Devintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė tyrinėja, kaip kito gamtinių vardų populiarumas (pvz.: Ugnė, Liepa, Rugilė; Ąžuolas, Giedrius, Tauras); B. Stundžia aiškina, kodėl, tiriant daiktavardžių dūrybą, reikšmingi XVII–XVIII a. Mažojoje Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai (vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių); I. Mataitytės recenzijos išvada – Katalikų bažnyčios nuopelnai Vakarų civilizacijai įrodinėjami prastu Th. Woodso knygos vertimu; apie redaktoriaus darbą pasakoja Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. redaktorė Teresė Valiuvienė; R. Urnėžiūtė vardija, kokių siūlymų pateikta Metų žodžio ir Metų posakio konkursui...
Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt...
Antrajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje aptariama, kaip kalbos kultūrą suvokia šiuolaikinė visuomenė ir kaip supranta šiandienos kalbos specialistai; Alano Lightmano knygos „Einšteino sapnai“ recenzijoje nagrinėjami pavyzdžiai parodo, kad vertėjui ir redaktoriui reikia išmanyti ne tik kalbos dalykus, bet ir kūrinyje aprašomą gyvenimo ar veiklos sritį; apžvelgiami pagrindiniai diskusijos „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikiai, nauda“ teiginiai; dar – apie skolintus asmenvardžius, apie socialinį tinklą „Facebook“...
2.1.
Svetimi žodžių elementai
2.1.1.
-arėja, -erėja– skolintinių daiktavardžių elementai, pvz.:
batarėja
= batèrija;
galanterėja
= galantèrija
galerėja
= galèrija
loterėja
= lotèrija
oranžerėja
= oranžèrija
2.1.2.
-avas, -ava– būdvardžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:
bordavas, -a
= bòrdinis, -ė, vỹšninis, -ė, tam̃siai raudónas, -a
dangavas, -a
= dañgiškas, -a, dangaũs spalvõs, mel̃svas, -à, žýdras, -à
fioletavas, -a, violetavas, -a
= violètinis, -ė
kerzavas, -a: kerzavi
= kerzìniai (bãtai)
kremavas, -a
= krèminis, -ė, krèmo spalvõs
lelijavas, -a
= lelìjinis, -ė, lelìjų spalvõs
morkavas, -a
= mõrkinis, -ė, mõrkų spalvõs
pliušavas, -a
= pliušìnis, -ė
ružavas, -a
= rõžinis, -ė, raũsvas, -à
smėliavas, -a
= smė̃linis, -ė, smė̃lio spalvõs
šaliavas, -a
= šãlinis, -ė (apýkaklė)
vyšniavas, -a
= vỹšninis, -ė, vỹšnių spalvõs
2.1.3.
-avoti– veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz.:
baliavoti
= puotáuti, pokyliáuti
bėdavoti
= bėdóti, skų́stis
dėkavoti
= dėkóti
komandavoti
= komandúoti, įsakinė́ti
meistravoti
= meistráuti
ponavoti
= ponáuti
žiemavoti
= žiemóti
2.1.4.
da- (neda-) – priešdėlis, pvz.:
dabėgti
= pribė́gti, nubė́gti (iki ko nors): Nedabėgo (= Nepribėgo, nenubėgo) iki finišo
dadėti
= pridė́ti, (dár) įdė́ti: Dadėk (= Įdėk dar) kelis obuolius, kad krepšys būtų pilnas
dadirbti
= baĩgti dìrbti, (dár) padìrbti, išdìrbti: Dadirbsiu (= Išdirbsiu) iki pensijos ir išeisiu
daeiti
= 1. prieĩti (ką), nueĩti (iki ko nors): Taip kartu ir daėjome (= priėjome) upę (nuėjome iki upės); 2. su(si)pràsti, susiprotė́ti: Pagaliau man daėjo (= aš supratau, man paaiškėjo)
daėsti
= 1. baĩgti ė́sti; pri(si)ė́sti (iki soties): Šuo nedaėdė (= nebaigė ėsti; nepriėdė); 2. įsiė́sti, įkyrė́ti, nusibósti: Visiems jis daėdė (= įsiėdė, įkyrėjo, nusibodo)
daleisti
= 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligonių nedaleidžiami (= neleidžiami); 2. léisti atsiràsti, pa(si)darýti: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams); 3. sakýti, tar̃ti, manýti: Daleiskim (= Sakykim), tu teisus
damokėti
= primokė́ti
dapilti
= pripìlti (iki viršaus), (dár) įpìlti, pripìldyti
darašyti
= prirašýti
dasiekti
= pasíekti
dasigauti
= nusigáuti (iki ko nors)
dasiprotėti
= susiprotė́ti, susipràsti
davesti
= 1. privèsti (prie ribos): Arklį davedė ligi ėdžių (= privedė prie ėdžių); 2. išvèsti (iš kantrýbės, pusiáusvyros): Toks jų elgesys mane visai davedė (= išvedė iš kantrybės, pusiausvyros); 3. baĩgti dìrbti, padarýti: Darbą reikia davesti (= padaryti, pabaigti) iki galo
nedakepęs, -usi, nedakeptas, -a
= 1. ne(iš)kẽpęs, -usi, nebaĩgęs, -usi kèpti, pùsžalis, -ė; 2. kváištelėjęs, -usi
nedakepėlis, -ė
= nekẽpėlis,-ė, nesubréndėlis, -ė; kvaišẽlis, -ė; nei šióks, nei tóks, nei šiokià, nei tokià
nedamuštas, -a
= 1. neprìbaigtas, -à (mušti); 2. kváištelėjęs, -usi
nedateklius
= neprìteklius, trū́kumas, stokà; var̃gas, sunkùmas, skur̃das
2.1.5.
-dėjas, -a– daiktavardžių elementas, pvz.:
geradėjas, -a
= geradarỹs, -ė̃
niekadėjas, -a
= niek(a)darỹs, -ė̃, nenáudėlis, -ė, niẽkšas, -ė
piktadėjas, -a
= piktadarỹs, -ė̃
2.1.6.
-ikas– skolintinių mažybinės reikšmės daiktavardžių priesaga, pvz.:
kubikas
= kùbas, kubẽlis, kubiùkas
pufikas
= pùfas, pufiùkas, pam̃psas, pampsiùkas.
2.1.7.
-(in)yčia – daiktavardžių priesaga, pvz.:
cukrinyčia
= cùkrinė
druskinyčia
= drùskinė
kiaulinyčia
= kiaulìdė
langinyčia
= langìnė
pipirnyčia
= pipìrinė
rūkinyčia
= (mėsos, žuvų) rūkyklà
varpinyčia
= var̃pinė
2.1.8.
-ka, -kė– priesagos (ar baigmenys):
a) bendrinių daiktavardžių, pvz.:
čigonka
= čigõnė, čigoniùkė
damkė
= (šãškių) damà
draugelka
= draugùžė
etažerka
= etažèrė, knỹginė
giedorka
= giedótoja, giesminiñkė
kaimynka
= kaimýnė, kaimynė̃lė
kumelka
= kumẽlė, kumélšė, kumélpalaikė
mašinka
= mašinė̃lė
mergelka
= mergiõtė, mer̃giščia, mergiū́kštė
miesčionka
= miesčiónė
razinka
= razinà, džiovìnta vỹnuogė
sardelka, sardelkė
= sardèlė
vagilka
= vagìlė, vagìšė
b) asmenvardžių, pvz.:
Birutka (= Birutė, Birutėlė, Biručiukė), Irka (= Irena, Irutė), Gražka, Gražkė (= Gražina, Gražinutė), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska(= Stasys, Staselis, Stasiukas)
2.2.
Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais
2.2.1.
Būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti:
a) iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.:
asmeniniai
= ãsmeniškai
besąlyginiai
= besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ
dvasiniai
= dvãsiškai
ekonominiai
= ekonòmiškai
eksperimentiniai
= eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais
esminiai
= iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų
fiziniai
= fìziškai
išoriniai
= išóriškai
materialiniai
= materialiaĩ
meniniai
= mẽniškai
orientaciniai
= apýtikriai; maždaũg
plytiniai (raudonas)
= plỹtiškai (raudónas), plỹtų (raudõnio, raudonùmo) spalvõs
principiniai
= iš prìncipo
psichiniai
= psìchiškai
šimtaprocentiniai
= šimtù pròcentų
teoriniai
= teòriškai
tiesioginiai
= tiesióg(iai)
tradiciniai
= tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją
vidiniai
= iš vidaũs, vidumì
vidutiniai
= vidutìniškai
Išimtis: begalìniai
b) iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgisir pan.), pvz.:
bejausmiai
= bejaũsmiškai, be jaũsmo
bejėgiai
= bejė̃giškai
beprasmiai
= beprãsmiškai, be prasmė̃s
betiksliai
= betìksliškai, be tìkslo
civiliai
= civìliškai
dviprasmiai
= dviprãsmiškai
vieninteliai (galimas, -a)
= vieniñtelis, -ė (gãlimas, -à)
Pastaba. Prieveiksmius su -(i)ai daryti iš tokių kokybinių būdvardžių galima, pvz.: tylutėliai atsiduso, pusdykiai pardavė, pokvailiai atrodo, padalijo apylygiai.
2.2.2.
Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesagomis:
a) -ėjas, pvz.:
atskiedėjas
= skiedìklis
atskyrėjas
= (tẽpalo) skyrìklis
autopakrovėjas
= automobìlinis krautùvas
įkrovėjas
= (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis
išėmėjas
= (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis
išjungėjas
= išjungìklis, jungìklis; jungtùvas
išleidėjas
= (nutekamų̃jų vandenų̃) išleistùvas
išskyrėjas
= (benzìno, riebalų̃) skirtùvas
išspaudėjas (sulčių)
= sulčiãspaudė
jungėjas
= jungìklis; jungiamóji mẽdžiaga
kasėjas
= (tranšė́jų) kasìklis
klojėjas
= (vam̃zdžių) klotùvas
nuėmėjas
= (gar̃so) ėmìklis; (vaĩsių) skintùvas
nuleidėjas
= (šiùkšlių) nuleistùvas
pakėlėjas
= kėlìklis; kéltuvas
pakrovėjas
= krautùvas
paleidėjas
= (automãtinis) paleidìklis
pastūmėjas
= stūmìklis
perjungėjas
= pérjungiklis, jungìklis
praskiedėjas
purškėjas
= (trąšų̃) purkštùvas
sanpraleidėjas
= sanitãrinė švaryklà
skiedėjas
sugėrėjas
= (kvapų̃) gėrìklis
sukėlėjas (putų)
= putõkšlis
surinkėjas
= rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas
sutepėjas
= teptùvas; tepìklis
tręšėjas
= (želdinių̃) tręšìklis
b) -ovas, pvz.:
autoatsakovas
= atsakìklis
c) -tojas, pvz.:
apšildytojas, apšiltintojas
= šildytùvas; šil̃talas
aušintojas
= aũšalas; aušintùvas
balintojas
= balìklis, bãlalas
baltintojas
= baltìklis, bal̃talas
braižytojas
= braižỹklė
dalytojas
= (pašarų̃) dalýtuvas, skirstytùvas
drėkintojas
= (óro) drėkintùvas
formuotojas
= (blòkų) formuotùvas
gaivintojas
= (óro) gaivìklis
gaudytojas
= (tranų̃) gaudỹklė
grąžintojas
= (plaukų̃ spalvõs) gaivìklis
greitintojas
= greitintùvas
ieškotojas
= (ceñtro) ieškìklis
išryškintojas
= (fotogrãfijos) rỹškalas
kietintojas
= kietìklis, kiẽtalas
maišytojas
= (smė̃lio) maišýtuvas
masažuotojas
= masažuõklis
minkštintojas
= minkštìklis
pagreitintojas
= greitìklis; greitintùvas
paskirstytojas
= skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis
pašalintojas
= (rūdžių̃) valìklis
pašildytojas
= šildytùvas
prailgintojas
= ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas)
ryškintojas
= rỹškalas
sėsdintojas
= nusodintùvas
skirstytojas
= (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis
standintojas
= standìklis
stiprintojas
= (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas
sukietintojas
= kietìklis
tirpintojas
= tirpìklis
treniruotojas
= treniruõklis
užpildytojas
= ùžpildas
valytojas
= (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valýtuvas
žadintojas
= (į́tampos) žadintùvas
2.2.3.
Priesagos -inis, -inėbūdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.:
ganytojinis, -ė
= ganýtojo, ganýtojų (pvz., laiškas)
gydytojinis, -ė
= gýdytojo, gýdytojų (pvz., drabužiai)
mokytojinis, -ė
= mókytojų (pvz., pasitarimas)
rašytojinis, -ė
= rašýtojų (pvz., spauda)
skaitytojinis, -ė
= skaitýtojų (pvz., klubas)
vertėjinis, -ė
= vertė́jo, vertė́jų (pvz., konferencija)
2.2.4.
Būdvardžiai su priesaga -iškas, -iškaveikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypač tautybei, reikšti
pvz.: švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai)
2.2.5.
Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėtine kartotiniam,o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti
pvz.: Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą. Gydytoja paprašė nusirenginėti (= nusirengti). Dirbtuves reikėtų perkelti į kokią bankrutuojančią ar užsidarinėjančią (= uždaromą) miesto gamyklą. Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes
2.3.
Neteiktini sudurtiniai žodžiai
2.3.1.
Asmenis reiškiantys priesagos -ietis, -ietė žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų
pvz.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis)
2.3.2.
Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio, pvz.:
agrochemtarnyba
= agrochèmijos tarnýba
dietgydytojas, -a
= (gýdytojas, -a) dietològas, -ė
genplanas
= generãlinis plãnas
genrangovas
= generãlinis rangõvas
medsesuo
= medicìnos sesuõ, gailestìngoji sesuõ
politekonomija
= polìtinė ekonòmija
vetpunktas
= veterinãrijos pùnktas
vyrgydytojas, -a
= vyriáusiasis gýdytojas, vyriáusioji gýdytoja
vyrinžinierius
= 1. vyriáusiasis inžiniẽrius, vyriáusioji inžiniẽrė; 2. vyresnỹsis inžiniẽrius, vyresnióji inžiniẽrė
Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai: „Lietlatstatyba“, „Varėngrybas“ ir pan.