Skelbiamas 8-ojo Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Laura Sintija Černiauskaitė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...

2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose.

982 pavadinimai, arba 68 proc., atitiko lietuvių bendrinės kalbos normas, 456, arba 32 proc., įvertinti neigiamai. Daugiausia pavadinimų lapkritį atmesta dėl formalių rašybos taisyklių nesilaikymo. Pataisyti tokie pavadinimai paprastai teikiami registruoti iš naujo ir yra vertinami kaip tinkami.
Technologinis atsilikimas ar kalbos kultūros trūkumas trukdo neiškreiptu raštu į vartotojus kreiptis privačioms ir net valstybinėms įmonėms? Sprendžiant iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pateiktų pavyzdžių dar daug Lietuvos paslaugų teikėjų, siųsdami vartotojams trumpąsias žinutes (SMS), nesugeba informacijos pateikti taisyklinga lietuvių kalba...

Pakeitimu įtvirtinama nusistovėjusi lietuvių kalboje vardo forma Buda; moteriškosios giminės šakninių (vienskiemenių) vardų bei terminų baigmenis rašyba su trumpąja balse – Šri (skr. Śrī), Dhi (skr. Dhī).

2014 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 14-9090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 281...

2014 m. balandžio–birželio mėn. Kalbos komisijai teikti derinti 57 gatvių pavadinimai. Dažniausiai gatvių vardais ėjo gamtos reiškinių bei objektų pavadinimai (pvz.: Rūko g., Vėjo g.). Dažni pavadinimai su vietovardžiais (pvz.: Šiluvos g., Kernavės g.). Gana dažni įvairių augalų pavadinimai (pvz.: Kaštonų g., Raktažolių g.), mitologinių būtybių pavadinimai (pvz.: Mildos g., Perkūno g.).
Šeštajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų davimo tendencijas; R. Urnėžiūtė svarsto pasakymo „panelinė diskusija“ pakaitus – „podiumo diskusija“, „ekspertų diskusija“, „pranešėjų diskusija“; R. Karazija atkreipia dėmesį į astronominių objektų vardų rašybą (kada rašyti didžiąja, o kada mažąja raide); J. Švambarytė-Valužienė pasakoja, kas lietuvių tarmių žodynuose atsispindi senieji Joninių (Rasų) papročiai; V. Meilūnaitė apžvelgia kolektyvinę monografiją „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“; skelbiamas N. Čižikienės pokalbis su Kristijono Donelaičio „Metų“ vertėja į ispanų kalbą Karmen Karo Dugo...

Rekomenduojame naują kalbos praktikos leidinį „Europos Sąjungos institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovas“ (Liuksemburgas, 2014). Simboliška, kad šis leidinys paskelbtas minint 10 metų nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato generalinio direktoriaus Ryčio Martikonio teigimu, iš tuomečių ES valstybių naujokių tokį parengė vieninteliai lietuviai. (Leidinys apsvarstytas VLKK laikinosios pakomisės, skelbiamas Europos Komisijos svetainėje.)...

31 proc. balandį vertintų pavadinimų neatitiko lietuvių bendrinės kalbos normų: nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai sudarė 8 proc., dėl formalių rašybos taisyklių nesilaikymo neigiamai įvertinta 11 proc., dėl kitų priežasčių (rašybos klaidų, santrumpų, neteiktinų žodžių pavadinime ir pan.) – 12 proc. pavadinimų...

Skelbiamas 7-ojo Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Vladas Braziūnas. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

2014 m. balandžio 10 d. Kalbos komisijos posėdyje aprobuoti nauji terminų straipsniai, apsvarstytas Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro parengtas žodynas „Skolinti terminai ir jų atitikmenys“, pasiūlyta piniginio vieneto pavadinimo „euras“ lietuviška santrumpa...
Dešimt metų, kai registruojami lietuviški (nešvepli) interneto srities lt vardai, sukako kovo 30 d. Sukakties proga Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su lt srities vardų registravimo tarnyba „Domreg.lt“, Valstybine lietuvių kalbos komisija ir asociacija „Infobalt“ atrinko 21 (iš 1587) vardą su savitosiomis lietuviškomis raidėmis ir pasiūlė portalo Delfi.lt lankytojams išrinkti gražiausią. Skelbiamas gražiausiųjų dešimtukas: klaužada.lt, žvaigždutė.lt, žalgiris.lt....
Šiais metais kovo 30 d. 10 val. sukanka dešimt metų nuo momento, kai aukščiausio lygio interneto srityje lt pradėti registruoti antrojo lygio sričių vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Iki 2014-ųjų pradžios srityje lt buvo įregistruoti 1587 vardai, turintys savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių (apie 0,99 proc. visų srityje lt registruotų vardų).
Skelbiamas 7-ojo Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Giedra Radvilavičiūtė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)
67 proc. pateiktų registruoti įmonių pavadinimų atitiko bendrinės kalbos normas, 33 proc. jų neatitiko. Nelietuviški pavadinimai sudarė 8 proc., dėl formalių rašybos taisyklių nesilaikymo neigiamai įvertinta 13 proc., dėl kitų priežasčių (rašybos klaidų, santrumpų, neteiktinų žodžių pavadinime ir pan.) – 12 proc. pavadinimų.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalboje ir toliau bus vartojamas kaitomas ES bendrosios valiutos pavadinimas euras...
Paskutiniame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, kaip visada, teikiamas visų metų publikacijų turinys, skelbiamos 2014 metų sukaktys; baigiantis Tarmių metams pasakojama apie Lietuvos regionuose leidžiamus kultūros ir istorijos žurnalus, domimasi, kas juose rašoma apie lietuvių kalbą ir savo krašto tarmę, kaip prisimenami tarmėtyrininkai, tarmių puoselėtojai; Gražinos Matulienės vadovėlis „Šeimos psichologija“ (UAB „Ciklonas“) dėl kalbos klaidų skelbiamas jaunimui nerekomenduotina knyga; spausdinamas Rimvydo Naktinio pokalbis su Jonu Paulausku (parengtas 2003 metais) ir 2013 metų Kalbos premijos laureato Gintauto Grigo kalba, pasakyta gruodžio 5 d. renginyje „Vivat Republica“...
2013 m. lapkričio 29 d. Kalbos komisijoje surengtas tarpinstitucinis pasitarimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjančių asmenų vardų ir pavardžių rašymo klausimų. Kalbėta apie galimybes sulietuvinti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyjančių asmenų vardus ir pavardes: pakeisti jų rašybą pagal tarimą, pridėti lietuviškas galūnes, ištaisyti lotynizuotas lietuviškos darybos moterų pavardes (kurių lotynizuotas baigmuo -ene atitinka liet. -ienė)...