Devintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė tyrinėja, kaip kito gamtinių vardų populiarumas (pvz.: Ugnė, Liepa, Rugilė; Ąžuolas, Giedrius, Tauras); B. Stundžia aiškina, kodėl, tiriant daiktavardžių dūrybą, reikšmingi XVII–XVIII a. Mažojoje Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai (vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių); I. Mataitytės recenzijos išvada – Katalikų bažnyčios nuopelnai Vakarų civilizacijai įrodinėjami prastu Th. Woodso knygos vertimu; apie redaktoriaus darbą pasakoja Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. redaktorė Teresė Valiuvienė; R. Urnėžiūtė vardija, kokių siūlymų pateikta Metų žodžio ir Metų posakio konkursui... 

Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt... 

Antrajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje aptariama, kaip kalbos kultūrą suvokia šiuolaikinė visuomenė ir kaip supranta šiandienos kalbos specialistai; Alano Lightmano knygos „Einšteino sapnai“ recenzijoje nagrinėjami pavyzdžiai parodo, kad vertėjui ir redaktoriui reikia išmanyti ne tik kalbos dalykus, bet ir kūrinyje aprašomą gyvenimo ar veiklos sritį; apžvelgiami pagrindiniai diskusijos „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikiai, nauda“ teiginiai; dar – apie skolintus asmenvardžius, apie socialinį tinklą „Facebook“... 

Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...
67 proc. pateiktų registruoti įmonių pavadinimų atitiko bendrinės kalbos normas, 33 proc. jų neatitiko. Nelietuviški pavadinimai sudarė 8 proc., dėl formalių rašybos taisyklių nesilaikymo neigiamai įvertinta 13 proc., dėl kitų priežasčių (rašybos klaidų, santrumpų, neteiktinų žodžių pavadinime ir pan.) – 12 proc. pavadinimų.
Nuo 2013-05-20 iki 2013-05-24 VLKK konsultantai iš VĮ Registrų centro gavo 433 juridinių asmenų pavadinimus. Teigiamai įvertintų pavadinimų skaičius padidėjo (lietuvių bendrinės kalbos normas atitiko 57 proc. gautų pavadinimų).
Nuo 2013 m. gegužės 1 d. Kalbos komisija VĮ Registrų centrui teikia konsultacijas dėl juridinių asmenų pavadinimų atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms. Iki gegužės 17 d. kalbos konsultantai įvertino 899 juridinių asmenų pavadinimus: apytiksliai pusę teigiamai ir pusę neigiamai...
Kalbos konsultacijų grupė 2012 metais suteikė apie 36 400 konsultacijų telefonu, internetu, el. paštu. Kalbos konsultacijų bankas papildytas 848 naujais įrašais. Interneto svetainės lankytojai peržiūrėjo per 3 mln. Konsultacijų banko puslapių rodinių.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija kas mėnesį savo interneto svetainėje skelbia visuomenei rūpimiausius klausimus: nurodo, ko dažniausiai ieškoma VLKK Konsultacijų banke. Čia jau porą metų žodis „įtakoti“ yra vienas iš populiariausių: 2011 m. tikrintas 913 kartų, 2011–2012 m. beveik kas mėnesį minimas kaip vienas iš labiausiai dominančių žodžių. Toks visuomenės susidomėjimas paskatino dr. Rasuolę Vladarskienę atidžiau panagrinėti šio veiksmažodžio vartoseną ir kalbininkų vertinimus.
Antrajame 2012-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje S. Papaurėlytė apžvelgia veiksmažodžio „mėgautis“ vartojimo ypatumus; V. Kavaliauskas aptaria termino „liauka“ kirčiavimo normos istoriją ir, remdamasis keliuose Lietuvos regionuose atlikto realiosios vartosenos tyrimo rezultatu – visuotinai linkstama prie pastovaus kirčiavimo varianto liáuka (1), skatina normintojus sukeisti rekomenduojamus kirčiavimo variantus vietomis: kaip pagrindinį teikti 1-osios kirčiuotės variantą, o senąjį 2-osios kirčiuotės variantą liaukà (2) pastumti į antrąją vietą; „Klausimų kraitelėje“ R. Urnėžiūtė ir V. Valiukėnas aiškina, kodėl vartotinas terminas „daugiažidiniai lęšiai“ (ne „multifokaliniai lęšiai“), I. Mataitytė – kodėl tinka „išimti knygas iš bibliotekos“, kitame straipsnyje patikslinta Liudviką Rėzą buvus ne Biblijos vertėju, bet redaktoriumi; „Kronikoje“ švietimo politikos ir mokyklinės lituanistikos aktualijos; skelbiama ir pristatoma VLKK seniūnaitijų pavadinimų rekomendacija.
2010 m. lapkričio 4 d. Vadovėlių vertinimo pakomisės posėdyje apsvarstyti 2 vadovėliai.

 

  Klaidos Galimi klaidų taisymai
 

2.1.

Svetimi žodžių elementai

 

2.1.1.

-arėja, -erėja– skolintinių daiktavardžių elementai, pvz.:

 

 

batarėja

= batèrija;

 

galanterėja

= galantèrija

 

galerėja

= galèrija

 

loterėja

= lotèrija

 

oranžerėja

= oranžèrija

2.1.2.

-avas, -ava– būdvardžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

 

 

bordavas, -a

= bòrdinis, -ė, vỹšninis, -ė, tam̃siai raudónas, -a

 

dangavas, -a

= dañgiškas, -a, dangaũs spalvõs, mel̃svas, -à, žýdras, -à

 

fioletavas, -a, violetavas, -a

= violètinis, -ė

 

kerzavas, -a: kerzavi

= kerzìniai (bãtai)

 

kremavas, -a

= krèminis, -ė, krèmo spalvõs

 

lelijavas, -a

= lelìjinis, -ė, lelìjų spalvõs

 

morkavas, -a

= mõrkinis, -ė, mõrkų spalvõs

 

pliušavas, -a

= pliušìnis, -ė

 

ružavas, -a

= rõžinis, -ė, raũsvas, -à

 

smėliavas, -a

= smė̃linis, -ė, smė̃lio spalvõs

 

šaliavas, -a

= šãlinis, -ė (apýkaklė)

 

vyšniavas, -a

= vỹšninis, -ė, vỹšnių spalvõs

2.1.3.

-avoti– veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:

 

 

baliavoti

= puotáuti, pokyliáuti

 

bėdavoti

= bėdóti, skų́stis

 

dėkavoti

= dėkóti

 

komandavoti

= komandúoti, įsakinė́ti

 

meistravoti

= meistráuti

 

ponavoti

= ponáuti

 

žiemavoti

= žiemóti

2.1.4.

da- (neda-) – priešdėlis, pvz.:

 

 

dabėgti

= pribė́gti, nubė́gti (iki ko nors): Nedabėgo (= Nepribėgo, nenubėgo) iki finišo

 

dadėti

= pridė́ti, (dár) įdė́ti: Dadėk (= Įdėk dar) kelis obuolius, kad krepšys būtų pilnas

 

dadirbti

= baĩgti dìrbti, (dár) padìrbti, išdìrbti: Dadirbsiu (= Išdirbsiu) iki pensijos ir išeisiu

 

daeiti

= 1. prieĩti (ką), nueĩti (iki ko nors): Taip kartu ir daėjome (= priėjome) upę (nuėjome iki upės); 2. su(si)pràsti, susiprotė́ti: Pagaliau man daėjo (= aš supratau, man paaiškėjo)

 

daėsti

= 1. baĩgti ė́sti; pri(si)ė́sti (iki soties): Šuo nedaėdė (= nebaigė ėsti; nepriėdė); 2. įsiė́sti, įkyrė́ti, nusibósti: Visiems jis daėdė (= įsiėdė, įkyrėjo, nusibodo)

 

daleisti

= 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligonių nedaleidžiami (= neleidžiami); 2. léisti atsiràsti, pa(si)darýti: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams); 3. sakýti, tar̃ti, manýti: Daleiskim (= Sakykim), tu teisus

 

damokėti

= primokė́ti

 

dapilti

= pripìlti (iki viršaus), (dár) įpìlti, pripìldyti

 

darašyti

= prirašýti

 

dasiekti

= pasíekti

 

dasigauti

= nusigáuti (iki ko nors)

 

dasiprotėti

= susiprotė́ti, susipràsti

 

davesti

= 1. privèsti (prie ribos): Arklį davedė ligi ėdžių (= privedė prie ėdžių); 2. išvèsti (iš kantrýbės, pusiáusvyros): Toks jų elgesys mane visai davedė (= išvedė iš kantrybės, pusiausvyros); 3. baĩgti dìrbti, padarýti: Darbą reikia davesti (= padaryti, pabaigti) iki galo

 

nedakepęs, -usi, nedakeptas, -a

= 1. ne(iš)kẽpęs, -usi, nebaĩgęs, -usi kèpti, pùsžalis, -ė; 2. kváištelėjęs, -usi

 

nedakepėlis, -ė

= nekẽpėlis,-ė, nesubréndėlis, -ė; kvaišẽlis, -ė; nei šióks, nei tóks, nei šiokià, nei tokià

 

nedamuštas, -a

= 1. neprìbaigtas, -à (mušti); 2. kváištelėjęs, -usi

 

nedateklius

= neprìteklius, trū́kumas, stokà; var̃gas, sunkùmas, skur̃das

2.1.5.

-dėjas, -a– daiktavardžių elementas, pvz.:

 

 

geradėjas, -a

= geradarỹs, -ė̃

 

niekadėjas, -a

= niek(a)darỹs, -ė̃, nenáudėlis, -ė, niẽkšas, -ė

 

piktadėjas, -a

= piktadarỹs, -ė̃

2.1.6.

-ikas– skolintinių mažybinės reikšmės daiktavardžių priesaga, pvz.:

 

 

kubikas

= kùbas, kubẽlis, kubiùkas

 

pufikas

= pùfas, pufiùkas, pam̃psas, pampsiùkas.

2.1.7.

-(in)yčia – daiktavardžių priesaga, pvz.:

 

 

cukrinyčia

= cùkrinė

 

druskinyčia

= drùskinė

 

kiaulinyčia

= kiaulìdė

 

langinyčia

= langìnė

 

pipirnyčia

= pipìrinė

 

rūkinyčia

= (mėsos, žuvų) rūkyklà

 

varpinyčia

= var̃pinė

2.1.8.

-ka, -– priesagos (ar baigmenys):

 

 

a) bendrinių daiktavardžių, pvz.:

 

 

čigonka

= čigõnė, čigoniùkė

 

damkė

= (šãškių) damà

 

draugelka

= draugùžė

 

etažerka

= etažèrė, knỹginė

 

giedorka

= giedótoja, giesminiñkė

 

kaimynka

= kaimýnė, kaimynė̃lė

 

kumelka

= kumẽlė, kumélšė, kumélpalaikė

 

mašinka

= mašinė̃lė

 

mergelka

= mergiõtė, mer̃giščia, mergiū́kštė

 

miesčionka

= miesčiónė

 

razinka

= razinà, džiovìnta vỹnuogė

 

sardelka, sardelkė

= sardèlė

 

vagilka

= vagìlė, vagìšė

 

b) asmenvardžių, pvz.:

Birutka (= Birutė, Birutėlė, Biručiukė), Irka (= Irena, Irutė), Gražka, Gražkė (= Gražina, Gražinutė), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska(= Stasys, Staselis, Stasiukas)

 

 

 

2.2.

Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais

 

2.2.1.

Būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti:

 

 

a) iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.:

 

 

asmeniniai

= ãsmeniškai

 

besąlyginiai

= besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ

 

dvasiniai

= dvãsiškai

 

ekonominiai

= ekonòmiškai

 

eksperimentiniai

= eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais

 

esminiai

= iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų

 

fiziniai

= fìziškai

 

išoriniai

= išóriškai

 

materialiniai

= materialiaĩ

 

meniniai

= mẽniškai

 

orientaciniai

= apýtikriai; maždaũg

 

plytiniai (raudonas)

= plỹtiškai (raudónas), plỹtų (raudõnio, raudonùmo) spalvõs

 

principiniai

= iš prìncipo

 

psichiniai

= psìchiškai

 

šimtaprocentiniai

= šimtù pròcentų

 

teoriniai

= teòriškai

 

tiesioginiai

= tiesióg(iai)

 

tradiciniai

= tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją

 

vidiniai

= iš vidaũs, vidumì

 

vidutiniai

= vidutìniškai

 

 

Išimtis: begalìniai

 

b) iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgisir pan.), pvz.:

 

 

bejausmiai

= bejaũsmiškai, be jaũsmo

 

bejėgiai

= bejė̃giškai

 

beprasmiai

= beprãsmiškai, be prasmė̃s

 

betiksliai

= betìksliškai, be tìkslo

 

civiliai

= civìliškai

 

dviprasmiai

= dviprãsmiškai

 

vieninteliai (galimas, -a)

= vieniñtelis, -ė (gãlimas, -à)

 

 

Pastaba. Prieveiksmius su -(i)ai daryti iš tokių kokybinių būdvardžių galima, pvz.: tylutėliai atsiduso, pusdykiai pardavė, pokvailiai atrodo, padalijo apylygiai.

2.2.2.

Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesagomis:

 

 

a) -ėjas, pvz.:

 

 

atskiedėjas

= skiedìklis

 

atskyrėjas

= (tẽpalo) skyrìklis

 

autopakrovėjas

= automobìlinis krautùvas

 

įkrovėjas

= (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis

 

išėmėjas

= (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis

 

išjungėjas

= išjungìklis, jungìklis; jungtùvas

 

išleidėjas

= (nutekamų̃jų vandenų̃) išleistùvas

 

išskyrėjas

= (benzìno, riebalų̃) skirtùvas

 

išspaudėjas (sulčių)

= sulčiãspaudė

 

jungėjas

= jungìklis; jungiamóji mẽdžiaga

 

kasėjas

= (tranšė́jų) kasìklis

 

klojėjas

= (vam̃zdžių) klotùvas

 

nuėmėjas

= (gar̃so) ėmìklis; (vaĩsių) skintùvas

 

nuleidėjas

= (šiùkšlių) nuleistùvas

 

pakėlėjas

= kėlìklis; kéltuvas

 

pakrovėjas

= krautùvas

 

paleidėjas

= (automãtinis) paleidìklis

 

pastūmėjas

= stūmìklis

 

perjungėjas

= pérjungiklis, jungìklis

 

praskiedėjas

= skiedìklis

 

purškėjas

= (trąšų̃) purkštùvas

 

sanpraleidėjas

= sanitãrinė švaryklà

 

skiedėjas

= skiedìklis

 

sugėrėjas

= (kvapų̃) gėrìklis

 

sukėlėjas (putų)

= putõkšlis

 

surinkėjas

= rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas

 

sutepėjas

= teptùvas; tepìklis

 

tręšėjas

= (želdinių̃) tręšìklis

 

b) -ovas, pvz.:

 

 

autoatsakovas

= atsakìklis

 

c) -tojas, pvz.:

 

 

apšildytojas, apšiltintojas

= šildytùvas; šil̃talas

 

aušintojas

= aũšalas; aušintùvas

 

balintojas

= balìklis, bãlalas

 

baltintojas

= baltìklis, bal̃talas

 

braižytojas

= braižỹklė

 

dalytojas

= (pašarų̃) dalýtuvas, skirstytùvas

 

drėkintojas

= (óro) drėkintùvas

 

formuotojas

= (blòkų) formuotùvas

 

gaivintojas

= (óro) gaivìklis

 

gaudytojas

= (tranų̃) gaudỹklė

 

grąžintojas

= (plaukų̃ spalvõs) gaivìklis

 

greitintojas

= greitintùvas

 

ieškotojas

= (ceñtro) ieškìklis

 

išryškintojas

= (fotogrãfijos) rỹškalas

 

kietintojas

= kietìklis, kiẽtalas

 

maišytojas

= (smė̃lio) maišýtuvas

 

masažuotojas

= masažuõklis

 

minkštintojas

= minkštìklis

 

pagreitintojas

= greitìklis; greitintùvas

 

paskirstytojas

= skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

 

pašalintojas

= (rūdžių̃) valìklis

 

pašildytojas

= šildytùvas

 

prailgintojas

= ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas)

 

ryškintojas

= rỹškalas

 

sėsdintojas

= nusodintùvas

 

skirstytojas

= (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis

 

standintojas

= standìklis

 

stiprintojas

= (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas

 

sukietintojas

= kietìklis

 

tirpintojas

= tirpìklis

 

treniruotojas

= treniruõklis

 

užpildytojas

= ùžpildas

 

valytojas

= (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valýtuvas

 

žadintojas

= (į́tampos) žadintùvas

2.2.3.

Priesagos -inis, -inėbūdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.:

 

 

ganytojinis, -ė

= ganýtojo, ganýtojų (pvz., laiškas)

 

gydytojinis, -ė

= gýdytojo, gýdytojų (pvz., drabužiai)

 

mokytojinis, -ė

= mókytojų (pvz., pasitarimas)

 

rašytojinis, -ė

= rašýtojų (pvz., spauda)

 

skaitytojinis, -ė

= skaitýtojų (pvz., klubas)

 

vertėjinis, -ė

= vertė́jo, vertė́jų (pvz., konferencija)

2.2.4.

Būdvardžiai su priesaga -iškas, -iškaveikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypač tautybei, reikšti

pvz.: švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai)

2.2.5.

Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėtine kartotiniam,o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti

pvz.: Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą. Gydytoja paprašė nusirenginėti (= nusirengti). Dirbtuves reikėtų perkelti į kokią bankrutuojančią ar užsidarinėjančią (= uždaromą) miesto gamyklą. Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes

 

 

 

2.3.

Neteiktini sudurtiniai žodžiai

 

2.3.1.

Asmenis reiškiantys priesagos -ietis, -ietė žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų

pvz.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis)

2.3.2.

Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio, pvz.:

 

 

agrochemtarnyba

= agrochèmijos tarnýba

 

dietgydytojas, -a

= (gýdytojas, -a) dietològas, -ė

 

genplanas

= generãlinis plãnas

 

genrangovas

= generãlinis rangõvas

 

medsesuo

= medicìnos sesuõ, gailestìngoji sesuõ

 

politekonomija

= polìtinė ekonòmija

 

vetpunktas

= veterinãrijos pùnktas

 

vyrgydytojas, -a

= vyriáusiasis gýdytojas, vyriáusioji gýdytoja

 

vyrinžinierius

= 1. vyriáusiasis inžiniẽrius, vyriáusioji inžiniẽrė; 2. vyresnỹsis inžiniẽrius, vyresnióji inžiniẽrė

 

 

Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai: „Lietlatstatyba“, „Varėngrybas“ ir pan.

Komisija apsvarstė 2002 metų veiklos ataskaitą, be to, kalbėta apie „eurą“ ir moterų pavardes, aprobuotas S. Paltanavičiaus vardynas „Vakarų Palearktikos paukščiai“.
Sausio 30 d. įvyko pirmasis šių metų Kalbos komisijos posėdis. Komisija patvirtino 2003 m. asignavimų paskirstymo kalbos programoms planą, aprobavo vardyną „Paukščių anatomijos terminai“ ir „Chemijos terminų aiškinamojo žodyno“ antrąjį pataisytą ir papildytą leidimą...