kazlauskaitė, 2018-07-06, VLKK.lt; GK, 2018, nr. 6)

Šiame puslapyje:

Nuoroda į 2005 m. sausio 27 d. rekomendaciją Nr. R-1 (k-13) „Dėl kai kurių pirminių veiksmažodžių kirčiavimo“ ir komentaras(2005-02-23, VLKK.lt)
Rekomendacijos k-13 naujoji redakcija, patvirtinta 2018 m. gegužės 3 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 (k-13.1).

Nauja redakcija

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ PIRMINIŲ VEIKSMAŽODŽIŲ KIRČIAVIMO

2018 m. gegužės 3 d. Nr. PN-6 (k-13.1)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, nutaria:
1. Šiuos pirminius (ir iš jų padarytus priešdėlinius bei sangrąžinius) veiksmažodžius rekomenduojama kirčiuoti taip:
álkti, álksta, álko; al̃kti, al̃ksta, al̃ko
išálkti, išálksta, išálko; išal̃kti, išal̃ksta, išal̃ko
paálkti, paálksta, paálko; paal̃kti, paal̃ksta, paal̃ko
praálkti, praálksta, praálko; praal̃kti, praal̃ksta, praal̃ko
priálkti, priálksta, priálko; prial̃kti, prial̃ksta, prial̃ko
bérti, bẽria, bė́rė; ber̃ti, bẽria, bė̃rė
apibérti, apìberia, apibė́rė; apiber̃ti, apìberia, apìbėrė
įbérti, į̃beria, įbė́rė; įber̃ti, į̃beria, į̃bėrė
išbérti, ìšberia, išbė́rė; išber̃ti, ìšberia, ìšbėrė
nubérti, nùberia, nubė́rė; nuber̃ti, nùberia, nùbėrė
pabérti, pàberia, pabė́rė; paber̃ti, pàberia, pàbėrė
prabérti, pràberia, prabė́rė; praber̃ti, pràberia, pràbėrė
pribérti, prìberia, pribė́rė; priber̃ti, prìberia, prìbėrė
subérti, sùberia, subė́rė; suber̃ti, sùberia, sùbėrė
užbérti, ùžberia, užbė́rė; užber̃ti, ùžberia, ùžbėrė
blỹkšti, blỹkšta, blỹško; blýkšti, blýkšta, blýško
išblỹkšti, išblỹkšta, išblỹško; išblýkšti, išblýkšta, išblýško
nublỹkšti, nublỹkšta, nublỹško; nublýkšti, nublýkšta, nublýško
pablỹkšti, pablỹkšta, pablỹško; pablýkšti, pablýkšta, pablýško
blõgti, blõgsta, blõgo; blógti, blógsta, blógo
apiblõgti, apiblõgsta, apiblõgo; apiblógti, apiblógsta, apiblógo
nublõgti, nublõgsta, nublõgo; nublógti, nublógsta, nublógo
pablõgti, pablõgsta, pablõgo; pablógti, pablógsta, pablógo
sublõgti, sublõgsta, sublõgo; sublógti, sublógsta, sublógo
brángti, brángsta, brángo; brañgti, brañgsta, brañgo
išbrángti, išbrángsta, išbrángo; išbrañgti, išbrañgsta, išbrañgo
pabrángti, pabrángsta, pabrángo; pabrañgti, pabrañgsta, pabrañgo
brė́žti, brė́žia, brė́žė; brė̃žti, brė̃žia, brė̃žė
apibrė́žti, apibrė́žia, apibrė́žė; apibrė̃žti, apibrė̃žia, apìbrėžė
įbrė́žti, įbrė́žia, įbrė́žė; įbrė̃žti, įbrė̃žia, į̃brėžė
išbrė́žti, išbrė́žia, išbrė́žė; išbrė̃žti, išbrė̃žia, ìšbrėžė
nubrė́žti, nubrė́žia, nubrė́žė; nubrė̃žti, nubrė̃žia, nùbrėžė
pabrė́žti, pabrė́žia, pabrė́žė; pabrė̃žti, pabrė̃žia, pàbrėžė
prabrė́žti, prabrė́žia, prabrė́žė; prabrė̃žti, rabrė̃žia, pràbrėžė
užbrė́žti, užbrė́žia, užbrė́žė; užbrė̃žti, užbrė̃žia, ùžbrėžė
brìnkti, brìnksta, brìnko; briñkti, briñksta, briñko
apibrìnkti, apibrìnksta, apibrìnko; apibriñkti, apibriñksta, apibriñko
išbrìnkti, išbrìnksta, išbrìnko; išbriñkti, išbriñksta, išbriñko
nubrìnkti, nubrìnksta, nubrìnko; nubriñkti, nubriñksta, nubriñko
pabrìnkti, pabrìnksta, pabrìnko; pabriñkti, pabriñksta, pabriñko
prabrìnkti, prabrìnksta, prabrìnko; prabriñkti, prabriñksta, prabriñko
pribrìnkti, pribrìnksta, pribrìnko; pribriñkti, pribriñksta, pribriñko
subrìnkti, subrìnksta, subrìnko; subriñkti, subriñksta, subriñko
užbrìnkti, užbrìnksta, užbrìnko; užbriñkti, užbriñksta, užbriñko
čiúopti, čiúopia, čiúopė; čiuõpti, čiuõpia, čiuõpė
apčiúopti, apčiúopia, apčiúopė; apčiuõpti, apčiuõpia, àpčiuopė
nučiúopti, nučiúopia, nučiúopė; nučiuõpti, nučiuõpia, nùčiuopė
sučiúopti, sučiúopia, sučiúopė; sučiuõpti, sučiuõpia, sùčiuopė
užčiúopti, užčiúopia, užčiúopė; užčiuõpti, užčiuõpia, ùžčiuopė
dérgti, dérgia, dérgė; der̃gti, der̃gia, der̃gė
apdérgti, apdérgia, apdérgė; apder̃gti, apder̃gia, àpdergė
išdérgti, išdérgia, išdérgė; išder̃gti, išder̃gia, ìšdergė
nudérgti, nudérgia, nudérgė; nuder̃gti, nuder̃gia, nùdergė
pridérgti, pridérgia, pridérgė; prider̃gti, prider̃gia, prìdergė
sudérgti, sudérgia, sudérgė; suder̃gti, suder̃gia, sùdergė
uždérgti, uždérgia, uždérgė; užder̃gti, užder̃gia, ùždergė
díegti, díegia, díegė; diẽgti, diẽgia, diẽgė
įdíegti, įdíegia, įdíegė; įdiẽgti, įdiẽgia, į̃diegė
nudíegti, nudíegia, nudíegė; nudiẽgti, nudiẽgia, nùdiegė
padíegti, padíegia, padíegė; padiẽgti, padiẽgia, pàdiegė
pridíegti, pridíegia, pridíegė; pridiẽgti, pridiẽgia, prìdiegė
sudíegti, sudíegia, sudíegė; sudiẽgti, sudiẽgia, sùdiegė
uždíegti, uždíegia, uždíegė; uždiẽgti, uždiẽgia, ùždiegė
dόbti, dόbia, dόbė; dõbti, dõbia, dõbė
nudόbti, nudόbia, nudόbė; nudõbti, nudõbia, nùdobė
pridόbti, pridόbia, pridόbė; pridõbti, pridõbia, prìdobė
uždόbti, uždόbia, uždόbė; uždõbti, uždõbia, ùždobė
dróžti, dróžia, dróžė; drõžti, drõžia, drõžė
apdróžti, apdróžia, apdróžė; apdrõžti, apdrõžia, àpdrožė
atidróžti, atidróžia, atidróžė; atidrõžti, atidrõžia, atìdrožė
įdróžti, įdróžia, įdróžė; įdrõžti, įdrõžia, į̃drožė
išdróžti, išdróžia, išdróžė; išdrõžti, išdrõžia, ìšdrožė
nudróžti, nudróžia, nudróžė; nudrõžti, nudrõžia, nùdrožė
padróžti, padróžia, padróžė; padrõžti, padrõžia, pàdrožė
pridróžti, pridróžia, pridróžė; pridrõžti, pridrõžia, prìdrožė
sudróžti, sudróžia, sudróžė; sudrõžti, sudrõžia, sùdrožė
uždróžti, uždróžia, uždróžė; uždrõžti, uždrõžia, ùždrožė
glė́bti, glė́bia, glė́bė; glė̃bti, glė̃bia, glė̃bė
apglė́bti, apglė́bia, apglė́bė; apglė̃bti, apglė̃bia, àpglėbė
glíeti, glíeja, glíejo
apglíeti, apglíeja, apglíejo
išglíeti, išglíeja, išglíejo
priglíeti, priglíeja, priglíejo
užglíeti, užglíeja, užglíejo
gríeti, gríeja, gríejo
nugríeti, nugríeja, nugríejo
glόbti, glόbia, glόbė; glõbti, glõbia, glõbė
apglόbti, apglόbia, apglόbė; apglõbti, apglõbia, àpglobė
priglόbti, priglόbia, priglόbė; priglõbti, priglõbia, prìglobė
suglόbti, suglόbia, suglόbė; suglõbti, suglõbia, sùglobė
gnýbti, gnýbia, gnýbė; gnỹbti, gnỹbia, gnỹbė
atgnýbti, atgnýbia, atgnýbė; atgnỹbti, atgnỹbia, àtgnybė
įgnýbti, įgnýbia, įgnýbė; įgnỹbti, įgnỹbia, į̃gnybė
išgnýbti, išgnýbia, išgnýbė; išgnỹbti, išgnỹbia, ìšgnybė
nugnýbti, nugnýbia, nugnýbė; nugnỹbti, nugnỹbia, nùgnybė
pagnýbti, pagnýbia, pagnýbė; pagnỹbti, pagnỹbia, pàgnybė
prignýbti, prignýbia, prignýbė; prignỹbti, prignỹbia, prìgnybė
sugnýbti, sugnýbia, sugnýbė; sugnỹbti, sugnỹbia, sùgnybė
užgnýbti, užgnýbia, užgnýbė; užgnỹbti, užgnỹbia, ùžgnybė
góbti, góbia, góbė; gõbti, gõbia, gõbė
apgóbti, apgóbia, apgóbė; apgõbti, apgõbia, àpgobė
nugóbti, nugóbia, nugóbė; nugõbti, nugõbia, nùgobė
sugóbti, sugóbia, sugóbė; sugõbti, sugõbia, sùgobė
užgóbti, užgóbia, užgóbė; užgõbti, užgõbia, ùžgobė
grė́bti, grė́bia, grė́bė; grė̃bti, grė̃bia, grė̃bė
apgrė́bti, apgrė́bia, apgrė́bė; apgrė̃bti, apgrė̃bia, àpgrėbė
atgrė́bti, atgrė́bia, atgrė́bė; atgrė̃bti, atgrė̃bia, àtgrėbė
išgrė́bti, išgrė́bia, išgrė́bė; išgrė̃bti, išgrė̃bia, ìšgrėbė
nugrė́bti, nugrė́bia, nugrė́bė; nugrė̃bti, nugrė̃bia, nùgrėbė
pagrė́bti, pagrė́bia, pagrė́bė; pagrė̃bti, pagrė̃bia, pàgrėbė
prigrė́bti, prigrė́bia, prigrė́bė; prigrė̃bti, prigrė̃bia, prìgrėbė
sugrė́bti, sugrė́bia, sugrė́bė; sugrė̃bti, sugrė̃bia, sùgrėbė
užgrė́bti, užgrė́bia, užgrė́bė; užgrė̃bti, užgrė̃bia, ùžgrėbė
gróbti, gróbia, gróbė; grõbti, grõbia, grõbė
apgróbti, apgróbia, apgróbė; apgrõbti, apgrõbia, àpgrobė
išgróbti, išgróbia, išgróbė; išgrõbti, išgrõbia, ìšgrobė
pagróbti, pagróbia, pagróbė; pagrõbti, pagrõbia, pàgrobė
prigróbti, prigróbia, prigróbė; prigrõbti, prigrõbia, prìgrobė
sugróbti, sugróbia, sugróbė; sugrõbti, sugrõbia, sùgrobė
užgróbti, užgróbia, užgróbė; užgrõbti, užgrõbia, ùžgrobė
gúosti, gúodžia, gúodė; guõsti, guõdžia, guõdė
pagúosti, pagúodžia, pagúodė; paguõsti, paguõdžia, pàguodė
pasigúosti, pasigúodžia, pasigúodė; pasiguõsti, pasiguõdžia, pasìguodė
júosti, júosia, júosė; juõsti, juõsia, juõsė „juosta, diržu ir pan. rišti“
apjúosti, apjúosia, apjúosė; apjuõsti, apjuõsia, àpjuosė
atjúosti, atjúosia, atjúosė; atjuõsti, atjuõsia, àtjuosė
išjúosti, išjúosia, išjúosė; išjuõsti, išjuõsia, ìšjuosė
nujúosti, nujúosia, nujúosė; nujuõsti, nujuõsia, nùjuosė
pajúosti, pajúosia, pajúosė; pajuõsti, pajuõsia, pàjuosė
prijúosti, prijúosia, prijúosė; prijuõsti, prijuõsia, prìjuosė
sujúosti, sujúosia, sujúosė; sujuõsti, sujuõsia, sùjuosė
užjúosti, užjúosia, užjúosė; užjuõsti, užjuõsia, ùžjuosė
kόpti, kόpia, kόpė; kõpti, kõpia, kõpė „lipti“
atkόpti, atkόpia, atkόpė; atkõpti, atkõpia, àtkopė
įkόpti, įkόpia, įkόpė; įkõpti, įkõpia, į̃kopė
iškόpti, iškόpia, iškόpė; iškõpti, iškõpia, ìškopė
nukόpti, nukόpia, nukόpė; nukõpti, nukõpia, nùkopė
pakόpti, pakόpia, pakόpė; pakõpti, pakõpia, pàkopė
prikόpti, prikόpia, prikόpė; prikõpti, prikõpia, prìkopė
sukόpti, sukόpia, sukόpė; sukõpti, sukõpia, sùkopė
užkόpti, užkόpia, užkόpė; užkõpti, užkõpia, ùžkopė
kóšti, kóšia, kóšė; kõšti, kõšia, kõšė
įkóšti, įkóšia, įkóšė; įkõšti, įkõšia, į̃košė
iškóšti, iškóšia, iškóšė; iškõšti, iškõšia, ìškošė
nukóšti, nukóšia, nukóšė; nukõšti, nukõšia, nùkošė
prakóšti, prakóšia, prakóšė; prakõšti, prakõšia, pràkošė
prikóšti, prikóšia, prikóšė; prikõšti, prikõšia, prìkošė
sukóšti, sukóšia, sukóšė; sukõšti, sukõšia, sùkošė
lémti, lẽmia, lė́mė; lem̃ti, lẽmia, lė̃mė
nulémti, nùlemia, nulė́mė; nulem̃ti, nùlemia, nùlėmė
líeti, líeja, líejo „daryti iš lydyto metalo ar ko kito“
išlíeti, išlíeja, išlíejo „liejant pagaminti“
nulíeti, nulíeja, nulíejo „padaryti iš tirpyto metalo, vaško ar pan.“
prilíeti, prilíeja, prilíejo „liejant pritvirtinti“
užlíeti, užlíeja, užlíejo „liejant užtaisyti“
lóbti, lóbsta, lóbo; lõbti, lõbsta, lõbo
pralóbti, pralóbsta, pralóbo; pralõbti, pralõbsta, pralõbo
mė́žti, mė́žia, mė́žė; mė̃žti, mė̃žia, mė̃žė
apmė́žti, apmė́žia, apmė́žė; apmė̃žti, apmė̃žia, àpmėžė
įmė́žti, įmė́žia, įmė́žė; įmė̃žti, įmė̃žia, į̃mėžė
išmė́žti, išmė́žia, išmė́žė; išmė̃žti, išmė̃žia, ìšmėžė
numė́žti, numė́žia, numė́žė; numė̃žti, numė̃žia, nùmėžė
pamė́žti, pamė́žia, pamė́žė; pamė̃žti, pamė̃žia, pàmėžė
primė́žti, primė́žia, primė́žė; primė̃žti, primė̃žia, prìmėžė
užmė́žti, užmė́žia, užmė́žė; užmė̃žti, užmė̃žia, ùžmėžė
pérti, pẽria, pė́rė; per̃ti, pẽria, pė̃rė
įpérti, į̃peria, įpė́rė; įper̃ti, į̃peria, į̃pėrė;
išpérti, ìšperia, išpė́rė; išper̃ti, ìšperia, ìšpėrė
nupérti, nùperia, nupė́rė; nuper̃ti, nùperia, nùpėrė
papérti, pàperia, papė́rė; paper̃ti, pàperia, pàpėrė
supérti, sùperia, supė́rė; super̃ti, sùperia, sùpėrė
užpérti, ùžperia, užpė́rė; užper̃ti, ùžperia, ùžpėrė
plíekti, plíekia, plíekė; pliẽkti, pliẽkia, pliẽkė
įplíekti, įplíekia, įplíekė; įpliẽkti, įpliẽkia, į̃pliekė
išplíekti, išplíekia, išplíekė; išpliẽkti, išpliẽkia, ìšpliekė
nuplíekti, nuplíekia, nuplíekė; nupliẽkti, nupliẽkia, nùpliekė
paplíekti, paplíekia, paplíekė; papliẽkti, papliẽkia, pàpliekė
priplíekti, priplíekia, priplíekė; pripliẽkti, pripliẽkia, prìpliekė
suplíekti, suplíekia, suplíekė; supliẽkti, supliẽkia, sùpliekė
susiplíekti, susiplíekia, susiplíekė; susipliẽkti, susipliẽkia, susìpliekė
užplíekti, užplíekia, užplíekė; užpliẽkti, užpliẽkia, ùžpliekė
raĩšti, raĩšta, raĩšo; ráišti, ráišta, ráišo
apraĩšti, apraĩšta, apraĩšo; apráišti, apráišta, apráišo
rė̃pti, rė̃pia, rė̃pė; rė́pti, rė́pia, rė́pė
aprė̃pti, aprė̃pia, àprėpė; aprė́pti, aprė́pia, aprė́pė
rė́žti, rė́žia, rė́žė; rė̃žti, rė̃žia, rė̃žė
aprė́žti, aprė́žia, aprė́žė; aprė̃žti, aprė̃žia, àprėžė
atrė́žti, atrė́žia, atrė́žė; atrė̃žti, atrė̃žia, àtrėžė
įrė́žti, įrė́žia, įrė́žė; įrė̃žti, įrė̃žia, į̃rėžė
išrė́žti, išrė́žia, išrė́žė; išrė̃žti, išrė̃žia, ìšrėžė
nurė́žti, nurė́žia, nurė́žė; nurė̃žti, nurė̃žia, nùrėžė
prarė́žti, prarė́žia, prarė́žė; prarė̃žti, prarė̃žia, pràrėžė
prirė́žti, prirė́žia, prirė́žė; prirė̃žti, prirė̃žia, prìrėžė
surė́žti, surė́žia, surė́žė; surė̃žti, surė̃žia, sùrėžė
užrė́žti, užrė́žia, užrė́žė; užrė̃žti, užrė̃žia, ùžrėžė
síekti, síekia, síekė; siẽkti, siẽkia, siẽkė
pasíekti, pasíekia, pasíekė; pasiẽkti, pasiẽkia, pàsiekė
prisíekti, prisíekia, prisíekė; prisiẽkti, prisiẽkia, prìsiekė
susisíekti, susisíekia, susisíekė; susisiẽkti, susisiẽkia, susìsiekė
skíesti, skíedžia, skíedė; skiẽsti, skiẽdžia, skiẽdė
atskíesti, atskíedžia, atskíedė; atskiẽsti, atskiẽdžia, àtskiedė
nuskíesti, nuskíedžia, nuskíedė; nuskiẽsti, nuskiẽdžia, nùskiedė
praskíesti, praskíedžia, praskíedė; praskiẽsti, praskiẽdžia, pràskiedė
síeti, síeja, síejo
atsíeti, atsíeja, atsíejo
pasíeti, pasíeja, pasíejo
prisíeti, prisíeja, prisíejo
susíeti, susíeja, susíejo
skrósti, skródžia, skródė; skrõsti, skrõdžia, skrõdė
įskrósti, įskródžia, įskródė; įskrõsti, įskrõdžia, į̃skrodė
išskrósti, išskródžia, išskródė; išskrõsti, išskrõdžia, ìšskrodė
skúosti, skúodžia, skúodė; skuõsti, skuõdžia, skuõdė
atskúosti, atskúodžia, atskúodė; atskuõsti, atskuõdžia, àtskuodė
nuskúosti, nuskúodžia, nuskúodė; nuskuõsti, nuskuõdžia, nùskuodė
sliuõgti, sliuõgia, sliuõgė; sliúogti, sliúogia, sliúogė
įsliuõgti, įsliuõgia, į̃sliuogė; įsliúogti, įsliúogia, įsliúogė
nusliuõgti, nusliuõgia, nùsliuogė; nusliúogti, nusliúogia, nusliúogė
prisliuõgti, prisliuõgia, prìsliuogė; prisliúogti, prisliúogia, prisliúogė
užsliuõgti, užsliuõgia, ùžsliuogė; užsliúogti, užsliúogia, užsliúogė
sríegti, sríegti, sríegti; sriẽgti, sriẽgia, sriẽgė
įsríegti, įsríegia, įsríegė; įsriẽgti, įsriẽgia, į̃sriegė
prisríegti, prisríegia, prisríegė; prisriẽgti, prisriẽgia, prìsriegė
susríegti, susríegia, susríegė; susriẽgti, susriẽgia, sùsriegė
užsríegti, užsríegia, užsríegė; užsriẽgti, užsriẽgia, ùžsriegė
stìngti, stìngsta, stìngo; stiñgti, stiñgsta, stiñgo
apstìngti, apstìngsta, apstìngo; apstiñgti, apstiñgsta, apstiñgo
sustìngti, sustìngsta, sustìngo; sustiñgti, sustiñgsta, sustiñgo
svérti, svẽria, svė́rė; sver̃ti, svẽria, svė̃rė
apsvérti, àpsveria, apsvė́rė; apsver̃ti, àpsveria, àpsvėrė
atsvérti, àtsveria, atsvė́rė; atsver̃ti, àtsveria, àtsvėrė
nusvérti, nùsveria, nusvė́rė; nusver̃ti, nùsveria, nùsvėrė
pasvérti, pàsveria, pasvė́rė; pasver̃ti, pàsveria, pàsvėrė
prisvérti, prìsveria, prisvė́rė; prisver̃ti, prìsveria, prìsvėrė
susvérti, sùsveria, susvė́rė; susver̃ti, sùsveria, sùsvėrė
svíesti, svíedžia, svíedė; sviẽsti, sviẽdžia, sviẽdė
atsvíesti, atsvíedžia, atsvíedė; atsviẽsti, atsviẽdžia, àtsviedė
įsvíesti, įsvíedžia, įsvíedė; įsviẽsti, įsviẽdžia, į̃sviedė
išsvíesti, išsvíedžia, išsvíedė; išsviẽsti, išsviẽdžia, ìšsviedė
nusvíesti, nusvíedžia, nusvíedė; nusviẽsti, nusviẽdžia, nùsviedė
pasvíesti, pasvíedžia, pasvíedė; pasviẽsti, pasviẽdžia, pàsviedė
užsvíesti, užsvíedžia, užsvíedė; užsviẽsti, užsviẽdžia, ùžsviedė
švìnkti, švìnksta, švìnko; šviñkti, šviñksta, šviñko
pašvìnkti, pašvìnksta, pašvìnko; pašviñkti, pašviñksta, pašviñko
prišvìnkti, prišvìnksta, prišvìnko; prišviñkti, prišviñksta, prišviñko
sušvìnkti, sušvìnksta, sušvìnko; sušviñkti, sušviñksta, sušviñko
tvir̃kti, tvir̃ksta, tvir̃ko; tvi̇̀rkti, tvi̇̀rksta, tvi̇̀rko
ištvir̃kti, ištvir̃ksta, ištvir̃ko; ištvi̇̀rkti, ištvi̇̀rksta, ištvi̇̀rko
patvir̃kti, patvir̃ksta, patvir̃ko; patvi̇̀rkti, patvi̇̀rksta, patvi̇̀rko
pratvir̃kti, pratvir̃ksta, pratvir̃ko; pratvi̇̀rkti, pratvi̇̀rksta, pratvi̇̀rko
úosti, úodžia, úodė; uõsti, uõdžia, uõdė
apúosti, apúodžia, apúodė; apuõsti, apuõdžia, àpuodė
nuúosti, nuúodžia, nuúodė; nuuõsti, nuuõdžia, nùuodė
suúosti, suúodžia, suúodė; suuõsti, suuõdžia, sùuodė
užúosti, užúodžia, užúodė; užuõsti, užuõdžia, ùžuodė
vókti, vókia, vókė; võkti, võkia, võkė
apvókti, apvókia, apvókė; apvõkti, apvõkia, àpvokė
nuvókti, nuvókia, nuvókė; nuvõkti, nuvõkia, nùvokė
suvókti, suvókia, suvókė; suvõkti, suvõkia, sùvokė
vóžti, vóžia, vóžė; võžti, võžia, võžė
apvóžti, apvóžia, apvóžė; apvõžti, apvõžia, àpvožė
atvóžti, atvóžia, atvóžė; atvõžti, atvõžia, àtvožė
nuvóžti, nuvóžia, nuvóžė; nuvõžti, nuvõžia, nùvožė
pavóžti, pavóžia, pavóžė; pavõžti, pavõžia, pàvožė
pravóžti, pravóžia, pravóžė; pravõžti, pravõžia, pràvožė
suvóžti, suvóžia, suvóžė; suvõžti, suvõžia, sùvožė
užvóžti, užvóžia, užvóžė; užvõžti, užvõžia, ùžvožė
žérti, žẽria, žė́rė; žer̃ti, žẽria, žė̃rė
apžérti, àpžeria, apžė́rė; apžer̃ti, àpžeria, àpžėrė
atžérti, àtžeria, atžė́rė; atžer̃ti, àtžeria, àtžėrė
išžérti, ìšžeria, ìšžė́rė; išžer̃ti, ìšžeria, ìšžėrė
nužérti, nùžeria, nužė́rė; nužer̃ti, nùžeria, nùžėrė
pažérti, pàžeria, pažė́rė; pažer̃ti, pàžeria, pàžėrė
prižérti, prìžeria, prižė́rė; prižer̃ti, prìžeria, prìžėrė
sužérti, sùžeria, sužė́rė; sužer̃ti, sùžeria, sùžėrė
užžérti, ùžžeria, užžė́rė; užžer̃ti, ùžžeria, ùžžėrė
žnýbti, žnýbia, žnýbė; žnỹbti, žnỹbia, žnỹbė
įžnýbti, įžnýbia, įžnýbė; įžnỹbti, įžnỹbia, į̃žnybė
nužnýbti, nužnýbia, nužnýbė; nužnỹbti, nužnỹbia, nùžnybė
prižnýbti, prižnýbia, prižnýbė; prižnỹbti, prižnỹbia, prìžnybė
sužnýbti, sužnýbia, sužnýbė; sužnỹbti, sužnỹbia, sùžnybė
2. Dviskiemeniai veiksmažodžiai su antriniais dvigarsiais ėl, ėr, ol, or (taip pat iš jų padaryti priešdėliniai veiksmažodžiai) kirčiuojami dvejopai – arba tvirtapradiškai, arba tvirtagališkai, pvz.:
dė́rti, dė́rsta, dė́ro; dė̃rti, dė̃rsta, dė̃ro
padė́rti, padė́rsta, padė́ro; padė̃rti, padė̃rsta, padė̃ro
mė́lti, mė́lsta, mė́lo; mė̃lti, mė̃lsta, mė̃lo
pamė́lti, pamė́lsta, pamė́lo; pamė̃lti, pamė̃lsta, pamė̃lo
užmė́lti, užmė́lsta, užmė́lo; užmė̃lti, užmė̃lsta, užmė̃lo
nórti, nórsta, nóro; nõrti, nõrsta, nõro
panórti, panórsta, panóro; panõrti, panõrsta, panõro“
stė́rti, stė́rsta, stė́ro; stė̃rti, stė̃rsta, stė̃ro
nustė́rti, nustė́rsta, nustė́ro; nustė̃rti, nustė̃rsta, nustė̃ro
pastė́rti, pastė́rsta, pastė́ro; pastė̃rti, pastė̃rsta, pastė̃ro
šė́lti, šė́lsta, šė́lo; šė̃lti, šė̃lsta, šė̃lo
įšė̃lti, įšė̃lsta, įšė̃lo; įšė́lti, įšė́lsta, įšė́lo
pašė̃lti, pašė̃lsta, pašė̃lo; pašė́lti, pašė́lsta, pašė́lo
prišė̃lti, prišė̃lsta, prišė̃lo; prišė́lti, prišė́lsta, prišė́lo
tólti, tólsta, tólo; tõlti, tõlsta, tõlo
atitólti, atitólsta, atitólo; atitõlti, atitõlsta, atitõlo
nutólti, nutólsta, nutólo; nutõlti, nutõlsta, nutõlo
patólti, patólsta, patólo; patõlti, patõlsta, patõlo“

Komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis

__________________

Komentaras (R. Kazlauskaitė, 2018-07-06, VLKK.lt; GK, 2018, nr. 6)

Šiame puslapyje:

Rekomendacijos „Dėl kai kurių priešdėlinių ir sudurtinių būdvardžių kirčiavimo aktualioji redakcija
Komentaras
Nuorodos į rekomendacijos pakeitimus ir papildymus
Nuoroda į 2016 m. kovo 3 d. protokolinį nutarimą Nr. PN-1 (k-22) „Dėl sudurtinių ir su priešdėliu be- padarytų būdvardžių kirčiavimo“

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ PRIEŠDĖLINIŲ IR SUDURTINIŲ BŪDVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2004 m. spalio 28 d. Nr. 13 (k-12, k.12.1, k-12.2)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos priešdėlinius ir sudurtinius būdvardžius kirčiuoti taip:

abipùsis, -ė 2, abìpusis, -ė 1 ^[^1-2013^]

artipil̃nis, -ė 2, artìpilnis, -ė 1 ^[^1-2013^]

aukštalìpis, -ė 2 ^[2-2020]

geradãris, -ė 2 ^[2-2020]

dvigùlis, -ė 2, dvìgulis, -ė 1 ^[^1-2013^]

dvipùsis, -ė 2, dvìpusis, -ė 1 ^[^1-2013^]

dviviẽtis, -ė 2, dvìvietis, -ė 1 ^[^1-2013^]

ketùrpėsčias, -ia 1 ^[^1-2013^]

kraujãsiurbis, -ė 1

nešvankùs, -ì 4, nešvánkus, -i 3 ^[^1-2013^]

óbuolmušis, -ė 1, obúolmušis, -ė 1 ^[^1-2013^]

penkiãlinkas, -a 1, peñkialinkas, -a 1

rudšir̃mis, -ė 2, rùdširmis, -ė 1

rudšir̃vis, -ė 2, rùdširvis, -ė 1

saldžiãrūgštis, -ė 1, saldžiarū̃gštis, -ė 2 ^[^1-2013^]

sausãkimšas, -a 1, saũsakimšas, -à 3^4b ^[^1-2013^]

šešiãlinkas, -a 1 ^[^1-2013^]

viengùlis, -ė 2, víengulis, -ė 1 ^[^1-2013^]

vienpùsis, -ė 2, víenpusis, -ė 1 ^[^1-2013^]

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

_____________________

Komentaras(pirminės rekomendacijos)

Pakeitimai ir papildymai:

^[1-2013] 2013 m. spalio 3 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-12 (k-12.1). Pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Kirčiavimo norminamąjį darbą tęsiant, GK, 2013, nr. 11, p. 3–10; VLKK.lt Kitos naujienos, 2013-12-23).

^[2-2020] 2020 m. vasario 6 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-5 (k-12.2), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimą toliau artinant prie vartosenos, VLKK.lt 2020-02-20).

Šiame puslapyje:

Rekomendacijos „Dėl kai kurių priesaginių būdvardžių kirčiavimo aktualioji redakcija
Komentaras
Nuorodos į rekomendacijos pakeitimus ir papildymus
Priesaginių būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai
Kaip kirčiuoti priesagos -inis, -inė būdvardžius? (Konsultacijų banke)

(Galiojanti suvestinė redakcija)

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ PRIESAGINIŲ BŪDVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2004 m. spalio 28 d. Nr. 12 (k-11, k-11.1, k-11.2, k-11.3, k-11.4, k-11.5)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos priesaginius būdvardžius kirčiuoti taip:

-anas, -a

rū́škanas, -à 3^a

-ėtas, -a

kerpė́tas, -a 1, kérpėtas, -a 1

pelkė́tas, -a 1, pélkėtas, -a 1

teisė́tas, -a 1, téisėtas, -a 1

-inas, -a

máurinas, -à 3^a, maũrinas, -à 3^b

snárglinas, -à 3^a, snar̃glinas, à 3^b

-ingas, -a

baimìngas, -a 1

miltìngas, -a 1

pienìngas, -a 1

sąmojìngas, -a 1, są́mojingas, -a 1

sąmonìngas,-a 1, są́moningas,-a 1

sąžinìngas, -a 1, są́žiningas, -a 1

sultìngas, -a 1

varpìngas, -a 1

-inis, -ė

aguõninis, -ė 1, aguonìnis, -ė 2 ^[4-2017]

agur̃kinis, -ė 1, agurkìnis, -ė 2

alèrginis, -ė 1, aler̃ginis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

aliẽjinis, -ė 1, aliejìnis, -ė 2 ^[4-2017]

aliumìninis 1, aliuminìnis 2

alksnìnis, -ė 2, al̃ksninis, -ė 1 ^[4-2017]

analìzinis, -ė 1

anglìnis, -ė 2, añglinis, -ė 1 ^[4-2017]

aplinkìnis, -ė 2, apliñkinis, -ė 1 ^[4-2017]

arbãtinis, -ė 1, arbatìnis, -ė 2

asmenìnis, -ė 2, asmẽninis, -ė 1 ^[^2-2013^]

aviẽtinis, -ė 1, avietìnis, -ė 2 ^[4-2017]

bãlinis, -ė 1, balìnis, -ė 2

benzìninis, -ė 1, benzinìnis, -ė 2 ^[4-2017]

bitumìnis, -ė 2, bitùminis, -ė 1 ^[4-2017]

buitìnis, -ė 2, buĩtinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

centimètrinis, -ė 1, centimetrìnis, -ė 2 ^[4-2017]

cukrìnis, -ė 2, cùkrinis, -ė 1 ^[4-2017]

decimètrinis, -ė 1, decimetrìnis, -ė 2 ^[4-2017]

deguõninis, -ė 1, deguonìnis, -ė 2

desèrtinis, -ė 1, deser̃tinis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

dispèrsinis, -ė 1, disper̃sinis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

dir̃vinis, -ė 1, dirvìnis, -ė 2 ^[4-2017]

dìskinis, -ė 1, diskìnis, -ė 2 ^[4-2017]

divèrsinis, -ė 1, diver̃sinis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

dorìnis, -ė 2, dõrinis, -ė 1 ^[4-2017]

drùskinis, -ė 1, druskìnis, -ė 2 ^[4-2017]

dùjinis, -ė 1, dujìnis, -ė 2 ^[4-2017]

ekspèrtinis, -ė 1, eksper̃tinis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

elnìnis, -ė 2, élninis, -ė 1, el̃ninis, -ė 1 ^[4-2017]

erdvìnis, -ė 2, er̃dvinis, -ė 1 ^[4-2017]

euròpinis, -ė 1, europìnis, -ė 2 ^[4-2017]

gaisrìnis, -ė 2, gaĩsrinis, -ė 1 ^[4-2017]

gamtìnis, -ė 2, gam̃tinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

garsìnis, -ė 2, gar̃sinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

ga͂tvinis, -ė 1, gatvìnis, -ė 2 ^[4-2017]

gentìnis, -ė 2, geñtinis, -ė 1 ^[4-2017]

geocentrìnis, -ė 2, geoceñtrinis, -ė 1 ^[5-2020]

geotèrminis, -ė 1, geoter̃minis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

gérklinis, -ė 1, gerklìnis, -ė 2 „iš gerklų einantis“ ^[4-2017]

gluosnìnis, -ė 2, glúosninis, -ė 1 ^[4-2017]

gráižtvinis, -ė 1, graižtvìnis, -ė 2 ^[4-2017]

griáutinis, -ė 1, griautìnis, -ė 2 ^[4-2017]

grietinìnis, -ė 2, grietìninis, -ė 1 ^[4-2017]

grindìnis, -ė 2, griñdinis, -ė 1 ^[4-2017]

grūdìnis, -ė 2, grū́dinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

hèrbinis, -ė 1, her̃binis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

inèrcinis, -ė 1, iner̃cinis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

inèrtinis, -ė 1, iner̃tinis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

invèrsinis, -ė 1, inver̃sinis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

išorìnis, -ė 2 , išórinis, -ė 1 ^[4-2017]

jausmìnis, -ė 2, jaũsminis, -ė 1 ^[4-2017]

kapròninis, -ė 1, kapronìnis, -ė 2

karklìnis, -ė 2, kar̃klinis, -ė 1 ^[4-2017]

kartòninis, -ė 1, kartonìnis, -ė 2

kasmetìnis, -ė 2, kasmẽtinis, -ė 1

kaučiukìnis, -ė 2, kaučiùkinis, -ė 1 ^[4-2017]

keliñtinis, -ė 1, kelintìnis, -ė 2.

keleivìnis, -ė 2, keleĩvinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

kepùrinis, -ė 1, kepurìnis, -ė 2 ^[4-2017]

kilmìnis, -ė 2, kil̃minis, -ė 1 ^[4-2017]

kišenìnis, -ė 2, kišẽninis, -ė 1

klintìnis, -ė 2, kliñtinis, -ė 1 ^[4-2017]

kmynìnis, -ė 2, kmýninis, -ė 1 ^[4-2017]

koncèrtinis, -ė 1, koncer̃tinis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

kopū̃stinis, -ė 1, kopūstìnis, -ė 2 ^[4-2017]

kremzlìnis, -ė 2, krem̃zlinis, -ė 1 ^[4-2017]

kryptìnis, -ė 2, krỹptinis, -ė 1 ^[4-2017]

kryžmìnis, -ė 2, krỹžminis, -ė 1 ^[4-2017]

kruõpinis, -ė 1, kruopìnis, -ė 2

laiškìnis, -ė 2, láiškinis, -ė 1 ^[4-2017]

lãkštinis, -ė 1, lakštìnis, -ė 2 ^[4-2017]

lankìnis, -ė 2, lañkinis, -ė 1 ^[4-2017]

lažìnis, -ė 2, lãžinis, -ė 1 ^[4-2017]

lentìnis, -ė 2, leñtinis, -ė 1 ^[4-2017]

lėtìnis, -ė 2, lė̃tinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

líepinis, -ė 1, liepìnis, -ė 2

liežùvinis, -ė 1, liežuvìnis, -ė 2 ^[4-2017]

lytìnis, -ė 2, lỹtinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

lìtrinis, -ė 1, litrìnis, -ė 2 ^[4-2017]

lizdìnis, -ė 2, lìzdinis, -ė 1 ^[4-2017]

maistìnis, -ė 2, maĩstinis, -ė 1 ^[4-2017]

maišìnis, -ė 2, maĩšinis, -ė 1 ^[4-2017]

mėsìnis, -ė 2, mė̃sinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

mėšlìnis, -ė 2, mė́šlinis, -ė 1 ^[4-2017]

mètrinis, -ė 1, metrìnis, -ė 2 ^[4-2017]

miežìnis, -ė 2, miẽžinis, -ė 1 ^[4-2017]

milimètrinis, -ė 1, milimetrìnis, -ė 2 ^[4-2017]

mūrìnis, -ė 2, mū́rinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

nèrvinis, -ė 1, ner̃vinis, -ė 1 [3-2016]

orìnis, -ė 2, órinis, -ė 1 ^[4-2017]

pagalbìnis, -ė 2, pagálbinis, -ė 1 ^[4-2017]

pasaulìnis, -ė 2, pasáulinis, -ė 1 ^[4-2017]

pažodìnis, -ė 2, pažõdinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

pélkinis, -ė 1, pelkìnis, -ė 2 ^[4-2017]

píeninis, -ė 1, pienìnis, -ė 2 ^[4-2017]

píevinis, -ė 1, pievìnis, -ė 2 ^[4-2017]

pilvìnis, -ė 2, pil̃vinis, -ė 1 ^[4-2017]

pipìrinis, -ė 1, pipirìnis, -ė 2 ^[4-2017]

pirtìnis, -ė 2, pir̃tinis, -ė 1 ^[4-2017]

planìnis, -ė 2, plãninis, -ė 1 ^[^2-2013^]

plyšìnis, -ė 2, plỹšinis, -ė 1 ^[4-2017]

plỹtinis, -ė 1, plytìnis, -ė 2

plokštìnis, -ė 2, plókštinis, -ė 1 ^[4-2017]

plùnksninis, -ė 1, plunksnìnis, -ė 2 ^[4-2017]

pogrindìnis, -ė 2, pógrindinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

pokirtìnis, -ė 2, pokir̃tinis, -ė 1

pórinis, -ė 1, põrinis, ė 1 ^[4-2017]

prieškirtìnis, -ė 2, prieškir̃tinis, -ė 1

procentìnis, -ė 2, proceñtinis, -ė 1

próginis, -ė 1, prõginis, -ė 1 ^[4-2017]

relìnis, -ė 2, rèlinis, -ė 1

rentgenìnis, -ė 2, retgèninis, -ė 1

rezèrvinis, -ė 1, rezer̃vinis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

ribìnis, -ė 2, rìbinis, -ė 1 ^[4-2017]

rūdìnis, -ė 2, rū̃dinis, -ė 1 ^[4-2017]

rūgštìnis, -ė 2, rū́gštinis, -ė 1 ^[4-2017]

rū́šinis, -ė 1, rū̃šinis, -ė 1 ^[4-2017]

santykìnis, -ė 2 ^[4-2017]

satìninis, -ė 1, satinìnis, -ė 2

saváitinis, -ė 1, savaitìnis, -ė 2 ^[^2-2013^]

seismìnis, -ė 2, seĩsminis, -ė 1 ^[4-2017]

skaitmenìnis, -ė 2, skaitmẽninis, -ė 1 ^[^2-2013^]

slỹvinis, -ė 1, slyvìnis, -ė 2 ^[4-2017]

smė̃linis, -ė 1, smėlìnis, -ė 2

smur̃tinis, -ė 1, smùrtinis, -ė 1 ^[4-2017]

spalvìnis, -ė 2, spal̃vinis, -ė 1 ^[4-2017]

sraĩginis, -ė 1, sráiginis, -ė 1 ^[4-2017]

sraĩgtinis, -ė 1, sráigtinis, -ė 1 ^[4-2017]

sritìnis, -ė 2, srìtinis, -ė 1 ^[4-2017]

stiebìnis, -ė 2, stíebinis, -ė 1 ^[4-2017]

stogìnis, -ė 2, stóginis, -ė 1 ^[4-2017]

strėlìnis, -ė 2, strė̃linis, -ė 1 ^[4-2017]

stulpìnis, -ė 2, stul̃pinis, -ė 1 ^[4-2017]

sumìnis, -ė 2, sùminis, -ė 1 ^[4-2017]

šakìnis, -ė 2, šãkinis, -ė 1 ^[4-2017]

šarmìnis, -ė 2, šárminis, -ė 1 ^[^2-2013^]

šeimìnis, -ė 2, šeĩminis, -ė 1 ^[4-2017]

šèlfinis, -ė 1, šel̃finis, -ė 1 ^[^2-2013^], [3-2016]

šermukšnìnis, -ė 2, šermùkšninis, -ė 1 ^[4-2017]

šiemetìnis, -ė 2, šiemẽtinis, -ė 1

šienìnis, -ė 2, šiẽninis, -ė 1 ^[4-2017]

šiųmetìnis, -ė 2, šiųmẽtinis,-ė 1

tarmìnis, -ė 2, tar̃minis, -ė 1 ^[4-2017]

tarpaukštìnis, -ė 2, tarpaũkštinis, -ė 1

tárpinis, -ė 1, tarpìnis, -ė 2 ^[4-2017]

tarpklasìnis, -ė 2, tarpklãsinis, -ė 1

tarpmiestìnis, -ė 2, tarpmiẽstinis, -ė 1

tautìnis, -ė 2, taũtinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

teismìnis, -ė 2, teĩsminis, -ė 1 ^[4-2017]

tèrminis, -ė 1, ter̃minis, -ė 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

tiẽsinis, -ė 1, tiesìnis, -ė 2 ^[4-2017]

tikslìnis, -ė 2, tìkslinis, -ė 1 ^[4-2017]

tinklìnis, -ė 2, tiñklinis, -ė 1 ^[4-2017]

trikartìnis, -ė 2, trikar̃tinis, -ė 1

ūmìnis, -ė 2, ū́minis, -ė 1, ū̃minis, -ė 1 ^[4-2017]

uolìnis, -ė 2, uõlinis, -ė 1 ^[4-2017]

uosìnis, -ė 2, úosinis, -ė 1 ^[4-2017]

užklasìnis, -ė 2, užklãsinis, -ė 1

vainìkinis, -ė 1, vainikìnis, -ė 2 ^[4-2017]

vairìnis, -ė 2, vaĩrinis, -ė 1 ^[4-2017]

vaizdìnis, -ė 2, vaĩzdinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

valdìnis, -ė 2, val̃dinis, -ė 1 ^[4-2017]

vardìnis, -ė 2, var̃dinis, -ė 1 ^[4-2017]

veiksmìnis, -ė 2, veĩksminis, -ė 1 ^[4-2017]

veĩslinis, -ė 1, veislìnis, -ė 2 ^[4-2017]

ver̃slinis, -ė 1, verslìnis, -ė 2 ^[4-2017]

versmìnis, -ė 2, vérsminis, -ė 1 ^[4-2017]

vėžìnis, -ė 2, vė́žinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

vielìnis, -ė 2, viẽlinis, -ė 1 ^[4-2017]

vilkìnis, -ė 2, vil̃kinis, -ė 1 ^[4-2017]

vinkšnìnis, -ė 2, vìnkšninis, -ė 1 ^[5-2020]

visuomenìnis, -ė 1, visuomẽninis, -ė 1 ^[^2-2013^]

vỹšninis, -ė 1, vyšnìnis, -ė 2 ^[4-2017]

výžinis, -ė 1, vỹžinis, -ė 1

žiedìnis, -ė 2, žíedinis, -ė 1 ^[^2-2013^]

žilvìtinis, -ė 1, žilvitìnis 2

Pastaba. Priesagos -inis, -ė vedinių, kurie padaryti iš daiktavardžių su kirčiuotomis priesagomis (-elis, -elė, -tukas, -tuvė ir kt.), norminiais laikomi du kirčiavimo variantai – 1 ir 2 kirčiuotės, pvz.: daržẽlinis, -ė 1, darželìnis, -ė 2; mygtùkinis, -ė 1, mygtukìnis, -ė 2; virtùvinis, -ė 1, virtuvìnis, -ė 2. ^[4-2017]

-intelis, -ė

visiñtelis, -ė 1, visìntelis, -ė 1

-iškas

alèrgiškas, -a 1, aler̃giškas, -a 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

ãsmeniškas, -a 1, asmẽniškas, -a 1 ^[^2-2013^]

ekstravèrtiškas, -a 1, ekstraver̃tiškas, -a 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

gerãdariškas, -a 1, geradãriškas, -a 1, gẽradariškas, -a 1 ^[5-2020]

hipèrboliškas, -a 1, hiper̃boliškas, -a 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

inèrtiškas, -a 1, iner̃tiškas, -a 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

káržygiškas, -a 1, kar͊žygiškas, -a 1 ^[4-2017]

kèltiškas, -a 1, kel̃tiškas, -a 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

kontrovèrsiškas, -a 1, kontrover̃siškas, -a 1 ^{[1-2008], [3-2016]}

smùlkmeniškas, -a 1, smulkmẽniškas, -a 1 ^[^2-2013^]

veidmaĩniškas, -a 1, véidmainiškas, -a 1

vėjãvaikiškas, -a 1, vė́javaikiškas, -a 1 ^[4-2017]

veltė̃diškas, -a 1, véltėdiškas, -a 1

visúomeniškas, -a 1, visuomẽniškas, -a 1 ^[^2-2013^]

žáltiškas, -a 1, žal̃tiškas, -a 1

žvýniškas, -a 1, žvỹniškas, -a 1

-(i)uotas, -a

speigúotas, -a 1

-tas, -a

rim̃tas, -à 4, rìmtas, -à 3

-yvas, -a

ankstývas, -à 3, ankstývas, -a 1 ^[^2-2013^]

jaunývas, -à 3, jaunývas, -a 1 ^[^2-2013^]

senývas, -à 3, senývas, -a 1 senývas, -a 1 ^[^2-2013^]

valývas, -à 3, valývas, -a 1 ^[^2-2013^]

vėlývas, -à 3, vėlývas, -a 1 ^[^2-2013^]

-otas, -a

ašakótas, -a 1

ašarótas, -a 1

audrótas, -a 1

augalótas, -a 1

darganótas, -a 1

pleiskanótas, -a 1

rūškanótas, -a 1 ^[^2-2013^]

spurganótas, -a 1

strazdanótas, -a 1

ūkanótas, -a 1

varpótas, -a 1

-svas, -a (-švas, -a)

pil̃kšvas, -à 4, pìlkšvas, -à 3 ^[^2-2013^]

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

__________________________

* Pirminės rekomendacijos Komentaras.

Pakeitimai ir papildymai:

^[1-2008] 2008 m. spalio 2 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-9 (k-11.1). Papildymo komentaras (Bonifacas Stundžia. Dėl svetimžodžių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu priegaidės, 2008-12-05).

^[2-2013] 2013 m. spalio 3 protokolinis nutarimas Nr. PN-11 (k-11.2). Pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Kirčiavimo norminamąjį darbą tęsiant, GK, 2013, nr. 11, p. 3–10; VLKK.lt Kitos naujienos, 2013-12-23).

^[3-2016] 2016 m. gruodžio 15 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-14. Pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Tarptautinių žodžių su dvigarsiais el, er, eu tvirtagalis kirčiavimas – pagrindinė norma, 2016-12-20).

^[4-2 017] 2017 m. gruodžio 14 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-15 (k-11.4). Pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimo kodifikaciją prie realios vartosenos toliau artinant, Gimtoji kalba, 2018, nr. 1, p. 3–8; VLKK.lt, 2018-02-05)

^[5-2020] 2020 m. vasario 6 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-4 (k-11.5), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimą toliau artinant prie vartosenos, VLKK.lt 2020-02-20).

*****

Kirčiavimo pavyzdžiai

1-oji kirčiuotė

Šios kirčiuotės būdvardžiai visuose linksniuose turi tą patį kirtį.

2-oji kirčiuotė

Vienaskaita			Daugiskaita
V.	medìnis	medìnė	medìniai	medìnės
K.	medìnio	medìnės	medìnių
N.	medìniam	medìnei	medìniams	medìnėms
G.	medìnį	medìnę	mediniùs	medinès
Įn.	mediniù	medinè	medìniais	medìnėmis
Vt.	medìniame	medìnėje	medìniuose	medìnėse

3-ioji kirčiuotė

Vienaskaita			Daugiskaita
V.	paláidas	palaidà	palaidì	paláidos
K.	paláido	palaidõs	palaidų̃
N.	palaidám	paláidai	palaidíems	palaidóms
G.	paláidą		paláidus	paláidas
Įn.	paláidu	paláida	palaidaĩs	palaidomìs
Vt.	palaidamè	palaidojè	palaiduosè	palaidosè

3^a kirčiuotė

Vienaskaita			Daugiskaita
V.	álkanas	alkanà	alkanì	álkanos
K.	álkano	alkanõs	alkanų̃
N.	alkanám	álkanai	alkaníems	alkanóms
G.	álkaną		álkanus	álkanas
Įn.	álkanu	álkana	alkanaĩs	alkanomìs
Vt.	alkanamè	alkanojè	alkanuosè	alkanosè

3^b kirčiuotė

Vienaskaita			Daugiskaita
V.	ar̃timas	artimà	artimì	ar̃timos
K.	ar̃timo	artimõs	artimų̃
N.	artimám	ar̃timai	artimíems	artimóms
G.	ar̃timą		ar̃timus	ar̃timas
Įn.	ar̃timu	ar̃tima	artimaĩs	artimomìs
Vt.	artimamè	artimojè	artimuosè	artimosè

4-oji kirčiuotė

Vienaskaita				Daugiskaita
V.	palankùs		palankì	palañkūs	palañkios
K.	palankaũs		palankiõs	palankių̃
N.	palankiám		palañkiai	palankíems	palankióms
G.	palañkų	palañkią		palankiùs	palankiàs
Įn.	palankiù		palankià	palankiaĩs	palankiomìs
Vt.	palankiamè		palankiojè	palankiuosè	palankiosè

Šiame puslapyje:

Rekomendacijos „Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) ir galūninės darybos būdvardžių kirčiavimo aktualioji redakcija
Komentaras
Nuorodos į rekomendacijos pakeitimus ir papildymus
Pirminių (paprastųjų) būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai

(Galiojanti suvestinė redakcija)

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ PIRMINIŲ (PAPRASTŲJŲ) IR GALŪNINĖS DARYBOS BŪDVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2004 m. spalio 28 d. Nr. 11 (k-10, k-10.1, k-10.2)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos pirminius (paprastuosius) ir galūninės darybos būdvardžius kirčiuoti taip:

atokùs, -ì 4, atókus, -i 1 ^[2-2017]

brangùs, -ì 3, 4 ^[2-2017]

gardùs, -ì 3, 4 ^[2-2017]

įžūlùs, -ì 4

kartùs, -ì 3, 4 ^[1-2013]

ker̃šas, -à 4, kéršas, -à 3 ^[2-2017]

laĩsvas, -à 4, láisvas, -à 3^[2-2017]

liáunas, -à 3, liaũnas, -à 4 ^[1-2013]

lýgus, -i 3, lygùs, -ì 4 ^[2-2017^]

neĩgiamas, -à 3^b, neĩgiamas, -a 1 ^[2-2017^]

pakañkamas, -à 3^b, pakañkamas, -a 1 ^[2-2017]

pasìturimas, -à 3^4b, pasitùrimas, -à 3^b [2-2017]

pasìturintis (-į̃s), -i, pasitùrintis (-į̃s), -i ^[2-2017]

pažį́stamas, -a 1, pažį́stamas, -à 3^a [2-2017]

prievartùs, -ì 4, 3a ^[1-2013]

raĩbas, -à 4, ráibas, -à 3 ^[1-2013]

raĩnas, -à 4, ráinas, -à 3 ^[1-2013]

raĩšas, -à 4, ráišas, -à 3 ^[1-2013]

raiškùs, -ì 4, ráiškus, -i 3 ^[1-2013]

riebùs, -ì 3, 4 ^[2-2017^]

rūgštùs, -ì 3, 4 ^[2-2017^]

rūstùs, -ì 4, 3 ^[1-2013]

saldùs, -ì 3, 4 ^[2-2017]

smùlkus, -i 3, smulkùs, -ì 4 ^[2-2017^]

sodrùs, -ì 4, sódrus, -i 3 ^[1-2013]

sótus, -i 3, sotùs, -ì 4 ^[2-2017^]

sūdrùs, -ì 4, sū́drus, -i 3 ^[1-2013]

sūrùs, -ì 3, 4 ^[2-2017^]

švankùs, -ì 4, švánkus, -i 3 ^[1-2013]

teĩgiamas,-à 3^b, teĩgiamas,-a 1 [2-2017]

tolygùs, -ì 4, tolýgus, -i 3 ^{[1-2013], [2-2017]}

ūmùs, -ì 4, 3 ^[1-2013]

vaiskùs, -ì 4, váiskus, -i 3 ^[1-2013]

veikùs, -ì 4, véikus, -i 3 ^[1-2013]

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

_____________________

Komentaras

PAKEITIMAI

^[1-2013]2013 m. birželio 20 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-7 (k-10.1).

^[2-2017] 2017 m. balandžio 27 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-8 (k-10.2), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Vardažodžių kirčiavimo kodifikacijos naujovės , GK, 2017, nr. 7, p. 3–8; VLKK.lt, 2017-08-07).

*****

Kirčiavimo pavyzdžiai

Dviskiemeniai paprastieji (pirminiai) būdvardžiai, taip pat didžioji dalis galūninės darybos būdvardžių yra 3-iosios arba 4-osios kirčiuotės.

Kirčiavimo pavyzdžiai

3-oji kirčiuotė

Vienaskaita
V.	báltas	baltà	kartùs	kartì
K.	bálto	baltõs	kartaũs	karčiõs
N.	baltám	báltai	karčiám	kárčiai
G.	báltą	báltą	kártų	kárčią
Įn.	báltu	bálta	kárčiu	kárčia
Vt.	baltamè	baltojè	karčiamè	karčiojè

Daugiskaita
V.	baltì	báltos	kártūs	kárčios
K.	baltų̃	baltų̃	karčių̃
N.	baltíems	baltóms	kartíems	karčióms
G.	báltus	báltas	kárčius	kárčias
Įn.	baltaĩs	baltomìs	karčiaĩs	karčiomìs
Vt.	baltuosè	baltosè	karčiuosè	karčiosè

4-oji kirčiuotė

Vienaskaita
V.	mãžas	mažà	įžūlùs	įžūlì
K.	mãžo	mažõs	įžūlaũs	įžūliõs
N.	mažám	mãžai	įžūliám	įžū̃liai
G.	mãžą	mãžą	įžū̃lų	įžū̃lią
Įn.	mažù	mažà	įžūliù	įžūlià
Vt.	mažamè	mažojè	įžūliamè	įžūliojè

Daugiskaita
V.	mažì	mãžos	įžū̃lūs	įžū̃lios
K.	mažų̃	mažų̃	įžūlių̃
N.	mažíems	mažóms	įžūlíems	įžūlióms
G.	mažùs	mažàs	įžūliùs	įžūliàs
Įn.	mažaĩs	mažomìs	įžūliaĩs	įžūliomìs
Vt.	mažuosè	mažosè	įžūliuosè	įžūliosè

REKOMENDACIJA
DĖL LATVIJOS VIETOVARDŽIŲ ADAPTUOTŲ FORMŲ KIRČIAVIMO

2004 m. gegužės 6 d. Nr. 10 (K-9)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja Latvijos vietovardžių adaptuotas formas kirčiuoti taip:

1. Latvijos vietovardžių kirčiuojamas pirmasis žodžio skiemuo, pvz.: Tãlava(Tālava), Lýbagai(Lībagi), Drùstai(Drusti). Išimtis – dviskiemeniai vietovardžiai, kurių antras nuo galo skiemuo trumpas ar ilgas tvirtagalis, – jų kirtis tam tikruose linksniuose nušoka į galūnę pagal priešpaskutinio skiemens taisyklę, pvz.: Braslà(Brasla), įn. (ties) Braslà, plg. gal. (į) Brãslą; Dagdà(Dagda), įn. (ties) Dagdà, plg. gal. (į) Dãgdą; Ãpė(Ape), įn. (ties) Apè, plg. gal. (į) Ãpę, Sveñtė(Svente), įn. (ties) Sventè; Breñcai(Brenci), gal. (į) Brencùs; Brìgiai(Briģi), gal. (į) Brigiùs.

2. Adaptuotų latviškų vietovardžių ilgieji skiemenys kirčiuojami tvirtapradiškai, išskyrus dvigarsius ei, el, em, en, er – šie kirčiuojami tvirtagališkai, pvz.: Cė́rė(Cēre), Lýbagai(Lībagi), Kiū́lciemas(Ķūļciems), Líelupė (Lielupe); Leĩmaniai(Leimaņi); Pel̃čiai(Pelči), Em̃burga(Emburga), Breñcai(Brenci), Ber̃giai(Berģi). Adaptuotų vietovardžių kamiene a ir e kirčiuojami tvirtagališkai, pvz.: Mãduona(Madona), Sãlaspilis(Salaspils), Dẽkšarė(Dekšāre), Vẽcumniekai(Vecumnieki). Išimtis – svetimkilmiai vardai su trumpuoju e, pvz.: Èlektrikiai (Elektriķi), Fèlicianova(Felecianova), Jèdvigava(Jedvigava).

PASTABA. Yra tradicinių Latvijos vietovardžių, kurie nuo seno lietuvių kalboje kirčiuojami savitai, pvz.: Agluonà (Aglona), kilm. Agluonõs, gal. (į) Aglúoną, įn. (ties) Aglúona, viet. Agluonojè; Alúoja (Aloja), kilm. Alúojos, gal. (į) Alúoją, įn. (ties) Alúoja, viet. Alúojoje; Neretà (Nereta), kilm. Neretõs, gal. (į) Nẽretą, įn. (ties) Nẽreta, viet. Neretojè; Rygà (Rīga), kilm. Rygõs, gal. (į) Rỹgą, įn. (ties) Rygà, viet. Rygojè.

Priedas

Latvijos vietovardžių adaptuotų formų kirčiavimo pagal pamatinį skiemenį
pavyzdžiai

1. Ilgieji kirčiuoti skiemenys
1.1. Tvirtapradiškai kirčiuojami:
(Ilgieji balsiai)
ė	Cė́rė (Cēre), Sė́liai (Sēļi), Sė́renė (Sērene); Bė́rziai (Bērzi), Ė́rgemė (Ērģeme)
y	Cýruliai (Cīruļi), Ýlė (Īle), Lýbagai (Lībagi), Sýveras (Sīvers)
ū	Kiū́lciemas (Ķūļciems), Lū́znava (Lūznava), Pū́rė (Pūre), Strū́žanai (Strūžāni)
(Dvibalsiai)
ai	Gáisma (Gaisma), Káivė (Kaive), Láidai (Laidi)
au	Dáugmalė (Daugmale), Jáunkemeriai (Jaunkemeri), Liáuduona (Ļaudona)
ie	Íecava (Iecava), Líelupė (Lielupe), Líeparas (Liepars), Víesytė (Viesīte)
ui	Pùikulė (Puikule)
uo	Brúodai (Brodi), Núoros (Noras), Rúopažiai (Ropaži), Úogrė (Ogre), Úozuolai (Ozoli)
(Mišrieji dvigarsiai)
al, am, an, ar	Pálsmanė (Palsmane), Ámbeliai (Ambeļi), Ránkiai (Raņķi), Mándagos (Mandagas), Bárbelė (Bārbele)
il, im, in, ir	Ìlzenė (Ilzene), Pìltenė (Piltene), Vìlpulka (Vilpulka), Cìmdeniekai (Cimdenieki), Lìmbažiai (Limbaži), Rìnda (Rinda), Mìrnija (Mirnija)
ol, om, on, or	Kòlka (Kolka), Kòmbuliai (Kombuļi), Sòndoriai (Sondori), Kòrnetai (Korneti)
ul, um, un, ur	Gùlbenė (Gulbene), Jùmprava (Jumprava), Bùnka (Bunka), Kùrna (Kurna), Dùrsupė (Dursupe)
1.2. Tvirtagališkai kirčiuojami:
(Ilgieji balsiai)
a	Ãbava (Abava), Kãnieris (Kaņieris), Nãgliai (Nagļi), Pãviluosta (Pāvilosta)
e	Dzẽdrai (Dzedri), Jẽriai (Jeri), Vẽcatė (Vecate)
(Dvigarsiai)
ei	Feĩmaniai (Feimaņi), Leĩmaniai (Leimaņi)
el	Dzel̃zava (Dzelzava), Cel̃tniekai (Celnieki), Pel̃čiai (Pelči), Stel̃pė (Stelpe)
em	Em̃burga (Emburga)
en	Breñciai (Brenci), Leñdžiai (Lendži), Sveñtė (Svente)
er	Ber̃giai (Berģi), Der̃pelė (Derpele), Ver̃puliava (Verpuļava), Žer̃kliai (Žerkļi)
2. Trumpieji kirčiuoti skiemenys
i	Brìgiai (Briģi), Lìtenė (Litene), Sìgulda (Sigulda)
u	Dùnava (Dunava), Sùtriai (Sutri), Tùkumas (Tukums), Ùgalė (Ugāle)

o (svetimkilmiuose varduose)	Gòliševa (Goliševa), Stòlerova (Stoļerova)

(Galiojanti suvestinė redakcija)

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ PRIEŠDĖLINIŲ DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2004 m. vasario 26 d. Nr. 5 (K-7, k-7.1)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos priešdėlinius daiktavardžius kirčiuoti taip:

ap-

apkraštỹs 3^b, ãpkraštis 1

at-

ãtkrantis 1

be-

belaĩsvis, -ė 2, beláisvis, -ė 1 [1-2017]

Pastaba. Ir kiti priešdėlio be- vediniai (daiktavardžiai ir būdvardžiai), padaryti iš 1 kirčiuotės žodžių, turinčių tvirtapradį antrąjį nuo galo skiemenį, gali būti kirčiuojami ir pagal 2, ir pagal 1 kirčiuotę. Žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2016 m. kovo 3 d. protokolinį nutarimą Nr. PN-1 (k-22) „Dėl sudurtinių ir su priešdėliu be- padarytų būdvardžių kirčiavimo“. ^[1-2017]

į-

į́namis, -ė 1 , įnamỹs, -ė̃ 3^a [1-2017]

ne-

nebūtìs 3^b, 4

negarbė̃ 3^b, 4

nesėkmė̃ 3^b, 4

nešlovė̃ 3, 4

netvarkà 3^b, 4, nẽtvarka 1 [1-2017]

neviltìs 3^b

nežinià 3^b, 4

pa-

paañtraštė 1, paantraštė̃ 3^4b

paatógrąžis 1, paatogrąžỹs 3^5b ^[1-2017]

pakõjis 2, pakójis 1

pakul̃nė 2, pãkulnė 1 [1-2017]

pakul̃nės 2, pãkulnės 1 [1-2017]

pakul̃nis 2, pãkulnis 1 [1-2017]

palaũkė 2, palaukė̃ 3^b ^[1-2017]

paširdžiaĩ 3^b, pašìrdžiai 1

pavainìkis 2, pãvainikis 1

po-

póledynmetis 1, poledýnmetis 1

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

Komentaras

PAKEITIMAI

^[1-2017] 2017 m. balandžio 27 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-7 (k-7.1)2017 m. balandžio 27 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-7 (k-7.1) pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Vardažodžių kirčiavimo kodifikacijos naujovės , GK, 2017, nr. 7, p. 3–8; VLKK.lt, 2017-08-07).

Galiojanti suvestinė redakcija

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ GALŪNINĖS DARYBOS DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2004 m. vasario 2 d. Nr. 3 (k-6, k-6.1, k-6.2)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos galūninės darybos daiktavardžius kirčiuoti taip:

1) su galūne -as (dgs. vard. -ai):

čiáupas 1, 3 ^[1-2017]

dáigas 3, daĩgas 4

gram̃zdas 2, 4 „svoris meškerės valui“ ^[2-2020]

į́dagas 1, 3^a

į́daras 1, 3^a

į́kratas 1, 3^a

į́žadas 1, 3^a

lõpas 4, lõpas 2 ^[1-2017]

mauraĩ 3, 4

nar̃šas 2, 4^[1-2017]

pãveldas 3^b, pavéldas 1 ^[1-2017]

pérvaras 1, 3^a

prãdas 2, 4^[1-2017]

príekalas 1, priekãlas 2

rum̃bas 4

są́rašas 3^a, 1

są́vadas 1, 3^b^[1-2017]

stõvas 2, 4 ^[1-2017]

skliaũtas 4, 2 ^[1-2017]

speĩgas 4, spéigas 1 ^[1-2017]

strãkalas 3^b

šãpas 4, 2 ^[1-2017]

šiur̃pas 2, 4 ^[1-2017]

ùždaras 1, 3^b

ùžlaidas 1, 3^b

ùžpalas 1, 3^b

ùžpilas 1, 3^b^[1-2017]

ùžpildas 1, 3^b^[1-2017]

ùžrašas 3^b, 1

2) su galūne -is (-ys):

ker̃šis, -ė 2, kéršis, -ė 1 ^[1-2017]
ketvir̃tis 2, kẽtvirtis 1^[1-2017]

kliùnkis 1, kliuñkis 2

pelė́kis, -ė 1, pelė̃kis, -ė 2

raĩbis, -ė 2, ráibis, -ė 1^[1-2017]

raĩnis, -ė 2, ráinis, -ė 1 ^[^1-2017^]

raĩšis, -ė 2, ráišis, -ė 1^[1-2017]

ryšỹs 4, rỹšis 2^[1-2017]

slė̃nis 2

stãbdis 2, stabdỹs 4 ^[^1-2017^]

šiáurrytis 1, šiaurrytỹs 3^a ^[^1-2017^]

šìrmis, -ė 1, šir̃mis, -ė 2

šìrvis, -ė 1, šir̃vis, -ė 2

trìkdis 2, trikdỹs 4 ^[1-2017]

trùkdis 2, trukdỹs 4^[1-2017]

tvar̃stis 2, tvárstis 1^[1-2017]

vãžis 2

3) su galūne -a (dgs. vard. -os):

aistrà 4, 2

ãpkala 1, apkalà 3^b

ãtsiauta 1, atsiautà 3^b

ãtsija 1, atsijà 3^b

ãtsijos 1, 3^b

ãtvarta 1, atvartà 3^b

gaivà 3, gáiva 1 „toks gaivusis gėrimas (ppr. iš vaisių)“ ^[2-2020]

gaivà 4 „gaivumas; bot. toks augalas“ ^[2-2020]

gléiza 1, gleizà 4

klibìnda 1, klibindà 2

kniū́ra 1, kniūrà 4

kopà 2, kópa 1

krióga 1, kriogà 4

mùrksa 1, murksà 2

negalià 2, nẽgalia 1

niáura 1, niaurà 3

niùrksa 1, niurksà 3

pãkulos 3^b, 1^{^[^1-2017^]}

palydà 2, 3^b ^[^1-2017^]

palỹdos 2, pãlydos 3^b ^[^1-2017^]

pãnieka 1, paniekà 3^b

pãrūgos 3^b, 1^{^[^1-2017^]}

pãsukos 3^b, 1 ^{^[^1-2017^]}

pãšukos 3^b, 1 ^{^[^1-2017^]}

raudà 4

sijà 4, 2

stýra 1, styrà 4

švýgžda 1, švygždà 4

táuza 1, tauzà 4

vámbra 1, vambrà 4

4) su galūne -ė (dgs. vard. -ės):

dailė̃ 4, daĩlė 2 ^[1-2017]

kaltė̃ 4

kreĩvė 2, kreivė̃ 4 ^[1-2017]

lėkštė̃ 4, lė̃kštė 2

mel̃svė 2, melsvė̃ 4 „tokia gėlė“ ^[1-2017]

meñtė 2, mentė̃ 4 ^[1-2017]

mìglė 2, miglė̃ 4 ^[1-2017]

pamė̃klė 2, pamėklė̃ 3^b

riekė̃ 4, riẽkė 2 ^[1-2017]

sãgė 2, sagė̃ 4 ^[1-2017]

skaidrė̃ 4, skaĩdrė 2

skleñdė 2, sklendė̃ 4 ^[1-2017]

smal̃kės 2, smálkės 1 ^[1-2017]

sraĩgė 2, sráigė 1 ^[1-2017]

šliūžė̃ 4, šliū̃žė 2 ^[1-2017]

tiesė̃ 4, tiẽsė 2

tỹrė 2, tyrė̃ 4 ^[1-2017]

váišės 1, vaĩšės 2 ^[1-2017]

vel̃kė 2, velkė̃ 4 ^[1-2017]

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

_____________________

Komentaras (pirminės rekomendacijos, A. Pangonytė, 2004-01-28)

Pakeitimai:

^[1-2017] 2017 m. kovo 30 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-5, komentaras (Bonifacas Stundžia. Vardažodžių kirčiavimo kodifikacijos naujovės , GK, 2017, nr. 7, p. 3–8; VLKK.lt, 2017-08-07).

^[2-2020] 2020 m. vasario 6 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-2 (k-6.2), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimą toliau artinant prie vartosenos, VLKK.lt 2020-02-20).

Šiame puslapyje:

Rekomendacijos „Dėl kai kurių priesaginių daiktavardžių kirčiavimo“ aktualioji redakcija
Komentaras
Nuorodos į rekomendacijos pakeitimus ir papildymus

(Galiojanti suvestinė redakcija)

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ PRIESAGINIŲ DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2003 m. gruodžio 4 d. Nr. 8 (k-5, k-5.1, k-5.2, k-5.3, k-5.4)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos priesaginius daiktavardžius kirčiuoti taip:

-aitis

velykáitis 1, velýkaitis 1

-alas

añtvalkalas 3^4b, 1 ^[3-2017]

áušalas 3^a, aũšalas 3^b

báldalas 3^a, bal̃dalas ^3b

núoviralas 1, 3^4a

páistalas 3^a, paĩstalas 3^b

pãpuošalas 3^4b, papuõšalas 3^b [3-2017]
pãtiekalas 3^4b, patiẽkalas 3^b [3-2017]
pãtiesalas 3^4b, patiẽsalas 3^b [3-2017]

tráiškalas 3^a, traĩškalas 3^b

vìlgalas 3^a, vil̃galas 3^b

-ana

dárgana 1, darganà 3^a, 3^{b [2-2013], [3-2017]}

ū́kana 1, ūkanà 3^a ^[^2-2013^]

-astis

gyvastìs 3^a, gývastis 1 ^[^2-2013^]

nẽrimastis 1, nerimastìs 3^4b

savastìs 3^b, sãvastis 1 ^[2-2013]

-atis

jaunatìs 3^a, jáunatis 1 ^[^2-2013^]

graužatìs 3^b, 3^a ^[^2-2013^]

káršatis 1, karšatìs 3^a

pilnatìs 3^a, pìlnatis 1 ^[^2-2013^]

-auja

indaujà 4, 1 3^b^[^2-2013^], [3-2017]

šunaujà 4, 3^b^[^2-2013^]

-eika

nevaleikà 2, nevaléika 1

-ėlas

tẽkėlas 3^b, tekė̃las 2

-ėlis, -ė

pajuõdėlis, -ė 1

-ena (dgs. -enos)

dañtenos 1, 3^b^[^2-2013^]

galvenà 3^a, gálvena 1

kojenà 3^a, kójena 1

krẽkenos 3^b, 1

krešenà 3^b, krẽšena 1

kuĩtena 1

plūdenà 3^b, plū̃dena 1

púolena 1, puolenà 3^a^[^2-2013^]

rañkena 1, rankenà 3^b

skerdenà 3^b, sker̃dena 1

žándenos 3^a, 1

-enas

gluõdenas 3^b, gluõdenas 1 ^[4-2017]

-enė

gebẽnė 2, gẽbenė 1 bot. „vijoklinis miškų ir dekoratyvinis augalas“ ^[^2-2013^]

-esys

tirtesỹs 3^b

-ėstas

grebė̃stas 2, grebė́stas 1

-iaga
mẽdžiaga 1, medžiagà 3^b [3-2017]

-iava

baũdžiava 1, baudžiavà 3^b ^[^2-2013^]

gãniava 1, ganiavà 3^{b [3-2017]}

lýgiava 1, lygiavà 3^a ^[^2-2013^]

páiniava 1, painiavà 3^a ^[^2-2013^]

rãšliava 1, rašliavà 3^b [3-2017]

riñkliava 1, rinkliavà 3^b [3-2017]

žãliava 1, žaliavà 3^b ^[^2-2013^]

-iena

jáutiena 1, jautíena 1 ^[^2-2013^]

-ienė

brólienė 1, brolíenė 1 ^[^2-2013^]

direktoríenė 1, dirèktorienė 1 ^[^2-2013^]

hercogíenė 1, her̃cogienė 1, hèrcogienė 1 ^[^2-2013^{], [4-2017]}

rektoríenė 1, rèktorienė 1 ^[^2-2013^]

vikontíenė 1, vikòntienė 1

viršininkíenė 1, vir̃šininkienė 1 ^[^2-2013^]

-ija

nerijà 3^b, 2

šatrijà 3^b, 2

-ykštis

šeimynýkštis, -ė 1, šeimýnykštis, -ė 1

-imas(-ymas)

pū́dymas 1 „paliktas neapsėtas, besiilsintis dirbamas laukas“

sūrìmas 2, sū́rymas 1

-ymė

báltymė 1, baltỹmė 2

geltónymė 1, geltonỹmė 2 ^[1-2004]

júodymė 1, juodỹmė 2 ^[^1-2004]

kiaurỹmė 2, kiáurymė 1^[^2-2013^]

kíetymė 1, kietỹmė 2 ^[^1-2004]

laukỹmė 2, laũkymė 1 ^[^2-2013^]

márgymė 1, margỹmė 2 ^[^1-2004]

raudónymė 1, raudonỹmė 2 ^[^1-2004]

sprógymė 1, sprogỹmė 2 ^[^1-2004]

sraũjymė 1, sraujỹmė 2 ^[^1-2004]

-ynė

ãvalynė 1, avalỹnė 2

nakvýnė 1, nakvỹnė 2 ^[^2-2013^]

pãtalynė 1, patalỹnė 2

rūgštỹnė 2

stypỹnė 2

-ininkas, -ė

amatiniñkas, -ė 2, amãtininkas, -ė 1 ^[^2-2013^]

añglininkas, -ė 1, angliniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

apsauginiñkas, -ė 2, ãpsaugininkas, -ė 1

árklininkas, -ė 1, arkliniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

ateitiniñkas, -ė 2, ateĩtininkas, -ė 1 [3-2017]

aũšrininkas, -ė 1, aušriniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

daliniñkas, -ė 2, dãlininkas, -ė 1 ^[^2-2013^]

dìdmenininkas, -ė 1, didmẽnininkas, -ė 1 ^[^2-2013^]

kam̃pininkas, -ė 1, kampiniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

mašìninkas, -ė 1, mašiniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

mãžmenininkas, -ė 1, mažmẽnininkas, -ė 1 [3-2017]

pagálbininkas, -ė 1, pagalbiniñkas, -ė 2 [3-2017]

pasė́lininkas, -ė 1, pãsėlininkas, -ė 1

plaũstininkas, -ė 1, pláustininkas, -ė 1 ^[3-2017]

pléntininkas, -ė 1, pleñtininkas, -ė 1

pradiniñkas, -ė 2, prãdininkas, -ė 1 ^[^2-2013^]

saviniñkas, -ė 2, sãvininkas, -ė 1 ^[^2-2013^]

skar̃dininkas, -ė 1, skardiniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

skiáutininkas, -ė 1

skõlininkas, -ė 1, skoliniñkas, -ė 2

skùdurininkas, -ė 1, skuduriniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

smur̃tininkas, -ė 1, smùrtininkas, -ė 1 [3-2017]

spaustùvininkas, -ė 1, spáustuvininkas, -ė 1

stógininkas, -ė 1, stoginiñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

šaliniñkas, -ė 2, šãlininkas, -ė 1 ^[^2-2013^]

šìlumininkas, -ė 1, šiluminiñkas, -ė 2 [3-2017]

šùnininkas, -ė 1, šuniniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

švỹturininkas, -ė 1

tùntininkas, -ė 1, tuñtininkas, -ė 1

vaĩrininkas, -ė 1, vairiniñkas, -ė 2

visúomenininkas, -ė 1, visuomẽnininkas, -ė 1 ^[^2-2013^]

žénklininkas, -ė 1, ženkliniñkas, -ė 2

žìrgininkas, -ė 1, žirginiñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

žõlininkas, -ė 1, žoliniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

žùvininkas, -ė 1, žuviniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

žvaĩgždininkas, -ė 1, žvaigždiniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

žvė́rininkas, -ė 1, žvėriniñkas, -ė 2 ^[^2-2013^]

-inis, -inė (dgs. -inės)

arbãtinė 1, arbatìnė 2

arbãtinis 1, arbatìnis 2

cùkrinė 1, cukrìnė 2 ^[^2-2013^]

Deviñtinės 1, Devintìnės 2

drùskinė 1, druskìnė 2 ^[^2-2013^]

gaĩsrinė 1, gaisrìnė 2

garstýtinė 1, garstỹtinė 1

gìltinė 1, giltinė̃ 3^a^[^2-2013^]

ìšimtinė 1, išimtìnė 2

Jõninės 1, Jonìnės 2 ^[^2-2013^]

káilinė 1, kailìnė 2

kvapìnė 2, kvãpinė 1

láiptinė 1, laiptìnė 2, laĩptinė 1 ^[^2-2013^], [3-2017]

lavóninė 1, lavonìnė 2

Õninės 1, Onìnės 2 ^[4-2017]

operãcinė 1, operacìnė 2 ^[^2-2013^]

pãkulinis 1, pakulìnis 2

šiùkšlinė 1, šiukšlìnė 2 ^[^2-2013^]

tarpìnė 2, tárpinė 1 ^[3-2017]

Vė̃linės 1, Vėlìnės 2 ^[^2-2013^]

vỹninė 1, vynìnė 2 ^[^2-2013^]

žemìnė 2

žéntinė 1

Žõlinė 1, Žolìnė 2 ^[^2-2013^]

-inys (dgs. -iniai)

marginiaĩ 3^b, 3^a

marginỹs 3^b, 3^a

pjaustinỹs 3^b, 3^a

raižinỹs 3^b, 3^a

sauginỹs 3^b, 3^a

skiedinỹs 3^a, 3^b

sultinỹs 3^a, 3^b

terpinỹs 3^b, 3^a

žildinỹs 3^b, 3^a

-lė

patarlė̃ 3b, patar̃lė 2 ^[^2-2013^]

-liava

rãšliava 1, rašliavà 3^b^[^2-2013^]

riñkliava 1, rinkliavà 3^b^[^2-2013^]

tvársliava 1, tvarsliavà 3^a ^[^2-2013^]

-lys(-lis)

dieglỹs 3, 4

pasė́lis 1, pasėlỹs 3^b

-lius

pérteklius 1, per̃teklius 1

-mė

kryžmė̃ 4, krỹžmė 2 ^[3-2017^]

-mena

stórmena 1, stormenà 3^a

-muo (dgs. -menys)

augmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

dėmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

dalmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

duomuõ 3^a, 3^b [3-2017]

griáumenys 3^a, griaũmenys 3^b [3-2017]

juosmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

lygmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

sė́dmenys 3^a, sė͊dmenys 3^b [3-2017]

sėdmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

sė́menys 3^a, 1

sprogmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

spaudmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

stormuõ 3^a, 3^b [3-2017]

svarmuõ 3^b, 3^a [3-2017]

šaudmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

želmuõ 3^a, 3^b [3-2017]

žiómenys 3^a, žio͊menys 3^b [3-2017]

žiomuõ 3^a, 3^b [3-2017]

-slas (dgs. -slai)

purslaĩ 4, pur̃slai 2 ^[3-2017^]

ver̃slas 4, 2 ^[3-2017^]

-sna

džiūsnà 4, džiū́sna 1

lūšnà 3, lū́šna 1

-tas (dgs. -tai)

apklõtas 2, ãpklotas 3^b [3-2017]

apsiaũstas 2, apsiáustas 1^[3-2017]

įklõtas 2, į́klotas 1 ^[3-2017]

láiptas 1, laĩptas 2^[3-2017]

láiptai 1, laĩptai 2 ^[3-2017^]

maĩštas 2, 4

plaũstas 2, pláustas 1 ^[3-2017]

saĩtas 2, 4 ^[3-2017]

skliaũstas 2, skliáustas 1 ^[3-2017^]

sraĩgtas 2, sráigtas 1 ^[3-2017]

sraũtas 2, 4 ^[3-2017]

šlaĩtas 2, 4 ^[3-2017]

šmeĩžtas 4, 2

-tė

į́mautė 1, įmaũtė 2 ^[^2-2013^], [3-2017]

ìškirptė 1, iškir̃ptė 2 ^[^2-2013^], [3-2017]

pašváistė 1, pašvaĩstė 2 ^[^2-2013^], [3-2017]

-tis (vns. kilm. -ties)

jungtìs 4, 3 ^[3-2017]

kliū́tis 1, kliūtìs 4

lemtìs 4, 3 ^[3-2017]

liū́tis 1, liūtìs 4^[3-2017]

rungtìs 4, 3 ^[3-2017]

viltìs 4, 3 ^[3-2017]

-tuvas *

genėtùvas 2, genė́tuvas 1 ^[^2-2013^], [3-2017]

maišytùvas 2, maišýtuvas 1 ^[^2-2013^], [3-2017]

purentùvas 2, puréntuvas 1 [3-2017]

ravėtùvas 2, ravė́tuvas 1 [3-2017]

rūšiuotùvas 2, rūšiúotuvas 1 [3-2017]

sklandytùvas 2, sklandýtuvas 1 [3-2017]

vagotùvas 2, vagótuvas 1 [3-2017]

Pastaba. Priesagos -tuvas vedinius, kurie padaryti iš veiksmažodžių su priesagomis -enti, -ėti, -yti, -oti, -uoti, rekomenduojama kirčiuoti pagal 2 kirčiuotę, pvz.: maišytùvas 2, rūšiuotùvas 2, sklandytùvas 2.

-tuvė

bertuvė̃ 3^b, 3^a, bertùvė 2 ^[3-2017]
dėtuvė̃ 3^a, dėtùvė 2 ^[3-2017]

kedentùvė 2, kedéntuvė 1

keptùvė 2

melžtùvė 2, melžtuvė̃ 3^a

penėtùvė 2, penė́tuvė 1

plaktùvė 2, plaktuvė̃ 3^b

praustùvė 2, praustuvė̃ 3^b

spaustùvė 2, spáustuvė 1

šertùvė 2

trintùvė 2, trintuvė̃ 3^a

vanotùvė 2, vanótuvė 1

-tuvės

išlydėtùvės 2, išlydė́tuvės 1

lydėtùvės 2, lydė́tuvės 1

palydėtùvės 2, palydė́tuvės 1

sužadėtùvės 2, sužadė́tuvės 1

sužieduotùvės 2, sužiedúotuvės 1

vakarotùvės 2, vakarótuvės 1

žieduotùvės 2, žiedúotuvės 1

-ulas
kė̃bulas 3^b, kė̃bulas 1 ^[3-2017]

-ulys(-ulis)

čiaudulỹs 3^a, 3^b ^[^2-2013^]

jaudulỹs 3^a, 3^b ^[^2-2013^]

kartulỹs 3^b, 3^a

margulỹs 3^b, 3^a

nuodė́gulis 1, nuodėgulỹs 3^a, 3^4a

raudulỹs 3^b, 3^a

smaugulỹs 3^b, 3^a

snaudulỹs 3^b, 3^a

snūdulỹs 3^b, 3^a

traukulỹs 3^a, traukulỹs 3^b [3-2017]

vingulỹs 3^b, 3^a

vytulỹs 3^b, 3^a

-uma

glūdumà 3^a, 3^b

tolumà 3^a, 3^b

-umas

trū́kumas 1

-ūnas, -ė

kariū̃nas, -ė 2, kariū́nas, -ė 1

lendrū̃nas 2, lendrū́nas 1

-uolė (dgs. -uolės)

snaĩguolė 1, snaiguõlė 2

šiẽnuolės 1, šienuõlės 2

-uonis

geluonìs, -iẽs 3^b, geluõnis, -io 2 ^[5-2020]

grobuõnis, -ė 2, grobuonìs, -iẽs 3^a

pirmuõnis 2, pirmuonìs, -iẽs 3^a

Pastaba. Priesagų -imas, -tojas daiktavardžiai kirčiuotini taip pat kaip jų pamatiniai priešdėliniai ir sangrąžiniai veiksmažodžiai (žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. rekomendaciją Nr. R-8 (k-15).

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

_______________________

* Dėl šios priesagos vedinių kirčiavimo Kalbos komisija buvo priėmusi vieną pirmųjų nutarimų – 1988 m. gegužės 26 d. Nr. 23 „Dėl priesagos -tuvas daiktavardžių kirčiavimo“.

Komentaras (pirminės rekomendacijos, A. Pakerys, 2003-12-10)

Papildymai:

^[1-2004] 2 004 m. vasario 2 d. rekomendacija Nr. 2 (K-5.1)

^[2-2013] 2013 m. spalio 3 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-13 (k-5.2), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Kirčiavimo norminamąjį darbą tęsiant, GK, 2013, nr. 11, p. 3–10; VLKK.lt Kitos naujienos, 2013-12-23).

^[3-2017] 2017 m. balandžio 27 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-6 (k-5.3), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Vardažodžių kirčiavimo kodifikacijos naujovės , GK, 2017, nr. 7, p. 3–8; VLKK.lt, 2017-08-07).

^[4-2017] 2017 m. gruodžio 14 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-13 (k-5.4), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimo kodifikaciją prie realios vartosenos toliau artinant, Gimtoji kalba, 2018, nr. 1, p. 3–8; VLKK.lt, 2018-02-05).

^[5-2020] 2020 m. vasario 6 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-1 (k-5.5), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimą toliau artinant prie vartosenos, VLKK.lt 2020-02-20).

Šiame puslapyje:

Rekomendacijos „Dėl kai kurių daugiaskiemenių svetimos kilmės daiktavardžių kirčiavimo“ aktualioji redakcija
Komentaras
Nuorodos į rekomendacijos pakeitimus ir papildymus

Galiojanti suvestinė redakcija

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ DAUGIASKIEMENIŲ SVETIMOS KILMĖS DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2003 m. spalio 2 d. Nr. 5 (k-4, k-4.1, k-4.2, k-4.3, k-4.4)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos daugiaskiemenius svetimos kilmės daiktavardžius kirčiuoti taip:

-akas (dgs. -akai)

lìtvakai 1, litvãkai 2 ^[3-2017]

lìtvakas, -ė 1, litvãkas, -ė 2 ^[3-2017]

-elė

seradė̃lė 2, seradèlė 2

-emas

tandèmas 2, tándemas 1 ^[3-2017]

-(m)enas

barmènas 2, bármenas 1 ^[3-2017]

reñtgenas 1, rentgènas 2

-entas

ãgentas 3^b, 1 „toks asmuo“ **

pròcentas 1, proceñtas 2

-eris

konteĩneris 1, kontéineris 1

sèrveris 1, ser̃veris 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

-erkas

fejerver͊kas 1, fejervèrkas 1, fèjerverkas 1 ^[2-2016]

-ermis

epidèrmis 1, epider̃mis 2 ^{^{[1-2008], [2-2016]}}

-erna

liucernà 2, liucèrna 1 ^[2-2016]

-ernas (-ė)

ekstèrnas, -ė 1, ekster̃nas, -ė 2 ^[1-2008]

koncèrnas 1, koncer̃nas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

-ersas

revèrsas 1, rever̃sas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

-ertas (-ė)

desèrtas 1, deser̃tas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

ekspèrtas, -ė 1, eksper̃tas, -ė 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

koncèrtas 1, koncer̃tas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

molbèrtas 1, molber̃tas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

-ervas, dgs.-ervai

konsèrvai 1, konser̃vai 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

rezèrvas 1, rezer̃vas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

-etas

epitètas 2, epìtetas 1 ^[3-2017]

-etė

varjètė 2

-(m)etras

perimètras 2, perìmetras 1 ^[3-2017]

-eutas

terapèutas, -ė 1, terapeũtas, -ė 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

-yčia

garstýčia 1, garstyčià 2

-ieras

im̃bieras 1, imbiẽras 2 ^[3-2017]

-ietas

bìlietas 3^b, 1 ^[3-2017]

-igas

indìgas 2, iñdigas 1^[3-2017]

-ija

alèrgija 1, aler̃gija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

dispèrsija 1, disper̃sija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

divèrsija 1, diver̃sija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

enèrgija 1, ener̃gija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

hidroenèrgija 1, hidroener̃gija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

gubèrnija 1, guber̃nija 1 ^[2-2016]

inèrcija 1, iner̃cija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

invèrsija 1, inver̃sija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

komèrcija 1, komer̃cija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

kontrovèrsija 1, kontrover̃sija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

pervèrsija 1, perver̃sija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

revèrsija 1, rever̃sija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

sinèrgija 1, siner̃gija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

tèrcija 1, ter̃cija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

tironijà 2, tirõnija 1

vèrsija 1, ver̃sija 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

-ijus

cèlsijus 1, cel̃sijus 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

-ikas

šãlikas 3^b, 1 ^[3-2017]

-ykas

šašlýkas 1, šašlỹkas 2

-iklas

miùziklas 1, miuzìklas 2 ^[3-2017]

-ilė

pròmilė 1, promìlė 2

-inas

egzãminas 3^b, 1 ^[3-2017]

mùslinas 1, muslìnas 2

ter̃minas 3^b, 1 ^[3-2017]

-ingas

stèrlingas 1, ster̃lingas 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

-isas

autosèrvisas 1, autoser̃visas 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

sèrvisas 1, ser̃visas 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

-istas

bãtistas 1, batìstas 2^[4-2017]

bãtistas 3^b

-izma

charizmà 2, chãrizma 1 ^[3-2017]

-ogas

hèrcogas 1, her̃cogas 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

-olas

bùivolas 1, 3^a ^[3-2017]

-olė

hipèrbolė 1, hiper̃bolė 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

-olis

bemòlis 2, bèmolis 1

-(i)onas

cinamònas 2, cinãmonas 1 ^[3-2017]

galiõnas 2, galiònas 2

makarõnai 2, makarònai 2

-oras

flúoras 1, fluòras 2

-osas

ter̃mosas 1, tèrmosas 1 ^[2-2016]

-otas

ceĩtnotas 1, ceitnòtas 2 ^[3-2017]

-ula

statulà 2, 3^b ^[3-2017]

-ulas

skrùpulas 3^b, 1 [3-2017]

stìmulas 1, 3^b ^[3-2017]

-ulė

datùlė 2, dãtulė 1 ^[3-2017]

-umas

bìtumas 1, bitùmas 2 ^[3-2017]

univèrsumas 1, univer̃sumas 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

-ūnas

barkū̃nas 2

bijū̃nas 2

-uras

pur̃puras 3^b, pùrpuras 1

-ursas

rãkursas 1, rakùrsas 1

-utas

rekrū́tas 1, rekrùtas 2

vèrmutas 1, ver̃mutas 1 ^{[1-2008], [2-2016]}

-(i)uzės

žaliùzės 2, žãliuzės 1 ^[3-2017]

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

______________________

** ãgentė 1

Komentaras (pirminės rekomendacijos, A. Pangonytė, 2003-10-21).

Pakeitimai:

^[1-2008] 2008 m. spalio 2 d. protokoliniu nutarimas Nr. PN-8, pakeitimo komentaras (B. Stundžia, 2008-12-05).

^[2-2016] 2016 m. gruodžio 15 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-13, pakeitimo komentaras (B. Stundžia, 2016-12-20).

^[3-2017] 2017 m. kovo 30 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-4 (k-4.3), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Vardažodžių kirčiavimo kodifikacijos naujovės, GK, 2017, nr. 7, p. 3–8; VLKK.lt, 2017-08-07).

^[4-2017]2017 m. gruodžio 14 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-12 (k-4.4), pakeitimo komentaras (Bonifacas Stundžia. Bendrinės kalbos kirčiavimo kodifikaciją prie realios vartosenos toliau artinant, Gimtoji kalba, 2018, nr. 1, p. 3–8; VLKK.lt, 2018-02-05)

Šiame puslapyje:

Rekomendacijos „Dėl kai kurių dviskiemenių svetimos kilmės daiktavardžių kirčiavimo“ aktualioji redakcija
Komentaras
Nuorodos į rekomendacijos pakeitimus ir papildymus

Galiojanti suvestinė redakcija

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ DVISKIEMENIŲ SVETIMOS KILMĖS DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2003 m. birželio 26 d. (Nr. k-3, k-3.1, k-3.2, k-3.3)
Vilnius

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, atsižvelgdama į bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų tradicijas ir šnekamosios kalbos polinkius, siūlo šiuos dviskiemenius svetimos kilmės daiktavardžius kirčiuoti taip:

1) su galūne -as (dgs. -ai):

èlfas 1, el̃fas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

hèrbas 1, her̃bas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

kèltas, -ė 1, kel̃tas, -ė 2 ‘vienos indoeuropiečių grupės atstovas, -ė’ ^{[1-2008], [2-2016]}

kèltai 1, kel̃tai 2 ‘viena indoeuropiečių grupių’ [2-2016]

klèrkas 1, kler̃kas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

nèrvai 1, ner̃vai 2 [2-2016]

nèrvas 1, ner̃vas 2 [2-2016]

bãkas 2, 4 ^[3-2017]

bãras 2, 4 „toks restoranas, gėrimų spintelė“ ^[3-2017]

ceñtras 2, 4 ^[3-2017]

grìpas 2, 4 ^[3-2017]

klãnas 2, 4 „tam tikra žmonių grupė“ ^[3-2017]

krãbas 2, 4 ^[3-2017]

pãsas 2, 4 „kortų lošime – atsisakymas dalyvauti partijoje“

sė́bras, -ė 1, sė̃bras, -ė 2 ^[3-2017]

šèlfas 1, šel̃fas 2 ^{[1-2008], [2-2016]}

štãbas 4, 2

štámpas 1, štam̃pas 2

štur̃mas 2, štùrmas 1

šuñtas 2, šùntas 1 ^[3-2017]

2) su galūne -is:

iñdis 2, ìndis 1

3) su galūne -a:

chalvà 3, chálva 1 ^[3-2017]

datà 2, 4 ^[3-2017]

kvotà, (kilm.) kvòtos 2, kvotà, (kilm.) kvotõs 4 „nustatyta dalis, leidžiamas kiekis, norma“

naftà 2, 4 ^[3-2017]

rìnka 1, rinkà 2 ^[3-2017]

taigà 3, táiga 1 ^[3-2017]

trasà 2, 4 ^[3-2017]

vazà 2, 4 ^[3-2017]

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

_________________________________

Komentaras (pirminės rekomendacijos, A. Pakerys, 2003-07-09)

Pakeitimai:

^[1-2008] Papildyta 2008 m. spalio 2 d. Nr. PN-7, pakeitimo komentaras (B. Stundžia, 2008-12-08).

^[2-2016] Išbraukta 2016 m. gruodžio 15 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-12, pakeitimo komentaras (B. Stundžia, 2016-12-20).

^[3-2017] 2017 m. kovo 30 d. protokolinis nutarimas Nr. PN-3, komentaras (Bonifacas Stundžia. Vardažodžių kirčiavimo kodifikacijos naujovės , GK, 2017, nr. 7, p. 3–8; VLKK.lt, 2017-08-07).

Galiojanti suvestinė redakcija

REKOMENDACIJA
DĖL KAI KURIŲ PIRMINIŲ (PAPRASTŲJŲ) DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO

2003 m. gegužės 29 d. (Nr. K-2, k-2.1)
Vilnius

1) su galūne -as (-ias):

dum̃blas 4, 2 ^[1-2017]

élnias 1, el̃nias 2 ^[1-2017]

gañdras 4, 2 [1-2017]

kar̃das 4, kárdas 3 [1-2017]

kar̃klas 2, 4 [1-2017]

kar̃stas 2, 4 [1-2017]

kìbiras 3^b, kibìras 2

krė́slas 3, 1

lùkštas 4, 2 [1-2017]

méldas 3, 1, mel̃das 2 [1-2017]

mẽnas 4 [1-2017]

niẽkas 2, 4 [1-2017]

pléntas 1, pleñtas 2

rakándas 1, rakañdas 2 ^[1-2017]

raĩstas 2, 4 [1-2017]

ríešas 3, 1 [1-2017]

sė̃bras, -ė 2, sė́bras, -ė 1 [1-2017]

sklỹpas 2, 4 [1-2017]

skrúostas 1, 3

smur̃tas 2, smùrtas 1 [1-2017]

šal̃mas 4, šálmas 3 [1-2017]

šarvaĩ 4, 3 [1-2017]

šar̃vas 4, šárvas 3 [1-2017]

taũras 4, 2

tiñklas 4

tùntas 1, tuñtas 4

ùrvas 3, ur̃vas 4 „požeminė ertmė“

žvýnas 3, žvỹnas 4

2) su galūnėmis -is, -ys:

smė̃lis 2

sváinis 1, svaĩnis 2

lėlỹs 4, 3

skil̃vis 2, skilvỹs 4 [1-2017]

snarglỹs 3, 4

žaltỹs 3, 4

3) su galūne -a (dgs. vard. -os):

audrà 4, áudra 1

balà 4, 2 [1-2017]

dirvà 2, 4 [1-2017]

dukrà 2, 4 [1-2017]

dūdà 2, 4

gúoba 1

ýda 1, ydà 4

ievà 2, 4 [1-2017]

lė́šos 1, lė̃šos 4

liáuka 1, liaukà 2 [1-2017]

lùbos 2, 4 [1-2017]

porà 4, 3 „du vienarūšiai daiktai ir kt.“ [1-2017]

próga 1, progà 4

rinkà 2, rìnka 1 [1-2017]

skardà 4

skujà 4, 2

vapsvà 4, 2

žarnà 3, žárna 1

4) su galūne -ė:

aikštė̃ 3, áikštė 1 [1-2017]

deĩvė 2

élnė 1, el̃nė 2 [1-2017]

gáirė 1, gaĩrė 2 [1-2017]

krẽgždė 2, kregždė̃ 4 [1-2017]

kriáuklė 1, kriauklė̃ 4 [1-2017]

liaupsė̃ 4, liáupsė 1 [1-2017]

mil̃žinė 1, milžinė̃ 3^b [1-2017]

raĩdė 2, raidė̃ 4 [1-2017]

skruzdė̃ 4, skrùzdė 2 [1-2017]

sváinė 1, svaĩnė 2

šnérvė 1 [1-2017]

šlovė̃ 3, 4

taurė̃ 4, taũrė 2 [1-2017]

5) su galūne -is (vns. kilm. -ies):

rū́šis 1, rūšìs 4

šerdìs 4, 3

úolektis 1, uolektìs 3^a

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

______________________

Komentaras (pirminės rekomendacijos, A. Pakerys, 2003-07-09)

Dar žr. Vido Kavaliausko ir Gintarės Paliukėnaitės straipsnį dėl VLKK koreguotų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų.

Pakeitimai:

^[1-2017] Žr. 2017 m. kovo 30 d. protokolinį nutarimą Nr. PN-2, komentaras (Bonifacas Stundžia. Vardažodžių kirčiavimo kodifikacijos naujovės , GK, 2017, nr. 7, p. 3–8; VLKK.lt, 2017-08-07).

REKOMENDACIJA
DĖL VALIUTOS PAVADINIMO „EURAS“ KIRČIAVIMO

2003 m. gegužės 29 d. (Nr. K-1)
Vilnius

Valiutos pavadinimas „euras“ kirčiuotinas pagal 2-ąją kirčiuotę – eũras 2.

KOMISIJOS PIRMININKĖ IRENA SMETONIENĖ

Komentaras dėl „euro“ kirčiavimo

Komentaras dėl svetimžodžių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu priegaidės

Šiame skyriuje:

Būtiniausi tartiesreikalavimai (žr. 1997-12-18 VLKK nutarimą Nr. 68; Didžiosios klaidos/ Būtiniausi lietuvių tarties reikalavimai; dar žr. VDU Tarties žodyną).
Kirčiavimo rekomendacijos (patvirtintos VLKK, parengtos ir komentuojamos Tarties ir kirčiavimo pakomisės narių; pradėtos rengti atsižvelgiant į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redaktorių pageidavimą tikslinti ligtolines „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ kirčiavimo normas, taigi VLKK rekomendacijose – tik skirtumai, o tai, kam pritariama, rekomendacijose neminima. Rekomendacijos dar patikslintos atlikus kirčiavimo polinkių tyrimus (2008, 2013–2014, 2016–2018 m.) Į VLKK rekomendacijas atsižvelgiama 7-ajame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidime, taip pat palengva skelbiamame „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“.
Suvestiniai sąrašai – bendrasis ir pagal kalbos dalis:

Rekomenduojamų kirčiavimo variantų abėcėlinis sąrašas (atnaujintas 2018 m. rugpjūtį; pranešimas 2018-09-06, VLKK.lt);
Rekomenduojami daiktavardžių kirčiavimo variantai (2017-12-15), PDF, 152 KB;

Rekomenduojami būdvardžių kirčiavimo variantai (2018-01-04), PDF, 94 KB;

Rekomenduojami veiksmažodžių kirčiavimo variantai (2018-05-21), PDF, 159 KB.

Kirčiavimo rekomendacijų (protokolinių nutarimų) suvestines redakcijas, komentarus žr. poskyriuose (taip pat skelbta žurnale „Gimtoji kalba“, MELC).
Polinkių tyrimai. Vykdant projektoą „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“ pirmą kartą lietuvių kalbotyros istorijoje buvo kompleksiškai ištirti jaunimo kalbos kirčiavimo polinkiai (projektas finansuotas iš VLKK koordinuojamos programos lėšų, projekto vykdytojas – VDU, projekto vadovė – prof. dr. Asta Kazlauskienė). Tyrimas atliktas penkiuose Lietuvos universitetuose, vykdytojai-koordinatoriai universitetų akcentologijos dėstytojai, informantai – pirmųjų kursų studentai. Plačiau žr. straipsnių rinkinyje „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: Bendrinės kalbos normos ir vartosenos tendencijos“ , sud. A. Kazlauskienė, Kaunas, 2013 (dar čia); J. Kazlauskas „Jaunimo kirčiavimo polinkių tyrimas. Pradžios pabaiga“ (VLKK.lt, 2014-02-12).
2014–2016 m. atliktas dar vienas tyrimas „Vidurinės kartos inteligentų kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su bendrinės kalbos normomis" (projekto vadovas – prof. dr. Bonifacas Studžia), plačiau žr. „Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis“ (mokslo straipsnių rinkinys, sud. B. Stundžia, VU).
Remdamasi pirmojo tyrimo rezultatais pakomisė 2013 m. pradėjo kirčiavimo rekomendacijų peržiūrą, atnaujino 2016 m.: kai kurios kirčiavimo gretybės sukeistos vietomis, neaktualių variantų atsisakyta, įrašyta naujų (iš viso patikslinta 14 rekomendacijų). Peržvalga ir normų tikslinimas baigti 2018 m.
Projektai. Dėl tarptautinių žodžių su kirčiuotais kamieno dvigarsiais el, er, eu kirčiavimo, žr.: projektą(2016-09-26); B. Stundžios 2016-06-21 komentarą; A Pupkio ir R. Miliūnaitės straipsnius svetainėje kalbosnamai.lt (2016-05-03). Dar žr.: rekomendacijų K-3.1, K-4.1, K-11.1, K-16.1 2008 m. papildymai ir komentarai: A. Pangonytė,2008-06-03, B. Stundžia 2008-12-05.
Daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai(žr. žemiau).
Būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai(žr. būdvardžių rekomendacijoms skirtų puslapių pabaigoje: dėl pirminių ir galūninės darybos – 10-osios, dėl priesaginių būdvardžių – 11-osios, dėl įvardžiuotinių formų – 21-osios).
Kirčiuotų raidžių tvarkyklės(žr. skyriuje Palemonas; apie jų taikymą žr. Naujienose).
Kaip uždėti kirtį spausdinant? Jei nesinaudojate „Palemono“ šrifto tvaryklėmis, kirčius galima surinkti taip: kursorių statyti po raidės, ant kurios dedate kirtį, surenkate skaitmeninį kodą ir nuspaudę klavišą Alt spaudžiate raidę x:

kairinis – 300+Alt+x arba Alt+768
dešininis – 301+Alt+x arba Alt+769
riestinis – 303+Alt+x arba Alt+771

9. Rekomenduojama literatūra ir įrankiai:

D. Mikulėnienė, A. Pakerys, B. Stundžia „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas“ (+CD: Bendrinių žodžių kirčiavimo žodynas, Tikrinių žodžių kirčiavimo žodynas). Ats. redaktorius Antanas Pakerys, išleido Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla (plačiau žr. Naujienųskyriuje Nauji leidiniai, čia), 2-asis pataisytas leidimas 2008 m. Tai pagrindinių kirčiavimo taisyklių rinkinys, laikytinas norminiu – apsvarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. gegužės 24 d. posėdyje.
Kirčiuoklis (naujesnė versija) – VDU Kompiuterinės lingvistikos centro sukurta kirčiavimo programa(kūrė Giedrius Norkevičius, Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis, Airenas Vaičiūnas, Adas Petrovas; kuriant panaudotas Vytauto Zinkevičiaus lemuoklis ir Vido Daudaravičiaus vienareikšminimo įrankis), senesnės kirčiuoklės versijos čia irčia.
Kirčiavimo treniruoklis – lietuvių kalbos programa, skirta norintiems išmokyti taisyklingai kirčiuoti (mokomoji priemonė 10–12 kl.). Žr. čia.
Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa (VDU), žr. tartis.vdu.lt.
Tarties žodynas (VDU) – tai nėra antraštinių žodžių tarimo žodynas, jis sudarytas remiantis rišlios kalbos tekstais ir čia teikiamos įvairios žodžių formos, iš viso 75 tūkstančiai žodžių ir jų formų. Žodynas skirtas studentams, besimokantiems bendrinės tarties, pedagogams, radijo ir televizijos diktoriams bei laidų vedėjams, aktoriams, visiems, kurie mokosi taisyklingos lietuvių kalbos tarties.
Laikykis.lt – tekstai vaikams su paryškintomis kirčiuotomis raidėmis (šio lietuvių kalbos kirčiavimo individualaus mokymosi metodo autorius Valdas Banaitis, skiriama pirmiausia kitakalbiams).
Lietuvių kalbos naujažodžių tartuvas (garsinis naujažodžių žodynėlis, kuriame, naudojant lietuvių šnekos sintezatorių, galima išgirsti, kaip tarti ir kirčiuoti naujai lietuvių kalboje atsiradusius žodžius), žr. liepa.rastija.lt/Tartuvas.
Apie tarties dalykus Kalbos konsultacijų banke: č, dž tarimas, rašymas skoliniuose; kaip tarti santrumpą LT: priebalsis l minkštasis ar kietasis?; kaip tarti žodį „jubiliatas“; „heroika“, bet „herojiškas“; kaip tarti žodį „kompiuteris“ aip tarti žodį „kompiuteris“ – su jotu be; ar terpti jotą tariant „kapelionas“?

____________________

DAIKTAVARDŽIŲ KIRČIAVIMO PAGAL KIRČIUOTES PAVYZDŽIAI

Dviskiemeniai daiktavardžiai

1-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtapradė, kirtis pastovus šaknyje.

Vienaskaita
V.	tìltas	brólis	líepa	dróbė	tóšis
K.	tìlto	brólio	líepos	dróbės	tóšies
N.	tìltui	bróliui	líepai	dróbei	tóšiai
G.	tìltą	brólį	líepą	dróbę	tóšį
Įn.	tìltu	bróliu	líepa	dróbe	tóšimi
Vt.	tìlte	brólyje	líepoje	dróbėje	tóšyje
Š.	tìlte!	bróli!	líepa!	dróbe!	tóšie!

Daugiskaita
V.	tìltai	bróliai	líepos	dróbės	tóšys
K.	tìltų	brólių	líepų	dróbių	tóšių
N.	tìltams	bróliams	líepoms	dróbėms	tóšims
G.	tìltus	brólius	líepas	dróbes	tóšis
Įn.	tìltais	bróliais	líepomis	dróbėmis	tóšimis
Vt.	tìltuose	bróliuose	líepose	dróbėse	tóšyse
Š.	tìltai!	bróliai!	líepos!	dróbės!	tóšys!

2-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtagalė arba trumpa, kirtis daugiskaitos naudininke (N.) visada yra šaknyje, o galininke (G.) – galūnėje. Būkite atidūs – kirtis šokinėja!

Vienaskaita
V.	rãštas	peĩlis	rankà	ùpė	tur̃gus	vaĩsius
K.	rãšto	peĩlio	rañkos	ùpės	tur̃gaus	vaĩsiaus
N.	rãštui	peĩliui	rañkai	ùpei	tur̃gui	vaĩsiui
G.	rãštą	peĩlį	rañką	ùpę	tur̃gų	vaĩsių
Įn.	raštù	peiliù	rankà	upè	tur̃gumi	vaĩsiumi
Vt.	raštè	peĩlyje	rañkoje	ùpėje	tur̃guje	vaĩsiuje
Š.	rãšte!	peĩli!	rañka!	ùpe!	tur̃gau!	vaĩsiau!

Daugiskaita
V.	rãštai	peĩliai	rañkos	ùpės	tur̃gūs	vaĩsiai
K.	rãštų	peĩlių	rañkų	ùpių	tur̃gų	vaĩsių
N.	rãštams	peĩliams	rañkoms	ùpėms	tur̃gums	vaĩsiams
G.	raštùs	peiliùs	rankàs	upès	turgùs	vaisiùs
Įn.	rãštais	peĩliais	rañkomis	ùpėmis	tur̃gumis	vaĩsiais
Vt.	rãštuose	peĩliuose	rañkose	ùpėse	tur̃guose	vaĩsiuose
Š.	rãštai!	peĩliai!	rañkos!	ùpės!	tur̃gūs!	vaĩsiai!

3-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtapradė, kirtis nepastovus (daugiskaitos naudininke visada galūnėje, o galininke – šaknyje).

Vienaskaita
V.	kálnas	arklỹs	galvà	aikštė̃	širdìs	sūnùs
K.	kálno	árklio	galvõs	aikštė̃s	širdiẽs	sūnaũs
N.	kálnui	árkliui	gálvai	áikštei	šìrdžiai	sū́nui
G.	kálną	árklį	gálvą	áikštę	šìrdį	sū́nų
Įn.	kálnu	árkliu	gálva	áikšte	širdimì	sūnumì
Vt.	kalnè	arklyjè	galvojè	aikštėjè	širdyjè	sūnujè
Š.	kálne!	arklỹ!	gálva!	áikšte!	širdiẽ!	sūnaũ!

Daugiskaita
V.	kalnaĩ	arkliaĩ	gálvos	aíkštės	šìrdys	sū́nūs
K.	kalnų̃	arklių̃	galvų̃	aikščių̃	širdžių̃	sūnų̃
N.	kalnáms	arkliáms	galvóms	aikštė́ms	širdìms	sūnùms
G.	kálnus	árklius	gálvas	áikštes	šìrdis	sū́nus
Įn.	kalnaĩs	arkliaĩs	galvomìs	aikštėmìs	širdimìs	sūnumìs
Vt.	kalnuosè	arkliuosè	galvosè	aikštėsè	širdysè	sūnuosè
Š.	kalnaĩ!	arkliaĩ!	gálvos!	áikštės!	šìrdys!	sū́nūs!

4-oji kirčiuotė

Šaknis tvirtagalė arba trumpoji, o kirtis nepastovus (daugiskaitos naudininke ir galininke visada galūnėje – beveik visuose dgs. linksniuose kirtis galūnėje).

Vienaskaita
V.	nãmas	genỹs	dainà	eilė̃	akìs	viršùs
K.	nãmo	gẽnio	dainõs	eilė̃s	akiẽs	viršaũs
N.	nãmui	gẽniui	daĩnai	eĩlei	ãkiai	vir̃šui
G.	nãmą	gẽnį	daĩną	eĩlę	ãkį	vir̃šų
Įn.	namù	geniù	dainà	eilè	akimì	viršumì
Vt.	namè	genyjè	dainojè	eilėjè	akyjè	viršujè
Š.	nãme!	genỹ!	daĩna!	eĩle!	akiẽ!	viršaũ!

Daugiskaita
V.	namaĩ	geniaĩ	daĩnos	eĩlės	ãkys	vir̃šūs
K.	namų̃	genių̃	dainų̃	eilių̃	akių̃	viršų̃
N.	namáms	geniáms	dainóms	eilė́ms	akìms	viršùms
G.	namùs	geniùs	dainàs	eilès	akìs	viršùs
Įn.	namaĩs	geniaĩs	dainomìs	eilėmìs	akimìs	viršumìs
Vt.	namuosè	geniuosè	dainosè	eilėsè	akysè	viršuosè
Š.	namaĩ!	geniaĩ!	daĩnos!	eĩlės!	ãkys!	vir̃šūs!

Daugiaskiemeniaidaiktavardžiai

1-oji kirčiuotė

Kirtis pastovus.
Pagal šią kirčiuote kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis kirčiuotomis priesagomis: -áitis, -áitė (vaikáitis, mergáitė, bet aukštaĩtis, aukštaĩtė, žemaĩtis, žemaĩtė), -ė́jas, -ė́ja(kirpė́jas, kirpė́ja), -ė́nas, -ė́nė (kurė́nas, Atė́nė, indė́nai), -ýba (vadýba), -ýbė (puikýbė), -íena(naujíena), -íenė (karalíenė; išskyrus valgių pav.), -ýna (lentýna), -ýnas(ąžuolýnas), -ójas (artójas), -ókšnis (upókšnis), -ónis, -ónė (ligónis, ligónė), -óvė (bendróvė), -ū́kštis, -ū́kštė (berniū́kštis, mergiū́kštė) ir kt.; su šiomis nekirčiuotomis priesagomis: -ana, -ėlis, -ena, -estis, -sena, -tojas ir kt.; su šiais kirčiuotais priešdėliais: añt- (añtpirštis), apý- (apýlinkė), ãt- (ãtgarsis), į́- (į́našas), ìš- (ìštuoka), núo- (núomonė), pér- (pérkėla), per̃- (per̃kaktis), pó- (pósūkis), príe- (príemonė), príeš- (príešnuodis), pró- (prósenelis), są́- (są́voka), sám- (sámbūris), sán- (sántykis) ir kt.;
tarptautiniai daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -ánsas (balánsas, seánsas), -ántas (debiutántas, gigántas), -ė́jas, -ė́ja (chorė́jas, alė́ja), -èrnas (koncèrnas, ekstèrnas), -òrtas (ekspòrtas, kuròrtas), -òrdas (rekòrdas), -ùrsas (konkùrsas).

Vienaskaita
V.	gimináitis	pavãsaris	liùdytojas	naujíena	valstýbė
K.	gimináičio	pavãsario	liùdytojo	naujíenos	valstýbės
N.	gimináičiui	pavãsariui	liùdytojui	naujíenai	valstýbei
G.	gimináitį	pavãsarį	liùdytoją	naujíeną	valstýbę
Įn.	gimináičiu	pavãsariu	liùdytoju	naujíena	valstýbe
Vt.	gimináityje	pavãsaryje	liùdytojuje	naujíenoje	valstýbėje
Š.	gimináiti!	pavãsari!	liùdytojau!	naujíena!	valstýbe!

Daugiskaita
V.	gimináičiai	pavãsariai	liùdytojai	naujíenos	valstýbės
K.	gimináičių	pavãsarių	liùdytojų	naujíenų	valstýbių
N.	gimináičiams	pavãsariams	liùdytojams	naujíenoms	valstýbėms
G.	gimináičius	pavãsarius	liùdytojus	naujíenas	valstýbes
Įn.	gimináičiais	pavãsariais	liùdytojais	naujíenomis	valstýbėmis
Vt.	gimináičiuose	pavãsariuose	liùdytojuose	naujíenose	valstýbėse
Š.	gimináičiai!	pavãsariai!	liùdytojai!	naujíenos!	valstýbės!

2-oji kirčiuotė

Kirtis nepastovus, priešpaskutinis skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas.
Pagal šią kirčiuote kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -aĩnis (saldaĩnis), -aĩnė (svetaĩnė), -ãlius, -ãlė (miegãlius, miegãlė), -ẽklis (varvẽklis), -ẽlis, -ẽlė (bernẽlis, mergẽlė), -ė̃lis (kartė̃lis), -ė̃lė (arbatė̃lė), -ė̃sis (degė̃sis), -ė̃stas (skanė̃stas), -iẽnė (uogiẽnė), -iẽtis, -iẽtė (vilniẽtis, vilniẽtė), -yklà (šaudyklà), -ỹklė(s) (taupỹklė), -ỹnė(s) (sūpỹnės), -ỹstė (draugỹstė), -õkas, -õkė (naujõkas, naujõkė), -õklis, -õklė (svajõklis, svajõklė), -õnė (keliõnė), -õtė (mazgõtė), -õvas, -õvė (užsakõvas, užsakõvė), -uõklis, -uõklė (matuõklis, matuõklė), -uõlis, -uõlė (gražuõlis, gražuõlė), -ū̃nas, -ū̃nė (klajū̃nas, klajū̃nė; išskyrus tikrinius dktv. – jie tvirtapradžiai, Perkū́nas) ir kt.;
tarptautiniai daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -eñtas (dokumeñtas, pacieñtas), -iẽrius (inžiniẽrius), -yrà (satyrà), -ỹras (turnỹras), -yvà (alternatyvà, direktyvà), -ỹvas (kolektỹvas), -õrius (kalendõrius), -ū̃nas (taifū̃nas, Neptū̃nas), -ūrà (kultūrà, struktūrà), -èlė (paralèlė, novèlė), -è̀ras (ampèras, barjèras), -ètas (bufètas, komitètas), -èzė (hipotèzė), -grãfas (autogrãfas, paragrãfas), -ìstas (artìstas, hinduìstas), -ìzas (servìzas), -ìzė (hidrolìzė, bet anãlizė), -ìzmas (romantìzmas), -òmas (atòmas, agronòmas), -ònas (telefònas, talònas), -òsas (chaòsas, bet kòsmosas), -lògas (analògas, psichològas), -skòpas (mikroskòpas).

Vienaskaita
V.	vaikìnas, vadõvas	balañdis	mokyklà	taisỹklė	pavõjus
K.	vaikìno, vadõvo	balañdžio	mokỹklos	taisỹklės	pavõjaus
N.	vaikìnui, vadõvui	balañdžiui	mokỹklai	taisỹklei	pavõjui
G.	vaikìną, vadõvą	balañdį	mokỹklą	taisỹklę	pavõjų
Įn.	vaikinù, vadovù	balandžiù	mokyklà	taisyklè	pavõjumi
Vt.	vaikinè, vadovè	balañdyje	mokỹkloje	taisỹklėje	pavõjuje
Š.	vaikìne! vadõve!	balañdi!	mokỹkla!	taisỹkle!	pavõjau

Daugiskaita
V.	vaikìnai, vadõvai	balañdžiai	mokỹklos	taisỹklės	pavõjai
K.	vaikìnų, vadõvų	balañdžių	mokỹklų	taisỹklių	pavõjų
N.	vaikìnams, vadõvams	balañdžiams	mokỹkloms	taisỹklėms	pavõjams
G.	vaikinùs, vadovùs	balandžiùs	mokyklàs	taisyklès	pavojùs
Įn.	vaikìnais, vadõvais	balañdžiais	mokỹklomis	taisỹklėmis	pavõjais
Vt.	vaikìnuose, vadõvuose	balañdžiuose	mokỹklose	taisỹklėse	pavõjuose
Š.	vaikìnai! vadõvai!	balañdžiai!	mokỹklos!	taisỹklės!	pavõjai!

3-oji kirčiuotė

Kirtis nepastovus: kirtis gali šokti iš galūnės į antrąjį, trečiąjį, ketvirtąjį ar dar tolesnį nuo galo skiemenį. Į kelintą skiemenį kirtis nušoka ir kokią priegaidę tas skiemuo turi, rodo prie kirčiuotės 3 laipsyje nurodyta raidė (a – skiemuo tvirtapradis, b – tvirtagalis) ir skaitmuo (skaitmuo nurodomas, jei kirtis šoka į tolimesnį nei trečią nuo galo skiemenį).
Pagal 3-ios rūšies kirčiuotes kirčiuojami daiktavardžiai su šiomis priesagomis: -alas (pãmušalas), -ėlė̃ (siurbėlė̃), -esỹs (elgesỹs), -inas (pãtinas), -inỹs (mokinỹs), -ulas (bur̃bulas), -ulỹs (kosulỹs), -umà (žemumà), -urỹs (žiburỹs) ir kt.

Vienaskaita
	3	3a	3b	3b	34b
V.	Veliuonà	kosulỹs	kãtinas	pavardė̃	pasiuntinỹs
K.	Veliuonõs	kósulio	kãtino	pavardė̃s	pãsiuntinio
N.	Veliúonai	kósuliui	kãtinui	pãvardei	pãsiuntiniui
G.	Veliúoną	kósulį	kãtiną	pãvardę	pãsiuntinį
Įn.	Veliúona	kósuliu	kãtinu	pãvarde	pãsiuntiniu
Vt.	Veliuonojè	kosulyjè	katinè	pavardėjè	pasiuntinyjè
Š.	Veliúona!	kosulỹ!	kãtine!	pãvarde!	pasiuntinỹ!

Daugiskaita
	3	3a	3b	3b	34b
V.	Anykščiaĩ	kosuliaĩ	katinaĩ	pãvardės	pasiuntiniaĩ
K.	Anykščių̃	kosulių̃	katinų̃	pavardžių̃	pasiuntinių̃
N.	Anykščiáms	kosuliáms	katináms	pavardė́ms	pasiuntiniáms
G.	Anýkščius	kósulius	kãtinus	pãvardes	pãsiuntinius
Įn.	Anykščiaĩs	kosuliaĩs	katinaĩs	pavardėmìs	pasiuntiniaĩs
Vt.	Anykščiuosè	kosuliuosè	katinuosè	pavardėsè	pasiuntiniuosè
Š.	Anykščiaĩ!	kosuliaĩ!	katinaĩ!	pãvardės!	pasiuntiniaĩ!

4-oji kirčiuotė

Kirtis šokinėja iš galūnės į priešpaskutinį tvirtagalį arba trumpąjį skiemenį.

	Vienaskaita	Daugiskaita
V.	Garliavà	Giruliaĩ
K.	Garliavõs	Girulių̃
N.	Garliãvai	Giruliáms
G.	Garliãvą	Giruliùs
Įn.	Garliavà	Giruliaĩs
Vt.	Garliavojè	Giruliuosè
Š.	Garliãva!	Girùliai!

(Parengta pagal „Mokomąjį lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyną“, Kaunas: Šviesa, 1989)

Pastabas prašom teikti e. pašto adresu aiste.pangonyte[eta]vlkk.lt.

Paskutinė redakcija 2019 m. rugpjūtį.

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Spalio 2 d. posėdyje patvirtintas valstybių gyventojų pavadinimų sąrašas, kirčiavimo rekomendacijos papildytos svetimžodžių, turinčių kirčiuotus el, er, kirčiavimo gretybėmis, aprobuota naujų terminų...

Rodoma nuo 101 iki 120

Kaip kirčiuoti trumpąsias moterų pavardes su galūne -ė?

3-iasis Kalbos komisijos posėdis (2009)

17, 17.1 (dll., jng., prl., jst., išt.)

16, 16.1, 16.2, 16.3, 16.4, 16.5 (priev.)

15, 15.1, 15.2 (priesag. vksm.)

14, 14.1, 14.2 (mišr. vksm.)

13, 13.1 (pirmin. vksm.)

12, 12.1, 12.2 (priešdėl., sudurt. bdv.)

11, 11.1, 11.2, 11.3, 11.4, 11.5 (priesag. bdv.)

10, 10.1, 10.2 (pirmin., galūnin. bdv.)

9 (dėl Latvijos vietovardžių)

7, 7.1 (priešdėl. dktv.)

6, 6.1, 6.2 (galūn. dktv.)

5, 5.1, 5.2, 5.3, 5.4, 5.5 (priesag. dktv.)

4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4 (daugiaskiem. svetimk. dktv.)

3, 3.1, 3.2 (dviskiem. svetimk. dktv.)

2 (pirminių dktv.)

1 (dėl euro)

Apie skyrių „Tartis ir kirčiavimas“

5-asis Kalbos komisijos posėdis (2008)