Pirmajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė primena, kada ir kodėl vasario 21-oji pradėta minėti kaip Tarptautinė gimtosios kalbos diena; B. Stundžia komentuoja naujausias kirčiavimo rekomendacijas; E. Pesliakaitė rašo apie Konstantino Sirvydo kritinio „Punktų sakymų“ leidimo sutiktuvių vakarą, A. Gaidienė – apie Svetimžodžių funkcionavimo profesinėje kalboje tyrimo aptarimą VGTU ir kitus metų pabaigos renginius; R. Urnėžiūtė apžvelgia Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų naujienas, o kitame rašinyje mėgina parodyti, kodėl teisės aktams reikalingi kalbos redaktoriai... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Ranixalidae, Rhacophoridae, Rhinophrynidae, Scaphiopodidae, Sooglossidae šeimoms priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

 

Dvyliktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Švambarytės-Valužienės straipsniu apie apykakles, rankogalius, sagas, juostas, diržus baigiamas ciklas apie aprangos pavadinimus tarmių žodynuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia siūlymus, ką skelbti 2017-ųjų metų žodžiu ir posakiu; I. Mataitytė atkreipia dėmesį į veiksmažodžio kamantinėti, kamantinėja, kamantinėjo vartojimo ypatumus Ievos Simonaitytės kalboje; G. Kavaliūnaitė taria atsisveikinimo žodį gramatikos specialistei, vienai iš akademinės gramatikos autorių – Elenai Valiulytei; skelbiamos 2018 metų sukaktys... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Hyperoliidae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.


Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje... 

 

Devintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė tyrinėja, kaip kito gamtinių vardų populiarumas (pvz.: Ugnė, Liepa, Rugilė; Ąžuolas, Giedrius, Tauras); B. Stundžia aiškina, kodėl, tiriant daiktavardžių dūrybą, reikšmingi XVII–XVIII a. Mažojoje Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai (vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių); I. Mataitytės recenzijos išvada – Katalikų bažnyčios nuopelnai Vakarų civilizacijai įrodinėjami prastu Th. Woodso knygos vertimu; apie redaktoriaus darbą pasakoja Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. redaktorė Teresė Valiuvienė; R. Urnėžiūtė vardija, kokių siūlymų pateikta Metų žodžio ir Metų posakio konkursui... 

Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga... 

Septintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje B. Stundžia komentuoja kirčiavimo rekomendacijų pakeitimus, J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie aprangos žodžius tarmių žodynuose, pateikia frazeologizmų su drabužių pavadinimais (pvz., drobinius marškinius sveika nešioti), R. Katelytė pristato Palmiros Zemlevičiūtės monografiją „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ (Vilnius: LKI, 2016), apžvelgia konferenciją „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“; A. Pauliukaitienė praneša apie konferenciją, skirtą kalbininko Jono Juškos atminimui, vykusią Veliuonos gimnazijoje; „Žiupsneliuose“ – Z. Alaunienės patarimai abiturientui „Kaip parašyti gerą brandos egzamino rašinį“... 

Skelbiamas citrusinių augalų ir jų vaisių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Strabomantidae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt... 

Antrajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje aptariama, kaip kalbos kultūrą suvokia šiuolaikinė visuomenė ir kaip supranta šiandienos kalbos specialistai; Alano Lightmano knygos „Einšteino sapnai“ recenzijoje nagrinėjami pavyzdžiai parodo, kad vertėjui ir redaktoriui reikia išmanyti ne tik kalbos dalykus, bet ir kūrinyje aprašomą gyvenimo ar veiklos sritį; apžvelgiami pagrindiniai diskusijos „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikiai, nauda“ teiginiai; dar – apie skolintus asmenvardžius, apie socialinį tinklą „Facebook“... 

Pirmajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Šolienė aiškina modalumo sąvoką kalbotyroje; B. Stundžia komentuoja sprendimą rekomenduoti tvirtagalę dvigarsių el, er, eu priegaidę kaip pagrindinę; V. Labutis tęsia diskusiją dėl kitų kalbų asmenvardžių pateikimo, atskirai skiria dėmesį moterų pavardžių darybos ir gramatinės formos reikalams; minint Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės (vienos iš „Gimtosios kalbos“ žurnalo įkūrėjų) 130-ąsias metines skelbiamas A. Krajinienės pasakojimas; M. Čepo „Molio Motiejaus užrašų“ ištraukoje su švelnia ironija aprašomos motinos pastangos išmokyti vaiką „poniškų“ (t. y. lenkiškų) poterių; G. Grigas – apie lietuvių kalbos gramatiką pagal feisbuką; pasakojama apie vykusias konferencijas, seminarus, kt. 

Skelbiamas nuodingųjų augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (R–Ž).

Skelbiamas nuodingųjų augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (R–Ž).

Dvyliktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje N. Bliūdžiuvienė atskleidžia, kaip pamažu nusistovėjo žodžių „knygynas“ ir „biblioteka“ reikšmės; I. Mataitytė pristato tautinio atgimimo veikėjo, teisininko Motiejaus Čepo prisiminimus, atkreipdama dėmesį į jo pasirinkimą vartoti autentišką aprašomojo laikotarpio lietuvių sodiečių ir miestelėnų kalbą, kuri buvo labai užteršta svetimybėmis, ir čia pat skliaustuose pateikti lietuvišką pakaitą, vertina juos dabartinių normų požiūriu; A. Genelytė-Gritėnienė skelbia nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojus; L. Vilkaitė su Notingamo universiteto profesoriumi Norbertu Šmitu kalbasi apie taikomąją kalbotyrą; skelbiamos 2017 metų sukaktys... 

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Petropedetidae, Phrynobatrachidae šeimoms priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Lietuvoje gyvenančių pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų pavadinimų sąrašas papildytas naujais moliuskų pavadinimais.

Skelbiamas beuodegių varliagyvių (Anura) būrio Craugastoridae šeimai priklausančių varliagyvių lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.