Skelbiamas pašarinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis.

Patvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. gegužės 14 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-3.

• Bendroji informacija
• Naudinga nuoroda į Juridinių asmenų registrą (JAR)
• Gražiausi įmonių pavadinimai ir nuorodos į pranešimus apie JA pavadinimus
   
• Papildomi pavadinimų sudarymo ir vartojimo klausimai:
  
  • Kada vartoti kabutes:
    autobusų parkų, komunalinių ūkiųpavadinimai
    pavadinimai su žodžiais centras, kavinė,knygynas ir pan.
  • Taisyklėse neaptarti pavadinimų sudarymo klausimai:
    asociacijųpavadinimai
    Lietuvos vardas
    nelietuviški žodžiai, begalūniai žodžiai, didžiosios raidės (sudaryti, sudarant iš ankstesnio, vartoti), adreso dalis pavadinime
    sodininkų bendrijų pavadinimai su skaitmenimis
    teisinė forma po tikrinio pavadinimo
  • Vartojimo klausimai: ministerijųir pan. pavadinimai; lietuviškas pavadinimas kitų kalbų kontekste
• Pavadinimų kaitymas(linksniavimas)
• Kitų kalbų pavadinimailietuviškame kontekste

***

     Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91); Žin. 2004, Nr. 27-867; pakeistos 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. N-2 (138); Žin., 2013, Nr. 37-1836).
     Tos pačios taisyklės taikytinos ir parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimams.
     Nuorodų dėl juridinių asmenų pavadinimų sudarymo yra ir Juridinių asmenų registro nuostatuose (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407; Žin., 2003, Nr. 107-4810).

     Pagrindiniai juridinių asmenų pavadinimų kalbiniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262):

***

     Naudinga nuoroda į Juridinių asmenų registrą(JAR) – ten galima rasti oficialiuosius įmonių, ugdymo ir kt. įstaigų, organizacijų pavadinimus. Dar žr. VĮ Registrų centro svetainės poskyrį „Kas žinotina apie juridinio asmens pavadinimą“.
     Renkant įmonės pavadinimą gali praversti informacija apie įregistruotus ir pareikštus registruoti prekių ženklus, žr. Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje.
 

***

     Valstybinė kalbos inspekcija rengia Gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursą, nugalėtojai paprastai skelbiami Tarptautinę gimtosios kalbos dieną (vasario 21-ąją), žr. VKI naujienose: 2009, 2010, 2011 (dar žr. LŽ'iose), 2012 (dar žr. Delfi'yje).

***

     Daugiau pranešimų apie įmonių pavadinimus:

2017-06-24  Lietuviški įmonių pavadinimai – už fantazijos ribų (LRytas.lt) 

2015-06-03  Gegužės mėnesį suteiktos 1355 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2015-05-07  Balandžio mėn. konsultuota dėl 1611 juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2015-04-03 Kovo mėnesį įvertinti 1757 juridinių asmenų pavadinimai (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2015-03-04  Vasario mėnesį suteiktos 1597 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2015-02-13  VLKK specialistė: įmonės pavadinime neturėtų būti žodžio „ofisas“, „burgeris“ ar „lenciūgas“ (LRT.lt)

2015-02-04  Sausį konsultuota dėl 1413 juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2015-01-15  Gruodžio mėn. suteiktos 1133 konsultacijos dėl įmonių pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2015-01-13  Naujų įmonių pavadinimai: nevaldoma verslininkų fantazija (Erika Fuks, Delfi.lt) 

2014-12-04  Lapkritį suteiktos 1438 konsultacijos dėl įmonių pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-11-03  Spalio mėnesį konsultuota dėl 1859 juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-10-06  Rugsėjo mėnesį suteiktos 1993 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-09-04  Rugpjūčio mėnesį suteiktos 1748 konsultacijos dėl įmonių pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-09-02  Kokį vardą rinktis pradedančiai kompanijai: 6 patarimai (Delfi.lt)

2014-08-19  Liepos mėnesį suteiktos 1837 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-07-02  Birželio mėnesį suteiktos 1447 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-06-03  Gegužės mėnesį suteikta 1590 konsultacijų dėl įmonių pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-05-05  Balandžio mėnesį suteiktos 2052 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-04-01  Kovo mėnesį suteiktos 1929 konsultacijos dėl įmonių pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-03-05  Vasario mėnesį suteiktos 1898 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-02-05  Sausio mėn. sutekta 1971 konsultacija dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-01-07  Gruodžio mėnesį suteiktos 1124 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2014-01-07  Originaliausi įmonių pavadinimai (Erika Fuks, Delfi.lt)

2013-12-06  Lapkričio mėnesį suteiktos 1456 konsultacijos dėl įmonių pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2013-11-27  Pavadinimas – įmonės veidas (Kamilė Šulcaitė, pinigukarta.lt) Patariama nevartoti žodžių, kurių rašyba yra sudėtinga ir žmonės lengvai gali padaryti klaidų, pagalvoti apie tai, kaip pavadinimas galėtų atspindėti įmonės veiklą ir kelti daugiau teigiamų negu neigiamų asociacijų.

2013-11-07  Spalio mėnesį suteikta 2011 konsultacijų dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2013-10-04  Rugsėjo mėnesį suteiktos 1682 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Sigita Sereikienė, VLKK.lt)

2013-09-12  Rugpjūčio mėnesį suteiktos 1427 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Aurelija Dvylytė, VLKK.lt)

2013-08-02  Liepos mėnesį suteikta 1633 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (Aurelija Dvylytė, VLKK.lt)

2013-06-11  Seimas – prieš nelietuviškas raides įmonių pavadinimuose (BNS, LRytas.lt)

2013-06-07  Gegužės mėnesį suteikta 1714 konsultacijų dėl juridinių asmenų pavadinimų (Aurelija Dvylytė, VLKK.lt)

2013-05-28  Trečią gegužės savaitę suteiktos konsultacijos dėl 433 juridinių asmenų pavadinimų (Aurelija Dvylytė, VLKK.lt)

2013-05-21  VLKK konsultantai įvertino pirmuosius 899 juridinių asmenų pavadinimus (Aurelija Dvylytė, VLKK.lt)

2013-04-30  Nuo gegužės 1 d. bus teikiamos konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų (VLKK.lt)

2013-04-09  Dėl Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių pakeitimo (Aurelija Dvylytė, VLKK.lt)

2013-01-13  Keisčiausi 2012 m. įregistruotų įmonių pavadinimai (Erika Fuks, Delfi.lt)

2012-07-02  Kaip išrinkti tinkamą pavadinimą? („Pinigų karta“ ir , pinigukarta.lt; dar žr. čia)

2012-06-27  Nelietuviškų įmonių pavadinimų neišgydo net baudos (Margarita Narvydaitė, LRytas.lt)

2012-01-24  Vadovaujantis teorija „išsiskirk arba mirk“ – keisčiausi įmonių pavadinimai (Erika Fuks, Delfi.lt)

2011-01-17  Kodėl įmonės keičia pavadinimus? (Aistė Almanaitė, pinigukarta.lt)

2004-03-07  Kokia įmonių pavadinimų registravimo tvarka? (VLKK.lt)
 

 *** 

Keletas taisyklėse neaptartų pavadinimų sudarymo ir vartojimo klausimų

Sudarymas

• Kada pavadinime galima vartoti Lietuvos vardą?

Lietuvos vardo vartojimą steigiamo arba įsteigto juridinio asmens, juridinio asmens filialo ar atstovybės pavadinime reglamentuoja Juridinių asmenų registro nuostatai (patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“; Žin., 2003, Nr. 107-4810 su vėlesniais pakeitimais). Dokumente nurodyta:

741. Oficialusis valstybės pavadinimas „Lietuvos Respublika“ gali būti vartojamas, jeigu juridinis asmuo steigiamas arba įsteigtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą ar, jeigu įstatymuose numatyta, kitą teisės aktą, taip pat kai valstybės institucija priima atitinkamą teisės aktą dėl viešojo juridinio asmens steigimo.
742. Jeigu steigiamo arba įsteigto juridinio asmens, juridinio asmens filialo ar atstovybės pavadinime ketinama vartoti trumpąjį valstybės pavadinimą „Lietuva“, steigiamas arba įsteigtas juridinis asmuo turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
742.1. juridinio asmens, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, visas pavadinimas su skiriamaisiais žodžiais perkeliamas į kito jo steigiamo arba įsteigto juridinio asmens, kurio vienintelis steigėjas ar dalyvis yra šis juridinis asmuo, pavadinimą;
742.2. juridinio asmens, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, visas pavadinimas su skiriamaisiais žodžiais perkeliamas į šio juridinio asmens steigiamo arba įsteigto filialo arba atstovybės pavadinimą;
742.3. juridinis asmuo, kurio pavadinime jau vartojamas Lietuvos vardas, keičia pavadinimą;
742.4. juridinis asmuo ne mažiau kaip pusėje Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų yra įsteigęs filialus ar atstovybes;
742.5. juridinio asmens filialą, atstovybę steigia ar yra įsteigęs užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija;
742.6. užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija steigia ar yra įsteigusi juridinį asmenį ir jo pavadinime Lietuvos vardą vartoja kartu su steigėjo ar dalyvio pavadinimu;
742.7. juridinio asmens steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip 3 Lietuvoje įsteigti juridiniai asmenys;
742.8. juridinio asmens steigėjai ar dalyviai yra ne mažiau kaip 30 fizinių asmenų;
742.9. steigiamas arba įsteigtas juridinis asmuo pavadinime Lietuvos vardą vartoja norėdamas nurodyti geografinę Lietuvos teritorijos dalį, kurioje jis veiks ar veikia, ir tai yra įtvirtinęs savo steigimo dokumentuose;
742.10. juridinis asmuo yra tradicinė Lietuvos religinė bendruomenė, bendrija ar centras, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtas juridinis asmuo ar kita valstybės pripažinta religinė bendrija.
<...>
78. Notaras ar Teisingumo ministerija netikrina juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo atitikties teisės aktų reikalavimams, išskyrus šių Nuostatų 741 ir 742 punktuose nurodytus reikalavimus pavadinimui. Tiesiogiai teikiant duomenis Registro tvarkytojui, Registro tvarkytojas tikrina tik šių Nuostatų 741, 742, 75 ir 77 punktuose nurodytus reikalavimus pavadinimui.

Pastaba. Lietuvos Respublikos oficialaus ar tradicinio (trumpojo) valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ir pan. vartojimo prekių ženkluose ir dizaine klausimus svarsto speciali Vyriausybės sudaryta komisija (žr. čia). Vienas iš komisijos narių yra VLKK atstovas (šiuo metu – Jūratė Palionytė, tel. (8 5) 272 3358).

• Ar galima įmonę pavadinti kitos kalbos žodžiu (-iais)?

Negalima, nes pagal Civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262) juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų (išskyrus tuos atvejus, kai užsienio juridinis asmuo perduoda savo vardą Lietuvoje steigiamai įmonei).

Pagal Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles (patvirtintas 2004 m. vasario 2 d Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimu Nr. N-2 (91); Žin., 2004, Nr. 27-867) pavadinimus iš nelietuviškų žodžių galima daryti tik vienu atveju:

6. Simboliniais pavadinimais gali eiti antikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų žodžiai, ypač jei įmonės, įstaigos, organizacijos veikla yra kultūrinio ar humanitarinio pobūdžio, pvz.: „Alfa“, „Libra“, „Lingua“, „Littera“, „Caritas“.

• Ar verčiami užsienio mokymo įstaigų pavadinimai?

Visa, kas susiję su kitakalbiais pavadinimais nėra labai lengvai sprendžiama: vienų vartojamos tradicinės, kitų verstinės, kitų – originalios ar adaptuotos formos, taip elgiamės su vietovardžiais, su asmenvardžiais, ir su įstaigų, organizacijų pavadinimais taip pat. Nenorint prikurti naujų to paties pavadinimo variantų, atitikmenų tenka ieškoti žodynuose, enciklopedijose, žinynuose.

Tiesioginės reikšmės pavadinimus patartina versti (simboliniai pavadinimai paprastai neverčiami, rašomi kabutėse), o originalias formas nurodyti skliaustuose, pvz.: Londono universitetas (University of London), Karalienės Marijos koledžas (Queen Mary College), Tarptautinis Konkordijos universitetas (Concordia International University). Taip pateikiama išsamiausia informacija. Tikslumas ypač svarbus diplomuose, dokumentuose ir pan., o tikslumo nereikalaujančiame kontekste pakaks ir lietuviško pavadinimo atitikmens.

Tas pats pasakytina ir apie įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimus.

• Ar taisyklingi dirbtiniai pavadinimai „Tage“, „Gant“?

Pagal Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių 11.3 punktą, tokie pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių neteiktini. Kaip nurodo taisyklių 5.2 punktas, galimi iš sutrumpinimų ar kitaip dirbtinai sudaryti ir lietuviškomis raidėmis rašomi simboliniai pavadinimai, kurių pabaiga atitinka lietuvišką galūnę, taigi galėtų būti „Tagė“ ar „Taga“, „Gantas“ ar „Gantis“ ir pan.

• Kaip sudaryti asociacijos pavadinimą?

Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai asociacija, visuomeninė organizacija, susivienijimas, konfederacija, sąjunga, draugija ar kiti (žr. Asociacijų įstatymo2 str. 2 p.).

Patogiausia asociacijos pavadinimą sudaryti su subjektą ar veiklos sritį nusakančiu kilmininku, pvz.: Stiklininkų asociacija, Kupiškio bitininkų draugija, Klaipėdos apskrities bedarbių sąjunga, Lietuvos krikščionių studentų bendrija; Privačių medicinos įstaigų asociacija, Lietuvos gyvūnų globos draugija, Medvilnės verslo asociacija. Tokie pavadinimai yra tiesioginiai, rašomi be kabučių.

Tačiau asociacija gali turėti ir simbolinį pavadinimą, pvz.: asociacija „Krašto melioracija“, Durpių įmonių asociacija „Lietuviškos durpės“; Akademijos pensininkų draugija „Saulėlydis“, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“.

Neteiktini asociacijų pavadinimai su veiklos objektus nusakančiais žodžiais, pvz.: ne Dviračių draugija, o Dviratininkų draugija.

• Sodininkų bendrijų pavadinimai kartais skiriasi tik numeriu. Kaip sudaromas pavadinimas su skaitmeniu?

Sodininkų bendrijos pavadinimai gali būti: 1) tiesioginės reikšmės, t. y. sudaryti su vietovardžiu, pvz., Ukmergės miesto Dukstynos sodininkų bendrija, 2) simboliniai, pvz.: sodininkų bendrija „Rugelis“.

Prireikus numeruoti, tiesioginės reikšmės pavadinimai sudaromi panašiai kaip mokyklų ar gatvių, pvz., Ukmergės miesto Dukstynos 19-oji sodininkų bendrija, o simbolinis pavadinimas gali turėti žymenį, pvz., SB „Atžalynas-D“, SB „Atžalynas-K“, SB „Rūta-1“, SB „Rūta-2“ (skaitmenys gali būti prirašomi ne tik po brūkšnelio, bet ir po tarpelio, pvz., SB „Svajonė 33“).
Simboliniai pavadinimai nesudaromi su romėniškais skaitmenimis arba santrumpa Nr., pvz., „Kavoliškis I“ (= „Kavoliškis-1“, „Kavoliškis 1“), „Rūta Nr. 1“ (= „Rūta-1“, „Rūta 1“).

• Ar daugiabučių namų savininkų bendrijų pavadinimai gali būti sudaromi iš adreso dalies?

Tokie pavadinimai kaip daugiabučio namo savininkų bendrija „Stiklių 20“ yra nepatartini, nes adresas ar jo dalis paprastai sudaro tiesioginės reikšmės pavadinimą, pvz., Vilniaus Stiklių gatvės daugiabučio namo Nr. 20 savininkų bendrija.

Rašyba ir vartojimas

• Kaip rašyti įvairių institucijų, pavyzdžiui, ministerijų, pavadinimus?

Oficialūs valstybinės valdžios įstaigų pavadinimai prasideda tikriniu šalies vardu – Lietuvos Respublika. Kiti pavadinimą sudarantys daiktavardžiai yra bendriniai, todėl rašomi mažąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Pagal tą pačią taisyklę rašomi ir neoficialūs pavadinimai su santrumpomis, pvz., LR finansų ministerija.

Išimtis – aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, taip pat svarbiausių tarptautinių organizacijų pavadinimai: visi jų žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Jungtinės Tautos, Europos Sąjunga, Europos Taryba ir pan.

Kai vartojamas trumpesnis įstaigos pavadinimas, didžiąja raide rašomas pirmasis jo žodis, pvz.: Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija. Taip pat rašomi ir kiti pavadinimai, pvz.: Lietuvos mokslų akademija (Mokslų akademija), Lietuvos nacionalinis muziejus (Nacionalinis muziejus), Jaunimo darbo centras (Darbo centras).

Primintina, kad pavadinimas, sutrumpintas iki rūšinės reikšmės žodžio, paprastai rašomas mažąja raide, pvz.: ministerija, muziejus, centras, bankas(žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 2.2–2.4.2 punktus).

• Kaip rašyti pavadinimą: UAB „Užupio kavinė“ ar UAB Užupio kavinė?

Pavadinimai su gimininės reikšmės (įmonės bendrinį vardą reiškiančiais) žodžiais yra tiesioginės reikšmės, ne simboliniai, ir rašomi be kabučių, pvz., AB Šiaulių bankas (ne AB „Šiaulių bankas“), UAB Šiuolaikinio meno centras (ne UAB „Šiuolaikinio meno centras“).

Su vietų ir asmenų vardais dažniausiai sudaromi būtent tiesioginės reikšmės pavadinimai, pvz., savivaldybės įmonė Rumšiškių knygynas (ne savivaldybės įmonė „Rumšiškių knygynas“), Sauliaus Petniūno malūnas. Taigi ir UAB Užupio kavinė.

Tačiau – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė bendrovė „Plungės grūdai“, nes tokie pavadinimai simboliniai: žodžiai draudimas ar grūdai nereiškia įmonės ar įstaigos, taigi šiuo atveju vartojami perkeltine reikšme.

• Ar galima teisinę formą nurodyti po tikrinio pavadinimo?

Tokia žodžių tvarka – įmonės, įstaigos, organizacijos teisinę formą nusakantys žodžiai po pavadinimo – nėra būdinga lietuvių kalbai, įprasta tvarka teisinę formą nusakantys žodžiai teikiami prieš pavadinimą, pvz.: akcinė bendrovė „Ragutis“arba AB „Ragutis“.

Po pavadinimo nurodyta teisinė forma ar jos santrumpa privalomai išskiriama kableliais, kaip išplėstinis priedėlis po pažymimojo žodžio (žr. Privalomosios skyrybos taisyklių5.3 punktą; Žin., 2006, Nr. 107-4084), pvz.: „Ragutis“, akcinė bendrovė; „Ragutis“, AB; Taupos akciją surengė UAB „Vilniaus vandenys“; Taupos akciją surengę„Vilniaus vandenys“, UAB, ir toliau skatins gyventojus taupyti vandenį.
Taip pat išskiriami ir kiti teisinę formą nusakantys žodžiai ar jų santrumpos, kaip akcinė bendrovė (AB), viešoji įstaiga (VšĮ), valstybės įmonė (VĮ), individuali įmonė (IĮ) ir kt., jeigu vartojami po tikrinio pavadinimo.

Žr. Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisykles(patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91), žr. Nutarimai, Įmonių pavadinimai, 8 punkto pastabą).

• Ar autobusų parkų, komunalinių ūkių ir pan. pavadinimus rašyti su kabutėmis?

Tokių pavadinimų rašyba kartais ne visai aiški, nes žodžiai keliareikšmiai. Vis dėlto pamažu nusistovi jų rašymas be kabučių, t. y. jie suvokiami kaip gimininiai (nomenklatūriniai) žodžiai, reiškiantys įmonės rūšį, pvz.:

Panevėžio autobusų parkas,
Ukmergės komunalinis ūkis,
uždaroji akcinė bendrovė Plungės šilumos tinklai (ne uždaroji akcinė bendrovė „Plungės šilumos tinklai“),
Lietuvos paštas,
VĮ Valstybės turto fondas (ne VĮ „Valstybės turto fondas“),
UAB Jurbarko optika (ne UAB „Jurbarko optika“),
UAB Šilutės autoservisas (ne UAB „Šilutės autoservisas“).

Plačiau žr.: Kniūkšta P. Pavadinimai su rūšies nuoroda
(Gimtoji kalba, Vilnius, 1998, Nr. 8, p. 20–21).

• Ar reikia rašyti kabutėse įmonės pavadinimą, jeigu jis sudarytas tik iš didžiųjų raidžių?

Jei didžiosios yra keliažodžio pavadinimo raidinė santrumpa – paprastai neoficialus pavadinimas, kabučių nereikia, plg.: Sveikatos apsaugos ministerija – SAM. O jei tai dirbtinis simbolinis pavadinimas, tai jis rašomas su kabutėmis, be tarpų ir skyrybos ženklų, pvz., UAB „NTSG“.

Simbolinius pavadinimus sudaryti iš lietuviškos abėcėlės didžiųjų raidžių derinių, kurie negali būti suprantami kaip lietuvių ar kitos kalbos žodžiai, taip pat kaip dirbtiniai žodžiai, taisyklės leido gana trumpai, kol galiojo Lietuvos Respublikos firmų vardų įstatymas. Tai nustatė Kalbos komisijos 2002-06-27 nutarimas Nr. 3 (83) „Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. 35 „Dėl firmų vardų“ pakeitimo“ (žr. 8.1 punkto pakeitimą), bet galiojo tik iki 2004-02-21. Tada, panaikinus nutarimą „Dėl firmų vardų“, priimtos Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės (žr. viršuje).

Dabartinės taisyklės nebenumato simbolinių pavadinimų darybos iš raidžių derinio, nes tokie pavadinimai neatitiktų Civilinio kodekso 2.40 str. 3 dalies nuostatų.

• Ar tiesa, kad jei simbolinis pavadinimas registruotas didžiosiomis raidėmis, tai jį ir privaloma vartoti didžiosiomis raidėmis?

Netiesa. Išskyrimas šriftu – alternatyvusis rašybos būdas, registracijai netgi netinkamas.

Įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai dokumentuose ir apskritai rišliame tekste rašytini pagal bendrąsias lietuvių kalbos rašybos taisykles: jei tiesioginės reikšmės – pavadinimo pirmąjį žodį (ir sudaromuosius tikrinius vardus) rašant didžiąja raide, be kabučių, pvz.: Tarptautinis Vilniaus oro uostas (ne TARPTAUTINIS VILNIAUS ORO UOSTAS, ne „Tarptautinis Vilniaus oro uostas“), Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ (ne VILNIAUS CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „LIEPAITĖS“); jei simbolinis – pavadinimo pirmąjį žodį (ir sudaromuosius tikrinius vardus) rašant didžiąja raide, su kabutėmis, pvz.: sporto klubas „Motoras“ (ne sporto klubas MOTORAS), choras „Vilnius“ (ne „CHORAS VILNIUS“).

Variantas didžiųjų raidžių ar kokiu kitu šriftu gali būti vartojamas dizaino reikmėms, pvz., reklamoje, iškabose ar kokiais kitais specialiais atvejais. Neutraliame tekste toks variantas reikštų raidinę santrumpą.

(Deja, pasitaiko atvejų, kai registruodamasis juridinis asmuo pavadinimą įrašo didžiųjų raidžių šriftu, tai vėliau sukelia nepatogumų tiek jam pačiam, tiek vartotojams. Netinkamai registruoti pavadinimai turėtų būti ištaisyti.)

• Ar tiesioginės reikšmės pavadinimai linksniuojami?

Tiesioginės reikšmės pavadinimai linksniuojami, taigi valstybės įmonėje Tarptautiniame Palangos oro uoste, valstybės įmonės Tarptautinio Palangos oro uosto, į valstybės įmonę Tarptautinį Palangos oro uostą, taip pat akcinę bendrovę Šiaulių bankąir pan.

Tačiau dažnesni atvejai, kai vartojama teisinės formos santrumpa (pvz., AB Šiaulių banke) arba vartojamas sutrumpintas pavadinimas teisinės formos (pvz., Tarptautiniame Palangos oro uoste, Palangos oro uoste).

Simboliniai vardai, einantys su gimininiais žodžiais, paprastai nelinksniuojami (bent jau oficialiojoje vartosenoje), pvz., prekybos tinklo „Saulutė“prekės; kai vartojami be gimininių žodžių, – linksniuojami, pvz., „Saulutės“prekės, bėgu į„Saulutę“, mačiau„Saulutėje“ ir pan.

Kaip lietuvių kalboje vartojami nelietuviški simboliniai pavadinimai, žr. Kalbos konsultacijų banke.

• Ar išlieka didžioji raidė, kai naujas simbolinis vardas daromas iš senojo? Pvz., „Rūta“ ir „Naujoji Rūta“ ar „Naujoji rūta“?

Rašoma pagal bendrąsias rašybos taisykles: didžiąja raide rašomas pirmas simbolinio pavadinimo žodis ir visi jį sudarantys tikriniai daiktavardžiai. Taigi „Naujoji rūta“, „Vilniaus pergalė“ (ne „Naujoji Rūta“, ne „Vilniaus Pergalė“).

• Kaip įmonės, įstaigos ir pan. pavadinimą vartoti kitų kalbų kontekste?

Patartina vartoti neverstą oficialųjį pavadinimą (pagal įmonės, įstaigos ar pan. registravimo dokumentus). Tačiau prireikus tiesioginės reikšmės pavadinimai gali būti verčiami, simboliniai – ne. (Į kitą kalbą paprastai neverčiami ir nevartojami teisinę formą nusakantys žodžiai.)

Jei pavadinimas teikiamas nelotynišką raidyną vartojančios kalbos kontekste, jis gali būti perrašomas tos kalbos rašmenimis (transkribuojamas arba transliteruojamas). Originalus ir verstinis ar perrašytas kitais rašmenimis pavadinimai gali būti pateikiami pagrečiui (vienas iš jų skliaustuose).

Pastaba. Įmonės buveinės adreso komponentai, išskyrus šalies pavadinimą, taip pat paprastai neverčiami (pvz., Kaštonų g., ne Kaštonų str.).

• Kaip juridinio asmens pavadinimą rašyti dokumentuose (blankuose)?

Dokumento sudarytojo pavadinimas yra vienas iš dokumentų rekvizitų. Kaip rekvizitus išdėstyti ir kaip vartoti juridinio asmens pavadinimą nustatyta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-117 patvirtintose Dokumentų rengimo taisyklėse (Žin., 2011, Nr. 88-4229).

Dokumento sudarytojo pavadinimas turi atitikti teisės aktuose nustatytą pavadinimą.

Taisyklėse sakoma, kad dokumento sudarytojo pavadinimas rašomas didžiosiomis paryškintomis, gali būti didesnėmis negu kitų rekvizitų, raidėmis, išilginiu centruotu būdu. Užsienio korespondentams siunčiamuose dokumentuose dokumento sudarytojo pavadinimas gali būti rašomas ne tik lietuvių, bet ir pasirinkta užsienio kalba ir išdėstomas po lietuvių kalba parašytu dokumento sudarytojo pavadinimu. Plačiau žr. Dokumentų rengimo taisyklių 10–14 punktuose.

•  Dar žr. poskyrį Dažniausios pavadinimų sudarymo klaidos.

Paskutiniai pakeitimai 2015 m. vasarį.

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.