2017 m. sausio 3 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos surengtame tarpinstituciniame pasitarime dėl užsieniečių studentų vardų ir pavardžių rašymo. 

    Skelbiamas 2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Mindaugas Nastaravičius. (Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje.)


     Skelbiamas 2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Danutė Kalinauskaitė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 200 prašymų dėl asmenvardžių: daugiausia (110) dėl pavardžių darybos ypatumų ir keitimo (daugėja prašymų trumpinti pavardę numetant priesagą), dėl vardų suteikimo ar keitimo (80), dėl to paties asmens vardo ar (ir) pavardės formos įvairavimo skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose, adaptavimo, kitų kalbų asmenvardžių vartojimo rišliame tekste ir kt.

 1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 60, 8 (buv. 10) punktas

8. Dėl raidinių santrumpų 

8.1. Nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašytinos taip, kaip rašomos originalo kalboje, pvz.: ITTF (International Table Tennis Federation), FAO (Food and Agriculture Organization), NATO (North Atlantic Treaty Organization), BBC (British Broadcasting Corporation), UNESCO (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization), ICAO (International Civil Aviation Organization), ISO (International Organization for Standardization).

8.2. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų santrumpos perrašomos lietuviškais rašmenimis, pvz.: ITAR-TASS (Rusijos informacijos agentūra), GOST (standarto pavadinimas).

8.3. Jei kitų kalbų pavadinimai plačiai vartojami išversti į lietuvių kalbą, raidinės santrumpos daromos iš jų lietuviško varianto, pvz.: JTO (Jungtinių Tautų Organizacija), NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandrauga), ES (Europos Sąjunga).

Pastaba. Dauguma raidinių santrumpų skaitomos kiekvieną raidæ tariant atskirai, kaip ji vadinasi abėcėlėje, pvz.: JAVjot-a-vė, MAem-a, SOSes-o-es. Tik kai kurios skaitomos tariant tų raidžių žymimus garsus, pvz.: NATO, FIAT, o kartais – tariant nelietuviškus raidžių pavadinimus, pvz.: UNESCOjunesko, BBCbi-bi-si, IBMai-bi-em.

 

2015 m. vasario 21 d. per LRT radiją nuskambėjus pirmajam VIII nacionalinio diktanto konkurso tekstui Kalbos komisijos svetainės VLKK.lt lankytojų klausėme, kaip diktantas patiko ir su kokiais keblumais jį rašydami susidūrė...

Skelbiamas 8-ojo Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Laura Sintija Černiauskaitė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...
2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose...
982 pavadinimai, arba 68 proc., atitiko lietuvių bendrinės kalbos normas, 456, arba 32 proc., įvertinti neigiamai. Daugiausia pavadinimų lapkritį atmesta dėl formalių rašybos taisyklių nesilaikymo. Pataisyti tokie pavadinimai paprastai teikiami registruoti iš naujo ir yra vertinami kaip tinkami.
Technologinis atsilikimas ar kalbos kultūros trūkumas trukdo neiškreiptu raštu į vartotojus kreiptis privačioms ir net valstybinėms įmonėms? Sprendžiant iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pateiktų pavyzdžių dar daug Lietuvos paslaugų teikėjų, siųsdami vartotojams trumpąsias žinutes (SMS), nesugeba informacijos pateikti taisyklinga lietuvių kalba...

Pakeitimu įtvirtinama nusistovėjusi lietuvių kalboje vardo forma Buda; moteriškosios giminės šakninių (vienskiemenių) vardų bei terminų baigmenis rašyba su trumpąja balse – Šri (skr. Śrī), Dhi (skr. Dhī).

2014 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 14-9090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 281...
2014 m. balandžio–birželio mėn. Kalbos komisijai teikti derinti 57 gatvių pavadinimai. Dažniausiai gatvių vardais ėjo gamtos reiškinių bei objektų pavadinimai (pvz.: Rūko g., Vėjo g.). Dažni pavadinimai su vietovardžiais (pvz.: Šiluvos g., Kernavės g.). Gana dažni įvairių augalų pavadinimai (pvz.: Kaštonų g., Raktažolių g.), mitologinių būtybių pavadinimai (pvz.: Mildos g., Perkūno g.).
Šeštajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų davimo tendencijas; R. Urnėžiūtė svarsto pasakymo „panelinė diskusija“ pakaitus – „podiumo diskusija“, „ekspertų diskusija“, „pranešėjų diskusija“; R. Karazija atkreipia dėmesį į astronominių objektų vardų rašybą (kada rašyti didžiąja, o kada mažąja raide); J. Švambarytė-Valužienė pasakoja, kas lietuvių tarmių žodynuose atsispindi senieji Joninių (Rasų) papročiai; V. Meilūnaitė apžvelgia kolektyvinę monografiją „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“; skelbiamas N. Čižikienės pokalbis su Kristijono Donelaičio „Metų“ vertėja į ispanų kalbą Karmen Karo Dugo...
Rekomenduojame naują kalbos praktikos leidinį „Europos Sąjungos institucijų vertimo į lietuvių kalbą vadovas“ (Liuksemburgas, 2014). Simboliška, kad šis leidinys paskelbtas minint 10 metų nuo įstojimo į Europos Sąjungą. Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato generalinio direktoriaus Ryčio Martikonio teigimu, iš tuomečių ES valstybių naujokių tokį parengė vieninteliai lietuviai. (Leidinys apsvarstytas VLKK laikinosios pakomisės, skelbiamas Europos Komisijos svetainėje.)...
31 proc. balandį vertintų pavadinimų neatitiko lietuvių bendrinės kalbos normų: nelietuviški juridinių asmenų pavadinimai sudarė 8 proc., dėl formalių rašybos taisyklių nesilaikymo neigiamai įvertinta 11 proc., dėl kitų priežasčių (rašybos klaidų, santrumpų, neteiktinų žodžių pavadinime ir pan.) – 12 proc. pavadinimų...

Skelbiamas 7-ojo Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Vladas Braziūnas. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

2014 m. balandžio 10 d. Kalbos komisijos posėdyje aprobuoti nauji terminų straipsniai, apsvarstytas Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro parengtas žodynas „Skolinti terminai ir jų atitikmenys“, pasiūlyta piniginio vieneto pavadinimo „euras“ lietuviška santrumpa...
Dešimt metų, kai registruojami lietuviški (nešvepli) interneto srities lt vardai, sukako kovo 30 d. Sukakties proga Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su lt srities vardų registravimo tarnyba „Domreg.lt“, Valstybine lietuvių kalbos komisija ir asociacija „Infobalt“ atrinko 21 (iš 1587) vardą su savitosiomis lietuviškomis raidėmis ir pasiūlė portalo Delfi.lt lankytojams išrinkti gražiausią. Skelbiamas gražiausiųjų dešimtukas: klaužada.lt, žvaigždutė.lt, žalgiris.lt....