Skelbiamas 2018 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su skyrybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Donaldas Kajokas. (Rašybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

1976 m. baigė Vilniaus universitetą. 1981 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – dr.) disertaciją „Giminės kategorija ir daiktavardžio giminių bei kamienų variantai baltų kalbose (o/ā ir iio/ē kamienai)“, 1996 m. – habilituoto daktaro disertaciją monografijos „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“ pagrindu.

Dirba Vilniaus universitete: 1996–2012 m. – Baltistikos katedros vedėjas, 1997–2006 m. Filologijos fakulteto dekanas. Stažavosi, skaitė paskaitas, dalyvavo mokslinėse konferencijose Latvijos, Lenkijos, Švedijos, Rusijos, Vokietijos, Olandijos, Čekijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Belgijos, Vengrijos, Austrijos, Norvegijos, Izraelio universitetuose.

1983 m. išrinktas Milano kalbininkų draugijos nariu korespondentu. 1994–2000 m. Lietuvos mokslo tarybos narys, nuo 2001 m. – ekspertas. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertas, nacionalinės programos „Tautinis identitetas ir jo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis“ komiteto pirmininkas (2006–2008 m.). Latvijos aukštųjų studijų kokybės vertinimo centro ekspertas (nuo 2000 m.), Latvijos universiteto garbės daktaras (2016 m.). Lietuvos mokslo premijų komisijos narys (2006–2008 m.). Jono Kazlausko premijos laureatas (2008 m.). 2011 m. apdovanotas Baltijos asamblėjos medaliu už ryšių tarp Baltijos valstybių stiprinimą, 2013 m. suteiktas Tauragnų krašto garbės piliečio vardas už „ypatingus nuopelnus Lietuvos mokslui, gimtosios tauragiškių tarmės puoselėjimą, visuomeninę veiklą“. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (nuo 2012 m.), Europos akademijos (Academia Europaea) narys (nuo 2013 m.).

Išleido monografiją „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“ (1995), studiją „The Lithuanian Language: Distinctive Features, Past and Present “ (2014), vadovėlį aukštosioms mokykloms „Bendrinės lietuvių kalbos akcentologija“ (2009; 2014), F. de Saussure’o „Bendrosios klabotyros kursą“ (2014), drauge su M. Klusiu parengė leidinį „Pirmoji prūsų knyga“ (1995), su K. Eigminu – „Sapūno ir Šulco gramatiką „Compendium Grammaticae Lithuanicae“ (1997), su R. Šepetyte – „Martynas Mažvydas. Katekizmas“ (1997), su P. U. Diniu – „Giacomo Devoto. Baltistikos raštai / Scritti baltistici“ (2004) ir „Giuliano Bonfante. Baltistikos raštai / Scritti baltistici“ (2008), su D. Mikulėniene ir A. Pakeriu – „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyną“ (2007; 2008), su D. Petitu – „Ferdinand de Saussure. Baltistikos raštai / Travaux baltistiques“ (2012). Lietuvos ir kitų šalių lingvistinėje spaudoje paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių, recenzijų, tezių, informacijų įvairiais baltų ir lietuvių kalbotyros bei jos istorijos, akcentologijos, morfologijos, fonetikos ir dialektologijos klausimais, per 60 straipsnių Lietuvos periodikoje.

Žurnalo „Baltistica“ redaktorius (nuo 1996). Žurnalų „Baltu filoloģija“ (Latvija), „Balto-slavjanskie issledovanija“ (Maskva) ir „Acta Baltico-Slavica“ (Lenkija) redaktorių kolegijų narys, „Gimtoji kalba“ bendradarbis.

Mokslinio tiriamojo darbo sritys: baltų kalbų ir kalbotyros istorija, akcentologija, morfonologija, žodžių daryba, lietuvių kalbos dialektologija, prūsistika.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys  nuo 1992  m. (delegavo Vilniaus universitetas).

Nuo seno žinome, kad konstrukcija kadsu bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas. 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos laikinoji pakomisė baigė „Europos Sąjungos institucijų vertimo vadovo“ II dalies „Kalbos taisyklingumas“ rankraščio linksnių klaidų ir patarimų peržvalgą. Medžiagą teikė ES institucijų vertėjų, redaktorių ir teisininkų lingvistų grupės koordinatorius Erdvilas Jakulis iš Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio departamento...

Aštuntajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė iš žodynų ir patarlių, priežodžių rinkinių pateikia daugybę frazeologinių posakių su žodžiu „arklys“ ir jo sinonimais (žirgas, kumelė, kumelys, eržilas, drigantas, ašva, ašvienis, kuinas), taip pat naujų posakių (kieno nors arkliukas, laikyk arklius ir kt.); J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynų ištraukia pasakymus apie vasaros pabaigos dienas ir šventes („Kai starkus atskrenda, tai atsineša pusiaudienius, kai išskrenda, išsineša“); L. Murinienė pasakoja apie sintaksės variantų konkurencijos tyrimą (atlieka LEU, remia VLKK); N. Čižikienė 2013 m. Petro Būtėno premijos laureatės Lionės Lapinskienės klausia apie plačią lituanistinę veiklą; „Kronikoje“ – žiniasklaidos pranešimai valstybinės kalbos politikos tema; pabaigoje žiupsnelis ironijos: kas „smogė“ žurnalistams per saiko jausmą?
VLKK laikinoji pakomisė 2014 m. birželio mėnesį pradėjo svarstyti antrąją „Europos Sąjungos institucijų vertimo vadovo“ dalį „Kalbos taisyklingumas“. Medžiagą parengė ES institucijų vertėjų, redaktorių ir teisininkų lingvistų grupės koordinatorius Erdvilas Jakulis iš Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento...
Paskutiniame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, kaip visada, teikiamas visų metų publikacijų turinys, skelbiamos 2014 metų sukaktys; baigiantis Tarmių metams pasakojama apie Lietuvos regionuose leidžiamus kultūros ir istorijos žurnalus, domimasi, kas juose rašoma apie lietuvių kalbą ir savo krašto tarmę, kaip prisimenami tarmėtyrininkai, tarmių puoselėtojai; Gražinos Matulienės vadovėlis „Šeimos psichologija“ (UAB „Ciklonas“) dėl kalbos klaidų skelbiamas jaunimui nerekomenduotina knyga; spausdinamas Rimvydo Naktinio pokalbis su Jonu Paulausku (parengtas 2003 metais) ir 2013 metų Kalbos premijos laureato Gintauto Grigo kalba, pasakyta gruodžio 5 d. renginyje „Vivat Republica“...
Devintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė pasakoja, kaip lietuvių kalbos ir lygiagrečiaisiais kelių kalbų tekstynais (kuriamais VDU Kompiuterinės lingvistikos centre) galėtų pasinaudoti vertėjai ir redaktoriai; Z. Alaunienė atkreipia dėmesį į netiksliai, neaiškiai vartojamą terminą „kompetencija (-os)“, programose jam priskiriama pagrindinio termino funkcija sudarant ir apibrėžiant mokomąjį turinį; A. Aleksaitė pataria svetimžodį „rotbandas“ priimti kaip laisvesnį oficialiojo pavadinimo „Knauf Rotband“ variantą; I. Mataitytė įžvelgia polinkį garso veiksmažodžius (aidėti, gausti, skambėti) dažniau vartoti su prielinksnio „nuo“ konstrukcija, o vaizdo veiksmažodžius (spindėti, švytėti, žėrėti) su įnagininku; A. Malakauskas greta kirčiavimo varianto (dktv.) „visùreigis“ numato gretybę „visur̃eigis“, greta „ketùrratis“ – keturrãtis; K. Rutkovska pasakoja apie Jano Karlovičiaus (1836–1903) nuopelnus etnografijai; skelbiami A. Šidlausko kalbos etiudai „Iš kalbos prakartėlių“, kt.
Septintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Stankutė nagrinėja trijų paauglėms skirtų periodinių leidinių – „Justės“, „Lukos“ ir „Mergaitės“ – kalbą. „Klausimų kraitelėje“ I. Mataitytė įvertina istorikų ir politologų terminą „vadizmas“ (plg. „autoritarizmas“): žodis peiktinas kaip hibridas, spėjama, semantinis vertinys iš rusų „вождизм“, bet iš lietuvių kalbos darybos sistemos neiškrinta; L. Pečkuvienė aiškina, kad su dalyviu „apgaubtas, -a“ tinka dviejų linksnių formos daiktavardžiai: kai norima pabrėžti priemonę – įnagininkas („viršūnė apgaubta debesimis“), kai daiktavardžiu įvardytasis suvokiamas kaip veikėjas – kilmininkas („šalis apgaubta debesų“, plg. „debesys apgaubė šalį“). A. Balašaitis pasakoja apie Konstantino Bajerčiaus ir Juozo Laboko darbus, kūrybą ir tragišką likimą Alytaus kalėjime. A. Vidugiris primena, kad prieš 100 metų (1913 m.) Borisas Larinas pirmąkart atvyko į Lietuvą ir susidomėjo lietuvių šnektomis, prieš 50 metų (1963 m.) organizavo pirmąją ekspediciją į buv. Samaros gubernijos Černapadinės sodžių, kur po 1863 m. sukilimo buvo ištremta daug lietuvių. 80-mečio proga sveikinama skyrybos vadovėlių bendraautorė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė Jadvyga Kareckaitė-Statkevičienė. Apžvelgiamos mokyklinės lituanistikos aktualijos, terminologijos renginiai...
Kalbos konsultacijų grupė 2012 metais suteikė apie 36 400 konsultacijų telefonu, internetu, el. paštu. Kalbos konsultacijų bankas papildytas 848 naujais įrašais. Interneto svetainės lankytojai peržiūrėjo per 3 mln. Konsultacijų banko puslapių rodinių.
Pirmajame 2012-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje S. Papaurėlytė nagrinėja būdvardžio „gilus“ ir emocijų pavadinimų junginius, I. Žūkaitė pasakoja apie daržovių karalienės cukinijos pavadinimo kelią į lietuvių kalbą; „Aktualijų“ skyrelyje pristatomi 2011 m. Petro Būtėno premijos laureatai – Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas Vytautas Baliūnas ir žodynininkas Antanas Balašaitis; „Kronikoje“ A. Leskauskaitė ir A. Kaikarytė pasakoja apie Lietuvių kalbos institute vykusią tarptautinę mokslinę konferenciją „Kalba ir jos tyrimo aspektai“; G. Grigas šmaikštauja tema „Skambinti ne į gaisrinę, bet pačia gaisrine?..“
Modaliniai žodžiai – tai leksinė semantinė atskirų žodžių arba tam tikrų žodžių formų grupė, tokiais žodžiais išreiškiamas kalbėtojo požiūris į visą pasakymo turinį arba jo fragmentą, net į atskirą turinio elementą. Prie modalinių žodžių pradėjo šlietis ir bevardės giminės būdvardžio forma „panašu“. Modalinę „panašu“ reikšmę dera pripažinti tais atvejais, kai jokiais būdais ar priemonėmis negalima įrodyti, iš ko kas panašu. Paprastai tokiais atvejais „panašu“ modalinę reikšmę padeda suvokti galimybė tą jį pakeisti keletu įprastų modalinių žodžių: atrodo, rodos, regis, ko gero, matyt, tikriausiai, turbūt ir kt. G. Akelaitis pataria vengti „panašu“ vartoti kaip neaiškios reikšmės įterpinį.
Laima Pečkuvienė, panagrinėjusi Lietuvos Respublikos kodeksų ir jų komentarų kalbą, pateikia taisytinų terminų, gramatinių formų, linksnių ir prielinksnių konstrukcijų pavyzdžių. (Straipsnis skelbtas žurnale „Gimtoji kalba“, 2011 m. nr. 5, p. 16–20.)
  Klaidos Galimi klaidų taisymai
 

6.1.

ginevartotina priešinamajam sujungimui vietoj jungtuko

pvz.: Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi (= o, bet) ir esamos ne visos jaukios. Jis mušė, gi (= o) mes tik žiūrėjome. Vienos moterys negali atsidžiaugti patogiais žemakulniais batais, gi (= o) kitos tebeieško aukštakulnių.

6.2.

irnevartotinas jungti žodžiams vardažodžių ir prieveiksmių stiprinamosiose konstrukcijose, pvz.:

 

 

daug ir daug

pvz.: Čia dar slypi daug ir daug (= daug, labai daug, daug daug, be galo daug, itin daug) paslapčių.

 

labai ir labai

pvz.: Buvome labai ir labai (= labai labai, nepaprastai, be galo) laimingi.

 

minios ir minios

pvz.: Gatvėmis plaukė minios ir minios (= minių minios) žmonių.

 

tūkstančiai ir tūkstančiai

pvz.: Turėjome peržiūrėti tūkstančius ir tūkstančius (= tūkstančių tūkstančius; tūkstančius) bylų.

6.3.

sykįnevartotinas šalutiniams sąlygos sakiniams jungti

pvz.: Sykį (= Jei; Jeigu jau) susitikome, turime pasišnekėti. Tai ir važiuok, sykį (= jei, jeigu; kad) jau nutarei.

6.4.

vietoj to, kadnevartotinas su bendratimi ar padalyviu vietoj užuot

pvz.: Vietoj to, kad paaiškinti (= Užuot paaiškinęs), dar labiau viską supainiojo. Vietoj to, kad ugdyti (= Užuot ugdę) savus restauruotojus, švaistėme lėšas kitur. Raštą vadovai nuslėpė, vietoj to, kad paskelbus (= užuot paskelbę) jį viešai.

  Klaidos Galimi klaidų taisymai
 

4.1.

antnevartotinas:

 

4.1.1.

veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikšti

pvz.: Ji puikiai griežia antsmuiko (= smuiku). Gaudo žuvis antsliekų (= sliekais, su sliekais). Dirba antdvejų staklių (= dvejomis staklėmis).

4.1.2.

objektui reikšti su būdvardžiais:

 

 

apstus, -i

pvz.: Ruduo apstus antobuolių (= apstus obuolių; Rudenį apstu obuolių).

 

gabus, -i

pvz.: Kaimynų vaikas gabus antmuzikos (= muzikai).

 

godus, -i

pvz.: Nebūk godus antsvetimo gero (= svetimo gero).

 

šykštus, -i

pvz.: Ji visada šykšti antpinigų (= pinigų).

 

turtingas, -a

pvz.: Šiemet esam turtingi antšieno (= šieno; Šiemet turim daug šieno).

4.1.3.

veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais:

 

 

keisti(ant ko)

pvz.: Paprašė pakeisti batus antmažesnių (= į mažesnius; mažesniais). Vaikas apsikeitė naujesnį pašto ženkliuką ant senesnio(= į senesnį).

 

mainyti(ant ko)

pvz.: Išmainė vištą antkatino (= į katiną).

4.1.4.

daikto matmenims ar dydžių santykiui žymėti

pvz.: Kambario matmenys 2 ant3 metrų (= du iš trijų metrų; du ir trys metrai). Kraujospūdis 80 ant120 (= 80 ir 120; 80 su 120). Žemėlapio mastelis 1 ant1000 (= 1 su 1000). Vaistų imkite vieną šaukštelį ant pusės stiklinės (= pusei stiklinės, į pusę stiklinės) vandens.

4.1.5.

daikto požymiui, nesusijusiam su vieta, reikšti

pvz.: Batai antaukštų kulnų (= aukštais kulnais; Aukštakulniai batai). Radijo imtuvas antmikroschemų (= su mikroschemomis).

4.1.6.

vietai reikšti, kai žymimas ne paviršius, o nurodoma kryptis į vidų arba buvimas viduje

pvz.: Nuvažiavo antstoties (= į stotį), bet pavėlavo antautobuso (= į autobusą). Antturgaus (= Turguje) pilna atvykėlių. Ką kalbėjo ant susirinkimo (= susirinkime)?

4.1.7.

laikui reikšti

pvz.: Susitiksime antrytojaus (= rytoj; rytojaus dieną). Antdienų (= Šiomis dienomis; Greitai; Netrukus) pasirodys naujas žurnalo numeris. Atidėkim šį reikalą antpirmadienio (= pirmadieniui; iki pirmadienio). Vaistus liepė gerti du kartus antdienos (= per dieną; dienoje). Kiek tau palikti pinigų antsavaitės (= savaitei)? Išvažiuoju antvisados (= visai; visam laikui). Iš pradžių pykosi, bet antgalo (= galų gale; pagaliau) susitaikė. Tą klausimą svarstykime antgalo (= gale; pabaigoje).

4.1.8.

veiksmo ar būsenos pobūdžiui reikšti

pvz.: Dirba antdviejų etatų (= dviem etatais; turi du etatus; eina dvejas pareigas). Jis jau ant pensijos (= pensininkas; išėjęs į pensiją). Mokėsi ant penketų (= penketais). Pirkau televizorių antišsimokėjimo (= išsimokėtinai). Esu antbiuletenio (= Turiubiuletenį, nedarbingumo lapelį) ir sėdžiu antdietos (= laikausi dietos). Jau porą metų ji gyvena ant buto (ant kambario) (= nuomoja butą, kambarį).

4.1.9.

paskirčiai, siekimui, veiksmo tikslui reikšti

pvz.: Pasilik pinigų antmaisto (= maistui). Įsidėk pinigų antkelionės (= kelionei; į kelionę; kelionėn). Ar užteks duonos antšešių žmonių (= šešiems žmonėms)? Pakvietėme svečią antpietų (= pietų; pietauti). Iškvietė antdvikovos (= į dvikovą). Mokosi antinžinieriaus (= inžinieriumi; inžinieriaus specialybės).

4.2.

apienevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

 

 

domėtis(apie ką)

pvz.: Direktorius per mažai domėjosi apiedarbo sąlygas (= darbo sąlygomis).

 

ginčytis(ginčas) (apie ką)

pvz.: Apieką (= Dėl ko) čia ginčijatės? Kilo ginčas apiepelno paskirstymą (= dėl pelno paskirstymo; kaip paskirstyti pelną).

 

rodyti(apie ką)

pvz.: Ši lentelė rodo apiegamybos tempų kitimą (= gamybos tempų kitimą; kaip kinta gamybos tempai).

 

skųstis(skundas) (apie ką)

pvz.: Nėra ko tau skųstis apiegyvenimą (= gyvenimu). Gauname nemaža skundų apieduonos kokybę (= dėl duonos kokybės).

4.3.

į nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

 

 

atsiliepti(į ką) (r. „daryti poveikį“)

pvz.: Nemiga visada neigiamai atsiliepia į darbingumą (= darbingumui).

 

daryti įtaką(įtaka) (į ką)

pvz.: Tėvų elgesys visada daro įtaką įvaikus (= vaikams).

 

daryti poveikį (poveikis) (į ką)

pvz.: Aptarė naujų vaistų poveikį įorganizmą (= organizmui).

 

daryti spaudimą (spaudimas) (į ką)

pvz.: Jie darė spaudimą į mūsų darbuotojus (= mūsų darbuotojams).

 

įsimylėti(į ką)

pvz.: Visi mokiniai įsimylėję įnaująjį mokytoją (= naująjį mokytoją).

 

nurodyti(į ką)

pvz.: Vadovas nurodė įkeletą darbo trūkumų (= keletą darbo trūkumų).

 

skirti dėmesį, dėmesio (į ką)

pvz.: Skirkite daugiau dėmesio į ligų profilaktiką (= ligų profilaktikai).

 

veikti(į ką)

pvz.: Orai labai veikia į žmonių nuotaikas (= žmonių nuotaikas).

 

žaisti(į ką)

pvz.: Žaiskime į karą (= karą) arba į futbolą (= futbolą). Užteks žaisti į slėpynes (= slėpynes, slėpynių, slėpynėmis).

4.4.

ikinevartotinas būviui beasmeniame sakinyje reikšti

pvz.: Dabar jam ne ikiegzaminų (= ne egzaminai rūpi; ne egzaminai galvoje). Šiandien žvejams ne ikiraudžių (= ne raudės galvoje; toli gražu ne raudės rūpi) – laukia privatizavimo. Visiems buvo ne iki juoko (= ne juokas galvoj).

4.5.

nevartotinas su žodžiais nutarimas, pranešimas, protokolas,raštas ir pan. parašymo datai žymėti

pvz.: Remsimės nutarimu spalio 17 dienos (= spalio 17 dienos nutarimu). Reikia patikrinti protokolą kovo 5 dienos (= kovo 5 dienos protokolą).

4.6.

pasnevartotinas:

 

4.6.1.

nuosavybei, priklausymui, turėjimui žymėti

pvz.: Kiek pastave (= [tu] turi) pinigų? Paską yra klausimų (= Kas turi klausimų; Kas norėtų paklausti)? Pasmane nėra (= [Aš] neturiu) laiko. Pasją (= Jos) gražūs plaukai. Pasją (= Jai) gimė sūnus. Pas mane (= Man) pakilo temperatūra. Pastave (= Tavo) negerai parašyta (Tu negerai parašei). Pasčigonus (= Čigonų) įdomūs laidojimo papročiai. Pasvaržovą neišlaikė nervai (= Varžovui neišlaikė nervai; Neišlaikė varžovo nervai). Neseniai pasjį (= jam) išoperavo apendiksą. Pirma vieta pasJonaitį (= Pirmą vietą užėmė Jonaitis; Pirma vieta atiteko Jonaičiui).

4.6.2.

veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiais, pvz.:

 

 

atsiprašyti

pvz.: Atsiprašyk pasmokytoją (= mokytoją, mokytojo) už įžeidimą.

 

gauti

pvz.: Paską (= Iš ko) gavai tą žurnalą?

 

imti

pvz.: Jis paėmė pasmane (= iš manęs) pieštuką.

 

įsigyti

pvz.: Jis sakė įsigijęs tą knygą pasgatvės prekeivį (= iš gatvės prekeivio).

 

klausti

pvz.: Paklausėme paspraeivį (= praeivį; praeivio), kur galėtume užkąsti.

 

kreiptis

pvz.: Informacijos kreipkitės paspavaduotoją (= į pavaduotoją).

 

pirkti

pvz.: Pirkau pasjį (= iš jo) dviratį.

 

prašyti

pvz.: Prašysiu pasdirektorių (= direktorių; direktoriaus), kad išleistų atostogų.

 

reikalauti

pvz.: Pažymėjimo reikalaukite pasbuhalterį (= iš buhalterio).

 

skambinti

pvz.: Skambink paspirmininką (= pirmininkui) iš ano kabineto.

 

skolintis

pvz.: Teko skolintis pinigų pasdraugę (= iš draugės).

 

skųstis

pvz.: Skųsiuosi paspatį ministrą (= pačiam ministrui).

 

sužinoti

pvz.: Tvarkaraštį sužinosiu pasdraugę (= iš draugės).

 

šauktis

pvz.: Susirgęs šaukis pasdaktarą (= daktaro.)

 

teirautis

pvz.: Dėl kelialapio teiraukitės pasvedėją (= vedėjos).

 

vogti

pvz.: Paskaimynus (= Iš kaimynų; Kaimynams) pavogė arklį.

4.7.

po(su įnagininku) nevartotinas veiksmo būdui ar pagrindui reikšti

pvz.: Dokumentai išduodami poparašu (= su parašu; pasirašytinai). Kiek jis jau laikomas poareštu (= areštuotas, suimtas)? Čia stovi įrenginiai poįtampa (= su įtampa). Pokokia rubrika (= Su kokia rubrika, antrašte) dėsime šį straipsnį? Laivas plaukioja po(= su) Lietuvos vėliava.

 

 

 

4.8.

prienevartotinas:

 

4.8.1.

veiksmo sąlygoms reikšti junginiuose:

 

 

prie (kokių) aplinkybių

pvz.: Nusikaltimas padarytas priesunkinančių aplinkybių (= sunkinančiomis aplinkybėmis).

 

prieuždarų durų

pvz.: Posėdis vyko prieuždarų durų (= už uždarų durų; uždaromis durimis; neviešai; buvo uždaras).

 

prieligos(gripo, plaučių uždegimo...)

pvz.: Priegripo (= Sergant, susirgus gripu) reikia gulėti.

 

prie(kokių)norų

pvz.: Ir priegeriausių norų (= Ir geriausių norų turėdamas; Kad ir labai norėdamas) negalėsiu tavęs pasitikti.

 

prieprogos

pvz.: Prieprogos (= Pirma proga; Progai pasitaikius; Radę, turėdami progą) aplankykite šią parodą.

 

prie(kokių) sąlygų

pvz.: Sunku dirbti prieesamų sąlygų (= tokiomis sąlygomis; kai tokios sąlygos; esant tokioms sąlygoms).

 

prie(kokios) temperatūros

pvz.: Prieaukštos temperatūros (= Aukštoje temperatūroje; Kai aukšta temperatūra; Esant aukštai temperatūrai) ši medžiaga lydosi.

4.8.2.

keitimo santykiui reikšti

pvz.: Pinigai bus keičiami santykiu vienas priešimto (= vienas už šimtą; vienas su šimtu; šimtas į vieną).

 

 

 

4.9.

priešnevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

 

 

atsiprašyti(prieš ką)

pvz.: Teko atsiprašyti priešdraugą (= draugą; draugo).

 

atsparus(prieš ką)

pvz.: Kaktusai atsparūs priešsausras (= sausroms).

 

gintis(prieš ką: badą, stichiją ir pan.)

pvz.: Ginsimės priešvisus (= nuo visų), kurie mus puls.

 

neapykanta(prieš ką)

pvz.: Jis ilgai jautė neapykantą prieštikrą brolį (= tikram broliui).

 

pareiga(prieš ką)

pvz.: Jaučia pareigą prieštėvus (= tėvams).

 

 

 

4.10.

nevartotinas junginiuose:

 

 

imti(laikyti) pagrindą

pvz.: Rezoliucijos projektą siūloma priimti (laikyti) pagrindą (= pagrindu; kaip pagrindą).

 

žaisti... komandą (nesant pavadavimo)

pvz.: Jis žaidžia „Neptūno“ komandą (= „Neptūno“ komandoje).

  Klaidos Galimi klaidų taisymai
 

3.1.

Vardininkas nevartotinas:

 

3.1.1.

neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais:

 

 

(atsi)rasti(s)

pvz.: Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą).

 

būti (yra, esti, būna, buvo...)

pvz.: Pirkėja paklausė, ar yra pienas (= pieno). Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgiai (= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje yra kokios problemos (= kokių sunkumų)? Kiekvienoje visuomenėje visada buvo, yra ir bus dori žmonės (= dorų žmonių).

 

daugėti (gausėti)

pvz.: Susirgimai(= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo).

 

įvykti

pvz.: Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse.

 

kilti

pvz.: Dėl projekto kilo visokios abejonės (= visokių abejonių). Pasitarime iškilo nauji klausimai (= naujų klausimų) dėl darbo sutarčių.

 

mažėti

pvz.: Nelaimingi atsitikimai (= Nelaimingų atsitikimų) buityje nemažėja. Šiemet ūkyje sumažėjo karvės (= karvių) ir kiaulės (= kiaulių).

 

pasitaikyti

pvz.: Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai (= įvairių nesusipratimų). Mokinio rašiniuose vis pasitaiko skyrybos klaidos (= klaidų).

3.1.2.

kreipiniui reikšti

pvz.: Vairuotojas (= Vairuotojau), atidarykit duris. Birutė (= Birute), jus kviečia direktorius. Gerbiamasis pranešėjas (= pranešėjau), jums liko 10 minučių.

 

 

Pastaba. Priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas pirmininke, čia reikia jūsų parašo.

 

 

 

3.2.

Kilmininkas nevartotinas:

 

3.2.1.

veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais:

 

 

prieiti ko

= prieĩti ką̃, prie kõ: Priėjome išvados (= išvadą, prie išvados). Priėjo bendros nuomonės (= bendrą nuomonę, prie bendros nuomonės).

 

siekti ko (kiekio reikšme)

= síekti ką̃: Žuvies svoris siekė kilogramo (= kilogramą). Jo ūgis siekia dviejų metrų (= du metrus).

3.2.2.

skaitvardžių kilmininkas – lyginamajai kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais (ne) daugiau, (ne) mažiau

pvz.: Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu (nei) penkis puslapius).

 

 

 

3.3.

Naudininkas nevartotinas:

 

3.3.1.

veiksmo objektui reikšti su žodžiais:

 

 

atitikti kam

= atitìkti ką̃: Nuorašas atitinka originalui (= originalą).

 

neatitikti kam

= neatitìkti kõ: Pasiūla dar neatitinka paklausai (= paklausos).

 

kreipti dėmesį kam

= kreĩpti dė̃mesį į ką̃: Daugiausia dėmesio kreipiame pažangumui (= į pažangumą; skiriame pažangumui). Nekreipkite dėmesio tam šurmuliui (= į tą šurmulį).

 

linkti kam

= liñkti į ką̃: Jis labai linkęs mokslui (= į mokslą)

 

panašus, -i kam

= panašùs, -ì į ką̃: Sūnus labai panašus tėvui (= į tėvą).

 

prisitaikyti kam

= prisitáikyti prie kõ: Mums bus nelengva prisitaikyti naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų).

 

sutelkti dėmesį kam

= sutel̃kti dė̃mesį į ką̃: Dabar sutelkime dėmesį šiai schemai (= į šią schemą).

 

užjausti kam

= užjaũsti ką̃: Visi užjautėme bendradarbei (= bendradarbę).

3.3.2.

daiktui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis

pvz.: Jis yra čempionas 50 km distancijai (= 50 km distancijos čempionas). Padarytas nuostolis 200 litų sumai (= 200 litų (sumos) nuostolis). Atlikta darbų 5000 litų sumai (= už 5000 litų).

 

 

 

3.3.3.

konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis

pvz.: Šiai dienai (= Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (= Iki spalio 25-os dienos) nukasta 90% bulvių. Šiai valandai (= Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (= pradžioje) institute dirbo 83 darbuotojai.

 

 

Pastaba. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida: Išvažiavo vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui.

3.3.4.

su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti

pvz.: Išėjo pietums (= pietų, pietauti). Susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Teatras išvažiavo gastrolėms (= į gastroles, gastroliuoti, gastrolių). Vykstame oficialiam vizitui (= su oficialiu vizitu, oficialaus vizito).

 

 

 

3.4.

Galininkas nevartotinas:

 

3.4.1.

neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko)

pvz.: Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų). Visi mes darome klaidas (= klaidų). Prašom atnešti dvi juodas kavas (= du [puodelius] juodos kavos) ir vieną arbatą (= vieną [puodelį, stiklinę] arbatos). Karštą vandenį (= Karšto vandens) turime kartą per savaitę.

 

 

 

3.4.2.

tiesioginiam objektui reikšti greta neigiamojo veiksmažodžio (vietoj kilmininko)

pvz.: Nedarinėk duris (= durų)! Kodėl neužsisakėte mūsų žurnalą (= žurnalo)? Šiuos užrašus(= Šių užrašų) nevadinčiau reportažu.

3.4.3.

su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti, kai tas galininkas vienas be bendraties neįmanomas

pvz.: Išėjo linus (= linų) rauti. Atvyko skaityti paskaitas (= paskaitų). Nuvažiavo atsiimti dokumentus (= dokumentų). Išjojo tėvynę (= tėvynės) ginti.

 

 

 

3.5.

Įnagininkas nevartotinas:

 

3.5.1.

objektui reikšti su pilnį žyminčiais veiksmažodžiais (gausėti, daugėti, prikimšti, prigrūsti, prikrauti ir pan.)

pvz.: Fonoteka gausėja įrašais (= Fonotekoje gausėja, daugėja įrašų). Kišenės prikimštos pinigais (= pinigų). Lentynos prikrautos knygomis (= knygų).

3.5.2.

kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais (dosnus, -i, gausus, -i, turtingas, -a ir pan.)

pvz.: Jis dosnus pažadais (= pažadų). Kraštas gausus miškais ir upėmis (= Krašte gausu miškų ir upių). Praėjęs teatro sezonas buvo turtingas naujais spektakliais (= Praėjusį teatro sezoną buvo daug, gausu naujų spektaklių). Ar esi turtingas pinigais (= pinigų)?

3.5.3.

veikėjui ar būsenos sukėlėjui (bet ne priemonei) reikšti su neveikiamosios rūšies dalyviais

pvz.: Bičiulis buvo priblokštas tuo įvykiu (= to įvykio). Buvome nuliūdinti tokiu jo elgesiu (= tokio jo elgesio; Mus nuliūdino toks jo elgesys).

3.5.4.

daiktavardžių įnagininkas su veiksmažodžio būti formomis – nuolatiniam (nekintamam) būviui reikšti

pvz.: Šio leidinio steigėju (= steigėjas) yra mūsų institutas. Sprendžiant iš akcento, jis galėjo būti prancūzu (= prancūzas). Kas buvo šios infekcijos priežastimi (= priežastis)?

3.5.5.

būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas – būviui reikšti

vietoj vardininko: Sąraše jis buvo pirmuoju (= pirmasis), todėl atrodė tokiu patenkintu (= toks patenkintas). Kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)?

vietoj kilmininko: Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo);

vietoj naudininko: Lengva žmogui būti geru (= geram), sunkiau – teisingu (= teisingam). Tai padėtų jam tapti profesionalesniu (= profesionalesniam);

vietoj galininko: Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę). Kas jį tokiu (= tokį) padarė?

 

 

Pastaba. Su veiksmažodžiais laikyti, (pa)skelbti, (pa)vadinti, pripažinti įnagininkas – ne klaida, pvz.: Jį laikė gražiu, bet lengvabūdišku. Jis padėtį pavadino pavojinga. Teismas jį pripažino nekaltu. Po dvejų metų jaunuolį paskelbė dingusiu be žinios.

 

 

 

3.6.

Vietininkas nevartotinas:

 

3.6.1.

būsenos patyrėjui reikšti

pvz.: Jame (= Jam) netikėtai kilo puiki mintis. Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus. Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas)? Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas išsiugdė tvirtą charakterį).

3.6.2.

veikimo, būsenos ar požymio sričiai (bet ne vietai) reikšti

pvz.: Ji gabi ir moksle, ir sporte, ir muzikoje (= ir mokslui, ir sportui, ir muzikai). Spėjau įsitikinti jų teisingume ir sąžiningume (= teisingumu ir sąžiningumu). Asmuo įtariamas sunkiame nusikaltime (= sunkiu nusikaltimu; padaręs sunkų nusikaltimą; sunkiai nusikaltęs). Menkai nusimanau mašinose (= apie mašinas). Jis neblogai nusimano ekonomikoje (= apie ekonomiką; išmano ekonomiką). Ką jis nutuokia toje tapyboje (= Ką jis nutuokia, išmano apie tą tapybą)? Prisipažino meilėje (= Prisipažino mylįs, kad myli; Pasisakė mylįs, kad myli).

3.6.3.

daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pvz.:

 

 

apimtyje

pvz.: Atlikome tyrimus plačioje apimtyje (= plačios apimties, didelius tyrimus).

 

atstume

pvz.: Kelių metrų atstume (= atstumu; už kelių metrų; per kelis metrus) pamačiau gyvatę.

 

aukštumoj(e)

pvz.: Vakar tu pasirodei aukštumoj (= gerai, puikiai, pagirtinai).

 

būklėje

pvz.: Pastatai palikti apgailėtinoje būklėje (= apgailėtini, apgailėtinos būklės). Namas yra avarinėje būklėje (= avarinis; avarinės būklės; Namo būklė avarinė).

 

dvitomyje (tritomyje...)

pvz.: Raštai išleisti dvitomyje (= dvitomiu, dviem tomais).

 

egzemplioriuje

pvz.: Tekstas perrašytas trijuose egzemplioriuose (= trimis egzemplioriais). Išspausdink penkiuose egzemplioriuose (= penkis egzempliorius).

 

etate

pvz.: Dirba dviejuose etatuose (= dviem etatais; Turi du etatus).

 

formoje

pvz.: Sportininkas šiandien ne formoje (= prastos, blogos formos). Serga tymais lengvoje formoje (= lengva forma; lengva tymų forma). Kokioj formoj (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime? Nusipirkau kumpio formoje (= forminio kumpio).

 

galioje (būti, pasilikti)

pvz.: Šis įstatymas tebėra galioje (= tebegalioja).

 

kalboje

pvz.: Skaitė paskaitą lietuvių kalboje (= lietuvių kalba; lietuviškai). Knyga išėjo anglų ir švedų kalbose (= anglų ir švedų kalbomis).

 

kame

pvz.: Kame čia reikalas (= Koks čia reikalas; Kas (čia) yra; Kas (čia) nutiko)?

 

kryptyje

pvz.: Apgynė disertaciją edukologijos kryptyje (= edukologijos, edukologijos krypties disertaciją).

 

lygyje

pvz.: Konkursas vyko aukštame lygyje (= buvo aukšto lygio; vyko puikiai; buvo gerai organizuotas).

 

medžiagoje (atlikti)

pvz.: iškalti, nukalti paminklą granite (= iš granito); išlieti, nulieti skulptūrą bronzoje (= iš bronzos).

 

normoje

pvz.: Prietaisas jau normoje (= veikia normaliai). Kraujospūdis normoj (= normalus, geras). Viskas normoj (= normalu, gerai).

 

nuosavybėje

pvz.: Inventorius yra mokyklos nuosavybėje (= yra mokyklos nuosavybė; priklauso mokyklai).

 

nuotaikoje

pvz.: Vakar buvau ne nuotaikoj (= be nuotaikos; prastos nuotaikos; prastai nusiteikęs).

 

nuotolyje

pvz.: Jų namai stovi kelių kilometrų nuotolyje (= už kelių kilometrų; keli kilometrai) nuo ežero.

 

originale

pvz.: Pagaliau pamatėme tą paveikslą originale (= to paveikslo originalą). Romaną buvau skaitęs originale (= originalo kalba).

 

pardavime

pvz.: Šiandien pardavime yra trijų rūšių mėsos (= parduodama trijų rūšių mėsa; turime (parduoti) trijų rūšių mėsos).

 

pavidale

pvz.: Prekės gautos fasuotame pavidale (= fasuotos). Po reakcijos gavome medžiagą kristalų pavidale (= kristalų pavidalo; kristalinę medžiagą).

 

rankraštyje

pvz.: Kiek metų tas romanas buvo rankraštyje (= rankraštis, rankraštinis, nespausdintas)? Skaičiau šį veikalą rankraštyje (= nespausdintą; šio veikalo rankraštį).

 

ryšyje (su)

pvz.: Augalai yra glaudžiame ryšyje (= glaudžiai susiję) su dirvožemiu.

 

ritme

pvz.: Šokite valso ritme(= ritmu).

 

sąlytyje (su)

pvz.: Jis visą laiką buvo glaudžiame sąlytyje (= glaudžiai, labai susijęs) su gamtos mokslais.

 

stadijoje

pvz.: Turime sunkumų ir esame laukimo stadijoje (= Turime sunkumų ir tebelaukiame). Viskas tebėra projektų stadijoje (= projektai; projektuojama).

 

statuse

pvz.: Ministerijoje dirbs tie patys žmonės, tik naujame statuse (= tik įgaus (turės) naują statusą; tik statusas bus naujas).

 

stiliuje

pvz.: Jis mėgsta rengtis sportiniame stiliuje (= sportiniu stiliumi, sportiškai). Eilėraštis parašytas iškilmingame stiliuje (= iškilmingu stiliumi; Eilėraščio stilius iškilmingas).

 

stovyje

pvz.: Pirksiu pianiną gerame stovyje (= Pirksiu gerą, geros būklės pianiną). Jau keli mėnesiai šalis yra karo stovyje (= šalyje yra karo būvis, padėtis). Jį rado girtame stovyje (= girtą).

 

sudėtyje

pvz.: Komanda susirinko pilnoje sudėtyje (= visos sudėties; visa); žaidžia tokioje sudėtyje (= tokios sudėties).

 

sumoje

pvz.: Patvirtino sąmatą 1000 litų sumoje (= 1000 litų (sumos) sąmatą). Bendroje sumoje turime 3000 litų pelno (= Bendra pelno suma – 3000 litų; Iš viso turime 3000 litų pelno).

 

tame

pvz.: Gamykla nedirba, o dalykas tame (= tas; toks), kad negauname žaliavų (Gamykla nedirba, mat, nes negauname žaliavų). Reikalas tame (= tas; toks; Atsitiko taip), kad baigėsi benzinas.

 

tame skaičiuje

pvz.: Statybai skirta 9000 tūkst. litų, tame skaičiuje (= iš jų; iš to skaičiaus) 500 tūkst. litų montavimo ir apdailos darbams.

 

tame tarpe

pvz.: Ekspedicijoje dalyvavo 15 žmonių, tame tarpe (= tarp jų) ir vienas gydytojas. Tokių konkursų, tame tarpe (= tarp jų; iš jų ir) senamiesčiui restauruoti, reikėtų skelbti daugiau.

 

tempe

pvz.: Pamėginkime pagriežti šį kūrinį greitesniame tempe (= greitesniu tempu; greičiau).

 

variante

pvz.: Apsvarstykime tolesnius veiksmus įvairiuose variantuose (= įvairiais variantais; įvairius veiksmų variantus).

3.6.4.

Būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti, pvz.:

 

 

išdavoje

pvz.: Pervargimo išdavoje (= Nuo pervargimo; Dėl pervargimo; Pervargęs) organizmas nusilpsta.

 

įtakoje

pvz.: Sausros įtakoje (= Dėl sausros) gausime menkesnį derlių.

 

pasekmėje

pvz.: Karo pasekmėje (= Dėl karo) krašto ūkis buvo nuniokotas (Karas nuniokojo krašto ūkį).

 

pasėkoje

žr.1.3.9

 

poveikyje

pvz.: Vaistų poveikyje (= Nuo vaistų) ligoniui palengvėjo. Įtempto darbo poveikyje (= Dėl įtempto darbo; Nuo įtempto darbo) pablogėjo sveikata.

 

rezultate

pvz.: Tokio apsileidimo rezultate (= Dėl tokio apsileidimo) kilo gaisras (Tokio apsileidimo rezultatas – gaisras).

 

sąryšyje (su)

pvz.: Ligonį skubiai operavo sąryšyje su pasunkėjusia būkle (= dėl pasunkėjusios būklės; pasunkėjus būklei). Jis atleistas iš pareigų sąryšyje su perėjimu (= ryšium su perėjimu; nes perėjo) į kitą darbą.

3.6.5.

veiksmo būdui ar laikui reikšti, pvz.:

 

 

daugelyje atvejų

pvz.: Operacijos daugelyje atvejų (= daugeliu atvejų; daugiausia; dažniausiai) pavykdavo.

 

daugumoj(e)

pvz.: Daugumoje (= Daugiausia; Dažniausiai; Paprastai) gripu sergama pavasarį ir rudenį. Bendrovėje dirba daugumoje (= daugiausia) moterys.

 

didžiumoje

pvz.: Šiandien tas autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai) užmirštas.

 

eilėje atvejų

pvz.: Dėl avarijų eilėje atvejų (= dažnai, neretai) būna kalti pėstieji.

 

esmėje

pvz.: Niekas esmėje (= iš esmės) nepasikeitė.

 

pagrinde

pvz.: Statybos darbai pagrinde (= apskritai, iš esmės) baigti. Susirinko pagrinde (= daugiausia) pagyvenę žmonės.

 

paskutinėje eilėje

pvz.: Šį klausimą aptarsime paskutinėje eilėje (= paskutinį; paskiausiai; pabaigoje).

 

pilnumoje

pvz.: Remontą baigėme pilnumoje (= visai, visiškai; iki galo).

 

pirmoje eilėje

pvz.: Pirmoje eilėje (= Pirmiausia; Pradžioje) sudarykime darbo planą.

 

principe

pvz.: Principe (= Iš principo) su tavim sutinku.

 

visumoje

pvz.: Paroda visumoje (= apskritai) pavyko.

3.6.6.

kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti:

 

 

bėgyje

pvz.: Darbą turime baigti metų bėgyje (= per metus; šiais metais). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= mėnesį; visą (šį) mėnesį; per mėnesį).

 

laike

pvz.: Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (= per dešimt dienų).

 

laikotarpyje

pvz.: Atsakymą gausite trijų dienų laikotarpyje (= trijų dienų laikotarpiu; per tris dienas).

Lietuvių rašto ir šnekamojoje kalboje gyvuoja du variantai: „tikiu Dievą“ ir „tikiu į Dievą“, ir jau visas šimtas metų ginčijamasi, ar teiktina tėra viena katra forma, ar abi. Diskusijos apžvalgą ir išvadas pateikia kun. Vaclovas Aliulis MIC, teol. lic.
Iš dalies pakeisti nutarimai dėl valstybių ir sostinių pavadinimų, aprobuoti du žodynai ir terminų standartas, kt.