Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje... 

Šeštajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Smetonienė aiškina, kaip kinta asmeninių įvardžių vartojimas mokslinio stiliaus tekstuose; R. Urnėžiūtė nagrinėja vadovėlio, skirto būsimiesiems laisvalaikio ir pramogų organizatoriams, kalbą; skelbiamos mokytojų pastabos apie lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos medžiagą, nusipirktą iš tokių užduočių kūrėjų svetainės; pasakojama apie konferenciją „Baltų ir slavų kalbos ir tarmės Vidurio Europos erdvėje“, IV tarptautinį lituanistų kongresą Vroclave; pristatomos geriausios 2016 m. vaikų ir paauglių knygos... 

Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...
Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...

Įrašoma pastaba, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose rašant Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo nekaitomą formą „euro“ ją reikia išskirti kaip kitos kalbos žodį (citatą).

Valstybinė lietuvių kalbos komisija atkreipia dėmesį, kad lietuvių kalboje ir toliau bus vartojamas kaitomas ES bendrosios valiutos pavadinimas euras...
Paskutiniame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, kaip visada, teikiamas visų metų publikacijų turinys, skelbiamos 2014 metų sukaktys; baigiantis Tarmių metams pasakojama apie Lietuvos regionuose leidžiamus kultūros ir istorijos žurnalus, domimasi, kas juose rašoma apie lietuvių kalbą ir savo krašto tarmę, kaip prisimenami tarmėtyrininkai, tarmių puoselėtojai; Gražinos Matulienės vadovėlis „Šeimos psichologija“ (UAB „Ciklonas“) dėl kalbos klaidų skelbiamas jaunimui nerekomenduotina knyga; spausdinamas Rimvydo Naktinio pokalbis su Jonu Paulausku (parengtas 2003 metais) ir 2013 metų Kalbos premijos laureato Gintauto Grigo kalba, pasakyta gruodžio 5 d. renginyje „Vivat Republica“...
Kalbos konsultacijų grupė 2012 metais suteikė apie 36 400 konsultacijų telefonu, internetu, el. paštu. Kalbos konsultacijų bankas papildytas 848 naujais įrašais. Interneto svetainės lankytojai peržiūrėjo per 3 mln. Konsultacijų banko puslapių rodinių.
Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto pirmo kurso studentai kiekvienais metais rašo lietuvių kalbos diktantą. Akivaizdu – raštingumas prastėja. Nė vienas pirmakursis neparašė diktanto be klaidų: geriausiai parašiusios studentės diktante – 2 skyrybos klaidos, prasčiausiame darbe – 50 rašybos, skyrybos ir kitokių klaidų. Baigusieji mokyklą prieš 12 metų parašė diktantą 2,5 karto geriau nei baigusieji pernai ir užpernai! Aušra Rimkutė pateikia detalią klaidų analizę ir kviečia svarstyti priežastis.
8-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje V. Rudaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad gausėja tarptautinių veiksmažodžių, pateikia sakinių su veiksmažodžiais „fokusuoti“, „inovuoti(s)“, „indoktrinuoti“, „legitimuoti“, „simplikuoti“, „stigmatizuoti“, „trivializuoti“ ir skatina pasvarstyti, kuo juos pakeisti; R. Stundžinas aptaria trijų statybos žinynų – „Medinė statyba: jaukių namų žinynas“, „Namo statyba ir rekonstrukcija“, „Tavo interjeras: jaukių namų žinynas“ – terminus ir pastebi, kad tos pačios klaidos dažnos ir elektroninėje erdvėje, reklamos tekstuose; R. Urnėžiūtė aiškina, iš kur atsirado „vekuoti (vakuoti)“; V. Kavaliauskas primena, kad žodžio „gandras“ nustatytos dvi kirčiavimo gretybės – 2-oji ir 4-oji kirčiuotės (gañdrai ir gandraĩ, dgs. V.); prof. Kazimieras Župerka ir doc. Janina Barauskaitė, kalbinami S. Inčiūrienės, prisimena Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus istoriją; apžvelgiami trys nauji kalbotyros žurnalų numeriai...
Laima Pečkuvienė, panagrinėjusi Lietuvos Respublikos kodeksų ir jų komentarų kalbą, pateikia taisytinų terminų, gramatinių formų, linksnių ir prielinksnių konstrukcijų pavyzdžių. (Straipsnis skelbtas žurnale „Gimtoji kalba“, 2011 m. nr. 5, p. 16–20.)