Gražiausias 2015 metų lietuviškas interneto srities vardas

        2016 m. kovo 30 d. paskelbtas gražiausias interneto srities vardas, 2015-aisiais registruotas su savitais lietuviškais rašmenimis, – tai vištapuode.lt (Kaune veikiančio pusryčių restorano ir kartu smuklės interneto puslapis). Komisija buvo atrinkusi septynis vardus: laumėsvaikas.lt, naujėnai.lt, nešu.lt, švarikalba.lt, važiuoti.lt, vištapuode.lt, žymiausifotografai.lt. Už juos balsavo 1,8 tūkst. portalo DELFI lankytojų. 

Terminų banko naujienos: varliagyvių pavadinimai (2)

          Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2015 metų spalio 1 d. posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 „Dėl kai kurių varliagyvių (Amphibia) klasės uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio varliagyvių lietuviškų pavadinimų“ patvirtino rekomendacinį uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio varliagyvių pavadinimų sąrašą.

Terminų banko naujienos: moliuskų pavadinimai

          Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2015 metų spalio 1 d. posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. PN-5 „Dėl kai kurių Lietuvoje gyvenančių pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų lietuviškų pavadinimų“ patvirtino rekomendacinį pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų pavadinimų sąrašą.

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl kai kurių varliagyvių (Amphibia) klasės uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio varliagyvių lietuviškų pavadinimų“

Skelbiamas uodegotųjų varliagyvių (Caudata) būrio varliagyvių pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl kai kurių Lietuvoje gyvenančių pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų lietuviškų pavadinimų“

Skelbiamas Lietuvoje gyvenančių pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

2015-08-11

11 val. susitikimas su lygių galimybių kontroliere Agneta Lobačevskyte.

15 val. susitikimas su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene.

Kalbos komisijos pirmininkė D. Vaišnienė apie kalbų politiką LRT laidoje „Pasaulio panorama“ 2015-08-02

Metų žodis, nežodis, sparnuotasis posakis – iš latvių patirties

      Įprasta lyginti Lietuvą su Latvija ir lietuvius su latviais – kur geriau gyventi, kas kurioje srityje geriau tvarkosi. Šįkart norėtųsi pasiūlyti akis paganyti po kaimynų kalbos tvarkymo naujoves. Tai bus dalykai, kuriuos įdomu ir verta sužinoti. Žiūrėk, gal kas ir idėjų pasisems, patirtimi pasinaudos…

5-asis „Gimtosios kalbos“ (2015) numeris

Penktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mitunevičiūtė nagrinėja paauglių atsakymus apie skaitymą ir mėgstamiausias knygas; I. Mataitytė aptaria būdvardžio „atsakingas, -a“ ypatumus – darybą, valdymą, reikšmes; Z. Zinkevičius siūlo tautovardį „čigonai“ palikti tautosakai ir istorijai, o dabartinėje kalboje leisti įsitvirtinti naujam įvardijimui „romai“; R. Bakšienė ir R. Urnėžiūtė kalbina 75-metį švenčiantį profesorių Antaną Pakerį; kronikos „Valstybinės kalbos“ skyrelyje apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos lingvistinio gyvenimo aktualijos…

4-asis „Gimtosios kalbos“ (2015) numeris

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl kai kurių varliagyvių klasės (Amphibia) kirmrausinių (Gymnophiona) būrio varliagyvių lietuviškų pavadinimų“

Skelbiamas kirmrausinių (Gymnophiona) būrio varliagyvių pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Išrinktas gražiausias interneto srities vardas – Voveraitė.lt (papildyta)

Šiemet gražiausiu interneto srities vardu su savitomis lietuviškomis raidėmis skelbiamas Voveraitė.lt. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su KTU Interneto paslaugų centru DomReg.lt ir Valstybine lietuvių kalbos komisija tokį konkursą surengė antrą kartą. Iš pradžių buvo atrinkta šešiolika internacionalizuotųjų vardų...

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl Prunus genties augalų pavadinimų“

Skelbiamas Prunus genties augalų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. birželio 5 d. rekomendacijos Nr. R-1 (l-11) „Dėl kai kurių augalų rūšių, įrašytų į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, lietuviškų pavadinimų“ papildymo

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. birželio 5 d. rekomendacija Nr. R-1 (l-11) „Dėl kai kurių augalų rūšių, įrašytų į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, lietuviškų pavadinimų“ papildyta naujais augalų pavadinimais.

Žanetos Markevičienės ir Aurimo Markevičiaus „Vidiškių šnektos žodynas“

Sparčiai mažėjant ir nykstant kaimams, darosi vis sunkiau rasti žmonių, kalbančių tradicine tarme ar bent ją mokančių. Todėl leidžiami tarmių ir šnektų žodynai, tarmių tekstai yra paminklai greitai prarandamoms kalbos atmainoms. Jie tampa kalbos paveldu.

1-asis „Gimtosios kalbos“ (2015) numeris

Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...

Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius augyminis (parengė Rita Šepetytė)

Knygoje spausdinamas rankraščio, saugomo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, perrašas, o pridedamoje kompaktinėje plokštelėje skaitytojai ras skelbiamos rankraščio dalies faksimilę...

12-asis „Gimtosios kalbos“ (2014) numeris

Dvyliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė rašo apie specialiuosius žodynus, kurie aprėpia vieno kūrėjo ar vieno kūrinio žodžius (nuo Martyno Mažvydo raštų iki Salomėjos Nėries kūrybos); A. Aleksaitė pataria veiksmažodį „sofistikuoti“ vartoti tik kaip filosofuoti sinonimą, išryškinantį reikšmės atspalvį „taikyti sofistikos metodus, remtis sofistika“, vengti naujųjų „sofistikacija“, „sofistikavimas“ (geriau – išprusimas, išmanymas, prityrimas, rafinuotumas, iškraipymas, falsifikacija); J. Švambarytė-Valužienė pasakojimu apie Kūčių ir Kalėdų papročius baigia ciklą 2014 m. „Gimtojoje kalboje“ skelbtų rašinių apie didžiųjų švenčių atspindžius lietuvių tarmių žodynuose; R. Vladarskienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Violetos Šilingienės vadovėlio „Lyderystė“ (leidykla „Technologijos“); 2015-ųjų metų sukaktys...

8-asis Kalbos komisijos posėdis (2014)

Gruodžio 11 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje patvirtinti Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildiniai – 40 japonybių, Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimas (Bardėnai, Bardinai), nauji Terminų banko straipsnių rinkiniai...

11-asis „Gimtosios kalbos“ (2014) numeris

Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...