2014 m. rugsėjo 19 d. Kalbos komisijos pirmininkė D. Vaišnienė dalyvavo Burbiškio dvare vykusioje respublikinėje konferencijoje „Literatūros kanonas. Kristijonas Donelaitis“, skirtoje Kristijono Donelaičio 300-osioms metinėms paminėti. Konferencijoje komisijos pirmininkė skaitė pranešimą „Valstybinės lietuvių kalbos politika ir jos įgyvendinimas“.
Aštuntajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė iš žodynų ir patarlių, priežodžių rinkinių pateikia daugybę frazeologinių posakių su žodžiu „arklys“ ir jo sinonimais (žirgas, kumelė, kumelys, eržilas, drigantas, ašva, ašvienis, kuinas), taip pat naujų posakių (kieno nors arkliukas, laikyk arklius ir kt.); J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynų ištraukia pasakymus apie vasaros pabaigos dienas ir šventes („Kai starkus atskrenda, tai atsineša pusiaudienius, kai išskrenda, išsineša“); L. Murinienė pasakoja apie sintaksės variantų konkurencijos tyrimą (atlieka LEU, remia VLKK); N. Čižikienė 2013 m. Petro Būtėno premijos laureatės Lionės Lapinskienės klausia apie plačią lituanistinę veiklą; „Kronikoje“ – žiniasklaidos pranešimai valstybinės kalbos politikos tema; pabaigoje žiupsnelis ironijos: kas „smogė“ žurnalistams per saiko jausmą?
Septintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių mergaičių vardų davimo tendencijas; J. Švambarytė-Valužienė recenzuoja „Lietuvininkų tarmių žodyną“; J. Kazlauskas pasakoja apie elektroninę kirčiuoklę (VDU) – jos veikimo principus, kūrimo istoriją, praktinio pritaikymo galimybes; A. Šidlauskas pateikia pavyzdžių, kaip naujas žvilgsnis į žodžių pasaulį gali padėti paįvairinti kūrinį, pamoką, pokalbį; L. Valskienės ir R. Urnėžiūtės pokalbyje aiškėja, kad jaunimas turės ką pasakyti apie kalbininką Vytautą Vitkauską; kronikoje du skyreliai – „Personalijos“ ir „Švietimas“...
„… antroji renginio diena buvo laukiamiausia. Tądien vyko panelinės diskusijos, t. y. scenoje sėdintys kalbėtojai pasisakinėjo tam tikra tema ir atsakinėjo į moderatoriaus bei žiūrovų klausimus. Toks diskusijos modelis, puikiai tikęs Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo metu, įgauna populiarumo visoje Europoje“, – taip apie vieną renginį rašo Lenkijos lietuvių „Aušra“. Čia glaustai atskleista vadinamosios panelinės diskusijos forma – kviestiniai kalbėtojai išdėsto savo teiginius, o paskui atsako į vedėjo ir žiūrovų klausimus. Kokie tokios diskusijos rūšinio pavadinimo variantai, aptariama Ritos Urnėžiūtės straipsnyje...

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (R–S).

Ketvirtajame šių metų Kalbos komisijos posėdyje patvirtinta Specialybės kalbos programos nauja redakcija, pluoštas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų, į Lietuvos vietovardžių sąrašą įtraukti du Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančio kaimo vardo variantai (Bardinai ir Bardėnai), įvertintas „Didysis lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynas“, du terminų standartai, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai. Prof. Meilutė Ramonienė pristatė projekto „Emigrantų kalba“ rezultatus...
Medis, lapai, žolė, lentos, malkos, grūdai, vaisiai, uogos, javai, mėsa, žuvis, daržovės, duona, pienas, oda, kailis, spiritas, studentas; žaliasis namas, automobilis, koridorius, žalioji architektūra, energija, įmonė, politika, revoliucija... R. Vladarskienė aptaria būdvardžio „žalias, -a“ daugiareikšmiškumą ir pataria ten, kur tinka būdvardis „ekologiškas, -a“ ar nederinamasis pažyminys „aplinkosaugos“, verčiau rinktis juos – neversti pažodžiui iš angl. „green“, kad būdvardžio „žalias, -a“ daugiareikšmiškumas nesudarytų dviprasmybės.
Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...
Žodyne pateikiami pastovieji lietuvių kalbos palyginimai – viena iš dažniausiai vartojamų kalbos raiškos priemonių, suteikiančių stiliui vaizdingumo ir įtaigumo.
Knygoje pateikiama dialektologine transkripcija užrašytų Dusetų̃ apylinkių tekstų iš Kavólių, Bilei̇̃šių, Brogi̇̀škių, Sadū́nų kaimų ir iš paties Dusetų̃ miestelio. Įvadiniame straipsnyje pateikiama istorinių ir geografinių šio krašto žinių, aptariamos būdingiausios fonetikos, morfologijos, sintaksės ir leksikos ypatybės.
Knyga tęsia „Tarmių tekstyno“ seriją. Leidinyje apžvelgtos Jurbarko šnektos ypatybės ir pateikti šnektos tekstai, užrašyti išsamia fonetine transkripcija.

„ES institucijų leidinių rengimo vadove“ siūloma vartoti pavadinimus Nyderlandų Karalystė, Nyderlandai, nyderlandiečiai, nyderlandų kalba (oficialioji valstybės kalba, viena iš ES), tačiau laisvesnėje vartosenoje ir toliau galimi tradiciniai pavadinimai Olandijair olandai, olandų kalba.

Mokomoji knyga „Rytų aukštaičiai anykštėnai“ ir garso plokštelė tęsia Lietuvių kalbos instituto leidinių seriją „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“. Ši knyga skaitytojus ir klausytojus supažindins su nedidele, bet labai įdomia anykštėnų patarme, su tų vietovių gyventojų kalbos įvairove, gyvenimo būdu, papročiais ir nepaprastu dvasios grožiu.
Ši mokomoji knyga ir kompaktinė plokštelė yra septintasis serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ leidinys, skirtas vienai iš tų nuostabiųjų tarmių – šiaurės žemaičiams telšiškiams.
Šiame posėdyje patvirtinti Lietuvos etnografinių regionų pavadinimai, iš Didžiųjų kalbos klaidų nutarimo išbraukti du žodyno klaidų papunkčiai – „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“ ir „Nevartotinos naujosios svetimybės“, į nutarimą „Dėl Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo lietuvių kalboje“ įrašyta pastaba dėl nekaitomos formos vartojimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose išskirtiniu šriftu, kt.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), atsižvelgdama į skolintos leksikos tvarkybos ypatumus, pakoregavo jos norminimo tvarką – nutarė skolintą leksiką norminti „Kalbos patarimų“ knygomis, protokoliniais nutarimais priimamomis rekomendacijomis ir atsisakyti skolinių dalies 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintame Didžiųjų kalbos klaidų sąraše: 1.1 papunkčio „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“ ir 1.2 papunkčio „Nevartotinos naujosios svetimybės“.

Išbraukiami du papunkčiai: „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“ ir „Nevartotinos naujosios svetimybės“.

Įrašoma pastaba, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose rašant Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo nekaitomą formą „euro“ ją reikia išskirti kaip kitos kalbos žodį (citatą).

Paskutiniame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, kaip visada, teikiamas visų metų publikacijų turinys, skelbiamos 2014 metų sukaktys; baigiantis Tarmių metams pasakojama apie Lietuvos regionuose leidžiamus kultūros ir istorijos žurnalus, domimasi, kas juose rašoma apie lietuvių kalbą ir savo krašto tarmę, kaip prisimenami tarmėtyrininkai, tarmių puoselėtojai; Gražinos Matulienės vadovėlis „Šeimos psichologija“ (UAB „Ciklonas“) dėl kalbos klaidų skelbiamas jaunimui nerekomenduotina knyga; spausdinamas Rimvydo Naktinio pokalbis su Jonu Paulausku (parengtas 2003 metais) ir 2013 metų Kalbos premijos laureato Gintauto Grigo kalba, pasakyta gruodžio 5 d. renginyje „Vivat Republica“...
Devintajame 2013 metais Kalbos komisijos posėdyje nutarta oficialesnį trumpąjį valstybės pavadinimą „Nyderlandai“ teikti pirma tradicinio „Olandija“, taip pat „Jungtinė Karalystė“ pirma tradicinio „Didžioji Britanija“, greta valstybės gyventojų pavadinimo „olandai“ įrašytas pavadinimas „nyderlandiečiai“; protokoliniu nutarimu patvirtinta Dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų (O–P) rekomendacija; teigiamai įvertintas S. A. Ratauto, E. Strazdienės, A. Gulbinienės „Aiškinamasis aprangos terminų žodynas“, LST EN ISO 7998 „Oftalmologinė optika. Akinių rėmeliai. Terminų atitikmenų sąrašai ir aiškinamasis žodynas“ lietuviškų terminų straipsniai; sutarta, kad žodis „kaštai“ gali būti vartojamas kaip ekonomikos ir valdymo apskaitos terminas...