Skelbiamas vabalų būriui, Megalopodidae, Orsodacnidae ir Chrysomelidae šeimoms priklausančių vabzdžių pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Devintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie projekto „Emigrantų kalba“ vadovė M. Ramonienė pasakoja apie įvairių kartų išeivių kalbines nuostatas, „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ vyr. redaktorė D. Liutkevičienė – apie žodyno sandarą, pavyzdžių pateikimą, internete šiemet paskelbtą antraštyną; G. Akelaitienė rašo apie nežinomo asmens 1934 m. sudarytą prezidento Antano Smetonos giminės genealoginį medį ir atkreipia dėmesį į asmenvardžių formas; R. Urnėžiūtė įspėja, kad pasakymas „siųsti (stiprią, aiškią…) žinią ar žinutę“ stumia iš vartosenos kitus minties lietuviškos raiškos būdus, kitame straipsnyje pristato mokslo leidinio „Archivum Lithuanicum“ 14-ąjį ir 15-ąjį tomus; kronikos skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ – apie Dieveniškėse surengtą jaunųjų filologų stovyklą; skelbiamas Jono Jablonskio paminklo statymo iniciatyvinės grupės kreipimasis kt...

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (Š–Ž).

Aštuntajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė iš žodynų ir patarlių, priežodžių rinkinių pateikia daugybę frazeologinių posakių su žodžiu „arklys“ ir jo sinonimais (žirgas, kumelė, kumelys, eržilas, drigantas, ašva, ašvienis, kuinas), taip pat naujų posakių (kieno nors arkliukas, laikyk arklius ir kt.); J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynų ištraukia pasakymus apie vasaros pabaigos dienas ir šventes („Kai starkus atskrenda, tai atsineša pusiaudienius, kai išskrenda, išsineša“); L. Murinienė pasakoja apie sintaksės variantų konkurencijos tyrimą (atlieka LEU, remia VLKK); N. Čižikienė 2013 m. Petro Būtėno premijos laureatės Lionės Lapinskienės klausia apie plačią lituanistinę veiklą; „Kronikoje“ – žiniasklaidos pranešimai valstybinės kalbos politikos tema; pabaigoje žiupsnelis ironijos: kas „smogė“ žurnalistams per saiko jausmą?
Septintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių mergaičių vardų davimo tendencijas; J. Švambarytė-Valužienė recenzuoja „Lietuvininkų tarmių žodyną“; J. Kazlauskas pasakoja apie elektroninę kirčiuoklę (VDU) – jos veikimo principus, kūrimo istoriją, praktinio pritaikymo galimybes; A. Šidlauskas pateikia pavyzdžių, kaip naujas žvilgsnis į žodžių pasaulį gali padėti paįvairinti kūrinį, pamoką, pokalbį; L. Valskienės ir R. Urnėžiūtės pokalbyje aiškėja, kad jaunimas turės ką pasakyti apie kalbininką Vytautą Vitkauską; kronikoje du skyreliai – „Personalijos“ ir „Švietimas“...
„… antroji renginio diena buvo laukiamiausia. Tądien vyko panelinės diskusijos, t. y. scenoje sėdintys kalbėtojai pasisakinėjo tam tikra tema ir atsakinėjo į moderatoriaus bei žiūrovų klausimus. Toks diskusijos modelis, puikiai tikęs Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimo metu, įgauna populiarumo visoje Europoje“, – taip apie vieną renginį rašo Lenkijos lietuvių „Aušra“. Čia glaustai atskleista vadinamosios panelinės diskusijos forma – kviestiniai kalbėtojai išdėsto savo teiginius, o paskui atsako į vedėjo ir žiūrovų klausimus. Kokie tokios diskusijos rūšinio pavadinimo variantai, aptariama Ritos Urnėžiūtės straipsnyje...

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (R–S).

Ketvirtajame šių metų Kalbos komisijos posėdyje patvirtinta Specialybės kalbos programos nauja redakcija, pluoštas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų, į Lietuvos vietovardžių sąrašą įtraukti du Pagėgių savivaldybės teritorijoje esančio kaimo vardo variantai (Bardinai ir Bardėnai), įvertintas „Didysis lietuvių–anglų kalbų politechnikos žodynas“, du terminų standartai, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai. Prof. Meilutė Ramonienė pristatė projekto „Emigrantų kalba“ rezultatus...
Medis, lapai, žolė, lentos, malkos, grūdai, vaisiai, uogos, javai, mėsa, žuvis, daržovės, duona, pienas, oda, kailis, spiritas, studentas; žaliasis namas, automobilis, koridorius, žalioji architektūra, energija, įmonė, politika, revoliucija... R. Vladarskienė aptaria būdvardžio „žalias, -a“ daugiareikšmiškumą ir pataria ten, kur tinka būdvardis „ekologiškas, -a“ ar nederinamasis pažyminys „aplinkosaugos“, verčiau rinktis juos – neversti pažodžiui iš angl. „green“, kad būdvardžio „žalias, -a“ daugiareikšmiškumas nesudarytų dviprasmybės.
Trečiajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Butkus apžvelgia pagrindines ir moksliškai pagrįstas Baltijos šalių sostinių vardų – Vilnius, Ryga, Talinas – etimologijas; A. Laurinavičienė pataria, kaip taisyti teisės kalbos trūkumus; J. Švambarytė-Valužienė surinkusi pateikia, kas tarmių žodynuose sakoma apie Užgavėnes, Pelenų dieną ir gavėnią; „Klausimų kraitelėje“ R. Stunžinas, aiškina, ką reiškia už(si)inkaruoti, o P. Zemlevičiūtė – kada hemo yra savarankiškas žodis, kada sudurtinio žodžio dėmuo hemo-, I. Mataitytė – kad nėra reikalo veiksmažodžio „susemti“ perkeltine reikšme rašyti su kabutėmis; skelbiamas pokalbis su senųjų baltų raštijos paminklų tyrėju Pizos universiteto doktorantu Diegu Ardoinu; A. Pukevičiūtė gretina du Lietuvos ir Švedijos tarmėtyrininkų projektus; E. Urbonas pasakoja apie Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus nuveiktus darbus...
Žodyne pateikiami pastovieji lietuvių kalbos palyginimai – viena iš dažniausiai vartojamų kalbos raiškos priemonių, suteikiančių stiliui vaizdingumo ir įtaigumo.
Knygoje pateikiama dialektologine transkripcija užrašytų Dusetų̃ apylinkių tekstų iš Kavólių, Bilei̇̃šių, Brogi̇̀škių, Sadū́nų kaimų ir iš paties Dusetų̃ miestelio. Įvadiniame straipsnyje pateikiama istorinių ir geografinių šio krašto žinių, aptariamos būdingiausios fonetikos, morfologijos, sintaksės ir leksikos ypatybės.
Knyga tęsia „Tarmių tekstyno“ seriją. Leidinyje apžvelgtos Jurbarko šnektos ypatybės ir pateikti šnektos tekstai, užrašyti išsamia fonetine transkripcija.

„ES institucijų leidinių rengimo vadove“ siūloma vartoti pavadinimus Nyderlandų Karalystė, Nyderlandai, nyderlandiečiai, nyderlandų kalba (oficialioji valstybės kalba, viena iš ES), tačiau laisvesnėje vartosenoje ir toliau galimi tradiciniai pavadinimai Olandijair olandai, olandų kalba.

Mokomoji knyga „Rytų aukštaičiai anykštėnai“ ir garso plokštelė tęsia Lietuvių kalbos instituto leidinių seriją „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“. Ši knyga skaitytojus ir klausytojus supažindins su nedidele, bet labai įdomia anykštėnų patarme, su tų vietovių gyventojų kalbos įvairove, gyvenimo būdu, papročiais ir nepaprastu dvasios grožiu.
Ši mokomoji knyga ir kompaktinė plokštelė yra septintasis serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ leidinys, skirtas vienai iš tų nuostabiųjų tarmių – šiaurės žemaičiams telšiškiams.
Šiame posėdyje patvirtinti Lietuvos etnografinių regionų pavadinimai, iš Didžiųjų kalbos klaidų nutarimo išbraukti du žodyno klaidų papunkčiai – „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“ ir „Nevartotinos naujosios svetimybės“, į nutarimą „Dėl Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo lietuvių kalboje“ įrašyta pastaba dėl nekaitomos formos vartojimo Lietuvos Respublikos teisės aktuose išskirtiniu šriftu, kt.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), atsižvelgdama į skolintos leksikos tvarkybos ypatumus, pakoregavo jos norminimo tvarką – nutarė skolintą leksiką norminti „Kalbos patarimų“ knygomis, protokoliniais nutarimais priimamomis rekomendacijomis ir atsisakyti skolinių dalies 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68 patvirtintame Didžiųjų kalbos klaidų sąraše: 1.1 papunkčio „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“ ir 1.2 papunkčio „Nevartotinos naujosios svetimybės“.

Išbraukiami du papunkčiai: „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“ ir „Nevartotinos naujosios svetimybės“.

Įrašoma pastaba, kad Lietuvos Respublikos teisės aktuose rašant Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimo nekaitomą formą „euro“ ją reikia išskirti kaip kitos kalbos žodį (citatą).