Ketvirtajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis apžvelgia gimtosios kalbos, gimtojo žodžio motyvus XX a. lietuvių poezijoje, dalijasi mintimis apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį; R. Umbrasas svarsto, kodėl Lietuvoje vengiama į lietuvių kalbą išverstų kompiuterių programų, pateikia siūlymų, kaip tokią padėtį keisti; G. Grigas lietuviškų produktų kūrėjams pristato pavyzdžiu Lietuvoje sukurto mokinių informatikos ir informacinių technologijų konkurso vardą „Bebras“; Z. Šimėnaitė aprašo Jono Jablonskio žodyno kartoteką, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje; tęsiamas A. Kaikarytės ir R. Urnėžiūtės kovo numeryje pradėtas straipsnis apie kalbėjimo ir tylėjimo apibūdinimus lietuvių tarmių žodynuose; skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimo“ ir B. Stundžia supažindina su teikiamųjų formų kirčiavimo kodifikacijos istorija, paaiškina apsisprendimą pateisinti dvejopą – pastovų ir kilnojamąjį – kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimą.
Terminologijos pakomisės posėdyje apsvarstyti Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų terminijos komisijų Lietuvos Respublikos terminų bankui pateikti terminų straipsnių rinkiniai ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pateiktas šarvų ir jų dalių pavadinimų sąrašas (pritarta terminams „plokštiniai šarvai“, „antpetis“, „skydelis“, „kaklatinklis“ ir kt.).
2010 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos terminų banke buvo iš viso 154 131 termino straipsnis, per metus bankas papildytas 27 000 terminų straipsnių iš Kalbos komisijos teigiamai įvertintų terminų žodynų, 1122 teisės aktuose vartojamų (ar teikiamų vartoti) terminų straipsnių, 800 augalų pavadinimais. Šiais metais pradėjo veikti pernai sukurta Terminologinė vieno langelio sistema, skirta Europos Sąjungos teisės aktų projektų terminų lietuvių kalba derinimui.
Patvirtintas protokolinis nutarimas Nr. PN-4 „Dėl Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildymo“. Komisija nepritarė jo projekte siūlytam „acid rock“ atitikmeniui „rūgštusis rokas“ (šis atitikmuo teikiamas Š. Nako vadovėlyje 9–12 klasėms „Šiuolaikinė muzika“, 2002), Delfio portalo skaitytojų siūlytam „arferparty“ atitikmeniui „dūzgės“, nusprendė, kad „barista“ (italų k.) atitikmuo, be projekte siūlytų „kavos virėjas“, „kavavirys“, gali būti ir vartosenoje plintantis „baristas“ (mot. g. „baristė“).
Terminologijos pakomisės posėdyje apsvarstyti Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Ūkio ministerijų terminijos komisijų Lietuvos Respublikos terminų bankui pateikti terminų straipsnių rinkiniai ir Lietuvos standarto „Mašinų sauga. Žmogaus fizinis darbingumas. 1 dalis. Terminai ir apibrėžtys“ projektas. Neprieštarauta terminams „teritorijos vystymas“, „verslo asistentas“...
Trečiajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Pakerys aptaria akimirkos veiksmažodžius (-telėti, -terėti); V. Sakalauskienė paaiškina, kokiomis reikšmėmis vartotinas ir kokiomis nevartotinas veiksmažodis „atstovėti“; B. Stundžia teigia, kad vėl madingos „riešinės“ sistemiškai turėtų būti 2-osios kirčiuotės, tačiau ne klaida ir pastovusis 1-osios variantas; A. Kaikarytė ir R. Urnėžiūtė domisi, kas sakoma apie kalbėjimą ir tylėjimą lietuvių tarmių žodynuose; P. Kniūkšta, įsitraukdamas į žiniasklaidoje sureikšmintą diskusiją dėl kalbos norminimo, rašo: „Svarbiausia ištirti lingvistinę reiškinio esmę, jo vietą kalbos sistemoje ir ryšius su kitais sistemos elementais. O tokios analizės rezultatus jau pageidautina gretinti su vartosenos duomenimis. Tiktai derinant lingvistinius ir socialinius argumentus teįmanoma realistiškai norminti kalbą ir ją ugdyti...“
2011 m. kovo 23 d. Terminologijos pakomisės posėdyje svarstyti Krašto apsaugos, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijų Lietuvos Respublikos terminų bankui pateikti terminų straipsnių rinkiniai. Neprieštarauta terminams „aukšti statiniai,“ „pradinė žvejybos kvotų aukciono kaina“, „melžimo įranga“, „techninės eismo reguliavimo priemonės“ ir kt.
Kovo 16 d. Terminologijos pakomisės posėdyje apsvarstyti Finansų ir Ūkio ministerijų terminijos komisijų Lietuvos Respublikos terminų bankui pateikti terminų straipsnių rinkiniai.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir kitos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos – teisės aktų rengėjos jau praktiškai išbando vadinamąją vieno langelio sistemą derindamos Europos Sąjungos teisės aktų projektų terminus lietuvių kalba.
„Gyvename paveldo gaivinimo laikus – architektūros, dailės, buities, kulinarijos, medicinos... Ne mažiau smagu panirti ir į kalbos paveldą“, – sako Inga Mataitytė ir pateikia keletą tokių įdomybių iš Jono Šliūpo raštų. Ar suprastume šiandien tokius pasakymus: „Ponija lielijas prie vyresnybės“, „Toks tas paukštis – tik lielis i sūbinė“, „Gali per daug nesilielyti – niekas dėl tavęs galvos neskaudys“? Dabartinėje kalboje nebevartojame nežinia kokios kilmės botago pavadinimų „džandžaras“, „džendžioras“, „džendžiūras“. Žodynuose nėra ir žodžio „šliūptarnis“, kuriam pradžią davė Šliūpo pavardė, bet kalbant apie ano meto lietuvių išeivijos idėjines pažiūras ir nesutarimus, jis buvo pavartotas ne vieno autoriaus: „... vieni kitus drabstė labai agresyviomis pravardėmis: bedieviai, cicilikai (t. y. socialistai), parmazonai, šliūptarniai. Iš kitos pusės: reakcionieriai, davatkos, klerikalai, kryžininkai ir t. t.“
Lapkričio 17 d. Terminologijos pakomisės posėdyje apsvarstyti Seimo kanceliarijos ir Žemės ūkio ministerijos terminijos komisijų Lietuvos Respublikos terminų bankui pateikti terminų straipsnių rinkiniai. Posėdyje pritarta terminams „sveikatingumo paslauga“, „nakvynės ir pusryčių paslauga“, „laikinoji gyvūnų globa“ ir kt.
2010 m. lapkričio 10 d. Terminologijos pakomisės posėdyje apsvarstyti keli Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų Lietuvos Respublikos terminų bankui pateikti terminų straipsnių rinkiniai. Posėdyje pasiūlyta keisti keletą terminų, pvz., vietoj „kiaušinių ovoskopavimas“ – „ovoskopavimas“ arba „kiaušinių peršvietimas“. Atkreiptas dėmesys į apibrėžčių neatitinkančius per daug bendrus terminus...
2010 m. lapkričio 4 d. Vadovėlių vertinimo pakomisės posėdyje apsvarstyti 2 vadovėliai.

Šiame skyriuje: 


Aktualūs teisės aktai ir svetimžodžių rekomendacijos

1. Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1340 (Žin., 2000, Nr. 95-2995; 2010, Nr. 88-4668).

2. Rekomendacijų dėl svetimžodžių vartojimo teikimo principai, patvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. gegužės 27 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4.

3. Svetimžodžių atitikmenų sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 (komentarasNaujienose,2010-11-05).

4. Svetimžodžių atitikmenų sąrašo papildymai:

  4.1. patvirtinti 2011 m. balandžio 7 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4,
  4.2. patvirtinti 2012 m. lapkričio 8 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-4,
  4.3. patvirtinti 2013 m. lapkričio 28 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-15,
  4.4. patvirtinti 2014 m. gruodžio 11 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6,
  4.5. patvirtinti 2015 m. gruodžio 3 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-7,
  4.6. patvirtinti 2016 m. gruodžio 15 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-16,
  4.7. patvirtinti 2017 m. gruodžio 14 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-18,
  4.8  patvirtinti 2018 m. spalio 4 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-14.

   Svetimžodžių atitikmenų sąrašas rengiamas naudojantis Kalbos komisijos užsakymu atliekamų svetimžodžių vartosenos tyrimų medžiaga, Kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro ir, daugiausia, VLKK konsultacijų banko informacija, Kalbos komisijos sekretoriato darbuotojų iš įvairių šaltinių renkamais duomenimis.

     Sąrašą dalimis svarsto Kalbos komisijos išplėstinė Žodyno pakomisė. Tvirtina Kalbos komisija.

    Siūlymus dėl svetimžodžių atitikmenų Kalbos komisija stengiasi grįsti ne tik bendrinės kalbos normų tradicijomis, bet ir šnekamosios bei rašomosios kalbos polinkiais, todėl kai kurie sąraše teikiami žodžiai dvejopai kirčiuojami (kirčiavimo gretybės teikiamos skliaustuose) ir nevienodai rašomi (rašybos gretybės atskiriamos kableliais). Leksikos skolinimasis yra ilgas ir sudėtingas procesas, jo galutinių rezultatų iš anksto neįmanoma numatyti: kurie iš šiame sąraše teikiamų atitikmenų paplis, o kurie kalbos vartotojų bus pakeisti kitais, jiems priimtinesniais, parodys laikas.

      Sąrašo sandara     

  1. Autentiška svetimžodžio forma
  2. Kalba, iš kurios arba per kurią jis yra atėjęs
  3. Siūlomi svetimžodžio atitikmenys
  4. Dažnesni nenorminiai vartosenos variantai

     Kai kurių atitikmenų vartojimas tikslinamas srities nuoroda, pvz., muz. Tos pačios arba artimos reikšmės atitikmenys skiriami kableliais, skirtingos – kabliataškiais.
     Prie vienažodžių atitikmenų arabiškais skaitmenimis nurodomos kirčiuotės.
     Dviejų ar daugiau atitikmenų seka sąraše nėra atsitiktinė – ją pagal tam tikrus vertinimo kriterijus nustato Kalbos komisija: vienais atvejais pirmenybė teikiama lietuviškam atitikmeniui, pvz., kruopainiai, kuskusas, kitais atvejais – adaptuotai formai, pvz., lazanija, lakštinių apkepas.

     Kalbos komisija nuoširdžiai dėkoja svetainės VLKK.lt  ir portalo „Delfi“ lankytojams, aktyviai siūliusiems svetimžodžių atitikmenis, dalyvavusiems apklausose dėl svetimžodžių atitikmenų.


Skoliniai, vertinami kaip neteiktinos svetimybės

Kalbos komisija 2014 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. N-3 (152) du Didžiųjų kalbos klaidų nutarimo papunkčius pripažino netekusiais galios – „Nevartotinos naujosios svetimybės“ ir „Neteiktinos svetimybės ir jų dariniai“. Taip nutarta pasirodžius 2-ajam „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidimui (2013 m.), joje daugiau kaip 800 leksikos skolinių teikiami kaip neteiktinos vartoti svetimybės, žr. įrašą „skoliniai, neteiktinos svetimybės“.


Naujienoseapie svetimžodžius

2014-01-31   Pakoreguota skolintos leksikos norminimo tvarka (VLKK.lt)

2013-11-18   Išleistas naujas (antrasis) „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidimas (Aurelija Dvylytė, VLKK), dar žr.:

2010-11-05   Pradėtas skelbti Svetimžodžių atitikmenų sąrašas (VLKK.lt)

2010-04-09   DELFI’io akcija „Atitikmuo svetimybei“ (VLKK.lt)

2006-01-09   „Kalbos patarimų“ knygelė LEKSIKA (L1) (apie 1-ąjį leidimą)
 

Paskutiniai pakeitimai 2017 m. lapkritį.

 

Cituojant svetainės VLKK.lt informaciją prašom nurodyti šaltinį.

Kalbos komisija patvirtino rekomendacinį Svetimžodžių atitikmenų sąrašą, įvertino naujus Lietuvos Respublikos terminų banko terminų straipsnių rinkinius.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija spalio 28 d. posėdyje protokoliniu nutarimu Nr. PN-6 patvirtino rekomendacinio Svetimžodžių atitikmenų sąrašo pirmąją dalį.

Skelbiamas pirmasis rekomendacinis Svetimžodžių atitikmenų sąrašas.

Šio žodyno tikslas – pateikti publikuotus paukščių lietuviškų pavadinimų sinonimus ir identifikuoti teiktinus, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotus variantus.