Trečiajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Vladarskienė atkreipia dėmes į anglų kalbos rašybos poveikį mokslo darbuose – netinkamą brūkšnelio vartojimą, be reikalo rašomas kabutes, nebūdingą didžiosios raidės rašybą; D. Zimaitienė pasakoja apie daraktorę, pirmąją Juozo Balčikonio mokytoją Vincentą Kraniauskaitę; atsisveikinant primenami prof. Zigmo Zinkevičiaus ir prof. Vytauto Ambrazo darbai; pristatomi du leidiniai – „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ (VU) ir „Terminologija. T. 24“ (LKI); aprašomi vasarį ir kovą vykę kalbiniai renginiai, publikacijos kalbos klausimais; R. Kvašytė pasakoja apie svarbesnius praėjusių metų įvykius Latvijos kalbininkų bendruomenėje... 

Skelbiamas 2018 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas ir galimi skyrybos bei rašybos variantai. Originalus tekstas – pagrindinėje konkurso svetainėje Diktantas.lt. Teksto rašybos ir skyrybos ypatumų paaiškinimus žr. VLKK.lt skyriuje Naujienos. Kitos naujienos. Diktanto įrašą žr. LRT mediatekoje (2018-03-02), diktorius – Marijus Žiedas. 

     2017 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie tris šimtus asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Pagal Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių 30 punktą, kilus neaiškumų dėl asmenvardžių darybos, turi būti prašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Klausimų sulaukiama iš metrikacijos įstaigų, fizinių asmenų, teismų, Teisingumo ministerijos. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 110 išvadų...

    Pradedami gražiausio interneto srities 2017-ųjų metų vardo, parašyto su savitomis lietuviškomis raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž, rinkimai. Balsavimas vyks iki balandžio 9 d. 

2016 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus asmenvardžių klausimų dėl pavardžių darybos ir keitimo, vardų teiktinumo, asmenvardžių tapatumo ir kt. Raštu civilinės metrikacijos įstaigoms ir asmenims pateikta per 90 išvadų. Be to, Kalbos komisija paskelbė išsamesnes nei anksčiau autentiškų asmenvardžių gramatinimo rekomendacijas, numatė platesnį apostrofo vartojimą: siekiant tikslumo lietuviška linksnio galūnė gali būti atskiriama apostrofu visais atvejais, kai ji pridedama.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymu pateikta pastabų dėl Civilinės būklės aktų registravimo ir dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių... 

2017 m. sausio 3 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos surengtame tarpinstituciniame pasitarime dėl užsieniečių studentų vardų ir pavardžių rašymo. 

   Lietuvoje dar tarpukario didžiųjų kalbininkų Antano Salio, Juozo Balčikonio ir kitų suformuota vietovardžių vartosenos bendrinėje kalboje tradicija. Pagrindinis jų vartojimo principas yra toks: norminiu laikomas ne tarminis, o bendrinės kalbos vietovardžių tarimas. Todėl norminant vietovardžius dėsningi tarmių fonetikos dalykai keičiami bendrinės kalbos atitikmenimis. Taip visų pirma elgiamasi, norint išsaugoti bendrinės lietuvių kalbos vientisumą. 

    Skelbiamas 2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso II turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorius – Mindaugas Nastaravičius. (Skyrybos ypatumai paaiškinti gretimoje naujienoje.)


     Skelbiamas 2016 m. Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Danutė Kalinauskaitė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

2015 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie 200 prašymų dėl asmenvardžių: daugiausia (110) dėl pavardžių darybos ypatumų ir keitimo (daugėja prašymų trumpinti pavardę numetant priesagą), dėl vardų suteikimo ar keitimo (80), dėl to paties asmens vardo ar (ir) pavardės formos įvairavimo skirtingu laikotarpiu ir skirtingomis kalbomis išduotuose dokumentuose, adaptavimo, kitų kalbų asmenvardžių vartojimo rišliame tekste ir kt.

 1997 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 60, 8 (buv. 10) punktas

8. Dėl raidinių santrumpų 

8.1. Nelietuviškos (tarptautinės) santrumpos, sudarytos iš lotyniškų raidžių, lietuviškuose tekstuose rašytinos taip, kaip rašomos originalo kalboje, pvz.: ITTF (International Table Tennis Federation), FAO (Food and Agriculture Organization), NATO (North Atlantic Treaty Organization), BBC (British Broadcasting Corporation), UNESCO (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization), ICAO (International Civil Aviation Organization), ISO (International Organization for Standardization).

8.2. Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų santrumpos perrašomos lietuviškais rašmenimis, pvz.: ITAR-TASS (Rusijos informacijos agentūra), GOST (standarto pavadinimas).

8.3. Jei kitų kalbų pavadinimai plačiai vartojami išversti į lietuvių kalbą, raidinės santrumpos daromos iš jų lietuviško varianto, pvz.: JTO (Jungtinių Tautų Organizacija), NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandrauga), ES (Europos Sąjunga).

Pastaba. Dauguma raidinių santrumpų skaitomos kiekvieną raidæ tariant atskirai, kaip ji vadinasi abėcėlėje, pvz.: JAVjot-a-vė, MAem-a, SOSes-o-es. Tik kai kurios skaitomos tariant tų raidžių žymimus garsus, pvz.: NATO, FIAT, o kartais – tariant nelietuviškus raidžių pavadinimus, pvz.: UNESCOjunesko, BBCbi-bi-si, IBMai-bi-em.

 

2015 m. vasario 21 d. per LRT radiją nuskambėjus pirmajam VIII nacionalinio diktanto konkurso tekstui Kalbos komisijos svetainės VLKK.lt lankytojų klausėme, kaip diktantas patiko ir su kokiais keblumais jį rašydami susidūrė...

Skelbiamas 8-ojo Nacionalinio diktanto konkurso I turo diktanto tekstas su rašybos ypatumų paaiškinimais. Teksto autorė – Laura Sintija Černiauskaitė. (Skyrybos ypatumai aiškinami gretimame pranešime.)

Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...

2014 metais Valstybinė lietuvių kalbos komisija* išnagrinėjo apie du šimtus prašymų dėl vardų suteikimo ar keitimo, taip pat dėl pavardžių keitimo, lietuviškų pavardžių darybos ypatumų ir dėl asmenvardžių variantų įvairiuose dokumentuose.

982 pavadinimai, arba 68 proc., atitiko lietuvių bendrinės kalbos normas, 456, arba 32 proc., įvertinti neigiamai. Daugiausia pavadinimų lapkritį atmesta dėl formalių rašybos taisyklių nesilaikymo. Pataisyti tokie pavadinimai paprastai teikiami registruoti iš naujo ir yra vertinami kaip tinkami.
Technologinis atsilikimas ar kalbos kultūros trūkumas trukdo neiškreiptu raštu į vartotojus kreiptis privačioms ir net valstybinėms įmonėms? Sprendžiant iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos pateiktų pavyzdžių dar daug Lietuvos paslaugų teikėjų, siųsdami vartotojams trumpąsias žinutes (SMS), nesugeba informacijos pateikti taisyklinga lietuvių kalba...

Pakeitimu įtvirtinama nusistovėjusi lietuvių kalboje vardo forma Buda; moteriškosios giminės šakninių (vienskiemenių) vardų bei terminų baigmenis rašyba su trumpąja balse – Šri (skr. Śrī), Dhi (skr. Dhī).

2014 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė ir vyr. specialistė Aistė Pangonytė dalyvavo tarpinstituciniame pasitarime dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto Nr. 14-9090 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 281...