Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2015 metų spalio 1 d. posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. PN-5 „Dėl kai kurių Lietuvoje gyvenančių pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų lietuviškų pavadinimų“ patvirtino rekomendacinį pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų pavadinimų sąrašą.

Skelbiamas Lietuvoje gyvenančių pilvakojų moliuskų (Gastropoda) klasės ir dvigeldžių moliuskų (Bivalvia) klasės moliuskų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

11 val. susitikimas su lygių galimybių kontroliere Agneta Lobačevskyte.

15 val. susitikimas su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene.

      Įprasta lyginti Lietuvą su Latvija ir lietuvius su latviais – kur geriau gyventi, kas kurioje srityje geriau tvarkosi. Šįkart norėtųsi pasiūlyti akis paganyti po kaimynų kalbos tvarkymo naujoves. Tai bus dalykai, kuriuos įdomu ir verta sužinoti. Žiūrėk, gal kas ir idėjų pasisems, patirtimi pasinaudos…

Penktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mitunevičiūtė nagrinėja paauglių atsakymus apie skaitymą ir mėgstamiausias knygas; I. Mataitytė aptaria būdvardžio „atsakingas, -a“ ypatumus – darybą, valdymą, reikšmes; Z. Zinkevičius siūlo tautovardį „čigonai“ palikti tautosakai ir istorijai, o dabartinėje kalboje leisti įsitvirtinti naujam įvardijimui „romai“; R. Bakšienė ir R. Urnėžiūtė kalbina 75-metį švenčiantį profesorių Antaną Pakerį; kronikos „Valstybinės kalbos“ skyrelyje apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos lingvistinio gyvenimo aktualijos…

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

Šiemet gražiausiu interneto srities vardu su savitomis lietuviškomis raidėmis skelbiamas Voveraitė.lt. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga kartu su KTU Interneto paslaugų centru DomReg.lt ir Valstybine lietuvių kalbos komisija tokį konkursą surengė antrą kartą. Iš pradžių buvo atrinkta šešiolika internacionalizuotųjų vardų...

Skelbiamas Prunus genties augalų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007 m. birželio 5 d. rekomendacija Nr. R-1 (l-11) „Dėl kai kurių augalų rūšių, įrašytų į Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją, lietuviškų pavadinimų“ papildyta naujais augalų pavadinimais.

Sparčiai mažėjant ir nykstant kaimams, darosi vis sunkiau rasti žmonių, kalbančių tradicine tarme ar bent ją mokančių. Todėl leidžiami tarmių ir šnektų žodynai, tarmių tekstai yra paminklai greitai prarandamoms kalbos atmainoms. Jie tampa kalbos paveldu.
Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...
Knygoje spausdinamas rankraščio, saugomo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, perrašas, o pridedamoje kompaktinėje plokštelėje skaitytojai ras skelbiamos rankraščio dalies faksimilę...
Dvyliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė rašo apie specialiuosius žodynus, kurie aprėpia vieno kūrėjo ar vieno kūrinio žodžius (nuo Martyno Mažvydo raštų iki Salomėjos Nėries kūrybos); A. Aleksaitė pataria veiksmažodį „sofistikuoti“ vartoti tik kaip filosofuoti sinonimą, išryškinantį reikšmės atspalvį „taikyti sofistikos metodus, remtis sofistika“, vengti naujųjų „sofistikacija“, „sofistikavimas“ (geriau – išprusimas, išmanymas, prityrimas, rafinuotumas, iškraipymas, falsifikacija); J. Švambarytė-Valužienė pasakojimu apie Kūčių ir Kalėdų papročius baigia ciklą 2014 m. „Gimtojoje kalboje“ skelbtų rašinių apie didžiųjų švenčių atspindžius lietuvių tarmių žodynuose; R. Vladarskienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Violetos Šilingienės vadovėlio „Lyderystė“ (leidykla „Technologijos“); 2015-ųjų metų sukaktys...
Gruodžio 11 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos posėdyje patvirtinti Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildiniai – 40 japonybių, Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimas (Bardėnai, Bardinai), nauji Terminų banko straipsnių rinkiniai...
Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...
982 pavadinimai, arba 68 proc., atitiko lietuvių bendrinės kalbos normas, 456, arba 32 proc., įvertinti neigiamai. Daugiausia pavadinimų lapkritį atmesta dėl formalių rašybos taisyklių nesilaikymo. Pataisyti tokie pavadinimai paprastai teikiami registruoti iš naujo ir yra vertinami kaip tinkami.
Dešimtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Kazlauskaitė primena seną žodį „vetušas, -a, vetušis“, siejamą net su senąja baltų religija; J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynuose užfiksuotų pamąstymų apie gyvenimą, mirtį ir anapusybę; apžvelgiamos rudenį vykusios kalbininkų konferencijos; A. Gritėnienė aptaria II nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojų darbus; skelbiami VLKK nutarimai ir jų komentarai...