Šis vardas nėra iš tradicinio lietuvių kalbos vardyno, atkeliauja iš Artimųjų Rytų. Pagal dvejopą tarimą (taip pat ir persų ar semitų kalbomis) užrašomas dvejopai – Leila arba Laila. Toks užrašymas nesukelia tarimo sunkumų ir kitų kalbų, vartojančių lotyniško pagrindo raidyną, atstovams... 

Devintajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje Z. Alaunienė rašo apie netiksliai vartojamus didaktikos terminus, I. Mataitis recenzuoja knygos „Atsitiktinė visata“ vertimą, R. Švedienė pasakoja apie konferenciją Česlovo Milošo gimtinėje, N. Tuomienė apžvelgia Valerijaus Čekmono ir jo mokinių straipsnių rinkinį, 70-mečio proga prisimenami sintaksės, administracinės kalbos, kalbos kultūros specialisto, buv. Kalbos komisijos nario Gintauto Akelaičio darbai... 

Skelbiama nauja Palemono šrifto versija (3.2), ją parengė nuo pat pradžių šiam darbui vadovaujantis Vilniaus universiteto doc. dr. Vladas Tumasonis ir vėliau vietoj Vilniaus dailės akademijos prof. dr. Alberto Gursko prisidėjęs šrifto dailininkas Ovidijus Talijūnas.

   Skelbiamas 2019 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime, originalus tekstas svetainėje Diktantas.lttekstas tik su skyrybos ir rašybos variantais čia.

   Europos Sąjungoje (ES) yra 24 oficialios kalbos. Iš jų 22-ose vartojami lotynų rašmenys. Kiekvienos jų, išskyrus anglų kalbą, abėcėlėse yra savitųjų raidžių, nepriklausančių pagrindinei lotynų abėcėlei, kuri faktiškai sutampa su anglų kalbos abėcėle. Lietuvių kalbos abėcėlė turi devynias savitąsias raides: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Kai kurias iš tų raidžių matome ir kitų kalbų abėcėlėse: ąir ę – lenkų, č, šir ž – latvių, čekų, kroatų, slovėnų, ū – latvių. Raidės ė, į, ų vartojamos tik lietuvių. 

   Palyginkime minėtų savitųjų raidžių vartojimo dažnius ES kalbų tekstuose. Duomenis imsime iš raidžių dažnių statistikos tų kalbų Vikipedijose. Savitųjų raidžių dažniai lentelėje pateikti procento šimtosios dalies tikslumu.

Antrajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis tęsia pasakojimą apie lietuvių, kaip valstybinės, kalbos įsitvirtinimą tarpukario Lietuvos gyvenime, filosofinius kalbos tvarkybos pagrindus ir kalbos tvarkybos žingsnius; D. Vaišnienė svarsto, ar šiais laikais mokykla, o vėliau universitetas išugdo gebėjimą kalbėti ir rašyti aiškiai, sklandžiai, prisitaikant prie įvairių kontekstų ir terpių; B. Stundžia atskleidžia, ką parodė sudurtinių daiktavardžių Mažosios Lietuvos žodynuose tyrimas; A. Klimaitienė aptaria lietuvių kalbos savitąsias raides kitų Europos kalbų savitų raidžių kontekste, pagal dažnumą pirmiausia rikiuojasi š, č, ž, ą, ę, ū..., o iš vien lietuvių vartojamų trijų ė, į, ų dažnesnė ė (matyt, todėl, kad pasitaiko kaitomų žodžių galūnėse); komentuojamas VLKK sprendimas pripažinti netekusiu galios nutarimą „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“; pristatomi Gimtosios kalbos dieną paskelbti metų žodžiai „šimtmetis“, „veryganas“ ir metų posakiai... 

 2018 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 250 klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt., iš jų apie 150 išvadų raštu. Klausimų sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų. Apylinkių teismų prašymu parengta 30 išvadų (dėl pavardžių 19, vardų 7, moters pavardės vyriška forma 3 ir dėl išskirtinio sudėtinio asmenvardžio). Metrikatoriai darbe vadovaujasi Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 str. 6 punkto nuostata „civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba“, o Kalbos komisijos išvados kreipiasi kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro) 30 punktą. Siekiant palengvinti vardų vertinimą skelbiamas ir toliau pildomas Piliečių vardų sąvadas, būtent 2018 m. paskelbtas Dažninis rekomenduojamų sąrašas, o tėvams, ieškantiems retų vardų, gali būti naudingas ir Neprigijusių rekomenduojamų vardų sąrašas, nustatyti formalieji neteiktinos rašybos požymiai... 


Trečiajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Vladarskienė atkreipia dėmes į anglų kalbos rašybos poveikį mokslo darbuose – netinkamą brūkšnelio vartojimą, be reikalo rašomas kabutes, nebūdingą didžiosios raidės rašybą; D. Zimaitienė pasakoja apie daraktorę, pirmąją Juozo Balčikonio mokytoją Vincentą Kraniauskaitę; atsisveikinant primenami prof. Zigmo Zinkevičiaus ir prof. Vytauto Ambrazo darbai; pristatomi du leidiniai – „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ (VU) ir „Terminologija. T. 24“ (LKI); aprašomi vasarį ir kovą vykę kalbiniai renginiai, publikacijos kalbos klausimais; R. Kvašytė pasakoja apie svarbesnius praėjusių metų įvykius Latvijos kalbininkų bendruomenėje... 

Skelbiamas 2018 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos bei rašybos variantai. Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Teksto rašybos ir skyrybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (2018-03-02), diktorius – Marijus Žiedas. 

     2017 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 300 asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 30 punktą, kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Klausimų sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų, Teisingumo ministerijos. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 110 išvadų...

    Pradedami gražiausio interneto srities 2017-ųjų metų vardo, parašyto su savitomis lietuviškomis raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, rinkimai. Balsavimas vyks iki balandžio 9 d. 

2016 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 90 išvadų. Be to, Kalbos komisija paskelbė išsamesnes nei anksčiau autentiškų asmenvardžių gramatinimo rekomendacijas, numatė platesnį apostrofo vartojimą: siekiant tikslumo lietuviška linksnio galūnė gali būti atskiriama apostrofu visais atvejais, kai ji pridedama.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu pateikta pastabų dėl Civilinės būklės aktų registravimo ir dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių... 

2017 m. sausio 3 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos surengtame tarpinstituciniame pasitarime dėl užsieniečių studentų vardų ir pavardžių rašymo. 

   Lietuvoje dar tarpukario didžiųjų kalbininkų Antano Salio, Juozo Balčikonio ir kitų suformuota vietovardžių vartosenos bendrinėje kalboje tradicija. Pagrindinis jų vartojimo principas yra toks: norminiu laikomas ne tarminis, o bendrinės kalbos vietovardžių tarimas. Todėl norminant vietovardžius dėsningi tarmių fonetikos dalykai keičiami bendrinės kalbos atitikmenimis. Taip visų pirma elgiamasi, norint išsaugoti bendrinės lietuvių kalbos vientisumą. 

    Skelbiamas 2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Mindaugas Nastaravičius. (Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje.)


     Skelbiamas 2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Danutė Kalinauskaitė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 200 prašymų dėl asmenvardžių: daugiausia (110) dėl pavardžių darybos ypatumų ir keitimo (daugėja prašymų trumpinti pavardę numetant priesagą), dėl vardų suteikimo ar keitimo (80), dėl to paties asmens vardo ar (ir) pavardės formos įvairavimo skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose, adaptavimo, kitų kalbų asmenvardžių vartojimo rišliame tekste ir kt.

 1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 60, 8 (buv. 10) punktas

8. Dėl raidinių santrumpų 

8.1. Nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašytinos taip, kaip rašomos originalo kalboje, pvz.: ITTF (International Table Tennis Federation), FAO (Food and Agriculture Organization), NATO (North Atlantic Treaty Organization), BBC (British Broadcasting Corporation), UNESCO (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization), ICAO (International Civil Aviation Organization), ISO (International Organization for Standardization).

8.2. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų santrumpos perrašomos lietuviškais rašmenimis, pvz.: ITAR-TASS (Rusijos informacijos agentūra), GOST (standarto pavadinimas).

8.3. Jei kitų kalbų pavadinimai plačiai vartojami išversti į lietuvių kalbą, raidinės santrumpos daromos iš jų lietuviško varianto, pvz.: JTO (Jungtinių Tautų Organizacija), NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandrauga), ES (Europos Sąjunga).

Pastaba. Dauguma raidinių santrumpų skaitomos kiekvieną raidæ tariant atskirai, kaip ji vadinasi abėcėlėje, pvz.: JAVjot-a-vė, MAem-a, SOSes-o-es. Tik kai kurios skaitomos tariant tų raidžių žymimus garsus, pvz.: NATO, FIAT, o kartais – tariant nelietuviškus raidžių pavadinimus, pvz.: UNESCOjunesko, BBCbi-bi-si, IBMai-bi-em.

 

2015 m. vasario 21 d. per LRT radiją nuskambėjus pirmajam VIII nacionalinio diktanto konkurso tekstui Kalbos komisijos svetainės VLKK.lt lankytojų klausėme, kaip diktantas patiko ir su kokiais keblumais jį rašydami susidūrė...