Šiandieninė bendrinė kalba, jos sistema buvo kodifikuota Jono Jablonskio „Lietuviškos kalbos gramatikoje“ (1901), patvirtinta raštuose tuo metu jau plačiai vartota vakarietišku (suvalkietišku) pagrindu besiformuojanti kalbos atmaina. Remiantis dar nuo Danieliaus Kleino einančia vakarietiška tradicija, įtvirtintas ir vakarietiškas tarties pagrindas. Kodifikuota tartis nebuvo vakarų aukštaičių kauniškių tarmės kopija. Andrius Ašmantas vėliau pabrėžė, kad bendrinė tartis toli peržengia kapsų ir zanavykų šnektų ribas ir svarbiausiomis ypatybėmis nusidriekia net iki Šiaulių, Tauragės, peržengia Kauną, o vakaruose apima ir Mažąją Lietuvą.

     Praktikoje bendrinė tartis pirmiausia skleidėsi scenine (vaidybine) išraiška <...> Besikuriančiame profesiniame lietuvių teatre kalbos klausimais bendradarbiavo režisierius Glinskis ir Jablonskis, vėliau teatro klausimais tardavosi Pranas Skardžius ir universiteto Teatro seminaro vadovas Balys Sruoga. Susikūrusiose vaidybos mokyklose skirta daug laiko lietuvių kalbai ir jos tarčiai mokyti. 

Ketvirtame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje tęsiami svarstymai apie bendrinės tarties reikalus, kviečiama pažvelgti į Vaižganto kūrybą per jo sukurtus naujadarus, supažindinama su pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacine sistema, domimasi, kaip kalboje atsispindi koronaviruso pandemijos aktualijos... 

     Trečiajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje A. Pupkis polemizuoja su Vilniaus tartį tyrusių sociolingvistų išvadomis; VU mokslininkės supažindina su interaktyviu Akademinių frazių sąvadu; G. Čepaitienė svarsto, kaip pertvarkyti lietuvių kalbos ugdymo sistemą bendrojo lavinimo mokykloje; skelbiamas A. Antanaičio pranešimas, skaitytas antruosiuose Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose; pasakojama apie Janio Endzelyno konferenciją Rygoje ir gausius Lietuvių kalbos dienų renginius... 

      Antrajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje K. Kaminskas pasakoja apie grįžtančių emigrantų vaikus Lietuvos mokyklose, L. Vilkienė pristato Vilniaus gimnazijų mokinių lietuvių kalbos žodyno tyrimus, B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; naujame skyrelyje „Pedagogo užrašai“ žvelgiama į literatūrinio ir kalbinio ugdymo sąsajas ir kt. 

     Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Tarties ir kirčiavimo pakomisė, atsižvelgdama į realiosios vartosenos kirčiavimo polinkius ir norminimo tradicijas, taip pat į rengiamo „Bendrinės kalbos žodyno“ (http://bkz.lki.lt) poreikius, nuolat atnaujina, pildo anksčiau paskelbtas kirčiavimo rekomendacijas (žr. Aktualiausios temos/ Tartis ir kirčiavimas). 2020 m. vasario 6 d. Kalbos komisijos posėdyje naujais ar pakoreguotais daiktavardžių, būdvardžių, prieveiksmių ir dalelyčių kirčiavimo variantais buvo papildytos septynios rekomendacijos (žr. VLKK nutarimai/ Protokoliniai nutarimai).

     Komentuoja pakomisės pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia...

Pirmajame, atsinaujinusiame, metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje Aris Pállas Kristinssonas pasakoja apie kalbos planavimą Islandijoje, B. Stundžia komentuoja VLKK rekomendacijas dėl priesaginių moterų pavardžių kirčiavimo, Z. Alaunienė rašo apie švietimo dokumentuose vartojamus terminus, V. Garliauskas recenzuoja sentencijų rinkinį „Homo sum“ (sud. Vilija Niauronytė), R. Urnėžiūtė pristato Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų dešimtukus... 

   Pirmajame šių metų Kalbos komisijos posėdyje apsvarstytas prof. dr. A. Drukteinio parengtas leidinys „Lietuvių kalbos skyryba. Taisyklės, komentarai, patarimai“ (pritarta), papildytos 7 kirčiavimo rekomendacijos, aprobuota 19 terminų straipsnių rinkinių, patvirtintas ekspertų sąrašas, pritarta pakomisių planams...

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos prašymu tikslinamas dalelyčių aliai, kažin, tegul kirčiavimas... 

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos prašymu siūloma įrašyti prieveiksmį begal, Tarties ir kirčiavimo pakomisė teikia du kirčiavimo variantus. 

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos prašymu apsvarstytas būdvardžių aukštalipis, -ė ir geradaris, -ė kirčiavimas. 

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos prašymu persvarstytas kai kurių priesaginių būdvardžių kirčiavimas: geradariškas, -a, geocentrinis, -ė, vinkšninis, -ė

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos prašymu persvarstytas dūrinių aukštalipys, aukštalipė ir geradarys, geradarė kirčiavimas, įrašomas naujas – gaidžiagystė

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos prašymu nustatomas dviejų naujai įrašomų žodžių kirčiavimas – gramzdasir gaiva (gėrimo reikšme atskiriamas nuo gaivumo reikšmės). 

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ redakcijos prašymu įrašomi du žodžio geluonis variantai. 

Prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia komentuoja 24-ąją kirčiavimo rekomendaciją „Dėl moterų tradicinių pavardžių kirčiavimo“ (patvirtintą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2019 m. gruodžio 19 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-10 (k-24). 

Galiojusių kirčiavimo normų atžvilgiu nauja tai, kad greta tradicinio pavardžių su priesaga -(i)ūtė 2-osios kirčiuotės varianto norminiu pripažįstamas ir 1-osios kirčiuotės (pastovaus kirčiavimo) variantas ir greta tradicinio tam tikro pamato pavardžių su priesaga -ienė kirčiavimo šaknyje norminiu pripažįstamas kirčiavimas priesagoje (žr. rekomendacijos 2.3 ir 4.3 punktus). 

VLKK Tarties ir kirčiavimo pakomisės pirmininkas, VU profesorius Bonifacas Stundžia aiškina, kokių pavardės Nausėda kirčiavimo variantų esama, kokiame Lietuvos plote, kada ir kieno jie fiksuoti, kuris būdingesnis ir kokia tendencija veikia išvestinių moteriškų pavardžių su priesaga -ienė kirčiavimą... 

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai... 

     2018 m. lapkričio 7 d. Mykolo Romerio universitete surengtame kalbos įgūdžių tobulinimo seminare pranešimus skaitė VLKK Sekretoriato darbuotojai: vyriausiasis specialistas Alvydas Umbrasas – apie žodį organas teisės kalboje ir angl. coaching atitikmens paiešką, vyriausioji specialistė Aistė Pangonytė – apie kirčiavimo normų kaitą ir svetimkalbių pavardžių vartojimo lietuvių kalboje principus. Tarties ir kirčiavimo pakomisės narė dr. Rima Bakšienė (LKI) apibūdino aktualesnius vakarų aukštaičių kauniškių kirčiavimo polinkius. 

     Skelbiamas atnaujintas Rekomenduojamų kirčiavimo variantų abėcėlinis sąrašas – Tarties ir kirčiavimo pakomisė šiemet baigė kirčiavimo rekomendacijų peržvalgą. 

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija per penkiolika metų yra patvirtinusi 23 kirčiavimo rekomendacijas. Jos pradėtos rengti atsižvelgiant į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ (BŽ) redaktorių pageidavimą tikslinti ligtolines „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ (DŽ) kirčiavimo normas. Svarstant peržiūrėta, kaip tas pats žodis kirčiuotas įvairiuose DŽ leidimuose, „Lietuvių kalbos žodyne“, V. Vitkausko „Lietuvių kalbos tarties žodyne“, V. Vaitkevičiūtės knygoje „Lietuvių kalbos tarties pagrindai ir žodynas“, „Mokomajame lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyne“, „Tarptautinių žodžių žodyne“, tarmių žodynuose ir kt. 

     Kirčiavimo variantai svarstyti sistemiškai pagal kalbos dalis (pvz.: daiktavardžiai, veiksmažodžiai, jaustukai) ir pagal žodžių darybos tipus (pvz.: priesaginiai, priešdėliniai, sudurtiniai). DŽ variantai, kuriems pritarta, į rekomendacijas nepateko, VLKK rekomendacijose – tik tie žodžiai, kurių kirčiavimas, palyginti kaip buvo „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (DŽ3–6), skiriasi.