Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų (O–P)“

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (O–P).

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. spalio 2 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-6 „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“ pakeitimo

Dviejų valstybių pavadinimų variantai sukeičiami vietomis, įrašomas naujas gyventojų pavadinimas „nyderlandiečiai“.

Komisijos pirmininkė dalyvavo tarmių festivalyje Anykščiuose

Gruodžio 12–13 d. Kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė dalyvavo Anykščiuose vykusiuose renginiuose – respublikiniame tarmių festivalyje „Kalbom iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu“ ir konferencijoje „Tarmės ir kūrybinės industrijos“. Komisijos pirmininkė pabrėžė, kad negali būti dirbtinai priešinamos tarmės ir bendrinė kalba, jų vartojimo sritys dažniausiai nesutampa...

10-asis „Gimtosios kalbos“ (2013) numeris

Dešimtajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Čepaitienė dėsto padėkos žodžius ir pasakymus, tiesioginius (ačiū, dėkui, dėkoju) ir užslėptus (noriu, norėčiau, leiskite padėkoti), asmeniškesnius ir oficialesnius (reiškiu, siunčiu padėką, priimkite padėką, tariu padėkos žodžius, esu dėkingas ir kt.); Z. Alaunienė tęsia termino „kompetencija (-os)“ vartosenos tyrimą ir daro išvadą, kad mokslinėje ar dalykinėje kalboje „kompetencijas“ galėtų pakeisti tikslios struktūros terminas „gebėjimai“; A. Aleksaitė anglybę „ dula“ pataria keisti liet. terminu „gimdyvės padėjėja“ (poetiškai skambantis dvižodis junginys „gimties sesuo“ tinkamas laisvuosiuose stiliuose); A. Genelytė-Gritėnienė pristato vaizdingą ir ekspresyvų vakarų aukštaičių žodį „šaršalas“ (sin. triukšmas, šurmulys, klegesys, lalesys, erzelynė, aldas, bilčius, zurzalienė...); G. Grigas nagrinėja Birutės Leonavičienės knygoje „Microsoft Windows 8“ vartojamus terminus ir pasakymus, pabrėžia, kas autorės pateikta tiksliau ir taisyklingiau nei operacinėje sistemoje; V. Kavaliauskas praneša apie Lietuvių kalbos ir kultūros centrą Gruzijoje; aprašoma XX Jono Jablonskio konferencija ir kt...

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų (L–N)“

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (L–N).

7-asis Kalbos komisijos posėdis (2013)

2013 m. spalio 24 d. Kalbos komisijos posėdyje priimtos nutarimų pataisos dėl kitų kalbų asmenvardžių vartojimo ir dėl naujo Šri Lankos sostinės pavadinimo, patvirtinta rekomendacija „Dėl dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų (L–N)“, teigiamai įvertintas „Aiškinamasis medienos terminų žodynas“, aprobuoti nauji Terminų straipsnių rinkiniai...

9-asis „Gimtosios kalbos“ (2013) numeris

Devintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė pasakoja, kaip lietuvių kalbos ir lygiagrečiaisiais kelių kalbų tekstynais (kuriamais VDU Kompiuterinės lingvistikos centre) galėtų pasinaudoti vertėjai ir redaktoriai; Z. Alaunienė atkreipia dėmesį į netiksliai, neaiškiai vartojamą terminą „kompetencija (-os)“, programose jam priskiriama pagrindinio termino funkcija sudarant ir apibrėžiant mokomąjį turinį; A. Aleksaitė pataria svetimžodį „rotbandas“ priimti kaip laisvesnį oficialiojo pavadinimo „Knauf Rotband“ variantą; I. Mataitytė įžvelgia polinkį garso veiksmažodžius (aidėti, gausti, skambėti) dažniau vartoti su prielinksnio „nuo“ konstrukcija, o vaizdo veiksmažodžius (spindėti, švytėti, žėrėti) su įnagininku; A. Malakauskas greta kirčiavimo varianto (dktv.) „visùreigis“ numato gretybę „visur̃eigis“, greta „ketùrratis“ – keturrãtis; K. Rutkovska pasakoja apie Jano Karlovičiaus (1836–1903) nuopelnus etnografijai; skelbiami A. Šidlausko kalbos etiudai „Iš kalbos prakartėlių“, kt.

6-asis Kalbos komisijos posėdis (2013)

2013 m. spalio 3 d. Kalbos komisijos posėdyje patikslintas Somalio valstybės lietuviškas pavadinimas, patikslintos kai kurių priesaginių veiksmažodžių ir daiktavardžių, priešdėlinių, sudurtinių ir priesaginių būdvardžių kirčiavimo normos, aprobuoti nauji terminų straipsnių rinkiniai; nepritarta Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisų dėl juridinių asmenų pavadinimų projektams...

8-asis „Gimtosios kalbos“ (2013) numeris

Septintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje V. Garliauskas ginčija naujausioje „Lietuvos istorijoje“ iškeltą mintį, kad Lietuvos vardas gali būti atsiradęs iš etnonimo „liečiai“ ar „leičiai“, ir primena hidroniminį kilmės aiškinimą; I. Mataitytė taisyklingumo požiūriu įvertina pasakymą „karališkasis kūdikis“; R. Urnėžiūtė atkreipia dėmesį į vertimo netikslumus, stilistiškai nemotyvuotą tarptautinių žodžių vartojimą „Obuolio“ išleistame Jean’os M. Auel romane „Urvinio lokio gentis“; LKD Jurbarko skyriaus pirmininkė A. Pauliukaitienė pasakoja, kaip jurbarkiškiai prisimena šiame krašte gimusią kalbininkę Eleną Grinaveckienę; „Kronikoje“ pasakojama apie projekto „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ baigiamąjį seminarą ir diskusiją „Valstybinė lietuvių kalba 16-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje“, ekspediciją į Dieveniškes, kt.

7-asis „Gimtosios kalbos“ (2013) numeris

Septintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Stankutė nagrinėja trijų paauglėms skirtų periodinių leidinių – „Justės“, „Lukos“ ir „Mergaitės“ – kalbą. „Klausimų kraitelėje“ I. Mataitytė įvertina istorikų ir politologų terminą „vadizmas“ (plg. „autoritarizmas“): žodis peiktinas kaip hibridas, spėjama, semantinis vertinys iš rusų „вождизм“, bet iš lietuvių kalbos darybos sistemos neiškrinta; L. Pečkuvienė aiškina, kad su dalyviu „apgaubtas, -a“ tinka dviejų linksnių formos daiktavardžiai: kai norima pabrėžti priemonę – įnagininkas („viršūnė apgaubta debesimis“), kai daiktavardžiu įvardytasis suvokiamas kaip veikėjas – kilmininkas („šalis apgaubta debesų“, plg. „debesys apgaubė šalį“). A. Balašaitis pasakoja apie Konstantino Bajerčiaus ir Juozo Laboko darbus, kūrybą ir tragišką likimą Alytaus kalėjime. A. Vidugiris primena, kad prieš 100 metų (1913 m.) Borisas Larinas pirmąkart atvyko į Lietuvą ir susidomėjo lietuvių šnektomis, prieš 50 metų (1963 m.) organizavo pirmąją ekspediciją į buv. Samaros gubernijos Černapadinės sodžių, kur po 1863 m. sukilimo buvo ištremta daug lietuvių. 80-mečio proga sveikinama skyrybos vadovėlių bendraautorė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė Jadvyga Kareckaitė-Statkevičienė. Apžvelgiamos mokyklinės lituanistikos aktualijos, terminologijos renginiai...

Liepos mėnesį suteiktos 1633 konsultacijos dėl juridinių asmenų pavadinimų

Trečią mėnesį Registrų centras konsultuojamas dėl juridinių asmenų pavadinimų atitikties kalbos taisyklingumo reikalavimams. Atitinkančių lietuvių bendrinės kalbos normas pavadinimų dar šiek tiek padaugėjo, plg.: gegužės mėn. 52 proc., birželio mėn. 56 proc., liepos mėn. 60 proc. visų pavadinimų. Nelietuviški pavadinimai liepą sudarė tik 15 proc. visų gautų pavadinimų...

6-asis „Gimtosios kalbos“ (2013) numeris

Šeštajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje V. Rudaitienė siūlo, kaip išvengti verstinių, dažniausiai iš anglų kalbos skolintomis reikšmėmis vartojamų žodžių „sėkmingas“, „turtingas“, „pakankamai“ ir kt.; I. Mataitytė recenzuoja Eugenijaus Ališankos knygą „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“; A. Dvylytė atsako į klausimus dėl juridinių asmenų pavadinimų, aiškina, kodėl kai kurie pavadinimai atmetami kaip neatitinkantys bendrinės kalbos normų; R. Hamada rašo apie veiksmažodį „mariotis“, plačiai vartojamą Punioje ir jos apylinkėse; „Kronikoje“ pasakojama apie Tarmių metų renginius...

5-asis „Gimtosios kalbos“ (2013) numeris

Penktajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje daug apie knygas. A. Tučkienė nagrinėja pasakų veikėjų vardus: daugelis yra tradiciniai krikščioniški asmenvardžiai (Elenytė, Jonukas), bet esama ir kitokių asmenvardžių, ji išskiria asmenvardžius, kurie apibūdina veikėjų išorines savybes (Žaliabarzdis, Meškaausis, Juodelė), ir asmenvardžius, kurie apibūdina veikėjo būdo ypatybes, charakterio bruožus, būseną (Gerutis, Kvailutė, Akmens Pienas). P. Zemlevičiūtė paaiškina, kada vartoti terminą „knygos nugarėlė“ ir kada „viršelis“, kada „laida“ ir kada „leidimas“. R. Urnėžiūtė recenzuoja dvi amerikiečių rašytojos Kate’ės DiCamillo knygas vaikams. „Kronikos“ skyrelyje pasakojama apie Lietuvių kalbos draugijos skyrių renginius, skelbiamas LKD suvažiavimo dalyvių kreipimasis į valstybės vadovus dėl gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo.

1863 metų sukilimas ir sukilėliai kalboje

Šiemet minime 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines. Paties sukilimo metu skelbti lietuviški atsišaukimai, XIX ir XX a. pradžios spauda, grožinė ir kitokia literatūra, prieškario kraštotyrininkų užrašyti senų žmonių atsiminimai ir žodynų medžiaga rodo, kad sukilimas ir sukilėliai lietuvių kalboje buvo vadinami įvairiai. Inga Mataitytė apžvelgia skolintus ir savus šio sukilimo pavadinimus: vaina, metiežas, buntmetis, pastanija; lenkmetis, karė, maištas, sumišimas...

Trečią gegužės savaitę suteiktos konsultacijos dėl 433 juridinių asmenų pavadinimų

Nuo 2013-05-20 iki 2013-05-24 VLKK konsultantai iš VĮ Registrų centro gavo 433 juridinių asmenų pavadinimus. Teigiamai įvertintų pavadinimų skaičius padidėjo (lietuvių bendrinės kalbos normas atitiko 57 proc. gautų pavadinimų).

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2009 m. gegužės 14 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-3 „Dėl rekomendacijos „Dėl valdų ir kraštų gyventojų pavadinimų“ pakeitimo

Išbraukiamas pavadinimas „palestinietis, -ė“.

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2008 m. spalio 2 d. protokolinio nutarimo Nr. PN-6 „Dėl valstybių gyventojų pavadinimų“ pakeitimo

Įrašomas pavadinimas „palestinietis, -ė“.

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos „Dėl dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų (G–K)“

Skelbiamas dekoratyvinių augalų lietuviškų pavadinimų sąrašas su lotyniškais atitikmenimis (G–K).

Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. N-8 (97) „Dėl Terminų žodynų vertinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

(Nauja taisyklių redakcija.)

4-asis „Gimtosios kalbos“ (2013) numeris

Ketvirtajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje Marcelijaus Martinaičio citata, kolegų atsisveikinimo žodis Panevėžio pedagogui, ilgamečiam Lietuvių kalbos draugijos nariui Antanui Raudžiui, VLKK rekomendacija dėl parlamentų lietuviškų pavadinimų ir kt. Šiemet minint 1863 metų sukilimo 150-ąsias metines I. Mataitytė peržvelgia, kaip sukilimas ir sukilėliai buvo vadinami spaudoje, grožinėje literatūroje, kraštotyrininkų užrašytuose senų žmonių atsiminimuose ir kt., A. Rimkutė recenzuoja Birutės Jatkauskienės ir Gitanos Tolutienės „Aiškinamąjį andragogikos terminų žodyną“, A. Balašaitis rašo apie Juozo Aleksandravičiaus „Kretingos tarmės žodyną“...