Metų žodis, nežodis, sparnuotasis posakis – iš latvių patirties

      Įprasta lyginti Lietuvą su Latvija ir lietuvius su latviais – kur geriau gyventi, kas kurioje srityje geriau tvarkosi. Šįkart norėtųsi pasiūlyti akis paganyti po kaimynų kalbos tvarkymo naujoves. Tai bus dalykai, kuriuos įdomu ir verta sužinoti. Žiūrėk, gal kas ir idėjų pasisems, patirtimi pasinaudos…

5-asis „Gimtosios kalbos“ (2015) numeris

Penktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mitunevičiūtė nagrinėja paauglių atsakymus apie skaitymą ir mėgstamiausias knygas; I. Mataitytė aptaria būdvardžio „atsakingas, -a“ ypatumus – darybą, valdymą, reikšmes; Z. Zinkevičius siūlo tautovardį „čigonai“ palikti tautosakai ir istorijai, o dabartinėje kalboje leisti įsitvirtinti naujam įvardijimui „romai“; R. Bakšienė ir R. Urnėžiūtė kalbina 75-metį švenčiantį profesorių Antaną Pakerį; kronikos „Valstybinės kalbos“ skyrelyje apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos lingvistinio gyvenimo aktualijos…

4-asis „Gimtosios kalbos“ (2015) numeris

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl kai kurių varliagyvių klasės (Amphibia) kirmrausinių (Gymnophiona) būrio varliagyvių lietuviškų pavadinimų“

Skelbiamas kirmrausinių (Gymnophiona) būrio varliagyvių pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Išrinktas gražiausias interneto srities vardas – Voveraitė.lt (papildyta)

Šiemet gražiausiu interneto srities vardu su savitomis lietuviškomis raidėmis skelbiamas Voveraitė.lt. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su KTU Interneto paslaugų centru DomReg.lt ir Valstybine lietuvių kalbos komisija tokį konkursą surengė antrą kartą. Iš pradžių buvo atrinkta šešiolika internacionalizuotųjų vardų...

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl Prunus genties augalų pavadinimų“

Skelbiamas Prunus genties augalų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. birželio 5 d. rekomendacijos Nr. R-1 (l-11) „Dėl kai kurių augalų rūšių, įrašytų į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, lietuviškų pavadinimų“ papildymo

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. birželio 5 d. rekomendacija Nr. R-1 (l-11) „Dėl kai kurių augalų rūšių, įrašytų į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, lietuviškų pavadinimų“ papildyta naujais augalų pavadinimais.

Žanetos Markevičienės ir Aurimo Markevičiaus „Vidiškių šnektos žodynas“

Sparčiai mažėjant ir nykstant kaimams, darosi vis sunkiau rasti žmonių, kalbančių tradicine tarme ar bent ją mokančių. Todėl leidžiami tarmių ir šnektų žodynai, tarmių tekstai yra paminklai greitai prarandamoms kalbos atmainoms. Jie tampa kalbos paveldu.

1-asis „Gimtosios kalbos“ (2015) numeris

Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...

Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Taislius augyminis (parengė Rita Šepetytė)

Knygoje spausdinamas rankraščio, saugomo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, perrašas, o pridedamoje kompaktinėje plokštelėje skaitytojai ras skelbiamos rankraščio dalies faksimilę...

12-asis „Gimtosios kalbos“ (2014) numeris

Dvyliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė rašo apie specialiuosius žodynus, kurie aprėpia vieno kūrėjo ar vieno kūrinio žodžius (nuo Martyno Mažvydo raštų iki Salomėjos Nėries kūrybos); A. Aleksaitė pataria veiksmažodį „sofistikuoti“ vartoti tik kaip filosofuoti sinonimą, išryškinantį reikšmės atspalvį „taikyti sofistikos metodus, remtis sofistika“, vengti naujųjų „sofistikacija“, „sofistikavimas“ (geriau – išprusimas, išmanymas, prityrimas, rafinuotumas, iškraipymas, falsifikacija); J. Švambarytė-Valužienė pasakojimu apie Kūčių ir Kalėdų papročius baigia ciklą 2014 m. „Gimtojoje kalboje“ skelbtų rašinių apie didžiųjų švenčių atspindžius lietuvių tarmių žodynuose; R. Vladarskienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Violetos Šilingienės vadovėlio „Lyderystė“ (leidykla „Technologijos“); 2015-ųjų metų sukaktys...

8-asis Kalbos komisijos posėdis (2014)

Gruodžio 11 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje patvirtinti Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildiniai – 40 japonybių, Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimas (Bardėnai, Bardinai), nauji Terminų banko straipsnių rinkiniai...

11-asis „Gimtosios kalbos“ (2014) numeris

Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...

Lapkritį suteiktos 1438 konsultacijos dėl įmonių pavadinimų

982 pavadinimai, arba 68 proc., atitiko lietuvių bendrinės kalbos normas, 456, arba 32 proc., įvertinti neigiamai. Daugiausia pavadinimų lapkritį atmesta dėl formalių rašybos taisyklių nesilaikymo. Pataisyti tokie pavadinimai paprastai teikiami registruoti iš naujo ir yra vertinami kaip tinkami.

10-asis „Gimtosios kalbos“ (2014) numeris

Dešimtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Kazlauskaitė primena seną žodį „vetušas, -a, vetušis“, siejamą net su senąja baltų religija; J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynuose užfiksuotų pamąstymų apie gyvenimą, mirtį ir anapusybę; apžvelgiamos rudenį vykusios kalbininkų konferencijos; A. Gritėnienė aptaria II nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojų darbus; skelbiami VLKK nutarimai ir jų komentarai...

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl kai kurių šeimų vabalų (Insecta: Coleoptera) lietuviškų pavadinimų“

Skelbiamas vabalų būriui, Megalopodidae, Orsodacnidae ir Chrysomelidae šeimoms priklausančių vabzdžių pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

9-asis „Gimtosios kalbos“ (2014) numeris

Devintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie projekto „Emigrantų kalba“ vadovė M. Ramonienė pasakoja apie įvairių kartų išeivių kalbines nuostatas, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktorė D. Liutkevičienė – apie žodyno sandarą, pavyzdžių pateikimą, internete šiemet paskelbtą antraštyną; G. Akelaitienė rašo apie nežinomo asmens 1934 m. sudarytą prezidento Antano Smetonos giminės genealoginį medį ir atkreipia dėmesį į asmenvardžių formas; R. Urnėžiūtė įspėja, kad pasakymas „siųsti (stiprią, aiškią…) žinią ar žinutę“ stumia iš vartosenos kitus minties lietuviškos raiškos būdus, kitame straipsnyje pristato mokslo leidinio „Archivum Lithuanicum“ 14-ąjį ir 15-ąjį tomus; kronikos skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ – apie Dieveniškėse surengtą jaunųjų filologų stovyklą; skelbiamas Jono Jablonskio paminklo statymo iniciatyvinės grupės kreipimasis kt...

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų (Š–Ž)“

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (Š–Ž).

D. Vaišnienė skaitė pranešimą konferencijoje „Literatūros kanonas. Kristijonas Donelaitis“

2014 m. rugsėjo 19 d. Kalbos komisijos pirmininkė D. Vaišnienė dalyvavo Burbiškio dvare vykusioje respublikinėje konferencijoje „Literatūros kanonas. Kristijonas Donelaitis“, skirtoje Kristijono Donelaičio 300-osioms metinėms paminėti. Konferencijoje komisijos pirmininkė skaitė pranešimą „Valstybinės lietuvių kalbos politika ir jos įgyvendinimas“.

8-asis „Gimtosios kalbos“ (2014) numeris

Aštuntajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė iš žodynų ir patarlių, priežodžių rinkinių pateikia daugybę frazeologinių posakių su žodžiu „arklys“ ir jo sinonimais (žirgas, kumelė, kumelys, eržilas, drigantas, ašva, ašvienis, kuinas), taip pat naujų posakių (kieno nors arkliukas, laikyk arklius ir kt.); J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynų ištraukia pasakymus apie vasaros pabaigos dienas ir šventes („Kai starkus atskrenda, tai atsineša pusiaudienius, kai išskrenda, išsineša“); L. Murinienė pasakoja apie sintaksės variantų konkurencijos tyrimą (atlieka LEU, remia VLKK); N. Čižikienė 2013 m. Petro Būtėno premijos laureatės Lionės Lapinskienės klausia apie plačią lituanistinę veiklą; „Kronikoje“ – žiniasklaidos pranešimai valstybinės kalbos politikos tema; pabaigoje žiupsnelis ironijos: kas „smogė“ žurnalistams per saiko jausmą?